Administracinė byla Nr. A-476-438/2018

      Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01351-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Patrauka“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Patrauka“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo bei patikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Patrauka“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Patrauka“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, ŠRAAD) 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir 2016 m. vasario 5 d. patikrinimo aktą Nr. 15396278.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad ŠRAAD surašė 2016 m. vasario 5 d. patikrinimo aktą Nr. 15396278, kuriame nurodė, jog pareiškėjas UAB „Patrauka“ pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kadangi 2015 m. I ir II ketv. išgauto 11 315 kub. m smėlio nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių už valstybinius gamtos išteklius. Pagal MVGIĮ 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjas UAB „Patrauka“ 2015 m. III ketv. už Žemalėnų smėlio telkinio kasybos sklypui skiriamų ribų be leidimo išgavo 2 622 kub. m smėlio. Vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi, UAB „Patrauka“ apskaičiuotas 53 358 Eur mokestis didesniu tarifu, t. y. 43 395 Eur už 2015 m. I–II ketv. Žemalėnų smėlio telkinyje išgautą ir nedeklaruotą smėlį bei 9 963 Eur už be leidimo išgautą smėlį už Žemalėnų smėlio telkinio kasybos sklypo ribų. Pareiškėjas, nesutikdamas su patikrinimo akto Nr. 15396278 išvadomis bei suskaičiuotais mokesčiais didesniu tarifu (taikant koeficientą 10), pateikė rašytines pastabas, kuriose prašė 2016 m. vasario 5 d. patikrinimo aktą Nr. 15396278 panaikinti. ŠRAAD 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu patvirtino 2016 m. vasario 5 d. patikrinimo aktą Nr. 15396278. Pareiškėjo nuomone, ŠRAAD šiuo atveju nepagrįstai pavėluotą deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) pateikimą laikė tapačiu pažeidimui, numatytam MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje. Taip pat nepagrįstai buvo konstatuota, jog pareiškėjas neva be leidimo išgavo 2,622 tūkst. kub. m kiekį smėlio, nors pareiškėjas leidimą gamtinių išteklių išgavimui turėjo, o toks nepagrįstas faktinių aplinkybių vertinimas nulėmė nepagrįstą išvadą dėl padidinto mokesčio tarifo (koeficiento 10) taikymo šiam išgautam smėlio kiekiui, vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas deklaravo visą per 2015 metus išgautą smėlį, tačiau deklaraciją VMI pateikė ne MVGIĮ nustatytais terminais, kai pagal MVGIĮ turėjo pateikti deklaracijas atskirai už 2015 metų I, II, III ketvirčius išgautą gamtos išteklių kiekį. Faktinės aplinkybės vienareikšmiškai rodo, kad pareiškėjas tikslo nuslėpti išgautų gamtos išteklių neturėjo ir išgautą gamtos išteklių kiekį deklaravo. Pareiškėjas visą išgautą gamtos išteklių kiekį deklaravo VMI bei sumokėjo priklausantį mokestį (18 238 Eur) iki patikrinimo, taigi nepadarė MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo. ŠRAAD už padarytą pažeidimą – pavėluotą deklaracijos pateikimą bei pavėluotą mokesčio sumokėjimą, Sprendimu pareiškėjui pritaikė neproporcingą 43 395 Eur ekonominę sankciją. Pagal MVGIĮ 10 straipsnio nuostatas, delspinigiai skaičiuojami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nustatyta tvarka, taigi pats MVGIĮ už pavėlavimą sumokėti mokestį už išgautus gamtos išteklius įtvirtina delspinigių, o ne ekonominės sankcijos – koeficiento 10 – taikymą. Pagal MAĮ 96 straipsnį, delspinigiai ir skaičiuojami už pavėluotai sumokėtą mokestį. Pareiškėjas delspinigius yra sumokėjęs. Todėl pavėluotu mokesčio sumokėjimu padaryta žala pilnai kompensuota pareiškėjui susimokėjus įstatyme įtvirtintus delspinigius. Taigi valstybės bei savivaldybės biudžetams jokia žala nepadaryta. Dėl to taip pat atmestini ir ŠRAAD deklaratyvūs neparemti įstatymu priekaištai pareiškėjui, kad esą taip buvo pažeistas sąžiningos konkurencijos principas. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos geologijos tarnyba 2014 m. vasario 28 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo bendrovei leidžiama Žemalėnų smėlio telkinio išteklius naudoti pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas. Taigi pareiškėjas turėjo leidimą sklype išgauti gamtos išteklius. Akcentavo, kad iš UAB „GJ Magma“ paruoštos Šiaulių rajono Žemalėnų smėlio telkinio, skirto UAB „Patrauka“, markšeiderinių apmatavimų 2016 m. kovo 21 d. patikslintos ataskaitos matyti, kad 2 622 tūkst. kub. m išgautų išteklių vertinami kaip „kasybos prieaugis“, nebevartojama sąvoka „už išteklių kontūro“, bei nurodyta, kad 1 tūkst. kub. m išteklių gauti lėkštinant karjero šlaitą į išorę, kas ir numatyta Šiaulių rajono Žemalėnų telkinio smėlio išteklių naudojimo plane. Išgautas 2 622 tūkst. kub. m kiekis pareiškėjo yra deklaruotas VMI, už jį mokestis pilnai sumokėtas. Minėtas kiekis išgautas tik iš bendrovei priklausančio žemės sklypo, nors ir už formalios kasybos ribos. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. vasario 23 d. rašte nurodytu siūlymu išgautą „už kontūro“ išteklių kiekį apskaityti kaip Žemalėnų smėlio telkinio išteklių prieaugį, tai ir padarė. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas deklaravo VMI mokestį už išgautą 2 622 tūkst. kub. m gamtos išteklių kiekį, jį sumokėjo, papildomai nesumokėto mokesčio (sumažinto mokesčio) nepriskaičiuota, tačiau visiškai nepagrįstai taikyta didžiulė ekonominė sankcija – koeficientas 10, nors leidimą išgauti gamtos išteklius pareiškėjas turėjo ir veikė pagal karjero naudojimo planą.
3. Atsakovas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas paaiškino, kad UAB „Patrauka 2015 m. I, II ketvirčių deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė, o 2015 m. III ketvirčio deklaraciją pateikė 2016 m. sausio 19 d., nors turėjo deklaraciją pateikti 2015 m. spalio 30 d. UAB „Patrauka“ 2016 m. sausio 19 d. deklaracijos pateikimas negali būti laikomas vėlavimu, nes akivaizdu, kad pareiškėjas nei vienu momentu anksčiau neturėjo intencijos deklaraciją pateikti. UAB „Patrauka“ tiesiog nesiėmė jokių veiksmų deklaracijoms pateikti, taip pat nebuvo pakankamai rūpestinga, siekiant vykdyti ją tinkamai. Buhalterinės įmonės aplaidumas negali būti laikomas itin svarbia priežastimi nepateikti mokesčių deklaracijos, nes buhalterines paslaugas teikianti įmonė specializuojasi tinkamai apskaityti įmonės (šiuo atveju UAB „Patrauka“) buhalterinę apskaitą. Naudingųjų išteklių kasybos ataskaitos (išskyrus durpių išteklius) 2-KN pateikimas Lietuvos geologijos tarnybai jokiu būdu neturi nieko bendro su įmonės prievole deklaruoti išgautus naudinguosius išteklius VMI ir sumokėti mokesčius. Duomenys apie išgautus naudinguosius išteklius turi sutapti tiek buhalterinėje apskaitoje, tiek 2-KN ataskaitoje, tiek deklaracijoje, jeigu įmonė savo pareigą vykdo teisingai. Šiuo atveju ŠRAAD remiasi 2-KN ataskaita, kaip šaltiniu, kuris parodo, kiek išteklių kokiu laikotarpiu buvo išgauta. ŠRAAD neturi centrinio mokesčio administratoriaus įgaliojimų, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymu taiko šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytą didesnio mokesčio tarifą, kuris yra apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Pareiškėjas UAB „Patrauka“ negali remtis administracinėje byloje Nr. eI-557-386/2016 suformuota Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalies taikymo praktika, nes minėtos bylos pažeidimo faktinės aplinkybės visiškai neatitinka tų, kurias padarė UAB „Patrauka“. Minėtoje byloje UAB „Plungės lagūna“ laiku deklaravo visą išgautą naudingųjų iškasenų kiekį, tačiau deklaracijoje sumaišė naudingosios iškasenos rūšį, o UAB „Patrauka“ naudingųjų iškasenų kiekio nedeklaravo 2015 m. I ir II ketv., o III ketv. deklaravo pavėlavusi. Teismo posėdyje, įvykusiame 2016 m. spalio 6 d., atsakovas paaiškino, kad, atlikus papildomą neplaninį UAB „Patrauka“ patikrinimą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį, UAB „Patrauka“ Žemalėnų smėlio telkinio eksploatavimo pažeidimų nebuvo nustatyta. Todėl atsakovas patvirtino, jog su skundo dalimi, kurioje UAB „Patrauka“ teigia, kad jam nepagrįstai buvo priskaičiuota 9 963 Eur mokesčio už neva be leidimo išgautą 2,622 tūkst. kub. m kiekį smėlio, sutinka ir pareiškėjo reikalavimui neprieštarauja.

II.

5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą mokestį už išgautą ir nedeklaruotą kitą smėlį ir statybinį gruntą sumažino iki 10 848,75 Eur.
6. Teismas nustatė, jog ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo pavirtintas UAB „Patrauka“ apskaičiuotas 53 358 Eur mokestis didesniu tarifu, t. y. 43 395 Eur už 2015 m. I–II ketv. Žemalėnų smėlio telkinyje išgautą ir nedeklaruotą smėlį bei 9 963 Eur už be leidimo išgautą smėlį už Žemalėnų smėlio telkinio kasybos sklypo ribų, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsniu, 6 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsnio 4, 5 dalimis, 8 straipsnio 2, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintų Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5, 6, 7, 12.10, 15 punktais.
8. Teismas nustatė, kad ŠRAAD priėmė patikrinimo išvadą, jog atliekant papildomą neplaninį UAB „Patrauka“ patikrinimą Žemalėnų smėlio telkinio eksploatavimo pažeidimų nenustatyta. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovės taip pat patvirtino, faktą, jog pareiškėjas pažeidimo, už kurį paskirta 9 963 Eur piniginė sankcija, nepadarė. Todėl, teismo vertinimu, ginčo dėl 9 963 Eur mokesčio didesniu tarifu taikant koeficientą 10 byloje nebelieka, kadangi pareiškėjas nepadarė pažeidimo, numatyto MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje, tai yra be leidimo neišgavo smėlio už Žemalėnų smėlio telkinio kasybos ribų, todėl pareiškėjui buvo nepagrįstai apskaičiuotas 9 963 Eur mokestis didesniu tarifu taikant koeficientą 10.
9. Teismas konstatavo, kad pagrindinis ginčas tarp šalių kyla dėl to, kaip vertinti pareiškėjo 2016 m. sausio 19 d. pateiktą deklaraciją. Pareiškėjas teigia, jog šia jo pateikta deklaracija jis deklaravo visą per 2015 metus išgautą smėlį ir toks deklaracijos pateikimas turi būti vertinamas tik kaip pavėluotas deklaracijos pateikimas. Deklaracijos už iškastas naudingąsias iškasenas už 2015 metus nebuvo pateiktos laiku, kadangi UAB „Veiklos seka“ suklydo, t. y. supainiojo šios deklaracijos pateikimo periodiškumą – vietoje privalomo deklaracijos pateikimo ketvirčiais, tai padarė vieną kartą metams pasibaigus. Atsakovas teigia, jog pareiškėjas deklaracijų už 2015 m. I ir II ketvirčius išvis nepateikė, o deklaraciją už 2015 m. III ketvirtį pateikė pavėluotai, nurodydamas neteisingą išgautų naudingųjų iškasenų kiekį. Remdamasis mokesčio už išgautą smėlį deklaracijos duomenų pateikimo aplinkybėmis, pareiškėjo ir atsakovo paaiškinimais bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas šioje byloje vertino ir pareiškėjui pritaikytos sankcijos proporcingumą.
10. Teisėjų kolegija pritarė atsakovo argumentui, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra ypatingos, į kurias atsižvelgiant galėtų būti mažinamas nustatytas mokestis už 2015 m. I, II ketv. išgautus ir nedeklaruotus išteklius. Teismas pabrėžė, kad mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Teismo teigimu, nors deklaracijos pateikimo klaida padaryta nesant tyčios, tačiau šių nurodytų aplinkybių nelaikė juridiškai reikšmingomis. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo elgesys (deklaracijos už 2015 m. I ir II ketvirčius pateiktos nebuvo, deklaracija už 2015 m. III ketvirtį pateikta pavėluotai, nurodant neteisingus išgautų naudingųjų iškasenų kiekius, deklaracija užpildyta ir mokesčiai sumokėti tik 2016 m. sausio 19 d., kai pareiškėjui 2016 m. sausio 18 d. buvo paskambinta iš ŠRAAD ir pranešta apie planuojamą atlikti pareiškėjo patikrinimą) rodo pareiškėjo nerūpestingą ir aplaidų požiūrį į teisės aktais nustatytų imperatyvių reikalavimų vykdymą. Todėl teisėjų kolegija pritarė atsakovo argumentui, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra ypatingos, į kurias atsižvelgiant galėtų būti mažinamas nustatytas mokestis už 2015 m. I, II ketv. išgautus ir nedeklaruotus išteklius. Teismas pabrėžė, kad mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Teismas, atsižvelgdamas į patikrinimo akte pateiktus apskaičiavimus, priėjo išvadą, jog pareiškėjui apskaičiuota 43 395 Eur suma, vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, laikytina teisėta.
11. Teisėjų kolegija, svarstydama skundžiamu Sprendimu patvirtintame patikrinimo akte nustatyto mokesčio už išgautą ir nedeklaruotą kitą smėlį ir statybinį gruntą proporcingumo klausimą, vertino tai, kad pareiškėjas realiai valstybės biudžetui už 2015 m. I, II ketvirčius buvo nesumokėjęs 4 339,50 Eur sumos, o pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiškėjui apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu sudaro 43 395 Eur (bendra suma už 2015 m. I, II ketvirčius). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo veiklą išgaunant naudingąsias iškasenas pradėjo nuo 2014 m. vasario 28 d., Lietuvos geologijos tarnybai išdavus leidimą Nr. 14-14. Todėl pareiškėjas, teikdamas deklaracijas, privalėjo vadovautis jo veiklos vykdymo laikotarpiu galiojančiomis MVGIĮ nuostatomis. Teismas nurodė, kad pareiškėjo elgesys po patikrinimo rodo (pareiškėjas pateikė patikslintas deklaracijas už 2015 m. I, II ir II ketvirčius išgautas naudingąsias iškasenas, kuriose nurodė tikslius išgauto smėlio kiekius atitinkamais metų ketvirčiais), jog jis įvykdė savo pareigą deklaruoti iškastas naudingąsias iškasenas ir mokėti mokesčius, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neturėjo tikslo nuslėpti dalies išgautų valstybinių gamtos išteklių, turėti mokestinės naudos bei pažeisti sąžiningos konkurencijos principus. Šios nustatytos aplinkybės vertintos analizuojant pareiškėjui paskirtos poveikio priemonės proporcingumą. Sankcijos proporcingumą vertina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011; Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012, kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, UAB „Patrauka“ Lietuvos geologijos tarnybai teiktas Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitas (išskyrus durpių išteklius) 2-KN už 2015 m. I, II, III ketv., atsižvelgusi į aplinkybes, susijusias su padaryto pažeidimo pobūdžiu, priežastimis, pasekmėmis, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, konstatavo, kad pareiškėjas neturėjo tikslo nedeklaruoti 2015 m. I ir II ketv. išgauto smėlio ir turėti dėl to kažkokios naudos. Valstybės biudžetas žalos dėl 2015 m. I ir II ketv. deklaracijų nepateikimo, o 2015 m. III ketv. deklaracijos pavėluoto pateikimo, kurios vėliau buvo ištaisytos pateikiant patikslintas deklaracijas, nepatyrė, nes pareiškėjo išgautas smėlis VMI deklaruotas, visi privalomi mokesčiai sumokėti, todėl imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas šiuo atveju nelaikytinas sąmoningu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikyti tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga, nors Įstatyme toks diferencijavimas ir neįtvirtintas. Teisėjų kolegija taip pat įvertino tai, kad UAB „Patrauka“ Lietuvos geologijos tarnybai 2015 m. balandžio 20 d. pateikė Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitą (išskyrus durpių išteklius) 2-KN už 2015 m. I ketv., kurioje nurodė, kad išgavo 2,7 tūkst. kub. m smėlio; 2015 m. liepos 20 d. pateikė ataskaitą už 2015 m. II ketv., kurioje nurodė, kad išgavo 6,7 tūkst. kub. m smėlio; 2015 m. spalio 19 d. pateikė ataskaitą už 2015 m. III ketv., kurioje nurodė, kad išgavo 38 tūkst. kub. m smėlio (iš jų 3 tūkst. kub. m, už kasybos ploto ribų), tai yra iš viso per 2015 m. I, II, III ketv. išgavo 47,4 tūkst. kub. m smėlio, ir padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovo nustatytas 43 395 Eur mokestis už laiku nedeklaruotus 2015 m. I, II ketv. bei pavėluotai deklaruotus 2015 m. III ketv. išgautus gamtos išteklių kiekius pareiškėjui būtų nepagrįstai neproporcingas padarytam pažeidimui. Teisėjų kolegijos nuomone, Įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakanka mokestį už laiku nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį už 2015 metų I ir II ketvirčius padidinti du su puse karto (10 848,75 Eur (2,5 x 4 339,50 Eur). Aptartų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas tenkintas iš dalies, pakeičiant Sprendimą ir sumažinant apskaičiuotą mokestį iki 10 848,75 Eur.

III.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą pakeisti – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai – ŠRAAD 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 4 panaikinti; iš atsakovo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas netinkamai aiškino bei taikė MVGIĮ 6 straipsnį, todėl padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad pareiškėjas padarė MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pažeidimą. Be to, konstatavęs MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, nepagrįstai taikė net 2,5 koeficientą, taip nukrypdamas nuo teismų praktikos, kartu pažeisdamas lygiateisiškumo ir teisingumo principą.

12.2. ŠRAAD nepagrįstai taikė MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą ekonominę sankciją (padidintą tarifą, koeficientas 10), kadangi pareiškėjas visą išgautą smėlį už 2015 I, II, III ketvirčius Valstybinei mokesčių inspekcijai jau buvo deklaravęs iki patikrinimo, tokiu būdu pareiškėjas tik pavėlavo pateikti deklaracijas VMI apie 2015 m. I ir II ketvirčiais išgautą smėlį bei pavėlavo sumokėti mokestį.

12.3. Iš ginčijamo teismo sprendimo turinio nėra aiškiai matyti, kodėl teismas pareiškėjo pavėluotą deklaracijų už 2015 m. I ir II ketvirčius pateikimą laikė tapačių pažeidimui, įtvirtintam MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje. Teisėtų lūkesčių principas preziumuoja, kad įstatyme nustatyti draudimai ir taisyklės neturi būti interpretuojami ar aiškinami nepagrįstai plečiamai, pernelyg laisvai išplečiant nustatytų draudimų ribas bei turinį. Be to, viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas. Pareiškėjas nepadarė nei vieno iš pažeidimų, nurodytų MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje. MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtinta, kad už pavėluotą deklaracijos VMI pateikimą taikoma ekonominė sankcija.

12.4. Teismas nepasisakė ir dėl MVGIĮ 6 straipsnio bei MVGIĮ 10 straipsnio santykio. Įstatymas už pavėlavimą sumokėti mokestį už išgautus gamtos išteklius įtvirtina delspinigius, o ne ekonominės sankcijos – koeficiento 10 – taikymą. Pareiškėjas visus delspinigius sumokėjo, teismui pateikė dėl to įrodymus, ginčo dėl to nėra. Pareiškėjo nuomone, jo pavėluotas deklaracijų pateikimas ir pavėluotas mokesčio sumokėjimas turėjo būti kvalifikuojamas pagal MVGIĮ 10 straipsnio nuostatas, o ne prilyginant MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems pažeidimams. MAĮ 13 straipsnis nustato, kad pagal šį įstatymą administruojamas ir mokestis už valstybinius gamtos išteklius.

12.5. Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-557-386/2016, kurioje buvo konstatuotas įmonės padarytas MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pažeidimas, teismas nusprendė netaikyti įmonei didesnio mokesčio tarifo už deklaruotą mažesnį gamtos išteklių kiekį. Teismas sprendime nenurodė jokių motyvų, kodėl tos pačios instancijos administraciniam teismui byloje netaikius įmonei jokios ekonominės sankcijos, teismas pareiškėjui šioje byloje taikė net 2,5 koeficientą ir papildomai įpareigojo sumokėti net 10 848,75 Eur. Toks teismo sprendimas, pažeidžia lygiateisiškumo principą. Nukrypimas nuo teismų praktikos galimas tik tada, kai tai yra neišvengiama, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama.

12.6. Mokesčių administratorius ir Lietuvos geologijos tarnyba yra valstybės institucijos, todėl mokesčių administratoriui administruojant mokesčius ir Lietuvos geologijos tarnybai turint deklaruotus duomenis apie išgautus gamtos išteklius, greičiausiai nėra sudėtinga (nebūtų sudėtinga) keistis šia informacija ir padėti sąžiningam mokesčių mokėtojui, laiku deklaravusiam išgautus gamtos išteklius vienai valstybinei institucijai (Lietuvos geologijos tarnybai), padėti, paaiškinti dėl prievolės ir mokesčių administratoriui tinkamo įvykdymo, o ne vienai iš šių institucijų mokesčių mokėtojui laiku pateikus ataskaitas (deklaravus apie išgautus išteklius), o dėl sąžiningo suklydimo kitai institucijai tuos pačius duomenis pateikus pavėlavus, tokiam sąžiningam mokesčių mokėtojui, išviešinusiam vienai iš valstybinių instancijų išgautus gamtos išteklių kiekius per kiekvieną ketvirtį taikyti didžiules ekonomines sankcijas, iš esmės prilygstančias baudžiamosios teisės poveikio priemonėms, už tai, kad pavėluota tuos pačius duomenis pateikti kitai valstybės institucijai.

13. Atsakovas ŠRAAD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
14. Atsakovas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.“ Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad apeliaciniame skunde suformuluotas reikalavimas bei argumentai, kuriais grindžiamas šis reikalavimas ir apsprendžia bylos ribas, kuriose apeliacinės instancijos teismas revizuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą.

16. Apeliacinį skundą pateikė tik pareiškėjas, kuris su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės nesutinka tik tuo aspektu, kad teismas, pareiškėjo nuomone,  netinkamai aiškino bei taikė MVGIĮ 6 straipsnio nuostatas, pritaikydamas  šioje teisės normoje numatytą sankciją už pavėluotą deklaracijų pateikimą ir mokesčio sumokėjimą, nors už tokius veiksmus turėjo būti taikoma atsakomybė  numatyta MVGIĮ 10 straipsnyje.

17.  MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.“. MVGIĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Nesumokėtas mokestis už valstybinius gamtos išteklius sumokamas arba išieškomas, delspinigiai skaičiuojami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“

18.  Iš MVGIĮ 6 straipsnio ir MVGIĮ 10 straipsnio preambulių matyti (6 straipsnis. „Mokesčio tarifų nustatymas ir jų indeksavimas“; 10 straipsnis. „Mokesčio sumokėjimas, išieškojimas ir grąžinimas“), kad šios teisės normos yra skirtos sureguliuoti skirtingus mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėjimo klausimus.

19. MVGIĮ 6 straipsnio 1 ir  2 dalys skirtos nustatyti šio mokesčio tarifų dydžius ir sąlygas, nustatančias kada gali būti taikomas didesnis šio mokesčio tarifas (dauginant iš koeficiento 10). Didesnis mokesčio tarifas yra taikomas trimis atvejais:1. kai asmuo nedeklaruoja išgauto gamtos išteklių kiekio; 2. deklaruoja mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį; 3. gamtos išteklius išgauna be leidimo.

17. MVGIĮ 10 straipsnio 1 dalis skirta nustatyti tvarką, kaip turi būti sumokamas arba išieškomas laiku nesumokėtas mokestis (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka).

18. Aptartų teisės normų taikymui reikšmingos yra MVGIĮ 7 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo tvarką.  MVGIĮ 7 straipsnio 1-4 dalyse įtvirtintos taisyklės nustato, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis; šio mokesčio mokėtojai apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį; mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos.

19.  Šia teisės norma nustatyti sunaudotų valstybinių gamtos išteklių deklaravimo ir mokesčio už juos sumokėjimo būdas bei terminai lemia, kad pažeidus juos, atsiranda dvejopo pobūdžio pasekmės:

1.  Nedeklaravus ar deklaravus mažesnį išgautų gamtos išteklių kiekį, atsiranda teisinis pagrindas taikyti  MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį, ir už išgauto, bet nedeklaruoto gamtos išteklių kiekį, skaičiuoti didesnį mokesčio tarifą, padaugintą iš koeficiento 10.

2.   Taikyti MVGIĮ 10 straipsnio 1 dalį, ir nesumokėtą už atitinkamą mokestinį laikotarpį mokestį, paskaičiuotą įprastu arba padidintu tarifu, išieškoti  Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, už uždelstą atsiskaityti laiką skaičiuojant delspinigius ir kt..

20. Apibendrinus darytina išvada, kad tarp MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies ir MVGIĮ 10 straipsnio 1 dalies nėra prieštaravimo, nes jos reglamentuoja skirtingus teisinius santykius mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėjimo srityje. Visa tai  paneigia ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad už ne laiku deklaruotą bei sumokėtą  mokestį turėjo būti taikoma tik MVGIĮ 10 straipsnio 1 dalis bei netaikoma MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis.

21.  Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas už 2015 m. I - III kalendorinio ketvirčio mokestinus laikotarpius, atitinkamai iki 2015 04 30; 2015 07 31; 2015 10 31, nepateikė  deklaracijų apie išgautą valstybinių gamtos išteklių kiekį bei nesumokėjo mokesčio. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovui atsirado teisinės sąlygos taikyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas ir už išgautą, bet nedeklaruotą valstybinių gamtos išteklių kiekį, skaičiuoti mokestį padidintu tarifu.

22.  Šiuo atveju pavėluotas, 2016 m. sausio 19 d., išgautų valstybinių gamtos išteklių kiekio už 2015 m. I - III kalendorinio ketvirčio mokestinus laikotarpius deklaravimas bei mokesčio su delspinigiais sumokėjimas, yra tos aplinkybės, kurios pirmosios instancijos teismui sudarė teisines prielaidas, pareiškėją atleisti nuo ženklios jam apskaičiuotos mokesčio dalies, bet nesudarė vados apskaičiuojant mokėtiną mokestį netaikyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies  nuostatų.

23.  Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

6 str. 2. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Patrauka“ apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys