Civilinė byla Nr. e2-24650-1099/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12660-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 

 (S)

2.6.2.1; 2.6.16.11.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VMRC“ atstovei advokatei Aleksandrai Filipavičiūtei-Komar,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VMRC“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų fondas“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje iš esmės ginčas kilo dėl tarp šalių 2020 m. sausio 2 d. sudarytos patalpų nuomos sutarties (ne)tinkamo vykdymo/įvykdymo ir dėl to kylančių pasekmių (netesybų, palūkanų skaičiavimo).

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VMRC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Statybų fondas“ 2 619,65 Eur skolą, 798,18 Eur delspinigius, 10 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. sausio 2 d. buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis Nr. HN/20-01-02 (toliau – ginčo sutartis, nuomos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei suteikti nuomos teise patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė – naudoti patalpas pagal paskirtį ir mokėti nuomos sutartyje (jos prieduose) nurodytą nuomos mokestį. Pažymi, kad sutarties prieduose nurodyti nuompinigių dydžiai priklausė nuo sezono, patalpų dydžio bei nuo to, kiek asmenų patalpose apsigyvendavo, t. y. 18 kv. m patalpos 4 vietoms 1 paros kaina – 16 Eur, 18 kv. m patalpos 5 vietoms 1 paros kaina – 20 Eur, 36 kv. m patalpos 6 vietoms 1 paros kaina – 24 Eur; šios kainos galiojo vasaros sezono metu; taip pat susitarta, jog 18 kv. m patalpos 4 vietoms 1 paros kaina – 20 Eur, 36 kv. m patalpos 7 vietoms 1 paros kaina – 35 Eur; šios kainos galiojo šildymo sezono metu. Ieškovė pažymi, kad ginčo sutartyje nebuvo nustatyta tiksli atsiskaitymo tvarka, tačiau ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodytas konkretus atsiskaitymo terminas.

4.       Ieškovė aiškina, kad ginčo sutarties pagrindu už suteiktas paslaugas – išnuomotas patalpas, 2020 m. sausio 20 d. buvo išrašyta ir atsakovei išsiųsta (2020 m. sausio 20 d.) PVM sąskaita faktūra Nr. VMRC 724 bendrai 2 038,85 Eur sumai (su PVM); apmokėjimo terminas – 2020 m. sausio 25 d. Be to, nurodo, kad kartu su minėta sąskaita faktūra išsiųstas nuomojamų patalpų apgyvendinimo grafikas už sausio mėn. su nurodytais įkainiais. Teigia, kad 2020 m. vasario 4 d. buvo išrašyta dar viena PVM sąskaita faktūra Nr. VMRC 731 bendrai 580,80 Eur sumai (su PVM); apmokėjimo terminas – 2020 m. vasario 15 d.; taip pat kartu su nurodyta sąskaita faktūra išsiųstas (2020 m. vasario 6 d.) nuomojamų patalpų apgyvendinimo grafikas už vasario mėn. su nurodytais įkainiais. Anot ieškovės, atsakovė jokių prieštaravimų dėl nurodytų sąskaitų faktūrų nereiškė. Teigia, kad ieškovė 2020 m. vasario mėn. pakartotinai išsiuntė atsakovei minėtas sąskaitas bei apgyvendinimo grafikus ir reikalavo apmokėti susidariusią skolą, tačiau atsakovė taip ir neatsiskaitė.

5.       Ieškovė, remdamasi ginčo sutarties 4.1 punktu, paskaičiavo atsakovei bendrai 798,18 Eur delspinigių už pradelstą atsiskaityti laikotarpį (neviršijant 180 d.). Be to, ieškovė, atsižvelgdama į ginčo sutarties 6.1.1 punkto nuostatas, prašo priteisti iš atsakovės 10 proc. metines procesines palūkanas, o remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, prašo taip pat priteisti 40 Eur išieškojimo išlaidų sumą.

6.       Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Nurodė, kad tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai – ieškovė suteikė atsakovei patalpų nuomos paslaugas, išrašė sąskaitas faktūras, kuriose nurodė atsiskaitymo terminus, tačiau atsakovė jų neapmokėjo, nors prieštaravimų jokių nereiškė. Pažymėjo, kad bendraujant telefonu atsakovės atstovai pripažino skolą, tačiau prašė pratęsti/atidėti jos mokėjimo terminus, bet iki šiol jos neapmokėjo. Ieškovės atstovė nesutiko su atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytais atsikirtimo argumentais. Pažymėjo, kad atsakovė nepaneigė ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų dėl faktiškai suteiktų paslaugų, t. y. neįrodė, jog atsakovė nesinaudojo išnuomotomis patalpomis. Papildomai nurodė, kad pagal ginčo sutartį atsakovė ginčo patalpose galėjo apgyvendinti ne tik savo darbuotojus, bet ir kitus asmenis. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė 2020 m. vasario 27 d. el. laišku neginčijo suteiktų paslaugų ir iš esmės patvirtino, jog patalpose buvo apgyvendinti užsieniečiai. Ieškovės atstovė taip pat nesutiko su atsakovės prašymu mažinti ginčo sutartyje nustatytus delspinigių ir palūkanų dydžius bei pažymėjo, jog šalys, būdamos juridiniais asmenimis, laisva valia susitarė dėl tokių delspinigių ir palūkanų dydžių; be to, aiškino, jog atsakovė neįvykdė savo prievolės net iš dalies, todėl nėra pagrindo juos mažinti. Teigė, kad prašomų priteisti 40 Eur išieškojimo išlaidų ieškovė neprivalo įrodinėti.

7.       Atsakovė UAB „Statybų fondas“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

8.       Nurodo, kad patalpos pagal ginčo sutartį turėjo būti nuomojamos atsakovės darbuotojams apgyvendinti, tačiau 2020 m. sausio-vasario mėn. atsakovė turėjo tik du darbuotojus, kurie nesinaudojo nuomotomis patalpomis. Teigia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė naudojosi nuomos paslaugomis; anot atsakovės, sąskaitos faktūros įrodo tik ūkinės operacijos faktą, o ne kad tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos santykiai.

9.       Atsakovė aiškina, kad šiuo atveju pagal faktines aplinkybes galimai neįvykdyta piniginė prievolė (o ne nepiniginė, kaip nurodyta ginčo sutartyje), todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo skaičiuoti delspinigius. Be to, pažymi, kad ginčo sutartyje sutartas 0,2 proc./d. delspinigių dydis viršija teismų praktikoje nustatytą protingą delspinigių dydį. Teigia, kad teismų praktikoje delspinigių dydis mažinamas iki 0,02 proc./d., todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių laikytinas nepagrįstas ir neteisėtas.

10.       Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės reikalaujamu 10 proc. palūkanų dydžiu ir teigia, kad minėtas dydis viršija įstatymuose nustatytus dydžius, todėl atsakovė prašo mažinti palūkanų dydį iki 6 proc. metinių palūkanų. Be to, atsakovė nurodo, kad ieškovė neturėjo papildomų išlaidų dėl skolos ikiteisminio išieškojimo, todėl ieškovės reikalavimas dėl 40 Eur negali būti tenkinamas.

11.       Atsakovė (jos atstovai) į paskirtą 2020 m. rugsėjo 15 d. 15.00 val. parengiamąją teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, neteikė prašymų dėl minėto posėdžio atidėjimo/perkėlimo ir pan.; apie nurodytą parengiamąjį teismo posėdį atsakovė informuota tinkamai – šaukimas įteiktas 2020 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta – įmonės vadovui. Nurodyto parengiamojo teismo posėdžio metu teismas nutarė pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės (apie tokią galimybę atsakovė informuota teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi), išnagrinėjo bylą ir atidėjo teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2020 m. rugsėjo 24 d. 16.00 val.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

12.       Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. sausio 2 d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. HN/20-01-02, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei suteikti nuomos teise patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo patalpos), o atsakovė – naudoti patalpas pagal paskirtį ir mokėti nuomos sutartyje (jos prieduose) nurodytą nuomos mokestį; nuomos sutarties galiojimo terminas – nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

13.       Nustatyta, kad sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 1.1 šalys susitarė dėl konkrečių nuompinigių dydžių – 18 kv. m patalpos 4 vietoms 1 paros kaina – 16 Eur, 18 kv. m patalpos 5 vietoms 1 paros kaina – 20 Eur, 36 kv. m patalpos 6 vietoms 1 paros kaina – 24 Eur; šios kainos galiojo vasaros sezono metu; taip pat susitarta, jog 18 kv. m patalpos 4 vietoms 1 paros kaina – 20 Eur, 36 kv. m patalpos 7 vietoms 1 paros kaina – 35 Eur; šios kainos galiojo šildymo sezono metu.

14.       Nustatyta, kad ginčo sutarties pagrindu už suteiktas paslaugas – išnuomotas patalpas, ieškovė 2020 m. sausio 20 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. VMRC 724 bendrai 2 038,85 Eur sumai (su PVM) už žmonių apgyvendinimo paslaugas nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. sausio 31 d.; sąskaitoje nurodytas apmokėjimo terminas – 2020 m. sausio 25 d. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė kartu su minėta sąskaita faktūra 2020 m. sausio 20 d. išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu ir nuomojamų patalpų apgyvendinimo grafiką už sausio mėn., kuriame nurodyta kada, kas ir kokiame kambaryje buvo apgyvendintas.

15.       Taip pat nustatyta, kad 2020 m. vasario 4 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. VMRC 731 bendrai 580,80 Eur sumai (su PVM) už žmonių apgyvendinimo paslaugas nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 4 d.; sąskaitoje nurodytas apmokėjimo terminas – 2020 m. vasario 15 d. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad kartu su nurodyta sąskaita faktūra ieškovė 2020 m. vasario 6 d. išsiuntė atsakovei ir nuomojamų patalpų apgyvendinimo grafiką už vasario mėn., kuriame nurodyta kada, kas ir kokiame kambaryje buvo apgyvendintas.

16.       Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad atsakovė 2020 m. vasario 27 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) (iš kurio teisme buvo gautas ir atsakovės atsiliepimas į ieškinį) parašė ieškovei elektroninį laišką, kuriame paprašė pakartoti sausio mėn. sąskaitą ir ukrainiečių buvimo dienas. Taip pat minėtame laiške atsakovė paprašė ieškovės pataisyti sąskaitas – įrašant tik nuomą arba kaip transporto paslaugas, nes „šie žmonės bendrovėje nefiguruoja“.

17.       Tuo pagrindu ieškovė 2020 m. vasario 28 d. elektroniniu paštu pakartotinai persiuntė atsakovei ginčo sąskaitas faktūras Nr. VMRC 724 ir Nr. VMRC 731.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl skolos priteisimo

18.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti neterminuota arba terminuota (CK 6.582 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.579 straipsnio 3 dalį, terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepaisant, kas yra jos šalis, turi būti sudaroma raštu. Gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą, nurodytą sutartyje. Patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai (CK 6.587 straipsnio 1 dalis).

19.       Nagrinėjamu atveju ginčo sutarties 3.1.2 punkte nustatyta, kad sutarties pasirašymas yra kartu patalpų perdavimo aktas; be to, atsakovė patvirtino, jog prieš šios sutarties pasirašymą turėjo galimybę, pakankamai laiko ir kitas tinkamas sąlygas susipažinti su patalpų būkle, naudojimosi sąlygomis, kitomis patalpų savybėmis, bei kad atsakovė neturi pretenzijų ieškovei dėl perduodamų patalpų būklės, kokybės, naudojimo sąlygų, kitų savybių (ginčo sutarties 3.1.3 punktas). Šiuo atveju atsakovė neginčijo, kad ginčo sutartimi sutartos patalpos jai nebuvo perduotos ar perduotos netinkamos būklės, todėl teismas plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako.

20.       Kaip minėta, ieškovė savo reikalavimą dėl 2 619,65 Eur skolos iš esmės grindė 2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. vasario 4 d. išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurios buvo išrašytos ginčo sutarties pagrindu, taip pat apgyvendinimo grafikais; atsakovė nesutiko su nurodytu reikalavimu iš esmės nurodžiusi, kad atsakovės darbuotojai, kuriems ir buvo nuomojamos ginčo patalpos, minėtomis patalpomis nesinaudojo, o ieškovė šios aplinkybės neįrodė.

21.       Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.

22.       Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

23.       Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ginčo patalpos turėjo būti nuomojamos (tik) atsakovės darbuotojams apgyvendinti yra neįrodytos ir nepagrįstos. Kaip minėta, pagal ginčo sutartį ieškovė įsipareigojo atsakovei suteikti nuomos teise patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė – naudoti patalpas pagal paskirtį ir mokėti nuomos sutartyje (jos prieduose) nurodytą nuomos mokestį, t. y. ginčo sutartyje nėra nustatyta, jog nurodytos patalpos nuomojamos išimtinai atsakovės darbuotojams apgyvendinti. Be to, šią aplinkybę paneigia pati atsakovė 2020 m. vasario 27 d. elektroniniu laišku (kuris išsiųstas iš to pačio elektroninio pašto adreso, iš kurio teismui pateiktas ir atsiliepimas į ieškinį), kuriame atsakovė (jos vadovas), be kita ko, nurodo, jog apgyvendinimo grafikuose nurodyti žmonės „nefiguruoja“ bendrovėje, t. y. nėra atsakovės darbuotojai (CPK 185 straipsnis). Taigi, vien ta aplinkybė, jog galimai atsakovės darbuotojai ginčo patalpomis nesinaudojo, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė (ar kiti tretieji asmenys jos leidimu) nesinaudojo išnuomotomis ginčo patalpomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė nei minėtu 2020 m. vasario 27 d. elektroniniu laišku, nei kitais būdais iki ieškovės kreipimosi į teismą neginčijo ieškovės suteiktų nuomos paslaugų, tuo pagrindu išrašytų sąskaitų faktūrų ir pan. Priešingai, minėtame 2020 m. vasario 27 d. elektroniniame laiške atsakovė (jos atstovas) tik prašė ginčo sąskaitose pataisyti jų išrašymo pagrindą – nurodant ne žmonių apgyvendinimo paslaugas, o nuomą arba transporto paslaugas, t. y. tokiu būdu iš esmės pripažindama sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų atsakovei suteikimą bei atitinkamai nuomos teisinių santykių buvimą tarp šalių (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

24.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė (jos vardu/leidimu kiti asmenys) naudojosi ginčo patalpomis, pagrindo abejoti ieškovės pateiktais apgyvendinimo grafikais teismas neturi, be to, atsakovė nepaneigė šių ieškovės nurodytų aplinkybių, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2 619,65 Eur (2 038,85 Eur + 580,80 Eur) skolos už ginčo patalpų nuomą už 2020 m. sausio ir vasario mėn. (CK 6.576 straipsnis; CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl delspinigių priteisimo

25.       Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kita vertus, CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

26.       Nagrinėjamu atveju ginčo sutarties 4.1 punkte šalys susitarė, kad nepiniginės prievolės nevykdžiusi, netinkamai vykdžiusi, neįvykdžiusi sutarties šalis, taip pat terminus nepiniginei prievolei įvykdyti ar tinkamai vykdyti praleidusi sutarties šalis moka 0,2 proc. delspinigius nuo sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną.

27.       Taigi, iš nurodytos sutarties nuostatos matyti, kad šalys raštu susitarė dėl delspinigių skaičiavimo tik netinkamai vykdžius nepinigines prievoles, o šiuo atveju, kaip jau nustatyta šio sprendimo 23-24 punktuose, atsakovė neįvykdė savo piniginės prievolės ieškovės atžvilgiu, t. y. nesumokėjo susidariusios skolos už ginčo patalpų nuomą. Pažymėtina, kad atsakovė šią aplinkybę nurodė ir savo atsiliepime į ieškinį, tačiau ieškovė jokių atsikirtimų į tai nepateikė.

28.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas netenkina ieškovės reikalavimo dėl 798,18 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės, nesant tarp šalių rašytinio susitarimo dėl tokių delspinigių (už piniginės prievolės netinkamą vykdymą) skaičiavimo (CK 6.72 straipsnis; CPK 12, 178 straipsniai; ginčo sutarties 4.1 punktas).

Dėl ikiteisminio išieškojimo išlaidų priteisimo

29.       Ieškovė, remdamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis. Iš tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių nuomos teisinių santykių bei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų teismas nustatė, kad ginčo sutartis atitinka šiame įstatyme nurodytus komercinės sutarties požymius, todėl ieškovė turi teisę gauti šiame įstatyme nustatytas palūkanas ir kitas kompensacijas. Ieškovei įgijus teisę į aukščiau nurodytame įstatyme nustatytas palūkanas, ji turi teisę be įspėjimo iš skolininkės (atsakovės) gauti ir 40 Eur sumą (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų suma. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog šis ikiteisminio išieškojimo išlaidų dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų (Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2A-1823-230/2018). Kreditoriaus teisė į minėtą kompensaciją sietina būtent su teisės į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytų palūkanų įgijimu, t. y. tuo atveju, kai skolininkas laiku neatsiskaito su kreditoriumi, kreditorius įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, o įgijus teisę į palūkanas – kreditorius įgyja teisę ir reikalauti iš skolininko 40 Eur sumos.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

30.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla, kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos (CPK 137 straipsnio 1 dalis, CK 6.210 straipsnis). CK 6.210 straipsnio nuostatose nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pats teisių turėtojas pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą. Skolininko vėlavimo įvykdyti prievolę atveju kreditorius visada turi teisę reikalauti palūkanų, ir taip kompensuoti įstatymų leidėjo pripažįstamus patirtinus ir neįrodinėtinus minimalius nuostolius.

31.       Nagrinėjamu atveju ginčo sutarties 6.1.1 punkte šalys susitarė, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 10 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurios terminas sumokėti praleistas.

32.       Atsakovė prašė mažinti nurodytas palūkanas iki 6 proc., nes, anot atsakovės, sutartos palūkanos viršija įstatymuose nurodytą dydį; ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutiko, motyvuodama tuo, jog šalys, būdamos juridiniais asmenimis, laisva valia susitarė dėl tokių palūkanų skaičiavimo.

33.       CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymo nustatytas palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452).

34.       Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, į tai, jog atsakovė pakankamai ilgą laiką (apie 7 mėn.) netinkamai vykdė savo įsipareigojimus (neatsiskaičiusi su ieškove), į tai, jog atsakovė iš esmės nenurodė priežasčių, kodėl nurodyti įsipareigojimai nebuvo tinkamai (ar bent iš dalies) vykdomi, į tai, jog šalių sutartas palūkanų dydis (10 proc.) neprieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) ir/ar sąžiningumo, protingumo principams, sprendžia, kad nurodytos palūkanos nėra nepagrįstai didelės, nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams, todėl, nesant byloje išskirtinių aplinkybių, dėl kurių nurodytos palūkanos galėtų (turėtų) būti mažinamos, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 10 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 659,65 Eur (2 619,65 Eur + 40 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 4 d. – teismo įsakymo išdavimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

35.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36.       CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

37.       Ieškovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą 77 Eur žyminį mokestį ir 998,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo ir/ar įrodymų, pagrindžiančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos atsakovei nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

38.       Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių.; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.

39.       Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 76,92 proc. (ieškovė prašė priteisti bendrą 3 457,83 Eur sumą, priteista – 2 659,65 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 827,08 Eur (1 075,25 Eur x 76,92 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

40.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tenkančios kiekvienai iš šalių, neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis), todėl nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VMRC“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų fondas“ dėl skolos priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų fondas“, j. a. k. 304470662, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VMRC“, j. a. k. 226355850, 2 619,65 Eur (du tūkstančius šešis šimtus devyniolika eurų 65 ct) skolos, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 10 (dešimties) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 659,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 827,08 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt septynis eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič