Civilinė byla Nr. e2A-311-896/2026

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01470-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.3.1.19.3.

        (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1286-892/2025 pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Žaluma“ ieškinį atsakovei R. G. dėl skolos priteisimo. 

Teisėjas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2007 m. spalio 28 d. Marijampolės DNSB „Žaluma“ ir atsakovė kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo laiku atsiskaityti už teikiamas komunalines paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas (sutarties 2.5 punktas). Byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės mokėti mokesčius už suvartotą vandenį. Daugiabučio namo savininkų bendrija „Žaluma“ (toliau – DNSB „Žaluma“; bendrija) su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Sūduvos vandenys“ yra sudariusi vandens tiekimo ir kanalizavimo sutartis. Pagal 2019 m. birželio 1 d. sutarties Nr. 001-200247 11 punktą bendrija laikoma vieninteliu abonentu, kurio atsiskaitymo su UAB „Sūduvos vandenys“ tvarka nustatyta sutarties 11-16 punktuose. Ieškovė yra atsiskaičiusi su UAB „Sūduvos vandenys“ už atsakovę. Atsakovė nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nemokėjo už šaltą vandenį, neteikė ieškovei duomenų apie suvartotą vandenį, tik pasikreipus dėl ikiteisminio tyrimo buvo nustatytas tikslus atsakovės suvartoto vandens kiekis.

Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 859,50 Eur skolą už atsakovei priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. patiektą šaltą vandenį, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 2025 m. gegužės 19 d. pareiškimu (DOK-27076) ieškovė patikslino (sumažino reikalavimą), prašydama priteisti 1 763,33 Eur skolą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d.. Patikslintą reikalavimą ieškovė grindė suvestine pagal UAB „Sūduvos vandenys“ pateiktas sąskaitas. Atsakovei skola už šaltą vandenį bei vandenį, skirtą karšto vandens ruošimui, paskaičiuota, kaip visam namui priskaičiuotų įmokų bei kitų namo bendrasavininkų deklaruotų (sumokėtų) skaitiklių skirtumas.

Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad ji bute negyveno, vandenį leido bendrijos buhalterė ir pirmininkas, neteisėtai patekę į būstą, ieškovės reikalavimui yra suėjęs ieškinio senaties terminas, ieškovės skolos paskaičiavimai nėra aiškūs, atsakovė nuolat permokėdavo bendrijai už suteiktas paslaugas, skola yra priteista kitu teismo sprendimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Žaluma“ iš atsakovės R. G. 1 763,33 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 763,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 415 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad nors atsakovė bei jos kviesti liudytojai teigė, kad atsakovė nuolat apmokėdavo ieškovės pateiktas sąskaitas, pažymėjo, kad kartu su dubliku ieškovė pateikė atsakovei priklausančio buto (duomenys neskelbtini), priskaitymo ir mokėjimo paaiškinimus, tame tarpe – už ginčui aktualų laikotarpį (pagal patikslintą pareiškimą nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d.), iš kurių matyti, kad atsakovei 2019 m. – 2022 m. nebuvo priskaičiuojamos įmokos už šaltą vandenį ir šaltą vandenį, skirtą karšto vandens paruošimui. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovė ginčo laikotarpiu deklaruodavo šalto vandens skaitiklio rodmenis, todėl atsakovės paaiškinimus bei liudytojų parodymus, kad prašoma priteisti skola neegzistuoja, nes buvo apmokėta, teismas atmetė kaip neįrodytus.

Atsakovė teigė, kad egzistuoja permokos ieškovei už paslaugas, tačiau atsakovės teiktos bendrijos priskaičiavimų lentelės (jų ištraukos) yra fragmentinės, neapima viso reikalavimo laikotarpio: lentelėse nurodytas 2017 m. gruodžio mėnesis, 2018 m. sausio, vasario mėnesiai. Pranešimuose nurodoma rodmenis pateikti iki 30 d., tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad teikė ieškovei duomenis apie sunaudotą vandenį. Skaičiavimuose matyti permoka, tačiau nesant priskaitymų už šaltą vandenį ir šaltą vandenį, skirtą karšto vandens ruošimui, nėra pagrindo daryti išvadą, kad už vandenį buvo mokama. Mokesčiai už šaltą geriamą vandenį bei šaltą vandenį, skirtą karšto vandens ruošimui, nebuvo skaičiuojami, nes nebuvo teikti rodmenys. Į bylą buvo pateiktas V. P. 2021 m. balandžio 28 d. pavedimas Nr. 824 50 Eur Marijampolės butų ūkiui už atsakovei priklausantį butą (duomenys neskelbtini), V. P. 2021 m. balandžio 28 d. pavedimas Nr. 823 50 Eur DNSB „Žaluma“ už atsakovei priklausantį butą (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 1 d. pavedimas Nr. 844 50 Eur DNSB „Žaluma“ už atsakovei priklausantį butą (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 25 d. L. Z. 50 Eur pavedimas ieškovei, 2022 m. kovo 28 d. L. Z. 50 Eur pavedimas ieškovei. Teismas pažymėjo, kad minėtos įmokos neįrodo, kad atsakovė vykdė prievolę apmokėti išlaidas už jai priklausančiame bute sunaudotą šaltą vandenį ir šaltą vandenį, skirtą karšto vandens paruošimui, ginčo laikotarpiui, nes jai tokios įmokos nebuvo priskaičiuojamos atsakovei neteikiant skaitiklių rodmenų. Priskaitymai už sunaudotą šaltą vandenį ir šaltą vandenį, skirtą karšto vandens ruošimui, atsirado 2022 m. sausio mėnesį, tačiau 2022 m. vasario 25 d. L. Z., 2022 m. kovo 28 d. L. Z. pavedime nėra nurodyta, jog dengiama skola už šaltą vandenį. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo laikyti byloje įrodytu, kad egzistuoja atsakovės permokos ieškovei už šaltą vandenį ginčo laikotarpiu.

Ieškovė 2021 m. gruodžio 29 d. rašte Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiam tyrėjui R. B. nurodė, kad paskutiniai vandens skaitiklių parodymai bendrijai perduoti 2013 m. gegužės 31 d. Atsakovė šios aplinkybės nepaneigė. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. gegužės 31 d. skaitiklių parodymai buvo: 172 – šalto vandens, 328 – karšto vandens. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. pranešime nurodyta, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42354-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnį dėl neteisėto naudojimosi energija ir ryšių paslaugomis. Nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 28 d. atlikus gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūrą tualeto patalpoje yra 2 vnt. skaitiklių, kurių rodmenys yra 01090,878 ir 0508,223. Skaitikliai užplombuoti, plombos nepažeistos. Aplink esantys vamzdžiai nepažeisti, nes pakitimų nėra. Taigi skaitiklių duomenų skirtumas nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. patvirtina, kad atsakovės bute buvo leidžiamas vanduo.

Teismas laikė neįtikinamais ir neįrodytais atsakovės teiginius, kad vandenį jos bute leido bendrijos pirmininkas bei buhalterė. Aplinkybę, kad neva kiti asmenys naudojo vandenį, atsakovė grindė tik savo pačios paaiškinimais, kurie nagrinėjamu atveju nėra pakankami. Į bylą nebuvo pateikti jokie oficialūs rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovės nurodytas aplinkybes dėl neteisėto jai priklausančio turto naudojimo. Atsakovės argumentus, kad ieškovė priskaičiuodama skolas siekia atimti jos butą, ar liudytojų parodymai, kad atsakovė yra nuolat puolama, šantažuojama, persekiojama, jai daromas psichologinis spaudimas, teismas laikė deklaratyviais, dėl jų detaliau nepasisakė.

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimu UAB „Litesko“ naudai iš R. G. buvo priteista skola už šilumos energiją į butą (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. Ieškinyje ieškovė UAB „Litesko“ nurodė, kad tiekia šilumos energiją (vandens pašildymui, karšto vandens temperatūros palaikymui iki 2022 m. balandžio 20 d. (toliau – šilumos energija)). 2022 m. vasario 25 d. bendrija kreipėsi į UAB „Litesko“ Marijampolės šilumą ir pateikė 2021 m. liepos 27 d. visuotinio susirinkimo protokolą, kuriame namo bendrasavininkai nutarė pakeisti karštu vandeniu apsirūpinimo būdą ir nuo 2022 m. gegužės 1 d. pasirenka ieškovę karšto vandens tiekėja. Iki 2022 m. gegužės 1 d. daugiabučio namo savininkai buvo pasirinkę kitą apsirūpinimą karštu vandeniu, tai yra pirko šilumos energiją vandens pašildymui, o šaltą vandenį karšto vandens ruošimui iš UAB „Sudūvos vandenys“ . Šioje byloje ieškovė prašo priteisti skolą už šaltą vandenį bei vandenį, skirtą karšto vandens ruošimui (ne šilumos energiją), todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad tapati skola iš atsakovės jau buvo priteista kitais teismų sprendimais.

Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė pagal 2007 m. spalio 28 d. sutartį su Marijampolės DNSB „Žaluma“ įsipareigojo atsiskaityti laiku už teikiamas komunalines paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas (sutarties 2.5 punktas). Bendrija pranešimus dėl mokėjimų siųsdavo kiekvieną mėnesį, bet atsakovei nedeklaruojant skaitiklių parodymų, ieškovė negalėjo paskaičiuoti mokėtinos sumos. Kita vertus, netgi atsakovei pateikus rodiklių duomenis, mokėjimai nebūtų išreikšti konkrečia pinigų suma, mokėjimų dydis būtų kintantis. Vien tai, kad atsakovė turėjo mokėti ieškovei kas mėnesį, nėra pakankamas pagrindas kvalifikuoti mokėjimus kaip periodinius CK 1.125 straipsnio 10 dalies prasme. Tam, kad tam tikras mokėjimas būtų pripažintas periodine išmoka CK 1.125 straipsnio 10 dalies prasme, būtina konstatuoti kriterijų visumą, t. y. mokesčio konkretų dydį ir mokėjimo konkretų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2009). Atsakovė nėra periodinių išmokų mokėtoja ieškovės atžvilgiu. Šiuo atveju atsakovės prievolė ieškovei traktuotina, kaip skola, neturinti periodinio mokėjimo pobūdžio, todėl taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-218-390/2025).

Nustatęs, kad nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), teismas padarė išvadą, kad tiek teikdama pradinį, tiek patikslintą reikalavimą ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimą ir bylą gražinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Ieškovės teiginiai apie atsakovei „nuolat siųstus įspėjimus dėl skolos padengimo“ neatitinka tikrovės ir ieškovė viso proceso metu tokių įrodymų nepateikė. Atsakovė apie bylą sužinojo tik 2024 metais ir iškart pateikė byloje prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo.

1.2.       Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir ieškinį tenkindamas visiškai, tenkino ieškovės reikalavimą, išreikštą 2025 m. gegužės 19 d. rašte „Dėl papildomų dokumentų pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-1286-892/2025“, ir vertinant sprendimo 6 pastraipoje minimą CPK 141 straipsnio 2 dalies normą, teismas traktuoja šį ieškovės atstovo raštą dėl dokumentų pateikimo kaip ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo pareiškimą, t. y. iš esmės kaip patikslintą ieškinį. 2025 m. gegužės 19 d. raštas „Dėl papildomų dokumentų pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-1286-892/2025“ neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Jame ne tik yra nenurodytos bylos šalys, bet ir nurodomas klaidinantis procesinio dokumento pobūdis ir dalykas. Teismas, priėmęs 2025 m. gegužės 20 d. rezoliucija ieškovės raštą, 2025 m. gegužės 20 d. teismo pranešimu šį dokumentą atsakovės atstovui išsiuntė kaip pareiškimą dėl papildomų dokumentų pateikimo, nenustatęs ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo ir nenustatęs atsakovei termino tokiu pagrindu pasiruošti bylos nagrinėjimui. Bylos nagrinėjimas tiesiog buvo toliau tęsiamas 2025 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje. Ieškovė pakeitė ieškinio faktinį pagrindą, vadovavosi jau nebe ieškovės bute esančių vandens skaitiklių 2021 m. gruodžio 29 d. rodmenų ir 2013 m. gegužės 31 d. rodmenų skirtumu savo reikalavimui pagrįsti, o viso DNSB suvartoto vandens kiekio pagal bendrąjį namo apskaitos skaitiklį ir bendrijos apskaitoje pagal butų savininkų pateiktus duomenis apskaičiuoto kiekio skirtumu, be kita ko „įrodinėjant“, kad ieškovės nuomone yra „tikėtina“, kad tai yra (duomenys neskelbtini) buto įsiskolinimas, nes gyventoja R. G. vandens skaitiklio rodmenų bendrijos apskaitai piktybiškai neperduodavo. Ieškovė pakeitė ir ieškinio dalyką, nes prašė jai priteisti nebe įsiskolinimą pagal buto skaitliuko rodmenis, fiksuotus 2021 m. gruodžio 29 d., o prašė priteisti iš atsakovės viso namo suvartoto vandens kiekio ir kitų namo savininkų deklaruoto suvartoto vandens kiekio skirtumą, t. y. ieškovė įrodinėjo kitokiu laikotarpiu (iki 2022 m. sausio 31 d.) ir visiškai kitokį (960 m3 ) neva atsakovės suvartotą vandens kiekį. Ieškovė su 2025 m. gegužės 19 d. raštu pateikė sumokėtų ir priskaitytų sumų suvestinę, 2025 m. liepos 7 d. teismo posėdžio dieną ieškovė pateikė patikslintą suvestinę, kurioje įtraukė ir vandens kiekių skirtumus. Nei viena, nei kita suvestinė neatspindi suminių šalto vandens kiekio skirtumų ir suminių šalto vandens karšto vandens pašildymui kiekių skirtumo, juos galima nustatyti tik atlikus reikalingus aritmetinius veiksmus. Atlikus aritmetinius veiksmus pagal ieškovės pateiktas suvestines yra matyti, kad nuo 2025 m. gegužės 19 d. ieškovė prašė teismo iš atsakovės priteisti ieškovės apskaičiuotas sumas už 832,1 m3 šalto vandens namo suvartoto ir kitų savininkų deklaruoto kiekio skirtumą ir 127,1 m3 šalto vandens skirto karšto vandens pašildymui namo suvartoto ir kitų savininkų deklaruoto kiekio skirtumą. Tuo tarpu pagal pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir pirminį ieškinį teisme ieškovė įrodinėjo atsakovės neva suvartotą ir ieškovės už ją apmokėtą 336,233 m3 šalto vandens kiekį ir 762,878 m3 šalto vandens karšto vandens pašildymui kiekį. Akivaizdu, kad ieškovės reikalavimai bylos eigoje pasikeitė iš esmės. Ieškovės įrodinėtas 336,233 m3 šalto vandens kiekis išaugo į 832,1 m3, o šalto vandens karšto vandens pašildymui kiekis sumažėjo iš 762,878 m3 iki 127,1 m3. Taip pat pasikeitė ir šių skirtingų kiekių menamas ieškovės suvartojimo laikotarpis – laikotarpio pradžia pasikeitė iš 2013 m. gegužės 31 d. į 2019 m. birželio 1 d., o laikotarpio pabaiga perkelta iš 2021 m. gruodžio 29 d. į 2022 m. sausio 31 d.. Pirmos instancijos teismas sprendimo 22 pastraipoje konstatuodamas buto vandens skaitiklių rodmenų teisingumą, priteisė iš atsakovės „skolą“ už 495,867 m3 daugiau šalto vandens, negu fiksavo šalto vandens skaitiklis esantis bute. Yra akivaizdu, kad ieškovės įrodinėto namo suvartoto vandens kiekio ir namo savininkų deklaruoto vandens kiekio skirtumas visiškai nesutampa su bute esančių skaitiklių rodmenimis. Tai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog kiti namo savininkai deklaravo neteisingus suvartoto vandens kiekius. Dėl šios priežasties vadovautis ieškovės „patikslintu reikalavimu“ nėra jokio pagrįsto pagrindo ne tik šalto vandens kiekio apimtyje, bet ir šalto vandens skirto karšto vandens pašildymui apimtyje.

1.3.       Namo šalto vandens ir šalto vandens karšto vandens pašildymui įvadų skaitliukų rodmenų neatitikimas kitų namo savininkų deklaruotiems suvartotiems kiekiams nėra tinkamas ir patikimas įrodymas to, jog šį vandens skirtumą suvartojo būtent atsakovė jai priklausančiame bute. Teismas, suteikdamas tokią įrodomąją vertę šiems ieškovės pateiktiems duomenims, juos vertino nevisapusiškai ir neobjektyviai, dėl ko priėmė nepagrįstą ir iš esmės neteisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas formalų byloje esančių duomenų vertinimą, nenustatė šio bylos duomenų esminio prieštaravimo ir šio prieštaravimo nepašalino priimdamas skundžiamą sprendimą.

1.4.       Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės pripažintų ieškovei sumokėtų permokų. Teikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir paskesnį ieškinį ieškovė nurodė išskaičiavusi 154,69 Eur atsakovės permokos, be to pati ieškovė pateikė įrodymus apie 2022 m. vasario 25 d. ir 2025 m. kovo 28 d. L. Z. už atsakovės butą atliktus 2 pavedimus po 50 Eur, kuriuos ieškovė taip pat išskaičiavo iš savo pradinio ieškinio. Šios atsakovės sumokėtos 254,69 Eur sumos (permokos) teismas vėliau nebepripažino ir sprendime nurodė, jog ši suma yra skirta kitiems atsakovės atsiskaitymams, nors pati ieškovė šias sumas buvo išskaičiavusi iš ieškinio reikalavimų.

1.5.       Atsakovė byloje įrodinėjo, kad ji bute ginčo laikotarpiu negyveno ir pateikė tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus, kvietė apklausti liudytojus. Atsakovė pateikė AB „Ignitis“ pažymas apie tai, kad bute nebuvo vartojama elektros energija nuo 2014 m. sausio 1 d. iki bylos nagrinėjimo teisme dienos, prašė apklausti liudytojas, kurios patvirtino teisme, jog atsakovė Marijampolėje negyveno. Atsakovė prašė papildomai apklausti dar dvi liudytojas, tačiau teismas papildomų liudytojų nekvietė varžydamas atsakovės rungtyniškumą civiliniame procese. Priimdamas sprendimą teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė ginčo laikotarpiu negyveno ginčo bute „iš esmės nėra reikšminga“ (Sprendimo 22 pastraipa). Ši aplinkybė yra akivaizdžiai reikšminga, nes negyvenamame bute negali būti suvartojamas vanduo, juolab toks milžiniškas kiekis. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams, kad DNSB pirmininkas ir buhalterė „girdėjo“ būtent atsakovės bute bėgantį vandenį. Tokia aplinkybė byloje yra neįrodyta ir teismo nenustatyta.

1.6.       Atsakovė ne kartą bylos eigoje reiškė nušalinimus bylą nagrinėjančiai teisėjai dėl šališko bylos nagrinėjimo ir rodomo procesinio palankumo ieškovei. Atsakovės pareiškimai dėl nušalinimo buvo atmesti. Atsakovė lig šiol mano, jog bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo šališkas teismas ir apeliaciniu skundu prašo tai konstatuoti, įvertinant atsakovės ankstesnių pareikštų nušalinimų argumentus, bei apeliacinio skundo argumentus dėl procesinių normų ir objektyvaus bei visapusiško įrodymų vertinimo reikalavimų pažeidimų priimant neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė DNSB „Žaluma“ prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1286-892/2025 palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1.7.       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovės 2025 m. gegužės 19 d. pareiškimas dėl skolos perskaičiavimo ir dokumentų pateikimo buvo neteisėtas ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimas, pažeidžiantis CPK 141 straipsnį. Ieškovė, atlikusi detalų perskaičiavimą pagal istorines kainas ir faktinius UAB „Sūduvos vandenys“ duomenis, sumažino reikalaujamą sumą nuo l 859,50 Eur iki 1 763,33 Eur ir sukonkretino laikotarpį (nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d.). Tai nėra naujas ieškinys, o to paties reikalavimo (skolos už vandenį) apimties sumažinimas, kas nepažeidžia atsakovės interesų. Teismas 2025 m. gegužės 20 d. išsiuntė minėtą pareiškimą atsakovės atstovui, o atsakovė 2025 m. gegužės 22 d. pateikė savo atsikirtimus į jį. Tai patvirtina, kad atsakovės teisė būti išklausytai ir pasirengti gynybai nebuvo suvaržyta. Teismas pagrįstai traktavo šį procesinį veiksmą kaip reikalavimo sumažinimą, o ne visiškai naujo ieškinio pareiškimą. Ieškovė, patikslindama reikalavimą, siekė taikyti aukštesnį tikslumo standartą. Pradinis reikalavimas buvo pagrįstas skaitiklio rodmenų skirtumu per beveik devynerių metų laikotarpį (2013 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d.), kuris buvo nustatytas ikiteisminio tyrimo metu. Patikslinimas leido apsiriboti gerai dokumentuotu laikotarpiu nuo 2019 m. birželio l d. iki 2022 m. sausio 31 d., kuriam ieškovė turėjo visą pirminių dokumentų paketą (mėnesines UAB „Sūduvos vandenys“ sąskaitas) ir galėjo taikyti tikrąsias istorines kainas.

1.8.       Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovės pareigų nevykdymas lėmė būtinybę taikyti skirtumo metodiką. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė nuo 2013 m. gegužės 31 d. piktybiškai neteikė vandens skaitiklių rodmenų bendrijai. Ieškovė, kaip namo abonentas, privalėjo atsiskaityti su tiekėju UAB „Sūduvos vandenys“ pagal įvadinį namo skaitiklį. Kai buto savininkas neteikia duomenų, susidaro skirtumas tarp įvadinio skaitiklio rodmenų ir deklaruotų butų rodmenų sumos. Šį skirtumą Bendrija apmokėjo tiekėjui. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės pateikta suvestinė, pagrįsta pirminiais dokumentais (sąskaitomis faktūromis), įrodo, jog būtent dėl atsakovės nedeklaravimo susidarė 960 m3 vandens skirtumas, kurio vertė perskaičiuota į 1 763,33 Eur. Apeliantės argumentas, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus rodmenis (2021 m. gruodžio 28 d.) faktinis suvartojimas yra mažesnis nei priteistas, yra teisiškai nereikšmingas sprendžiant dėl žalos Bendrijai atlyginimo. Atsakovė, laiku nedeklaruodama rodmenų, sukūrė situaciją, kai Bendrija turėjo dengti susidariusį namo suvartojimo skirtumą. Be to, net ir policijos užfiksuoti rodmenys (nuo 172 iki 1090) neginčijamai įrodo, kad vanduo bute buvo vartojamas dideliais kiekiais, kas paneigia atsakovės poziciją, jog ji vandens nevartojo.

1.9.       Apeliaciniame skunde nurodomas argumentas dėl neįskaitytų permokų yra nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, įvertino atsakovės pateiktus mokėjimo nurodymus ir konstatavo: Mokėjimai nebuvo tiksliniai už ginčo laikotarpio šaltą vandenį (nes rodmenys nebuvo teikiami ir sąskaitos už vandenį nebuvo formuojamos). Dalį sumų ieškovė pati išminusavo arba sumažino reikalavimą dar iki teismo sprendimo. Atsakovės fragmentiškos lentelės neįrodė, kad ji padengė būtent šią konkrečią skolą, susidariusią dėl skirtumo tarp įvadinio skaitiklio ir deklaruotų kiekių. Mokėjimai, atlikti L. Z. 2022 m. vasario 25 d. ir kovo 28 d., neįrodo, kad jomis buvo dengiama skola už šaltą vandenį, nes priskaitymai už sunaudotą vandenį atsirado tik 2022 m. sausio mėnesį, o mokėjimuose nebuvo nurodyta, jog dengiama skola už vandenį (20 pastraipa). Kadangi atsakovei ginčo laikotarpiu nebuvo priskaičiuojamos įmokos už vandenį dėl rodmenų neteikimo, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad bet kokios bendrijai sumokėtos sumos automatiškai turėjo dengti būtent šią įsiskolinimo dalį.

1.10.       Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungtyniškumo principo įgyvendinimą. Apeliantė turėjo galimybę teikti dokumentus ir kviesti liudytojus. Liudytojų parodymai (V. P., V. K., J. R., J. T.-B.) buvo išklausyti, tačiau teismas pagrįstai konstatavo, kad jie nepatvirtino esminių aplinkybių dėl skolos nebuvimo ar dėl kitų asmenų neteisėto vandens naudojimo. Pavyzdžiui, liudytojos tiesiogiai nematė vandens naudojimo atsakovės bute, o tik girdėjo apie galimus konfliktus. Teismas turi teisę atsisakyti kviesti papildomus liudytojus, jei to reikia proceso ekonomiškumui užtikrinti ir esamų įrodymų pakanka, o tai nėra rungtyniškumo principo pažeidimas. Teismo atliktas atsakovės argumentų vertinimas dėl neva kitų asmenų neteisėto vandens leidimo bute buvo atliktas visapusiškai, remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, ir pagrįstai atmestas, nes atsakovės teiginiai tebuvo prielaidos ir pamąstymai, nepagrįsti rašytiniais įrodymais.

Teisėjas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau pirmosios instancijos teismui ieškinio senatį taikyti atsisakius, apeliaciniu skundu šis klausimas nekeliamas, todėl ieškinio senaties termino taikymas nėra apeliacinio skundo dalykas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1996 m. vasario 5 d. UAB „Sūduvos vandenys“ (tiekėjas) ir daugiabučio namo savininkų bendrijos „Žaluma“ (abonentas) pasirašė vandens tiekimo ir kanalizavimo sutartį Nr. 247, pagal kurią tiekėjas įsipareigojo patiekti, o abonentas – naudodamas neviršyti nurodytų geriamojo vandens kiekių. Už sunaudotą vandenį, taip pat vandenį, sunaudotą virš sutartinių kiekių, už kanalizuotą vandenį abonentas įsipareigojo sumokėti (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 95-96). 1997 m. balandžio 10 d. daugiabučio namo savininkų bendrijos „Žaluma“ (abonentas) ir UAB „Sūduvos vandenys“ (tiekėjas) įsipareigojo tiekti abonentui geriamą vandenį, o ieškovė (abonentas) įsipareigojo už jį apmokėti (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 97-98).

2019 m. birželio 1 d. tarp ieškovės (abonento) ir UAB „Sūduvos vandenys“ (vandens tiekėjo) buvo sudaryta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, pagal kurią vandens tiekėjas įsipareigojo tiekti abonentui iki vandens tiekimo ir vartojimo ribos saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį šaltą geriamą vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, o abonentas įsipareigojo laiku atsiskaityti už patiektą vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (sutarties 2, 8.6 punktai). Sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta atsižvelgiant į vandens tiekėjui pateikto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų rašytinį sprendimą, pagal kurį butų ir kitų patalpų savininkai, realizuodami jiems Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnyje numatytas teises, pasirinko geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribą namo įvade (sutarties 1 punktas). Abonentas įsipareigojo tinkamai paskirstyti ir išdalinti apmokėjimui daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams (nuomininkams ar kitiems teisėtiems valdytojams) visą namo įvadinio apskaitos prietaiso užfiksuotą geriamojo vandens ir po jo naudojimo susidarančių nuotekų kiekį, įskaitant apskaitos veiklą (sutarties 8.1 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Sūduvos vandenys“ teikia sąskaitas ieškovei už namui (duomenys neskelbtini), patiektą šaltą vandenį ir šaltą vandenį, sunaudotą karšto vandens ruošimui (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 99-103).

2007 m. spalio 28 d. Marijampolės DNSB „Žaluma“ ir atsakovė kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo laiku atsiskaityti už teikiamas komunalines paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas (sutarties 2.5 punktas) (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 76). Iš bylos duomenų matyti, kad bendrija atsakovei teikė sąskaitas už namui suteiktas paslaugas (namo administravimą, šilumos tinklų eksploatavimą, aplinkos priežiūrą ir kt.). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė.

Iš ieškovės pateiktos suvestinės pagal UAB „Sūduvos vandenys“ pateiktas sąskaitas matyti, kad atsakovei skola už šaltą vandenį bei vandenį, skirtą karšto vandens ruošimui, paskaičiuota, kaip visam namui priskaičiuotų įmokų bei kitų namo bendrasavininkų deklaruotų (sumokėtų) skaitiklių skirtumas.

Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad paskutiniai atsakovės bute nurašyti skaitliukų duomenys buvo 2013 m. gegužės 31 d. ir šalto vandens žymuo buvo 172, o karšto vandens žymuo buvo 328 (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 87-90).

Nutartyje nutraukti ikiteisminį tyrimą, be kita ko, nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 28 d. buvo atlikta krata bute (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad apskaitos skaitikliai užplombuoti skaitiklių plombomis. Pašalinių vamzdžių ir įrenginių, prijungtų prie vandentiekio nerasta. Virš tualeto yra 2 vnt. skaitliukų, kurių rodmenys yra 01090,878 ir 0508,223. Skaitliukai yra užplombuoti, plombos nepažeistos (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 80-86).

Iš UAB „Sūduvos vandenys“ rašto matyti, kad su DNSB „Žaluma“ Geriamojo vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo buvo sudaryta 1997 m. balandžio 10 d. sutartis, kuri nutraukta 2023 m. balandžio 30 d. Sutarties galiojimo metu buvo tiekiamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo paslaugos. Tarpusavio įsiskolinimų sutarties galiojimo metu nebuvo (e. bylos apyrašas, t. 4, b. l. 104).

Dėl procesinių pažeidimų ir teismo (ne)šališkumo

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, pažeistas rungtyniškumo principas, o bylą nagrinėjusi teisėja galimai buvo šališka.

Atsakovė tą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė šaukti dvi papildomas atsakovės nurodytas liudytojas (e. bylos apyrašas, t. 2, b. l. 40-44) vertina kaip rungtyniškumo principo pažeidimą. Kaip matyti iš proceso pirmosios instancijos teisme eigos, atsakovė aplinkybę, kad negyveno bute, įrodinėjo liudytojų pagalba. Šiai aplinkybei įrodyti atsakovė prašė teismo posėdyje apklausti liudytojas V. P., V. K., J. R., J. T.-B.. Šios liudytojos buvo apklaustos teismo posėdyje. Liudytoja V. K. paaiškino, kad atsakovė bute nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. negyveno. Liudytoja J. R. parodė, kad atsakovė 2014 m. žiemą nuomojo butą Kalvarijose, vėliau gyveno Druskininkuose. Liudytoja J. T. – B. parodė, kad atsakovė ilgai gyveno kituose miestuose (Palangoje, Druskininkuose). Kaip matyti iš atsakovės rašytinio paaiškinimo, R. K. bei L. Z., kurias šaukti į teismo posėdį atsisakė teismas, turėjo paaiškinti tas pačias aplinkybes. Taigi, teismas tenkino atsakovės prašymą dėl keturių liudytojų, turėjusių paaiškinti tas pačias aplinkybes, šaukimo į teismo posėdį. Pažymėtina, kad teismas vadovaujasi proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), todėl teismo veiksmai, netenkinant atsakovės prašymo šaukti į teismo posėdį dvi liudytojas, kurios paaiškintų tas pačias aplinkybes, kaip ir kitos keturios liudytojos, kurias teismas atsakovės prašymu šaukė į teismo posėdį, nevertintinas kaip rungtyniškumo principo pažeidimas.

Apeliacinį skundą apeliantė grindžia bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumu, turint išankstinį nusistatymą prieš atsakovę bei rodant palankumą ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023, 71 punktas, 2024 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-916/2024, 59 punktas).

Visų pirma, nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis. Antra, siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, dalyvaujantis byloje asmenys gali pasinaudoti teismo nušalinimo institutu. Tačiau, kaip matyti iš proceso pirmosios instancijos teisme eigos, nušalinimo pareiškimai buvo išnagrinėti ir pripažinti nepagrįstais. Trečia, apeliantės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie pirmosios instancijos teismo galimą šališkumą. Pažymėtina, kad nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (šiuo atveju atsakovė). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad teismo proceso atsakovės teisė teikti (rinkti) įrodymus, duoti paaiškinimus ir įgyvendinti kitas CPK 42 straipsnyje nustatytas procesines teises būtų suvaržytos ar apribotos. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius realių faktų, kurie keltų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumo nagrinėjant šią civilinę bylą, darytina išvada, kad ir šiuo aspektu nėra absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.

Dėl faktinio ieškinio pagrindo ir dalyko keitimo

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl ieškinio pagrindo keitimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės atliktas laikotarpio, už kurį prašo priteisti skolą, patikslinimas (nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d., o ne už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d, kaip buvo nurodyta ieškinyje) bei skolos susidarymo apskaičiavimo būdo pakeitimas, o taip pat skolos, kurią prašo priteisti, sumos sumažinimas, nereiškia ieškinio dalyko arba/ir pagrindo pakeitimo CPK 141 straipsnio prasme.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė, pareiškusi ieškinį priteisti 1 859,50 Eur skolos pagal nutrauktame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-42354-21 užfiksuotus vandens skaitliukų parodymus ir jų skirtumą su 2013 m. gegužės 31 d. deklaruotais rodmenimis, t. y. už 336,233 m3 šalto vandens ir 762,878 m3 šalto vandens karšto vandens pašildymui – už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d., 2025 m. gegužės 19 d. ieškovė pateikė teismui raštą „Dėl papildomų dokumentų pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-1286-892/2025“ (e. bylos apyrašas, t. 3, b. l. 1), kuriame, be kita ko, nurodo, kad per laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. UAB „Sūduvos vandenys“ pateiktose sąskaitose sunaudoti vandens kubai pagal bendrąjį namo apskaitos skaitiklį skiriasi nuo bendrijos apskaitoje pagal butų savininkų pateiktus duomenis 960,20 kub., kurių suma perskaičiuota pagal kiekvieno mėnesio vandens kainas yra 1 763,33 Eur, todėl mažina ieškinio reikalavimą nuo 1 859,50 Eur iki 1 763,33 Eur.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką.  Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y.  negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ir faktinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021, 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 61 punktas).

Ieškovė ieškinio reikalavimą sumažino ir vietoje ieškiniu prašytos 1 859,50 Eur skolos prašė priteisti 1 763,33 Eur skolą. Sisteminė CPK normų analizė leidžia daryti išvadą, jog ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju ieškovė tik pakeitė skolos sumą, tačiau ieškinio dalykas – skola už vandenį, nepasikeitė, todėl vertintina, kad ieškinio dalykas nebuvo pakeistas.

Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-916/2025).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju ieškinio dalykas arba pagrindas nesikeičia, o tik padidėja jų pagrįstumas ir įrodytumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019, 31 punktas).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė patikslino laikotarpį, už kurį prašė priteisti skolą ir nurodė kitokį skolos apskaičiavimo būdą, tačiau faktinis ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovė grindė savo reikalavimą dėl skolos priteisimo, t. y., kad atsakovė nėra bendrijai sumokėjusi už vandenį, viso proceso metu nebuvo keičiami. Atsižvelgiant į tai, reikalavimo patikslinimas laikytinas tik ieškinio faktinių aplinkybių patikslinimu, bet ne ieškinio pagrindo keitimu CPK 141 straipsnio prasme.

Be to, net ir vertinant, jog buvo pakeistas ieškinio dalykas arba pagrindas, iš proceso eigos matyti, kad 2025 m. gegužės 20 d. teismas rezoliucija raštą priėmė ir nurodė išsiųsti gautą raštą, šis 2025 m. gegužės 20 d. buvo išsiųstas atsakovės atstovui, šis turėjo galimybę su juo susipažinti, bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimo dėl ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo, teikė procesinius dokumentus (2025 m. rugpjūčio 28 d. buvo teiktas triplikas (DOK-44262)), dalyvavo teismo posėdyje, taigi bet kuriuo metu galėjo pareikšti tiek savo poziciją dėl naujų įrodymų, tiek pateikti įrodymus, paneigiančius šiuos įrodymus. Todėl spręstina, kad, jeigu būtų vertinama, jog buvo pakeistas ieškinio dalykas arba pagrindas, net ir ne visiškai tiksliai įgyvendinus CPK 141 straipsnio 2 dalies reikalavimą, procesinio lygiateisiškumo principas nebuvo pažeistas. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato. Atsakovei tik apeliaciniame skunde reiškiant argumentus dėl nepagrįsto ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo, atsižvelgiant į ginčo faktines aplinkybes, ypač į proceso koncentruotumo reikalavimą, darytina išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju, kai nebuvo taikytas CPK 141 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas teikti atsikirtimus ir įrodymus, nebuvo apribotos atsakovės procesinės teisės.

Dėl skolos (ne)priteisimo

Ieškovė prašė teismą priteisti iš atsakovės skolą už šaltą vandenį ir šaltą, vandenį skirtą karšto vandens paruošimui, už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. Ieškovės teigimu, atsakovės skola yra 1 763,33 Eur. Ieškovė prašomą priteisti skolą apskaičiuoja kaip skirtumą pagal bendro skaitliuko parodymus (viso namo butų savininkų sunaudotą vandenį) ir viso namo deklaruotų gyventojų duomenų sumą. Ieškovė teigia, kad vienintelė atsakovė nurodytu laikotarpiu nedeklaravo sunaudoto vandens duomenų, absoliučiai visi kiti namo butų savininkai duomenis deklaravo, todėl skirtumas tarp sunaudoto vandens ir deklaruotų duomenų ir yra atsakovės sunaudoto vandens kiekis, už kurį atsakovė neatsiskaitė.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ginčo laikotarpiu ieškovė buvo UAB „Sūduvos vandenys“ abonentas ir ji atsiskaitydavo už viso namo butų savininkų sunaudotą vandenį, o atsakovė pagal 1997 m. sutartį su ieškove turėjo su ja atsiskaityti už komunalines paslaugas. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Ginčas kyla dėl to, ar atsakovė ginčo laikotarpiu sunaudojo ieškovės nurodomą vandens kiekį ir ar už jį neatsiskaitė.

Teismo pareiga tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą procesinį sprendimą yra neatsiejamai susijusi su pareiga tinkamai įvertinti byloje pateiktus įrodymus. Teismo funkcija yra tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 42 punktas).

Iš byloje ieškovės pateikto DNSB „Žaluma“ priskaitytų sumų pagal PVM sąskaitas faktūras iš UAB „Sūduvos vandenys“ ir bendrijos buto savininkams per 2019 m. birželio 30 d. – 2022 m. sausio 31 d. suvestinės matyti, kad ginčo laikotarpiu skirtumas už šaltą vandenį pagal įvadinį skaitiklį kubais ir pagal butų deklaruotus parodymus kubais iš viso yra 809,70 kubiniai metrai šalto vandens bei 137,50 kubiniai metrai šalto vandens, skirto karšto vandens paruošimui (apskaičiuota visų mėnesių suma pagal ieškovės pateiktą lentelę). Taigi, ieškovė nurodo, kad atsakovė per ginčo laikotarpį sunaudojo 809,70 kubinius metrus šalto vandens bei 137,50 kubinius metrus šalto vandens, skirto karšto vandens paruošimui. Pagal sunaudoto vandens kiekius ieškovė, įvertindama atitinkamais laikotarpiais buvusias vandens kainas, apskaičiuoja skolą.

Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad paskutiniai atsakovės bute nurašyti skaitliukų duomenys buvo 2013 m. gegužės 31 d. ir šalto vandens žymuo buvo 172, o karšto vandens žymuo buvo 328 (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 87-90). Nutartyje nutraukti ikiteisminį tyrimą, be kita ko, nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 28 d. buvo atlikta krata bute (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad apskaitos skaitikliai užplombuoti skaitiklių plombomis. Pašalinių vamzdžių ir įrenginių, prijungtų prie vandentiekio nerasta. Virš tualeto yra 2 vnt. skaitliukų, kurių rodmenys yra 01090,878 ir 0508,223. Skaitliukai yra užplombuoti, plombos nepažeistos (e. bylos apyrašas, t. 1, b.. 80-86). Taigi, skirtumai tarp šalto vandens skaitliuko parodymų tarp 2013 m. gegužės 31 d. ir 2021 m. gruodžio 29 d. yra 336,233 kub. m., o tarp šalto vandens, skirto karšto vandens paruošimui, skaitliuko parodymų yra 762,88 kub. m.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino byloje esančių duomenų dėl skaitliukų parodymų ir už šalto vandens sunaudojimą priteisė nepagrįstai per daug.

Atsakovei laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d. pagal skaitliukų, dėl kurių parodymų teisingumo nekyla abejonių, sunaudojus 336,233 kub. m. nėra pagrindo teigti, kad ji sunaudojo 809,70 kub. m. šalto vandens, nes to nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Todėl spręstina, kad ieškovė įrodė atsakovę sunaudojus 336,233 kubinius metrus vandens. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovė tiksliai neįrodė kokiu laikotarpiu atsakovė vandenį sunaudojo, skolą apskaičiuoja vertindamas žemiausią ginčo laikotarpiu buvusią kainą. Taigi, atsakovei laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. sunaudojus 321,6 kubinius metrus šalto vandens (apskaičiuota visų mėnesių suma pagal ieškovės pateiktą lentelę), kurio kaina tuo laikotarpiu buvo po 1,815 Eur už kubinį metrą, apskaičiuojama 583,70 Eur skola, o likusi sunaudota vandens dalis (336,233-321,6 = 14,633) apskaičiuojama pagal vandens kainą, buvusią nuo 2020 m. liepos mėn., t. y. po 2 Eur už kubinį metrą ir skola yra 29,27 Eur. Todėl atsakovės bute sunaudoto šalto vandens kaina iš viso yra 612,97 Eur.

Be to, ieškovė už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d. už šaltą vandenį, skirtą karšto vandens paruošimui, prašo priteisti iš atsakovės tik už sunaudotus 137,5 kubinius metrus vandens. Kaip jau minėta, ieškovės pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką. Teismas neturi pagrindo išeiti už ieškinio ribų. Todėl spręstina, kad ieškovė, pati pasirinkusi skolos apskaičiavimo būdą, turi teisę į skolos priteisimą už 137,5 kubinius metrus šalto vandens, skirto karšto vandens paruošimui. Taigi, atsakovei laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. sunaudojus 54,9 kubinius metrus šalto vandens, skirto karšto vandens paruošimui (apskaičiuota visų mėnesių suma pagal ieškovės pateiktą lentelę), kurio kaina tuo laikotarpiu buvo po 1,635 Eur už kubinį metrą, apskaičiuojama 89,77 Eur skola. Atsakovei laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. sunaudojus 82,6 kubinius metrus šalto vandens, skirto karšto vandens paruošimui (apskaičiuota visų mėnesių suma pagal ieškovės pateiktą lentelę), kurio kaina tuo laikotarpiu buvo po 1,8 Eur už kubinį metrą, apskaičiuojama 148,68 Eur skola. Todėl atsakovės bute sunaudoto šalto vandens, skirto karšto vandens paruošimui, kaina iš viso yra 238,45 Eur.

Visa atsakovės bute sunaudoto vandens, už kurio kainos nesumokėjimą ieškovė prašo priteisti skolą,  kaina yra 851,42 Eur.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino pačios ieškovės išskaičiuotos 154,69 Eur permokos už 2022 m. sausio mėn. (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 92) bei L. Z. „už butą (duomenys neskelbtini) R. G.“ 2022 m. vasario 25 d. sumokėtų 50 Eur bei 2022 m. kovo 28 d. sumokėtų 50 Eur (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 93-94).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios sumos neįrodo, kad atsakovė vykdė prievolę apmokėti išlaidas už jai priklausančiame bute sunaudotą šaltą vandenį ir šaltą vandenį, skirtą karšto vandens paruošimui, ginčo laikotarpiui, nes, kaip jau minėta, jai tokios įmokos nebuvo priskaičiuojamos atsakovei neteikiant skaitiklių rodmenų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia išvada.

Pažymėtina, kad namo administravimui skirtas lėšas, gautas iš namo gyventojų, apskaito ir paskirsto DNSB. Ir tik pati bendrija atsakinga už tikslią ir tinkamą tokių lėšų apskaitą bei apskaitos dokumentaciją. Kaip matyti iš pačios ieškovės pateikto (duomenys neskelbtini) buto priskaitymo ir mokėjimo paaiškinimo, už 2022 m. sausio mėnesį bendrija nurodė 154,69 Eur permoką ir šią permoką siejo būtent su apmokėjimu už vandenį. Šią permoką, apskaičiuodama ieškinį, pati bendrija iš skolos sumos eliminavo. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad 154,69 Eur suma negali būti siejama su apmokėjimu už vandenį. Todėl 154,69 Eur suma mažintina iš atsakovės priteistina skola.

Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, L. Z. „už butą (duomenys neskelbtini) R. G.“ 2022 m. vasario 25 d. sumokėjo 50 Eur bei 2022 m. kovo 28 d. sumokėjo 50 Eur (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 93-94). Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės prievoles mokėti ieškovei už kokias nors kitas komunalines paslaugas, su kuriomis galėtų būti siejamos nurodytos sumokėtos sumos. Atsakovei teigiant, kad sumokėjo už vandenį, ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šios įmokos buvo paskirstytos kitoms komunalinėms paslaugoms apmokėti. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šios sumos nesietinos su atsakovės apmokėjimu už vandenį ir spręstina, kad atsakovė įrodė, jog šias sumas sumokėjo už vandenį, o ieškovei priteistina skola mažintina 100 Eur.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, jų tarpusavio ryšio, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą, kuris yra keistinas. Apibendrinant iš atsakovės ieškovei priteistina 596,73 Eur skola.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju ieškovė už ieškinį sumokėjo 42 Eur žyminio mokesčio, 2 Eur pirmosios instancijos teismo sprendimu jai grąžinti. Ieškovės atstovavimo išlaidos sudarė 1 375 Eur. Ieškovė prašė priteisti 1 763,33 Eur skolą, priteista skola yra 596,73 Eur, todėl spręstina, kad ieškinys patenkintas 33,84 proc. Atsižvelgiant į patenkinto ieškinio dalies proporciją, ieškovei iš atsakovės priteistina (1 375 Eur+40 Eur)/33,84 proc. = 478,84 Eur.

Atsakovei buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisinė pagalba, kurios išlaidų suma yra 1 310,42 Eur (DOK-55431). Atsižvelgiant į atmestos ieškinio dalies proporciją (66,16 proc.), iš ieškovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteistina 866,97 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintai ir atmestai apeliacinio skundo daliai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidų dalis, nuo kurios apeliantė yra atleista, proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai yra priteistina iš ieškovės.

Apeliaciniu skundu buvo ginčijama 1 763,33 Eur suma, priteistą skolą sumažinus, liko priteista 596,73 Eur, todėl patenkinta 66,16 proc. apeliacinio skundo dalis.

Apeliantė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nuo žyminio mokesčio sumokėjimo apeliantė yra atleista.

Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų advokatės pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsiliepimo į apeliacinį skundą turiniu, pažymi, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, reiškiami ir argumentai dėl apeliacinio skundo dėl ieškinio senaties termino, nors apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl ieškinio senaties termino. Todėl spręstina, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą dalis yra nesusijusi su apeliacijos dalyku, bereikalinga, taip dirbtinai didinant atsiliepimo argumentų apimtį, o kartu ir išlaidas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės paremtas 7 argumentais, iš kurių vienas yra nesusijęs su apeliacijos dalyku, sprendžia, kad ieškovės pagrįstos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra 500:7x6=428,57 Eur. Todėl ieškovei proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai priteistina 428,57 x 66,16 proc. = 283,54 Eur. Be to, iš ieškovės proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai priteistina žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo atsakovė buvo atleista. Mokėtinas žyminis mokestis buvo 40 Eur, patenkinta 66,16 proc. apeliacinio skundo dalis, todėl iš ieškovės priteistina 26,46 Eur žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo atsakovė buvo atleista.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Žaluma“, į. k. 151397163, iš atsakovės R. G., gim. (duomenys neskelbtini), 596,73 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 73 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (596,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 478,84 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš daugiabučio namo savininkų bendrijos „Žaluma“, į. k. 151397163, 866,97 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 97 ct) bylinėjimosi išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).“

Priteisti iš daugiabučio namo savininkų bendrijos „Žaluma“, į. k. 151397163, 26,46 Eur žyminį mokestį valstybei (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti daugiabučio namo savininkų bendrijai „Žaluma“, į. k. 151397163, iš atsakovės R. G., gim. (duomenys neskelbtini), 283,54 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                             Tomas Romeika