Civilinė byla Nr. e2A-2385-855/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05745-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2.; 3.2.4.3.; 3.2.4.4.; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) D. O. ir J. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekometa“ ieškinį atsakovams D. O. ir J. O. dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir pagal atsakovų D. O. ir J. O priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dekometa“ dėl sutarties kainos sumažinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Koloro“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dekometa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų D. O. ir J. O. 6 422,00 Eur nepadengtos skolos dalį už pagamintus ir sumontuotus turėklus, 97,61 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Tarp ieškovės ir atsakovų 2019 m. rugpjūčio 5 d. buvo sudaryta Sutartis Nr. 2019/08/01, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovams pagaminti ir sumontuoti metalinius turėklus pagal prie Sutarties pridėtą turėklų schemą. Šalys susitarė, kad Sutartyje numatytų darbų kaina – 8 000 Eur (plius PVM), t. y. iš viso 9 680 Eur. Sutarties sudarymo dieną (2019 m. rugpjūčio 5 d.) atsakovai turėjo sumokėti ieškovei 3 500 Eur dydžio avansą, tačiau avansas buvo sumokėtas tik 2019 m. rugpjūčio 20 d. Po avanso gavimo ieškovė pradėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus atsakovams priklausančiame objekte, adresu (duomenys neskelbtini).
1.2. Darbų eigoje, sumontavus pirmąją turėklų partiją, ieškovė iš atsakovų gavo pastabą dėl netinkamai nušlifuotų suvirinimo vietų priekinėje segmento dalyje. Bendru sutarimu nutarta ištaisyti klaidą bei padengti taisymo vietas tos pačios spalvos dažais. Atsakovai matė atliekamų darbų procesą, ieškovei davė pastabas, į kurias ieškovė iš karto reagavo ir trūkumus taisė. 2019 m. gruodžio mėnesį ieškovės atlikti darbai buvo apžiūrėti dalyvaujant atsakovės tėvui, kuris prisistatė kaip buvęs statybininkas, tačiau apėjus visoje teritorijoje sumontuotus turėklus, nebuvo aptikta jokių darbų trūkumų.
1.3. Nors atsakovai ir nepasirašė jiems siųsto darbų priėmimo-perdavimo akto, tačiau faktiškai yra priėmę ieškovės atliktus darbus, jais iki šiol naudojasi, nepaneigė, kad ieškovės pagaminti ir sumontuoti turėklai atitinka įprastai tokios rūšies gaminiams keliamus reikalavimus, yra tinkami naudoti pagal konkrečią jų paskirtį, todėl privalo vykdyti savo sutartinę prievolę, t. y. apmokėti ieškovei už jos atliktus darbus.
2. Atsakovai D. O. ir J. O. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė sumažinti Sutarties kainą iki 3 500 Eur (įskaitant PVM), taip pat priteisti iš ieškovės atsakovams pastarųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į ieškinį ir pareikštą priešieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Nesutinka su ieškovės nurodoma aplinkybe apie pavėluotai sumokėtą avansą. Avanso suma, 3 500 Eur, ieškovei buvo perduota Sutarties pasirašymo dieną, o ne 2019 m. rugpjūčio 20 d., kaip nurodyta ieškovės pareikštame ieškinyje. Kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo iš esmės remiasi ieškovė, yra išrašytas 2019 m. rugpjūčio 20 d. dieną. Nors jame nurodyta, kad avansas, lygus 3 500,00 Eur, buvo paimtas iš atsakovų, tačiau kasos pajamų orderyje nėra atsakovų parašų. Atsakovai nurodyto dydžio avansą sumokėjo būtent Sutarties pasirašymo dieną, tačiau kasos pajamų orderis išrašytas tik po dviejų savaičių. Tuo atveju, jeigu atsakovai būtų vėlavę sumokėti avansą, ieškovė būtų turėjusi apie tai informuoti atsakovus, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės pretenzijas dėl vėluojamo sumokėti avanso, taip pat ieškovė, suprasdama, kad dėl pavėluotai sumokėto avanso negalės atlikti darbų, veikdama kaip atsakingas ir apdairus asmuo, turėjo raštu susitarti su atsakovais dėl darbų termino pratęsimo (naujo termino nustatymo), tačiau to padaryta nebuvo.
2.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.674 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo pateikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Konkrečiu atveju atsakovai nebuvo informuoti apie tai, jog milteliniai dažai, kuriais yra dažomi turėklai, būna dviejų rūšių – matiniai ir blizgūs. Ieškovė vienasmeniškai priėmė sprendimą dėl blizgių miltelinių dažų naudojimo. Jeigu iki darbų pradžios atsakovams būtų suteikta informacija apie galimybę pasirinkti, atsakovai būtų pasirinkę matinius miltelinius dažus. Nors ieškovė atliko darbus taip, kaip nurodyta Sutartyje, tačiau manoma, jog ieškovė netinkamai įvykdė savo pareigą, kaip kad numatyta CK 6.674 straipsnio 1 dalyje.
2.3. Darbų atlikimo eigoje kelis kartus atsakovai buvo išreiškę ieškovei pastabas dėl atliekamų darbų, dėl ko ieškovė savo padarytas klaidas taisė. Apie tai, jog buvo padaryta klaidų iš ieškovės pusės, t. y. netinkamai nušlifuotos suvirinimo vietos priekinėje segmento dalyje, ieškovė pripažino ir nurodė savo pareikštame ieškinyje.
2.4. Nors ieškovė ne kartą buvo informuota apie nekokybiškai pagamintus turėklus, tačiau savo broko nepripažino ir 2019 m. spalio 29 d. ieškovė sudarė darbų priėmimo – perdavimo aktą, kartu su 2019 m. spalio 29 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. DEK 00217 dėl 9 922,00 Eur išsiuntė jį atsakovams elektroniniu paštu. Darbų priėmimo – perdavimo akto atsakovai nepasirašė, nes nesutiko su ieškovės teiginiu, jog atsakovams buvo suteiktos kokybiškos paslaugos. Tuo pačiu pagrindu atsakovai atsisakė apmokėti ir išrašytą jiems sąskaitą faktūrą.
2.5. 2020 m. rugsėjo 10 d. atsakovai kreipėsi į ekspertą T. M. ir su juo sudarė sutartį dėl ekspertizės atlikimo, siekdami įvertinti, ar ieškovės atlikti darbai atitinka teisės aktų reikalavimus ir kiek kainuos metalinių turėklų defektų ištaisymas. Ekspertas 2020 m. spalio 12 d. pateiktoje Ekspertinėje išvadoje konstatavo, kad: (i) pagaminti ir sumontuoti metaliniai turėklai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), turi daugybinių defektų ir yra nekokybiški; (ii) pagamintų ir sumontuotų metalinių turėklų nustatytų defektų ištaisymo kaštai – 9 756,00 Eur.
2.6. Kadangi ieškovė darbus pagal Sutartį atliko nekokybiškai, po atsakovų pretenzijos atliktų darbų trūkumų neištaisė per protingą terminą, atsakovai yra praradę pasitikėjimą ieškove ir jos galimybėmis kokybiškai atlikti darbus bei ištaisyti padarytus defektus. Ekspertas, įvertinęs atliktų darbų kokybę, nustatė, kad defektų ištaisymas kainuos 9 756 Eur, kas nežymiai viršija bendrą Sutarties kainą, todėl atsakovai, įvertinę ieškovės elgesį nuo pranešimo apie netinkamą Sutarties vykdymą bei būsimus darbų kaštus, yra įsitikinę, kad vienintelis galimas jų teisių gynybos būdas yra Sutarties kainos sumažinimas iki 3 500 Eur, t. y. sumos, kuri jau yra sumokėta ieškovei.
2. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su atsakovų pateiktu priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Prieš pradedant darbus atsakovų name buvo pagamintas ir atsakovams pateiktas pavyzdinis turėklų segmentas. Atsakovams pavyzdinis gaminys tiko, buvo duotas sutikimas gaminti visus reikiamus turėklų segmentus. Atsakovai, užsakydami paslaugas iš ieškovės, pateikė tik vizualų vaizdą, kaip turi atrodyti namo turėklų projektas, tačiau projektinė dalis ieškovei nebuvo pateikta, todėl ieškovė savo iniciatyva pagal pateiktą vizualizaciją nubraižė turėklų schemą, su kuria atsakovai sutiko. Su atsakovais buvo aptarta bendra turėklų forma, spalva ir tvirtinimo prie jau esamų stulpelių būdai. Kadangi atsakovai ieškovei nepateikė pastato projekto konstrukcinės dalies, kurioje turėjo būti pateikti pastato metalinių konstrukcijų aprašymai, nurodomos medžiagos, jų formos, išmatavimai, markiravimas, nurodoma, kokiu būdu sujungiamos metalinės detalės, jeigu reikalingas suvirinimas, pateikiamas suvirinimo procedūrų aprašymas, nurodomos leidžiamų defektų kokybės lygmenų ribos, nurodomas padengimas ir apsaugos nuo korozijos projekte numatyti būdai, vykdydama technologinius sprendimus, ieškovė vadovavosi savo sukaupta patirtimi ir materialine baze.
3.2. Ieškovei nesuprantama, kaip apžiūrint objektą vizualiai, atsakovų ekspertas galėjo nustatyti, kad metaliniai turėklai nudažyti naudojant viensistemę dažymo sistemą, nėra padengti gruntu. Ieškovė jau ne vienus metus dirba su UAB „Koloro“, kuri atlieka pagamintos produkcijos gruntavimą bei miltelinį dažymą. Iš pateiktos PVM sąskaitos-faktūros akivaizdžiai matyti, kad turėklų segmentai buvo ne tik nudažyti milteliniais dažais, tačiau ir padengti gruntu. Atsakovai tiek teismui, tiek ekspertui pateikė neteisingą informaciją – nenurodė, kad pagaminti turėklų segmentai buvo virinami objekte prie jau esamų atsakovų stulpelių (turėklų pagrindo). Ieškovė atsakovų įrengtus stulpelius tik padengė gruntu, dažais bei uždėjo dekoratyvinius dangtelius. Ieškovė už šių stulpelių asimetriją, kuria remiantis vertinama pagamintų turėklų segmentų asimetrija, nėra atsakinga, kadangi šių darbų neatliko. Be to, ekspertinėje išvadoje skaičiuojant trūkumų šalinimo kaštus nurodyti tokie darbai, kurie nėra susiję su ieškovės pagamintų turėklų segmentais ir dėl kurių ieškovei negali kilti atsakomybė, t. y. trinkelių pjovimas, ardymas, pamatų ardymas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: sumažino ieškovės UAB „Dekometa“ ir atsakovų J. O. ir D. O. 2019 m. rugpjūčio 5 d. sutartyje nustatytą darbų kainą ir kainą už papildomus darbus iki bendros 8 422 Eur sumos (įskaitant PVM); priteisė ieškovės naudai iš atsakovų J. O. ir D. O. solidariai 4 922,00 Eur skolos, 74,48 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4 996,48 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 154,49 Eur iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ne tik atliko metalinių turėklų įrengimo (gamybos ir montavimo darbus), bet ir namo antro aukšto terasoje atliko kolonų pjovimo, naujų stulpelių gamybos ir montavimo darbus, kurie nebuvo numatyti šalių 2019 m. rugpjūčio 5 d. sudarytoje sutartyje. Kadangi atsakovai šių papildomų darbų užsakymo ir atlikimo fakto, t. y. kad šie darbai ieškovės buvo atlikti ir buvo atlikti pagal atsakovų prašymą ir pageidavimą, bei papildomų darbų kainos, nurodytos 2019 m. spalio 29 d. ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje (200 Eur be PVM, arba 242 Eur su PVM), neginčijo, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovė ir atsakovai buvo susitarę ir dėl paminėtų papildomų darbų atlikimo už 242 Eur su PVM kainą.
5. Atsižvelgęs į eksperto duotus paaiškinimus, į tai, kad pats ekspertas pripažino, kad jam nebuvo žinoma ir jis neatsižvelgė į tai, kad turėklų segmentai turėjo būti montuojami prie atsakovų name jau buvusių atraminių stulpelių, kad ieškovė neatliko atraminių stulpelių, prie kurių buvo montuojami turėklai, įbetonavimo darbų, teismas darė išvadą, kad ekspertizės išvados negalima laikyti pagrįsta ir objektyvia toje dalyje, kurioje ekspertas konstatavo gaminių asimetriškumą, taip pat, kad ekspertas nepagrįstai į defektų ištaisymo kaštus įtraukė tokius darbus, kaip namo balkono ir pirmo aukšto terasos grindų dangos ardymą, turėklų stulpelių išmontavimą, dangos plytelių, trinkelių pjovimą ir ardymą, stulpelių įbetonavimą bei grindų dangos atstatymą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesutiko su eksperto padaryta išvada, kad turėklai nudažyti ne milteliniu būdu, o viensisteme dažymo sistema ir nėra padengti gruntu, kadangi pagamintų turėklų segmentų gruntavimą ir dažymą milteliniu būdu patvirtina byloje esantys ieškovės pasamdyto subrangovo UAB „Koloro“, atlikusio turėklų segmentų gruntavimo ir dažymo darbus, 2019 m. spalio 31 d. atliktų darbų deklaracija Nr. 2019/10/31 bei 2019 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 637/19, šalių susirašinėjimo medžiaga. Tuo tarpu ekspertas parodė, jog apie dažymo būdą iš esmės sprendė tik iš atsakovų pateiktų fotonuotraukų, kuriose užfiksuotos korozijos.
6. Teismas nurodė, kad byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė, prieš sudarydama sutartį su atsakovais, būtų juos informavusi apie galimą suvirinimo siūlių nevienodumą ir nelygumą bei apie galimus turėklų paviršių nelygumus dėl valcavimo staklių naudojimo, taip pat nėra ir įrodymų apie tai, kad ieškovė būtų informavusi atsakovus, kad jiems pageidaujant vienodų ir lygių suvirinimo siūlių bei lygių turėklų paviršių be valcavimo staklių įspaudų, būtų reikalingas rankinis tokių vietų šlifavimas bei glaistymas, kuris gerokai padidintų turėklų gamybos kainą bei darbų atlikimo terminus. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad sudarant sutartį atsakovams būtų pateikta aiški ir jiems suprantama informacija apie ant lenktų turėklų detalių būsiančius nelygumus dėl valcavimo staklių ir suvirinimo siūlių galimą netolygumą, neestetišką vizualinį vaizdą turėklų suvirinimo vietose, siekiant užtikrinti gaminio stiprumą, bei būtų išaiškinęs, kaip vizualiai atrodys atsakovų turėklų lenktos detalės, atsižvelgiant į jų gamybos būdą (naudojant valcavimo stakles), bei turėklų suvirinimo siūlių vietos pagal šalių sutartą gaminių kainą; byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė, veikdama kaip verslininkė ir savo srities profesionalė, būtų išaiškinusi atsakovams (vartotojams, užsakovams), kad nesant pateiktos pastato projekto konstrukcinės dalies, dėl turėklų metalinių detalių sujungimo, suvirinimo procedūros kokybės ieškovė iš esmės spręs ir technologinius sprendimus priims savo nuožiūra. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog ieškovės argumentai, kad visi atlikti rangos darbai pagal jų kokybinius rodiklius buvo suderinti su atsakovais, yra nepagrįsti, ieškovė neįrodė, kad jos pagaminti turėklai yra tinkamos kokybės dėl nelygių, nenušlifuotų suvirinimo siūlių sujungimo prie stulpelių vietose, suvirinimo siūlių vietose esančių skylučių ir korozijos elementų, todėl teismas laikė, jog atsakovai, atsižvelgdami į atliktų darbų kokybę, pagrįstai reikalauja sumažinti atliktų darbų kainą.
7. Vertindamas atsakovų priešieškinio reikalavimą, teismas vertino tokias aplinkybes, kad atsakovai iš ieškovės buvo užsakę didelį kiekį turėklų segmentų, prieš turėklų segmentus montuojant, atsakovams buvo pateiktas pavyzdinis turėklų segmentas, kuriam atsakovai nors ir turėjo pastabų, tačiau sutiko, kad toliau ieškovė gamintų turėklų segmentus pagal pateiktą pavyzdį, atsakovų pateikta ekspertinė išvada nepatvirtina, kad metaliniai turėklai nepadengti gruntu ir dėl to juos būtų būtina demontuoti ir perdažyti milteliniu būdu, siekiant išvengti korozijos, kad pats ekspertas neužfiksavo turėkluose jokių akivaizdžių korozijos požymių, turėklų korozija yra užfiksuota tik vos keliose pavienėse turėklų vietose antstoliui A. Naujokaičiui konstatuojant faktines aplinkybes, be to, korozija yra suvirinimo siūlių vietose, kurios teismui leido padaryti išvadą, jog korozija tose vietose atsirado dėl netinkamai atliktų suvirinimo darbų ir gali būti pašalinta turėklų nedemontuojant.
8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės pagaminti turėklai neatitinka atsakovų lūkesčių dėl estetinio vaizdo, tačiau jų vizualinę kokybę iš esmės lėmė sutarta kaina, turėklai yra lauko gaminys, kuriam jokių papildomų specialių reikalavimų dėl paviršių lygumų, suvirinimo siūlių storio atsakovai nebuvo pateikę, tuo tarpu esminių trūkumų dėl turėklų fizinių savybių (tvirtumo, dažymo būdo, dažymo kokybės) nenustatyta, nusprendė atsakovams sumažinti darbų kainą 1 500 Eur suma iki bendros 8 422 Eur sumos (įskaitant PVM).
9. Atsižvelgęs į teismo nustatytą atsakovų nesumokėtos kainos dalį, teismas vertino, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovų 74,48 Eur dydžio delspinigių, priskaičiuotų už 76 dienas po 0,02 procentus nuo 4 922 Eur sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.
10. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovų solidariai priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Nustatęs, kad byloje patenkinta 76,64 procentai ieškinio reikalavimų ir atmesta atitinkamai 23,36 procentai ieškovės reikalavimų, taip pat atlikęs šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, teismas ieškovei iš atsakovų priteisė 308,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 154,49 Eur iš kiekvieno atsakovo.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliantai D. O. ir J. O. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą dalyje, kurioje atsakovų priešieškinis buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą – patenkinti priešieškinį, t. y. sumažinti 2019 m. rugpjūčio 5 d. sudarytos sutarties Nr. 2019/08/01 darbų kainą iki 3 500 Eur (įskaitant PVM); priteisti iš ieškovės visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų informavusi apeliantus (atsakovus, kaip vartotojus) apie tai, kad ant galutinio gaminio liks valcavimo žymės, o suvirinimo siūlės liks grubios. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad apeliantai būtų informuoti apie tai, kad įmanoma pašalinti šiuos trūkumus, tačiau tai kainuos šiek tiek brangiau. Priešingai, ieškovė, apeliantams atostogaujant, pilnai sumontavo turėklus ir apie tai, kad turėklai sumontuoti su defektais, apeliantams tapo žinoma tik po to, kai darbai buvo pilnai baigti. T. y. ieškovė iš esmės nesuderinusi galutinio produkto su apeliantais bei sumontavusi turėklus su trūkumais, prisiėmė riziką bei visas iš to galinčias kilti neigiamas pasekmes.
13.2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pasisakė dėl aplinkybių, susijusių su sutarties sudarymu, sutarties vykdymu bei galutiniu rezultatu, t. y. konstatavo, kad ieškovė nepristatė tokio rezultato, kokį pagrįstai galėjo tikėtis apeliantai, kadangi turėklai nebuvo tokios kokybės, kokios pagrįstai būtų galima tikėtis. Teismas nurodė, kad būtent dėl šios priežasties yra mažintina sutarties kaina, tačiau skundžiamame sprendime teismas nemotyvavo ir nenurodė, kokiu būdu apskaičiavo, kad sutarties kaina turėtų būti sumažinta būtent 1 500 Eur, o ne kita suma. Teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad 1 500 Eur nėra pakankama suma ieškovės paliktiems defektams pašalinti. Taigi, spręsdamas dėl kainos sumažinimo, teismas pažeidė savo pareigą motyvuoti ir argumentuoti savo sprendimą.
13.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju turėklai savo esme atlieka savo funkciją, todėl nėra pagrindo vertinti juos kaip nekokybiškus. Tokiu atveju apeliantai būtų rinkęsi ne ieškovės pasiūlymą, bet patį pigiausią gaminį. Visos byloje esančios aplinkybės liudija, kad turėklai yra nekokybiški, kad jie ne tik pradeda rūdyti, tačiau ir gali sukelti sužalojimą, kadangi esami nelygumai, neatsargiai per juos perbraukiant, gali pažeisti odą. Tad tokie turėklų defektai mažų mažiausiai turėtų būti pašalinti, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenurodė, kokiu būdu ir už kokią pinigų sumą šie defektai turėtų būti pašalinti. Be to, apeliantams vizualinė turėklų dalis yra irgi ypatingai svarbi.
13.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nustatytų ir skundžiamų sprendimu konstatuotų trūkumų pašalinimas galimas vieninteliu būdu – demontuojant turėklus, juos nušlifuojant, užtaisant nekokybiškas siūles, turėklus iš naujo nudažant ir sumontuojant buvusiose vietose. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad faktiškai pirmosios instancijos teismo konstatuotų defektų pašalinimas kainuos ne mažiau nei 6 369,59 Eur, todėl skundžiamu sprendimu nustatyta 1 500 Eur suma yra ne tik, kad neargumentuota ir nepagrįsta, bet ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje naikintinas ir apeliantų priešieškinis tenkintinas pilna apimtimi.
13. Ieškovė UAB „Dekometa“ nesutiko su apeliaciniu skundu ir prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą prašė palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Apeliantai (atsakovai) elgiasi nesąžiningai ne tik pirmosios instancijos teisme, tačiau ir apeliacinės instancijos teismui teikdami tikrovės neatitinkančius dokumentus:
14.1.1. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovų pateiktame mažosios bendrijos (toliau – MB) „Šarkai“ komerciniame pasiūlyme nurodoma, jog namo fasadinių turėklų remontas kainuotų 8 100 Eur, tačiau šiame pasiūlyme yra nurodomi tokie darbai (pvz. turėklų demontavimas, montavimas, transportavimas, štratavimas-smėliavimas, suvirinimo siūlių valcavimo žymių glaistymas-pataisymas, turėklų cinkavimas, gruntavimas, dažymas milteliniu būdu ir pan.), kurie yra pertekliniai, be to, kai kurie nurodomi darbai iš esmės keistų turėklų kainą, t. y. ryškiai ją brangintų, tuo tarpu dėl tokio metalinių turėklų paruošimo būdo nebuvo ne tik susitarta su apeliantais, tačiau ir nenumatyta tarp šalių sudarytoje sutartyje. Taip pat akcentuoja, jog iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad UAB „Šarkai“, kurių komercinį pasiūlymą teikia apeliantai, yra registruota adresu (duomenys neskelbtini), tame tarpe atsakovai gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (t. y. teismui pateiktas apeliantų kaimynų komercinis pasiūlymas). Be to, kitos aplinkybės (įmonė neturi internetinės svetainės, finansinės atskaitomybės dokumentai buvo teikti tik už 2018 metus) liudija apie tai, kad ši įmonė neteikia metalinių turėklų gamybos ir montavimo paslaugų, nėra šios srities profesionalai ir net nevykdo veiklos.
14.1.2. Kita įmonė UAB „UNIS Steel Baltija“, kurios komercinį pasiūlymą pateikė apeliantai, ir kuriame balkonų ir terasos turėklų remontas yra įkainojamas 7 150 Eur, yra ne gamintoja, bet tiekėja, todėl ir šis komercinis pasiūlymas turėtų būti vertinamas kritiškai.
14.2. Apeliantai, apžiūrėję pavyzdinį turėklo segmentą, nekėlė ir nenustatė kokių nors aukštesnių ar aukštų reikalavimų ieškovės gaminiams; jie žinojo ir suprato, kad užsakyti turėklai, vertinant jų gamybos ir montavimo kainą, yra vidutinės kokybės gaminiai. Ieškovė pagamino, sumontavo metalinius turėklus ir darbų rezultatą pridavė atsakovams dar 2019 m. spalio 29 d., tuo tarpu atsakovai ne tik nepriėmė ieškovės atliktų darbų rezultato, nesumokėjo už atliktus darbus, vilkino teismo bylos nagrinėjimo procesą, tačiau teismui teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, dėl ko darytina išvada, kad atsakovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Prieš vertinant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.
15. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, nors šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Pažymėtina, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise.
16. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus – dviejų įmonių (MB „Šarkai“ ir UAB „UNIS Steel Baltija“) komercinius pasiūlymus dėl esamų turėklų defektų šalinimo ir jų kainos.
17. Nors nagrinėjamu atveju apeliantai ir nurodo, kad šių naujai pateikiamų įrodymų būtinybė atsirado tik pirmosios instancijos teismui priėmus ginčo sprendimą ir įvertinus esamų defektų pašalinimo kaštus tik 1 500 Eur suma, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie naujai pateikiami įrodymai – komerciniai pasiūlymai, neabejotinai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. įrodinėjant savo priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, būtinumą sumažinti ieškovės atliktų darbų kainą ir tokio sumažinimo apimtį/sumą. Atsakovai, įgyvendindami įrodinėjimo teisę ir pareigą, galėjo teikti ne tik eksperto Ekspertinę išvadą bei joje esančią Lokalinę sąmatą, kaip ieškovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidų dydžio įrodymą, bet ir kitus, jų nuomone, būtinus įrodymus, įskaitant ir kitų ekspertų, atitinkamoje statybos rangos srityje besispecializuojančių rangovų pasiūlymus, sąmatas ir pan. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantų naujai pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų
18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, sumažindamas ieškovės ir atsakovų 2019 m. rugpjūčio 5 d. sutartyje nustatytą darbų kainą ir kainą už papildomus darbus iki bendros 8 422 Eur sumos ir priteisdamas iš apeliantų solidariai ieškovės naudai likusią nesumokėtą 4 922 Eur skolos dalį, delspinigius, metines palūkanas bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. tarp ieškovės UAB „Dekometa“ ir atsakovų D. O. ir J. O. buvo sudaryta Sutartis Nr. 2019/08/01, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti metalinius turėklus pagal prie sutarties pridedamą schemą, kurioje buvo numatyta, kad suvirinti metaliniai segmentai bus dažomi milteliniais dažais dviem sluoksniais (gruntas + dažai) ir privirinami prie jau esamų metalinių stulpų; stulpeliai nudažomi vietoje ta pačia spalva. Byloje nėra ginčo, kad gamybos pradžioje atsakovams patvirtinti buvo pateiktas suvirintas, bet nenudažytas segmento pavyzdys. Atsakovai šios aplinkybės (pavyzdinio segmento pateikimo prieš pradedant turėklų montavimo darbus) neginčijo, tačiau nurodė, kad dėl šio segmento turėjo pastabų – dėl suvirinimo siūlių, taip pat atsakovai pastebėjo ir nelygumus ant segmento lenktų detalių (paliktus valcavimo staklių). Atsakovai po pirmos partijos turėklų sumontavimo turėjo pastabų ieškovei dėl netinkamai nušlifuotų suvirinimo vietų priekinėje segmento dalyje, pripažino, kad šias vietas ieškovė ištaisė, tačiau, atsakovų teigimu, kitose segmentų tvirtinimo vietose suvirinimo vietos nebuvo tinkamai nušlifuotos, taip pat yra matomų rūdžių.
22. Ieškovė laikosi pozicijos, kad pagal rangos sutartį pagaminti ir sumontuoti gaminiai atitinka atsakovų patvirtintą gaminių schemą bei pavyzdinį segmentą, turi turėklams reikalingas savybes bei tinka naudoti pagal paskirtį; gaminiai nėra sudėtingas statinys, jiems nėra keliami kokie nors aukšti gamybos, montavimo ar estetiniai reikalavimai, jokių specialių reikalavimų ir/ar aukštų standartų jų gamybai ir montavimui nebuvo nustatyta ir rangos sutartyje bei jos priede. Ieškovės įsitikinimu, gaminiai atitinka kokybės rodiklius, kurie būdingi šios rūšies ir paskirties ieškovės gaminamiems gaminiams ir kurių pagrįstai galėjo tikėtis atsakovai pagal jų pobūdį. Ieškovė laiko, kad įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė tinkamai, todėl atsakovai turi prievolę apmokėti už ieškovės atliktus darbus.
23. Atsakovai nesutiko su ieškovės reikalavimu mokėti likusią dalį pagal sutartį sutartos sumos, t. y. 6 422 Eur, argumentuodami, jog ieškovė darbus pagal sutartį atliko nekokybiškai ir įrengė metalinius turėklus su trūkumais (turėklai yra nekokybiški su daugybiniais defektais), t. y. neatitinkančius teisės aktų reikalavimų. Kadangi ieškovė atliktų darbų trūkumus atsisakė taisyti, atsakovai mano, kad vienintelis galimas jų teisių gynybos būdas – sutarties kainos sumažinimas. Atsakovai, įvertinę eksperto išvadą, kurioje konstatuota, kad pagamintų ir sumontuotų turėklų nustatytų defektų ištaisymo kaštai sudarytų 9 756 Eur, prašė teismo sutarties kainą sumažinti iki 3 500 Eur, t. y. sumos, kuri jau yra sumokėta ieškovei.
24. Pirmosios instancijos teismas, nors ir sutiko, jog pagaminti turėklai neatitinka atsakovų lūkesčių dėl estetinio vaizdo, tačiau sprendė, kad jų vizualinę kokybę iš esmės lėmė sutarta kaina, o kadangi esminių trūkumų dėl turėklų fizinių savybių (tvirtinimo, dažymo būdo ir kokybės) byloje nebuvo nustatyta, teismas sprendė, kad yra pagrindas atsakovams sumažinti darbų kainą 1 500 Eur suma (t. y. iki bendros 8 422 Eur sumos, įskaitant PVM).
25. Apeliantai nesutiko su tokia teismo padaryta išvada ir apeliacinį skundą iš esmės grindė tuo, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų, nemotyvavo ir skundžiamame sprendime nenurodė, kokiu pagrindu sutarties kainą sumažino tik 1 500 Eur suma, ir kuo rėmėsi bei kaip apskaičiavo nurodytą sumą. Apeliantų nuomone, teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad 1 500 Eur nėra pakankama suma esamiems turėklų defektams pašalinti.
26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl atsakovų apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo
27. CK 6.672 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.
28. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad tarp šalių – ieškovės (rangovės) ir atsakovų (užsakovų, vartotojų) - susiklostė sutartiniai vartojimo rangos teisiniai santykiai dėl turėklų gamybos bei jų sumontavimo, t. y. ieškovė įsipareigojo pagal vartotojų (atsakovų) individualų užsakymą atlikti tam tikrus darbus (pagaminti ir sumontuoti turėklus), skirtus buitiniams ar asmeniniams užsakovų ar jų šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovai - priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti, kas atitinka CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, tarp šalių susiklostę santykiai pagrįstai kvalifikuotini vartojimo rangos teisiniais santykiais, kuriems kaip specialiosios, visų pirma, taikytinos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) nuostatos.
Dėl atliktų darbų kokybės ir atsakomybės už atsiradusius trūkumus
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl ieškovės pagamintų turėklų atitikimo kokybės reikalavimams, taip pat dėl šalių sutartos kainos už atliktus darbus sumokėjimo (galutinio atsiskaitymo), t. y. iš esmės ginčas tarp ieškovės ir atsakovų kilo dėl abiejų šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumo.
30. CK XVIII1 skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos nustato, kad vartotojams parduodamos prekės ir teikiamos paslaugos turi būti saugios ir tinkamos kokybės. Prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (CK 6.22813 straipsnio 1 dalis).
31. CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos neįtvirtina specialių reikalavimų darbų kokybei. Tačiau jos nustato, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).
32. Vartojimo rangos sutartyje numatytus darbus rangovas privalo atlikti tinkamai ir laiku. Rangovas atsako už netinkamos kokybės darbą, pavėluotai atliktus arba neatliktus darbus, blogą medžiagų kokybę (kai darbai atliekami iš rangovo medžiagų) ir kt. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
33. Reikalavimus daikto kokybei, be kita ko, reglamentuoja CK 6.363straipsnio 1-3 dalys, pagal kurias kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, spręstina dėl daikto atitikimo tinkamos kokybės reikalavimams, o nustačius, kad daiktas yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatytas nukrypimas nuo kokybės reikalavimų ir daikto netinkama kokybė yra tokie, jog sudaro pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynybos būdą. Pagal CK 6.678 straipsnio, kuris reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumų atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
34. Pagal CK 6.665 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Šiuo atveju užsakovas privalo grąžinti perduotąjį darbų rezultatą rangovui, jeigu jį grąžinti, atsižvelgiant į darbų pobūdį, yra įmanoma (2 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (3 dalis). Rangos sutarties sąlygos, panaikinančios rangovo atsakomybę už tam tikrus trūkumus, neatleidžia jo nuo atsakomybės, jeigu užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl rangovo tyčios ar didelio neatsargumo (4 dalis). Vadinasi, įstatymų leidėjas teisiniu reguliavimu, įtvirtindamas pažeistų teisių gynimo būdus, užsakovui, kuris yra vartotojas, t. y. silpnesnė sutarties šalis, nustatė didelę pasirinkimo galimybę. Nagrinėjamu atveju vartotojai (atsakovai) pasirinko ginti savo teises, sumažindami sutartyje nustatytą darbų kainą.
35. Minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovų reikalavimas dėl jų teisių gynimo būdo – sutarties kainos sumažinimo, yra pagrįstas, tačiau reikalavimą dėl sumažintinos kainos dydžio tenkino iš dalies, t. y. sutarties kainą sumažino 1 500 Eur suma. Apeliantai, nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino ir neišanalizavo visų byloje esančių įrodymų.
36. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės atliktų rangos darbų kokybės, darbų trūkumų fakto ir pobūdžio, vienos ar kitos sutarties šalies kaltės ir kitų teisiškai reikšmingų teisingam tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų išsprendimui aplinkybių, neišanalizavo ir nepasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų. Priešingai, iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas itin išsamiai ir detaliai, kompleksiškai, motyvuotai, vadovaudamasis CPK 12, 178, 185 straipsniuose įtvirtintomis bei teismų praktikoje suformuotomis įrodinėjimo, įrodymų vertinimo civiliniame procese taisyklėmis bei principais, aptarė bei sistemiškai su kitais įvertino visus tiek ieškovės, tiek atsakovų pateiktus ir byloje esančius įrodymus - ieškovės atstovo (vadovo) paaiškinimus, atsakovų paaiškinimus, liudytojo T. M. (parengusio atsakovų pateiktą į bylą Ekspertinę išvadą) parodymus, visus abiejų šalių pateiktus rašytinius įrodymus, įskaitant ginčo darbų fotonuotraukas, video medžiagą, antstolių Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, šalių elektroninį susirašinėjimą ir t.t., bei padarė argumentuotą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovės, kaip profesionalaus statybos rangovo, atlikti pagal sutartį su atsakovais, kaip vartotojais, darbai pilna apimtimi neatitiko kokybės reikalavimų ir atsakovų lūkesčių dėl estetinio darbų vaizdo, o būtent: ieškovės pagaminti ir sumontuoti metaliniai turėklai turėjo mechaninių pažeidimų dėl likusių valcavimo staklių žymių (paviršių nelygumus dėl valcavimo staklių naudojimo), nelygius ir nenušlifuotus suvirinimo siūlių sujungimus, taip pat skylučių ir korozijos elementus, parūdijimus suvirinimo siūlėse, kas savo ruožtu sudarė teisėtą pagrindą taikyti atsakovų, kaip vartotojų, pasirinktą jų pažeistų teisių gynimo būdą, įtvirtintą CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte - sutarties kainos sumažinimą.
37. Atkreiptinas dėmesys, kad savo apeliaciniame skunde atsakovai iš esmės pripažino pagrįstomis aukščiau nurodytas teismo išvadas dėl nustatytų darbų kokybės trūkumų ir teikė visą eilę argumentų, kodėl, jų nuomone, teismo sprendimas šia apimtimi ir teismo daromos išvados dėl darbų kokybės trūkumų yra teisingos ir pagrįstos. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė - rangovė UAB „Dekometa“ pirmosios instancijos teismo sprendimo apskritai nekvestionavo, minėtų teismo padarytų išvadų dėl jos netinkamai atliktų rangos darbų pobūdžio ir apimties, taip pat ir dėl pagrindo mažinti rangos darbų kainą buvimo apeliacine tvarka neskundė, atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
38. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas negali nepritarti atsakovų apeliacinio skundo argumentui, jog iš dalies tenkindamas jų priešieškinį, o būtent sumažindamas darbų kainą 1 500 Eur suma, pirmosios instancijos teismas savo sprendimo šiuo aspektu niekaip nemotyvavo ir neargumentavo. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kodėl, kokiais kriterijais, faktoriais ir kokių byloje esančių duomenų bei įrodymų pagrindu teismas, konstatavęs aukščiau nurodytus darbų defektus, sprendė dėl darbų kainos sumažinimo būtent 1 500 Eur suma. Ginčo sprendime nepateikti jokie argumentai, motyvai, skaičiavimai dėl to, kodėl ir kokiu būdu, kokiu duomenų ir įrodymų pagrindu, teismas nustatė būtent tokią sumą. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad nepaisant jo konstatuotų trūkumų, kitų esminių trūkumų dėl turėklų fizinių savybių (tvirtumo, dažymo būdo, dažymo kokybės) nenustatyta, nesuponuoja teismo sprendimo dėl sumažintos kainos dydžio išsamumo ir pagrįstumo.
39. Pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimą. Motyvuojamosios teismo sprendimo dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014, ir kt.).
40. Kaip jau buvo konstatuota pirmosios instancijos teismo ir kaip iš esmės nekvestionavo bylos šalys (nei atsakovai apeliaciniame skunde, nei ieškovė, kuri iš viso sprendimo neskundė), ieškovės atliktų darbų defektai pasireiškė likusiomis ant metalinių turėklių valcavimo staklių žymėmis, nelygumais bei atsiradusiais parūdijimais, korozijos požymiais suvirinimo siūlėse, todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovų pozicija, kad tokio pobūdžio trūkumai gali būti pašalinti tik demontavus nekokybiškus metalinius turėklus, juos nušlifavus (siekiant pašalinti nelygumus), užtaisius skylutes, pašalinus korozijos požymius siūlėse, iš naujo nudažius turėklus bei juos sumontavus buvusiose vietose.
41. Kaip matyti iš atsakovų pasitelkto eksperto Ekspertinėje išvadoje Nr. SS-20-09-10/1TM pateiktos lokalinės sąmatos, tokio pobūdžio darbų, t. y. turėklų demontavimo terasoje ir balkonuose, konstrukcijų paviršių valymo, metalo šlifavimo, dažymo, gruntavimo ir sumontavimo bendra kaina sudarytų 6 369,59 Eur (arba 5 264,12 Eur be PVM), kas leidžia daryti pakankamai pagrįstą išvadą, jog ieškovės atliktų darbų trūkumų pašalinimas atsakovams kainuotų būtent tokią pinigų sumą. Byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie keltų abejonių dėl šios atsakovų nurodytos ir įrodinėjamos defektams pašalinti reikalingos sumos pagrįstumo, realumo, teisingumo. Net ir tuo atveju, jeigu nustatytų darbų defektų pašalinimo kaina būtų nustatoma įvertinus vien nekokybiškai rangovo atliktų darbų vertę/kainą (neįtraukiant turėklų demontavimo/montavimo) išlaidų, ji šiuo atveju sudarytų 4 541,87 Eur (be PVM).
42. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu yra įgyvendinami esminiai civilinio proceso principai – rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 12, 17 straipsniai). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).
43. Nagrinėjamu atveju ieškovė, norėdama paneigti atsakovų iniciatyva atlikto ekspertinio tyrimo metu nustatytas aplinkybes - eksperto atliktos ekspertizės, kaip rašytinio įrodymo, išvadas, turėjo galimybę pati inicijuoti analogišką tyrimą, siekti surinkti jos pačios teiginius pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis). Nei pirmosios instancijos teismui, nei atsiliepdama į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė, nors ir nekvestionavo pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovės atliktų darbų trūkumo fakto, neteikė į bylą jokių duomenų ir įrodymų dėl kitokios, nei nurodyta atsakovų pateiktoje lokalinėje sąmatoje, sumos, reikalingos nustatytiems darbų trūkumams pašalinti (savo/pasitelktų profesionalių rangovų šioje srityje lokalinių sąmatų, skaičiavimų, pasiūlymų, defektams pašalinti reikalingų medžiagų ir darbų kainų), nei viena iš šalių neprašė pirmosios instancijos teisme skirti ekspertizę darbų defektams bei jų kainai nustatyti.
44. Tokiu būdu esant byloje nustatytam ir šalių net nekvestionuojamam ieškovės atliktų darbų trūkumų faktui, atsakovų, įgyvendinusių įrodinėjimo pareigą, pateiktiems rašytiniams įrodymams dėl tokiems trūkumams pašalinti reikalingų išlaidų dydžio, kurių teisingumu abejoti teismas, neturėdamas byloje jokių kitų įrodymų, neturi pagrindo, spręstina dėl ieškovės atliktų darbų kainos sumažinimo bent jau 4 541,87 Eur be PVM suma pagrindo buvimo. Šiuo atveju atsakovų nurodyta bei jų pateiktais rašytiniais įrodymai įrodyta ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo kaina vertintina kaip galimas ir objektyvus kriterijus sumažintinai rangovės atliktų nekokybiškų darbų kainai nustatyti, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl darbų kainos sumažinimo tik 1 500 Eur suma, vertintina kaip visiškai neargumentuota, nemotyvuota ir dėl to nepagrįsta.
45. Kadangi šalių sulygta darbų kaina buvo 8 000 Eur, atsižvelgiant į aukščiau apeliacinės instancijos teismo pateiktus argumentus, kad sutarties kaina galėtų būti mažinama bent jau 4 541,87 Eur be PVM (+960 Eur PVM)/ 5 501,96 Eur su PVM, t. y. iki 2 498,04 Eur, tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovai jau yra sumokėję ieškovei 3 500 Eur už rangos darbus, darytina išvada, kad jokio įsiskolinimo už ieškovės atliktus darbus atsakovai neturi, o tai sudaro pagrindą ieškovės ieškinio reikalavimus dėl skolos už darbus priteisimo vertinti kaip nepagrįstus bei atmesti pilna apimtimi, tuo tarpu atsakovų priešieškinį tenkinti ir sumažinti darbų kainą iki atsakovų, vadovaujantis jų dispozityvia teise suformuluoti ieškinio (priešieškinio) dalyką pasirinktos 3 500 Eur sumos.
Dėl bylos baigties
46. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytų argumentų visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, vadovavosi šiuo klausimu susiklosčiusia teismų praktiką, spręsdamas klausimą dėl ieškovės atliktų rangos darbų kokybės, darbų trūkumo fakto ir pobūdžio, bei padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės, kaip profesionalaus statybos rangovo, atlikti pagal sutartį su atsakovais, kaip vartotojais, darbai pilna apimtimi neatitiko kokybės reikalavimų, kas savo ruožtu sudarė teisėtą pagrindą taikyti atsakovų, kaip vartotojų, pasirinktą jų pažeistų teisių gynimo būdą, įtvirtintą CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte – sutarties kainos sumažinimą. Kita vertus, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos padaryta išvada dėl darbų kainos sumažinimo 1 500 Eur suma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra visiškai neargumentuota, nemotyvuota ir dėl to nepagrįsta, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas šioje dalyje turi būti pakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
47. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo/atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, kadangi jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
48. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, perskirstomos ieškovės ir atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
49. Atsakovai pirmosios instancijos teisme patyrė 4 001,13 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 150,00 Eur žyminis mokestis, 1 361,25 Eur (priešieškinio parengimas ir atstovavimas teisminiame bylos nagrinėjime) ir 589,88 Eur (atstovavimas teismo posėdyje) advokato teisinės pagalbos išlaidos bei 1 900 Eur į bylą teiktos ekspertinės išvados gavimo išlaidos.
50. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus pilna apimtimi, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, kur nurodoma, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, atsižvelgiant į tai, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, iš ieškovės atsakovų naudai priteistinos 4 001,13 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
51. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidarė 13,76 Eur pašto išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo atmestas, o priešieškinis tenkintinas pilna apimtimi, vadovaujantis CPK 96 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, iš ieškovės valstybei priteistina 13,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu (pašto išlaidų).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
52. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus apeliantų (atsakovų) apeliacinį skundą pilna apimtimi, apeliantams (atsakovams) iš ieškovės priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidos (sumokėto žyminio mokesčio), patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Apeliantų (atsakovų) D. O. (gim. duomenys neskelbtini) ir J. O. (gim. duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą ir išdėstyti jį taip:
„Ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.
Sumažinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekometa“ (juridinio asmens kodas 302446577) ir atsakovų D. O. (gim. duomenys neskelbtini) ir J. O. (gim. duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 5 d. sutartyje Nr. 2019/08/01 nustatytą darbų kainą ir kainą už papildomus darbus iki bendros 3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) sumos (įskaitant PVM).
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekometa“ (juridinio asmens kodas 302446577) atsakovų D. O. (gim. duomenys neskelbtini) ir J. O. (gim. duomenys neskelbtini) naudai 4 001,13 Eur (keturis tūkstančius vieną eurą 13 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekometa“ (juridinio asmens kodas 302446577) į valstybės biudžetą 13,76 Eur (trylika eurų 76 ct) bylinėjimosi (pašto) išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.“.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekometa“ (juridinio asmens kodas 302446577) atsakovų D. O. (gim. duomenys neskelbtini) ir J. O. (gim. duomenys neskelbtini) naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko