Administracinė byla Nr. AS-879-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02929-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. liepos 18 d. buvo gautas nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ (toliau – ir pareiškėjo atstovas) vadovo R. M. pasirašytas pareiškėjo V. Z. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. liepos 14 d. skundas, kuriame prašoma priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, pareiškėjui neturtinę žalą – 5 000 Eur.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, paduotą ir pasirašytą nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“.

2016 m. liepos 28 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovo R. M. pasirašytas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarties atsisakyti priimti skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą, paduotą ir pasirašytą nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“.

2016 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovo R. M. pasirašytas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarties atsisakyti priimti atskirąjį skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą, paduotą ir pasirašytą nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“.

2016 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovo R. M. pasirašytas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarties atsisakyti priimti atskirąjį skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą, paduotą ir pasirašytą nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, atstovauti gali tik advokatas, advokato padėjėjas ar jo artimas giminaitis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, o kiti asmenys gali atstovauti fiziniam asmeniui tik kartu su advokatu ar advokato padėjėju. Teismo vertinimu, įstatyme nenustatyta teisė atstovauti fiziniam asmeniui asociacijoms, kurių nariu yra tas fizinis asmuo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra fizinis, o ne juridinis asmuo (įmonė, įstaiga ar organizacija), todėl nuostatos, reglamentuojančios juridinių asmenų atstovavimą, (ABTĮ 47 str. 3 d., 4 d. 5, 6 p. ir 5 d.) negali būti taikomos. Teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovas yra asociacija, tačiau nėra proceso šalis. Teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nes atskirąjį skundą padavė ir pasirašė asociacija, kurios vardu veikia vadovas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ ar kito asmens, kuris pagal ABTĮ 47 straipsnį neturi teisės atstovauti pareiškėjui, pasirašytas atskirasis skundas negali būti priimamas dėl to, jog yra paduotas neįgalioto atstovo. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu, išaiškino, kad atskirąjį skundą dėl šios nutarties gali paduoti pats pareiškėjas, jo advokatas ar advokato padėjėjas, turintis jo praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, pareiškėjo artimi giminaičiai ar sutuoktinis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

II.

Pareiškėjas V. Z. 2016 m. rugsėjo 1 d. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 20 d., 2016 m. liepos 28 d., 2016 m. rugpjūčio 16 d., 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, iš naujo spręsti 2016 m. liepos 14 d. skundo priėmimo klausimą ir priimti jį nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartys yra nepagrįstos, nes priimtos netinkamai aiškinant atstovavimo taisykles. Pareiškėjo teigimu, ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 3 punktas, susijęs su atsisakymu priimti apeliacinį skundą, netaikomas atskiriesiems skundams. Dėl atstovavimo tinkamumo pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas yra nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ narys. Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ yra asociacija, t. y. juridinis asmuo, o įstatymas nustato atskirą atstovavimą juridiniam asmeniui. Pagal ABTĮ 47 straipsnio 5 dalį atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys, o įstatymas neapibrėžia, kas yra tie kiti asmenys. Šiuo atveju asociacija gina savo nario interesus (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 str. 1 d.). Šiuo atveju teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovo R. M. teisę atstovauti juridiniam asmeniui ir jo nariams. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pareiškėjo interesų atstovavimo ribas, nes nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“, atstovaujama vadovo R. M., yra tinkamas pareiškėjo atstovas teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą, paduotą ir pasirašytą nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovo R. M., pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 3 punktą (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinį skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas, laikinai einantis teismo pirmininko pareigas, 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi teisėjų kolegijai perdavė nagrinėti pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija šioje nutartyje spręs tik dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 20 d., 2016 m. liepos 28 d. ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartys, kurias pareiškėjas taip pat prašo panaikinti atskirajame skunde, nėra šios administracinės bylos dalykas.

ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama (ABTĮ 152 str. 2 d.). Pagal ABTĮ 153 straipsnio 1 dalį, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas): 1) sutikdamas su atskiruoju skundu ir jeigu šis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų ABTĮ 103 straipsnyje nurodytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties patvirtintą kopiją (nuorašą, skaitmeninę kopiją) proceso dalyviams; 2) nesutikdamas su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinį skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas (ABTĮ 138 str. 3 d. 3 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl minėtos priežasties, t. y. jeigu atskirąjį skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas, gali būti atsisakoma priimti ir atskirąjį skundą.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ABTĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, susijusį su atstovavimu teisme, skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ negali būti pareiškėjo (fizinio asmens) atstovu teisme, todėl nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovas negalėjo pasirašyti pareiškėjo vardu ir atskirojo skundo. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 1 d. atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ nėra tinkamas pareiškėjo, kaip šios nevyriausybinės organizacijos nario, atstovas teisme.

Atsižvelgus į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, akcentuotina, kad šiuo atveju kyla klausimas dėl asociacijos (juridinio asmens) teisės atstovauti pareiškėjui (fiziniam asmeniui), kuris yra tos asociacijos nariu. Nors pareiškėjas tvirtina, kad jo atstovas yra asociacija, t. y. juridinis asmuo, o įstatymas nustato atskirą atstovavimą juridiniam asmeniui, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nekvestionavo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovo R. M. teisės pasirašyti procesinius dokumentus asociacijos vardu, jeigu pati asociacija būtų tinkamas pareiškėjo atstovas byloje. Šiuo atveju pareiškėju yra fizinis, o ne juridinis asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą, ar juridinis asmuo (nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“) gali būti pareiškėjo (fizinio asmens) atstovu byloje ir pasirašyti pareiškėjo vardu atskirąjį skundą. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas dėl ABTĮ 47 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios atstovavimą juridiniams asmenims, taikymo ir aiškinimo nėra kilęs.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja ABTĮ redakcija, kurioje, be kita ko, pasikeitė atstovavimo administraciniame procese klausimus reglamentuojančios nuostatos. Kadangi pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas jau po 2016 m. liepos 1 d., šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taikė ir aiškino nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusias ABTĮ nuostatas, kiek tai susiję su atstovavimu teisme. Pastebėtina, jog iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusio ABTĮ 49 straipsnis nustatė pakankamai platų įgaliotų atstovų (pagal pavedimą) ratą, t. y. iki tol galiojęs ABTĮ nenustatė kokių nors ribojimų atstovui pagal pavedimą, todėl kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose galėjo būti visi asmenys, kurių galimybės atlikti procesinius veiksmus nurodytos įgaliojime, išduotame ir įformintame teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojęs ABTĮ susiaurino įgaliotų atstovų administraciniame procese ratą.

ABTĮ 47 straipsnio 4 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių būti įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme: 1) advokatai; 2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; 3) vienas pareiškėjas kitų pareiškėjų pavedimu ar vienas atsakovas kitų atsakovų pavedimu; 4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); 5) juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), atstovaujantys tam juridiniam asmeniui; 6) juridinio asmens kontroliuojantys ir (ar) kontroliuojami asmenys, patronuojančiosios ir (ar) patronuojamosios bendrovės. Šiais atvejais bylą teisme veda atitinkamo atstovaujančio juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai); 7) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po 1 metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-803-261/2016 pažymėjo, kad pagal naująjį reguliavimą juridiniai asmenys teisės atstovauti fiziniam asmeniui, esančiam jų nariu, neturi; išimtis nustatyta tik profesinėms sąjungoms, atstovaujančioms profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nevyriausybinė organizacija (asociacija) nepatenka į ABTĮ 47 straipsnio 4 dalyje nustatytą sąrašą asmenų, galinčių būti įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme. Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, kad asociacijos įgaliojimus būti pareiškėjo atstovu patvirtina ABTĮ 47 straipsnio 5 dalies nuostatos, nes atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys, o įstatymas neapibrėžia, kas yra tie kiti asmenys, teisėjų kolegija akcentuoja, jog ABTĮ 47 straipsnio 5 dalis nustato, kad kartu su ABTĮ 47 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Tačiau šiuo atveju nevyriausybinė organizacija siekia atstovauti pareiškėjui ne kartu su ABTĮ 47 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais asmenimis, todėl ABTĮ 47 straipsnio 5 dalies nuostatos nepatvirtina jos teisės atstovauti pareiškėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios situacijos teisinio vertinimo nekeičia Asociacijų įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pareiškėjo atstovo įstatų nuostatos ir tai, kad pareiškėjas yra asociacijos narys, nes atstovavimo administraciniame teisme klausimus reglamentuoja specialusis įstatymas – ABTĮ.

Atsižvelgusi į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“, kuris pagal ABTĮ 47 straipsnį neturi teisės atstovauti pareiškėjui, pasirašytas atskirasis skundas negali būti priimamas dėl to, jog yra paduotas neįgalioto atstovo. Šiame kontekste pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-803-261/2016).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 24 d. atskirąjį skundą, paduotą ir pasirašytą nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovo R. M.. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė