Civilinė byla Nr. e2A-546-587/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01971-2021-7

Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.6.2;

2.1.6.5; 3.1.7.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                       2023 m. birželio 9 d.

                                                                   Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1478-962/2022 pagal ieškovų D. R. C., D. A., Ž. N., G. J. K., A. K., J. R. P., V. M., S. B., R. Š., D. E. Č., Z. A. J., E. Z., A. K., A. A., A. M., L. K., P. R., G. K. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys G. C., R. C., L. P., A. A., E. A., V. A., R. N., L. N., A. K., G. K., Ž. K., G. K., G. K., G. K., D. P., R. P., A. M., A. B., A. B., I. Š., R. Š., R. Š., J. Č., S. S., L. S., H. K. Č., N. Z., E. Z., R. B., V. B., M. K., S. K., A. R., I. K..

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė 

 

1.       Ieškovai prašo teismo įpareigoti atsakovę perskaičiuoti nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagal ieškovų sudarytas nuomos sutarties sąlygas ir jos priedo nuostatas, tai yra:

nuo 2012 m. sausio 1 d.:

1.1       ieškovei D. R. C. paskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. gegužės 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2075 pagrindu 2009 m. liepos 1 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 201-9-603 sąlygas ir 2009 m. liepos 1 d. jos priedo „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas“ nuostatas;

1.1.       ieškovei D. A. paskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. gegužės 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2072 pagrindu 2009 m. liepos 1 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 201-9-579 sąlygas ir 2009 m. liepos 1 d. jos priedo „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas“ nuostatas;

1.2.       ieškovui Ž. N. paskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. gegužės 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2076 pagrindu 2009 m. liepos 1 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 201-9-592 sąlygas ir 2009 m. liepos 1 d. jos priedo „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas“ nuostatas;

1.3.       ieškovei G. J. K. paskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. gegužės 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2078 pagrindu 2009 m. liepos 1 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 201-9-599 sąlygas ir 2009 m. liepos 1 d. jos priedo „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas“ nuostatas;

1.4.       ieškovei A. K. paskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančiais (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. gegužės 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1899 pagrindu 2009 m. liepos 1 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 201-9-581 sąlygas ir 2009 m. liepos 1 d. jos priedo „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas“ nuostatas;

1.5.       ieškovei J. R. P. paskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. gegužės 26 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2177 pagrindu 2009 m. liepos 2 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 201-9-623 sąlygas ir 2009 m. liepos 1 d. jos priedo „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas“ nuostatas;

1.6.       ieškovui V. M. paskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. gegužės 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1966 pagrindu 2009 m. liepos 1 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 201-9-590 sąlygas ir 2009 m. liepos 1 d. jos priedo „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas“ nuostatas;

1.7.       ieškovei S. B. paskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. gruodžio 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-4666 pagrindu 2009 m. gruodžio 16 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 201-9-1175 sąlygas ir 2009 m. gruodžio 16 d. jos priedo „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas“ nuostatas;

1.8.       ieškovui R. Š. paskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. birželio 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2718 pagrindu 2009 m. liepos 1 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 201-9-594 sąlygas ir 2009 m. liepos 1 d. jos priedo „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas“ nuostatas;

1.9.       ieškovui D. E. Č. paskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. liepos 3 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2878 pagrindu 2009 m. liepos 14 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 201-9-659 sąlygas ir 2009 m. liepos 14 d. jos priedo „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas“ nuostatas;

1.10.       ieškovei Z. A. J. paskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. gegužės 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1898 pagrindu 2009 m. liepos 2 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 201-9-612 sąlygas ir 2009 m. liepos 2 d. jos priedo „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas“ nuostatas;

1.11.       ieškovui E. Z. paskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. gegužės 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2027 pagrindu 2009 m. liepos 1 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 201-9-595 sąlygas ir 2009 m. liepos 1 d. jos priedo „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas“ nuostatas;

1.12.       ieškovui A. K. paskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. gegužės 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1827 pagrindu 2009 m. liepos 2 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 201-9-611 sąlygas ir 2009 m. liepos 2 d. jos priedo „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas“ nuostatas;

1.13.       ieškovui A. A. paskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. gegužės 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1968 pagrindu 2009 m. liepos 7 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 201-9-640 sąlygas ir 2009 m. liepos 7 d. jos priedo „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas“ nuostatas;

1.14.       ieškovui A. M. paskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. gegužės 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1981 pagrindu 2009 m. liepos 1 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 201-9-593 sąlygas ir 2009 m. liepos 1 d. jos priedo „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas“ nuostatas;

1.15.       ieškovei L. K. paskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. gegužės 26 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2175 pagrindu 2009 m. liepos 2 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 201-9-625 sąlygas ir 2009 m. liepos 2 d. jos priedo „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas“ nuostatas;

Nuo 2015 m. sausio 1 d.:

1.16.       ieškovei P. R. paskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2013 m. gruodžio 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-1321 pagrindu 2014 m. kovo 19 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. SR-0429 sąlygas ir 2014 m. kovo 19 d. jos priedo „Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas“ nuostatas;

1.17.       ieškovui G. K. paskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2012 m. spalio 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-3918 pagrindu 2012 m. lapkričio 9 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. SR-1065 sąlygas ir 2012 m. lapkričio 9 d. jos priedo „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas“ nuostatas.

2.       Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir atkūrimo įstatymas) nuostatomis nuo 2004 m. buvo vykdomas ieškovų ir jų šeimų iškeldinimas iš savininkams grąžintinų butų. Atsakovė ieškovams išdavė valstybės garantinius dokumentus, pagal kuriuos įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 1 d. išnuomoti kitas gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais nutarta išnuomoti ieškovams ir jų šeimos nariams savivaldybės nuosavybės teise priklausančius butus, esančius (duomenys neskelbtini). Minėtais įsakymais nustatyta savininkui grąžinto buto rinkos vertė, kuri įskaičiuojama į išnuomojamo buto nuomos mokestį. Atsakovė su ieškovais sudarė savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartis (toliau – ir nuomos sutartis), kuriomis ieškovams ir kartu su jais gyvenantiems asmenims Kauno miesto savivaldybė suteikė neterminuotai naudotis butais, esančiais (duomenys neskelbtini). Iš pradžių nuomos mokestis ieškovams buvo skaičiuojamas vadovaujantis nuomos sutarčių sąlygomis ir nuomos sutarties priede – Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akte, nustatytu dydžiu, tačiau nuo 2012 m. gruodžio 1 d. atsakovė pradėjo skaičiuoti padidintą nuomos mokestį. Ieškovams pareikalavus pateikti padidinto nuomos mokesčio mokėjimo pagrindimą, atsakovė nurodė, jog dėl gyvenamųjų pastatų 1 kub. m. vidutinės statybos vertės nežymiai keičiasi Savivaldybės gyvenamųjų pastatų nuomos mokesčio dydis. Nuomos mokestis vis didėjo, kol 2021 metais padidėjo kelis kartus, todėl sutrumpėjo terminas iki kada ieškovai galėtų nemokėti nuomos mokesčio. Ieškovai ikiteismine pretenzija kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę reikalaudami perskaičiuoti, atstatyti (duomenys neskelbtini), butų nuomininkams paskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamą gyvenamąją patalpą, tačiau atsakovė reikalavimo netenkino. Atsakovė vienašališkai ir neteisėtai pakeitė (padidino) Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio paskaičiavimo akte nustatytą nuomos mokesčio dydį. Ieškovai pažymi, kad sutartys bei jų sudedamosios dalys nebuvo keistos, nutrauktos ar panaikintos. Nuomos sutartyje nebuvo nuostatos, leidžiančios vienašališkai pakeisti nuomos mokesčio dydį už nuomojamas patalpas, ar periodiškai perskaičiuoti, išskyrus, jei padidėja ar pamažėja patalpų nuomos mokesčio tarifai. Nuomos mokestis, galėjo būti perskaičiuojamas tik keičiantis kaupiamųjų lėšų ir nuomos administravimo mokesčio tarifui, tačiau ne nuomos mokesčių sudėtinėms dalims ar nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai. Atsakovė įskaičiuodama nuomos mokesčius į savininkui grąžinto turto vertę, nesivadovavo sudarytų nuomos sutarčių sąlygomis, nuomos mokesčio apskaičiavimo sudėtinėmis dalimis, įtvirtintomis savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktuose. Atsakovė neteisėtai vadovavosi nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusia Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčio ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika (toliau – ir metodika) ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-218 „Dėl Kauno miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Atsakovei taikant norminių teisės aktų reglamentavimą, kuris negaliojo nuomos sutarties sudarymo metu, ir šalims nuomos sutartimi susitarus dėl nuomos mokesčio dydžio bei apskaičiavimo tvarkos, kuri galiojo sandorio sudarymo dienai, yra pažeidžiami ieškovų teisėti lūkesčiai.

4.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškovų patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovai nepagrįstai prašo perskaičiuoti jų nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį. Pagal atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, atkuriant nuosavybės teises kartu su sprendimu grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, privalo juose gyvenantiems nuomininkams išduoti valstybės garantinį dokumentą dėl nuomininkui suteiktos valstybės garantijos. Ginčo atveju buvę nuomininkai pasirinko Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą valstybės garantiją, kuria valstybė įsipareigojo nuomininkams per dokumente nurodytą laiką išnuomoti kitas gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais ieškovams buvo išnuomotos kitos gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Atsakovė nurodo, kad ginčo nuomos sutarties 8.4 p. papunktyje nurodyta, kad padidėjus ar sumažėjus patalpų nuomos mokesčio tarifams ar pastebėjus jo apskaičiavimo klaidų, nuomotojas nedelsiant jį perskaičiuoja normatyvinių aktų nustatyta tvarka. Tiek šiuo metu galiojantys, tiek ankstesniu laikotarpiu galioję teisės aktai numatė, kad ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Iki 2016 m. sausio 1 d. buvo skaičiuojamas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, nuo 2016 m. sausio 1 d. skaičiuojamas vadovaujantis Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika. Nurodo, jog formulę, kaip turi būti skaičiuojamas būsto nuomos mokestis visą ginčo laikotarpį, numatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos tvarkos ir atsakovė negalėjo daryti įtakos nuomos mokesčio kitimui. Atsakovė, priimdama sprendimus dėl nuomos mokesčio kitimo, vadovavosi imperatyviai galiojančiais teisės aktais. Nesutinka su ieškovų argumentu, jog atsakovė neteikė paaiškinimų dėl nuomos mokesčio. Nurodo, kad į bylą pateikė mokestinius lapelius, atsakovės rengtus atsakymus į ieškovų ir kitų institucijų paklausimus, iš kurių matyti, kad ieškovai buvo informuoti apie nuomos mokesčio kitimą, taip pat buvo paaiškinta, kodėl keičiasi nuomos mokestis. Nurodo, kad nuomos mokestis keitėsi ir nuo atsakovės valios nepriklausančių veiksnių, tokių kaip valiutos pasikeitimas, kintantis rinkos pataisos koeficientas, nuomos mokestį mažinantis koeficientas, vietovės pataisos koeficientas pagal turto paskirtį ir jo vietovę, vidutinė socialinio būsto ar kito savivaldybės būsto 1 kub. m. statybos vertė eurais, atsižvelgiant į pastato tūrį. Nuomos mokesčio apskaičiavimui ir jo kitimui reikšmingi įvairūs veiksniai, kurie nepriklauso nuo atsakovės, o formulė tokio mokesčio apskaičiavimui yra patvirtinta metodikoje, kurios keisti ar netaikyti atsakovė negalėjo. Nurodo, kad nuomos mokestis ieškovams ne tik didėjo, tačiau dėl tam tikrų koeficientų ir mažėjo. Metodikos 10 p. numatyta, kad Savivaldybės taryba, priima sprendimą dėl socialinio būsto ir kito savivaldybės būsto nuomos mokesčių dydžių nustatymo ir keitimo. Socialinio būsto ir kito savivaldybės būsto nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas kartą per metus, skaičiuojant nuo nuomos sutarties sudarymo. Nurodo, kad tokie perskaičiavimai buvo atliekami ne atsakovės iniciatyva, o dėl teisės aktų pasikeitimo.

5.       Tretieji asmenys atsiliepimų byloje nepateikė.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Įpareigojo atsakovę perskaičiuoti nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagal ieškovų sudarytas nuomos sutarties sąlygas ir jos priedo nuostatas. Priteisė iš atsakovės ieškovams 4 488 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Valstybei iš atsakovės priteisė 750,92 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

7.       Teismas nustatė, jog ieškovų ir atsakovės nuomos teisiniai santykiai valstybės garantijų pagrindu susiklostė 2009 metais. Ieškovai ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę, vadovaujantis sudarytomis nuomos sutartimis ir jų priedais, perskaičiuoti nuomos mokesčius ieškovams, pagal nuomos sutarčių sudarymo metu galiojusį ir šiems nuomos teisiniams santykiams taikytiną norminį reglamentavimą. Valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų namų išnuomojimą ieškovams reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 363 redakcija) patvirtintas Valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, tvarkos aprašas (toliau – ir tvarkos aprašas). Vadovaujantis tvarkos aprašo 5 punktu, ieškovams nuomos mokestis nuomos sutarčių sudarymo metu buvo apskaičiuotas ir nustatytas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“. Į nuomos mokestį įskaičiavus visą nuomininko nuomotų savininkui grąžintų patalpų vertę, nuomininkas savivaldybės apskaičiuotą ir nustatytą nuomos mokestį įsipareigojo mokėti savo lėšomis (tvarkos aprašo 5 punktas), tai yra ne periodiškai apskaičiuojamą ir nustatomą, o jau nustatytą ir apskaičiuotą nuomos mokestį, kuris yra įtvirtintas sutartyse. Nuomos mokesčio apskaičiavimo ir nuomos mokesčio dydžio nustatymo tvarka, įtvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 2-3 ir 4 p. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 138 redakcija). Vadovaujantis norminiu reglamentavimu nuomos sutarčių sudarymo dienai, atsakovė apskaičiavo ir nustatė mokėtiną nuomos mokestį, kuris įskaičiuojamas į savininkams grąžintinų patalpų vertę. Nuomos mokesčio dydis nustatytas nuomos sutarčių prieduose – savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos apskaičiavimo akte. Nei nuomos sutartyse (nuomos sutarties 10 punktas, CK 6.580 straipsnio 4 dalis), nei Valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše nebuvo nuostatos leidžiančios atsakovei vienašališkai periodiškai perskaičiuoti nuomos mokesčio dydį, vadovaujantis besikeičiančiais teisės aktais, išskyrus tuo atveju, jei vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis, padidėja ar pamažėja patalpų nuomos mokesčio tarifai, nurodyti nuomos sutartyje. Ieškovai ir atsakovė nurodė, jog nuomos sutartys nebuvo pakeistos, nutrauktos ar panaikintos, todėl teismas laikė, kad ieškovų ir atsakovės teisėtai sudarytos sutartys yra galiojančios ir šalims turi įstatymo galią.

8.       Nuo 2012 m. sausio 1 d. atsakovė pradėjo ieškovams skaičiuoti nuomos mokestį pagal pakeistą Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, tokiu būdu vienašališkai pakeisdama nuomos sutarties sąlygas, ir, besikeičiant Vyriausybės nustatytoms tvarkoms dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo socialinio būsto nuomininkams ar savivaldybės būsto nuomininkams, atitinkantiems nustatytus kriterijus, vienašališkai perskaičiavo nuomos mokesčio dydį. Teismas pažymėjo, kad ieškovai nėra socialinio būsto nuomininkai, jie neatitinka socialiai remtinų asmenų statuso, jie taip pat nėra ir savo valia nuomojantys savivaldybės būstus asmenys komercinėmis sąlygomis, kadangi nuomos teisiniai santykiai susiklostė Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Ieškovai yra valstybės garantijos turėtojai, kuriems išnuomoti gyvenamieji būstai, į nuompinigius įskaičiuojant savininkui grąžintų patalpų vertę, o nuomos kaina apskaičiuota pagal išskirtinai jiems taikomą tuometinį reglamentavimą ir nustatyta šalių sudarytose sutartyse. Šalių sudarytose nuomos sutartyse ir tuometiniame įstatyminiame ir poįstatyminiame reglamentavime nebuvo nuostatos leidžiančios atsakovei vienašališkai pakeisti nuomos mokesčio dydį už nuomojamas patalpas, ar periodiškai perskaičiuoti, vadovaujantis besikeičiančiais teisės aktais. Teismas konstatavo, kad atsakovei taikant norminių teisės aktų reglamentavimą, kuris negaliojo nuomos sutarties sudarymo metu, o šalims nuomos sutartimi susitarus dėl nuomos mokesčio dydžio bei apskaičiavimo tvarkos, kuri galiojo sandorio sudarymo dienai, yra pažeidžiami ieškovų teisėti lūkesčiai, todėl ieškinį laikė pagrįstu, įrodytu ir tenkino visiškai.

9.       Atsakovė prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 6.586 straipsnio 5 dalis). Tačiau atsakovės prašymą taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą teismas laikė nepagrįstu, kadangi ieškovai reikalavimo dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ieškiniu nereiškė. Atsakovė taip pat prašė teismo taikyti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą penkerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo, tačiau teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

10.       Ieškovai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 4 488 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos. Teismas konstatavo, kad ieškovai ikiteismine tvarka siekė išspręsti ginčą su atsakove, tačiau atsakovė ieškovų prašymo netenkino, todėl ieškovai buvo priversti gintis teisminiu keliu. Teismas vertino, kad ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas yra pagrįstos, todėl priteistinos iš bylą pralaimėjusios atsakovės. Teismas iš atsakovės priteisė valstybei atlygintinas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 

 

11.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1478-962/2022 ir priimti naują teismo sprendimą: 1) ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimui perskaičiuoti jiems skaičiuojamą patalpų nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. taikyti ieškinio senaties terminą ir šioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti; 2) teismui nusprendus ieškinio senaties termino netaikyti, ieškinio reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą; 3) ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimui perskaičiuoti jiems skaičiuojamą patalpų nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       pirmos instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio taikymo praktikos bei įrodymų vertinimo taisyklių, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai vertino liudytojo parodymus kaip svarbesnius bei turinčius didesnę įrodomąją reikšmę. Ieškovų pažeistas teises iškėlė aukščiau galiojančių teisės aktų, kitų savivaldybės būsto nuomininkų. Nevertino visų įrodymų visumos, suteikė prioritetą vienos iš ieškovių paaiškinimams, liudytojo parodymams, eliminavo apeliantės paaiškinimus. Teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei teisminę praktiką ir teisės aktų, reglamentuojančių valstybės garantijų suteikimą bei vykdymą ir nuomos mokesčio už gyvenamąsias patalpas skaičiavimo bei mokėjimo tvarką, nuostatas. Neanalizavo nuomos sutarčių sudarymo metu galiojusių bei šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatų. 

11.2.       Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tik apeliantė yra atsakinga, jog ieškovams pakito jų nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis. Ieškovų nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis kito (didėjo arba mažėjo) nuo apeliantės valios nepriklausančių veiksnių. Apeliantė, priimdama sprendimus dėl nuomos mokesčio keitimosi, vadovavosi imperatyviomis galiojančių teisės normų nuostatomis. Ieškovų sudarytose nuomos sutartyse nėra fiksuota ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos kaina, jose  nurodoma, kad nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Formulę, kaip turi būti skaičiuojamas būsto nuomos mokestis visą ginčo laikotarpį, numatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos tvarkos, todėl apeliantė nedarė ir negalėjo daryti įtakos nuomos mokesčio kitimui.

11.3.       Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė, priimdama sprendimus dėl nuomos mokesčio keitimo, nepagrįstai taikė norminių teisės aktų dėl nuomos mokesčio dydžio bei apskaičiavimo tvarkos reglamentavimą, kuris negaliojo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo metu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai nebuvo informuoti ir jiems nebuvo paaiškinta, kad nuomos mokesčio dydis keisis bei koks tokio nuomos mokesčio dydžio keitimosi teisinis pagrindas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė priimdama sprendimus keisti ieškovams išnuomotų gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį pažeidė teisėtų lūkesčių principą. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovai galėjo tikėtis, jog nuomos mokestis išliks toks, koks numatytas sudarant nuomos sutartį.

11.4.       Ieškovai patikslinto ieškinio reikalavimą formuluoja kaip gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio perskaičiavimą, žinodami, jog yra praleidę ieškinio senaties terminą ginčyti nuomos sutarties punktus ar jos priedus. Pirmosios instancijos teismas daliai patikslinto ieškinio reikalavimų turėjo taikyti ieškinio senatį ir patikslintą ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė daliai patikslinto ieškinio reikalavimų sutrumpinto penkerių metų ieškinio senaties termino taikomo reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų.

12.       Ieškovai atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo: 1) atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti; 2) priteisti ieškovams iš atsakovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: 

12.1.       Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog byloje turėjo būti pateikti įrodymai, kad ieškovams nuomos mokestis buvo fiksuotas ir turėjo nekisti per visą patalpų nuomos laikotarpį. Ieškovai vadovaudamiesi sutartimis bei atsakovės sukurtu lūkesčiu, pagrįstai tikėjosi, kad nuomos mokestis galimai bus perskaičiuotas tik keičiantis kaupiamųjų lėšų ir nuomos administravimo mokesčio tarifui. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog nuomos sutartyse nėra fiksuota ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos kaina, o jose nurodoma, kad nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuomos mokestis pasikeitė ne padidėjus ar sumažėjus patalpų nuomos mokesčio tarifams (sutarties 8.4. punktas), o dėl atsakovės taikomos vis naujos nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos ir formulių.

12.2.       Atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas vertino kaip turinčius aukštesnę įrodomąją reikšmę ieškovų pusės liudytojo ir vienos iš ieškovų paaiškinimus.

12.3.       Atsakovė teigdama, jog ieškovų ir atsakovės susiklosčiusiems nuomos teisiniams santykiams taikytinos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios nuomos teisinius santykius, nuomos mokėjimą bei kainos nustatymą kaip socialinio būsto nuomininkams, ar asmenims, kurie komercinėmis sąlygomis nuomoja atsakovei priklausančius būstus, savo teiginius privalėjo įrodyti. Ieškovai neatitinka nei socialiai remtinų asmenų statuso, nei savo laisva valia komercinėmis sąlygomis nuomojasi atsakovei priklausančias gyvenamąsias patalpas, dėl ko atsakovė netinkamai taiko ieškovams įstatyminį reglamentavimą, kuris šių santykių nereglamentuoja. Ieškovai yra valstybės garantijos turėtojai, kuriems išnuomoti gyvenamieji būstai, į nuompinigius įskaičiuojant savininkui grąžintų patalpų vertę, o nuomos kaina apskaičiuota pagal išskirtinai jiems taikomą tuometinį reglamentavimą ir nustatyta šalių sudarytose sutartyse.

12.4.       Nei nuomos sutartyse (nuomos sutarties 8.4. punktas, CK 6.580 straipsnio 4 dalis), nei Valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše nebuvo nuostatos, leidžiančios atsakovei vienašališkai periodiškai perskaičiuoti nuomos mokesčio dydį, vadovaujantis besikeičiančiais teisės aktais, išskyrus tuo atveju, jei vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis, padidėja ar pamažėja patalpų nuomos mokesčio tarifai. Atsakovė, pažeisdama nuomos sutarties 8.4. punktą, 10 punktą, neteisėtai vienašališkai pradėjo perskaičiuoti nuomos mokestį pagal besikeičiantį norminį reglamentavimą.

12.5.       Nuomos sutartims, sudarytoms po 2015 m. sausio 1 d., taikoma nauja nuomos mokesčio apskaičiavimo formulė, nustatyta metodikoje, ir kartą per metus nuo nuomos sutarties sudarymo gali būti perskaičiuojamas nuomos mokestis, tačiau atsakovė neteisėtai nuomos kainos apskaičiavimo formulę taiko ir nuomos kainą kartą per metus perskaičiuoja iki šios metodikos sudarytoms sutartims. Atsakovei taikant norminių teisės aktų reglamentavimą, kuris netaikomas šiems nuomos teisiniams santykiams bei negaliojo nuomos sutarties sudarymo metu, o šalims nuomos sutartimi susitarus dėl nuomos mokesčio dydžio bei apskaičiavimo tvarkos, kuri galiojo sandorio sudarymo dienai, yra pažeidžiami ieškovų teisėti lūkesčiai.

13.       Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

14.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

16.       2023 m. kovo 2 d. ieškovai pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų.  

17.       Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino taikymo bei nuomos mokesčio perskaičiavimo.

18.       Byloje nustatyta, kad pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą nuo 2004 m. buvo vykdomas ieškovų ir jų šeimų iškeldinimas iš savininkams grąžintinų butų. Vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsniu ir Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme,
įstatymo 9 straipsniu, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius valstybės
vardu išdavė ieškovams valstybės garantinius dokumentus, pagal kuriuos valstybė (garantas)
įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2009-01-01 LR Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomoti kitas
valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų
patalpų vertę. Vykdydamas šias garantijas, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius kiekvieno ieškovo atžvilgiu priėmė įsakymą dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų
išnuomojimo valstybės garantinio dokumento turėtojui, kurių pagrindu buvo nutarta
išnuomoti ieškovams ir jų šeimos nariams savivaldybės nuosavybės teise priklausančius
butus, esančius (duomenys neskelbtini). Šiais įsakymais buvo nustatyta savininkui grąžinto
buto rinkos vertė, kuri įskaičiuojama į išnuomojamo buto nuomos mokestį.
4. Vykdant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus, su ieškovais
buvo sudarytos savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš
savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartys, kuriomis ieškovams ir kartu su jais gyvenantiems asmenims Kauno miesto savivaldybė suteikė neterminuotai naudotis butais, esančiais (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, Kaune. Dėl to ginčo byloje nekyla.

19.        Taip pat nekyla ginčas dėl to, kad iš pradžių nuomos mokestis ieškovams buvo skaičiuojamas vadovaujantis numos sutarčių sąlygomis ir nuomos sutarties priede (Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akte) nustatytu dydžiu. Tačiau nuo 2012-01-01 Kauno miesto savivaldybės administracija pradėjo skaičiuoti padidintą nuomos mokestį, nepateikdama jokių paskaičiavimus pagrindžiančių duomenų. Ieškovams pareikalavus pateikti padidinto nuomos mokesčio mokėjimo pagrindimą, Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, jog dėl gyvenamųjų pastatų 1 m3 vidutinės statybos vertės nežymiai keičiasi Savivaldybės
gyvenamųjų pastatų nuomos mokesčio dydis. Nuomos mokestis didėjo, kol 2021 metais nuomos mokestis padidėjo nuo dviejų iki keturių kartų, o terminas, per kurį ieškovai buvo atleisti nuo nuomos mokesčio mokėjimo automatiškai sumažėjo. Dėl to ginčo taip pat nėra.

20.       Ieškovų teigimu buvo pažeisti jų teisėti lūkesčiai, jie kreipėsi su pretenzija į atsakovę, tai patvirtina 2021 m. birželio 18 d. ikiteisminė pretenzija dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo. Atsakovės atsakyme nurodoma, jog savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išvardijamos tvarkos bei metodikos, kurių pagrindu skaičiuojamas nuomos mokestis ieškovams, nurodant, kad nuomos mokestis perskaičiuojamas kartą per metus, pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip iki vasario 1 d. Nurodo, kad su teisės aktu dėl perskaičiavimo visi nuomininkai buvo supažindinti 2021 m. sausio bei vasario mėnesių sąskaitose už nuomą.

21.       Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad Valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų namų išnuomojimą ieškovams reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 363 redakcija) patvirtintas Valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Vadovaujantis Tvarkos aprašo 5 punktu, ieškovams nuomos mokestis nuomos sutarčių sudarymo metu buvo apskaičiuotas ir nustatytas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“. Į nuomos mokestį įskaičiavus visą nuomininko nuomotų savininkui grąžintų patalpų vertę, nuomininkas savivaldybės apskaičiuotą ir nustatytą nuomos mokestį įsipareigojo mokėti savo lėšomis (Tvarkos aprašo 5 punktas), tai yra ne periodiškai apskaičiuojamą ir nustatomą, o jau nustatytą ir apskaičiuotą nuomos mokestį, kuris yra įtvirtintas sutartyse.

22.        Vadovaujantis norminiu reglamentavimu nuomos sutarčių sudarymo dienai, atsakovė apskaičiavo ir nustatė mokėtiną nuomos mokestį, kuris įskaičiuojamas į savininkams grąžintinų patalpų vertę. Kokia tvarka buvo apskaičiuotas nuomos mokestis ir kaip nustatomas nuomos mokesčio dydis, įtvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 2-3 ir 4 punktai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 138 redakcija). Nuomos mokesčio dydis nustatytas nuomos sutarčių prieduose – Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos apskaičiavimo akte.

23.       Ieškovai bei atsakovė nurodė, jog nuomos sutartys su ieškovais nebuvo pakeistos, nutrauktos ar panaikintos, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovų ir atsakovės teisėtai sudarytos sutartys yra galiojančios ir šalims turi įstatymo galią. Tačiau nepaisant to, nuo 2012 m. sausio 1 d. atsakovė pradėjo ieškovams skaičiuoti nuomos mokestį pagal pakeistą Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką (2011 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 906).

24.       Tai reiškia, kad atsakovė vienašališkai pakeitė nuomos sutarties sąlygas, ir, besikeičiant Vyriausybės nustatytoms tvarkoms dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo socialinio būsto nuomininkams ar savivaldybės būsto nuomininkams, vienašališkai perskaičiavo nuomos mokesčio dydį, kuris įskaičiuojamas į grąžintino turto vertę. Tokiu būdu atsakovė nepagrįstai įskaito didesnį nuomos mokestį į grąžintų patalpų vertę, neatmetama, jog tai daro siekdama, kad būtų kuo greičiau įskaityta grąžintinų patalpų vertė į nuompinigius, ir ieškovams iš savo lėšomis tektų mokėti nuomos mokestį komercinėmis sąlygomis.

25.       Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai traktavo, kad ieškovai nėra socialinio būsto nuomininkai, jie neatitinka socialiai remtinų asmenų statuso, jie taip pat nėra ir savo valia nuomojantys savivaldybės būstus asmenys komercinėmis sąlygomis, kadangi nuomos teisiniai santykiai susiklostė Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, tai yra ieškovai yra valstybės garantijos turėtojai, kuriems išnuomoti gyvenamieji būstai, į nuompinigius įskaičiuojant savininkui grąžintų patalpų vertę, o nuomos kaina apskaičiuota pagal išskirtinai jiems taikomą tuometinį reglamentavimą ir nustatyta šalių sudarytose sutartyse.

26.       Kolegija atkreipia dėmesį, kad šis statusas yra ypatingas tuo, kad visi asmenys, gyvenę ne grąžintinuose būstuose turėjo teisę gyvenamuosius būstus privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą, tačiau asmenys, kurie gyveno grąžintinuose būstuose tokios teisės ir galimybės, ne dėl savo kaltės, neįgijo, todėl jiems buvo sudarytos išskirtinės sąlygos, nei socialinio būsto nuomininkams, nuomotis būstus, nuomos mokestį įskaičiuojant į turėto būsto kainą. Kolegija sprendžia, kad jie tam tikra prasme šiuo aspektu yra nukentėję, todėl kolegijos vertinimu, sąlygos jiems negali būti bloginamos, kas keliant mokestį vienašališkai, akivaizdžiai vyksta. Kaip matyti iš įsakymo „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) išnuomojimo 2008 m. gruodžio 17 d. valstybės garantinio dokumento Nr. 2692 turėtojams“ 2 punkto, juo nustatyta, kad į išnuomojamo būsto nuomos mokestį įskaičiuojama savininkui grąžinto buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 84 000 Lt (analogiški įsakymai priimti visų  ieškovų atžvilgiu). Ši rinkos vertė nėra perskaičiuojama, todėl negali būti perskaičiuojamas ir nuomos mokestis, kadangi akivaizdu, kad nuomos kaina, norint kompensuoti asmeniui praradimus dėl negalėjimo privatizuoti jo gyvenamojo būsto, kaina negali didėti. Priešingu atveju, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas greitu metu ieškovams būstą teks nuomotis rinkos kainomis, kas akivaizdu nebuvo įstatymo leidėjo tikslas, kadangi tokia būsto nuoma buvo orientuota į kompensavimo už praradimus (negalint privatizuoti gyvenamo būsto) mechanizmą.

27.       Atsakovė nurodė, jog periodiškai perskaičiuoja ieškovams nuomos mokestį taikydama vis naujas nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkas ir formules, atsižvelgdama į besikeičiantį poįstatyminį reglamentavimą.

28.       Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad šalių sudarytose nuomos sutartyse ir tuometiniame įstatyminiame ir poįstatyminiame reglamentavime nebuvo nuostatos leidžiančios atsakovei vienašališkai pakeisti nuomos mokesčio dydį už nuomojamas patalpas, ar periodiškai perskaičiuoti, vadovaujantis besikeičiančiais teisės aktais.

29.        Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika buvo patvirtina 2014 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1487 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo 2001 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ išdėstė nauja redakcija, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.

30.       Metodikos 10 punkte nustatyta, jog socialinio būsto ir kito savivaldybės būsto nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas kartą per metus, skaičiuojant nuo socialinio būsto ar kito savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo, kas reiškia, jog nuomos sutartims, sudarytoms po 2015 m. sausio 1 d., taikoma nauja nuomos mokesčio apskaičiavimo formulė, nustatyta Metodikoje, ir kartą per metus nuo nuomos sutarties sudarymo gali būti perskaičiuojamas nuomos mokestis.

31.        Ginčo nuomos sutartys su ieškovais sudarytos iki šios metodikos, todėl atsakovė nuomos kainos apskaičiavimo formulę nepagrįstai taiko ir nuomos kainą kartą per metus perskaičiuoja su ieškovais sudarytoms sutartims, o tai reiškia iš esmės pažeidžia sutarties nuostatas (Nuomos sutarties 8.4. punktas, 10 punktas). Tokiu būdu yra pažeidžiami atsakovų lūkesčiai, susiję su sutarties nuostatomis, atitinkamai nuomojamo būsto nuomos terminu, pagal sutartyje nustatytas sąlygas.

32.       Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovei taikant norminių teisės aktų reglamentavimą, kuris negaliojo nuomos sutarties sudarymo metu, o šalims nuomos sutartimi susitarus dėl nuomos mokesčio dydžio bei apskaičiavimo tvarkos, kuri galiojo sandorio sudarymo dienai, yra pažeidžiami ieškovų teisėti lūkesčiai, todėl ieškinys pagrįstai tenkintas.

Dėl ieškinio senaties

33.       Atsakovė prašė teismo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 6.586 straipsnio 5 dalis), nurodydama, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia per trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo dienos.

34.       Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovai reikalavimo dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ieškiniu nereiškė, prašė teismo įpareigoti atsakovę, vadovautis sudarytomis nuomos sutartimis ir jų priedais, perskaičiuoti nuomos mokesčius ieškovams, pagal nuomos sutarčių sudarymo metu galiojusį ir šiems nuomos teisiniams santykiams taikytiną norminį reglamentavimą.

35.       Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovo prašomas taikyti trijų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, kuris šioje byloje nėra pareikštas, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

36.       Atsakovė taip pat prašė teismo taikyti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą penkerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

37.       Kolegija sprendžia, ir pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pradėjo perskaičiuoti nuomos mokestį pagal besikeičiantį norminį reglamentavimą, padidino nuomos mokestį, kurį įskaitė į grąžintų patalpų vertę, nepagrįstai ir neteisėtai buvo įskaičiuota didesnė nuomos mokesčio suma į grąžintų patalpų vertę, ir tokiu būdu nepagrįstai sumažinta savininkams grąžintų patalpų vertės likutinė dalis. Tai yra atsakovas nepagrįstai įskaitė didesnį nuomos mokestį, nei turėjo teisę įskaityti, todėl dėl atsakovo neteisėtų veiksmų yra susidariusi nuomos mokesčio permoka, kas reiškia, kad atsakovė be pagrindo įgijo ieškovų pinigines lėšas (turtą). Reikalavimams dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo Civilinis kodeksas nenumato sutrumpintų ieškinio senaties terminų, todėl jiems taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.), kuris, kaip teisingai sprendė pirmos instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra praleistas.

38.       Aukščiau nurodytais argumentais atmestini apeliantės argumentai dėl ieškinio senaties termino taikymo, taip pat argumentai dėl netinkamo teisės taikymo bei aiškinimo. Atmestini argumentai, kad apeliantė nėra atsakinga dėl nuomos mokesčio dydžio kitimo, kadangi teismas sprendžia, jog ji, matydama, jog kyla ginčas dėl sutarčių ir teisės aktų vienašališko taikymo, galėjo inicijuoti klausimo išaiškinimą ar pan.,

39.       Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), teisingai aiškino V Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 793, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ bei jo taikymą, Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą, CK 6.580 straipsnį, civilinės teisės normas reglamentuojančias ieškinio senaties termino taikymą, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

    Dėl bylinėjimosi išlaidų

40.       Ieškovė D. R. C. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 815,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą, todėl netenkinus apeliacinio skundo, jos priteistinos iš apeliantės ieškovei (CPK 93, 98 straipsniai).

41.       Valstybė apeliacinės instancijos teisme nepatyrė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl jos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti D. R. C. 1 815,00 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų iš Kauno miesto savivaldybės administracijos.   

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Edvardas Paliokas

 

                                                            Egidijus Tamašauskas

 

                                                            Lina Žemaitienė