Civilinė byla Nr. e2A-278-866/2020

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04245-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Margaritos Stambrauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui M. J. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir turtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. L. (toliau – ieškovė) pareikštu ieškiniu prašė: nutraukti transporto priemonės MERCEDES-BENZ S320 CDI (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 8 d. ieškovės R. L. ir atsakovo M. J. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo M. J. ieškovės R. L. naudai 10 000 Eur; iš atsakovo M. J. ieškovės R. L. naudai priteisti 2 313,63 Eur dydžio žalą; priteisti iš atsakovo M. J. 5 procentus procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bei priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2018 m. spalio 8 d. iš atsakovo M. J. nupirko transporto priemonę automobilį MERCEDES-BENZ S320 CDI, (duomenys neskelbtini). Apie šį parduodamą automobilį sužinojo iš skelbimo interneto svetainėje „Autoplius“ Vizualiai (iš fotonuotraukų) ši transporto priemonė atrodė esanti geros būklės. Savo skelbime ir pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovas nenurodė jokių transporto priemonės defektų, tačiau netrukus paaiškėjo esminiai automobilio defektai, dėl kurių ji, neišleidusi remontui beveik tokios pat sumos kokią sumokėjo pirkdama automobilį, negali įsigytu daiktu naudotis.  Atsakovui pareiškus pretenzijas telefonu (SMS žinutėmis ir pan.), atsakovas galiausiai sutiko grąžinti 10 000 Eur ir pasiimti savo automobilį, tačiau atsisakė kompensuoti išlaidas apie 2 300 Eur, kurias ieškovė patyrė šio automobilio remontui (pradžioje pirkėjai tikėjosi, jog jos nebus tokios didelės, kokios išaiškėjo vėliau).

3.       Atsakovas M. J. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės nurodyti automobilio gedimai neįrodyti, o ir seno automobilio detales keisti naujomis nebuvo reikalo. Paaiškino, jog jis ginčo automobilį įsigijo 2018 metų gegužės mėnesį Utenoje, taip pat už 10 000 Eur kainą. Šį automobilį pirko sau ir nemažai (apie pusantro tūkstančio eurų) į jį investavo: keitė variklio grandinę, purkštukus, tvarkė pakabą, restauravo šarnyrus, pirko vasarines padangas ir kt. Nors prietaisų skydelyje degė rankinio stabdžio „klaida“, pakeitus vairo kolonėlę, vairas šiek tiek kreivai stovėjo, tačiau jam tai netrukdė. Turbina buvo gera, neklibėjo.

4.       Atsakovui ieškovės pretenzijos dėl automobilio gedimų iš esmės pasirodė nepagrįstos, nes pvz.tepalus jis buvo pakeitęs ir pravažiavęs apie 8 000 kilometrų niekada nepastebėjo, jog jie tekėtų, tačiau rėkia pripažinti, kad automobilis -senas, tad nežinia kada kas suges. Pradžioje ieškovės pusė prašė 2 000 Eur už remontą, tačiau vėliau (maždaug po poros savaičių nuo pardavimo) reikalavo 13 000 Eur ir pasiimti automobilį. Jis būtų grąžinęs tuos 10 000 Eur, tačiau atsisakė mokėti už remontą, nes servisas gali priskaičiuoti kiek nori už bet kokią sudilusią detalę.

5.       Trečiasis asmuo R. L. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad už motinos pinigus jis padėjo jai įsigyti automobilį Mersedez Benz. Dėl ieškovės nurodytų gedimų automobilio negalima buvo eksploatuoti ir nėra jokios tikimybės praeiti automobilio techninę apžiūrą, kuri baigiasi šių metų vasarą. Atsakovas skelbime, pirkimo-pardavimo sutartyje, jokių parduodamo automobilio trūkumų nenurodė, nesiūlė pasitikrinti jos būklės autoservise, teigė pats dirbantis automobilių remonto srityje.

6.       Liudytoja A. S. teismo posėdyje parodė, kad tą kartą su savo draugu R. L. važiavo į Švenčionis pirkti automobilio ir jį nusipirko, tačiau pardavėjas nenurodė, kad mašina turi tiek daug gedimų, kad į jos remontą reikės investuoti daug pinigų. Paaiškino, jog grįžtant namo kelyje įsigytas automobilis pradėjo gesti-dingdavo trauka, kas kart degalinėse reikėjo prisipusti padangą, neatsidarė langas, muzikos grotuve neveikė CD.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - nutraukė 2018 m. spalio 8 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovė R. L. iš atsakovo M. J. už 10 000 Eur nupirko automobilį MERCEDES-BENZ S320, (duomenys neskelbtini), ir taikė restituciją – įpareigojo ieškovę R. L. grąžinti atsakovui M. J. šį automobilį, o atsakovą M. J. įpareigojo grąžinti ieškovei R. L. 10 000 Eur; priteisė ieškovei R. L. iš atsakovo M. J. 1 817,63 Eur turtinei žalai atlyginti bei priteisė 810 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą bei 260 Eur žyminį mokestį; iš valstybės biudžeto (Valstybinės mokesčių inspekcijos) grąžinti ieškovei R. L. 150 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. lapkričio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 578, Swedbank AB, permoką; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

8.       Teismo vertinimu, ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė visas aplinkybes, turinčias teisines reikšmės apginti jo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto normos pagrindu, o atsakovas CK 6.327 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų ir sąlygų jo, kaip pardavėjo, atsakomybei šalinti, nepaneigė.

9.       Atsakovas nepaneigė 2018 m. spalio 25 d. UAB „Silberauto” pasiūlymo ieškovei, kad automobiliui valstybinis (duomenys neskelbtini), suremontuoti būtina pakeisti pakaitinimo žvakes, pavarų dėžės bloką, rankinio stabdžio reguliatorių, kameros laidus, turbiną, pakaitinimovakės valdymo bloką, viso šių detalių kaina su PVM yra 7 410.57 Eur. Tai, kad šis pasiūlymas nepasirašytas nepaneigia detalių kainos paskaičiavimo tikrumo, nes prie jo yra pateikta UAB „Silberauto” 2018 m. spalio 25 d. sąskaita faktūra Nr.703MA128416, kurioje nurodyta paslaugos pirkėjui apmokėti už automobilio kompiterinį testą (diagnostiką).

10.       Dėl ieškovės patirtos žalos šalinant įgytos transporto priemonės MERCEDES- BENZ S320, (duomenys neskelbtini), defektus, teismas sprendė, jog šios ieškovės išlaidos pripažintinos realiomis bei būtinomis (nes be šio remonto automobilio išviso neįmanoma buvo eksploatuoti), ieškovė savo lėšomis akivaizdžiai pagerino techninę automobilio būklę, tad neatlyginus šių išlaidų ieškovei atsakovas, sugrąžinus jam automobilį, nepagrįstai praturtėtų jos sąskaita. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11.       Apeliaciniu skundu atsakovas M. J. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-176-763/2019 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12.       Atsakovas siekė pasinaudoti CK 6.334 straipsniu ir grąžinti už automobilį sumokėtą sumą ir priimti automobilį atgal (pagal susirašinėjimus su tikruoju neidentifikuotu ieškovu) būtent esamuoju laiku, kai automobilis nebuvo pradėtas galimai remontuoti. Ieškovė nepasinaudojo CK 6.328 straipsnio 1 dalimi, t. y. nepasitikrino automobilio prieš jo įsigijimą ir neįsitikino su tariamais ar galimais automobilio defektais iki pirkimo -pardavimo sutarties sudarymo;

13.       Byloje taip pat nėra pateikta pakankamai įrodymų, kad ieškovė įsigijo netinkamos kokybės daiktą, tad galimai patenkinus ieškovės ieškinį būtų iš esmės netolygiai pagerinta ieškovės teisinė padėtis ir pabloginta atsakovo, nes automobilis per tą laiką, kai juo naudojosi ieškovė natūraliai dėvėjosi, jo rinkos vertė krito. Šiuo atveju priimtame sprendime automobilio rinkos kaina nukrito, o sprendime įpareigota grąžinti atsakovui tokią pat kainą kokia buvo automobilio pirkimo - pardavimo dieną.

14.       Papildomai pažymėtina, kad dalis tariamai nurodomų defektų ar detalių buvo sutvarkyta ar pakeista pačio atsakovo iniciatyva iki automobilio pardavimo dienos. Tą atsakovas papildomai patvirtino ir teisme. Atsakovo nuomone, teismas apskritai nebuvo aktyvus ir nesiekė įsitikinti, ar tikrai automobilis buvo suremontuotas, ar sąskaitos buvo išrašytos pagrįstai. Teismas atmetė atsakovo siūlymą atlikti ekspertizę, kas būtu įrodę ar tikrai automobilis buvo remontuotas ir kokios jis būklės iš tiesų. Dėl nurodytų aplinkybių labiau tikėtina, kad ieškovei netiko pats automobilis ir buvo siekiama tiesiog jį grąžinti atsakovui, tačiau ne dėl techninės jo būklės.

15.       Taip pat pažymėjo, kad pateiktos ieškovės sąskaitos yra niekaip nesusijusios su negalimu automobilio eksploatavimu, neįrodo sąryšio su tolimesniu automobilio esploatavimu. Taip pat nepateikta jokio specialisto / eksperto išvada dėl tuo metu galimo detalių susidevėjimo ir jų tolimesnio naudojimo automobilyje, todėl visos pateiktos sąskaitos ir argumentai nesudaro jokio teisinio motyvo dėl galimo automobilio netinkamos kokybės, jo sąryšio su tuo metu esamomis detalėmis, kada ir kaip jos galėjo tariamai susidevėti, tad be nepriklausomo teismo eksperto išvados šių argumentų tinkamai teismas negalėjo pagrįsti, o teismui toks pateiktas pasiūlymas buvo atmestas.

16.       Atsiliepimu ieškovė R. L. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-176-763/2019 palikti nepakeistą.

17.       Atsiliepime nurodo, kad apart, vienintelio sakinio su pasiūlymu grąžinti 10 000 Eur sumą, atsakovas nebendravo su ieškove, nemėgino derėtis ar susitarti taikiai, o tik pateikė pasiūlymą, tačiau nesiėmė jokių kitų aktyvių veiksmų, kad užbaigtų šalių ginčą taikiai. Galiausiai šalims nesusitarus ir neradus bendro kompromiso, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą.

18.       Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas neprivalėjo būti aktyvus, o pats atsakovas neįgyvendino savo įrodinėjimo pareigos. Viso proceso metu atsakovas ir jo atstovas tik svarstė apie galimybę prašyti paskirti Transporto priemonės ekspertizę, tačiau tokio prašymo neišreiškė nei žodžiu, nei raštu. Be to, manome, kad ekspertizės skirti nebuvo būtina, kadangi byloje užteko įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas pažeidė savo, kaip pardavėjo pareigą parduoti ieškovei automobilį be defektų.

19.       Taip pat pažymėtina, jog ieškovė pateikė pakankamai įrodymų apie defektus, trumpas laikas nuo Sutarties sudarymo iki defektų išryškėjimo parodo, kad defektai egzistavo Sutarties sudarymo metu, o atsakovas nepaneigė šių įrodymų ir nepateikė jokių įrodymų, kurie šalintų jo atsakomybę. Atsakovas žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad parduodama Transporto priemonė turi defektų, kadangi užsiima šia veikla, o tai patvirtina byloje surinkti įrodymai.

20.       Ieškovė neprivalėjo patikrinti Transporto priemonės prieš ją įsigijant, kadangi tai yra pirkėjo teisė, o ne pareiga. Tuo tarpu atsakovas privalėjo užtikrinti, kad parduodama Transporto priemonė atitinka jai keliamus reikalavimus, tačiau to nepadarė, taip pat nutylėjo visus Transporto priemonės defektus, dėl ko sukūrė Ieškovei lūkesčius, jog parduodama Transporto priemonė bus kokybiška ir atitiks jai keliamus reikalavimus. Tačiau iš tikrųjų buvo parduota Transporto priemonė su dideliais techniniais trūkumais. Tai, kad ieškovė i automobilių servisus kreipėsi praėjus vos kelioms dienoms nuo Sutarties sudarymo yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovė neturėjo galimybės toliau eksploatuoti Transporto priemonės ir jos naudoti pagal paskirti, nepatirdama didelių nepatogumų ir išlaidų.

21.       Atsižvelgiant į tai, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, kaltė), pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 1 817,63 Eur dydžio turtinę žalą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

23.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovo kaip pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto (automobilio) kokybę bei pirkėjo teisių, numatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, įgyvendinimo.

24.       Ieškovė įrodinėjo, jog sudarant pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas žinojo apie automobilio defektus ir sąmoningai neinformuodamas apie juos, automobilį pardavė ieškovei. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš esmės motyvuodamas tuo, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu ginčo automobilis neatitiko lengvajam automobiliui keliamų įprastų reikalavimų, nustatyti automobilio defektai esminiai, ieškovė įrodė visas sąlygas, būtinas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl reikalavimas nutraukti ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti šalis į pradinę padėtį yra proporcinga priemonė.

25.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2018 m. spalio 8 d. buvo sudaryta naudotos transporto priemonės MERCEDES-BENZ S320 CDI (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal šią Sutartį atsakovas pardavė Transporto priemonę ieškovei, o ieškovė Transporto priemonę įsigijo nuosavybės teise ir sumokėjo atsakovui 10 000 Eur sumą. Sutartyje atsakovas nenurodė jokių Transporto priemonės trūkumų, o žodžiu nurodė, kad Transporto priemonė yra tvarkinga ir neturi jokių defektų, išskyrus susidėvėjusias padangas. Kitą dieną po sandorio sudarymo, ėmė ryškėti Transporto priemonės defektai, dėl ko ieškovė buvo priversta vežti Transporto priemonę į automobilių servisą ir nustatyti defektus. Pirmoji patikra ir remontas UAB „Octavius Trade“, UAB „Autoera Klaipėda“ ir UAB „Eoltas“ buvo atlikti 2018 m. spalio 10 d., 2018 m. spalio 11 d. ir 2018 m. spalio 12 d. Ieškovė, dalis Transporto priemonei pirko ir atliko remontą 2018 m. spalio 16 d. autoservise UAB „Esmidanas“. Papildomas remontas UAB „Silberauto“ buvo atliktas 2018 m. spalio 19 d. Iš viso Defektų šalinimas ieškovei kainavo 1 817,63 Eur.

26.       Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės, neteisingai nustatydamas, kad automobilio gedimai atsirado po jo įsigijimo. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

27.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas.

28.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 21 d. nutartis Nr. e3K-3-379-686/2016).

29.       Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavo taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo sprendimo išvadomis, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, o netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas dėl tuoj pat po pardavimo sandorio atsiradusių ir nustatytų defektų. Ieškovės įsigytas automobilis tapo netinkamas naudoti pagal paskirtį nepraėjus nei savaitei laiko nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Automobilis negali dalyvauti eisme neatlikus reikšmingų remonto darbų. Pagal ieškovės pateiktą remonto pasiūlymą automobiliui reikalingos remonto išlaidos siekia 7 300 Eur, kurios sudaro daugiau nei pusę automobilio vertės. Pagal ieškovės faktiškai jau atliktus automobilio keitimo/remonto darbus, išlaidos sudaro 1 817,63 Eur, kas taip pat laikytina didele suma, atsižvelgiant į automobilio vertę. Byloje nėra duomenų apie automobilio netinkamą eksploatavimą po jo perdavimo ieškovei. Priešingai, ieškovė tik pastebėjusi automobilio defektus jau kitą dieną kreipėsi į automobilio pardavėją dėl automobilio grąžinimo ir žalos atlyginimo už sumokėtą automobilio remontą, tačiau atsakovas su šiuo ginčo sprendimo būdu nesutiko, su ieškove nebendradarbiavo. Nors apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė tinkamiausio galimo taikyti pirkėjo teisių gynimo būdo, tačiau konkrečiai jo neįvardija, nepateikia jį pagrindžiančių argumentų.

30.       Taip pat paminėtina, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, kad atsakovas verčiasi automobilių ir kitų lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimo veikla, o tai reiškia, kad jis yra profesionalus verslininkas, besiverčiantis automobilių prekyba. Taigi, būdamas šios srities profesionalas, skelbimuose nurodydamas, jog automobilis yra be defektų, turėjo garantuoti parduoto naudoto automobilio kokybę, ir yra laikytinas atsakingu už automobilio trūkumus. Būtent atsakovas turėjo realiai įvertinti parduodamo automobilio kokybę ir įsitikinti, ar parduodama transporto priemonė tikrai neturi jokių defektų. Tuo tarpu, atsakovo teiginiai, jog transporto priemonė jokių trūkumų neturėjo, niekuo neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Priešingai, ieškovė, būdama rūpestinga pirkėja, dėl transporto priemonės apžiūros kreipėsi per trumpiausią įmanomą laiko tarpą, atsižvelgiant į aplinkybes, t. y. jau kitą dieną po sandorio sudarymo – atsiradus įtarimams atliko diagnostiką, kurios metu išaiškėjo automobilio trūkumai. Visa tai rodo, kad transporto priemonės gedimai ar pagrindas jiems kilti egzistavo jau transporto priemonės perdavimo metu.

31.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teiginiai, kad ieškovė pati nepatikrino transporto priemonės prieš ją įsigydama, prieštarauja ne tik įstatymo nuostatoms, bet ir teismų praktikai, kadangi tai yra pirkėjo teisė, o ne pareiga. Be to, tai nepanaikina atsakovo atsakomybės už transporto priemonės, t. y. naudoto daikto kokybę. Pažymėtina, kad ieškovė, būdama vidutinė pirkėja, negalėjo pastebėti vairo kolonėlės, hidraulinės sistemos, priekinės ašies rato svirties, pakabos, stabdžių ir kitų transporto priemonės gedimų prieš ją įsigydama, nes jie laikytini užslėptais defektais, kurių plika akimi pamatyti negalima. Visi defektai paaiškėjo tik nuvežus transporto priemonę į specializuotą autoservisą, o tai tik dar kartą įrodo, kad ieškovė pati jų pastebėti negalėjo.

32.       Apelianto argumentai dėl teismo atsisakymo skirti ekspertizę nelaikytini pagrįstais. Visų pirma, apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovo siūlymą atlikti ekspertizę, kas būtų įrodę ar tikrai automobilis buvo remontuotas ir kokios jis būklės iš tiesų, kai tuo tarpu, iš byloje esančių duomenų matyti, jog proceso metu atsakovas tokio prašymo dėl ekspertizės atlikimo nepateikė, be to, ekspertizės skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Dėl ko, galima daryti išvadą, kad atsakovas nepageidavo atlikti savo parduoto automobilio techninės ekspertizės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad automobilio trūkumai, nustatyti UAB „Klaipėdos Eoltas“,  UAB „Autoera“, UAB „Octavus Trade“, UAB „Inter Cars Lietuva“, UAB „Esmidanas“, UAB „SILBERAUTO“, egzistuoja.

33.       Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad ieškovė pasirinko vieną iš galimų savo pažeistų teisių gynybos būdų, ir įrodė savo reiškiamų reikalavimų pagrįstumą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimus patenkino. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiai išvadai.

34.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinos faktines bylos aplinkybes, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių bei remdamasis vidiniu įsitikinimu priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35.       Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, iš jo ieškovės naudai priteistina 350 Eur teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                              Asta Pikelienė

                                                                                                                    Laima Ribokaitė

                                                                                                                    Margarita Stambrauskaitė