Civilinė byla Nr. 2S-638-324/2012;

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-04409-2011-9;

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Vytautas Turauskis;

Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. kovo 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. L. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1444-787/2011 pagal L. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išvadą byloje duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

nustatė:

ieškovė padavė ieškinį, kuriuo prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti šalių nepilnametės dukters K. L. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai K. L. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 900 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 2011 m. birželio–rugpjūčio mėn., nustatyti atsakovo ir dukters K. L. bendravimo tvarką, nustatyti ieškovei ir nepilnametei dukrai K. L. uzufruktą į ¼ dalį atsakovui nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, nustatyti, kad ieškovė ir atsakovas solidariai atsako pagal 2007 m. rugpjūčio 6  d. su AB „Swedbank“ sudarytą kredito sutartį Nr. 07-078359-FA.

Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovo laikiną bendravimo su šalių nepilnamete dukterimi K. L. tvarką:

1. Atsakovas su nepilnamete dukra K. L. praleidžia kas antrą savaitgalį, paimdamas dukrą prie jos gyvenamosios vietos ar iš ugdymo įstaigos penktadienį nuo 17 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19.30 val.

2. Atsakovas su nepilnamete dukra K. L. praleidžia kiekvieną trečiadienį nuo 17.00 val. iki 19.30 val. tomis savaitėmis, kada atsakovas privalo bendrauti su dukra savaitgaliais.

3. Atsakovas su nepilnamete dukra K. L. praleidžia kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 19.30 val. tomis savaitėmis, kada atsakovas neprivalo bendrauti su dukra savaitgaliais.

4. Atsakovas su nepilnamete dukra K. L. praleidžia atostogas vasaros metu ne daugiau kaip dvidešimt vieną dieną iš anksto suderintu tarp šalių laiku.

5. Šv. Kalėdų švenčių metu atsakovas su nepilnamete dukra K. L. praleidžia pirmą šv. Kalėdų dieną – poriniais metais, antrą šv. Kalėdų dieną – neporiniais metais, paimdamas dukrą prie jos gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 19.30 val.

6. Visais atvejais atsakovas su nepilnamete dukra K. L. bendrauja kitoje vietoje nei nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, ir nustatytu metu atsakovas nepilnametę dukrą K. L. pasiima ir grąžina ieškovei prie nepilnametės dukters K. L. gyvenamosios vietos (įėjimo į namo laiptinę).

Prašymą grindė tuo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta asmeniniams neturtiniams nepilnametės dukters ir ieškovės interesams. Nurodė, kad būtina aiški bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka, nes pastaruoju metu atsakovas susitikimų ir bendravimo su dukterimi prašo netikėtai, iš anksto jų nederindamas, paskutinėmis akimirkomis pranešdamas, jog atvažiuoja pasiimti dukters. Tokiu būdu yra apsunkinamas ieškovės ir dukters laiko planavimas ir asmeninės veiklos organizavimas. Ieškovei tenka atšaukti suplanuotus užsiėmimus ar veiklą, pagal atsakovo pageidavimus skubiai keisti savo ir dukters planus. Dėl to nepagrįstai nukenčia ieškovės ir dukters bendravimas, apsunkinamas jų asmeninis gyvenimas. Taip pat nurodė, kad 2011 m. spalio 16 d. įvyko konfliktas su į ieškovės butą norėjusiu patekti atsakovu, neva siekusiu apginti dukters interesus. Neleisdama jėga atidaryti savo gyvenamosios vietos durų, ieškovė patyrė raktikaulio sužalojimą (įtariamas lūžis). Dėl to buvo iškviesta policija ir abu sutuoktiniai parašė pareiškimus dėl šio įvykio.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog nesiėmus prašomos laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Padarė išvadą, kad prašomos nustatyti laikinosios bendravimo tvarkos sąlygos yra be pagrindo smulkiai detalizuotos ir jų tikslus vykdymas sukeltų šalims papildomas konfliktines situacijas, tokiu būdu pakenkiant vaiko interesams. Laikė, kad nusistovėjusi atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra priimtinesnė vaikui, šalys turi mažiau galimybių konfliktuoti.

Atskiruoju skundu ieškovė nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Neatsižvelgta ir neįvertinta, jog yra nagrinėjama šeimos byla, ieškovė prašo taikyti specialias šeimos teisės normomis reglamentuojamas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas nepagrįstai vertintas vien tik pagal bendrąsias CPK teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Klausimo dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo sprendimas teikiant prioritetą bendrosioms CPK normoms, reglamentuojančioms laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, arba atsisakymas taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę, motyvuojant tuo, jog ji nėra numatyta CK 3.65 straipsnio 2 dalies sąraše, iš esmės paneigia nepilnamečio vaiko interesų apsaugos principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nevertinta, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms. Ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, neturi tikslo ir neketina riboti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi. Priešingai, siekia nustatyti minimalią bendravimo tvarką, nes vaikas nori bendrauti su tėvu, o atsakovas, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovas bendru susitarimu nesutinka nustatyti aiškios bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos. Bendravimo tvarka turės būti nustatyta galutiniu teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje. Nutraukdamas santuoką, be bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo teismas turi išspręsti ir kitus klausimus. Vienas jų – klausimas dėl bendrosios jungtinės ieškovo ir atsakovo nuosavybės padalinimo. Tarp ieškovės ir atsakovo yra ginčas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo. Dėl to galutinio sprendimo įsiteisėjimas santuokos nutraukimo byloje, o kartu ir klausimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku sprendimas, bus nukeltas neapibrėžtai ilgam laikui. Neapibrėžtai ilgas laikotarpis, kai bendravimo tvarka su nepilnamete dukra yra neaiški, neatitinka vaiko interesų.

Aplinkybė, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra tiesiogiai numatyta CK 3.65 straipsnio 2 dalyje pateikiamame sąraše, nepaneigia ieškovės prašymo teisinio pagrįstumo. Formaliai vadovaudamasi CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytu sąrašu, ieškovė turėtų reikšti prašymą dėl 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo. Kadangi ginčo dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nėra, nėra pagrindo spręsti šio klausimo. Aplinkybė, jog CK 3.65 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nėra numatyta galimybė teismui nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kurios prašo ieškovė, vertintina kaip teisės spraga, kurią teismas turėtų spręsti CPK 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Dėl to taikytina įstatymo analogija su 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta laikinąja apsaugos priemone – teismo teise nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų arba galimybė nustatyti laikinąją bendravimo tvarką aiškintina kaip sudėtinė 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės dalis.

Įvertintina, kad teismai, nagrinėdami šeimos bylas, faktiškai taiko laikinąją apsaugos priemonę – laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011, Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-610-264/2009).

Nevertintos ieškovės 2011 m. gruodžio 15 d. prašyme nurodytos aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms. Nustačius laikiną bendravimo tvarką, nepilnametė dukra turėtų galimybę tiksliai žinoti, kad ji susitiks su tėvu, jai nereiktų nuolat laukti jo skambučių ir momentinių pasiūlymų. Aiški bendravimo tvarka su nepilnamete dukterimi yra būtina, nes pastaruoju metu atsakovas susitikimų ir bendravimo su dukterimi prašo netikėtai, iš anksto jų nederindamas, paskutinėmis akimirkomis pranešdamas, jog atvažiuoja pasiimti dukters. Tokiu būdu yra apsunkinamas dukters ir ieškovės laiko planavimas, veiklos organizavimas. Ieškovei tenka atšaukti suplanuotus užsiėmimus ar veiklą, pagal atsakovo pageidavimus skubiai keisti dukters ir savo planus. Dėl to nepagrįstai nukenčia dukters ir ieškovės bendravimas, nepagrįstai apsunkinamas dukters ir ieškovės asmeninis gyvenimas.

Nepagrįsta išvada, kad nusistovėjusi atsakovo bendravimo tvarka yra priimtinesnė nepilnamečiui, abi šalys turi mažiau galimybių konfliktuoti. Neįvertinta, jog tarp šalių yra ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Aplinkybė, jog ieškovė prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, siekdama aiškumo ir siūlydama didesnį atsakovo dalyvavimą dukters gyvenime, o atsakovas su tuo nesutinka, patvirtina, jog šalys nesutaria dėl bendravimo tvarkos. Akivaizdus nesutarimo dėl bendravimo su dukterimi tvarkos įrodymas yra 2011 m. spalio 16 d. tarp šalių įvykęs konfliktas. Nesant aiškios atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, didėja ieškovės ir atsakovo galimybės konfliktuoti, nes neplanuojant atsakovo pasimatymų su dukterimi, kiekvieną kartą ieškovei ir atsakovui tenka papildomai aiškintis, kada atsakovas gali pasiimti dukterį, kodėl negali ir pan. Ieškovė siekia vengti konfliktų, išleidžia dukterį su tėvu, dėl to keičia savo ir dukters planus, nes pagrįstai nerimauja (atsakovas nuolat teismo pirmininkui teikia skundus dėl ieškovės elgesio) dėl atsakovo priekaištų ir nepagrįstų reikalavimų reiškimo, susijusių su tariamu draudimu jam bendrauti su nepilnamete dukterimi. Dėl to sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindo, vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgtina ne tik į nepilnametės dukters, bet ir ieškovės interesus.

Nepagrįstas motyvas, jog tvarka pernelyg detalizuota. Ieškovė pagrindė siūlomos tvarkos būtinumą ir sąlygas. Manydamas, jog tvarka pernelyg detalizuota, teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo argumentus, galėjo spręsti dėl jos pakeitimo (teismo vaidmuo šeimos bylose).

Prašo panaikinti nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti ieškovės prašymą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad analogišką ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi jau atmetė, ši nutartis yra galiojanti. Nėra teisės normos, pagrindžiančios ieškovės pateiktą prašymą. Iš atsakovo pusės nėra ginčo dėl bendravimo su nepilnamete dukra, t. y. nėra pareikšto prašymo faktinio pagrindo. Toks prašymas turėtų būti reiškiamas to sutuoktinio, kuris gyvena skyrium nuo nepilnamečio vaiko ir neturi galimybės matytis su nepilnamečiu vaiku, o ne priešingai. Tariamą ginčą dėl bendravimo tvarkos kelia pati ieškovė, o jos formuluojamų prašymų turinys rodo, kad ji labiau siekia nustatyti pareigą atsakovui tam tikromis dienomis rūpintis nepilnamete dukra, nepaisant jo galimybių tai įgyvendinti. Mano, kad patenkinus ieškovės prašymą, teismo nutartis būtų pateikta nepilnametei dukrai, išaiškinant jai kokiomis konkrečiai dienomis atsakovas privalės ja rūpintis. Atsakovui to nepadarius, šalių dukrai būtų aiškinama, kad atsakovas netinkamai vykdo tėvo pareigas. Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne veikdama nepilnamečio vaiko interesais, o siekdama pakenkti atsakovui. Yra nusistovėjusi atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka – atsakovas bendrauja su dukra vieną arba du kartus per savaitę pagal dukros galimybes, suderinęs bendravimo tvarką su ieškove ir nepilnamete dukra. Po 2011 m. spalio 16 d. įvykio, kai ieškovė panaudojo smurtą atsakovo atžvilgiu, nebuvo jokių konfliktinių situacijų. Pradėtas tyrimas dėl atsakovo sveikatos sutrikdymo galimai sudrausmino ieškovę ir ji nebedaro dirbtinių kliūčių atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimui. Ieškovės argumentai dėl įstatymo analogijos taikymo yra nepagrįsti, nes teismui suteikta teisė taikyti įstatymo analogiją tik esant ginčui tarp šalių, o šiuo atveju nėra ginčo dėl bendravimo su nepilnamete dukra.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civilinio kodekso normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CK 3.3 str. yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. CK 3.161 str. viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais bei giminaičiais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės.

Pagal CPK redakcijos 144 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai, jų nesiėmus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 265 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų. Tuo būdu laikinąsias apsaugos priemones įstatymų leidėjas pirmiausiai susiejo su ieškinio reikalavimais.

Bylos, kurioje priimtino teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio dalykas – atsakovo bendravimo su dukra K. tvarkos nustatymas.

Iš šalių procesinių dokumentų turinio akivaizdu, kad atsakovas su dukra bendrauja. Tuo vadovaudamasis teismas sprendžia, jog atsakovo ir dukters nuolatinis ryšys nėra nutrūkęs, todėl teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas ar neįmanomas nei procesiniu požiūriu, nei asmeninių neturtinių vaiko teisių užtikrinimo aspektu.

Apeliantės teigimu, laikinoji apsauga būtina dėl to, kad aiškios bendravimo tvarkos nebuvimas bei spontaniški atsakovo vizitai didina ieškovės ir atsakovo galimybes konfliktuoti, nepagrįstai apsunkina ieškovės ir šalių dukters asmeninį gyvenimą, planuojant savo laiką ir veiklą.

Su šiuo argumentu nesutiktina.

CK 3.170 straipsnio pirmoji dalis įtvirtina tėvo ar motinos, negyvenančio kartu su vaiku,  teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, įstatymo trečioji dalis įpareigoja tėvą ar motiną, pas kuriuos gyvena vaikas, nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.  Laikinąją apsaugą ieškovė prašo taikyti ne atsakovo bendravimo su vaiku uždraudimui ar įpareigojimui bendrauti, pastarosios pareigos nevykdant, o esamo bendravimo  minimalizavimui ir detalizavimui. Pastaroji aplinkybė - bendravimo su vaiku apimtis ir tvarka - yra nagrinėjamos bylos šalių ginčo dalykas. Darytina išvada, kad tol, kol šalys šio ginčo išsprendimui nepateikė reikalavimus ir atsikirtimus į reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, būtinų bylos išnagrinėjimui iš esmės, bei nesant pagrindo manyti, jog klausimo sprendimo metu esančiu  bendravimu yra pažeidžiami konkretūs vaiko interesai ir teisės, susiję su vaiko ugdymu,  poilsiu, įvairia veikla ar kitomis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme reglamentuotomis vaiko teisėmis, nėra įstatyminio pagrindo įpareigoti atsakovą iki teismo sprendimo priėmimo bendrauti su vaiku tiksliai apibrėžtu laiku, iš dalies – ir būdu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog  smulkiai detalizuotas laikinasis bendravimas ir tikslus jo vykdymas vaiko dienotvarkės planavimo požiūriu jo interesų neapsaugotų labiau, nei laisvas bendravimas (vadovaujantis protingumo principais, dėl susitikimų laiko, tikslų bei kitų vaiko dienotvarkės elementų galima susitarti įvairiomis ryšio priemonėmis).

Pažymėtina, kad pagal bendrąsias vaiko teisių apsaugos nuostatas vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo  4 straipsnio 7 punktas), todėl jie patys privalo pasirūpinti konfliktų nebuvimu vaiko akivaizdoje, o tarpusavio turtinius ir neturtinius ginčus spręsti, prioritetą visur ir visada suteikiant teisėtiems vaiko interesams. Tuo vadovaujantis atmestinas atskirojo skundo argumentas dėl būtinumo nustatyti detalią bendravimo su vaiku tvarką, motyvuojant konfliktais ir turtinių ginčų sprendimu neapibrėžtai ilgą laiką.  Teismas konstatuoja, jog vaiko interesus pažeistų ne tiksliai neapibrėžtas bendravimas su atsakovu tėvų ginčų nagrinėjimo metu, o tokio bendravimo nebuvimas. Motyvas, jog tėvo vizitai didina šalių galimybes konfliktuoti, su laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu siejama vaiko interesų apsauga niekaip nėra susijęs.

Atskirajame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika suformuluota byloje, kurios aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytų, nagrinėjant ginčo klausimą.

Nesant įstatyminio pagrindo taikyti ieškovės nurodomas laikinąsias apsaugos priemones, nesvarstytinas klausimas dėl kitokio, nei siūlo ieškovė, tėvo laikino bendravimo su vaiku varianto.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį.

Teisėja              Virginija Gudynienė