Civilinė byla Nr. e2S-753-368/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04370-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.6.1; 3.3.2.7; 3.4.1.1

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Ž. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei Ž. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos pakeitimo, priteisto išlaikymo pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas G. G. ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko N. G., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su tėvu G. G.; priteisti iš atsakovės Ž. G. 280 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. G., mokamą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis iki mėnesio 20 d., iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo; paskirti tėvą G. G. sūnaus N. G. laikino išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

2.       Nurodė, kad nuo 2024 m. rugsėjo pradžios vaikas faktiškai gyvena su ieškovu. Jis užtikrina vaiko poreikių tenkinimą, rūpinasi jo ugdymu bei dienotvarke. Sūnus gyventi su motina atsisako. Nepriteisus prašomo laikino išlaikymo, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nes atsakovei neprisidedant prie sūnaus išlaikymo, vaiko poreikių tenkinimas išimtinai tenka ieškovui ir yra ribojamas jo finansinėmis galimybėmis.

3.       Atsakovė Ž. G. atsiliepime į prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo prašė ieškovo G. G. 2024 m. spalio 15 d. ieškinyje „Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos pakeitimo, priteisto išlaikymo pakeitimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“ pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės Ž. G. atžvilgiu atmesti pilna apimtimi kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vaiko išreikštas noras savaime nereiškia būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi panaikintas atsakovei išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Sūnaus N. išreikštai nuomonei ir veiksmams lemtingą įtaką turėjo nuolatinis ieškovo vykdomas sūnaus įkalbinėjimas ir nuteikinėjimas prieš atsakovę. Jei sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, N. netektų artimų socialinių ryšių (draugų), esančių (duomenys neskelbtini), privalėtų ne mažą atstumą kiekvieną dieną važinėti į mokyklą.

4.       Išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba) išvadoje nurodė, kad ieškovo ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas ir yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečio N. G. išlaikymui priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovės Ž. G. iki teismo sprendimo priėmimo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus užtikrinami geriausi nepilnamečio vaiko interesai ir poreikiai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartimi teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino; taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki teismo sprendimo priėmimo nustatė nepilnamečio vaiko – N. G. gyvenamąją vietą su ieškovu G. G.; 2) iki teismo sprendimo priėmimo priteisė iš atsakovės Ž. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui – N. G. po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. spalio 15 d. (prašymo pateikimo teismui); 3) iki teismo sprendimo priėmimo ieškovą G. G. paskyrė N. G. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

6.       Teismas vertino, jog nėra objektyvių duomenų, kad nepilnamečio vaiko N. G. gyvenimas kartu su tėvu (ieškovu) iki teismo sprendimo priėmimo pažeistų nepilnamečio vaiko interesus ar kitaip suvaržytų jo teises. Nepilnametis N. G. tvirtai apsisprendęs, jog nori gyventi su tėvu (ieškovu). Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu (ieškovu) iki bus priimtas sprendimas byloje atitiks vaiko interesus augti saugioje aplinkoje. Taip pat teismas atsižvelgęs, kad šiuo metu ieškovas gyvena kartu su nepilnamečiu sūnumi, rūpinasi jo poreikiais, ugdymu, sveikatos priežiūra, ir į išklausytą vaiko nuomonę, ieškovo prašymas tenkino, nustatydamas nepilnamečio vaiko N. G. gyvenamoji vieta su ieškovu iki bus priimtas sprendimas byloje.

7.       Teismas pažymėjo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, gali būti neužtikrinti jo poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu ieškovas visapusiškai rūpinasi nepilnamečio vaiko poreikiais, nes vaikas faktiškai gyvena su juo, o atsakovė taip pat turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Teismas, konstatavo, kad būtiniems vaiko poreikiams patenkinti laikino išlaikymo suma turėtų būti 280 Eur kas mėnesį ir vertino, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. spalio 15 d. (prašymo pateikimo teismui) iki teismo sprendimo priėmimo, ieškovą paskiriant vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.       Atskiruoju skundu atsakovė Ž. G. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-13012-956/2024 ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – ieškovo G. G. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti pilna apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teismas nutartį iš esmės grindė Vaiko teisių apsaugos tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. spalio 24 d. išvada dėl šalių nepilnamečio sūnaus N. G. interesų taikant laikinąsias apsaugos priemones (toliau – Išvada). Nutartyje taip pat išskirtinai remiamasi tik šalių sūnaus Vaiko teisių apsaugos tarnybai duotais paaiškinimais, kuriuose, tikėtinai įkalbintas ir nuteiktas ieškovo bei apklausiamas ieškovo pusseserės – Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone vyriausiosios specialistės E. G. (šališko asmens), išsakė nuomonę, kad jis norėtų likti gyventi su ieškovu. Mano, kad teismas neatsižvelgė ne tik į apeliantės atsiliepime pateiktas aplinkybes ir įrodymus, tačiau ir selektyviai bei nepagrįstai pasirinko ieškovui naudingas faktines bylos aplinkybes, kitas reikšmingas aplinkybes visiškai ignoruojant ir dėl jų visiškai nepasisakant Nutartyje, pvz. dėl apeliantei 2024 m. rugsėjo 8 d. išduoto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio, kuris buvo panaikintas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi. Nevertino  minėtoje nutartyje nurodytų aplinkybių dėl paties konflikto iškilimo priežasčių (ieškovo atlikto bendravimo tvarkos pažeidimo ir neigiamos įtakos sūnui).

8.2.                      Nesutinka su nutarties 5 punkte nurodyta ištrauka iš Išvados, jog egzistuoja rizikos veiksnys, pasireiškiantis fizinio ir (ar) psichologinio smurto naudojimu ir (ar) rizika šį smurtą patirti ar būti šio liudininku. Ši aplinkybė nurodyta, nepaminėjus, jog 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, kuria panaikintas 2024 m. rugsėjo 8 d. atsakovei išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, nekartą pažymėta, kad konfliktas tarp atsakovės ir sūnaus N. G. iš esmės kilo dėl ieškovo veiksmų, kuomet ieškovas neužtikrino, kad sutartu laiku sūnus būtų grąžintas į namus (Nutarties 9 punktas). Atkreipia dėmesį, kad ši aplinkybė patvirtina faktą, kad ieškovas nesilaiko teismo nustatytos bendravimo tvarkos, į šią žiūri visiškai neatsakingai ir tokiu veikimu aktyviai kelia konfliktines situacijas.

8.3.                      Teismas neatsižvelgė ir nevertino Išvadoje nurodytos aktualios informacijos susijusios su sūnaus gyvenimu pas apeliantę, jog sūnus su apeliante yra išvykęs į ne vieną kelionę Lietuvoje ir užsienyje, jog sūnus yra aprūpinamas visais jam reikalingais buities, laisvalaikio ar kitais daiktais, jam yra suteikiamos labai geros sąlygos gyventi neseniai suremontuotame nuosavame kambaryje, vykti į mokyklą, esančią tame pačiame mieste, bendrauti su (duomenys neskelbtini) esančiais draugais ir pan. Mano, kad teismas ignoravo reikšmingas sprendimui aplinkybes, selektyviai pasirinko vadovautis tik ieškovui naudingomis faktinėmis aplinkybėmis dėl tariamo fizinio ar psichologinio smurto prieš sūnų, ir tai turėjo įtakos nepagrįstos nutarties priėmimui.

8.4.                      Teismas, nuspręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išskirtinai rėmėsi tik sūnaus pateiktais paaiškinimais, neatsižvelgiant į visas kitas byloje esančias faktines aplinkybes ir apeliantės pateiktas aplinkybes bei įrodymus. Pažymi, kad vien vaiko išreikštas noras, savaime nereiškia būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o jų nepritaikymas negali reikšti vaikų turtinio ir asmeninio neturtinio intereso pažeidimo. Būtina atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nulemtų tai, kad sūnus netektų artimų socialinių ryšių (pvz. draugų) esančių (duomenys neskelbtini), be kita ko, bent jau laikinai privalėtų kiekvieną dieną nemažą atstumą važinėti į mokymo įstaigą (duomenys neskelbtini), iki kol būtų priimtas į (duomenys neskelbtini) esančią mokymo įstaigą. Pažymi, kad mokymo įstaigų keitimas savaime sudaro psichologiškai iššūkį jaunam asmeniui, todėl betikslis ir nepagrįstas šių įstaigų keitimas turėtų reikšmingą ir matomą neigiamą įtaką sūnui. Teismas šių aplinkybių nevertino.

9.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas G. G. prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos 2024 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-13012-956/2024. Atsiliepime nurodomi atsikirtimai:

9.1.                      Nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos taikymo išimtinai rėmėsi tik šalių sūnaus paaiškinimais duotais Vaiko teisių apsaugos skyriui. Teismas nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, laikė itin svarbia aplinkybe, jog nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. ieškovas rūpinasi nepilnamečio sūnaus poreikius, sūnus su juo gyvena, su mama bendrauti nenori. Taip pat teismas atsižvelgė ir į vaiko nuoseklią nuomonę. Ieškovė neginčijo faktinės aplinkybės, kad sūnus nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. gyvena su tėčiu. Vaiko perdavimo atstovams pagal įstatymą 2024 m. rugsėjo 11 d. aktas patvirtina, kad, sūnus N. buvo perduotas ieškovo priežiūrai, siekiant užtikrinti vaikui saugią aplinką. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad vaikas su ja savo noru nuo 2024 m. rugsėjo 8 d. palaikytų ryšį, būtų išreiškęs norą grįžti gyventi pas ją į (duomenys neskelbtini).

9.2.                      Pažymi, kad N. savo nuomonę dėl apsisprendimo gyventi su tėčiu ir apie tai, kaip su mama jis jaučiasi nesaugus, išsakė ne vieną kartą – pirmą kartą dar 2024 m., rugsėjo 8 d., kai į motinos butą atvyko policijos pareigūnai ir N. buvo apklaustas Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų ir antrą kartą 2024 m. spalio 11 d. taip pat apklaustas Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų. Trečią kartą vaikas buvo išklausytas pavedus teismui išvadą duodančiai institucijai pateikti išvadą dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš 2024 m. spalio 11 d. vaiko nuomonės išklausymo akto su vaiku susitiko ir su juo bendravo vyriausioji specialistė G. K., kuri paruošė ir į civilinę bylą pateikė išvadą. Šie duomenys paneigia atsakovės skunde nurodytą gynybinę poziciją, jog su vaiku bendravo ir jo nuomonę išklausė ieškovo pusseserė E. G. 

9.3.                      Ieškovas teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o teismas nagrinėdamas šį prašymą, neakcentavo to, kad laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos dėl to, kad atsakovei buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis sūnaus atžvilgiu. Ieškovas savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, o teismas nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatė, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius atlikę vaiko N. situacijos vertinimą, nustatė rizikos veiksnius.

9.4.                      Pažymi, kad Panevėžio apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1791-956/2023 patvirtintoje šalių sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nenumatyta detali tėvo bendravimo su vaiku tvarka, todėl argumentas, jog tėvas vaiko negrąžino šalių sutartu laiku, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovė ant vaiko supyko ir prieš jį panaudojo psichologinį smurtą dėl to, kad vaikas buvo susitikęs ir bendravo su tėvu.

9.5.                      Pažymi, kad sūnus pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) sporto mokyklą. Vaikas informacinių technologijų pagalba palaiko ryšį su savo draugais iš (duomenys neskelbtini). Jam yra sudarytos visos galimybės aplankyti savo draugus (duomenys neskelbtini) arba priimti savo draugus iš Panevėžio ieškovo ir sūnaus N. būste (duomenys neskelbtini). Šiuo metu vieninteliai socialiniai sūnaus ryšiai, kurių jis nenori atkurti yra su atsakove, kuri ir toliau siekia vaiką nuteikinėti prieš tėtį ir pilnametį brolį, nurodydama, kad jeigu jis negrįš gyventi su ja ji pakenks savo sveikatai. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo įvertinta tai, kad vaikas ne kartą yra nurodęs, kad būdamas su motina nesijaučia saugus. Pagal Civilinio proceso kodekso 144-148 straipsnius teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

9.6.                      Atskiruoju skundu atsakovė siekia priversti vaiką gyventi su ja prieš vaiko norą, o tai yra nesuderinama su geriausių vaiko interesų užtikrinimu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Panevėžio apskrities Vaiko teisių skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone vyriausios specialistės E. G. elektroninio laiško kopiją.

12.       Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2024 m. lapkričio 11 d. pažyma apie N. G. mokymąsi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje ir 2024 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos neformaliojo švietimo sutartį.

13.       CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

14.       Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečio sūnaus laikinos gyvenamosios vietos klausimas, bei į tai, kad šalių pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susijęs su ginčijama taikyta laikinąja apsaugos priemone, todėl šalių pateiktus naujus įrodymus priima ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl faktinių aplinkybių

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, šalių nepilnamečio sūnaus N. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina Ž. G. (atsakove). Vaiko teisių apsaugos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – ir Skyrius) 2024 m. rugsėjo 8 d. gautas pranešimas iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato, kuriame nurodyta, kad Ž. G. prieš vaiką naudoja psichologinį smurtą, vaikas nenori likti su mama, mamai skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Skyriaus specialistai, atlikę vaiko situacijos vertinimą, nustatė rizikos veiksnius: vaikas patyrė ir (ar) patiria savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos; nepakankamos vaiko atstovų pagal įstatymą žinios ir įgūdžiai, susiję su vaiko raida ir branda, dėl kurių vaiko atstovai pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jo amžių bei poreikius atitinkančios raidos; vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Vaikas nuo 2024 m. rugsėjo 8 d. iki 2024 m. rugsėjo 11 d. buvo laikinai apgyvendintas pas vyresnįjį brolį L. G. 

16.       Nustatyta, kad šiuo metu ieškovas kartu su nepilnamečiu sūnumi gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Bute yra visi patogumai, bustas šildomas centralizuotai. N. yra skirtas atskiras kambarys. Ieškovo namuose yra visi namų apyvokos daiktai reikalingi užtikrinti vaiko poreikius.

17.       Vaiko teisių apsaugos tarnybos Skyriaus specialistai 2024 m. spalio 23 d. išklausė nepilnamečio N. G. nuomonę. Nepilnametis N. G. nurodė, kad paskutinį kartą su mama matėsi maždaug prieš dvi savaites, jie susitiko prie autobusų stoties, mama jam nupirko maisto, autobuso bilietą ir jis išvyko į (duomenys neskelbtini). Nepilnametis pasakojo, kad mama jam telefonu skambina kiekvieną dieną, pati savo iniciatyva, tačiau labai dažnai pokalbiai baigiasi nemaloniai, nes pasireiškia grasinimai iš mamos pusės, manipuliacijos, jam mama sako, jog jei jis negrįš gyventi pas ją, ji nusižudys, taip pat su vaiku nebendraus seneliai, dėdės ir kiti artimieji. Nesutarimai su mama prasidėjo gan senokai, nuo praeitų metų, kuomet mama pradėjo drausti bendrauti su tėčiu, ribodavo susitikimų laiką. Mama nemėgsta dabartinės tėčio draugės, visuomet negražiai apie ją ir jos vaiką užsimena. N. nurodė, tėtis niekada nedraudė bendrauti su mama, paklausus kaip dažnai jis norėtų matytis su mama, vaikas atsakė, kad jam pakaktų su mama matytis tik sekmadieniais, lygiai taip pat, kaip ji jam leisdavo matytis su tėčiu, tačiau teigė, jeigu mamos elgesys pasikeistų, jis sutiktų su ja matytis ir dažniau. Vaikas teigė, jog jam gyventi pas tėtį sekasi gerai, džiaugėsi, kad turi atskirą kambarį, taip pat namuose turi pareigų – išplauti indus, sutvarkyti namus. Namuose maistą gamina tėtis, kartais vaikas pasidaro sumuštinių. N. nurodė, kad jie kartu skraidina droną, kartais žiūri krepšinio varžybas, eina pasivaikščioti į parką, daug šnekasi. Pasiteiravus, ar tėčio namuose jam nieko netrūksta, berniukas teigė, kad ne, turi savo kompiuterį, telefoną, kurį nupirko mama ir kitus daiktus, tačiau norėtų iš mamos pasiimti seifą, kuriame yra jo dokumentai ir pinigai, ,,Playstation“ žaidimų konsolę, kurios mama neleido pasiimti ir svarbiausia šuniuką. N. nurodė, kad labai pasiilgo savo šuniuko, prašė mamos, kad jam jį duotų, tačiau mama atsakė ne. Paklausus, ar jie gyvena tik dviese su tėčiu, N. nurodė, kad taip, tačiau kartais atvažiuoja jo vyresnysis brolis L., o kai L. pasilieka su nakvyne, tėtis išeina nakvoti pas savo draugę, tačiau tai būna retokai, kokias 6 dienas į mėnesį, tėtis po nakties iš karto grįžta į namus ir leidžia laiką su juo. Pasiteiravus, kokie vaiko santykiai su tėčio drauge, N. teigė, kad su ja sutaria gerai, retkarčiais grįžęs iš (duomenys neskelbtini) po pamokų užsuka pas ją pavalgyti, nes ji netoliese gyvena ir tuomet eina namo. Pasiteiravus, su kuriuo iš tėvų N. norėtų gyventi, berniukas atsakė, kad jis yra tvirtai apsisprendęs, jog nori gyventi su tėčiu ir nurodė, kad jis jau nuo tėvų skyrybų pradžios norėjo likti su tėčiu, jo nuomonė nepasikeitė.

18.       Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus kartu su Išvada pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovas faktiškai nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. rūpinasi nepilnamečio sūnaus poreikiais, ugdymu ir sveikatos priežiūra, jo gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ilsėtis, ugdytis ir lavintis, nepilnametis N. G. yra tvirtai apsisprendęs, jog nori gyventi su tėčiu.

19.       Iš pateiktos su atsiliepimu į apeliacinį skundą 2024 m. lapkričio 11 d. pažymos apie N. G. mokymąsi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje ir 2024 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos neformaliojo švietimo sutarties nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus šiuo metu gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini), šiame mieste lanko sporto mokyklą.

20.       Atskiruoju skundu apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kurių pagrindu šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu.

Dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

22.       Šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

23.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

25.       Tarp šalių nėra ginčo, kad nepilnametis šalių sūnus nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. faktiškai gyvena su ieškovu. Taip pat iš 2024 m. lapkričio 11 d. pažymos apie N. G. mokymąsi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje ir 2024 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos neformaliojo švietimo sutarties nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), šiame mieste lanko sporto mokyklą.

26.       Apeliantė skunde teigia, kad jos vertinimu, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada yra šališka, nes vaikas išsakė nuomonę paveiktas tėvo įtakos, be to vaiko apklausą vykdė ieškovo pusseserė E. G., kuri galimai yra šališka apeliantės atžvilgiu.

27.       Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų 2024 m. rugsėjo 8 d. (2024 m. rugsėjo 11 d. vaiko situacijos vertinimo anketa), 2024 m. spalio 9 d. (2024 m. spalio 9 d. vaiko situacijos vertinimo anketa) ir 2024 m. spalio 23 d. (2024 m. spalio 24 d. vaiko nuomonės išklausimo aktas) atliktas nepilnamečio vaiko apklausas nustatė, kad šalių nepilnametis sūnus visų apklausų metu išsakė tvirtą nuomonę, jog nori gyventi su tėčiu. Vaikas nuosekliai teigia, kad su mama pokalbiai nuolat būna nemalonūs, nuteikti prieš brolį ir tėtį, be to mama, jam grasina, jei negrįš gyventi pas ją, ji nusižudys, taip pat su vaiku nebendraus seneliai, dėdės ir kiti artimieji. Taip pat iš Vaiko teisių skyriaus parengtų byloje esančių dokumentų, kuriose yra aptartos atliktos šalių nepilnamečio sūnaus apklausos matyti, kad priešingai nei teigia skunde apeliantė, nė vienos vaiko apklauso nevykdė ieškovo giminaitė E. G.. Apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad vaiko apklausai tiesioginę įtaką būtų turėjusi E. G. Viena tai, kad 2024 m. spalio 15 d. atsakovei į elektroninį paštą Vaiko vertinimo anketą atsiuntė Skyriaus specialistė E. G., o ne kitas Skyriaus darbuotojas, nesudaro pagrindo vertinti, jog Skyriaus specialistai šalių nepilnamečio sūnaus apklausas būtų atlikę netinkamai, pažeisdami teisės aktus. Taip pat apeliantė tik deklaratyviai nurodė, kad vaiko išsakytai nuomonei tiesioginę įtaką turėjo ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs Skyriaus specialistų atliktas nepilnamečio vaiko apklausas, nenustatė, kad vaiko nuomonė būtų įtakota ieškovo. Šalių nepilnametis sūnus visų apklausų metu savo nuomonę dėstė nuosekliai, vertindamas pagal savo amžių faktinę šeimos situaciją bei savo mamos elgesį su juo. Esant šioms aplinkybėms, atmestini apeliantės argumentai dėl netinkamo vaiko nuomonės išklausymo.

28.       Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu neatsižvelgė, jog 2024 m. rugsėjo 8 d. jos atžvilgiu išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, buvo panaikintas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, bei nevertino, minėtoje nutartyje teismo nurodytų aplinkybių.

29.       Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus atliktų šalių sūnaus N. situacijos vertinimų metu, nustatytus rizikos veiksnius, taip pat įvertinęs šalių paaiškinimus, tačiau ne dėl to, kad apeliantei buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi teismas, panaikindamas apeliantei išduotą smurto artimoje aplinkoje orderį, neanalizavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų dokumentų, nevertino vaiko nuomonės, ir pasisakė dėl aplinkybių, sudariusių pagrindą minėto orderio panaikinimui, o dėl aplinkybių susijusių su nepilnamečio vaiko interesais.

30.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai nei skunde teigia apeliantė, neturėjo pagrindo išsamiai pasisakyti dėl kiekvieno atsakovės pateikto dokumento turinio. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo turėjo įvertinti ir pasisakyti dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nurodytų aplinkybių.

31.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių vertino nepilnamečio vaiko situaciją skundžiamos nutarties priėmimo metu, –  tai, kad vaikas gyvena su tėvu, kuris rūpinasi vaiko priežiūra, jo ugdymu, bei atsižvelgdamas į būtinybę laikinai sureguliuoti situaciją, išimtinai atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus interesus, įvertinus nustatytas rizikas dėl vaiko teisių pažeidimų. Apeliantės nurodytas aplinkybes, kad ji atostogavo kartu su sūnumi, yra aprūpinusi vaiką reikiamais daiktais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas, teismas įvertins su kitais byloje esančiais įrodymais, spręsdamas dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgė į šio klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, įvertino šalių sūnaus amžių, jo gebėjimą išsakyti savo nuomonę, kad jis šiuo metu gyvena pas tėvą, kuris rūpinasi sūnumi. Byloje nėra duomenų, kad šalių nepilnamečiui sūnui pas tėvą būtų nesaugu gyventi ir nebūtų užtikrinti vaiko poreikiai. Nors atskirajame skunde apeliantė nurodė nesutinkanti su skundžiamos nutarties dalimi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ji nepateikė duomenų apie nesaugią aplinką ieškovo namuose, ar ieškovo netinkamą elgesį su sūnumi, nenurodė kitų argumentų, kurie suteiktų pagrindo kitokioms nei pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.

33.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nėra ginčą išspręsti iš esmės, o nagrinėjamu atveju jos turi laikinai sureguliuoti specifinę ginčo situaciją. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti asmeninius neturtinius vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo interesus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvu, tinkamai apsaugo asmeninius neturtinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl naikinti skundžiamą nutartį ar ją pakeisti, remiantis apeliantės nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

34.       Pažymėtina, jog šalių ir jų nepilnamečio vaiko santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, siekio kurti ryšį su vaiku. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaiko ateitį, abu tėvai vaikui yra labai reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių.

Dėl bylos procesinės baigties

35.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, spręsdamas dėl vaiko laikino gyvenamosios vietos nustatymo atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį pakeisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas        Egidijus Mockevičius