Civilinė byla Nr. 2S-601-324/2014

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01697-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

110.1; 122.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo K. W. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2006-482/2013 pagal A. V. ieškinį atsakovui K. W. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir sąlygų nustatymo, išvadą duodanti institucija – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui K. W. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir sąlygų nustatymo.

Su ieškiniu ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. V. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Prašymą grindė tuo, kad bylos nagrinėjimas teisme gali užsitęsti, išlaikymas sūnui turi būti tiekiamas nuolat ir reguliariai, ieškovės pajamų neužtenka sūnui tinkamai išlaikyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atsižvelgęs į pakankamai sudėtingą ieškovės turtinę padėtį, vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. V. V. po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2013 m. lapkričio 29 d.) iki teismo sprendimo priėmimo, išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Nevertinta, kad šalių ir jų nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra Norvegijoje, o ne Lietuvoje. Dėl to byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra teisminga Norvegijos teismams. Be to, ginčas dėl vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo yra nagrinėjamas Stavangerio teisme, Norvegijoje (atsakovo ieškinys priimtas 2013 m. lapkričio 6 d.), todėl akivaizdu, kad ginčas nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, nes priešinga padėtis pažeistų lis pendens taisyklę. Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme taip pat yra nagrinėjama civilinė byla dėl pagrobto vaiko sugrąžinimo į Norvegiją pagal 1980 m. Hagos konvenciją. Nustačius, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, ieškovės ieškinys atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 12 p.), o 2013 m. gruodžio 4 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 149 str.).

Prašo panaikinti nutartį.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo – taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad valstybė privalo nustatyti veiksmingą vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo sistemą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pakankamai sudėtingą ieškovės turtinę padėtį, vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2013 m. lapkričio 29 d.) iki teismo sprendimo priėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas K. W. prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos pagal K. W. ieškinį atsakovei A. V. dėl neteisėtai laikomo vaiko grąžinimo į Norvegijos karalystę nutraukimo, 2014 m. sausio 13 d. nutartyje konstatavo, kad šalių sūnus nuo 2013 m. gruodžio 19 d. perduotas atsakovui ir šiuo metu su juo gyvena Norvegijos karalystėje. Paminėta Vilniaus apygardos teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, nes ją apskundė A. V., tačiau iš A. V. atskirojo skundo turinio matyti, kad ji neneigia aplinkybės, jog šiuo metu vaikas yra su tėvu Norvegijos karalystėje.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad po 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties priėmimo pasikeitus faktinei situacijai, t. y. atsakovui išsivežus šalių sūnų gyventi į Norvegiją, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimas – nepagrįstai įpareigoja atsakovą mokėti ieškovei nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikalingas lėšas, nors vaikas su ieškove šiuo metu negyvena. Dėl to 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimą – atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Netenkinti ieškovės A. V. prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimą.

Teisėja              Virginija Gudynienė