Civilinė byla Nr. 2-454/2012

2-58-3-00564-2009-4

Procesinio sprendimo kategorija: 118.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Rimvydo Norkaus ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Z. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gvidonas“, T. M. ir akcinės bendrovės „Swedbank“, bei Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gvidonas“, U. S. ir akcinės bendrovės „Swedbank“, uždarosios akcinės bendrovės „Gvidonas“ bankroto byloje, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, T. M. , U. S. .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Gvidonas“.

BUAB „Gvidonas“ 2010 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkimas patvirtino apartamentų/butų pardavimo tvarką, kuria dalis nekilnojamojo turto objektų, priklausančių BUAB „Gvidonas“ bus pardavinėjami pagal sudarytas sutartis, pirkėjams papildomai sumokant 1 800 Lt už kv. m.

Pareiškėjai BUAB „Gvidonas“, T. M. , U. S. ir AB  „Swedbank“ kreipėsi į teismą prašydami patvirtinti 2010 m. birželio 18 d. tarp pareiškėjų sudarytas taikos sutartis ir panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjų BUAB ,,Gvidonas“, T. M. ir AB „Swedbank“ taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis.

Kita 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjų BUAB ,,Gvidonas“, U. S. ir AB „Swedbank“ taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis.

Teismas, spręsdamas taikos sutarčių patvirtinimo klausimą, sprendė, kad pateiktos teismui tvirtinti taikos sutartys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų interesų, todėl tvirtintinos (LR CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d., 290 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas Z. Č. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti pareiškėjų pateiktas taikos sutartis. Nurodė, jog sudarytų ir pirmosios instancijos teismo patvirtintų taikos sutarčių sąlygos prieštarauja imperatyvioms Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms bei pažeidžia visų atsakovo kreditorių interesus. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Atsakovo su trečiaisiais asmenimis T. M. ir U. S. sudarytos preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartys negalėjo būti pripažintos pagrindinėmis, nes jos pasibaigė dar iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo (CK 6.165 str. 3 d., 5 d.). Aplinkybę, kad preliminariosios sutartys yra pasibaigusios patvirtina faktas, jog tretieji asmenys yra pareiškę kreditorinius reikalavimus atsakovo bankroto byloje į avansu sumokėtas sumas. Jeigu jie būtų laikę preliminariąsias sutartis pagrindinėmis, jie būtų reikalavę įvykdyti sutartis natūra, o ne grąžinti avansą. Minėtų sutarčių pripažinimas pagrindinėmis pažeidžia visų atsakovo kreditorių teises ir teisėtus interesus, nes tai sudaro prielaidas perleisti atsakovo turtą, kuris galėtų būti panaudotas visų kreditorių reikalavimams tenkinti, apeinant Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje nustatytą turto realizavimo tvarką. Tokiu būdu kreditoriui, įgyjančiam turtą, suteikiama pirmenybė kitų tos pačios eilės kreditorių atžvilgiu, kas pažeidžia Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio nuostatas.
2. Patvirtinus ginčijamas taikos sutartis tretieji asmenys gauna turtą ir kartu pasilieka kreditorinius reikalavimus į sumokėtą avansą, kas prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, nes mažina kitų kreditorių reikalavimų patenkinimo tikimybę ir pažeidžia jų interesą gauti savo reikalavimų patenkinimą.
3. Iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo jo pagrindinė ūkinė komercinė veikla buvo prekyba nekilnojamojo turtu. Atsakovo kreditorių susirinkimas nėra priėmęs nutarimo tęsti ūkinę komercinę veiklą (Įmonių bankroto įstatymo 23 str. 6 p.), todėl atsakovo turtas negali būti realizuotas kitaip, nei Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
4. Atsakovo 2010 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkimas nutarė nepardavinėti iš varžytinių nekilnojamojo turto, kuris vėliau perleistas tretiesiems asmenims. Toks kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje nustatytai turto realizavimo tvarkai, todėl yra neteisėtas. Neteisėto kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu sudarytos taikos sutartys taip pat yra neteisėtos. Toks turto pardavimo būdas yra neskaidrus, turtas perleistas ne rinkos sąlygomis, už jį sumokėta kaina galimai yra mažesnė, nei būtų gauta turtą parduodant iš varžytynių.
5. Sudarytų taikos sutarčių sąlygos yra naudingos tik šias sutartis pasirašiusiems atsakovo kreditoriams.
6. Šiaulių apygardos teisme yra ginčijamas hipotekos lakštas, kuriuo AB „Swedbank“ yra įkeisti ginčijamomis taikos sutartimis perleistas nekilnojamasis turtas. Teismui pripažinus šį hipotekos lakštą negaliojančiu AB „Swedbank“ netektų savo kaip hipotekos kreditoriaus privilegijuotos padėties ir jo reikalavimai būtų tenkinami lygiais pagrindais kartu su kitų atsakovo trečios eilės kreditorių reikalavimais. Todėl taikos sutarčių sąlygos, kurios suteikia AB „Swedbank“ galimybę patenkinti savo reikalavimus į atsakovą prieš kitus kreditorius, potencialiai gali pažeisti visų atsakovo kreditorių interesus, įskaitant pirmesnės eilės kreditorius.

Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis yra patvirtintos taikos sutartys, sudarytos tarp bankrutavusio atsakovo ir dalies jo kreditorių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamu atveju atsakovo 2010 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkimas nutarė nekilnojamąjį turtą, kuris yra įkeistas AB „Swedbank“ ir už kurį pirkėjai yra iš dalies atsiskaitę, pardavinėti pagal sudarytų pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygas, pirkėjams papildomai sumokant 1 800 Lt už kvadratinį metrą. Apelianto ginčijamos taikos sutartys buvo sudarytos įgyvendinant šį kreditorių susirinkimo nutarimą.

Apelianto argumentas, kad ginčijamos taikos sutartys, sudarytos neteisėto atsakovo 2010 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuris prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje nustatytai turto realizavimo tvarkai, pagrindu, taip pat yra neteisėtos, yra nepagrįstas. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartimi apelianto skundą dėl minėto kreditorių susirinkimo nutarimo atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismai konstatavo, kad atsakovo 2010 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta atsakovo turtą pardavinėti pagal preliminarių pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygas, pirkėjams papildomai sumokant po 1 800 Lt už vieną įgyjamo nekilnojamojo turto kvadratinį metrą, yra teisėtas ir neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teismai sprendė, kad preliminarių nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimas pagrindinėmis, kai pirkėjai – fiziniai asmenys sutarčių sąlygas vykdė sąžiningai, sumokėjo didžiąją dalį perkamo turto kainos, turtą siekia įgyti ne verslo, o šeimos poreikių tenkinimui, pagrindinės sutartys nebuvo sudarytos ne dėl pirkėjų kaltės, o atsakovas nebuvo pakankamai aktyvus ir bankroto administratorius nepranešė kitoms sutarčių šalims apie ketinimą nevykdyti anksčiau sudarytas sutartis, nagrinėjamu atveju nepažeidžia kitų atsakovo kreditorių interesų. Esant tokioms aplinkybėms apelianto argumentai, jog preliminariose sutartyse nustatyti terminai pagrindinėms sutartims sudaryti pasibaigė dar iki bankroto bylos iškėlimo atsakovui, todėl taikos sutartimis preliminariosios sutartys negalėjo būti pripažintos pagrindinėmis, yra nepagrįsti ir atmestini.

Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad Šiaulių apygardos teisme yra ginčijamas hipotekos lakštas, kuriuo AB „Swedbank“ yra įkeisti ginčijamomis taikos sutartimis perleisti nekilnojamojo turto objektai. Teismui pripažinus šį hipotekos lakštą negaliojančiu AB „Swedbank“ netektų savo kaip hipotekos kreditoriaus privilegijuotos padėties ir jo reikalavimai būtų tenkinami lygiais pagrindais kartu su kitų atsakovo trečios eilės kreditorių reikalavimais, todėl taikos sutarčių sąlygos, suteikiančios bankui pirmenybę tenkinti savo finansinius reikalavimus prieš kitus kreditorius, prieštarauja kitų atsakovo kreditorių interesams. Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. spalio 4 d. sprendimu atmetė apelianto ieškinį, kuriuo jis ginčijo minėtą hipotekos lakštą. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi apelianto apeliacinis skundas dėl šio sprendimo yra laikytas nepaduotu ir grąžintas apeliantui. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimo bus pradėtas apeliacinis procesas ir apeliacinės instancijos teismas priims kitokį procesinį sprendimą negu pirmosios instancijos teismas, apeliantas, remiantis CPK 366 straipsniu, nagrinėjamoje byloje įgys teisę pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalys, įgyvendindamos atsakovo 2010 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl turto pardavimo būdo, turėjo teisę sudaryti taikos sutartis. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas ginčijamas taikos sutartis, tinkamai neišsiaiškino visų taikos sutarčių sąlygų turinio ir dėl jų nepasisakė. Taikos sutarties, sudarytos su pirkėja T. M. , 3.12 punktas bei taikos sutarties, sudarytos su pirkėju U. S. , 3.13 punktas numato, kad atsakovo bankroto administratorius, gavęs pirkėjo pilno apmokėjimo pagal taikos sutartį patvirtinimą (visai bendrai mokėtinai sumai) ir pirkėjo prašymą įtraukti jį į atsakovo kreditorių sąrašą, teisės aktų nustatyta tvarka kreipsis į atsakovo bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl atsakovo kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo, t. y. dėl AB „Swedbank“ kreditorinio reikalavimo sumažinimo taikos sutarties 3.4 (3.5) punkte nurodytos sumos dydžiui ir dėl pirkėjo trečios eilės finansinio reikalavimo įtraukimo į atsakovo kreditorių sąrašą atitinkamai sumai. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirkėjų, t. y. T. M. ir U. S. , finansiniai reikalavimai atsakovo bankroto byloje yra patvirtinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi, jų patvirtintų finansinių reikalavimų dydis yra lygus jų pagal preliminariąsias pirkimo – pardavimo sutartis atsakovui sumokėtiems avansams. Atsakovo 2010 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkimui nutarus turtą pardavinėti pagal preliminariųjų taikos sutarčių sąlygas ir sudarius su pirkėjais taikos sutartis, preliminariosios pirkimo – pardavimo sutartys pripažįstamos pagrindinėmis, taigi pirkėjai įgyja butus nuosavybės teise ir gauna savo patvirtintų finansinių reikalavimų patenkinimą, todėl darytina išvada, kad jie turėtų būti išbraukti iš atsakovo kreditorių sąrašo. Minėtas kreditorių susirinkimas taip pat nutarė, kad pirkėjai už perkamą nekilnojamąjį turtą privalo papildomai sumokėti 1 800 Lt sumą už vieną įsigyjamo turto kvadratinį metrą. Taigi pirkėja T. M. privalo papildomai sumokėti 58 248 Lt sumą, o U. S. – 120 672 Lt (taikos sutartyje, atsižvelgiant į lito ir euro santykį, nurodyta suma 120 708 Lt). Pagal ginčijamas taikos sutartis pirkėjai šias sumas privalo sumokėti tiesiogiai AB „Swedbank“, todėl pagal taikos sutarčių sąlygas pagrįstai nurodoma, kad šiomis sumomis turėtų būti mažintinas kreditoriaus AB „Swedbank“ finansinis reikalavimas. Tačiau neaišku kokiu pagrindu pirkėjai turėtų būti įtraukiami į atsakovo kreditorių sąrašą šioms sumoms, kai jie šias sumas, remiantis kreditorių susirinkimo nutarimu, privalo sumokėti papildomai (pažymėtina, kad pagal preliminariąsias pirkimo – pardavimo sutartis pirkėjai sumokėjo ne visą perkamo nekilnojamojo turto kainą, o tik jos dalį). Įtraukus pirkėjus į atsakovo kreditorių sąrašą su papildomai sumokėtų sumų dydžio finansiniu reikalavimu, neišaiškinus tokio jų įtraukimo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismui kyla abejonės dėl kitų atsakovo kreditorių interesų apsaugos, nes pirkėjai gaus ir butus, t. y. anksčiau teismo jų patvirtintų finansinių reikalavimų patenkinimą, ir dar būtų patvirtinti jų papildomi finansiniai reikalavimai. Taigi taikos sutarčių šalys privalo išaiškinti taikos sutarčių 3.12 ir 3.13 punktų turinį, o pirmosios instancijos teismas privalo įvertinti, ar nurodytų punktų sąlygos neprieštarauja kitų atsakovo kreditorių interesams.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus motyvus ir atsižvelgdama į tai, kad teismas neatliko pareigos nustatyti visas nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes ir tik tuomet spręsti klausimą dėl taikos sutarčių patvirtinimo, sprendžia, kad yra neatskleista bylos esmė, todėl skundžiamos nutartys naikintinos ir taikos sutarčių tvirtinimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gvidonas“, T. M. ir akcinės bendrovės „Swedbank“.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gvidonas“, U. S. ir akcinės bendrovės „Swedbank“.

Perduoti taikos sutarties, sudarytos tarp bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gvidonas“, T. M. ir akcinės bendrovės „Swedbank“, tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Perduoti taikos sutarties, sudarytos tarp bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gvidonas“, U. S. ir akcinės bendrovės „Swedbank“, tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                                 Algirdas Gailiūnas

                                                                                              Rimvydas Norkus

                                                                                                             Dalia Vasarienė