Civilinė byla Nr. 2-1351-910/2012
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00369-2012-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1. 116.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Linai Paltanavičiūtei, dalyvaujant ieškovei A. N., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui Morozovui, atsakovo Vilniaus miesto nakvynės namų filialo „Sala“ vadovei Jurgitai Radzevičiūtei, atsakovo atstovei advokato padėjėjai Oksanai Sigeikinai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. N. ieškinį Vilniaus miesto nakvynės namų filialui „Sala“ dėl neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
byloje keliamas neturtinės žalos, ieškovės grindžiamos neteisėtu jos laisvės apribojimu, apnakvindinus ją nakvynės namuose kaip apsvaigusią nuo alkoholio, atlyginimo klausimas.
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinei žalai, patirtai dėl neteisėto jos laisvės apribojimo, atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2011-08-26 apie 21 val. Vilniaus mieste, Šeškinės rajone su draugu R. Š. išėjo pasivaikščioti, netoli Rygos autobusų stotelės Laisvės pr. jai staiga pasidarė bloga ir ji neteko sąmonės. Draugas mobiliuoju telefonu paskambinęs į bendrosios pagalbos centrą, iškvietė greitąją pagalbą, tačiau atvykę greitosios pagalbos darbuotojai nusprendė, kad ieškovė yra apsvaigusi nuo alkoholio, todėl pristatė ją į Vilniaus miesto nakvynės namų filialą „Sala“. Priimant ieškovę, dalyvavo du socialinio darbuotojo padėjėjai ir vyresnioji slaugytoja. Ieškovė nurodė, kad alkoholio apskritai nevartoja, įvykio metu nebuvo neblaivi; jai apie 10 metų kartojasi sinkopių epizodai, 2011-08-26 ją ištiko toks būtent toks priepuolis, tačiau atsakovo darbuotojai nenustatė tikrosios ieškovės nesąmoningumo ir dezorientacijos priežasties, nepagrįstai sprendė, kad ji yra apsvaigusi nuo alkoholio, dėl šios priežasties be pagrindo visai nakčiai uždarė nakvynės namuose „Sala“, taip neteisėtai apribodami ieškovės laisvę. Ieškovės teigimu, dėl tokių atsakovo darbuotojų veiksmų ji patyrė stiprių emocinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją bei pažeminimą, atsakovo darbuotojai prašomi nepaaiškino, kur ieškovė esanti, nevykdė reikalavimo ją išleisti, elgėsi nepagarbiai, ciniškai, užgauliojo žodžiais.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad kai ieškovė 2011-08-26 21 val. 55 min. buvo pristatyta į Vilniaus miesto nakvynės namų filialą „Sala“, greitosios medicinos pagalbos felčerė O. P. pateikė Palydimąjį lapą Nr. 73729, kuriame buvo nurodyta, jog ieškovė paimta iš gatvės (Laisvės pr.), o eilutėje „Diagnozė“ – „girtumas“. Atsakovo veiklą reglamentuoja Savivaldybės biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto nakvynės namų direktoriaus E. J. 2007-08-31 įsakymu Nr. 01-13-01-V-120 patvirtinta „Asmenų priėmimo nakvynės namų filiale „Sala“ tvarka“ (toliau – Tvarka); pagal šią Tvarką asmenų, pristatytų greitosios medicininės pagalbos, apsvaigimo požymiai nustatomi pagal jų elgseną ir išorinius požymius, kurie užfiksuojami priėmimo-išvykimo akte, o asmenims ar juos pristačiusiems pareigūnams prašant, alkoholio apsvaigimo laipsnis gali būti nustatomas alkotesteriu. Atsakovo teigimu, nei ieškovė, nei ją pristatę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai neprašė alkoholio apsvaigimo laipsnį nustatyti alkotesteriu. Ieškovės sveikatos būsena užfiksuota 2011-08-26 priėmimo-išleidimo akte Nr. 4629, iš kurio matyti, kad ieškovė buvo mieguista, iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo neaiški. Vyresnioji slaugytoja neprivalėjo nustatyti ieškovės apsvaigimo laipsnio alkotesterio pagalba. Be to, ieškovė nepagrindė aplinkybių, kad dėl atsakovo darbuotojų elgesio patyrė didelę emocinę žalą, stresą. Atsakovo teigimu, nepagrįstas ir ieškovės teiginys, kad įvykio dieną ją ištiko sinkopės priepuolis, nes toks priepuolis retai užtrunka ilgiau kaip keliolika sekundžių, tuo tarpu į Vilniaus miesto nakvynės namų filialą „Sala“ ieškovė buvo atvežta 2011-08-26 21 val. 55 min., o pabudo tik praėjus beveik 7 valandoms po atvežimo, t. y. 2011-08-27 5 val. 40 min.; sinkopės priepuolis negalėjo trukti septynias valandas, todėl atsakovas teisėtai, pagrįstai ir nepažeisdamas nustatytos tvarkos priėmė greitosios medicinos pagalbos atvežtą nuo alkoholio apsvaigusią ieškovę, ieškinys yra nepagrįstas.
Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti ir papildomai nurodė, kad, išleidžiant ieškovę iš Vilniaus miesto nakvynės namų filialo „Sala“, jai nebuvo duota pasirašyti jokio priėmimo-išleidimo akto; šio akto kopiją ieškovė gavo tik su atsiliepimu, tačiau jame nėra jokių darbuotojų pastabų ir kliento parašo.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, papildomai nurodė, kad, atvežus asmenį į nakvynės namus, neaktualus apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis; jeigu asmuo nepaeina, tam, kad neliktų gatvėje, jis vežamas nakvoti į nakvynės namus.
Ieškinys atmestinas
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
2011-08-26 apie 21 val. ieškovė ir jos draugas R. Š. išėjo pasivaikščioti. Einant Laisvės pr., ieškovei pasidarė bloga. Jos draugui paskambinus bendrosios pagalbos telefonu, atvyko greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Felčerei apžiūrėjus ieškovę ir nusprendus, kad ji apsvaigusi nuo alkoholio, 2011-08-26 21.55 val. greitosios medicinos pagalbos darbuotojų ieškovė buvo atvežta į Vilniaus miesto nakvynės namų filialą „Sala“ (toliau – Nakvynės namai). Felčerės O. P. pateiktame Palydimajame lape Nr. 73729 nurodyta, kad ieškovė paimta iš gatvės (Laisvės pr.), eilutėje diagnozė įrašyta – „girtumas“ (b. l. 27).
Priimant ieškovę Nakvynės namuose, dalyvavo du socialinio darbuotojo padėjėjai ir vyresnioji slaugytoja. Vilniaus miesto nakvynės namų filialą „Sala“ asmens priėmimo ir išleidimo akto Nr. 4629 grafoje apie medicininės apžiūros išvadas priimant asmenį (2011-08-26 21.55 val.), nurodyta, kad ieškovės kalba neaiški, ji mieguista, iš burnos sklinda alkoholio kvapas; sužalojimų nepastebėta. Grafoje apie išleidimą (2011-08-27 5.40 val.) pažymėta, kad išsiblaivė, agresyvi (isterijos priepuolis) (b. l. 28).
Iš ieškovės pateikto Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro Kardiologo konsultacijų poskyrio medicininių dokumentų 2011-11-24 išrašo matyti, kad ieškovei 10 metų kartojasi sinkopių epizodai (porą kartų per metus), atsigauna per 30 min., būna dezorientuota; yra nerimas; gydant antidepresantais, sinkopės 4 metus nesikartojo (b. l. 7). VšĮ Šeškinės poliklinikos 2011-12-01 medicininiame pažymėjime nurodyta ieškovės diagnozė – vazovagalinės sinkopės lydimos hipotenzijos; pirminė arterinė hipertenzija II laipsnio, AKS padidėjimas; mitralinio vožtuvo prolapsas, I laipsnio mitralinio vožtuvo nesandarumas; nerimo sutrikimas (b. l. 8).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo teisinio pagrindo
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju ieškovė neturtinę žalą grindžia neteisėtu jos laisvės apribojimu, kai ji, kaip apsvaigusi nuo alkoholio, buvo apnakvindinta Nakvynės namuose, dėl to, pasak ieškovės, ji patyrė šoką, kitokių stiprių emocinių išgyvenimų. CK 2.26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys, neteisėtai apriboję fizinio asmens laivę, privalo atlyginti jam turtinę ir neturtinę žalą. Taigi ieškovė turi įstatyminį pagrindą reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurią ji kildina iš neteisėto jos laisvės apribojimo, atlyginimo.
Dėl civilinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma taikyti būtinų sąlygų
Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą teisinu požiūriu reiškia reikalavimą taikyti konkrečiam asmeniui civilinę atsakomybę. Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma, turi būti nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai, neturtinė žala, priežastinis neteisėtų atsakovo veiksmų ir neturtinės žalos ryšys, žalą padariusio asmens kaltė. Ieškovas privalo įrodyti tris iš nurodytų sąlygų – neteisėtus atsakovo, kuriam reiškiamas reikalavimas, veiksmus, neturtinės žalos faktą ir priežastinį neteisėtų atsakovo veiksmų bei patirtos neturtinės žalos ryšį. Kaltė civilinėje teisėje preziumuojama, todėl atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi pareigą paneigti savo kaltės prezumpciją. Teismui konstatavus, kad neįrodyta bent viena iš įvardytų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė neturtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma.
Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos
Neteisėtumas teisėje – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos sprendžia, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo įvykdytos.
Minėta, kad neteisėtus atsakovo, kuriam reiškiamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, veiksmus privalo įrodyti ieškovas. Kartu pažymėtina tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį šalių rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių pagal įstatymą nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju ieškovė kaip neteisėtus atsakovo veiksmus nurodo tai, kad, atvežus ją į Nakvynės namus, atsakovo darbuotojai neįvertino jos sveikatos būklės, neatliko jokių veiksmų tam, jog įsitikintų, ar ji tikrai apsvaigusi nuo alkoholio; vyresnioji slaugytoja, pažeisdama pareigybės aprašyme įtvirtintą pareigą, nenustatinėjo girtumo laipsnio. Ieškovės teigimu, ji nevartoja alkoholio, atvežta į nakvynės namus buvo dezorientuota, mieguista dėl sveikatos, t. y. dėl patirto sinkopės priepuolio, tačiau atsakovo darbuotojai, pažeisdami pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, neįvertino jos sveikatos būklės ir neteisėtai patalpino Nakvynės namuose. Ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes ieškovė įrodinėjo savo paaiškinimais, medicininiais dokumentais, liudytojo R. Š. parodymais, vyresniosios slaugytojos pareigybės aprašymo nuostatomis.
Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, rėmėsi tuo, kad ieškovę į nakvynės namus atvežė greitosios pagalbos darbuotojai, palydimajame lape buvo nurodytas girtumas, todėl atsakovo darbuotojai privalėjo ją priimti ir suteikti nakvynę. Atsikirtimų pagrindu išdėstytas aplinkybes atsakovas asmenų, atvežtų į Nakvynės namus, priėmimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, apklaustų kaip liudytojų Nakvynės namų darbuotojų, greitosios pagalbos felčerės parodymais.
Iš atsakovo įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų matyti, kad Vilniaus miesto nakvynės namų filialas „Sala“ teikia socialinės priežiūros paslaugas asmenims, apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotinių, toksinių medžiagų, kai juos pristato policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos, socialinės tarnybos darbuotojai, taip pat asmenims, kurie dėl paslaugų kreipiasi patys. Asmenys priimami vadovaujantis savivaldybės biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto nakvynės namų direktoriaus 2007-08-31 įsakymu Nr. 01-13-01-V-120 patvirtinta Asmenų priėmimo nakvynės namų filiale „Sala“ tvarka (toliau – Tvarka) (b. l. 23-26). Pagal šios Tvarkos 5.5 punktą asmenų, pristatytų greitosios medicinos pagalbos, apsvaigimo požymiai nustatomi pagal jų elgseną ir išorinius požymius, kurie fiksuojami priėmimo–išleidimo akte; asmenims ar juos pristačiusiems pareigūnams prašant, apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis gali būti nustatomas alkotesterio pagalba. Pažymėtina, kad atsakovo Nakvynės namuose be socialinių darbuotojų dirba ir slaugytojai, t. y. medicininį išsilavinimą turintys darbuotojai. Pagal Tvarkos 5.6 punktą, dalyvaujant pristačiusiems asmenį pareigūnams, slaugytojas apžiūri asmenį ir nustato, ar nėra išorinių kūno sužalojimų; esant lengviems kūno sužalojimams, suteikiama pirmoji medicininė pagalba; esant sunkiems sužalojimams ar kai asmenų sveikatos būklė kelia abejonių dėl galimybės pasinaudoti filialo „Sala“ paslaugomis, jie nepriimami; pristačiusiems pareigūnams rekomenduojama vežti tokius asmenis į gydymo įstaigą arba kviečiama greitoji medicinos pagalba. Pagal Tvarkos 9 punktą slaugytojas privalo reguliariai stebėti, tikrinti klientų būklę, iškilus pavojui kliento sveikatai ar gyvybei, skubiai suteikti pagalbą; esant reikalui, kviesti greitąją medicinos pagalbą. Iš Vilniaus miesto nakvynės namų direktoriaus 2003-05-02 įsakymu Nr. 30V patvirtinto Nakvynės namų filialo „Sala“ vyresniųjų slaugytojų pareigybės aprašymo (toliau – Vyresniojo slaugytojo pareigybės aprašymas) matyti, kad vyresnieji slaugytojai, be kita ko, dalyvauja priimant asmenis; nustato alkoholinį, narkotinį, toksinį apsvaigimo laipsnį; konstatavę traumą, ryškų apsinuodijimą, sunkios ligos požymius ar invalidumą, organizuoja nuvykimą į stacionarią sveikatos priežiūros įstaigą; įvertina ir stebi apsinuodijusių psichiką veikiančiomis medžiagomis asmenų elgesį ir būklę; pagal savo kompetenciją teikia neatidėliotiną medicinos pagalbą (11-15 punktai).
Išanalizavęs Tvarkos, kuri yra lokalinis teisės aktas, nuostatas, teismas neturi pagrindo manyti, kad jos prieštarauja įstatymams ar kitiems teisės aktams. Pažymėtina, kad atsakovo įstaiga nėra administracinių ar kitų prievartinio pobūdžio priemonių taikymo, tai – įstaiga, teikianti socialinio pobūdžio paslaugas asmenims, kurie dėl apsvaigimo nuo tam tikrų medžiagų negali tinkamai savimi pasirūpinti ir dėl to gali kilti grėsmė jų saugumui, sveikatai.
Dėl ieškinyje nurodytų argumentų, kad atsakovo darbuotoja – vyresnioji slaugytoja L. V. – pagal Vyresniųjų slaugytojų pareigybės aprašymo 11, 12 punktų nuostatas, be kita ko, turėjo pareigą nustatyti ieškovės alkoholinį, narkotinį ar toksinį apsvaigimo laipsnį ir jį užfiksuoti, teismas pažymi, jog atsakovo darbuotojų pareiginėse instrukcijose nustatytos jų teisės ir pareigos turi būti aiškinamos sistemiškai su kitų atsakovo įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Šiuo atveju, vertinant, ar atsakovo darbuotojų veiksmai atitiko teisės reikalavimus, atsižvelgtina į tai, kad asmenų priėmimo atsakovo įstaigoje procedūrą reglamentuoja pirmiau aptarta Tvarka. Veikdami pagal šios Tvarkos nuostatas, atsakovo darbuotojai vykdo kiekvieno iš jų pareigybėms nustatytas funkcijas. Minėta, kad pagal Tvarkos 5.5 punktą asmenų, pristatytų į nakvynės namus, apsvaigimo faktas nustatomas pagal jų elgseną, kitus išorinius požymius, o apsvaigimo laipsnis alkotesteriu nustatinėjamas tik tuo atveju, jeigu to prašo pristatyti asmenys arba juos atvežę pareigūnai. Šią Tvarkos nuostatą aiškinant sistemiškai su ieškovės nurodytais Vyresniųjų slaugytojų pareigybės aprašymo 11, 12 punktais, darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu pristatytas asmuo ar jį atvežęs pareigūnas paprašo nustatyti apsvaigimo laipsnį, iš atsakovo darbuotojų tą atlieka vyresnioji slaugytoja.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovė ar ją į Nakvynės namus atvežę greitosios pagalbos darbuotojai būtų pareiškę prašymą nustatyti apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį, todėl atsakovo darbuotojai neturėjo pareigos to daryti ir, spręsdami dėl ieškovės apsvaigimo fakto pagal išorinius požymius, nepažeidė jų darbą reglamentuojančių teisės aktų. Kartu pažymėtina tai, kad asmens neblaivumo laipsnis reikšmingas tuo atveju, jeigu sprendžiama dėl administracinės atsakomybės. Asmenims, pristatomiems į Nakvynės namus, kurie, minėta, yra socialinio pobūdžio paslaugas teikianti įstaiga, netaikoma administracinė atsakomybė, todėl neblaivumo laipsnis nėra reikšmingas. Dėl to nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės atstovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatytas ieškovės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis, vadovaujantis pagal analogiją Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Dėl ieškovės argumentų, kad atsakovo darbuotojai netinkamai vykdė savo pareigas, nes neįvertino jos sveikatos būklės, t. y. nenustatė, kad jos būsena nulemta sinkopės priepuolio, o ne apsvaigimo nuo alkoholio, teismas pažymi, jog pirmiausia ieškovės sveikatos būklę įvertino profesionali medikė – greitosios pagalbos felčerė O. P.. Ši medikė, apklausiama teisme kaip liudytoja, nurodė, kad turi 21 metų medicininio darbo patirtį, ir nuosekliai išdėstė aplinkybes, susijusias su ieškovės paėmimu iš įvykio vietos. Liudytoja parodė, kad ji dirbo pirmoje reanimacinėje brigadoje; atvykusi pagal kvietimą, rado gulinčią moterį, t. y. ieškovę; greitosios pagalbos automobilyje jai buvo pamatuotas kraujospūdis, jis buvo normalus; pasilenkus matuoti kraujospūdžio, buvo juntamas alkoholio kvapas, ieškovė kalbėjo nerišliai, buvo matyti, kad yra apsvaigusi; paklausta, ką gėrė, iš pradžių neigė gėrusi, bet po to prisipažino, kad šampaną. Liudytoja taip pat parodė, kad jai per darbo praktiką teko susidurti su žmonėmis, ištiktais sinkopės priepuolių; jie apalpsta, būna tachikardija arba bradikardija. Liudytojos teigimu, jai nekilo mintis, kad ieškovė ištikta sinkopės priepuolio, nes kraujospūdis, širdies ritmas buvo normalūs; nebuvo pagrindo įtarti jokio sveikatos sutrikimo; be to, ieškovė pati prisipažino, kad vartojo alkoholio, pasiūlius nuvežti ją į toksikologinį ar pas sūnų, išreiškė norą būti nuvežta į nakvynės namus „Sala“. Liudytoja taip pat nurodė, kad jeigu nakvynės namų medicinos darbuotoja įtaria kokią sveikatos problemą, vėl kviečia greitosios pagalbos medikus (b. l. 100-101). Teismas neturi pagrindo nesiremti šios liudytojos parodymais, nes juose nėra prieštaravimų, liudytoja turi didelę medicininio darbo patirtį.
Nagrinėjamu atveju teisme buvo apklausti kaip liudytojai atsakovo darbuotojai, kurie priėmė ir išleido ieškovę iš Nakvynės namų: socialinio darbuotojo padėjėjai J. K., P. B., vyresnioji slaugytoja L. V. (b. l. 88-90, 101). Šie liudytojai parodė, kad pagal išorinius požymius jiems nekilo abejonių, jog ieškovė apsvaigusi nuo alkoholio; be to, tai buvo patvirtinta greitosios pagalbos felčerės pateiktame palydimajame lape. Akcentuotina tai, kad atsakovo įstaigos vyresnioji slaugytoja L. V. turi medicininį išsilavinimą, be to, 35 metų darbo patirtį su neblaiviais asmenimis (dirbo tuometėje areštinėje–blaivykloje). Teismas neturi pagrindo nesiremti medicininį išsilavinimą turinčio ir kelis dešimtmečius dirbančio būtent su apsvaigusiais nuo alkoholio, kitokių medžiagų žmonėmis, asmens parodymais ir abejoti, kad jis be pagrindo įžvelgė atvežto žmogaus apsvaigimą nuo alkoholio bei nepastebėjo sveikatos sutrikimo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, minėta, pagal Tvarkos 9 punktą slaugytojas privalo reguliariai stebėti, tikrinti klientų būklę, iškilus pavojui kliento sveikatai ar gyvybei, skubiai suteikti pagalbą; esant reikalui, kviesti greitąją medicinos pagalbą. Sveikatos sutrikimas, kuriuo remiasi ieškovė – sinkopė – medicinoje apibrėžiamas kaip staigus, trumpalaikis, savaime, be liekamųjų reiškinių praeinantis sąmonės netekimas dėl ūmaus galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo; sinkopės pradžia staigi, trukmė trumpa, sąmonės sutrikimas retai užtrunka ilgiau nei keliolika sekundžių, eiga save limituojanti, žmogui visiškai sugrįžta sąmonė ir orientacija, sumišimas retai užtrunka daugiau kaip 5 minutes. Ieškovės pateiktame Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro Kardiologo konsultacijų poskyrio medicininių dokumentų 2011-11-24 išraše būtent dėl ieškovės 10 metų patiriamų sinkopių nurodyta, kad po sinkopės ieškovė atsigauna per 30 min. (b. l. 7). Bylos duomenimis, ieškovė į atsakovo nakvynės namus buvo atvežta 2011-08-26 21.55 val., paguldyta užmigo, atsikėlė maždaug 2011-08-27 5.40 val., t. y. buvo atsakovo įstaigoje apie septynias valandas (b. l. 28). Visą šį laiką ji buvo stebima atsakovo darbuotojų, ir nei socialiniams darbuotojams, nei vyresniajai slaugytojai nekilo abejonių dėl ieškovės sveikatos būklės.
Ieškovės prašymu apklaustas kaip liudytojas R. Š., buvęs su ieškove ginčo įvykio metu, parodė, kad ją buvo ištikęs sinkopės priepuolis ir kad ji nebuvo vartojusi alkoholio. Pažymėtina, kad šio liudytojo parodymai nėra pakankami ieškinio pagrindu nurodytoms aplinkybėms įrodyti, šių parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Be to, nurodytas liudytojas neturi medicininio išsilavinimo, nėra pagrindo manyti, jog jis galėtų daryti išvadas apie asmens sveikatos būklę.
Remdamasis bylos duomenimis, teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė buvo pristatyta į nakvynės namus apsvaigusi nuo alkoholio – šią aplinkybę patvirtina tiek atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (greitosios pagalbos felčerės išrašytas palydimasis lapas, ieškovės priėmimo ir išleidimo iš nakvynės namų aktas), tiek byloje apklaustų kaip liudytojų ieškovę atvežusios felčerės, ją priėmusių nakvynės namų socialinių darbuotojų, vyresniosios slaugytojos parodymai. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas abejoti šių liudytojų parodymais. Ieškovės paaiškinimai, išrašai iš medicininių dokumentų, jos prašymu apklausto kaip liudytojo R. Š. parodymai nepaneigia pirmiau nurodytų įrodymų, taigi konstatuotina, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis ji grindžia neteisėtus atsakovo veiksmus ir reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, t. y. neįrodė, kad įvykio dieną ji nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio ir kad buvo neteisėtai atsakovo darbuotojų apnakvindinta Nakvynės namuose.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas prieina prie išvados, kad atsakovo darbuotojai veikė teisėtai, nepažeisdami lokalinio teisės akto nustatytos asmenų priėmimo Nakvynės namuose tvarkos, be kita ko, tinkamai vykdė ir bendro pobūdžio pareigą elgtis apdairiai, rūpestingai, nes, įvertinę ieškovės būseną ir nustatę, jog ji negali pasirūpinti savimi, suteikė jai socialinę paslaugą – nakvynę. Konstatavus, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie yra viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes veikos teisėtumas savaime paneigia turtinės prievolės atlyginti neturtinę žalą buvimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus ieškinį, ieškovė turėtų atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas pateikė teismui jo atstovo advokato Romualdo Mikliušo 2012-02-06 išrašytą sąskaitą-faktūrą (bendra suma – 3630 Lt), kuri priimta Vilniaus miesto nakvynės namų direktoriaus E. J. (b. l. 31). Tačiau prie šios sąskaitos–faktūros nepridėta finansinio dokumento, patvirtinančio, kad atsakovas sumokėjo advokatui sąskaitoje nurodytą sumą. Atsakovo atstovas 2012-03-22 pateikė teismui prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, kuriame detalizavo, kad bylinėjimosi išlaidos susideda iš: 2400 Lt už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 100 Lt už advokato susipažinimą su ieškiniu, teisinio ginčo įvertinimą, 100 Lt už priedų, papildomų įrodymų rinkimą, parengimą, teikimą teismui ir ieškovei, 400 Lt už atstovavimą teismo posėdžiuose (b. l. 57-58). Tačiau ir prie šio prašymo nepridėta įrodymų, kad 2012-02-06 išrašyta sąskaita-faktūra atsakovo yra apmokėta.
Teismas pažymi, kad pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas atstovavimo išlaidos priteisiamos ne advokatui, o proceso šaliai, kuri jas patyrė, sumokėjusi už teisines paslaugas savo atstovui, be to, tik tuo atveju, kai iki bylos išnagrinėjimo iš esmė pabaigos pateikti įrodymai apie patirtų išlaidų dydį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti, ar šios išlaidos padarytos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
Nagrinėjamu atveju, kai nėra atsakovo pateiktų įrodymų, kad jis sumokėjo advokatui šio išrašytoje sąskaitoje–faktūroje nurodytą pinigų sumą, nėra teisinio pagrindo spręsti atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, 275 straipsnio 2 dalimi, teismas
n u s p r e n d ė :
atmesti ieškovės A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį.
Priteisti iš ieškovės A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14 (keturiolika) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba LT12 2140 0300 0268 0220, bankas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.
Teisėja Laima Ribokaitė