Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-211-626/2015

Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02256-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.14.3.1.; 2.4.2.1.; 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Virginijos Švedienės, Audriaus Cinino,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,

dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei,

nuteistajam V. S. ir jo gynėjui advokatui Š. I.,

nuteistojo J. Z. gynėjui advokatui J. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. Z. ir V. S. gynėjo advokato Š. I. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ilgiau kaip 7 parom be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau kaip pusę nukentėjusiajam A. M. padarytos turtinės žalos.

J. Z. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ilgiau kaip 7 parom be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau kaip pusę nukentėjusiajam A. M. padarytos turtinės žalos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš V. S. ir J. Z. solidariai A. M. naudai priteista 1 000 Lt (289, 62 Eur) turtinei žalai ir 2 000 Lt (579, 24 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

V. S. ir J. Z. nuteisti už tai, kad jie panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, t. y. jie, 2012 m. birželio 11 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu fizinį smurtą, kuris pasireiškė tuo, kad V. S. pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir prispaudė. J. Z. laikė nukentėjusįjį už rankų, tokiu būdu atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, o V. S. iš nukentėjusiojo atėmė filmavimo kamerą „Sony“, 1 000 Lt vertės, kurią nukentėjusysis laikė prispaudęs prie krūtinės, bei pasišalino, taip pagrobė svetimą turtą ir nukentėjusiajam A. M. sukėlė fizinį skausmą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė dešiniojo gumburio srityje apie 3x2 cm, dešinės alkūnės nugariniame paviršiuje 2,5x1 cm, išoriniame paviršiuje 2x1, dešinėje pomentinėje srityje 6x0.2 cm (linijinis, išilginės eigos), kairės alkūnės nugariniame paviršiuje 3x0.5 cm dydžio paviršiniais nubrozdinimais raudonais šašais, odos lygyje; dešinės mentės srityje prie pažasties 7x1 cm, 4x1 cm ir 8x5 cm dydžio epidermio nubrozdinimais rausvu sausu paviršiumi; pilvo sienos dešinėje pusėje bambos lygyje 4x0.02 cm (linijinis), dešinio kelio priekiniame paviršiuje du po 1x0.5 cm ir kairės blauzdos išoriniame paviršiuje 1x0,3 cm dydžio analogiškais epidermio nubrozdinimais.

Apeliaciniu skundu nuteistojo V. S. gynėjas advokatas Š. I. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir V. S. išteisinti.

Teigia, kad baudžiamojoje byloje nustatyta ir nuosprendyje akcentuojama, kad tarp sodo kaimynų A. M. ir V. S., tarp kurių tęsiasi ilgalaikiai nesutarimai dėl sklypo ribų, kilo konfliktas, kurio metu tarp jų įvyko grumtynės ir, pasak A. M., iš jo buvo pagrobta filmavimo kamera. V. S. tuo tarpu teigia, kad iš jo buvo pagrobtas fotoaparatas. Pažymi, kad abu grumtynių dalyviai pripažįsta, kad įvyko grumtynės, tačiau įvykio aplinkybes aiškina skirtingai. Gynėjo įsitikinimu, apylinkės teismas pasirinko tikėti A. M. versija, kadangi, kaip nurodoma nuosprendyje, ją patvirtina liudytojų parodymai ir įvykio vietos apžiūros protokolas.

Gynėjas nurodo, jog teismas daro išvadą, kad įvykio vietoje rastas dirželis su užsegama dalimi yra filmavimo kameros detalė ir nors to nenurodoma, bet galima suprasti, kad teismas mano, jog tai būtent A. M. turėtos kameros detalė. Pažymi, kad dirželis su užsegama dalimi negali būti kameros Sony DCR SR35E priklausinys, kadangi šios kameros komplektacijoje tokio dirželio nėra, apskritai jis nėra būdinga jokioms tokio pobūdžio video kameroms.

Pažymi, kad įvykio vietos apžiūros protokole minima ištrypta žolė taip jokiais būdais nepatvirtina turto pagrobimo fakto, o tik patvirtina vykusias grumtynes.

Gynėjas teigia, kad liudytojų V. Z. bei T. B. parodymai yra prieštaringi, vieni kitų nepapildantys, todėl teismas juos vertindamas, anot gynėjo, klaidingai nurodo, kad V. Z. ir kitų liudytojų parodymai yra nuoseklūs.

Nuosprendyje nepagrįstai konstatuojama, kad liudytojų P. M. ir I. M. parodymai patvirtina nukentėjusiojo versiją. Gynėjo įsitikinimu, tokia išvada nepagrįsta dėl to, kad šių liudytojų parodymai yra išvestiniai, nei vienas šių liudytojų įvykio vietoje nebuvo, tik perpasakojo A. M. žodžius, be to yra artimieji A. M. giminaičiai (sūnus ir žmona), gali būti suinteresuoti bylos baigtimi.

Gynėjas teigia, kad kaltinamųjų parodymai nuo pat pirmų apklausų neprieštarauja vieni kitiems ir yra vienas kitą papildantys, tas pažymėta ir pačiame nuosprendyje.

Pažymi, kad teismas nevertino ir nuosprendyje nepasisakė dėl byloje nustatytos aplinkybės, kad V. S. konflikto metu patyrė sužalojimus, jam buvo perkąsta lūpa, kurią reikėjo siūti, vėliau prireikė ir plastinės operacijos. Pažymi, kad šią aplinkybę patvirtina bylos duomenys, kad V. S. iš karto po įvykio nuvyko į ligoninę, kad jam buvo siuvama žaizda. Gynėjo įsitikinimu, teismas nepaneigė V. S. nurodytos aplinkybės, kad po konflikto rankomis laikėsi už kraujuojančios lūpos siekdamas sustabdyti kraujavimą ir kameros neštis rankose tikrai negalėjo.

Gynėjas teigia, kad teismas įrodymus vertino šališkai, neanalizuodamas teisinančių įrodymų ir siekdamas tik patvirtinti A. M. versiją, nevertino aplinkybės, kad dėl priešiškų santykių V. S. galėjo būti A. M. apkalbėtas.

Pažymi, kad nors plėšimo motyvas ir nėra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, tačiau toks nukentėjusiojo pateikiamas motyvas, anot gynėjo, verčia pagrįstai abejoti jo versijos patikimumu ir sudaro prielaidą tikėti kaltinamųjų versija, kad A. M. atėmė V. S. fotoaparatą, kuriuo ji užfiksavo A. M. bandymą griauti legalią tvorą.

Apeliaciniu skundu J. Z. prašo panaikinti jo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį.

Teigia, kad jis tik išskyrė A. M. ir V. S., jokio smurto nenaudojo, jokios kameros neatiminėjo. Pažymi, kad parodymus, jog A. M. atžvilgiu nebuvo naudojamas joks fizinis smurtas ar kokie tai neteisėti veiksmai, neginčijamai, patvirtino liudytojai V. Z. ir T. B., nuteistasis V. S.. Pažymi, kad tarp jo ir V. S. pateiktų įvykių versijų prieštaravimų nėra.

Apelianto įsitikinimu, teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir vertindamas tarp šalių susiklosčiusius santykius, neskyrė jokio dėmesio ir V. S. sužalojimams, kurie atsirado konflikto eigoje dėl V. S. atimto fotoaparato.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados neginčijamais ir objektyviais įrodymais paremtos nebuvo. Pažymi, kad teismo nuosprendis privalėjo būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, tačiau teismas to neįvykdė ir tokiu būdu, anot apelianto, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje įtvirtintas imperatyviąsias nuostatas.

Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas ne tik šališkai vertino įrodymus, bet ir nevertino jo išdėstytų faktinių aplinkybių, kurios turi reikšmę įrodant, kad tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tariamo įvykdymo apeliantas yra nuteistas, jis neįvykdė.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundus atmesti, nuteistasis V. S. ir nuteistųjų gynėjai – tenkinti.

Skundai atmetami.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad teisėjo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį yra baudžiamas tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Abu nuteistieji neigia plėšimo būdu užvaldę nukentėjusiojo A. M. turtą. J. Z. nurodo, kad jis tik išskyrė besigrumiančius V. S. ir A. M.. V. S. teigia, kad grumtynės įvyko ne dėl filmavimo kameros, o dėl fotoaparato, kurį iš jo pagrobė nukentėjusysis. 

Kaip neišsamų ir šališką bylos aplinkybių išnagrinėjimą apeliantai nurodo tai, kad nuosprendis pagrįstas vien tik prieštaringais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais. Be to, liudytojų V. Z. bei T. B. paties įvykio nematė, o tik perpasakojo nukentėjusiojo versiją, o nukentėjusiojo artimieji giminaičiai P. M. ir I. M. gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Nepagrįstai atmesti apeliantų nuo pat pirmų apklausų sutampantys, neprieštaraujantys vieni kitiems ir vienas kitą papildantys parodymai, kas pažymėta ir pačiame nuosprendyje. Šie argumentai nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs nukentėjusiojo ir nuteistųjų pateiktas įvykio versijas, liudytojų parodymus, kitus bylos duomenis, konstatavo, kad nukentėjusiojo A. M. parodymai nuoseklūs, juos patvirtina liudytojų V. Z. bei T. B. parodymai ir jų akistatos su kaltinamaisiais bei parodymų patikrinimas vietoje, liudytojų P. M. ir I. M. parodymai bei kita bylos medžiaga. Apeliacinis teismas sutinkas su šia teismo išvada. Bylos duomenimis, tarp šalių vyksta ginčas dėl žemės ribų. Kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų įvyko konfliktas nuteistiesiems kalant riboženklius (stulpus) ginčo žemės sklype, kuris šiuo metu yra valdomas ir naudojamas nukentėjusiojo ir yra aptvertoje nukentėjusiojo teritorijoje. Šio fakto neginčija ir nuteistieji. Nukentėjusysis nurodė, kad jis, nuo savo namo slenksčio, filmavimo kamera fiksavo riboženklių statymo faktą. V. S. tai nepatiko, todėl šis atsinešė fotoaparatą, nufotografavo pastatytus stulpus ir galimai jį patį, o po to puolė jį, norėdamas atimti iš jo filmavimo kamerą, todėl ir prasidėjo grumtynės. V. S. jį pargriovė ant namo slenksčio, bandė ištraukti kamerą, laužė rankas, tačiau jam nepavyko, nes jis (nukentėjusysis) gulėjo susirietęs, kamerą paspaudęs po savimi, šaukėsi pagalbos. V. S., nepavykus pačiam vienam ištraukti filmavimo kameros, pasikvietė J. Z.. Tuo metu jis (nukentėjusysis) bandė pabėgti, lindo pro krūmus, tačiau nuteistieji jį pagavo ir pargriovė. V. S. liepė J. Z. laikyti nukentėjusiojo rankas. J. Z. traukė, tempė jį už žastų iš nugaros, po to pakėlė jį už rankų į viršų ir tada V. S. išlupo kamerą. Visą šį laiką jis buvo ant kelių, rankų, nes slėpė kamerą po savimi. V. S. ir J. Z. paėmę kamerą išėjo pro vartus. Liudytojų V. Z. bei T. B. parodymai patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad grumtynės vyko siekiant iš jo atimti filmavimo kamerą ir ši buvo nuteistųjų pasisavinta. Liudytojas V. Z. nuo pat pradžių tvirtino, jog girdėjo kaip nukentėjusysis šaukėsi pagalbos, matė kaip iš nukentėjusiojo kiemo išėjo du vyriškiai, vienas iš jų - V. S. rankoje išsinešė filmavimo kamerą. Tuo metu jis nuo nuteistųjų ir nukentėjusiojo stovėjo apie 10-15 m atstumu. Pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė kaip nuteistieji muša nukentėjusįjį (t. 1, b. l. 143-144), tačiau jau kitos apklausos metu sąžiningai paaiškino, kad paties įvykio nematė ir parodymus dėl mušimo davė atpasakodamas nukentėjusiojo žodžius, tačiau patvirtino, jog girdėjo kaip nukentėjusysis šaukiasi pagalbos, matė kaip du vyriškiai išėjo pro vartelius, o V. S. rankoje nešėsi filmavimo kamerą. Šiuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 145-152) ir teisme. Liudytoja T. B. parodė, kad išgirdusi nukentėjusiojo pagalbos šauksmą nubėgo prie A. M. sodo. Pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad matė kaip nuteistieji muša ant žemės gulintį nukentėjusįjį, tačiau kitos apklausos ikiteisminio tyrimo metu patikslino aplinkybes, nurodydama, kad matė tik kaip A. M. gulėjo ant savo namelio slenksčio, o nuteistieji buvo jį užgulę. Bėgdama pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, tada nuteistieji A. M. paleido ir išėjo. Tuo metu ji buvo 2-3 m nuo A. M. vartelių atstumu. Teisme paaiškino, kad nebepamena, ką darė J. Z., pamena, jog matė gulintį A. M. ant savo namo slenksčio ir ties juo pasilenkusį V. S., taip pat matė kaip nuteistieji išeidinėjo iš nukentėjusiojo kiemo. Abu liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad iš karto A. M. po įvykio paaiškino, kad nuteistieji jį užpuolė ir atėmė filmavimo kamerą, nes jis fiksavo kaip V. S. ir J. Z. jo sklype įkalinėja stulpus. T. B. taip pat paaiškino, kad nukentėjusysis lyg tai sakė, kad filmavimo kamerą nuteistieji sudaužė. Tačiau ji pati su nukentėjusiojo žmona kelis kartus apėjo sodo namelį, bet filmavimo kameros nerado. Liudytojų P. M. ir I. M. parodymai apie įvykio aplinkybes nukentėjusiojo parodymus patvirtina tik netiesiogiai, nes jie nebuvo įvykio vietoje. Tačiau, apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog liudytojai V. Z. ir T. B. įvykio vietoje buvo iš karto po įvykusio konflikto, P. M. ir I. M. taip pat greitai atvažiavo ir jų nurodytos įvykio aplinkybės, kurias jiems iš karto papasakojo nukentėjusysis, iš esmės atitinka nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nurodytas aplinkybes.

Byloje nėra duomenų, kad liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti nuteistuosius, todėl nėra pagrindo jais abejoti. Kartu pažymėtina, kad smulkūs skirtingose proceso stadijose nukentėjusiojo ir liudytojų duotų parodymų nesutapimai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neleidžia įžvelgti prieštaravimų ir nenuoseklumo.

Tokiu būdu J. Z. ir V. S. kaltė šioje byloje buvo grindžiama nukentėjusiojo parodymais, kurie buvo patikrinti visomis leistinomis BPK priemonėmis ir pripažinti nuosekliais bei nekeliančiais abejonių. Pripažintina, kad nukentėjusiojo parodymų, patvirtintų ir kitais įrodymais, sutampančiais liudytojų parodymais, pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir specialisto išvada apie jo sveikatos sutrikdymo mąstą ir pobūdį (t. 1, b. l. 109-110), įvykio vietos apžiūra, kurios metu be kita ko rastas dirželis su užsegama dalimi (t. 1, b. l. 91-92) ir kt. bylos medžiaga. Tai, kad dirželis yra ne nuo to modelio filmavimo kameros reikšmės neturi, nes jis rastas iš kart po įvykio, grumtynių vietoje.

Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir nuteistųjų parodymus bei jų pateiktas versijas kaip keliančius abejonių, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, kuriuos teismas vertino kaip patikimus. Vertindamas liudytojų T. S. ir A. V. S. nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad T. S. bei A. V. S. įvykio vietoje nebuvo, todėl jų parodymai išvestiniai, o V. S. joms įvykių versiją pateikė ne iš karto po įvykio, o praėjus keturioms valandoms. Apelianto V. S. nurodoma aplinkybė, kad ir jis grumtynių metu buvo sužalotas, nepaneigia nuteistųjų kaltės įvykdžius plėšimą. Specialisto išvadoje Nr. G 1435/12 (10) konstatuota, kad V. S. padaryta kastinė žaizda apatinės lūpos dešinėje pusėje ir galimai nuo kandimo padarytas odos nubrozdinimas kairiame rieše. Sužalojimai nebūdingi savęs sužalojimui (t. 2, b. l. 54-56). Nukentėjusysis nurodė, kad gindamasis nuo V. S. įkando jam į ranką, kaip įkando į lūpą – neprisimena. Atsižvelgiant į puolimo intensyvumą ir pobūdį, nukentėjusiojo padėtį, kad rankomis laikė filmavimo kamerą, šie nukentėjusiojo grumtynių metu V. S. padaryti sužalojimai visiškai tikėtini ir logiški. Išvadas, kad puolimo tikslas buvo atimti, o vėliau ir pagrobti iš nukentėjusiojo filmavimo kamerą, patvirtina ir aplinkybės, kad įvykio vietoje nerastas nei fotoaparatas, nei filmavimo kamera, nors išeidami nuteistieji turėjo visas aplinkybes savo fotoaparatą pasiimti. Liudytojai V. Z. ir T. B. nurodė, kad nuteistieji ne bėgo iš įvykio vietos, o išėjo, tuo tarpu nukentėjusysis liko sėdėti toje pačioje vietoje. Filmavimo kameros padėjo ieškoti ir nesuinteresuota liudytoja T. B., tačiau patvirtino, kad ji nebuvo rasta. O liudytojas V. Z. tvirtino, kad matė kaip ją išsinešė V. S.. Nuteistojo V. S. nurodyta aplinkybė, kad jis filmavimo kameros negalėjo nešti dėl kraujuojančios lūpos, atmestini kaip nepagrįsti, nes visiškai realu vienoje rankoje nešti filmavimo kamerą, o kita ranka prisidengti kraujuojančią lūpą.

Atmestini ir nuteistojo J. Z. argumentai, kad jis tik skyrė besigrumiančius A. M. ir V. S.. Nukentėjusysis tvirtino, kad V. S. nepavykstant ištraukti iš jo filmavimo kameros, jis į pagalbą pasikvietė J. Z.. Ir tik J. Z. laikant jo (nukentėjusiojo rankas) V. S. pavyko užvaldyti filmavimo kamerą. Tai, kad V. S. buvo sunku įveikti aktyvų nukentėjusiojo priešinimąsi, patvirtina ir paties nuteistojo V. S. paaiškinimai teisme, kad jam buvo sunku grumtis, nes serga radikulitu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, kitaip vertinti įrodymus kaip nuteistieji prašo savo skunduose, kolegija nuomone, nėra jokio pagrindo.

Visa tai rodo, kad nors tiesiogiai smūgiai suduoti nebuvo, tačiau įvyko grumtynės, kurių metu nuteistųjų panaudota fizinė jėga buvo nukreipta ne tik daiktui (filmavimo kamerai) iš nukentėjusiojo atimti (išplėšti iš rankų), bet ir prieš asmenį, sukeliant jam fizinį skausmą ir padarant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. S. ir J. Z. nebuvo iš anksto aptarę ir kartu nusprendę pagrobti svetimą turtą, tačiau V. S. neįstengiant pačiam atimti iš nukentėjusiojo filmavimo kameros jis pasikvietė į pagalbą J. Z., kuriam iš nugaros laikant nukentėjusiojo rankas ir taip atimant galimybę priešintis, veika peraugo į plėšimą, nes tuo metu V. S. užvaldė (pagrobė) A. M. turtą (filmavimo kamerą).

Asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), nagrinėjamu atveju V. S. paprašė (pakvietė) J. Z. padėti jam atimti iš nukentėjusiojo filmavimo kamerą, nes jam nepavyko to padaryti vienam. J. Z. laikė nukentėjusiojo rankas iki svetimas turtas buvo užvaldytas. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad abu bendrininkai buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį plėšimo objektyviųjų požymių ir veikė tiesiogine tyčia.

Taigi J. Z. ir V. S. nusikalstama veika prieš A. M. teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nuosprendis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pripažįstamas teisėtu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistųjų V. S. ir J. Z. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                      Vitalija Norkūnaitė

Teisėjai:                                                                                                  Virginija Švedienė

                                                                                                                Audrius Cininas

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkė                                                                                      Vitalija Norkūnaitė