El. Civilinė byla Nr. e2-5431-772-2021

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02185-2021-3 

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.4.6.; 

    2.6.4.4.2.; 2.6.5.2.1.; 2.6.9.2.2.; 3.2.6.1.;

3.4.4.9.

 (S)

        ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2021 m. liepos 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,

posėdžių sekretorė Ona Baronienė,

dalyvaujant ieškovės atstovui (ei) P. Š., 3. Atsakovui P. M. ir jo atstovui adv. V. P., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje J. M., neatvykus 1. Atsakovei R. S., 2. Atsakovui E. S., apie teismo posėdį šiems asmenims pranešta tinkamai, gautas 1. Atsakovės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl jų nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ir Tarnyba), veikiančios per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių  ieškinį atsakovams: 1. R. S., 2. E. S. ir 3. P. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovams jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje (duomenys neskelbtini) šeimos namai.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovas 2021-04-268 su ieškiniu kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad visi atsakovai 1. R. S., 2. E. S. ir 3. P. M., turi nepilnamečius vaikus: 1. K. S., 2. E. S., 3. D. M. ir 4. E. S..

R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. M., gim. (duomenys neskelbtini), šeima gyvena adresu: (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. Šeimoje augo keturi nepilnamečiai vaikai: K. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini).

K. S., E. S. ir D. M. lanko Šiaulių r. (duomenys neskelbtini).

2014-06-04 gautas pranešimas iš policijos apie tai, jog 2014-06-04 adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, išgertuvių metu, dviejų mažamečių vaikų akivaizdoje, girtas E. S. sumušė savo girtą (nustatytas 2,17 promilės girtumas) žmoną R. S..

2014-11-08 gautas pranešimas iš policijos apie tai, kad 2014-11-07 apie 19 val. namuose girtas E. S. (nustatytas 2.94 promilės girtumas) žodinio konflikto metu sumušė neblaivią žmoną R. S. (nustatytas 1.95 promilės girtumas), įvykį matė jų vaikai K. S. ir E. S..

2014-12-17 iš policijos gautas pranešimas, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. požymius E. S. atžvilgiu, nes 2014-12-12 namuose, būdamas neblaivus sumušė neblaivią savo žmoną R. S..

2014-12-29 Skyrius gavo Šiaulių lopšelio-darželio „G.“ pranešimą, kuriame nurodyta, jog mažametis K. S. motinos R. S. prašymu išbrauktas iš ugdymo įstaigos, nes nebeturi galimybės jos lankyti.

2015-01-21 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-61 R. S. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

2015-11-23 iš policijos gautas pranešimas apie tai, kad 2015-11-22 apie 22.30 val. namuose, konflikto metu, girtas E. S. sumušė neblaivią savo žmoną R. S. (nustatytas girtumas 1.51 promilės).

2016-04-11 iš policijos gautas pranešimas, kad 2016-04-09 apie 22.20 val. namuose konflikto metu neblaivus E. S. (nustatytas 2.32 promilės girtumas) ir neblaivi R. S. (nustatytas 1.55 promilės girtumas) susimušė, dėl sukelto smurto abu pristatyti į Šiaulių AVPK areštinę.

2016-07-26 gauta informacija iš Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro, jog R. S. dažnai negrįžta namo, vaikais nebesirūpina, namo grįžta tik retkarčiais rytais nusiprausti. Moteris gyvena su kitu vyru, su kuriuo naktį neblaivūs yra grįžę namo, vaikai juos rytą rado vienoje lovoje. Su socialiniais darbuotojais R. S. nebendradarbiauja.

2016-08-08 iš policijos Skyriuje gautas pranešimas apie tai, kad 2016-08-06 18.40 val. namuose neblaivi R. S. (nustatytas 1.73 promilės neblaivumas) sumušė neblaivų sutuoktinį E. S. (nustatytas 2.09 promilės neblaivumas).

2016-12-09 telefonu Skyriuje gautas socialinių darbuotojų pranešimas, jog R. S. jau dvi dienas neveda vaikų į ugdymo įstaigą, taip pat, pasak ugdymo įstaigos darbuotojų, vaikai į darželį atvedami sezono neatitinkančiais rūbais. Su socialiniais darbuotojais moteris bendrauja nenoriai, atsisako įsileisti į namus, namuose galimai girtaujama.

Specialistams nuvykus į šeimą, R. S. paaiškino, jog ruošiasi maudyti vaikus, todėl į namus neįleido, reiškė nepasitenkinimą rytą į namus atvykusiais socialiniais darbuotojais. Nurodė, kad į darželį vaikus ves 2016-12-12.

2017-01-27 socialiniai darbuotojai iš ugdymo įstaigos gavę pranešimą, kad vaikai neatvyko į vaikų darželį, nuvyko pas R. S. į namus, kur prie durų rado primėtyta cigarečių nuorūkų, iš kambarių sklido alkoholio kvapas, didelė netvarka, nešvara: grindys nešvarios ir lipnios, lovos nepaklotos, ant grindų primėtyta įvairių daiktų, virtuvėje prikrauta nešvarių indų, ant grindų stovėjo tuščia tara nuo alkoholinių gėrimų. R. S. paaiškino, jog vaikų į darželį nenuvedė dėl blogos savijautos. Paklausta, kur yra sugyventinis, paaiškino, kad dirba, tačiau socialiniai darbuotojai sugyventinį rado miegamajame kambaryje lovoje, prie lovos stovėjo kibiras ir alaus skardinė, abu vaikai sėdėjo lovos kojūgalyje. R. S. socialinius darbuotojus išvarė. Bendrauta su kaimynu, kuris nurodė, kad namuose girtaujama, paaiškino, kad praėjusią dieną R. S. ėjo gatve griuvinėdama, o šiąnakt į jos namus buvo atvykę policijos pareigūnai

2017-03-05 21.28 val. Skyriuje gautas policijos budėtojų pranešimas, kad prie Šiaulių viešbučio nuo savo sugyventinio nukentėjo nėščia R. S.. Moteris kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą, nors buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti; kartu su ja buvo mažametis vaikas K. S.. Greitosios medicinos pagalbos medikams įvertinus motinos ir vaiko būklę, jie policijos pareigūnų parvežti namo. Namuose kitą R. S. mažametį vaiką E. S. prižiūrėjo senelis. Vaikai palikti senelio priežiūrai.

2017-03-13 iš policijos gautas pranešimas apie tai, jog mažamečius vaikus K. S. ir E. S. galimai sumušė vaikų motinos sugyventinis P. M.. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 3 d. (Šiaulių apylinkės teismo 2017-11-03 nuosprendžiu P. M. nuteistas pagal BK 140 str. 3 d.).

Atsakovei R. S. su sugyventiniu persikėlus gyventi į Šiaulių rajono savivaldybės teritoriją, kreiptasi informacijos į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl šeimos aplinkos sąlygų patikrinimo. Gautas atsakymas, jog sugyventinių R. S. ir P. M. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., sąlygos vaikams gyventi netinkamos: būstas avarinis; virtuvėje išgriauta krosnis, plytos ir šiukšlės suverstos ant žemės; nėra viryklės, nėra virtuvės baldų; kambaryje išdaužtas langas, virtuvės langai sudurstyti iš stiklo gabalų; stogas kiauras, kambaryje, ant lubų, vandens bėgimo žymės; šildomas tik vienas kambarys savadarbe krosnele, krosnelės stiklas išdužęs; kuro atsargų neturi; namuose suversti daiktai, nešvaru, šalta, tvyro alkoholio tvaikas.

2017-04-20 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. A-562, A-566 nuo 2017-04-19 E. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa, vaikų laikinąją globėja ir turto administratore paskiriant Ž. Š., gyv. (duomenys neskelbtini).

2017-04-27 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-558 R. S. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

2017-08-17 įsakymais Nr. A-1132, A-1133 nustatyta laikinoji globa vaikams K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), buvo pakeista paskiriant vaikų laikinuoju globėju ir turto administratoriumi R. R. šeimyną, esančią (duomenys neskelbtini) Šiauliuose.

2017-06-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu P. M. ir R. S. buvo pripažinti kaltais pagal LR baudžiamojo kodekso 286 str. ir jiems skirti įpareigojimai: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu, dalyvauti pataisos programose.

2018-06-08 gautas policijos pranešimas, jog 2018-05-28 apie 18:53 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu: (duomenys neskelbtini) namuose išgėrinėja R. S. ir neprižiūri 1 m. amžiaus vaiko. Nuvykus minėtu adresu policijos pareigūnai R. S. nustatė 1.43 promilės girtumą.

2018-09-03 iš policijos gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini)yra girtaujama, kartu su neblaiviais asmenimis yra mažametis vaikas. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) rasta neblaivi R. S. (nustatytas 1,55 promilės girtumas) ir neblaivus P. M. (nustatytas 2,13 promilės girtumas), kartu buvo mažametis vaikas D. S..

2018-09-05 Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktoriaus įsakymu Nr. AV(55)-52 R. S. ir P. M. šeimai pradėta taikyti atvejo vadyba ir paskirta atvejo vadybininkė bei socialinė darbuotoja.

2018-09-06 Skyrius kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su prašymu dėl teismo leidimo paimti vaiką D. S. iš jų tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo.

Teismui tenkinus prašymą, 2018-09-20 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1567 D. S. buvo nustatyta laikinoji globa M. R. šeimynoje.

2018-11-05 Skyrius kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu dėl tėvų valdžios apribojimo E. S. ir R. S. ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

2018-12-12 atvejo vadybos posėdžio metu konstatuota, jog teigiami pokyčiai R. S. ir P. M. šeimoje vyksta trumpą laiką, tėvai iki D. paėmimo iš šeimos menkai rūpinosi vyresniaisiais vaikais, retai lankė juos, visi vaikai iš šeimos buvo paimti dėl mamos girtavimo, materialinė šeimos padėtis nėra stabili. Nuspręsta tęsti šeimai bendrąsias socialines paslaugas.

2019-04-11 Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centre vykusiame šeimos atvejo vadybos posėdyje priimtas sprendimas nepilnamečius vaikus E. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. S., gim. (duomenys neskelbtini), grąžinti į šeimą, pratęsiant socialinių paslaugų šeimai teikimą.

2019-04-23 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. A-550, A-549, A-548 nuo 2019-04-19 panaikinta laikinoji globa E. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini).

2019-04-23 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto „Atvejo vadybos tvarkos aprašo“ 42.2. papunkčiu („42.2. pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo tėvams pakeisti elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia“), 2019 m. balandžio 23 d. Atvejo vadybos posėdyje Nr. 137 nutarta E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, šeimai užbaigti atvejo vadybos procesą bei nutraukti socialinių paslaugų teikimą.

2019-04-24 civilinėje byloje Nr. e2-536-641/2019 Skyrius, teikdamas pirmumą nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, atsižvelgdamas į tai, kad vaikai E. S., K. S. ir D. S. grąžinti į šeimą, ieškinio atsakovams R. S. ir E. S. dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo atsisakė.

2019-05-03 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai sprendimu nuginčijo E. S. tėvystę D. S. atžvilgiu. Nustatė, kad P. M. yra D. S. tėvas, o D. S. yra P. M. vaikas. Pakeitė D. S. pavardę į D. M.

2020-08-24 lankantis namuose P. M. buvo rastas namuose galimai neblaivus (girtumas nenustatytas). Jam išaiškinta administracinė atsakomybė, siūlyta pagalba dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui, pakartotinai nurodytas priklausomybės ligų konsultanto telefono numeris.

2020-09-10 Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja S. K. apie 15.50 val. telefonu informavo, kad lankantis R. S. ir P. M. šeimoje pastebėta, kad sugyventiniai galimai yra neblaivūs, tai matėsi vizualiai, elgėsi neadekvačiai, motina pasiėmusi naujagimį pabėgo į laukus. Blaivumą nusistatyti atsisakė. Vyriškis agresyviai puolė socialinę darbuotoją. Socialinės darbuotojos nuomone, vaikams nesudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos, nėra užtikrinta tinkama jų priežiūra dėl tėvų neblaivumo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei siekiant apginti vaikų teises ir užtikrinti teisėtus jų interesus, 2020-09-14 atliktas vaiko situacijos vertinimas. Užpildytos vaiko situacijos vertinimo anketos, nustatyti rizikos veiksniai bei apsaugos poreikis ir priimtas sprendimas paimti vaikus iš atstovų, vaikai 2020-09-10 saugiai apgyvendinti (duomenys neskelbtini) Šiauliai R. R. šeimynoje, 2020-09-11 (duomenys neskelbtini) Globos centre, adresu: (duomenys neskelbtini) Šiaulių r.

2020-09-16 Skyrius kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su prašymu dėl teismo leidimo paimti vaikus K. S., E. S., E. S. ir D. M. iš jų tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo.

2020-09-25 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai nutartimi leido paimti nepilnamečius vaikus K. S., E. S., E. S. ir D. M. iš vaiko motinos R. S., tėvo E. S. ir tėvo P. M..

2020-09-25 E. S. atsisakė priimti intensyviąją mobiliosios komandos pagalbą.

2020-09-25 R. S. už nusižengimo, numatyto LR ANK 73 str. 1 d., įvykdymą skirta nuobauda – įspėjimas.

2020-09-25 P. M. už nusižengimo, numatyto LR ANK 73 str. 1 d., įvykdymą skirta nuobauda – įspėjimas.

2020-09-30 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1616 E. S., likusiam be tėvų R. S. ir E. S. globos, nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas (duomenys neskelbtini) Globos centras.

2020-09-30 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1619 D. M., likusiam be tėvų R. S. ir P. M. globos, nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas (duomenys neskelbtini) Globos centras.

2020-09-30 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1620 E. S., likusiai be tėvų R. S. ir E. S. globos, nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas (duomenys neskelbtini) Globos centras.

2020-09-30 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1621 K. S., likusiam be tėvų R. S. ir E. S. globos, nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas (duomenys neskelbtini) Globos centras.

2020-10-13 Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilioji komanda informavo, jog su R. S. ir P. M. buvo susitikta tik vieną kartą, susitikimo metu sugyventiniai pasirašė sutikimą priimti mobiliosios komandos pagalbą, tačiau toliau vengė susitikti su mobiliosios komandos specialistais. Bendravimo metu R. S. buvo nepakankamai motyvuota spręsti problemas, ne visada atsakinėdavo į telefono skambučius, neperskambindavo, dažnai moters nebūdavo galima rasti namuose, nenurodydavo savo buvimo vietos. P. M. telefonas nuolat buvo išjungtas. Mobiliosios komandos specialistų žiniomis R. S. išvyko į užsienį, apie tai neinformavus specialistų. P. M. buvimo vieta nežinoma. Dėl šių priežasčių R. S. ir P. M. mobiliosios komandos pagalba ir rekomendacijos neteikiamos.

2020-10-19 atvejo nagrinėjimo posėdžio metu, kuris vyko nuotoliniu būdu, atsižvelgiant į tai, kad R. S. išvyko į Airiją, o P. M. buvimo vieta nėra žinoma, priimtas sprendimas R. S. ir P. M. šeimai stabdyti atvejo vadybos procesų vykdymą ir socialinių paslaugų teikimą iki bus priimtas sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės globos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo arba R. S. parvažiuos gyventi į Lietuvą.

2021-02-26 (duomenys neskelbtini) šeimos namai informavo, jog P. M. į Globos centrą kreipėsi 2020 m. spalio mėn. 21, 23, 28 d. dėl susitikimų su vaikais. Dėl paskelbto karantino bendravimas buvo organizuotas socialiniuose tinkluose. P. M. bendravo tik su K. S., vyras siuntė įžeidžias nuotraukas, vartojo necenzūrinę leksiką, grasino, kad „sudaužys“ naują vaikų biologinės mamos sugyventinį, siekė įtraukti vaiką į organizuojamą kerštą prieš mamą. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, bendravimas nutrauktas. P. M. daugiau į Globos centrą nesikreipė.

R. S. į Globos centrą kreipėsi 2020-09-29, 2020-10-15, 2020-10-26 pasiteirauti apie E. S.. Su E. ir K. bendravimas nereguliarus, dažniausiai trumposiomis žinutėmis, pokalbių tema apie mamos išvykimą į užsienį ar darbą užsienyje. Su D. bendravimas nevyksta. 2021-02-05 centre įvyko R. S. susitikimas su visais keturiais vaikais. Susitikimo metu R. S. trumpai palaikė E. ant rankų, toliau vaiku rūpinosi budinti globotoja. D., E. ir K. visą susitikimo laiką praleido prie broliuko E., su mama beveik nebendravo, vaikai atsisveikino ramiai, be emocijų, nepastebėta artimo ryšio. Daugiau R. S. į Globos centrą nesikreipė.

E. S. į Globos centrą nesikreipė nė karto, su vaikais ryšio nepalaiko.

2021-04-08 Šiaulių rajono Socialinių paslaugų centras informavo, jog išvykusi į Airiją R. S. nerodė iniciatyvos bendrauti su specialistais. Atvejo vadybininkė savo iniciatyva lapkričio ir gruodžio mėn. buvo susisiekusi su R. S.. Telefoninių pokalbių metu domėjosi, ar mama bendrauja su savo vaikais, kokie tolimesni jos ketinimai vaikų atžvilgiu, ragino susisiekti su Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialiste V. P., nusiųsti specialistės kontaktai. Mama teigė norinti susigrąžinti vaikus ir juos auginti pati, tačiau kokius konkrečius veiksmus atliko, ar planuoja atlikti tam, kad vaikai galėtų gyventi su ja – neįvardino.

2021-04-21 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas informavo, jog Informuojame, kad 2020-10-05 Policijos registruojamų įvykių registre ( toliau – PRĮR-e) užregistruotas pranešimas, kad adresu Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) R. S., galimai neblaivi, konfliktavo su T. L., tačiau nenukentėjo, pretenzijų neturėjo, konfliktą išsprendė iki atvykstant policijos pareigūnams, asmenys bendros buities neveda, yra kaimynai. Skundų pareiškimų negauta.

2020-10-07 PRĮR-e registruotas pranešimas apie R. S. ir jo sugyventinio P. M. kilusį žodinį konfliktą, smurto artimoje aplinkoje požymių nenustatyta, akivaizdžių sužalojimų nesimatė, namuose nepilnamečių nebuvo. P. M. buvo sulaikytas kaip viešosios tvarkos pažeidėjas ir jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 484 str. (Alkoholinių gėrimų ir kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose, išskyrus mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietas, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilsiant, neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę). Vadovaujantis LP GK 2018-07-02 įsakymu Nr. 5-V-611 2020-10-14 pakartotinai patikrinus įvykio aplinkybes dėl nepasitvirtinusio smurto artimoje aplinkoje, nustatyta, kad įvykio metu smurto sugyventiniai vienas kito atžvilgiu nenaudojo. Šiuo metu kartu nebegyvena. Pranešėja R. S. dėl 2020-10-07 įvykio P. M. jokių pretenzijų neturi. Smurto artimoje aplinkoje požymių neužfiksuota.

2020-10-08 07:22 val. PRĮR-e užregistruotas O. G. pranešimas, kad jos draugės sugyventinis P. M., grįžęs iš policijos komisariato, dėl to, kad ši neįsileido į namus, išdaužė langą. Atėjęs vyras nėra jos nei sugyventinis, nei vyras, kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Žala padaryta mažos reikšmės. O. G. pareiškimą rašyti dėl išdaužto lango atsisakė. Smurtas naudotas nebuvo. P. M. buvo pasišalinęs. 2020-10-09 apie 14.00 val. pakartotinai patikrinus įvykio aplinkybes, nustatyta, kad tarp O. G. ir P. M. įvyko žodinis konfliktas. Su P. M. pranešėjos artimi giminystės ryšiai nesieja. Smurtas naudotas nebuvo. Smurto artimoje aplinkoje požymių neužfiksuota. Pranešėja P. M. jokių pretenzijų neturėjo.

2020-10-08 07:58 val. registruotas pakartotinas O. G. pranešimas dėl konflikto su P. M.. Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, joks vyras nepastebėtas. Apėjus teritorija taip pat nerastas. Pareiškimų, skundų negauta.

Taip pat informuojame, kad 2021-01-25 apie 14.07 val. P. M., gim. (duomenys neskelbtini), karantino paskelbto LR Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu, artimai kontaktavo su kito namų ūkio asmenimis, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė nutarimo 2.1.8.1. papunkčio reikalavimų bei padarė pažeidimą numatytą LR ANK 45 str. 4 d. (Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jei ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai).

2021-04-23 Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) centras informavo, jog nuo mokinių atvykimo į Mokyklą, nei vienas iš tėvų (E. S., P. M., R. S.) Mokykloje nesilankė, su mokytojais nebendravo.

2021-04-23 Respublikinis priklausomybių ligų centras informavo, jog R. S. ir P. M. į Centrą nesikreipė, Šiaulių filialo registre jų nėra. E. S. yra jų registre, 2015-10- 02 jam buvo suteikta ambulatorinė gydytojo psichiatro konsultacija.

2021-04-26 Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius informavo, jog P. M. pažeidė probacijos sąlygas, jo rizika nusikalsti yra didėjanti teisės pažeidėjo kriminalinės istorijos ir dabartinių nusikalstamų veikų duomenys rodo, kad teisės pažeidimai yra teisės pažeidėjui būdingas aiškus nusikaltimo modelis, pažymėtina, kad nuteistasis turėjo galimybę pasitaisyti ir dėti didesnes pastangas savo elgesio keitimui, tačiau ir toliau nevykdė teismo skirtų įpareigojimų, nenori identifikuoti problemų, kartoja tas pačias klaidas, toliau vartojo alkoholį, nesprendė užimtumo, priklausomybės alkoholiui problemų, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 31 d. nutartimi tenkino probacijos teikimą ir panaikino nustatytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus.

2021-04-26 (duomenys neskelbtini) pataisos namai informavo, jog P. M. šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę jų įstaigoje, jis nuteistas 1 metams 7 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės pabaiga 2022-09-10.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo.

CK 3.155 straipsnio 2 dalis nurodo, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl jos yra privalomos ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

LR Civilinio kodekso 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš LR Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548- 915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Dėl P. M.

Atsakovas neadekvačiai elgiasi nepilnamečių vaikų atžvilgiu, vartoja alkoholinius gėrimus jų akivaizdoje, būdamas neblaivus, vaikų akivaizdoje naudoja psichologinę ir fizinę prievartą prieš vaikų motiną bei prieš pačius vaikus, taip daro neigiamą poveikį ir įtaką nepilnamečių vaikų psichikai, o tai gali sukelti žalingus padarinius. Atsakovas nerodo maksimalių pastangų keisti savo gyvenimo būdą, šiuo metu už įvykdytą nusikalstamą veiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir nėra jokių duomenų apie atsakovo asmenybės ir elgesio pasikeitimus, kurie įtikinamai parodytų nuolatinį ir nuoširdų rūpinimąsi vaiku ir smurto vartojimo praktikos atsisakymą. Išdėstytos atsakovą, kaip tėvą, charakterizuojančios aplinkybės yra nuolatinio ir pasikartojančio pobūdžio.

Atsakovo elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 str. 1 d. 1 p.) ir darymą žalingos įtakos vaikams savo amoraliu elgesiu (CK 3.180 str. 1 d. 4 p.), o atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovas nesidomi savo vaiko pasiekimais mokykloje, nuo globos skyrimo vaikui momento juo nesirūpina, neprižiūri, neauklėja, vaikui išlaikymo neteikia, nededa pastangų, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą, ir toliau veda asocialų gyvenimo būdą, piktnaudžiauja alkoholiu, nededa jokių pastangų, kad pradėtų gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, įvykdė nusikalstamą veiką, dėl kurios šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra pagrindas (atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus bei daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu) tėvų valdžios apribojimui. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog ateityje padėtis gali pasikeisti, todėl tėvų valdžia P. M. jo sūnaus D. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu apribotina neterminuotai (LR CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).

Dėl R. S.

Atsakovė R. S. negeba užtikrinti stabilių ir pastovių gyvenimo sąlygų savo vaikams, nededa pakankamai pastangų reguliariai materialiai remti savo vaikus, nesiekia susigrąžinti vaikus į šeimą, nesuvokia esamos situacijos rimtumo, neprisiima atsakomybės. Ne kartą atsakovei nustatytas neblaivumas, jos gyvenamojoje vietoje lankydavosi pašaliniai asmenys, vartojamas alkoholis, atsakovė būdavo neblaivi, gyvenamoji vieta būdavo netvarkinga. Atsakovė negali suteikti vaikams ilgalaikiai saugios, stabilios, vaikų interesus atitinkančios ir užtikrinančios aplinkos.

Atsakovės šeimai buvo teikiamos bendrosios socialinės paslaugos bei socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, tačiau jos suinteresuotumas keisti savo elgesį ir požiūrį į motinystę buvo menkas. Išvykusi į Airiją, atsakovė R. S. nerodė jokios iniciatyvos bendrauti su specialistais. Nuo 2021 m. vasario 1 d. su R. S. daugiau nebendrauta, informacijos apie ją nėra.

Atsakovė nerodo maksimalių pastangų keisti savo gyvenimo būdą bei sąlygas. Kartkartėmis ir fragmentiškai domėtis vaikais neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius nuolat. Atsakovė vartoja alkoholinius gėrimus, taip daro neigiamą poveikį ir įtaką nepilnamečių vaikų psichikai, o tai gali sukelti žalingus padarinius. Atsakovės elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 str. 1 d. 1 p.) ir darymą žalingos įtakos vaikams savo amoraliu elgesiu (CK 3.180 str. 1 d. 4 p.), o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovė bendrauja su vaikais fragmentiškai, vaikams išlaikymo neteikia visiškai, nededa maksimalių pastangų, siekiant susigrąžinti vaikus į šeimą, piktnaudžiauja alkoholiu.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra pagrindas (atsakovė vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus bei daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu) tėvų (motinos) valdžios apribojimui. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog ateityje padėtis gali pasikeisti, todėl tėvų (motinos) valdžia R. S. jos vaikų K. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu apribotina neterminuotai (LR CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).

Dėl E. S.

Atsakovas sistemingai neadekvačiai elgėsi nepilnamečių vaikų akivaizdoje (būdamas neblaivus, nepilnamečių vaikų akivaizdoje naudojo psichologinę ir fizinę prievartą), taip daro neigiamą poveikį ir įtaką nepilnamečių vaikų psichikai, o tai gali sukelti žalingus padarinius. Atsakovas E. S. nedalyvauja savo nepilnamečių vaikų K., E. ir E. auklėjime, jais nesirūpina visiškai. Vaikų ir tėvo ryšiai nutrūkę, jis nusišalinęs nuo vaikų priežiūros ir auklėjimo. (duomenys neskelbtini) šeimos namai nurodė, kad E. S. su vaikais ryšio nepalaiko visiškai, į Globos centrą nesikreipė nė karto. E. S. atsisakė priimti intensyviąją mobiliosios komandos pagalbą. Atsakovas nerodo maksimalių pastangų keisti savo gyvenimo būdą bei sąlygas ir nėra jokių duomenų apie atsakovo asmenybės ir elgesio pasikeitimus, kurie įtikinamai parodytų nuolatinį ir nuoširdų rūpinimąsi vaikais. Atsakovas eilę kartų teistas už smurtinius nusikaltimus, paskutinį kartą 2020-12-29.

Atsakovo elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 str. 1 d. 1 p.) ir darymą žalingos įtakos vaikams savo amoraliu elgesiu (CK 3.180 str. 1 d. 4 p.), o atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovas nesidomi savo vaikų pasiekimais mokykloje, nuo globos skyrimo vaikams momento jais nesirūpina, neprižiūri, neauklėja, vaikams išlaikymo neteikia, nededa pastangų, siekiant susigrąžinti vaikus į šeimą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra pagrindas (atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus bei daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu) tėvų valdžios apribojimui. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog ateityje padėtis gali pasikeisti, todėl tėvų valdžia E. S. jo vaikų K. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu apribotina neterminuotai (LR CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (LR CK 3.195 str.).

Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurį atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Oficialių duomenų apie R. S. užimtumą Skyrius neturi, ji yra registruota Užimtumo tarnyboje nuo 2020-09-29, 2021-04-26 atsisakė siūlomo darbo su pateisinama priežastimi. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos įskaitoje duomenų nėra.

R. S. ir E. S. Nekilnojamojo turto registro duomenimis priklauso 29/100 gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini) Šiauliai, ir 8/25 sandėlio ir kitų kiemo statinių (tvora, vartai, tualetas, šulinys), esančių adresu: (duomenys neskelbtini) Šiauliai. Taip pat jiems priklauso 182/547 dalys 0,0547 ha žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) Šiauliai. Tačiau į juos apribota disponavimo teisė.

Šiuo metu E. S. niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje jis neregistruotas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos įskaitoje duomenų apie jį nėra.

Šiuo metu P. M. niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje jis neregistruotas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos įskaitoje duomenų apie jį nėra.

P. M. N. turto registro duomenimis jokio nekilnojamojo turto neturi.

Atsižvelgdamas į atsakovų turinę padėtį, šeimos sudėtį, darbingumo lygį, būtinybę išlaikyti kelis nepilnamečius vaikus, atsakovų galimybę susirasti darbą ir dirbti, Skyrius prašo iš atsakovės R. S. priteisti po 156 Eur dydžio išlaikymą jos nepilnamečiams vaikams K. S., E. S., D. M., E. S. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Skyrius prašo iš atsakovo E. S. priteisti po 156 Eur dydžio išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams K. S., E. S., E. S. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Skyrius prašo iš atsakovo P. M. priteisti po 156 Eur dydžio išlaikymą jo vaikui D. M. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Procesiniai klausimai.

LR Civilinio proceso kodekso 401 straipsnio 1 dalis numato, kad bylas dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėja vieno ar abiejų tėvų, kurių valdžią siekiama apriboti, arba vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismas.

Ieškinys Šiaulių apylinkės teismui teikiamas pagal vaikų K. S., E. S., D. M., E. S. gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini)Šiaulių r. (LR CPK 401 str. 1 d.).

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir, vadovaudamasis LR Civilinio kodekso 3.180 str. 1, 3 dalimis, 3.182 str. 2 dalimi, 3.194 str. 1, 3 dalimis, LR Civilinio proceso kodekso 403 str., Skyrius teismo prašo:

1. Neterminuotai apriboti motinos valdžią R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., jos vaikų K. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

2. Priteisti iš atsakovės R. S. išlaikymą jos vaikams K. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 156 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

3. Neterminuotai apriboti tėvo valdžią E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, jo vaikų K. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

4. Priteisti iš atsakovo E. S. išlaikymą jo vaikams K. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 156 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

5. Neterminuotai apriboti tėvo valdžią P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) esančiam (duomenys neskelbtini) jo vaiko D. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

6. Priteisti iš atsakovo P. M. išlaikymą jo vaikui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 156 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

7. Išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti globėjui.

Byla nebus vedama per advokatą, Skyrių teismo posėdyje atstovaus įgaliotas asmuo (LR CPK 55 str., 57 str. 1 d.).

Ieškovė savo reikalavimus atsakovams grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus reikalavimus, atskirai nurodė, jog pagal byloje esančius rašytinius įrodymus yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį visiems atsakovams visiškai. Taip pat teigė, kad atsakovai po jų vaikų paėmimo iš šeimos ir pastarųjų apgyvendinimo pas laikinąjį globėją, nepadarė jokių išvadų ir nėra jokių įrodymų, jog jie norėtų, kad vaikai ateityje vėl augtų biologinėje šeimoje. Teigė, kad tokiu elgesiu atsakovai nekeičia savo požiūrio į vaikus, savo netinkamu elgesiu kenkia vaikams, netgi sudaro tokias sąlygas, kurios kelia pavojų vaikų sveikatai, dėlto prašė teismo ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti 1. Atsakovės ir 3. Atsakovo prašymų dėl laikinojo tėvų valdžios apribojimo. Taip pat atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes nesutinka su 1. Atsakovės prašymu sumažinti vaikams skirto išlaikymo dydį, nes tam nėra nei objektyvių, nei subjektyvių priežasčių, kaip viena iš tokių aplinkybių yra ta, kad jos gaunamos net minimalios pajamos Airijoje yra gerokai didesnės, nei būtų jai mokomas minimalus darbo užmokestis Lietuvoje. Tuo pačiu nurodė, kad 3. Atsakovo nurodytas asmuo (tai yra pastarojo brolis) kaip galimas laikinasis globėjas iki šiol nėra kreipęsis į jo atstovaujamą įstaigą, todėl šis klausimas kol kas iš vis nesvarstytinas. Be to atmestini 3. Atsakovo atsikirtimai, kad jam nėra galimybės bendrauti su vaiku (ais) telefonu, nes tai jam garantuoja teisės aktai.

1. Atsakovė R. S. pateikė teismui į bylą atsiliepimą dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, kuriame nurodė, šiuos atsikirtimus.

Su ieškovės ieškiniu sutinku iš dalies. Prašau neterminuotą tėvų valdžios apribojimą pakeisti į terminuotą, kadangi Lietuvoje neradau darbo ir išvažiavau dirbti į užsienį, kad galėčiau atsiimti vaikus ir suteikti jiems geresnes gyvenimo sąlygas. Taip pat teismo prašau sumažinti vaikų išlaikymui skirtas išmokas iki 100 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį (T.2, 27 b. l.). Atskirai nurodė, kad į teismo posėdį atvykti negali (T.2, 28 b. l.).

1.       Atsakovė kartu su atsiliepimu nepateikė į bylą jokių papildomų duomenų.

2. Atsakovas E. S. apie prasidėjusį teismo procesą informuotas tinkamai, tačiau savo atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė (T. T.1, 171 b. l.). Teismo šaukimas jam įteiktas asmeniškai, kadangi jis apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, todėl teismas išklausęs kitų bylos dalyvių nuomonę, nusprendė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atskirai pastebėtina, kad šis atsakovas taip pat neprašė teismo nagrinėjamoje byloje skirti jam įstatyminį atstovą. 

3. Atsakovas P. M. pateikė teismui prašymą kuriame nurodė šiuos prašymus.

Prašė skirti jam nagrinėjamoje byloje valstybės garantuojama teisinę pagalbą. Teismas šį 2. Atsakovo prašymą tenkino (T.1, 184-185 b. l.). Taip pat pageidavo, byloje pasinaudoti mediacijos procedūrą. Teismas šį 3. Atsakovo prašymą laikė pertekliniu atsižvelgiant į mediacijos tikslus, šalių statusą ir šį prašymą pripažino siekiu vilkinti bylos procesą, kadangi ginčas susijęs iš vienos pusės atsakovais ir iš kitos pusės su valstybės intervencija į tėvų ir vaikų santykius, o tokiu atveju mediacija nėra taikoma. Kitus šio atsakovo prašymus teismas išsprendė priimdamas byloje 2021-06-11 rašytinę nutartį, kuria taip pat netenkino jo prašymo dėl priešieškinio byloje priėmimo (T.2, 56-57 b. l.). Tai, kad 3. Atsakovas iki sprendimo byloje priėmimo ir paskelbimo pateikė dar vieną analogišką, anksčiau pateiktam prašymui, irgi nesudaro teisinio pagrindo bylos nagrinėjimui iš esmės atnaujinti. Dėl šių ir visų kitų 3. Atsakovo prašymų teismas pasisako ir žemiau (T.1, 181-182 b. l.).

Teismo posėdžio metus 3. Atsakovas P. M. duodamas paaiškinimus nurodė, kad savo laiku jo šeimai nebuvo teikiama nuolatinė ir visokeriopa valstybės pagalba, nors jų šeimoje ne kartą lankėsi ieškovės socialiniai darbuotojai. Teigė, kad būdamas įkalinimo įstaigoje jis gauna darbo ir jam mokomas darbo užmokestis, o atskaičius privalomus mokėjimus jam kiekvieną mėnesį lieka po 120 Eur. Iš turimų pajamų į sūnaus sąskaitą nėra pervedęs jokios pinigų sumos, nes neturi tokiu atveju būtinų rekvizitų. Anksčiau iki sulaikymo jis dirbo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio įmonėse, kadangi darbo nevengia. Tuo metu taip pat rūpinosi ne tik savo, bet ir kitais 1. Atsakovės vaikais kuriuos ji augino. Bet dėl konfliktinių santykių su sūnaus motina 1. Atsakove, jis pradėjo išgėrinėti, tarp jų kildavo konfliktai, o po to padarė ir nusikaltimus. Su institucijų atstovais įsivėlė į konfliktą, kadangi jie planavo paimti vaiką, o jis tokiu atveju pasijuto įžeistas. Dėl to labai gailisi, yra padaręs išvadas, lanko pagal sudarytą programą jam svarbius mokymus ir išėjęs į laisvę, sieks vėl įsidarbinti, kadangi moka atlikti įvairius statybos vidaus ir išorės apdailos darbus, toliau rūpinsis vaiku, išsinuomos butą. Sutinka mokėti ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą sūnui. Dėl paminėto prašė teismo tėvo valdžia jam apriboti laikinai.   

3. Atsakovo atstovas adv. V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo atstovaujamasis iki sulaikymo ne tik turėjo darbo santykius, gaudavo iš jų pajamas, bet ir buvo geras darbuotojas, ką patvirtina teismui pateiktą  iš vienos darbovietės jo charakteristika, kurią prašo pridėti prie bylos. Be to 3. Atsakovas dėl praeityje buvusių klaidų padarė išvadas, nors ir būdamas įkalinimo įstaigoje ėmėsi visų priemonių siekdamas integruotis į visuomenę ir būti socialiai atsakingu jos nariu. Vaiko tėvas nenori nutraukti ryšių su vaiku, o jeigu jam bus neterminuotai apribota tėvo valdžia, tai šis ryšys tikėtina visiškai nutrūks. Laiko, kad nėra teisinio pagrindo jo atstovaujamajam neterminuotai apriboti tėvo valdžią. Nors laisvės atėmimo bausmės laikas 3. Atsakovui baigsis 2022 m. birželio mėnesį, tačiau jis turi vilčių dėl gero elgesio išeiti į laisvę ir anksčiau. Todėl prašė teismo jo atstovaujamojo atžvilgiu ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo.                

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) šeimos namai pateikė teismui savo nuomonę dėl ieškovės ieškinio reikalavimų visiems atsakovams. Procesiniame dokumente trečiasis asmuo nurodė šiuos motyvus.

(duomenys neskelbtini) šeimos namai yra susipažinę su ieškinyje pateiktais faktais, kad dėl atsakovų R. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), P. M., gim. (duomenys neskelbtini), žalingų įpročių, socialinių įgūdžių, tėvystės įgūdžių stokos negebama užtikrinti saugios aplinkos ir tinkamai pasirūpinti šeimoje augusiais keturiais vaikais K. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvendami šeimoje, vaikai buvo priversti dalyvauti juos traumuojančiose situacijose, kai vaikai matė ir girdėjo tėvų tarpusavio nesutarimus, pykčius, smurtinį elgesį, ir toks vaikus žalojantis elgesys sukelia plataus spektro pasekmes jų kasdieniam funkcionavimui ir pilnavertei raidai, ir yra vaiko teisių pažeidimas. Atsakovai nesudarė vaikams tokių sąlygų, kokių reikia vaikų fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Vyresnieji vaikai jau ne kartą buvo paimti iš šeimos, po vaikų paėmimo iš šeimos 2020-09-11 atsakovai savo elgesiu nerodė pastangų, kuriomis siektų susigrąžinti savo vaikus.

Motina R. S. su vaikais bendravo nereguliariai, neteikė materialinio išlaikymo, vaikai nepatiria nuolatinės jos globos, rūpesčio ir pastovių jausmų savo atžvilgiu. R. S. į Globos centrą kreipėsi 2020-09-29, 2020-10-15, 2020-10-26 pasiteirauti apie E. S., nes pasak R. S. su kitais vaikais bendrauja asmeniškai socialiniuose tinkluose. Su E. ir K. bendravimas nereguliarus, dažniausiai trumposiomis žinutėmis, pokalbių tema apie mamos išvykimą ir darbą užsienyje. Su D. bendravimas nevyksta. 2021-02-05 įvyko vienintelis mamos ir vaikų susitikimas, kurio metu R. S. trumpai palaikė E. ant rankų, toliau vaiku rūpinosi budinti globotoja, pasiteiravo, kaip vaikams sekasi, ar eina į mokyklą. D., E. ir K. visą susitikimo laiką praleido prie broliuko E., kalbino, rodė žaislus, su mama R. S. beveik nebendravo, vaikai atsisveikino ramiai, be emocijų, nepastebėta artimo ryšio. Po susitikimo R. S. vaikams socialinių tinklų pagalba pranešė, kad vėl ketina išvykti į užsienį. Daugiau R. S. į Globos centrą nesikreipė.

E. S. į Globos centrą nesikreipė nė karto, su vaikais ryšio nepalaikė, buvo visiškai nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, išlaikymo, bendravimo su jais.

P. M. į Globos centrą kreipėsi 2020-10-21, 2020-10-23, 2020-10-28, trumpai pasiteiravo apie vaikus, domėjosi apie susitikimo organizavimo galimybes, pareiškė ypatingą norą bendrauti su K. S.. Susitikimo suorganizuoti nepavyko, dėl paskelbto karantino, bendravimas organizuotas socialiniuose tinkluose, vaizdo skambučiais, telefonu. P. M. bendravo tik su K. S., manipuliavo, siuntė įžeidžias nuotraukas, vartojo necenzūrinę leksiką, grasino, kad „sudaužys“ naują vaikų biologinės mamos sugyventinį, į tai įtraukiant ir K. S., kartais vaikui skambindavo po 23 val. Atsakovo nesuvokimas vaiko visapusiškų poreikių, ne tik, kad neužtikrina vaiko geriausių interesų, tačiau priešingai, kenkia jo sveikatai ir raidai. Po bendravimo su P. M. K. S. emocinė būklė labai pablogėdavo, vaikas išsakydavo daug nerimo, pykčio, buvo stebima agresija nukreipta tiek į save, tiek į išorę. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, bendravimas nutrauktas P. M. daugiau į Globos centrą nesikreipė, nesidomėjo savo sūnaus D. M. vystymusi, sveikata, priežiūra, neteikė materialinio išlaikymo.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. A- 688 „Dėl laikinosios globos tęsimo, laikinojo globėjo bei turto administratoriaus ir globos vietos pakeitimo E. S.“ ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. A-692 „Dėl laikinosios globos tęsimo, laikinojo globėjo bei turto administratoriaus ir globos vietos pakeitimo K. S.“ pakeistas vaikų K. ir E. S. laikinas globėjas ir turto administratorius, paskiriant vaikų laikinąja globėja bei turto administratore K. A., vaikų laikinos globos vietą nustatyta su laikinąja globėja K. A., gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m.

Kadangi atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo vaikų priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo, dėl savo nerūpestingo elgesio, neatsakingumo vaikų atžvilgiu, pareigos nevykdymo auklėti ir rūpintis savo vaikais, pažeidė vaikų teises ir teisėtus augti, vystytis ir tobulėti, gyvenant kartus su tėvais šeimoje, tėvai nededa jokių pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą, šeimoje situacija nesikeičia, nepriežiūra, trauminės patirtys vaikų atžvilgiu kartojasi, todėl sutinkame su ieškovo Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie SADM Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareikštu ieškiniu:

1. Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo R. S., gim. (duomenys neskelbtini), vaikų K. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, išlaikymo priteisimo iš atsakovės po 156 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

2. Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo E. S., gim. (duomenys neskelbtini), vaikų K. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, išlaikymo priteisimo iš atsakovo po 156 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

3. Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo P. M., gim. (duomenys neskelbtini), jo vaiko D. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, išlaikymo priteisimo iš atsakovo po 156 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Byla nebus vedama per advokatą, Skyrių teismo posėdyje atstovaus įgaliotas asmuo (LR CPK 55 str., 57 str. 1 d.).

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė duodama paaiškinimus pakartojo atsiliepime (nuomonėje) nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad jos atstovaujamoje įstaigoje nors ir neilgą laiką yra praleidę atsakovų vaikai, tačiau jų elgesys jau yra visiškai kitoks. Nemano, kad nors vienas iš atsakovų siektų atkurti normalius tėviškus santykius su vaikais, kadangi tėvų pastangos to neįrodo. Taip pat laiko, kad ieškovės nurodytas ir atsakovų vaikams skirtas išlaikymo dydis nėra didelis, todėl nėra ir teisinio ar faktinio pagrindo dar jį sumažinti, įvertinus visų atsakovų sveikatą, turimus išlaikytinius bei kitas aplinkybes. Atskirai nurodė, kad 1. Atsakovei lankantis jų įstaigoje vaikai labiau domėjosi gautais žaislais, o ne bendravo su motina. Be to jie ir atsisveikino su ja nerodydami jokių emocijų, kad yra jos pasiilgę. Pažymėjo, kad esant 3. Atsakovo prašymui, jos atstovaujama įstaiga suteiks jam visus būtinus duomenis, tiek dėl telefono, tiek dėl sąskaitos į kurią reikia pervesti vaiko išlaikymui skirtas išmokas.

Ieškovės ieškinys visiems atsakovams tenkintinas visiškai.

Pažymėtina, kad LR CK 3.183 str. 2 d. reglamentuoja, jog nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį bei vaiko interesus. LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą. Be to LAT praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią teismas, nagrinėjantis ieškiniu dėl tėvų valdžios apribojimo, nėra saistomas pareikštų reikalavimų ribų ir gali priimti sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus (LAT CBS teisėjų kolegijos nutartis c. b. Nr. 3K-3-1423/2002). Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinti vaiko atskyrimo nuo tėvų pagrindai ir jų realizavimo mechanizmas yra grindžiami ,,ryšių testo“ taisykle, kuri reikalauja įvertinti visų aplinkybių, kuriomis grindžiamas valstybės sprendimas, santykį su vaiko interesais (žr. Sagatys G. ,,Vaiko teisė į šeimos ryšius“, V., Teisinės informacijos centras, 2006, 151-171 p.). Jokia tėvų charakteristika negali turėti prejudicinės galios priimant sprendimą konkrečioje byloje. Net ir piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais, pripratimas prie jų negali būti laikomas objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių vaikas negali gyventi su tėvu ar motina. Alkoholio ar narkotikų vartojimas kiekvienu atveju turi būti vertinamas kaip kalti veiksmai, kartu analizuojant, kokių padarinių tai sukėlė vaikui (žr. LR CK komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2003, 350 p.). Taip pat ir kitokios tėvų charakteristikos (fizinė, psichinė, socialinė padėtis ar kt.) negali būti laikomas pagrindais, ipso iure galinčiais nulemti tėvų valdžios apribojimą. Valstybė turi garantuoti vaiko teisę augti šeimoje planuodama ir teikdama paslaugas šeimai, kuri patiria sunkumų prižiūrėdama vaiką. O vaikas iš šeimos gali būti paimamas tik tuo atveju, jeigu išnaudotos visos galimybės padėti tiek šeimai, tiek pačiam vaikui (LR Seimo 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. IX-1569 patvirtinta Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija).

Tėvų valdžios turinys nustatytas LR CK 3.155 str. 2 d. - tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vadovaujantis LR CK 3.156 str. 2 d. tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Tačiau teisinė padėtis pasikeičia kada teismas laikinai ar neterminuotai apriboja tėvų valdžią jų vaikų atžvilgiu. Teismui sprendimu laikinai (neterminuotai) apribojus tėvų valdžia jų vaikų atžvilgiu, atsiranda teisiniai tėvų valdžios apribojimo padariniai, kurie susiję su asmeninėmis tėvų teisėmis auklėjant ir auginant vaikus. Laikinai (neterminuotai) apribojus tėvų valdžia tėvai netenka asmeninių teisių: gyventi su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, iš dalies bendrauti su vaikais ir panašiai. Bet tėvams išlieka teisė matytis su vaikais, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Be to pažymėtina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas.

Teismas taipogi pripažįsta, kad nuo 2017-07-01 pasikeitus teisiniam reguliavimui tokio pobūdžio bylose procesas vyksta atskirais etapais. Pirmiausia, išsprendžiamas tėvų valdžios apribojimo klausimas, o po to teismo iniciatyva, kai įsiteisėja byloje priimtas sprendimas yra išsprendžiami klausimai dėl vaiko (ų) nuolatinės globos (rūpybos).

LR CK 180 str. 1 ir 2 d. numato, kad teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo šiais pagrindais: 1) kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, arba 5) nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Teismas atsakovų veiksmus jų vaikų atžvilgiu vertina ne tiek atskirai, kiek bendrai, kadangi tai yra tiesiogiai susiję su jų šeiminiais santykiais.

Ištyrus byloje pateiktų įrodymų visumą, yra pagrindas manyti, kad egzistuoja minėtų įstatyme numatytų pagrindų laikinai ar juo labiau neterminuotai apriboti visiems atsakovams tėvų valdžią nepilnamečių vaikų: K. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iš teismui ieškovės pateiktų gimimo liudijimų matyti, kad K. S., E. S. ir E. S. tėvai yra E. S. ir R. S. (T.1, 53, 55-56 b. l.). Iš D. M. gimimo liudijimo seka, kad jo tėvai yra R. S. ir P. M. (T.1, 54 b. l.).

Atsakovai ir vaikai kurį laiką gyveno kartu, tačiau vėliau vaikų ir tėvų ryšys dėl netinkamo pastarųjų elgesio nutrūko ir dėl to Šiaulių apylinkės teismo 2020-09-25 nutartimi leista ieškovei paimti dėl netinkamo tėvų elgesio iš pastarųjų jų vaikus (T.1, 63-64 b. l.). Be tėvų globos likusiems nepilnamečiams vaikams, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais yra nustatyta laikinoji globa, o laikinuoju globėju ir vaikų turto administratoriumi paskirtas byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo (T.1, 65, 67, 69, 71 b. l.). Tik 1. ir 2. Atsakovai gyvenamąją vietą deklaravo Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) o 3. Atsakovas šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, neturi Lietuvos Respublikoje faktinės ar deklaruotos gyvenamosios vietos (T.2, 70-72 b. l.). Atskirai pažymėtina, kad 1. Atsakovės šeima jau nuo 2015-01-21 yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus, apskaitą (T.1, 18 b. l.). Nuo 2014-06-04 iki 2020-10-08 į 1. Atsakovės gyvenamąją vietą pagal iškvietimą policijos pareigūnai vyko net 14 (keturiolika) kartų, kuomet buvo nustatyta, jog pastaroji yra ir neblaivi (T.1, 14-16, 19-20, 24, 29-34, 42-44, 47, 75-76 b. l.). Todėl ieškovė įvertinus esamą situaciją 1. Atsakovės šeimoje ir padarė išvadą, kad joje esantiems vaikams yra nesaugu dėl galimos grėsmės. Dėl to visų atsakovų vaikai pagal Šiaulių apylinkės teismo 2020-09-25 nutartį buvo paimti iš 1. Atsakovės šeimos (T.1, 63-64 b. l.). Kritinė situacija atsakovų šeimoje iki vaikų paėmimo iš šeimos kartojosi dar ne kartą, kuomet jie buvo neblaivūs ir kildavo grėsmės jų vaikams. Dėl tokio visų atsakovų elgesio valstybės institucijos, įskaitant ir ieškovę bei Šiaulių miesto ir rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrus negalėjo jiems teikti paslaugų, o jie kartu irgi nerodė jokios iniciatyvos priimti jiems siūloma institucijų pagalbą pagal sudarytą planą (T.1, 22-23, 25-28, 40-41, 48-52, 73-74, 77-79, 138, 143-149 b. l.). Pastaruoju metu atsakovai iš vis nebendrauja su ieškovės atstovais, kurie anksčiau buvo patikėję, jog visi atsakovai pakeis savo elgesį ir požiūrį į vaikus, tačiau to neįvyko ne dėl valstybės institucijų neveikimo, o kaip jau yra nurodęs teismas dėl pačių atsakovų atsisakymo integruotis į visuomenę, siekiant apsaugoti jų vaikų interesus (T.1, 150-151, 153, 155 b. l., T.2, 75-76, 79-125 b. l.). Teismui pagal esamus duomenis įvertinus faktinę situaciją visų atsakovų šeimoje, pripažintina, kad pavyzdžiui, Šiaulių raj. savivaldybės socialinių paslaugų centro 2018-12-12 parengtas bei skirtas 1. ir 3. Atsakovų šeimai pagalbos planas Nr. AV-511(1.20) liko neįvykdytas dėl šių atsakovų kaltės (T.1, 145-149 b. l.). Taip pat ir visų atsakovų padaryti administracinės bei baudžiamosios teisės aktų nuostatų pažeidimai (nusikaltimai) rodo jų nenorą integruotis į visuomenę, nenorą susigrąžinti į šeimą vaikus (T.1, 17, 79, 108-121, 187-224 b. l., T.2, 30-44, 79-125 b. l.). Be to nė vienas iš atsakovų neturi pastovių darbo santykių, o 2. Atsakovas yra įtrauktas ir į priklausomybės ligų centro registrą (T.1, 122-127 b. l., T.2, 3-8 b. l.). Todėl atsakovų nurodyti duomenys dėl jų noro susigrąžinti vaikus į biologinę šeimą, laikytini neatitinkančiais faktinių aplinkybių (T.1, 181-182 b. l., T.2, 50-53 b. l., T.2, 27 b. l.). Tuo pačiu teismas konstatuoja, kad atsakovų nepilnamečiai vaikai būdami laikinosios globėjos priežiūroje jaučiasi saugūs, kur jiems yra sudarytos visos sąlygos jų ugdymui ir vystymuisi (T.1, 74, 172 b. l.). Tiek anksčiau, tiek ir šiuo metu tarpininkaujant trečiajam asmeniui dėl atsakovų šeimai reikalingos pagalbos, kuri nebuvo įgyvendinta, neleidžia teismui daryti išvados, jog atsakovai nori vėl būti kartu su vaikais. Naujausiais duomenis ieškovė įvertinusi gautą informaciją ir dabartines atsakovų gyvenimo sąlygas, jų statusą ir socialinę padėtį, padarė pagrįstą išvadą, kad pagal esamą situaciją ir kitas, su vaikų nepriežiūra susijusias aplinkybes, netikslinga atsakovams nustatytą laikinąjį tėvų valdžios apribojimą susijusį su jų nepilnamečiais vaikais. Be to į bylą ieškovės pateikti duomenys, leidžia teismui daryti išvadą, kad nepilnamečių vaikų tėvai jau seniai nesidomi vaikų pasiekimais ir jų ugdymu. Atsakovų netinkamą elgesį ir jų poelgių neigiamą įtaką nepilnamečiams vaikams įrodo ir kiti į bylą pateikti atitinkamai oficialūs duomenys (T.1, 187-224, T.2, 79-125 b. l.).

Kaip jau teismas yra nurodęs atsakovų netinkamą elgesį ir jų negatyvų požiūrį į vaikus įrodo ir vieno iš atsakovų prašymas dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo kitiems atsakovams, kuris pateiktas teismui kaip procesinis dokumentas, bei dviejų atsakovų be pateisinamų priežasčių neatvykimas į teismo posėdį. Taip pat 1. Atsakovė nenurodė ar šiuo metu būdama Airijoje ji turi oficialius darbo santykius ir ar ji gauna atitinkamas pajamas (T.2, 27 b. l.). Nė vienas iš atsakovų nepateikė teismui į bylą tinkamų įrodymų, kokią gaunamų pajamų dalį jie galėtų skirti savo vaikų išlaikymui, kuris vaikams yra reikalingas jau nuo 2020-09-30 kuomet jiems yra nustatyta laikinoji globa ir jie buvo apgyvendinti pas budinčius globotojus (T.1, 65, 67, 69, 71 b. l.). Nors du atsakovai ir teigė, kad norėtų ateityje patys vėl rūpintis vaikais, tačiau jų požiūris į vaikus liko nepakitęs. Kaip jau teismas yra nurodęs nė vienas iš atsakovų kol kas nėra tinkamai pasirengęs globoti ir prižiūrėti vaikų bei jais rūpintis. 

Iš ieškovės pateiktų duomenų, darytina išvada, kad visi atsakovai dėl subjektyvių ir objektyvių priežasčių sąmoningai atsisako vykdyti tėvų pareigas biologiniams vaikams, dėl ko jiems gali būti apribota tėvų valdžia jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Tokią teismo išvadą papildo ir ieškovės ir trečiojo asmens atstovų teismo posėdžio metu išsakyta nuomonė apie visus atsakovus.

Todėl darytina galutinė išvada, kad visi atsakovai neįgyvendina tėvų valdžios nustatytos LR CK 3.155 str. 2 d., dėl ko jų nepilnamečiams vaikams ir yra įsteigta laikinoji globa laikinojo globėjo įstaigoje, kur vaikai šiuo metu ir apgyvendinti. Teismo nuomone, visų tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Priklausomai nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių už vengimą vykdyti savo pareigas, visiems atsakovams gali būti nustatytas tėvų valdžios apribojimas (LR CK 3.180 str.).

Atskirai pastebėtina, kad CK yra numatyta vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonė, tai yra vaiko atskyrimas nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis), tačiau tai laikina priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Taigi vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė - vaiko atskyrimas nuo tėvų - taikoma nesant tėvų kaltės. Tuo ji skiriasi nuo tėvų valdžios apribojimo, kuris taikomas esant kaltei - nevykdant tėvų pareigų. Iš to išplaukia, kad esant tėvų kaltei vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas (LAT CBS teisėjų kolegijos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-995/2003).

Pirmiausia, visuma anksčiau nurodytų aplinkybių patvirtina, kad visi atsakovai nemyli savo vaikų, nenori jais tinkamai rūpintis ir auginti savo namuose (gyvenamosiose vietose), veda netinkamą gyvenimo būdą, neužtikrina vaikams saugių gyvenimo sąlygų, o tuo pačiu ir kenkia jiems (T.1, 1-13 b. l.). Todėl teismas konstatuoja, kad nepilnamečiams vaikams būnant savo tėvų ar vieno iš tėvų namuose jis (jie) ir toliau matys netinkamai besielgiančius tėvus bei jų draugus, girdės keiksmažodžius, matys nepadorius poelgius, negaus visaverčio maisto, neturės sąlygų pailsėti ir nebus ugdomi intelektualiai. Du atsakovai ne tik neatvyko į teismo posėdį, bet ir 1. ir 3. Atsakovai teismui pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį nepaneigė ieškovės argumentų, jog jie nesirūpina vaikais ar keičia (siekia pakeisti) gyvenimo būdą. Be to kaip jau teismas yra anksčiau nurodęs byloje nėra įrodymų, jog visi atsakovai nori susigrąžinti vaikus į biologinę šeimą ir, kad gali toliau visi kartu gyventi. Nė vienas iš atsakovų neįrodė teismui, kad ateityje vėl galėtų gyventi kartu su vaikais ir kokios galėtų būti vaikams sudarytos gyvenimo sąlygos. Vietos savivaldybės socialiniams darbuotojams lankantis ankstesnėse atsakovų gyvenamosiose vietose, buvo matyti, kad vaikų priežiūros sąlygos nėra užtikrinamos, o be to kaip jau teismas yra nurodęs, nei vaikų motina, nei vaikų tėvai kol kas nėra pasiruošę ir nenori gyventi kartu su vaikais. Dėl to teismas konstatuoja, kad visi atsakovai nei kartu, nei atskirai negali pasiimti vaikų pas save ir gyventi kartu su jais, jiems vaikai beveik nerūpi, o be to jie nekeičia savo gyvenimo būdo.

Tuo pačiu teismas daro kitą išvadą, kad visi atsakovai sąmoningai ir toliau vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu ir visiškai nesirūpina vaikais, neteikia jiems tinkamos pagalbos ir beveik visiškai jų neremia (CK 3. 180 str.).

Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią LR Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų - svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo plačiąja prasme nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 str.).

Iš bylos dalyvių paaiškinimų, iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad visi trys atsakovai visiškai nesidomi vaikų auklėjimu, vystymusi ir ugdymu. Tėvų pareiga yra dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Bylos duomenys leidžia konstatuoti, kad visi atsakovai kol kas neatlieka tėvų pareigų numatytų CK 3.155 str., jie yra beveik nutraukę ir ryšį su vaikais, jais nesirūpina, retai juos lanko arba iš vis jų nelanko, nusišalinę nuo jų auklėjimo ir ugdymo. Pažymėtina, kad visiems atsakovams vaikų laikinosios globos laikotarpiu irgi buvo suteikta galimybė pakeisti savo gyvenimo būdą, gyvenimo sąlygas, tačiau teismas mano, kad jie suteiktos galimybės neišnaudojo ar nenorėjo išnaudoti. Per laikotarpį nuo to momento kai visų atsakovų vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, jokio teigiamo poslinkio jų gyvenime neįvyko: atsakovai nei kartu, nei atskirai nesirūpino vaikais, jų neprižiūrėjo, visiškai nusišalino nuo nuolatinio bendravimo su vaikais, ryšio tarp jų ir vaikų beveik nėra arba jis beveik nutrūkęs, išlaikymo vaikams jie neteikia, net minimalaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad visi atsakovai savo elgesiu, savo veiksmais daro ir ateityje gali daryti žalą vaikams ir byloje nėra duomenų, jog jų elgesys galėtų pasikeisti. Pastebėtina, kad visi atsakovai, jiems suteiktos galimybės nuo bylos iškėlimo teisme dienos irgi neišnaudojo, nepakeitė savo gyvenimo būdo ir padėties visuomenėje bei nenori jos keisti, todėl nėra galimybės tikėtis pokyčių iš jų ir ateityje. Dėl to, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, jų pirmumą, visiems atsakovams turi būti taikomas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas jų vaikų atžvilgiu (LR CK 3.180 str.).

Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad visi atsakovai nemyli vaikų, nenori jais rūpintis ir jų auginti šeimoje, bei savo namuose, o tuo pačiu atsisako savo teisių į vaikus. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovų nepilnamečiai vaikai kol kas negali grįžti į tėvų namus, kur jie nėra laukiami, jais nebus nuolat ir tinkamai rūpinamasi ir jie nebus ugdomi intelektualiai.   

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. nuostatas, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos (įstatymo 4 str.), o valstybės, vietos savivaldos institucijos ir kiti asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 str.), siekiant užtikrinti normalias vaikų gyvenimo sąlygas, vaikų priežiūrą, auklėjimą bei kitus svarbius interesus, tuo pačiu konstatuoja, kad su nepilnamečių vaikų globa susiję klausimai, toliau turės būti išspręsti kitu Šiaulių apylinkės teismo procesiniu sprendimu.

Išaiškintina visiems atsakovams, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas ir nuolatinis jų apgyvendinimas nuolatinės globėjos šeimoje irgi yra laikina priemonė, kurios taikymas turi būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leis tai padaryti. Taikymas neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos yra derinamas su pagrindiniu tikslu - suvienyti biologinius tėvus ir vaikus. Kad būtų įgyvendintas šis tikslas, t. y. vaikas (ai) grąžintas (i) į biologinę šeimą, neterminuotos tėvų valdžios apribojimo atveju iki vaiko (ų) grąžinimo biologiniams tėvams, turi aktyviai dalyvauti valstybės institucijos, t. y. vietos vaiko teisių apsaugos skyrius ir jų nuolatinė vaikų globėja. Pastebėtina, kad vietos vaiko teisių apsaugos skyrius turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti. Mažiausia, ko galima tikėtis iš valdžios institucijų, tai retkarčiais peržiūrėti visų atsakovų situaciją, patikrinti, ar ji nepagerėjo, nes vaiko (ų) ir tėvų suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei tėvams ir vaikams nebus iš viso leidžiama matytis arba bus leidžiama matytis taip retai, kad nutrūks natūralus jų ryšys. Situacijai iš esmės pasikeitus ne tik ieškovė, bet ir biologiniai tėvai turi teisę kreiptis į teismą priėmusį sprendimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, panaikinimo.

Esant visų atsakovų nepilnamečių vaikų laikinajai globai trečiojo asmens įstaigoje, jų globėjai ir globotojams išaiškintina pareiga netrukdyti tėvams bendrauti su vaikais, dėti maksimalias pastangas, kad vaikai būtų grąžinti į biologinę šeimą. Išaiškintina atsakovams, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (LR CK 3.180 str. 3 d.).

Papildomai pažymėtina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas ateityje, jei įrodoma, jog tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką (us), jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko (ų) interesams (CPK 3.181 str. 2 d.). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu tėvų valdžios apribojimu (CK 3.181 str. 3 d.).

Visuma bylos nagrinėjimo metu nustatytų teisinių faktų, turi įtakos teismui priimant sprendimą šioje byloje, ypač atsakovų atžvilgiu, pagal ieškovės ieškinio reikalavimus. Todėl teismas šioje byloje priimdamas sprendimą iš dalies remiasi ir akivaizdžiai egzistuojančiais faktais, kurie žinomi ir vietos vaiko teisių institucijai (CPK 182 str. 1 d. 1 p.).

Atskirai pažymėtina, kad faktai, nustatyti administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios nagrinėjant šią bylą neturi, tačiau jie vertinami kaip rašytiniai įrodymai visų įrodymų grandinėje. 

Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiant klausimą dėl atsakovų atsakomybės pagal ieškovės ieškinio reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo, teisinių pasekmių prasme svarbu yra nustatyti ir įvertinti ne tik atitinkamų institucijų pareigūnų, bet ir visų kitų asmenų veiksmus, atsižvelgiant į jiems suteiktus įgaliojimus.

Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius yra laikoma viena plačiausių tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Dar 1959 m. Vaiko teisių deklaracijoje buvo įtvirtinta, kad vaikas ,,turi kai tai įmanoma, augti tėvų globoje ir jų priežiūroje“. Vaiko teisė į šeimos ryšius ginama ir ES Pagrindinių žmogaus teisių chartijoje, kurios 7 str. įtvirtina kiekvieno asmens teisę į pagarbą jo privačiam ir šeimos gyvenimui ir kt. Chartijoje reikiamas dėmesys skiriamas ir vaiko teisėms, inter alia įtvirtinant vaiko teisę į reguliarius asmeninius santykius bei tiesioginį bendravimą su abiem tėvais, išskyrus atvejus kai tai prieštarauja paties vaiko interesams. Teisėjai M. Š. ir J. J. moksliniame straipsnyje irgi akcentuoja, kad specifinė vaiko teisė susijusi su šeima yra nuolat bendrauti su tėvais, gyventi su tėvais, nebūti su jais išskirtam ir kt. (Teisės problemos. 2001, Nr. 4, p.82.). Be to Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo pabrėžta, kad vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos (EŽTK) 8 straipsnio. Taip pat ir jau aukščiau minėtos Konvencijos 18 str. 2d. įtvirtintas principas, kad valstybė privalo ,,teikti tėvams ir teisėtiems globėjams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui“.              

LR Konstitucijos 38 str. ir LR CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Todėl neterminuotai apribojus tėvų valdžią atsakovams, išlieka jiems pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.195 str.). Tėvų pareiga yra materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.192 str.). Atskirai pažymėtina, jog įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko tėvo ar motinos ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita (pavyzdžiui, priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, labai pablogėja tėvo (motinos), iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, turtinė padėtis ar gaunamos pajamos, jis tampa bedarbis, nedarbingas, šiam asmeniui gimsta vaikai kitoje santuokoje ir kita. Nors atsakovai teismui nenurodė, kad jie nėra finansiškai pajėgūs mokėti vaikui ieškovo nurodyto dydžio išmokas, tačiau tai nesudaro teismui teisinio pagrindo atmesti ieškovo reikalavimą atsižvelgiant į bylos duomenis.

Teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, net ir jam esant laikinojoje globos įstaigoje, reikalingos piniginės lėšos jo dvasiniam, doroviniam ugdymui, lavinimosi reikmenims, o be to pasikeitė ir šalies ekonominė situacija. Atsižvelgiant į tai, kad visi atsakovai yra darbingo amžiaus, sveiki, išlieka jų pareiga išlaikyti vaikus, padėti ir užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo ir ugdymo sąlygas, todėl jam reikalingas išlaikymas priteistinas periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iš visų atsakovų. Dėl to iš visų atsakovų kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteistinas išlaikymas po 156,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Sprendimo dalis dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo vykdytina skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Vaiko laikinajam globėjui pavestina pagal paprastojo administravimo teisės turinį tvarkyti globotinio išlaikymui jo tėvų mokomas pinigines lėšas.

Materiali tėvų pareigų vaikui atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymui dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis ( CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri šiuo metu yra 468 eurų (atskaičius visus mokesčius), toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004, paskelbta Teismų praktika 22).

Atsižvelgiant į visų atsakovų dabartinę padėtį ir į tai, jog jie neturi pareigos teikti išlaikymo kitiems nepilnamečiams vaikams, pripažintina, kad toks teismo nustatytas ir nepilnamečiam vaikui priteistinas išlaikymo dydis nepablogins tėvų materialinės padėties (T.1, 1-13 b. l.). Akivaizdu, jog esant dabartinėms prekių ir produktų kainoms, pagal vaiko amžių, tai nėra maksimali suma, o tik atitinkanti realius jų poreikius.

Kaip jai minėta laikinasis globėjas (duomenys neskelbtini) šeimos namai skirtini vaiko (ų) turto administratoriumi (CK 4. 236 str. 1 d., 4. 240 str.).

Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui iš atsakovų priteista 156,00 Eur periodinė mėnesinė išmoka yra indeksuojama pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu priteistų periodinių išmokų indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodo, kad šios lėšos yra indeksuojamos, kadangi tai numato teisės aktas, kuris turi būti vykdomas, neatsižvelgiant į teismo sprendimą. Indeksacija taikoma, kuomet dėl infliacijos gaunamos išmokos nuvertėja, todėl jas gaunantis (administruojantis) asmuo neprivalo kiekvieną kartą dėl to vėl kreiptis į teismą.

Teismui patenkinus ieškovo ieškinį visiškai iš 1. ir 2. Atsakovų atskirai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei. Ginčo atveju iš 1. ir 2. Atsakovų priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: po 75,00 Eur žyminis mokestis už pagrindinį neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimą, 9,00 Eur žyminis mokestis už turtinio pobūdžio ieškinio reikalavimą, tačiau tik pagal apskaičiuotiną faktinį laikotarpį nuo 2021-04-28 iki 2021-07-13 įskaitytinai. Tokia teismo pozicija grindžiama teisės doktrinoje išsakytais teisiniais argumentais, kuriems teisėjas pritaria be išlygų, kuomet pirmenybė teikiama ne CPK 88 str. 1 d. 3 p., o CPK 88 str. 1 d. 1p. nuostatai (plačiau žr. R. S., Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. V., Justitia, 2007, 121-122 p.). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių nepriteistinos, kadangi jų sumą, paskirstant šias išlaidas tarp šalių neviršija teisės aktu nustatyto minimalaus šių išlaidų dydžio (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Taip pat pagal LR CPK 88 str. 1 d. 6 p. iš 3. Atsakovo valstybei priteistinos 356,94 Eur bylinėjimosi išlaidos už atstovo advokato suteiktas paslaugas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymą (T.2, 63 b. l.).

Kaip jau teismas yra nurodęs 2021-06-11 nutartyje, papildomai 3. Atsakovui išaiškintina, kad jis ir po šio teismo sprendimo priėmimo, turi procesinę teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą dėl jo 2021-06-02 ir 2021-07-05 teismui pateiktuose prašymuose keliamų reikalavimų.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 - 260 str., 263 str., 268 - 271 str., 279 str., 406 - 407 str.,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovės ieškinį atsakovams tenkinti visiškai.

1. Neterminuotai apriboti motinos valdžią R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., jos vaikų K. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

2. Priteisti iš atsakovės R. S. išlaikymą jos vaikams K. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021-04-28) iki vaiko (ų) pilnametystės.

3. Neterminuotai apriboti tėvo valdžią E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliai, jo vaikų K. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

4. Priteisti iš atsakovo E. S. išlaikymą jo vaikams K. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021-04-28) iki vaiko (ų) pilnametystės.

5. Neterminuotai apriboti tėvo valdžią P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) esančiam (duomenys neskelbtini) jo vaiko D. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

6. Priteisti iš atsakovo P. M. išlaikymą jo vaikui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021-04-28) iki vaiko pilnametystės.

7. Vaikų išlaikymui visų atsakovų mokomas pinigines sumas pavesti valdyti jų laikinajam  globėjui uzufrukto teise.

8. Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų: 1. K. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2. E. S., gim. (duomenys neskelbtini), 3. D. M., gim. (duomenys neskelbtini), 4. E. S., gim. (duomenys neskelbtini), laikinoji gyvenamoji vieta toliau lieka (duomenys neskelbtini) šeimos namuose (į. k. duomenys neskelbtini), adresu Šiaulių raj., (duomenys neskelbtini) paskirto (ų) budinčio (ų) globėjo (ų) namuose iki teismo procesinio sprendimo dėl nuolatinės globos ir kitų klausimų, susijusiu su globa jiems nustatymo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos.

9. Atskirai pažymėti, kad nepilnamečiams vaikams skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu patvirtinta sutartimi nustatytos periodinės išmokos indeksavimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą.

10. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdomas skubiai.

11. Priteisti iš 1. Atsakovės R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) šias bylinėjimosi išlaidas: 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 9,00 Eur (devynis eurų) žyminio mokesčio už turtinio pobūdžio ieškinio reikalavimą, iš viso: 84,00 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus).

12. Priteisti iš 2. Atsakovo E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) šias bylinėjimosi išlaidas: 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 9,00 Eur (devynis eurus) žyminio mokesčio už turtinio pobūdžio ieškinio reikalavimą, iš viso: 84,00 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus).

13. Priteisti iš 3. Atsakovo P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (juridinio asmens kodas (188659752), surenkamoji sąskaita, įmokos kodas (5630) 356,94 Eur (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus 94 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimui už jam byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėjas                                                                                                                         Jonas Stubrys