Pranešėjas Algirdas Auruškevičius                               Civilinė byla Nr. 2A-882-115/2010

Teisėjas Vidas Stankevičius                                          Procesinio sprendimo kategorijos:           

                                                                                      78.2.1; 121.2

 (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. spalio 19d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės,

sekretoriaujant Aleksui Navickui

dalyvaujant ieškovei D. S., jos atstovei advokatei Lilijai Semaško,

atsakovui I. Z., jo atstovui advokatei Eglei Matuizaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) I. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6406-590/2009  pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui I. Z. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,     

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė D. S. prašė teismo priteisti iš atsakovo I. Z. išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. Z. periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 600 Lt per mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat prašė priteisti 1 800 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008-11-01 iki ieškinio padavimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-3).

Ieškinyje nurodė, kad atsakovas  I. Z. nuo 2008 m. lapkričio mėnesio visiškai neteikia išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui E. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė per mėnesį uždirba apie 1000 Lt. Sūnaus poreikiams per mėnesį reikia 1200 Lt.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b.l.36-37). Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių jos reikalavimus patvirtinančių įrodymų. Pažymėjo, kad su ieškove buvo susitarę dėl sūnui skiriamo išlaikymo dydžio bei formos ir šį savo įsipareigojimą visada vykdė tinkamai.

Atsakovas pareiškė priešieškinį (b.l. 61-64) ir prašė nustatyti bendravimo su sūnumi E. Z. tvarką. Ieškovas prašė nustatyti jo teisę bendrauti su sūnumi dvi darbo dienas per savaitę, du savaitgalius per mėnesį, valstybės švenčių dienomis, atsakovo ir vaiko gimimo dienomis, atsakovo atostogų dienomis, prašė nustatyti jo teisę išsivežti vaiką į užsienį. Atsakovas taip pat prašė nustatyti, kad sūnui pradėjus lankyti mokyklą, t.y. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. atsakovas vaiko išlaikymui į ieškovės nurodytą sąskaitą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės perveda po 300 Lt.  Nurodė, kad išsiskyręs su ieškove paliko jai turto už 139 500 Lt. Pabrėžė, kad paliktas turtas buvo skirtas ieškovės ir sūnaus gyvenimo sąlygoms užtikrinti. Nurodo, kad sumokėjo už ieškovės plastinę operaciją, ieškovei nurodžius, jog sumokėti pinigai bus įskaitomi į išlaikymą sūnui.

Ieškovė atsakovo priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo prašė atmesti, tačiau nurodė, kad neprieštarauja, jog atsakovas bendrautų su vaiku (b.l. 116-118). Nurodė, kad atsakovo minimas turta buvo perkamas bendromis lėšomis. Pabrėžė, kad daiktai buvo perkami ne vaiko poreikiams tenkinti, bet bendram atsakovo ir ieškovės gerbuviui gerinti. Pabrėžė, kad atsakovo pateikti kasos pajamų orderiai 13 907 Lt sumai rodo, jog pinigai buvo skirti bendro sklypo Skaidiškių km., Vilniaus raj., Akacijų g. 8-1, pirkimui. Nurodė, kad pinigai už plastinę operaciją buvo skirti ne vaiko, bet ieškovės poreikių patenkinimui ir atsakovas pats tą žinojo. Nurodo, jog atsakovas slepia savo tikrąją materialinę padėtį: ilsisi užsienyje ir kt.   

Institucijos teikiačios išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštaravo ieškovės prašymui dėl išlaikymo priteisimo ir atsakovo prašymui dėl bandravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-12-01 sprendimu (b.l. 136-138) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo I. Z. nepilnamečio sūnaus E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), naudai po 400 Lt kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos 2009-02-12 iki vaiko pilnametystės mokamą išlaikymą. Priteisė iš atsakovo I. Z. nepilnamečio sūnaus E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 1 346,33 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nustatė nepilnamečio E. Z., gim. 2007-03-16, gyvenamąją vietą su jo motina D. S.. Nustatė I. Z. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką. Priteisė iš atsakovo I. Z. ieškovės D. S. naudai 500 Lt advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovo I. Z. valstybės naudai 315,19 Lt žyminio mokesčio ir 19 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog darytina išvada, kad  atsakovas nevykdo CK 3.192 str. numatytos pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas nepilnamečiui E. Z. (CK 3.194 str. 1 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 1000 Lt, atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 800 Lt. Ieškovė be sūnaus E. augina ir nepilnametę dukrą A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 23). Teismas nustatė, kad ieškovė su vaikais gyvena muomojamame 2 kambarių bute, už kurio nuomą per mėnesį moka po 700 Lt. Nepilnametis E. yra sveikas, lanko lopšelį darželį „Raktelis“, kurio mėnesinis mokestis sudaro 180 Lt.  Atsižvelgiant į nepilnamečio E. 2 metų amžių,  jo būtiniausius gyvenimo ir vystymosi poreikius, teismas laikė, kad jo išlaikymui per mėnesį reikalinga skirti 600 Lt.  Teismas atmetė ieškovės aiškinimus, kad vaiko išlaikymas kainuoja ir ji per mėnesį vaikui skiria 1200 Lt, nes ši suma neatitinka ieškovės pajamų. Atsižvelgiant į iš esmės panašias ieškovės ir atsakovo pajamas, į tai kad ieškovė išlaiko kitą nepilnametį vaiką, su vaikais gyvena nuomojamame bute, teismas manė, kad atsakovas prie sūnaus išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi nei ieškovė. Teismas iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Teismas atsižvelgdamas į nepilnamečio E. Z. 2 metų amžių, į byloje kilusį ginčą dėl vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas reikalauja maksimalaus bendravimo su nepilnamečiu vaiku, o teismui nustačius tokią bendravimo tvarką liktų neaiški vaiko gyvenamoji vieta,  teismas manė, kad šioje byloje vaiko interesais būtina nustatyti E. Z. gyvenamąją vietą. Teismas konstatvo, kad nors ieškovė ir atsakovas tokio reikalvimo nepareiškė, tačiau CPK 376 str. 3 d. nustato, kad  teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Teismas atsižvelgęs į tai, kad nepilnametis E. Z. gyvena su motina, kuri Vaikų teisių apsaugos skyriaus duomenimis, sūnui yra sudariusi tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, atsakovas byloje neginčijo faktinės vaiko gyvenamosios vietos ir nereiškė noro ją pakeisti, atsižvelgiant, kad vaikui yra tik du metai, todėl jam labiau yra reikalinga nuolatinė motinos globa, vaiko gynemąją vietą nustatė su jo motina D. S. (CK 3.174 str.).    Teismas nustatė skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas  į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ir motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Teismas pažymėjo, kad E. Z. yra 2 metų amžiaus, maksimalus bendravimas šiuo atveju būtų neįmanomas ir kenktų vaiko interesams, bereikalingai jį blaškytų ir trikdytų, trukdytų jo teisę į pastovią ir saugią aplinką, bei varžytų jo paties galimybes turėti pastovius draugus, mėgiamus žaidimus ir jų vietas. Dažnas kilnojimasis iš vienos vietos į kitą neigiamai gali paveikti psichinę ir fizinę mažylio sveikatą, sukelti  miego, maitinimo ir auklėjimo sutrikimus. Teismas įvertinęs visas aplinkybes nustatė, kad I. Z. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su nepilnamečiu sūnumi E. Z. bendrauja tokia tvarka: kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), sausio 1-ąją - Naujųjų metų dieną,  antrą Velykų dieną, pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną,  antrą Kalėdų dieną, dieną prieš E. Z. gimimo dieną, I. Z. gimimo dieną, dvi savaites per metus I. Z. atostogų metu. I. Z. sūnų E. Z. paima tarp 9 val. ir 10 val. ir grąžina jį vaiko vaiko motinai D. S. tarp 18 val. ir 19 val. vaiko gyvenamosios vietos adresu. Jeigu I. Z. šioje bendravimo tvarkoje nustatytu  laiku negali atvykti ir pasiimti vaiko, apie tai iš anksto privalo informuoti vaiko motiną D. S.. I. Z. įpareigojamas ne vėliau, negu prieš mėnesį, raštu informuoti vaiko motiną D. S. apie ketinamą pasiimti vaiką per atostogas, atostogų laiką ir vietą. I. Z. turi teisę šioje tvarkoje nustatytu laiku išvykti su sūnumi E. Z. už Lietuvos Respublikos ribų, tačiau apie tokios kelionės vietą ir laiką privalo iš anksto raštu informuoti vaiko motiną D. S..

Apeliantas (atsakovas) I. Z. padavė apeliacinį skundą (b.l. 143-145), kuriuo prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-12-01 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – pilnai patenkinti priešieškinį, ieškinį atmesti.

Apeliantas nurodo, jog teismas iš atsakovo priteisdamas 2/3 vaikui skirtino išlaikymo, neatsižvelgė į tai, kad apeliantas neturi pastovaus nuolatinio darbo, atitinkamai ir pastovių nuolatinių pajamų, atsakovo pajamos yra nereguliarios ir mažesnės nei ieškovas. I. Z., kaip ir ieškovė, neturi nuosavo gyvenamojo būsto ir gyvena nuomojamame bute. Pabrėžia, kad iš atsakovo teismo priteistas išlaikymo dydis sudaro 50% apelianto vidutiniškai (nereguliariai) gaunamų pajamų, t.y. laikotarpiais, kai atsakovo pajamos yra mažesnės, išlaikymo suma sudaryti daugiau kaip pusę atsakovo pajamų, o tai prieštarauja CK 3.192 str. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nepasisako dėl 190 000 Lt vertės turto, palikto ieškovei. Pabrėžia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų išlaidas vaiko išlaikymui, todėl nesutinka su išlaikymo dydžiu bei priteistu įsiskolinimu už vaiko išlaikymą. Nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog maksimalus bendravimas pakenktų vaiko interesams. Pabrėžia, kad papildomas bendravimas darbo dienomis ne tik nepažeistų veiko interesų, bet kaip tik vaiko ir tėvo bendravimas taptų visapusiškesnis, padėtų vienas kitą geriau pažinti ir suprasti. Nurodo, jog teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes iš dalies patenkintas tiek ieškinys, tiek priešieškinys.

Ieškovė D. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovė nurodo, kad teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė didesnį išlaikymą, kadangi ieškovė išlaiko du nepilnamečius vaikus, gyvena nuomojamame bute, ieškovės ir atsakovo pajamos panašios. Pabrėžia, kad atsakovas jokio nekilnojamojo turto ieškovei nepaliko.Nurodo, jog teismo nustatytas 600 Lt išlaikymas vaikui yra mažiau nei minimalus, leidžiantis užtikrinti tik pačius pagrindinius ir esminius vaiko poreikius. Pabrėžia, kad atsakovo abėjonės dėl šios sumos yra nepagrįstos. Teigia, kad prieš teismo sprendimo priėmimą atsakovas sūnų matė tik vieną kartą, o po teismo sprendimo priėmimo visiškai nesidomėjo sūnumi ir su juo nekarto nesimatė, neteikė išlaikymo. Pabrėžia, kad atsakovas išvis nesimato su sūnumi ir dėl to nežino nei jo miego režimo, nei maitinimosi tvarkos bei įpročių, todėl teismas teisingai pažymėjo, kad maksimalus bendravimas gali paveikti vaiko psichinę ir fizinę sveikatą, sukelti miego, maitinimo ir auklėjimo sutrikimus.

 

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas (atsakovas) I. Z. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendim, kuriuo iš jo yra priteistas išlaykymas sūnui, įsiskolinimas ir nustatyta  su juo bendravimo tvarka.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o atsakovo argumentai atmestini.

 

Dėl iešovės reikalavimo priteisti išlaikymą sūnui.

 

Byloje nustatyta, kad atsakovas I. Z. yra   2007-03-16 gimusio E. Z. tėvas, o ieškovė D. S. -vaiko motina ir abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo sūnų (CK 3.192str.1d.).

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas  pagrįstai nustatė, kad  atsakovas nevykdo CK 3.192 str. 3d.numatytos pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų, nes  apeliantas šią aplinkybę paneigiančių įrodymų nepateikė.  Apeliantas teigia, kad  ieškovei palikto didelės vertės turto, kuriuo buvo siekiama  užtikrinti  ir sūnaus išlaikymą.  Tačiau turtas (žemės sklypas) apie kurį kalba apeliantas  yra registruotas  ieškovės ir atsakovės motinos vardu (b.l. 68-69), t.y.  kiekvienai iš jų priklauso nuosavybės teisės  į ½ sklypo ir byloje nėra įrodymų, kad  ieškovei tenkanti  sklypo dalis ar kitas turtas  priklausė ir atsakovui, kuris jį perleido D. S., kaip  išlaikymą sūnui, kurio turi pakakti  iki 2014-09-01.  Atsakovo apmokėtos ieškovės plastinės opercijos išlaidos   taip pat negali būti būti priskiriamos prie vaiko išlaikymo, nes  šių išlaidų paskirtis yra kita. Dėl to kolegija sprendžia, kad  pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą motinos pareikalvimu priteisti iš atsakovo sūnui  reikalingą išlaikymą ir įsiskolimimą (CK 3.194str.1d., 3.200str.).

Pagal LR CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis priteistinas proporcingai vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad šio straipsnio paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio mėn. 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L.; bylos Nr. 3K-3-303/2008).

Kaip jau buvo minėta anksčiau,  tai materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.  Teismas nustatė, kad ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 1000 Lt, o atsakovo pajamos apie 800 Lt.  Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad ji dirba papildomai ir bendros pajamos būna ir didesnės.  Tuo tarpu atsakovas teigia, kad oficialių pajamų jis neturi, gauna  nedideles pajamas iš  neoficialios veiklos. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, tai atsakovas nors ir  buvo registruotas darbo biržoje, tačiau  jo turtinė padėtis nėra boga, nes pats pripažino, jog turi  du motinos vardu registruotus  automobilius (BMW ir Lexus). Be to, esant iškeltai  civilinei bylai dėl išlaikymo priteisimo,  atsakovas už kelis tūkstančius litų pirko poilsinę kelionę (b.l. 120-124), skelbėsi   atliekamais visais statybos, remonto  ir kitais darbais, turint patirtį ir kvalifuokatą darbo jėgą  (b.l.59, 60).  Tai rodo, kad  atsakovo  teismui nurodyta turtinė padėtis neatspindi tikrovės, nes jis  faktiškai  gauna  pajamas, kurios leidžia išlaikyti turimus du  prabangius  automomobilius ir tenkinti  kitus nepirmo būtinumo poreikius. Tuo tarpu  ieškovė be sūnaus E. augina ir nepilnametę dukrą A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 23),  gyvena muomojamame 2 kambarių bute, už kurio nuomą per mėnesį moka po 700 Lt.  Atsižvelgiant į nepilnamečio E. amžių,  jo būtiniausius gyvenimo ir vystymosi poreikius, teismas laikė, kad jo išlaikymui per mėnesį reikalinga skirti 600 Lt, iš kurių 400Lt priteisė iš atsakovo.  Tai rodo, kad iš atsakovo yra priteista  daugiau nei pusė sūnaus išlaikymui reikalingos sumos,  tačiau priteisto išlaikymo dydis  esamoje situacijoje negali būti  pripažintas neprotingu ar nepagrįstu, nes atsakovas kitų išlaikytinių neturi ir faktiškai   gauna didesnes nei ieškovė pajamas.   Pažymėtina ir tai, kad   nustatant išlaikymo dydį,  teismų praktikoje jis vieno vaiko minimalių poreikių tenkinimui  per mėnesį atitinka   MMA, kuri šiuo metu yra lygi 800Lt. Tai rodo, kad teismo nustatyta 600Lt suma  yra pagrįsta ir tokio išlaikymo dydžio atskirai  įrodinėti nereikia.  Be to, kolegija  mano, kad ieškovė prie sūnaus išlaikymo  faktiškai turės prisidėti ne mažiau kaip atsakovas,  kadangi teismo nurodytos 600Lt sumos pakaks tenkinti tik  minimalius nepilanmečio vaiko poreikius, kurie augant vaikui keisis ir didės.  Todėl atsakovo skundas dėl išlaikymo  dydžio ir įsiskolinimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

 

Dėl tėvo   bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies  atsakovo priešieškinį  dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo, pirmiausia savo iniciatyva nustatė  nepilnamečio  E. Z. gyvenamąją vietą su motina  ir dėl dėl šios aplinkybės ginčo nėra (CK 3.174 str.).    Teismas nustatė skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas  į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ir motinai  dalyvauti auklėjant vaiką.  T.y. teismas nustatė, kad I. Z. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su nepilnamečiu sūnumi E. Z. bendrauja tokia tvarka: kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), sausio 1-ąją - Naujųjų metų dieną,  antrą Velykų dieną, pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną,  antrą Kalėdų dieną, dieną prieš E. Z. gimimo dieną, I. Z. gimimo dieną, dvi savaites per metus I. Z. atostogų metu. I. Z. sūnų E. Z. paima tarp 9 val. ir 10 val. ir grąžina jį vaiko vaiko motinai D. S. tarp 18 val. ir 19 val. vaiko gyvenamosios vietos adresu. Jeigu I. Z. šioje bendravimo tvarkoje nustatytu  laiku negali atvykti ir pasiimti vaiko, apie tai iš anksto privalo informuoti vaiko motiną D. S.. I. Z. įpareigojamas ne vėliau, negu prieš mėnesį, raštu informuoti vaiko motiną D. S. apie ketinamą pasiimti vaiką per atostogas, atostogų laiką ir vietą. I. Z. turi teisę šioje tvarkoje nustatytu laiku išvykti su sūnumi E. Z. už Lietuvos Respublikos ribų, tačiau apie tokios kelionės vietą ir laiką privalo iš anksto raštu informuoti vaiko motiną D. S..

 Apeliantas ginčija tą sprendimo dalį, kuria yra atmestas jo priešieškinio  reikalavimas  nustatyti bendravimą su sūnumi ir darbo dienomis. Tačiau kolegija sprendžia, kad  pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su sūnumi  atitinka  CK 3.175str.2d. nuostatas, kadangi  E. Z. yra  tik 2 metų amžiaus ir dar didesnis bendravimas su tėvu  faktiškai kenktų vaiko interesams, nes  dažnas kilnojimas iš vienos vietos į kitą jį trikdytų ir pažeistų teisę į pastovią, saugią aplinką,  turėti pastovius draugus, mėgiamus žaidimus ir jų vietas.  Be to, dažnas kilnojimasis iš vienos vietos į kitą gali  neigiamai  paveikti psichinę ir fizinę mažamečio sveikatą, sukelti  miego, maitinimo ir auklėjimo sutrikimus. Pažymėtin ir tai, kad atsakovas faktiškai neišnaudoja turimų  galimybių bendrauti su sūnumi ir pagal teismo nustatytą tvarką, su kuria ieškovė sutinka. Todėl kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliacinį  skundą šioje dalyje pagrindo nėra, kadangi  atsakovui teismo  nustatyta  bendravimo su sūnumi tvarka nepažeidžia  nei vieno iš jų interesų ir atitinka įstatymo reikalavimus.

Apeliantas  teigia, kad pirmosio sinstancijsos teismas  neteisingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas.  Kaip matyti iš sprendimo, tai ieškinio  reikalavimas dėl išlaikymo  priteisimo  ir priešieškinys dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo  iš esmės yra patenkinti.  Pažymėtina, kad ieškovės  turėtos advokato pagalbos  500Lt  dydžio išlaidos yra labai nedidelės, nes  susijusios su ieškinio paruošimu ir atstovavimu teismo posėdyje. Todėl kolegija šias išlaidas pripažįsta būtinomis, nepriklausomai nuo priteisto išlaikymo dydžio, kadangi ieškinys yra pareikštas   siekiant apginti nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytas  aplinkybes, o taip pat vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, kolegija mano, kad taikyti CPK 93str.2d. nuostatas ir  mažinti  ieškovei priteistinas advokato  išlaidas(CPK 98str.), ar iš jos priteisti  valstybei dalį procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, pagrindo nėra.  Tuo tarpu nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83str.1d.2p.).

Atsakovas pirmoje teismo instancijoje yra taip pat patyręs 500Lt advokato pagalbos išlaidų (b.l.127) ir sumokęjęs 130Lt žyminio mokesčio (b.l.65) už reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką su  sūnumi, ir šis reikalavimas iš esmės yra patenkintas. Todėl kolegija  sprendžia, kad yra pagrindas  spredimo dalį bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje patikslinti ir priteisti iš ieškovės    patirtas atsakovo bylinėjimosi išlaidas(advokato pagalbos  ir žyminio  mokesčio, nuo kurio ieškovė nėra atleista), nes pirmosios instancijos teismas  šių išlaidų atlyginimo klausimo  faktiškai nesprendė.

Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų  kolegija konstatuoja, kad pirmoios instancijos teismas teisingai aiškino, taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas,  nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis CPK 88, 93,  96  ir 98 str., iš apelianto priteistinos ieškovei  advokato pagalbos ir  valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi  Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r ė :

 

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6406-590/2009   iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant  jo rezoliucinę dalį,  t.y. priteisiant iš ieškovės D. S. 630,0Lt atsakovui I. Z. bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo I. Z. 800,0Lt  ieškovei D. S. advokato pagalbos ir 9,85Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                         Algirdas Auruškevičius

 

Kolegijos teisėjos                                                                                Rasa Gudžiūnienė

 

Dalia Kačinskienė