Administracinė byla Nr. I-2150-406/2016
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02351-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.;15.2.3.2.;15.2.3.;74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,
sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,
dalyvaujant pareiškėjui J. M.,
atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Kristinai Kripienei,
trečiojo suinteresuoto asmens Kauno Jono Laužiko specialiosios mokyklos atstovei Salomėjai Ratkevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, tretysis suinteresuotas asmuo Kauno Jono Laužiko specialioji mokykla, dėl turinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, 10 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 30-47).
Pareiškėjas skunde, prašyme (b.l. 87-93) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad patyrė turtinę ir neturinę žalą – dvasinius sukrėtimus, pažeminimus, fizinį skausmą, nepatogumus dėl atsakovo neveikimo, t.y. (duomenys neskelbtini) jis, būdamas nepilnametis, buvo išmestas iš buvusios Kauno 1-osios specialiosios internatinės mokyklos (dabar Kauno Jono Laužiko specialioji mokykla) be jokių jam priklausiusių socialinių garantijų (pašalpų ar išmokų, rūbų, socialinio būsto) ir taip buvo atimta galimybė susikurti pradinį normalų civilizuotą gyvenimą. Teigė, kad minėtoje specialiojoje internetinėje mokykloje mokėsi nuo (duomenys neskelbtini), kur patyrė smurtą, fizinį skausmą, žiaurumą, buvo stengiamasi juo atsikratyti, išvežant jį į psichiatrines ligonines, todėl tekdavo bėgti iš mokyklos. Akcentavo, jog socialinį būstą gavo tik 1997 m. sausio 14 d., ko pasėkoje iki tol teko valkatauti, gyventi gatvėje ir t.t. Pareiškėjo nuomone, atsakovas elgėsi su juo netinkamai, nesirūpino jo problemomis, nesuteikė pagalbos ir paramos, nors privalėjo pasirūpinti ir užtikrinti nepilnamečio vaiko saugumą, kadangi atsakovas buvo atsakingas už internatines įstaigas, kuriose jis augo. Pažymėjo, kad toks atsakovo elgesys prieštaravo žmogaus etikos principams ir teisėms, kadangi pagal teisinį reglamentavimą turėjo iki 35 metų amžiaus skirti jam visas socialines garantijas, tačiau to nepadarė. Nurodė, kad anksčiau negalėjo kreiptis į teismą dėl to, kad neturėjo teisinių žinių. Prašė netaikyti ieškinio senaties termino ir jo skundą tenkinti bei priteisti iš atsakovo 10 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakovas su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 48-52) bei atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas skundą grindžia tik savo paties teiginiais, nepateikdamas teismui konkrečių įrodymų, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojai netinkamai vykdė pareigas, ir dėl to pareiškėjui buvo padaryta žala, t.y. kad jis (duomenys neskelbtini) buvo išmestas iš Kauno 1-osios specialiosios internatinės mokyklos ir tuo pačiu prarado galimybę gauti atitinkamas išmokas. Pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jam, kaip našlaičiui, išėjus iš mokyklos priklausė piniginė pašalpa ar išmoka, kurių jis negavo, tačiau duomenų, kad jam, kaip nepilnamečiui, buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa, nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad iki pilnametystės buvo globojamas ir pilnai išlaikomas valstybės, nors pagal teisinį reglamentavimą, tai padaryti buvo privalu. Akcentavo, jog atsakovas neturi duomenų, kad dėl pašalpos gavimo pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno miesto savivaldybės administraciją ir jam būtų atsisakyta skirti pašalpą ir jis skundė tokį sprendimą. Teigė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis buvo išmestas iš nurodytos mokyklos, jei taip, tai, kad tai buvo neteisėtas sprendimas ir jį lėmė Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai. Pabrėžė, kad atsakovas nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti žalą. Prašė taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjui 1993 metais baigus Kauno Jono Laužiko specialiąją mokyklą, buvo jam suteikta galimybė toliau mokytis Radviliškio arba Kauno profesiniuose rengimo centruose, tačiau pats pareiškėjas šia teise nepasinaudojo.
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo turtinės ir neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų, atlyginimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. M. (duomenys neskelbtini) atvyko mokytis į Kauno 1-ąją specialiąją internatinę mokyklą ir buvo priimtas mokytis į 6-tą klasę, taip pat (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. 113 buvo apgyvendintas internate bei jam skirtas pilnas valstybės išlaikymas iki 1993 m. birželio 10 d., t.y. iki pareiškėjui baigiant minėtą mokyklą. Pareiškėjas pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini) (b.l. 56, 57). 1997 m. sausio 14 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 22 nuspręsta pareiškėjui išnuomoti gyvenamąją patalpą, adresu Raudondvario pl. 174-1 (b.l. 100).
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų, kadangi jis, būdamas nepilnametis, 1993 m. buvo išmestas iš Kauno 1-osios specialiosios internatinės mokyklos ir tuo pačiu prarado galimybę gauti išmokas, t.y. jam nebuvo skirtos jokios socialinės garantijos, todėl jis negalėjo susikurti pilnaverčio civilizuoto gyvenimo ir dėl atsakovo kaltės patyrė dvasinę skriaudą, išgyvenimus, buvo suluošintas gyvenimas ir taip jam padaryta žala.
Atsakovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senatį (b.l. 52).
Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais, atlyginimo, taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso (toliau – CK) normos. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jam padarytą neturtinę žalą kildina dėl to, kad 1993 metais jis, dar esant nepilnamečiu, buvo išmestas į gatvę, nesuteikiant jokių socialinių garantijų. Kaip jau buvo minėta, pilnamečiu pareiškėjas tapo prieš (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 70), taigi nuo šio laiko, būdamas rūpestingas ir apdairus, domėdamasis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, jis turėjo galimybę suvokti (sužinoti) apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų atsakovo veiksmų ir, būdamas veiksnus, galėjo per trejus metus kreiptis į atitinkamas institucijas (tarp jų ir į teismą), prašydamas atlyginti galimai jam padarytą žalą. Pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2015 m. gruodžio 8 d. (b.l. 23). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais ir gauti reikiamą informaciją iš atitinkamų institucijų. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, jog ieškinio senatį prašė taikyti atsakovas – Kauno miesto savivaldybės administracija.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat analogiškai laikomasi pozicijos, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-327/2005, 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006, 2008 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2008).
Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu, argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumą, nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu ir taip pat neįvardijo jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis teisinės pagalbos ar į teismą. Pareiškėjo teiginys, kad jis neturėjo teisinių žinių ir dėl to laiku nesikreipė į teismą, vertinant ieškinio senaties termino trukmę, nepripažintina svarbia priežastimi, pateisinančia skundo padavimo termino praleidimą. Įvertinus byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ir nustačius, jog jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą, nėra pripažintina, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo keliamam reikalavimui dėl žalos atlyginimo.
Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, prašymas tenkintinas ir pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Gintaras Čekanauskas