Civilinė byla Nr. e2-5730-987/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00829-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.8.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Akvilei Savickytei,

dalyvaujant ieškovui S. P. (tik posėdyje, vykusiame 2019 m. rugsėjo 10 d. ir po pertraukos posėdyje, vykusiame 2019 m. rugsėjo 12 d.),

ieškovo atstovui advokatui Dariui Sauliūnui,

atsakovę atstovaujančios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei prokurorei I. I.,

atsakovę atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įgaliotam atstovui A. B.,

atsakovę atstovaujančios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotam atstovui A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Teismas

n u s t a t ė :

1. ieškovas S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 3 737,92 Eur turtinės žalos, 10 000,00 Eur neturtinės žalos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas (el.b.l. 1-24, t. I).

2. Ieškinio faktiniame pagrinde nurodoma, kad ieškovo S. P. atžvilgiu Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2014 m. - 2015 m. buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu inicijuota ieškovo atžvilgiu baudžiamoji byloja Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisė ieškovą, pripažindamas jį kaltu dėl pasikėsinimo sukčiauti bei apgaulingos apskaitos tvarkymo. Ieškovui padavus apeliacinį skundą, Panevėžio apygardos teismas 2016 m. balandžio 7 d. išteisinamuoju nuosprendžiu išteisino ieškovą.  

3. Ieškovo teigimu, ikiteisminis tyrimas pradėtas bei nenutrauktas, kaltinamasis aktas surašytas bei pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis priimtas neteisėtai, ką patvirtina apeliacinės instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje nurodytas ieškovo išteisinimo pagrindas: įvardinimas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, nepagrįstai suteikdamas pranašumą specialisto išvadai (dalyje dėl ieškovo nuteisimo dėl apgaulingos apskaitos vedimo), bei konstatavimas, kad tarp ieškovo S. P. ir nukentėjusiosios A. S. susiklostė išimtinai civiliniai santykiai, išspręsti civilinio proceso tvarka, kas patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu (dėl sukčiavimo) yra aiškiai nepagrįstas. 

4. Ieškovas įrodinėja ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir prokurorą buvus nepakankamai rūpestingais dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo, jo nenutraukimo, paaiškėjus, kad santykiai civiliniai, bei kaltinamojo akto surašymo; šiais neteisėtais veiksmais pažeidus baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias pareigas išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, per trumpiausią laiką atlikti ikiteisminį tyrimą, nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir aplinkybes, tinkamai atlikti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnis, 18 straipsnio 1 dalis, 164 straipsnio 1 dalis)  

5. Ieškovas įrodinėja baudžiamąją bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teisėjo neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė netinkamu įrodymų tyrimu (neišklausant ieškovo prašytos apklausti liudytojos) ir vertinimu (nepagrįstai prioritetą suteikiant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialisto išvadai); šiais neteisėtais veiksmais pažeidus baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias pareigas priimti išteisinamąjį nusprendį, paaiškėjus, kad nepadaryta nusikalstama veika; vadovaujantis įstatymu išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes; tinkamai išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais kiti įrodymai atmetami, įtvirtintas BPK 3 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 5 dalyje, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

6. Ieškovas įrodinėja baudžiamojoje byloje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialistės neteisėtus veiksmus, teikus akivaizdžiai nepatikimą ir prieštaringą išvadą bei paaiškinimus; šiais neteisėtais veiksmais pažeidus BPK 89 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą davus priesaiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje, teikti teisingą išvadą ir paaiškinimus. Ieškovo teigimu, specialistė tokiais veiksmais taip pat pažeidė ir Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo (toliau – FNTTĮ) 12 straipsnyje įtvirtintas pareigūno pareigas gerbti žmogaus orumą, nepiktnaudžiauti tarnybiniais įgaliojimais.

7. Ieškovas teigia, kad neteisėtai jo atžvilgiu buvo pritaikyta ir kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dėl ko ieškovas negalėjo laisvai planuotis verslo kelionių, šeimos atostogų.  

8. Ieškovas nurodo patyręs 3 737,92 Eur turtinę žalą, kuri susideda iš 550,00 Eur kelionės išlaidų iš gyvenamosios vietos Vilniuje į Panevėžį, kur vyko baudžiamasis procesas; 3 179,24 Eur išlaidų, patirtų dėl advokato ir advokato padėjėjo teisinių paslaugų apmokėjimo bei 8,68 Eur turtinės žalos dėl dokumentų kopijavimo baudžiamojo proceso metu. Ieškovas nurodo patyręs 10 000,00 Eur neturtinę žalą dėl dvasinių išgyvenimų, streso ir nepatogumų vykstant baudžiamajam persekiojimui, taip pat dėl žalos ieškovo reputacijai, žalos jo asmeniniams ir profesiniams interesams, kuriuos pažeidė ir neteisėtai pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

9. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime prašo ieškinį atmesti (el.b.l. 150-156, t. I). Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo buvo pradėtas gavus pilietės pareiškimą, jog ji, užtikrindama 637,16 Eur (2 200,00 Lt) paskolos grąžinimą, galvojo pasirašiusi ieškovo pateiktą vieną vekselį 283,66 Eur (979,44 Lt) sumai ir likusias vekselio kopijas, o vėliau ieškovas pradėjo reikalauti apmokėjimo pagal visus 13 vekselių. Tik gavus specialisto išvadą, ieškovui 2015 m. vasario 2 d. buvo pareikšti įtarimai dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir pasikėsinimo sukčiauti. Atsakovės atstovės teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad buvo pakankamai duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą bei surašyti kaltinamąjį aktą ieškovo atžvilgiu. Be to, ieškovui buvo pritaikyta švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti tam, kad būtų užtikrintas įtariamojo dalyvavimas procese bei nebūtų trukdoma ikiteisminiam tyrimui. Atstovės nuomone, visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti teisėtai, nes jie buvo atlikti pagal įstatyme išvardintus pagrindus, nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktų; tuo tarpu išteisinamojo nuosprendžio priėmimas, kuris savaime nepatvirtina teisėsaugos pareigūnų neteisėtų veiksmų, yra pakankama satisfakcija ieškovui už jo patirtus nepatogumus. Atstovė teigia ieškovą neįrodžius patirtų kelionės išlaidų (nes į bylą nepateikti įrodymai apie automobilio naudojimą kelionėms bei apie patirtas kuro išlaidas), atstovavimo baudžiamajame procese išlaidų (nes į bylą nepateiktos atstovavimo sutartys, o sąskaitos nedetalizuotos), patirtos neturtinės žalos.  

10. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities policijos komisariato, atsiliepime prašo ieškinį atmesti (el.b.l. 158-162, t. I). Atsiliepime iš esmės antrinama atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsiliepimo argumentams. Papildomai pažymima, kad ieškovas neįrodė negalėjimo pasinaudoti suplanuotomis šeimos atostogomis dėl pritaikytos kardomosios priemonės. Teigiama, kad ieškovas tik deklaratyviai įvardino pažeistas baudžiamojo proceso normas, nepateikdamas tai patvirtinančių įrodymų.

11. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime prašo ieškinį atmesti (el.b.l. 164-167, t. I). Atsiliepime iš esmės antrinama atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsiliepimo argumentams, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia teisėsaugos pareigūnų, teisėjų neteisėtų veiksmų, bei kad ieškovas neįrodė patirtos turtinės ir neturtinės žalos fakto. Papildomai pažymima, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas neapklausė ieškovo liudytojos pagrįstai, siekdamas išvengti bylos vilkinimo, kadangi pastaroji vengė atvykti į posėdžius, pareigūnams nepavyko jos atvesdinti, ji parodymus buvo davusi ikiteisminio tyrimo metu.

12. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT), atsiliepime prašo ieškinį atmesti (el.b.l. 181-189, t. I). Papildomai pažymima, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad specialistės išvada byloje pripažinta melaginga ar žinomai neteisinga.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi prijungė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) medžiagą (5 tomai).

14. Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. rugsėjo 10 d., 2019 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. rugsėjo 17 d., metu, byloje dalyvaujantys asmenys, atvykę į posėdį, žodžiu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

15. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotas atstovas A. G. išsakė prašymą nutraukti civilinę bylą dalyje dėl valstybės atsakomybės dėl specialistės neteisėtų veiksmų.

Dėl dalies civilinės bylos nutraukimo

16. Civilinė byla dalyje dėl valstybės civilinės atsakomybės, įrodinėjant FNTT specialisto neteisėtus veiksmus, nutraukiama.

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnyje išvardinti civilinės bylos nutraukimo pagrindai, tarp kurių kaip civilinės bylos nutraukimo pagrindas yra numatytas ir atvejis, kai paaiškėja, kad byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų.

19. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą valstybės atsakomybės sampratą, yra konstatuota, kad valstybės atsakomybė tokiu atveju atsiranda dėl teisminių ir teisėsaugos institucijų atliktų procesinių veiksmų baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 37 punktas).

20. Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nėra teisinio pagrindo iškelti naują civilinę bylą kvestionuojant institucijos priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kuomet tokios institucijos sprendimo teisinė galia yra tik kaip rašytinio įrodymo, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daro išvadą dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2013, 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2013).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovas dalimi ieškinio argumentų įrodinėja valstybės civilinę (deliktinę) atsakomybę dėl FNTT specialistės Z. M. atliktų neteisėtų veiksmų. Kaip FNTT specialistės neteisėtą veiksmą ieškovas įvardina FNTT Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014 m. gruodžio 18 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ ūkinės finansinė veiklos tyrimo“ parengimą (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 154-170, t. I), kurią ieškovas laiko prieštaringa ir neteisinga. Ieškovas FNTT specialistės neteisėtu veiksmu laiko ir dėl šios išvados FNTT specialistės teiktus žodinius paaiškinimus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kuriuos ieškovas laiko melagingais bei duotais pažeidus priesaiką dėl teisingos išvados ir paaiškinimų davimo.

22. Teismas, įvertinęs ieškinio faktinį pagrindą dalyje dėl valstybės civilinės atsakomybės įrodinėjimo, kiek tai susiję su FNTT specialistės neteisėtais veiksmais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju FNTT specialistė neatliko nei vieno procesinio veiksmo kaip valstybės teisėsaugos pareigūnė valstybės vardu ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. FNTT specialistė tik parengė vieną iš rašytinių įrodymų – išvadą, kuris buvo vertinamas ir tiriamas kartu su kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, sprendžiant dėl ieškovo baudžiamosios atsakomybės.

23. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 16-22 punktus), teismas sprendžia, kad FNTT specialistės atlikti veiksmai, kurių neteisėtumą įrodinėja ieškovas, nėra susiję su teisėsaugos pareigūno funkcijų ar/ir procesinių veiksmų atlikimu vykdant baudžiamąjį persekiojimą ar teisingumą valstybės vardu, bei atitinkamai jokiomis aplinkybėmis negali sudaryti vienos iš CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Pastarieji FNTT specialistės veiksmai yra vertintini tik kaip baudžiamajame procese pateikti įrodymai (rašytinė išvada ir žodiniai paaiškinimai), kurie gali būti ginčijami baudžiamajame procese nustatyta tvarka, tačiau tokie baudžiamosios bylos įrodymai negali būti savarankiškos civilinės bylos dalyku, keliant klausimą dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį.

24. Tokiu atveju teismas nutraukia civilinę bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš valstybės dėl FNTT specialistės pateiktos į baudžiamąją bylą išvados ir duotų žodinių paaiškinimų baudžiamosios bylos metu kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

25. Teismas išaiškina ieškovui, kad savo prieštaravimus ir procesinius reikalavimus dėl FNTT specialisto išvadose pateiktos informacijos neteisingumo, ieškovas galėjo pateikti baudžiamojo proceso tvarka baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui, kuris vertino ir tyrė FNTT specialistės išvados kaip rašytinio įrodymo ir duotų žodinių paaiškinimų teisėtumą, pagrįstumą ir įrodomąją galią kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, sprendžiant dėl kaltinamojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

26. Teismas taip pat išaiškina ieškovui, kad jeigu jis mano FNTT ar FNTT specialistę atlikus neteisėtus veiksmus viešojo administravimo srityje, tokių atveju valstybės atsakomybė yra nustatinėjama ne vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 1 dalimi, o CK 6.271 straipsniu bei tokia byla yra teisminga administraciniams teismams (CPK 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl valstybės civilinės atsakomybės

27. Likusioje dalyje ieškinys atmetamas.

28. Nagrinėjamu atveju byloje (nenutrauktoje dalyje) kilo ginčas, ar atsakovei Lietuvos valstybei kyla civilinė atsakomybė dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teisėjo veiksmų. Ieškovas valstybės pareigūnų veiksmų neteisėtumą įrodinėja iš esmės remdamasis vieninteliu argumentu. Ieškovo teigimu, jo atžvilgiu atliktus neteisėtus teisėsaugos pareigūnų veiksmus (neteisėtai pradėtą/nenutrauktą ikiteisminį tyrimą, neteisėtai surašytą kaltinamąjį aktą, neteisėtai priimtą apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teisme bei neteisėtai pritaikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti) patvirtina apeliacinės instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje konstatuotas išteisinimo pagrindas.

Dėl valstybės pareigūnų veiksmų neteisėtumo

29. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluoti specifiniai CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisminių ir teisėsaugos institucijų veiksmų baudžiamajame procese, taikymo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 37-40 punktai).

30. Pirma, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, nurodytus CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014 ir kt.).

31. Antra, sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų neteisėtumo baudžiamajame procese neturi reikšmės, ar procesinis veiksmas, dėl kurio galimai buvo padaryta žala, buvo skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai – civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013 ir kt.).

32. Trečia, išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžių). Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009, 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014, 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015 ir kt.).

33. Kaip matyti iš ieškinio faktinio pagrindo, ieškovas savo prielaidas dėl valstybės pareigūnų veiksmų neteisėtumo iš esmės grindžia kasacinio teismo praktikoje suformuotu trečiuoju kriterijumi – išteisinamojo nuosprendžiu išteisinimo pagrindu.

34. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2014 m. balandžio 24 d., gavus 2014 m. balandžio 14 d. G. S. (kuri veikė kaip nukentėjusios A. S. įgaliotas asmuo) skundą (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 3-4, 6-9, t. I). Teismas iš nukentėjusiosios A. S. ir jos įgaliotos atstovės (dukros) G. S. duotų parodymų, užfiksuotų liudytojų protokoluose ikiteisminio tyrimo nustatė, kad nukentėjusioji teigė iš uždarosios akcinės bendrovės „Pegasus Credit“ 2012 m. rugpjūčio 8 d. internetu paėmusi 637,16 Eur (2 200,00 Lt) paskolą 24 mėnesių laikotarpiui; kas mėnesį turėjo mokėti po 55,90 Eur (193,00 Lt) dydžio įmokas; pirmąją įmoką turėjo sumokėti 2012 m. rugsėjo 7 d., paskutinę – 2014 m. liepos 29 d. Nukentėjusioji nurodo sumokėjusi pirmas šešias įmokas, o septintąją įmoką už 2013 m. kovo mėnesį ir aštuntąją įmoką už 2013 m. balandžio mėnesį atliko pavėluotai, dėl ko sumokėjo ir delspinigius. 2013 m. liepos mėnesį į nukentėjusiosios namus atvyko vyriškis ir apgaulės būdu davė nukentėjusiajai pasirašyti iš viso 13 vekselių, kiekviename nurodant 283,67 Eur (979,44 Lt) sumą, tuo tarpu nukentėjusioji pasitikėjo paskolos davėjo atstovu ir manė, kad pasirašė tik vieną vekselį ir jo kopijas; pasirašius vekselius paskolos davėjo atstovas pradėjo reikalauti apmokėjimo pagal visus vekselius, kas iš viso sudaro 3 687,65 Eur (12 732,72 Lt) sumą; nukentėjusios dukra yra apmokėjusi du vekselius, kiekvieną po 283,67 Eur (979,44 Lt) sumai; nukentėjusioji mano esanti apgauta, nes tokios sumos nesiskolino (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 3-4, 69-81, t. I). Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuras 2014 m. rugsėjo 2 d. FNTT Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriui pavedė užduotis atlikti uždarosios akcinės bendrovės „Pegasus Credit“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ ūkinės finansinės veiklos tyrimus, atsakant į tyrėjo pateiktus klausimus (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 92-93, 151-152, t. I). Į baudžiamąją bylą pateiktos FNTT Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės Z. M. parengtos 2014 m. gruodžio 18 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ ūkinės finansinė veiklos tyrimo“ ir 2015 m. kovo 2 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Pegasus Credit“ ūkinės finansinė veiklos tyrimo“ (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 95-109, 154-170, t. I). Kaip matyti iš FNTT Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės Z. M. parengtos 2014 m. gruodžio 18 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ ūkinės finansinė veiklos tyrimo“ turinio, specialistė, atsakydama į ikiteisminio tyrimo pareigūno užduotą klausimą Nr. 2 atsakė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ 2013 m. balanse pateikė neteisingus duomenis apie gautinas iš skolininkų sumas, įskaitant ir iš A. S., nes skolininkės skola, perimta iš uždarosios akcinės bendrovės „Pegasus Credit“ siekia 896,95 Eur (3 097,00 Lt), o būsimų laikotarpių pajamose buvo nurodyta pagal vekselius (o ne pagal perimtą reikalavimą į skolininkę) nurodyta 3 687,65 Eur (12 732,72 Lt) suma. Panevėžio apygardos prokuratūra 2015 m. kovo 19 d. surašė kaltinamąjį aktą, kuriuo ieškovą S. P. kaltino dviejų nusikalstamų veikų padarymu (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 64-76, 93-94, t. IV). Pirma, ieškovui pareikštas kaltinimas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškė tuo, kad ieškovas būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ faktiniu vadovu nurodė buhalterei įregistruoti A. S. 3 687,65 Eur (12 732,72 Lt) skolą pagal 13 vekselių, nors iš uždarosios akcinės bendrovės „Pegasus Credit“ buvo perimta tik 896,53 Eur (3 097,00 Lt) skola. Antra, ieškovui pareikštas kaltinimas dėl pasikėsinimo įvykdyti sukčiavimą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis), kuris pasireiškė tuo, kad ieškovas, kuris tuo pačiu metu buvo ir uždarosios akcinės bendrovės „Pegasus Credit“ vadovas, žinodamas, kad iš uždarosios akcinės bendrovės „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ perimtas reikalavimas į 896,95 Eur (3 097,00 Lt) skolą, parengė 13 vienetų neprotestuotinų vekselių iš viso 3 687,65 Eur (12 732,72 Lt) sumai, padavė juos A. S. pasirašyti ir tokiu būdu kėsinosi apgaule uždarosios akcinės bendrovės „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ naudai įgyti A. S. priklausantį turtą – 2 790,70 Eur (9 635,72 Lt).

35. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovą S. P. pripažino kaltu dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis) ir pasikėsinimo sukčiauti (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis) (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 25-35, t. V). Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendį ir ieškovą S. P. išteisino, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 97-101, t. V). Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas ieškovą dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes bei paviršutiniškai vertino įrodymus (nuosprendžio 6.3 punktas), nepateikdamas rimtų motyvų, kodėl atmetė kaltinamojo paaiškinimus dėl jo pasirinkto apskaitos būdo bei nepagrįstai suteikdamas prioritetą FNTT specialistės išvadai vien dėl to, kad ji yra kompetentinga finansinėje srityje (nuosprendžio 6.5 punktas). Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas ieškovą dėl pasikėsinimo sukčiauti, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai neleidžia daryti kategoriškos išvados dėl S. P. naudotos apgaulės tikslu užvaldyti A. S. turtą; priešingai bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis neturėjo jokio tikslo klaidinti A. S., nes vekseliai buvo aiškūs dokumentai, juose buvo nurodytos skirtingos vykdymo datos (nuosprendžio 7.4 punktas); apeliacinės instancijos teismas laikė, kad tarp šalių susiklostę santykiai dėl vekselių išrašymo yra išimtinai civiliniai (nuosprendžio 7.6 punktas); apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo buvo aiškiai nepagrįstas, nes kilęs ginčas buvo išspręstas civilinio proceso tvarka, tai yra Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu nustačius, kad uždarajai akcinei bendrovei „Pegasus Credit“ bei reikalavimo teisę perėmusiai uždarajai akcinei bendrovei „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ nebuvo pagrindo reikalauti, kad A. S. sumokėtu vekseliuose nurodytą bendrą 3 6787,65 Eur (12 732,72 Lt) sumą (nuosprendžio 7.6-7.9 punktai).

Dėl išteisinimo pagrindo dalyje dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo

36. Teismas, įvertinęs teismo sprendimo 34-35 punktuose išvardintas ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, kiek tai susiję su ieškovui pateiktais įtarimais/kaltinimu ir ieškovo nuteisimu dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dalyje dėl ieškovui pareikšto kaltinimo dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, nebuvo konstatavęs, kad šioje kaltinimo dalyje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas (ar/ir kaltinamasis aktas surašytas ar/ir pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis priimtas) aiškiai nepagrįstai. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio motyvų, apeliacinės instancijos teismas konstatavo netinkamą įrodymų tyrimą, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą FNTT specialistės išvadai bei nepateikė rimtų motyvų, kodėl atmetė ieškovo S. P. paaiškinimus apie pasirinktą buhalterinės apskaito tvarkymo būdą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje nekonstatavo FNTT specialistės išvados kaip įrodymo netinkamumo ar ydingumo bei neįvardino kaip pažeidimo (ar tuo labiau esminio) aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė ieškovo liudytojos.

37. Tokiu atveju teismas konstatuoja, kad vien ta aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teismas išteisino ieškovą dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, byloje esančių įrodymų visetą įvertindamas kitaip nei pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjo neteisėtą veiksmą priimant apkaltinamąjį nuosprendį, prokuroro neteisėtą veiksmą surašant kaltinamąjį aktą, ikiteisminio tyrimo tyrėjo neteisėtą veiksmą pradedant ikiteisminį tyrimą ir jo nenutraukiant.  

Dėl išteisinimo pagrindo dalyje dėl pasikėsinimo sukčiauti

38. Tuo tarpu teismas, įvertinęs teismo sprendimo 34-35 punktuose išvardintas ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos faktines aplinkybes kiek tai susiję su ieškovui pateiktais įtarimais/kaltinimu ir nuteisimu dėl pasikėsinimo sukčiauti, daro išvadą, kad (priešingai nei teigia ieškovas), apeliacinės instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dalyje dėl ieškovui pareikšto kaltinimo dėl pasikėsinimo sukčiauti konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nepagrįstas ne apskritai remiantis visais į bylą surinktais įrodymais, o tik remiantis Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu, kurį apeliacinės instancijos teismas laikė sprendimu, priimtu civilinio proceso tvarka dėl vekselių galiojimo. Tuo tarpu likusioje apeliacinės instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio dalyje taip pat buvo vertinami pirmosios instancijos teismo tirti įrodymai ir prieita kitokios išvados, nurodant, kad minėtų įrodymų nepakanka kategoriškai išvadai prieiti dėl ieškovo naudotos apgaulės, siekiant įgyti nukentėjusiosios turtą.

39. Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, turi įvertinti nurodytas aplinkybes civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir gali prieiti prie priešingos išvados, negu padarytoji baudžiamajame procese (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2009 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; kt.).

40. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos banko sprendimas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje, šis banko sprendimas nėra prilyginamas pagal savo juridinę galią teismo sprendimui, priimtam išnagrinėjus tarp šalių kilusį ginčą civilinio proceso tvarka. Pastarąją teismo išvadą patvirtina ir paties ieškovo tolesni veiksmai, aptarti teismo sprendimo 41 punkte.

41. Nagrinėjamu atveju Lietuvos bankas, išnagrinėjęs pareiškėjos A. S. skundą, 2014 m. rugpjūčio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Pegasus Credit“ bei reikalavimo teisę perėmusi uždaroji akcinė bendrovė „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ neturi teisės reikalauti iš A. S. sumokėti vekseliuose nurodytą bendrą 3 6787,65 Eur (12 732,72 Lt) sumą; bendrovė turi teisę iš A. S. reikalauti sumokėti tik likusią negrąžintą paskolos ir sutartį palūkanų dalį, kurią sudaro 376,84 Eur (1 301,14 Lt) ir 0,05 procentų dydžio delspinigiai. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, pasibaigus baudžiamajai bylai, nepaisant Lietuvos banko 2014 m. rugpjūčio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo, uždaroji akcinė bendrovė „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“, atstovaujama vadovo S. P. bei advokato Dariaus Sauliūno, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašant priteisti iš atsakovės A. S. 321,52 Eur skolą, 1 834,40 Eur palūkanas ir 28,94 Eur delspinigius pagal 2012 m. rugpjūčio 8 d. vartojimo kredito sutartį arba 2 184,88 Eur skolos pagal 2013 m. liepos 19 d. vekselius (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. birželio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškinį atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Finansinių skolų supirkimo tarnybos“ apeliacinį skundą atmetė ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

42. Taigi, apeliacinės instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje prieita išvada, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo aiškiai nepagrįstas vien dėl to, kad tarp šalių kilusį ginčą civilinio proceso tvarka buvo išsprendęs Lietuvos bankas priimtu sprendimu, valstybės civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu nėra pakankama konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjo neteisėtą veiksmą priimant apkaltinamąjį nuosprendį, prokuroro neteisėtą veiksmą surašant kaltinamąjį aktą, ikiteisminio tyrimo tyrėjo neteisėtą veiksmą pradedant ikiteisminį tyrimą dalyje dėl įtarimo/kaltinimo/nuteisimo, pasikėsinus sukčiauti.

43. Tuo tarpu kaip teismo sprendime aukščiau konstatuota (plačiau žr. teismo sprendimo 32, 37 punktus), vien apeliacinės instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje nurodytas kitoks byloje esančių įrodymų (vekselių turinio, kaltinamojo ir nukentėjusios parodymų) įvertinimas nei pirmosios instancijos teismo, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjo neteisėtą veiksmą priimant apkaltinamąjį nuosprendį, prokuroro neteisėtą veiksmą surašant kaltinamąjį aktą, ikiteisminio tyrimo tyrėjo neteisėtą veiksmą pradedant ikiteisminį tyrimą.

44. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal savo vidinį įsitikinimą yra kiekvieno bylą nagrinėjančio teisėjo prerogatyva, priimant galutinį sprendimą, kurio teisėtumas demokratinėje valstybėje tikrinamas apeliacine tvarka bei tokiu būdu suteikiama galimybė kaltinamajam reabilituotis, priėmus jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus.

Dėl civilinės bylos baigties nenutrauktoje dalyje

45. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas sprendžia, kad vien išteisinamojo nuosprendžio apeliacine tvarka priėmimas ieškovo atžvilgiu dalyje dėl įtarimo/kaltinimo/nuteisimo padarius nusikalstamą veiką – apgaulingai tvarkius apskaitą – ir pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką – sukčiavimą - nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kaltinamojo akto surašymo, ikiteisminio tyrimo pradėjimo/nenutraukimo bei ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu taikytos švelniausios kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – neteisėtumo.

46. Teismas papildomai pažymi, kad ieškovo atžvilgiu pritaikius ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pastoviai buvo nagrinėjami ieškovo prašymai, kuriuose buvo pateikiamos kelios alternatyvios datos, dėl išvykimo į užsienį, kurių didžioji dauguma buvo patenkinti. Vadinasi, paties ieškovo veiksmai patvirtino, kad buvo būtina užtikrinti jo buvimą Lietuvoje ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu tam, kad nebūtų vilkinamas procesas. Tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kaip jo prašymo nepatenkinimo atveju buvo suvaržytos jo teisės tokiu būdu ir tokiu mastu, kad jis būtų patyręs neproporcingai didelius nuostolius palyginti su pritaikyta švelniausia kardomąja priemone teisėtam pradėtam ir vykdytam ikiteisminiam procese bei baudžiamosios bylos nagrinėjime.

47. Teismui nenustačius valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų, kas yra viena iš privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, teismas atskirai nepasisako dėl ieškovo prielaidų ir atsakovų kontrargumentų pagrįstumo dalyje dėl ieškovo patirtos žalos dydžio kaip neturinčių įtakos teismo prieitai išvadai dėl likusios dalies ieškinio atmetimo.  

48. Vadovaujantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis (plačiau žr. teismo sprendimo 28-47 punktus), ieškinys likusioje dalyje dėl 3 737,92 Eur turtinės žalos ir 10 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo iš valstybės, atmetamas ieškovui neįrodžius valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų (CK 6.246-6.247 straipsniai, 6.249 straipsnis). 

49. Teismui atmetus ieškinio materialinį reikalavimą dėl piniginių lėšų priteisimo, atmetamas ir išvestinis reikalavimas dėl 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). 

50. Teismui atmetus ieškinį, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiamos teismo patirtos 30,21 Eur pašto išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

civilinę bylą dalyje pagal ieškovo S. P. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės dėl FNTT specialistės neteisėtų veiksmų nutraukti.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo S. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 30,21 Eur (trisdešimt eurų ir 21 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

.

Teisėja                                                   Rūta Poniškaitytė-Liatukė