Civilinė byla Nr. e2A-1355-1012/2025
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01896-2024-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.19
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų valstybės įmonės „Turto bankas“ (ieškovė), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus (ieškovas) ir uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ (atsakovė) apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų valstybės įmonės „Turto bankas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“, A. M., trečiajam asmeniui AAS BTA Baltic Insurance Company filialas, dėl žalos priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą dėl 22 555,51 Eur ir 2 834,61 Eur žalos priteisimo solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Atenergo“ ir A. M.. Ieškovai nurodė, kad:
1.1. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-263-618/2024 BUAB „Būstas plius“ bankroto proceso metu gautas 25 390,12 Eur pinigines lėšas, esančias pas nemokumo administratorę UAB „Atenergo“, nutarė paskirstyti taip: 1) 2 834,61 Eur VSDFV Klaipėdos skyriui; 2) 22 555,51 Eur VĮ „Turto bankas“. Teismas taip pat išaiškino, kad VSDFV Klaipėdos skyrius ir VĮ „Turto bankas“ turi teisę kreiptis į teismą dėl jiems paskirstytų piniginių lėšų, esančių pas nemokumo administratorę UAB „Atenergo“, priteisimo.
1.2. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi BUAB „Būstas plius“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Atenergo“. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
1.3. 2023 m. birželio 1 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-8-524/2023 nemokumo administratorė įpareigota paskirstyti kreditoriams bankroto procese gautus 25 390,12 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-718-618/2023 įpareigojo nemokumo administratorę per 7 dienas įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartyje nustatytą įpareigojimą paskirstyti 25 390,12 Eur kreditoriams ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nemokumo administratorė šio įpareigojimo neįvykdė.
1.4. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-718-618/2023 nemokumo administratorei paskyrė 4 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir įpareigojo per 5 dienas pateikti įrodymus apie kreditoriams paskirstytas lėšas. 2024 m. sausio 11 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-718-618/2023 netenkintas nemokumo administratorės prašymas panaikinti baudą ir nustatytas likviduojamos dėl bankroto UAB „Būstas plius“ nemokumo administratorei 7 dienų terminas nuo šios nutarties priėmimo dienos įvykdyti teismo nurodymą paskirstyti 25 390,12 Eur lėšas kreditoriams, kuris buvo nustatytas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi ir pateikti teismui įrodymus apie 2023 m. balandžio 21 d. nutarties įvykdymą. Nemokumo administratorė įpareigojimo paskirstyti lėšas neįvykdė.
1.5. 2024 m. kovo 28 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-263-618/2024 pripažinta VĮ „Turto bankas“ teisė į 22 555,51 Eur, VSDFV Klaipėdos skyriui teisė į 2 834,61 Eur BUAB „Būstas plius“ bankroto proceso metu gautas, nemokumo administratorės neteisėtai ir nepagrįstai nepaskirstytas, pas nemokumo administratorę esančias 25 390,12 Eur pinigines lėšas ir nutarta BUAB „Būstas plius“ bankroto proceso metu gautas 25 390,12 Eur pinigines lėšas, esančias pas nemokumo administratorę paskirstyti taip: 1) 2 834,61 Eur VSDFV Klaipėdos skyriui; 2) 22 555,51 Eur VĮ „Turto bankas“.
1.6. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-263-618/2024 pripažinta, kad BUAB „Būstas plius“ veikla pasibaigė dėl bankroto. UAB „Būstas plius“ 2024 m. gegužės 31 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
1.7. Atsakovė iki šiol nėra pervedusi VSDFV Klaipėdos skyriui priklausančių 2 834,61 Eur ir 22 555,51 Eur VĮ „Turto bankas“. Atsižvelgiant į tai, ieškovai neturi kitos išeities kaip tik kreiptis su ieškiniu dėl žalos priteisimo iš atsakovų.
2. Atsakovė UAB „Atenergo“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė:
2.1. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtino bendrą 6 050,00 Lt (1 752,20 Eur) sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti iki administravimo išlaidų sąmata bus patvirtinta pirmajame kreditorių susirinkime. Tokiu būdu iki administravimo išlaidų sąmata bus patvirtinta pirmajame kreditorių susirinkime, jas (patvirtintas išlaidas) administratorius galėjo naudoti savo nuožiūra. Todėl atsakovė turėjo galiojančią reikalavimo teisę į bendrovę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turėjo galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti.
2.2. 2019 m. balandžio 19 d. BUAB „Būstas plius“ kreditorių susirinkimas patvirtino bendrovės administravimo išlaidų sąmatą (13 875,00 Eur sumai) visai BUAB „Būstas plius“ bankroto procedūrai (įskaitant mokesčius, 25 MMA, toje sumoje administratoriaus atlyginimą 6 MMA, priemokas už bankroto metu gautas įplaukas). Taigi, kreditorių susirinkimas pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartimi nustatytą administravimo išlaidų dydį. Tačiau nei 2019 m. balandžio 29 d. BUAB „Būstas plius“ kreditorių susirinkimo nutarime, nei 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo nutartyje, kuria buvo atmestas atsakovės skundas dėl nurodyto kreditorių susirinkimo nutarimo, nebuvo išaiškinta, kad į šią administravimo išlaidų sąmatą (13 875,00 Eur sumai) yra įskaičiuota Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų suma, iš viso 63 079,20 Eur (1 752,20 Eur x 36 mėn.).
2.3. Atsakovės reikalavimo teisės į bendrovę (63 079,20 Eur sumai), neeliminuoja aplinkybė, kad 2019 m. balandžio 29 d. BUAB „Būstas plius“ kreditorių susirinkimo nutarimu buvo pakeistos administravimo išlaidos, jas nustatant visai bankroto procedūrai. Šiuo konkrečiu atveju kreditorių susirinkimo nutarimu išreikšta valia, t. y. administravimo išlaidų dydžio nustatymas visai bankroto procedūrai aktualus tik jų kompensavimui (taikymui) į ateitį nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos ir toks kreditorių susirinkimo nutarimas galioja tik ateityje (po 2019 m. balandžio 19 d. patirtinoms administravimo išlaidoms), neįskaitant laikotarpio nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos.
2.4. Atsakovė nepadarė ieškinyje nurodytų neteisėtų veiksmų. Atvirkščiai, atsakovė pareiškė ne vieną procesinį dokumentą BUAB „Būstas plius“ vardu, aktyviai atstovavo įmonę įvairiuose teisminiuose procesuose, ką patvirtina ir pridedama atsakovės, kaip nemokumo administratoriaus, veiklos ataskaita, ir atsakovė teisėtai ir pagrįstai pasiėmė administravimo išlaidas. Minėta veiklos ataskaita buvo patvirtina teismo nutartimi, kas tik dar įrodo, kad atsakovė atliko visus veiksmus tinkamai ir turėjo teisę gauti administravimo išlaidas.
3. Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad yra netinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, šis, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės atsakomybės subjektas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2025 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovui VĮ „Turto bankas“ 14 830,96 Eur žalos atlyginimui; priteisė iš atsakovės ieškovui VSDFV Klaipėdos skyriui 115,55 Eur žalos atlyginimui. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės 336 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai; priteisė iš ieškovės VĮ „Turto bankas“ 715,48 Eur, o iš ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus – 32,05 Eur atsakovės naudai.
5. Teismo vertinimu, atsakovės neteisėtas neveikimas yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Nemokumo administratorė paskirstyti 25 390,12 Eur lėšas kreditoriams įpareigota 2023 m. balandžio 21 d., pakartotinai – 2023 m. rugsėjo 25 d., 2023 m. spalio 12 d., 2023 m. lapkričio 17 d. teismo nutartimis, tačiau įpareigojimų neįvykdė. Ieškovams padaryta žala pasireiškė tuo, kad nemokumo administratorė neteisėtai ir nepagrįstai BUAB „Būstas plius“ bankroto proceso metu gautų įplaukų (25 390,12 Eur) nepaskirstė ir jų nepervedė kreditorių (ieškovų) reikalavimams tenkinti. Dėl atsakovės neteisėto neveikimo administruojant BUAB „Būstas plius“ bankroto procesą ieškovams padaryta atitinkamo dydžio žala.
6. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-263-618/2024 patvirtino bankroto procese kreditorių nepatenkintų reikalavimų sąrašą bendrai 23 186,30 Eur sumai atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi paskirstytas BUAB „Būstas plius“ bankroto proceso metu gautas 25 390,12 Eur pinigines lėšas, t. y. VSDFV Klaipėdos skyriui – 2 834,61 Eur; VĮ „Turto bankas“ – 22 555,51 Eur. Nurodytų aplinkybių pagrindu šių kreditorių (ieškovų) nepatenkintus finansinius reikalavimus sumažino. Patvirtino bankroto procese kreditorių nepatenkintų reikalavimų sąrašą bendrai 23 186,30 Eur sumai: VSDFV Klaipėdos skyriui 115,55 Eur, VĮ „Turto bankas“ – 14 830,96 Eur. Šios sumos priteistinos iš atsakovės.
7. Teismas taip pat sprendė, jog atsakovas A. M. yra netinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, šis, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės atsakomybės subjektas. Bendrovės vadovo atsakomybė mokiai bendrovei gali būti tik tiesioginė, o vadovo atsakomybė įmonės kreditoriams yra subsidiari. Ieškovų ieškinys negalimas, nes netenkinamos (neįgyvendinamos) tiesioginio ieškinio pateikimo sąlygos. O pagal subsidiariosios civilinės atsakomybės taisykles, pirma, bendrovė, o ne jos valdymo organai yra atsakingi už bendrovės prievolių nevykdymą, todėl bendrovės valdymo organai už bendrovės prievolių neįvykdymą gali atsakyti tik kaip subsidiarūs skolininkai išimtiniais atvejais. Ieškovai nenurodė, ar kiekvieno iš atsakovų neteisėti veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Būtinoji solidariosios atsakomybės šiuo pagrindu sąlyga – aplinkybių nustatymas, kad be kiekvieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų visa žala apskritai nebūtų kilusi. Kadangi ieškovai nepateikia jokių duomenų, kurie patvirtintų minėtos sąlygos egzistavimą, solidarioji atsakomybė dėl objektyvaus bendrininkavimo atsakovams apskritai negali būti taikoma. Todėl laikytina, jog ieškinys yra visiškai nepagrįstai pareikštas atsakovo A. M. atžvilgiu ir turi būti atmestas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
8. Ieškovė VĮ „Turto bankas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. sausio 24 d. sprendimo dalį dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės ir priimti naują sprendimą – VĮ „Turto bankas“ ieškinį tenkinti visa apimtimi. Apeliaciniame skunde nurodoma:
8.1. Teismas išėjo už pareikšto ieškinio ribų – priteisė žalą, kurios ieškovas net neprašė priteisti ir iš esmės nenagrinėjo reikalavimo priteisti 22 555,51 Eur žalos atlyginimą, t. y. priteista 14 830,96 Eur skundžiamu sprendimu ir ieškinyje nurodyta 22 555,51 Eur suma yra visiškai skirtingos sumos – jos nesidubliuoja ar persidengia, todėl 14 830,96 Eur priteisimas nereiškia, kad iš dalies tenkintas 22 555,51 Eur reikalavimas.
8.2. Skundžiamu sprendimu priteista 14 830,96 Eur suma VĮ „Turto bankas“ ir 114,55 Eur – VSDFV Klaipėdos skyriui, yra iš 23 186,30 Eur bendros sumos visų nepatenkintų reikalavimų, patvirtintų Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-263-618/2024 dėl BUAB „Būstas plius“ pabaigos. Ši suma nėra tapati Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartyje Nr. eB2-263-618/2024 nurodytai 25 390,12 Eur sumai (VĮ „Turto bankas“ ir VSDFV Klaipėdos skyriui skirstytina suma). Minėta nutartimi bankroto bylą nagrinėjęs teismas išaiškino, kad šie kreditoriai turi teisę kreiptis į teismą dėl jiems paskirstytų piniginių lėšų, esančių pas nemokumo administratorę UAB „Atenergo“, priteisimo, kas ir buvo padaryta pateikus ieškinius nagrinėjamojoje byloje.
8.3. Nors teismas tinkamai pritaikė teisinį pagrindą, tačiau netinkamai aiškino faktines aplinkybes, išėjo už ieškinio ribų, dėl ko pažeidė šalių dispozityvumo principą.
9. Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį tenkinti iš esmės pritardamas jame nurodytiems motyvams.
10. Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė iš dalies pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. sausio 24 d. sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovui VSDFV Klaipėdos skyriui 2 834,16 Eur žalos atlyginimą arba panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. sausio 24 d. sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovės ieškovui VSDFV Klaipėdos skyriui 115,55 Eur žalos atlyginimas, ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovui VSDFV Klaipėdos skyriui 2 834,16 Eur žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde nurodoma:
10.1. Teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad atsakovės neteisėtas neveikimas lėmė 115,55 Eur žalos VSDFV Klaipėdos skyriui atsiradimą.
10.2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartyje nurodytos 25 390,12 Eur piniginės lėšos, esančios pas nemokumo administratorę, kurios paskirstytos 2 834,61 Eur VSDFV Klaipėdos skyriui, 22 555,51 Eur VĮ „Turto bankas“, buvo sumažintos Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-263-618/2024.
10.3. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu nėra sumažintos Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi paskirstytos BUAB „Būstas plius“ bankroto proceso metu gautos 25 390,12 Eur piniginės lėšos. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu patvirtintas bankroto procese kreditorių nepatenkintų finansinių reikalavimų sąrašas, t. y. patvirtintas sumažintas UAB „Būstas plius“ bankroto proceso metu kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus nepatenkintas 115,55 Eur finansinis reikalavimas, atėmus 2 834,16 Eur sumą, kurios, kaip nustatyta Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi, nemokumo administratorė neteisėtai nepaskirstė ir nepervedė kreditoriui VSDFV Klaipėdos skyriui. Kitaip tariant, 2 834,16 Eur suma nebuvo įtraukta į patvirtintą UAB „Būstas plius“ bankroto procese kreditorių nepatenkintų finansinių reikalavimų sąrašą tam, kad VSDFV Klaipėdos skyriui galėtų po UAB „Būstas plius“ išregistravimo iš JAR kreiptis į teismą dėl šios sumos (žalos) priteisimo iš nemokumo administratoriaus.
10.4. Teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų.
11. Ieškovė VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį tenkinti, pritardama ieškovo nurodytiems argumentams.
12. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinius skundus, kuriuo prašė juos atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:
12.1. Ieškovai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už pareikštų ieškinių ribų – priteisė žalą, kurios ieškovai net neprašė priteisti ir neišnagrinėjo ieškovų pareikštų reikalavimų.
12.2. Teismas atliko ginčo teisinį kvalifikavimą ir pritaikė teisės normas siekiant nustatyti ir konstatuoti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.
12.3. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas nepilnai tenkino ieškovų reikalavimus ir pagrindė dalinį ieškinio reikalavimų patenkinimą, dar nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė bylą ir priteisė tai, ko neprašė ieškovai.
13. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Atenergo“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. sausio 24 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovų ieškinys ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:
13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. eB2-8-524/2023 ir 2024 m. kovo 28 d. įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-263-618/2024 yra nustatyti prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjami.
13.2. Tam, kad apskritai būtų galima daryti išvadą, jog minėtose teismo nutartyse yra nustatyti prejudiciniai faktai, pirmosios instancijos teismas, pirmiausiai, turėjo išanalizuoti, kas minėtose nutartyse ir byloje buvo įrodinėjimo dalykas, kokie klausimai buvo išspręsti šiose teismo nutartyje. Pirmosios instancijos teismas tokios analizės neatliko.
13.3. Apie atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas minėtose teismo nutartyse nebuvo nagrinėta ir tai nebuvo šių bylų nagrinėjimo dalykas.
13.4. Priežastinio ryšio egzistavimas nėra fakto klausimas, kuris gali būti nustatytas prejudicija, o teisinė išvada, kuri turi būti individualiai padaryta siekiant įrodyti asmens civilinės atsakomybės sąlygas.
13.5. Teismas nenurodė, kokių konkrečiai veiksmų atsakovas nesiėmė BUAB „Būstas plius“ bankroto byloje, kurie būtų sąlygoję tai, kad BUAB „Būstas plius“ kreditorių (ieškovų) reikalavimai nebuvo patenkinti pilna apimtimi.
13.6. Ieškovams, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo padaryta žala, kuri teismo įvertinta, kaip nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma. Atitinkamai, yra nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.
13.7. Teismas neatskleidė bylos esmės.
13.8. Kreditorių susirinkimas (kurio dalimi buvo ir ieškovai) neteisėtai ir nepagrįstai pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 14 d. nutartimi nustatytą ir nepakeistą administravimo išlaidų dydį. Vėlesni kreditorių susirinkimų nutarimai ar teismų nutartys taip ir neišsprendė kilusio klausimo ir nebuvo išaiškinta, ar į nustatytą naujai 13 875,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą yra įskaičiuota Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų suma, iš viso 63 079,20 Eur (1 752,20 Eur x 36 mėn.). Šią aplinkybę ignoravo bankroto bylą nagrinėję teismai.
14. Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir nurodė, kad:
14.1. 2023 m. rugsėjo 18 d. įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-8-524/2023 ir 2024 m. kovo 28 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-263-618/2024 nustatyta aplinkybė, kad nemokumo administratorius neteisėtai ir nepagrįstai bankroto proceso metu gautų įplaukų dalies (25 390,12 Eur) nepaskirstė kreditorių VSDFV Klaipėdos skyriaus ir VĮ „Turto bankas“ reikalavimams tenkinti buvo įrodinėjimo dalykas minėtose bylose, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad jose nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai šioje nagrinėjamoje byloje.
14.2. 2024 m. kovo 28 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-263-618/2024 konkrečiai ir galutinai yra išspręstas klausimas dėl nemokumo administratoriaus neteisėtai ir nepagrįstai nepaskirstytų, pas nemokumo administratorių esančių 25 390,12 Eur piniginių lėšų, paskirstymo kreditoriams (ieškovams).
14.3. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą išsamiai nepasisakė dėl nustatyto tiesioginio priežastinio ryšio dar nereiškia, kad jo nėra. Šiuo atveju akivaizdu, tai, kad jei nebūtų nemokumo administratoriaus neteisėto neveikimo, nebūtų kilusių neigiamų padarinių – žalos kreditoriams (ieškovams).
14.4. Atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nepagrįstai iš naujo įrodinėja, kad ji teisėtai ir pagrįstai pasiėmė administravimo išlaidas nors visi klausimai (ginčai) dėl nemokumo administratoriui priklausančių administravimo išlaidų bei kreditoriams priklausančių lėšų paskirstymo galutinai išspręsti UAB „Būstas plius“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 24 d. sprendimo, kuriuo ieškovų ieškinys tenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
18. Atsakovė UAB „Atenegro“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį.
19. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomais argumentais, sprendžia, jog atsakovės pateiktas rašytinis įrodymas nėra susijęs su byloje nagrinėjamais klausimais. Byloje užtenka duomenų šalių apeliaciniams skundams išnagrinėti ir teismo procesiniam sprendimui priimti, todėl atsakovės teikiamas naujas įrodymas nepriimamas į bylą.
Dėl esminių faktinių aplinkybių, ginčo esmės ir taikytino teisinio reglamentavimo
21. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatytos šios esminės faktinės aplinkybės:
21.1. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-8-524/2023) iškėlė bankroto bylą UAB „Būstas plius“. Bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“. Teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, likvidatoriaus funkcijas pavedant atlikti administratorei.
21.2. 2019 m. balandžio 29 d. pirmasis kreditorių susirinkimas 6-uoju darbotvarkės klausimu nutarė visai bankroto procedūrai patvirtinti 25 MMA dydžio administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant 6 MMA dydį nemokumo administratorės atlyginimui (tuo metu 1 MMA – 555 Eur), taip pat nutarta nustatyti priemokas už bankroto metu gautas įplaukas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 415. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1118-479/2019 nutarta atmesti nemokumo administratorės skundą dėl BUAB „Būstas plius“ administravimo išlaidų padidinimo (2019 m. balandžio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata).
21.3. Klaipėdos apygardos teisme 2023 m. kovo 13 d. gautas nemokumo administratorės prašymas patvirtinti galutinę BUAB „Būstas plius“ bankroto ataskaitą ir balansą, įmonės veiklą pripažinti pasibaigusia dėl bankroto bei priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymą atmetė, įpareigojo nemokumo administratorę paskirstyti kreditoriams 25 390,12 Eur sumą ir tik atlikus šį lėšų paskirstymą spręsti klausimą dėl įmonės pabaigos per 14 dienų nuo priimtos nutarties įsiteisėjimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 1 d. išnagrinėjęs nemokumo administratorės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutarties, nutarė apeliacinį procesą nutraukti, konstatavęs, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti apeliacijos objektu.
21.4. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 30 d. sprendimu BUAB „Būstas plius“ nemokumo administratorės UAB „Atenergo“ prašymą patvirtinti galutinę bendrovės bankroto ataskaitą ir likvidacinį balansą atmetė; pripažino, kad BUAB „Būstas plius“ veikla pasibaigė dėl bankroto; patvirtino bankroto procese kreditorių nepatenkintų reikalavimų, kurių suma 48 576,42 Eur, sąrašą; pripažino, kad nemokumo administratorė UAB „Atenergo“ neteisėtai ir nepagrįstai BUAB „Būstas plius“ bankroto proceso metu gautų įplaukų dalies – 25 390,12 Eur nepaskirstė kreditorių reikalavimams tenkinti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka; įpareigojo nemokumo administratorę BUAB „Būstas plius“ kreditoriams paskirstyti BUAB „Būstas plius“ bankroto proceso metu gautų įplaukų dalį – 25 390,12 Eur ĮBĮ nustatyta tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas BUAB „Būstas plius“ nemokumo administratorės UAB „Atenergo“ prašymas dėl galutinės bendrovės bankroto ataskaitos ir likvidacinio balanso patvirtinimo, paliko nepakeistą, o kitą apskųsto sprendimo dalį panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
21.5. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi įpareigojo nemokumo administratorę per 7 dienas įvykdyti teismo įpareigojimą paskirstyti 25 390,12 Eur lėšas kreditoriams, kuris buvo nustatytas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi ir pateikti teismui įrodymus apie 2023 m. balandžio 21 d. nutarties įvykdymą. Atitinkamas terminas dėl veiksmų atlikimo buvo nustatytas ir kitomis Klaipėdos apygardos teismo nutartimis (pvz., 2023 m. spalio 12d., 2023 m. lapkričio 17 d.), tačiau nemokumo administratorė duomenų apie įpareigojimo įvykdymą nepateikė.
21.6. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi BUAB „Būstas plius“ bankroto proceso metu gautas 25 390,12 Eur pinigines lėšas, esančias pas nemokumo administratorę UAB „Atenergo“, nutarė paskirstyti taip: 1) 2 834,61 Eur VSDFV Klaipėdos skyriui; 2) 22 555,51 Eur VĮ „Turto bankas“. Teismas taip pat išaiškino, kad VSDFV Klaipėdos skyrius ir VĮ „Turto bankas“ turi teisę kreiptis į teismą dėl jiems paskirstytų piniginių lėšų, esančių pas nemokumo administratorę UAB „Atenergo“, priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą.
21.7. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu pripažinta, kad BUAB „Būstas plius“ veikla pasibaigė dėl bankroto. UAB „Būstas plius“ 2024 m. gegužės 31 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
22. Ieškovai ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 22 555,51 Eur žalos atlyginimą VĮ „Turto bankas“ ir 2 834,61 Eur – VSDFV Klaipėdos skyriui. Ieškovai įrodinėjo, kad nemokumo administratorė (atsakovė) nepagrįstai nepaskirstė BUAB „Būstas plius“ bankroto procese metu gautų lėšų, todėl prašė šias lėšas paskirstyti, remiantis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir teigė, jog nemokumo procesas buvo administruotas tinkamai, o šios lėšos patenka į administravimo išlaidas, skirtas padengti bankroto procese patirtoms išlaidoms. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – VĮ „Turto bankas“ priteisė 14 830,96 Eur žalos atlyginimo, o VSDFV Klaipėdos skyriui – 115,55 Eur. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo prejudiciniais faktais bei Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu dėl BUAB „Būstas plius“ veiklos pabaigos, kuriuo nustatytas, be kita ko, ieškovų nepatenkintų kreditorinių reikalavimų dydis nurodytoms sumoms. Ieškinio reikalavimus atsakovo A. M. atžvilgiu atmetė, konstatuodamas, jog jis yra netinkamas civilinės atsakomybės subjektas.
23. Ieškovai pateikė apeliacinius skundus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti prašomos priteisti žalos dydį. Ieškovų teigimu, pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų bei nepagrįstai įvertino ieškovams padarytos žalos dydį. Atsakovė (UAB „Atenergo“) taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, nepagrįstai suteikė kitiems teismų procesiniams sprendimams prejudicinių faktų reikšmę, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai neskundžia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų atsakovo A. M. atžvilgiu, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisakoma. Tuo tarpu, atsižvelgiant į ginčo esmę ir apeliaciniuose skunduose dėstomus argumentus, toliau bus vertinamos atsakovės (nemokumo administratorės) civilinės atsakomybės taikymui būtinos nustatyti sąlygos.
24. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai: 1) ĮBĮ Nr. IX-218 su visais pakeitimais ir papildymais; 2) ĮBĮ Nr. IX-216 su visais pakeitimais ir papildymais; 3) ĮBĮ Nr. VIII-270 su visais pakeitimais ir papildymais; 4) ĮBĮ Nr. I-2880 su visais pakeitimais ir papildymais.
25. Nagrinėjamu atveju lėšų paskirstymo klausimas yra susijęs su bankroto procesui administruoti skirtų administravimo išlaidų nustatymu bei nemokumo administratoriui skirtu atlygiu. Šie klausimai, kaip minėta, buvo sprendžiami 2019 m balandžio 29 d. kreditorių susirinkime, galiojant ĮBĮ. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kilusiam ginčui spręsti taikomos ĮBĮ nuostatos. Apeliantai nesutikimo argumentų dėl teisės normų taikymo nenurodė.
Dėl nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų
26. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė, kaip nemokumo administratorė, administravusi BUAB „Būstas plius“ bankroto procesą, padarė šios įmonės kreditoriams – ieškovams žalą, atsisakydama jiems paskirstyti lėšas pagal BUAB „Būstas plius“ bankroto procese priimtus ir įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus.
27. ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Kai įmonės bankroto administratorius yra fizinis asmuo, jis pats atsako už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės atsakomybės subjektas (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).
28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto administratorius yra savarankiškas subjektas įmonės bankroto procese; bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-605/2014). Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012).
29. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į pirmiau paminėtus jo profesinei veiklai keliamus standartus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015).
30. Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ši taisyklė taikytina ir bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, teismai turi nustatyti visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016).
31. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3–5 punktuose nustatyta, jog administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja; atidaro atskirą sąskaitą banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais; kreditorių sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams šio įstatymo nustatyta tvarka tenkinti. Šios dalies 20 punkte nustatyta, jog administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus. Taigi, administratorius atsakingas už teisingą bendrovės turto bei lėšų paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018).
32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog egzistuoja visos nurodytos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas darė iš esmės remdamasis įteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Kaip minėta, ieškovai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, vertinimą, o atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kitų teismų įsiteisėjusiais sprendimais bei ginčija visas civilinės atsakomybės sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo klausimu atkreipia dėmesį į keletą aspektų.
33. CPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo sprendimo prejudicinės galios taisyklė, pagal kurią, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
34. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas).
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog įsiteisėjusiuose kitų teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose yra nustatyti faktai, turintys prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad atsakovė paskirstyti 25 390,12 Eur lėšas kreditoriams įpareigota 2023 m. balandžio 21 d., pakartotinai – 2023 m. rugsėjo 25 d., 2023 m. spalio 12 d., 2023 m. lapkričio 17 d. teismo nutartimis, tačiau įpareigojimų neįvykdė. Taigi, pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga – atsakovės neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas) pasireiškė tuo, jog atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai BUAB „Būstas plius“ bankroto proceso metu gautų įplaukų dalies (25 390,12 Eur) nepaskirstė ir jų nepervedė kreditorių (ieškovų) reikalavimams ĮBĮ nustatyta tvarka tenkinti. Šios aplinkybės konstatuotos Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartimi, kuria nemokumo administratorei (atsakovei) skirta 4 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi, kuria paskirta bauda nepanaikinta; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartimi, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartis. Pastarojoje nutartyje konstatuota, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi, kuri šalims turi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią, nustatyto įpareigojimo administratorei paskirstyti lėšas, kurias ji išsimokėjo kaip administravimo išlaidas, nors nebuvo kreditorių sprendimo (pritarimo), nevykdymas, yra pagrindas administratorei skirti procesinio poveikio priemonę (baudą).
36. Sprendžiant dėl antrosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – padarytos žalos – pirmiausiai pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. priėmė nutartį, kuria paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimo dalį netenkinti nemokumo administratorės prašymo dėl galutinės bendrovės bankroto ataskaitos ir likvidacinio balanso patvirtinimo, o sprendimo dalį dėl juridinio asmens pabaigos panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad pagal 2019 m. balandžio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidoms dengti galėjo būti panaudota tik 18 792,10 Eur suma, o likusi bankroto proceso metu gauta 25 390,12 Eur suma paskirstytina bendrovės kreditoriams. Ši suma Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo kovo 28 d. nutartimi, paskirstyta ieškovams taip: VĮ „Turto bankas“ – 22 555,51 Eur, o VSDFV Klaipėdos skyriui – 2 834,61 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė įrodyta atsakovės civilinės atsakomybės sąlygą dėl žalos padarymo, remiantis tiek minėtomis anksčiau nurodytomis nutartimis (šios nutarties 35 punktas), tiek Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimis, kuriomis paskirstytos lėšos ieškovams. Šiose nutartyse taip pat konstatuota, kad nemokumo administratorei nepateisinamai ilgai delsiant vykdyti jai tenkančias pareigas, teismas turėjo pagrindą veikti operatyviai ir pats išspręsti lėšų paskirstymo klausimą.
37. Konstatavus atsakovės neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tarp jų egzistuoja priežastinis ryšys – BUAB „Būstas plius“ bankroto procese gautos lėšos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nebuvo pervestos BUAB „Būstas plius“ kreditoriams, t. y. ieškovams. Nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
38. Kaip minėta, atsakovė apeliaciniame skunde dėsto, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė nurodytiems teismų procesiniams sprendimams prejudicinę galią. Anot atsakovės, nurodytuose procesiniuose sprendimuose nebuvo sprendžiama dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, dėl ko pirmosios instancijos teismas išplėtė prejudicinių faktų taikymo ribas. Su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Nors nurodytose bylose buvo sprendžiami klausimai dėl nemokumo administratorei skirtos baudos pagrįstumo, bankroto procese gautų lėšų paskirstymo, o pačios nemokumo administratorės veiksmai civilinės atsakomybės požiūriu tiesiogiai nebuvo vertinami, tačiau nustatytos faktinės aplinkybės – nemokumo administratorės neteisėtas neveikimas ir juo padaryta žala – buvo įrodinėjimo dalyku minėtose bylose. Šios teismų nustatytos faktinės aplinkybės yra svarbios sprendžiant dėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, tačiau jos taikymo savaime nesuponuoja, nes tai yra nagrinėjamos bylos dalykas ir klausimas. Pažymėtina ir tai, kad nurodytose bylose dalyvavo tie patys asmenys kaip ir nagrinėjamoje (ieškovai ir atsakovė). Atsižvelgiant į tai, minėtose bylose konstatuotos faktinės aplinkybės pagrįstai pripažintos turinčiomis prejudicinę galią nagrinėjamai bylai.
39. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišnagrinėjo atsakovės argumentų dėl administravimo išlaidų nustatymo ir su tuo susijusių atsakovės veiksmų. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Pastebėtina, kad atsakovė iš naujo įrodinėja, jog pagrįstai priskyrė BUAB „Būstas plius“ administravimo išlaidoms 25 390,12 Eur, gautus bendrovės bankroto procese. Kaip jau nurodyta anksčiau (šios nutarties 36 punktas), dėl šių klausimų yra įsiteisėję kitų teismų procesiniai sprendimai, kurie negali būti kvestionuojami nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, dėl šių atsakovės argumentų plačiau nepasisakoma.
40. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia ir tai, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog padaryta žala ieškovams yra nepatenkinti ieškovų kreditoriniai reikalavimai BUAB „Būstas plius“ bankroto byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo klausimu aktualūs ir ieškovų apeliacinių skundų argumentai, kuriais kvestionuojamos atitinkamos skundžiamo sprendimo išvados dėl priteistos žalos dydžio.
41. Iš skundžiamo sprendimo turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas sumažino prašomos priteisti žalos dydį, atsižvelgęs į Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą dėl BUAB „Būstas plius“ veiklos pabaigos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šiame sprendime sumažinti ir patvirtinti ieškovų kreditoriniai reikalavimai (VĮ „Turto bankas“ – 14 830,96 Eur; VSDFV Klaipėdos skyrius –115,55 Eur), likę nepatenkinti bendrovės bankroto byloje. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas laikė, jog ir nagrinėjamoje byloje ieškovų reikalavimai dėl žalos atlyginimo atitinka nurodytas sumas. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
42. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu patvirtinti nepatenkinti kreditorių reikalavimai užbaigus BUAB „Būstas plius“ bankroto procesą. Minėtame sprendime Klaipėdos apygardos teismas nurodė, jog nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai patvirtinti atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi paskirstytas BUAB „Būstas plius“ bankroto proceso metu gautas 25 390,12 Eur pinigines lėšas. Nepatenkinti kreditorių reikalavimai buvo sumažinti ta dalimi, kiek 2024 m. vasario 12 d. nutartimi 25 390,12 Eur suma paskirstyta kreditoriams (ieškovams). Taigi, pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo turinį, dėl ko nepagrįstai sumažino ieškovams priteistinos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, viena vertus, iš dalies sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prilygino skundžiamu sprendimu priteistą žalą iš nemokumo administratorės nepatenkintiems kreditorių reikalavimams BUAB „Bankroto būstas“ byloje. Kita vertus, tai nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino anksčiau nurodytais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytą žalos dydį (šios nutarties 36 punktas), dėl ko pritartina ieškovų apeliaciniams skundams. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamo sprendimo dalis dėl ieškovams iš atsakovės priteistos žalos dydžio yra keistina ir ieškovei VĮ „Turto bankas“ iš atsakovės priteistinas 22 555,51 Eur žalos atlyginimas, o ieškovui VSDFV Klaipėdos skyriui – 2 834,61 Eur.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
43. Pažymėtina, kad ieškovai apeliaciniuose skunduose kelia klausimus dėl pirmosios instancijos teismo ieškinio ribų peržengimo bei dispozityvumo principo pažeidimo.
44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015; kt.).
45. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą). Teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius reiškia pareigą konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021).
46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovų apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas. Šioje byloje, kaip jau minėta, ieškovai, be kita ko, prašė priteisti žalos atlyginimą iš BUAB „Būstas plius“ buvusios bankroto administratorės. Kaip vieną iš reikšmingų aplinkybių patys ieškovai nurodė Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į kilusio ginčo esmę, BUAB „Būstas plius“ bankroto bylos duomenys turėjo reikšmės nagrinėjamoje byloje keltiniems klausimais. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, ieškovams remiantis BUAB „Būstas plius“ bankroto byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais, be kita ko, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu, turėjo tokius rašytinius įrodymus ištirti ir vertinti jų (prejudicinę) reikšmę nagrinėjamai bylai. Tuo tarpu tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pastarąjį Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, suklydo ir nepagrįstai sumažino priteistinos žalos dydį ieškovams, nereiškia jog teismas peržengė ieškinio ribas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus, bet ne pažeidė dispozityvumo principą ar peržengė ieškinio ribas. Atsižvelgiant į tai, šie ieškovų apeliacinių skundų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
47. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas bei pagrįstai suteikė nurodytiems įsiteisėjusiems teismų sprendimams prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, dėl ko nepagrįstai sumažino ieškovams priteistinos žalos dydį. Atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus motyvus, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o ieškovų apeliaciniai skundai tenkinami, kas sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. V. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
49. Pasisakius dėl esminių apeliacinių skundų argumentų, kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
52. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą, ieškovų ieškinys atsakovės atžvilgiu tenkinamas visiškai, todėl jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės. Ieškovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir tokias išlaidas pagrindžiančių duomenų nepateikė, todėl jiems bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Tenkinus ieškinio reikalavimus dėl 25 390,12 Eur žalos, iš atsakovės priteistinas 572 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
53. Nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o ieškovų – tenkinamas, todėl atsakovei bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Ieškovai neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme bei nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas ieškovams apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas. Ieškovams pateikus apeliacinius skundus, kuriais ginčijama nepriteista 10 443,61 Eur žala, iš atsakovės priteistinas 235 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Ieškovų valstybės įmonės „Turto bankas“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus apeliacinius skundus tenkinti.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. sausio 24 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Patenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti ieškovei valstybės įmonei „Turto bankas“, juridinio asmens kodas 112021042, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“, juridinio asmens kodas 179404329, 22 555,51 Eur (dvidešimt du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 51 ct) žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui, juridinio asmens kodas 193180814, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“, juridinio asmens kodas 179404329, 2 834,61 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 61 ct) žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“, juridinio asmens kodas 179404329, 572 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „URBO bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. birželio 21d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. (e2-4671-377/2024) –– padaryti įrašą viešajame registre dėl statinių, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); keturių kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0507 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1190 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 1,5405 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,2629 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,4335 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo draudimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Likusią ieškinio dalį atmesti.“
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“, juridinio asmens kodas 179404329, 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „URBO bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė
Dalia Trumpulienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė