Civilinė byla Nr. 2-1362-1040/2017
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00838-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.;
(S)
2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1; 3.2.3.; 3.2.6.1
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. liepos 19 d.
Ukmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Inga Vaišvilienė, sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei, dalyvaujant ieškovui I. D., jo atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei, institucijos teikiančios išvadą – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovei R. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. D. ieškinį atsakovei L. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovas I. D. prašo nustatyti nepilnametės dukters S. D., gimusios(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu I. D.; priteisti iš atsakovės L. P. išlaikymą nepilnametei dukrai S. D. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 120 Eur nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant lėšomis disponuoti I. D.; ieškovas įsipareigoja netrukdyti atsakovei bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime, kiek tai netrukdys jos interesams, prieš dvi dienas informuojant I. D. apie atsakovo bendravimą su vaiku ir suderinant bendru sutarimu bendravimo su vaiku laiką ir vietą.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas artimai bendravo su atsakove nuo 2011 m., kartu gyveno iki 2015 metų pavasario. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. D.. Jų porai išsiskyrus, pradžioje dukra gyveno su motina, o nuo 2016 m. balandžio mėnesio pradėjo kartu gyventi su ieškovu jo motinai I. D. nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Ieškovas teigia, kad jis dukrai yra sudaręs geras gyvenimo sąlygas. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo skyrių. Tuo tarpu atsakovė turi dar keturis vaikus, šiems vaikams jai yra apribota motinos valdžia. Turimais duomenimis, atsakovė šiuo metu atlieka bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo, tai yra nepilnamečių vaikų sumušimo. Atsakovė neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai nuo 2016 m. balandžio mėnesio. Ieškovas teigia, kad jo materialinė padėtis yra sunki. Šiuo metu jis yra bedarbis. Ieškovas jokio nekilnojamojo turto neturi, turi vieną transporto priemonę – 2002 m. gamybos automobilį PEUGEOT, kurio vidutinė rinkos vertė 500,00 Eur. Nurodo, kad vaiko reikmėm per mėnesį reikia 240 Eur. Ieškovas visas gaunamas pajamas išleidžia vaiko poreikiams tenkinti. Jam dukrą padeda išlaikyti mama I. D., kuri neima nuomos mokesčio, apmoka komunalines paslaugas, nuperka maisto, dukrai reikalingų daiktų. Jei ne mamos parama, ieškovui neužtektų lėšų netgi maistui. Teigia, kad atsakovė turėtų prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Mano, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su ieškovu, nes jis dukra tinkamai rūpinasi, ją išlaiko. Ieškovas įsipareigoja netrukdyti atsakovei L. P. bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime, kiek tai netrukdys vaiko interesams, prieš dvi dienas informuojant ieškovą apie atsakovės bendravimą su vaiku ir suderinant bendru sutarimu bendravimo su vaiku laiką ir vietą.
Atsakovei L. P. ieškinio ir jo priedų nuorašai įteikti tinkamai (b. l. 33), teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį įteiktas asmeniškai (b. l. 48). Atsiliepimo į pareikštą ieškinį ji nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius šioje byloje pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovo I. D. gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiui vaikui S. D. augti ir vystytis. Ieškovas nuo 2017 m. gegužės 9 d. dirba (duomenys neskelbtini). Jis tinkamai rūpinasi savo nepilnametės dukters auklėjimu, priežiūra, sveikata. Vaiko teisių pažeidimų ar netinkamos priežiūros, piktnaudžiavimo alkoholio atvejų šeimoje nėra fiksuota, ieškovo šeima nėra įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nepilnametės S. D. mama prie dukters išlaikymo neprisideda, vaiko nelanko. Mergaitė ir pati važiuoti į svečius pas mamą nenorėtų. Nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu I. D. geriausiai atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus.
Teismo posėdžio metu ieškovas I. D. papildomai paaiškino, kad jis nuo 2017 m. gegužės mėnesio dirba (duomenys neskelbtini). Mama L. P. su dukra visiškai nebendrauja, jai neskambina, jokios materialinės paramos neteikia. Jam žinoma, kad anksčiau L. P. girtavo, jos gyvenimo būdas buvo asocialus. Kaip yra šiuo metu nežino, nes su ja nebendrauja. Nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki šiol mergaitė su mama yra susitikusi tik vieną kartą.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad ieškovas I. D., gimęs (duomenys neskelbtini)., ir atsakovė L. P., gimusi (duomenys neskelbtini) nėra susituokę, jie kartu gyveno iki 2015 m. pavasario. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. D. (b. l. 5). Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo skyrių (b. l. 10). Šiuo metu ieškovas gyvena jo močiutei J. Z. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 8, 39 – 40). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis I. D. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (b. l. 7). I. D. turi vieną transporto priemonę – 2002 m. gamybos automobilį PEUGEOT, kurio vidutinė rinkos vertė 500,00 Eur (b. l. 12). Jis dirba, kas mėnesį gauna vidutiniškai 406,91 Eur dydžio atlyginimą, atskaičius mokesčius (b. l. 52). L. P. šeima nuo 2005 m. yra įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, piktnaudžiavimo alkoholiu, netinkamos vaikų priežiūros. Moteris turi keturis nepilnamečius vaikus, kurių tėvystė nėra nustatyta. Jiems yra nustatyta laikinoji globa tetos E. B. šeimoje, dėl pradėto ikiteisminio tyrimo atsakovei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį – fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui.
Atsakovei L. P. ieškinio ir jo priedų kopijos įteikti tinkamai, apie teismo posėdį jai buvo pranešta asmeniškai. Atsakovė byloje pareikštų reikalavimų neginčijo, juos paneigiančių įrodymų teismui nepateikė. Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad apie vykstantį teisminį procesą ir byloje pareikštus reikalavimus atsakovei yra žinoma, tačiau ji išlaikymo vaikui toliau neteikia, jokios pozicijos nagrinėjamu klausimu neišsakė. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad mergaitė gyvena su ieškovu, atsakovė su ja jokių ryšių nepalaiko, o pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir nepaneigiama, byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant, padarius išvadą, kad šiuo atveju jos dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas, o jos pasirinkta taktika nedalyvauti teisminiuose ginčuose neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovas prašo nustatyti nepilnametės dukters S. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo. Atsakovė šio reikalavimo neginčijo, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja neprašė. Byloje nustatyta, kad S. D. gyvena su ieškovu nuo 2016 m. balandžio mėnesio. Mergaitę su tėčiu sieja glaudus, draugiškas ryšys. Šalims nuo 2015 m. pavasario pradėjus gyventi atskirai, nepilnametė Smiltė gyveno su motina iki 2016 m. balandžio mėnesio, po ko pradėjo gyventi su tėvu. Ieškovo teigimu, mergaitės mama girtaudavo, vesdavo asocialų gyvenimo būdą, todėl jis pasiėmė vaiką gyventi pas save. Nuo to laiko Smiltė su motina buvo susitikusi tik vieną kartą. Iš ieškovo ir išvadą teikiančios institucijos atstovių paaiškinimų nustatyta, kad mergaitės ryšys su mama silpnas, mama su dukra nebendrauja. Pati nepilnametė taip pat nerodo noro su mama bendrauti, važiuoti į svečius pas ją nenori. Mama vaiko gyvenime beveik nedalyvauja. Iš Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, pateiktos išvados (b. l. 39-40) bei byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovės L. P. šeima yra įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, piktnaudžiavimo alkoholiu, netinkamos vaikų priežiūros. Moteris turi dar keturis nepilnamečius vaikus, kurie yra paimti iš mamos ir jiems nustatyta laikinoji globa. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovė pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, dėl mažamečio sūnaus G. P. sumušimo. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius nustatė, kad vaiko gyvenamojoje vietoje pas tėvą sudarytos tinkamos sąlygos jam gyventi ir ugdytis, o jo ryšys su motina yra silpnas. Taigi byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, kad šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių nepilnametės dukters S. D., gimusios 2013 m. rugpjūčio 18 d., gyvenamoji vieta nustatoma su jos tėvu I. D. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos
CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovas, su kuriuo gyvena vaikas, įsipareigojo netrukdyti vaiko motinai bendrauti su juo, tačiau prašo, kad atsakovė apie būsimą bendravimą informuotų I. D. prieš dvi dienas bei suderintų būsimo bendravimo vietą ir laiką. Atsakovės savo nuomonės dėl bendravimo su vaiku tvarkos nepareiškė.
Iš ieškovo I. D. ir išvadą teikiančios institucijos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovės paaiškinimų matyti, kad vaikas neturi noro bendrauti su motina, nes jų tarpusavio ryšis yra silpnas. Šalių dukra S. D. su tėvu gyvena daugiau kaip vienerius metus. Nesant atsakovės nuomonės dėl bendravimo su vaiku, teismas vadovaujasi byloje esančiais, surinktais ir teismo ištirtais įrodymais, pagal kuriuos neturi pagrindo išvadai, kad atsakovei yra trukdoma bendrauti su dukra. Priešingai, ieškovas nuosekliai teigia, kad netrukdo, neketina trukdyti atsakovei bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, tačiau atsakovė pati nerodo tam iniciatyvos ir vaikas neturi tokio noro. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, jog vaikas turi bendrauti su savo motina ir susilpnėjusį jų tarpusavio ryšį ketina padėti atkurti, jeigu tik pati atsakovė rodys tam iniciatyvą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau įvertinus ieškovo nurodomą aplinkybę, kad jis dirba, planuoja savo laiką, vaiko amžių (dukra yra mažametė), susilpnėjusį motinos ir vaiko ryšį, kurį sustiprinti galima tik su paties ieškovo pagalba, mano, kad tikslinga tenkinti ieškovo prašymą, nustatant, kad atsakovė turi suderinti bendravimo su vaiku laiką ir vietą prieš dvi dienas.
Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus.
Be to, pasikeitus aplinkybėms ir kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimu su vaiku tvarkos, šalys turi teisė kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Dėl išlaikymo vaikui
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga, kuri reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.
Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).
Nagrinėjamoje byloje atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį dėl prašomo išlaikymo vaikui ir jo dydžio nepareiškė, į teismo posėdį neatvyko ir savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio teismui neišdėstė. Šios aplinkybės nėra kliūtis bylos nagrinėjimui. Siekiant užtikrinti prioritetinę vaiko teisių apsaugą, teismas atsakovės materialinę padėti nustatė, remdamasis registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Sodros duomenimis atsakovė L. P. niekur nedirba. Gyvena socialiniame bute. Turi dar keturis nepilnamečius vaikus: G. P., gimusį (duomenys neskelbtini)., G. P., gimusį (duomenys neskelbtini) V. P., gimusią (duomenys neskelbtini)., Medą Z. P., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriems taip pat reikalingas išlaikymas. Nustatant atsakovės turtinę padėtį, vertintinas ne tik jos turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių ji ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė dėl savo sveikatos būklės ar kitų aplinkybių neturi galimybės dirbti. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo. Teismas vertina, kad galimybė susirasti savo amžių atitinkantį darbą atsakovei šiuo metu nėra ribota, o sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Teismui nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atsakovė dėjo maksimalias pastangas darbui rasti, tačiau dėl objektyvių priežasčių savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą atsakovei surasti nepavyko. Teismas priimdamas sprendimą taip pat atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovei nustatytą nedarbingumo lygį. Tokiu atveju, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio, vertinamos vaiko interesų naudai.
Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametė dukra yra mažametė, ikimokyklinio amžiaus, gyvena su tėvu jo močiutei priklausančiame name. Ieškovas asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, turi vieną transporto priemonę, kuri yra 500,00 Eur vertės. Yra dirbantis, kas mėnesį gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro 406,91 Eur, atskaičius mokesčius. Ieškovo pajamos nėra didelės, dukrą jam padeda išlaikyti jo motina I. D.. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas dukra rūpinasi tinkamai, yra sukūręs vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Teismui pateikti duomenys, kad vaiko būtiniems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia 240 eurų, iš jų 110 Eur maistui, 30 Eur drabužiams, avalynei, 30 Eur vaistams, vitaminams, higienos prekėms, 25 Eur žaislams, lavinimo priemonėms, 20 Eur ekskursijoms, šventėms, 25 Eur mokesčiui už darželį. Teismo vertinimo šios išlaidos nėra neprotingai didelės, neproporcingos vaiko poreikiams. Atsižvelgiant į vaiko amžių (4 metai), vertintina, kad visos išlaidos yra adekvataus, protingo dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 380 eurų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 644). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo mažesnio išlaikymo, įvertinus tai, kad atsakovė turi galimybes dirbti ir uždirbti, teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo ir jos atstovės argumentais, jog prašomas priteisti iš atsakovės išlaikymo dydis nepilnametei dukrai, t. y. 120,00 Eur per mėnesį, yra pakankamas, atitinkantis abiejų šalių galimybes, minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti. Tuo tarpu, aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovės L. P. priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui S. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki jos pilnametystės (CK 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai).
Vaikams išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas ieškovas (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovui teikiama antrinė teisinė pagalba (b. l. 16-17). Į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. liepos 10 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 176,15 Eur dydžio išlaidas (b. l. 54).
Iš atsakovės į valstybės biudžetą taip pat turėtų būti priteistas 43,20 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo (120 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) bei 41,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iš viso 84,20 Eur žyminio mokesčio ir 4,29 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias sudarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Iš viso 88,49 Eur (b. l. 37).
Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, teismas atsižvelgia, kad byloje surinkti įrodymai apie šalių turtinę padėtį rodo, kad atsakovės turtinė padėtis nėra iš esmės geresnė už ieškovo, kuris yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, turtinę padėtį. Atsakovė šiuo metu nedirba, gyvena socialiniame būste, ji turi penkis nepilnamečius vaikus, kuriuos turi pareigą išlaikyti. Atsakovės turtinė padėtis rodo, kad ji objektyviai negali sumokėti valstybei visų bylinėjimosi išlaidų (176,15 Eur už antrinę teisinę pagalbą ir 88,49 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų), o priverstinis šių bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš esmės pablogintų atsakovės turtinę padėtį bei neigiamai paveiktų atsakovės penkių vaikų teisės ir interesus, nes bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš atsakovės akivaizdžiai sutrukdytų atsakovės išlaikymo vaikams teikimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, įvertinęs atsakovės turtinę padėtį, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų interesų apsaugos principu, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė turi didelius finansinius įsipareigojimus vaikams, šių išlaidų iš atsakovės nepriteisia (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 4 dalis, 376 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnametės dukters S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ieškovas I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja netrukdyti vaiko motinai L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauti su vaiku.
L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apie planuojamą bendravimą su vaiku – dukra S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusia (duomenys neskelbtini)turi pranešti iš anksto vaiko tėvui I. D. ne vėliau kaip prieš dvi dienas bei turi suderinti bendru sutarimu planuojamo bendravimo laiką ir vietą.
Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus.
Priteisti iš atsakovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini)., po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki jos pilnametystės.
Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovą I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Inga Vaišvilienė