Administracinė byla Nr. I-1324-243/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00934-2013-7

   Procesinio sprendimo kategorija 24; 74  

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Ilonai Dumšienei, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. patikslintą skundą atsakovėms Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl 2013-09-04 rašto Nr. (1.7)-SR-3099, 2013-09-13 sprendimo Nr. SP-2936-(7.2618) panaikinimo, įpareigojimo priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė :

pareiškėjas J. S. patikslintu skundu, paduotu teismui 2013-09-24, prašo panaikinti atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-09-04 raštą Nr. (1.7)-SR-3099 „Dėl dokumentų persiuntimo ir pranešimo apie nusišalinimą“ (toliau –ginčijamas raštas), kuriuo pareiškėjas informuotas, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nusišalino nuo pareiškėjo 2013-08-30 prašymo, reg. Nr. ATP-1480, nagrinėjimo ir persiuntė jį Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (b.l. 67)  ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-09-13 sprendimą Nr. SP-2936-(7.2618), kuriuo atsisakyta suteikti jam antrinę teisinę pagalbą pagal 2013-09-09 prašymą, reg. Nr. PR-2618-(7.2618) (b.l. 87-88) taip pat prašo įpareigoti Klaipėdos tarnybą priimti sprendimą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą pagal jo 20013-08-30 prašymą ir priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog jam reikalinga antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka Nr. PK-847-718/2013, kurioje jis pripažintas nukentėjusiuoju. Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos tarnyba neišnagrinėjo jo prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytu terminu, o nusišalinimas yra nepagrįstas. Prašymą dėl panaikinimo Šiaulių tarnybos sprendimo grindžia tuo, jog jame nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, nes sprendime nurodytose civilinėse bylose Nr. 2-16499-433/2013 ir 2-10420-608/2013 antrinė teisinė pagalba jam neteikiama, baudžiamojoje byloje Nr. PK-1066-795/2013 reali pagalba jam nebuvo teikiama, o byloje Nr. PK-674-795/2013 teikiama tik iš dalies (b.l. 19-21). Teigia, kad tarnybų neteisėtais veiksmais jam padaryta neturtinė 30 000 Lt žala, nes patyrė stresines situacijas, pažeminimą, priverstinį bylinėjimąsi. Prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo reikalavimais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, jog pareiškėjas 2013-08-30 prašymu, registracijos Nr. ATP-1480, prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka Nr. PK-847-718/2013, kurioje jis pripažintas nukentėjusiuoju. Nurodo, jog prašyme pareiškėjas dėl interesų konflikto prašė nušalinti Klaipėdos tarnybos direktorių ir l.e.p. Teisės skyriaus vedėją, kuriai yra pareiškęs kaltinimą baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka. Nurodo, jog pareiškėjo prašymus negali nagrinėti kiti Tarnybos valstybės tarnautojai – Teisės skyriaus vyriausieji specialistai M. V. ir T. K., nes jie 2013-07-29 tarnybiniais pranešimais informavo, jog tarp jų ir pareiškėjo egzistuoja interesų konfliktas, todėl direktorius 2013-09-04 įsakymu Nr. V-195 nusišalino nuo pareiškėjo 2013-08-30 prašymo nagrinėjimo ir nušalino kitus Tarnybos valstybės tarnautojus, o pareiškėjo prašymą perdavė nagrinėti Šiaulių tarnybai. Argumentuoja, jog Teisės skyriaus vyriausioji specialistė M. V. buvo rengėja teisės akto, dėl kurio l.e.p. Teisės skyriaus vedėjai pareiškėjas pareiškė kaltinimus, ir ji baudžiamojoje byloje apklausiama liudytoja, o vyriausiasis specialistas T. K. taip pat yra tiesiogiai pavaldus l.e.p. Teisės skyriaus vedėjai, su kuria palaiko draugiškus kolegiškus santykius, todėl abu jie negali išlikti objektyvūs pareiškėjo atžvilgiu. Nurodo, jog kiti valstybės tarnautojai dirba Finansų ir ūkio skyriuje ir atlieka funkcijas, nesusijusias su sprendimų priėmimu, todėl nelikus subjekto, galinčio priimti sprendimą, pareiškėjo prašymas persiųstas Šiaulių tarnybai. Atsakovės teigimu, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis ir nėra civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų LR CK 6.246 – 6.250 straipsniuose. Nurodo, jog nevilkino pareiškėjo prašymo nagrinėjimo, nes per 3 darbo dienas išsprendė klausimą dėl nusišalinimo ir pareiškėjo prašymo persiuntimo (b.l. 106-111).

Atsakovė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo reikalavimais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Argumentuoja, jog  Klaipėdos tarnyba priėmė sprendimą dėl pareiškėjo prašymo, t.y. įsakymą, kuriuo Tarnybos direktorius nusišalino ir nušalino valstybės tarnautojus nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo, o  Šiaulių tarnyba 2013-09-13 sprendimu Nr. SP-2936-(7.2618) atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. t.y. sprendimų priėmimo nevilkino. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą nurodo, jog nei viena Tarnyba neatliko neteisėtų veiksmų, o pareiškėjas savo reikalavimo tinkamai nepagrindė (b.l. 75-77).

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pareiškėjo reikalavimus siūlo atmesti kaip nepagrįstus. Argumentuoja, jog neturi įgaliojimų įtakoti Tarnybų priimamus sprendimus ar juos pakeisti. Nurodo, jog pareiškėjas ne kartą skundė Klaipėdos tarnybos veiksmus ir sprendimus motyvuodamas, jog Tarnyba veikia priešingai jo interesais, todėl mano, jog šiuo atveju pareiškėjo skundas dėl Tarnybos nusišalinimo vertintinas kaip piktnaudžiavimas taip pat teigia, jog pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos atsiradimo sąlygų ir dydžio, todėl jo reikalavimai netenkintini (b.l. 93-95).

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, t.y. Tarnybos direktoriaus nusišalinimo ir darbuotojų nušalinimo nuo sprendimo priėmimo pagal pareiškėjo J. S. 2013-08-30 prašymą ir jo perdavimo Šiaulių tarnybai bei Šiaulių tarnybos 2013-09-13 sprendimo Nr. SP-2936-(7.2618), kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 67, 87-88).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Įstatymas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įgyvendindamos joms pavestą uždavinį užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, privalo vadovautis ne tik šiuo įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu (vienas iš šio įstatymo uždavinių – įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą), Viešojo administravimo įstatymu (garantuoja teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą) ir kitais teisės aktais ir savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės, objektyvumo, reiškiančio, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitais principais. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalis interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, kurie susiję su jo privačiais interesais. Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato viešojo administravimo subjekto nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nušalinimo pagrindą, jeigu tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (nei 1 ir 2 punktuose numatytų giminystės ryšių ar pavaldumo santykių), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus viešojo administravimo subjekto vadovas.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjas Klaipėdos tarnybai 2013-08-30 padavė prašymą suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. PK-847-718/2013, kurioje jis pripažintas nukentėjusiuoju ir privataus kaltinimo tvarka reiškia kaltinimą A. D. dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo (b.l. 13-14, 38-42). Pareiškėjas taip pat padavė prašymą dėl Tarnybos direktoriaus ir l.e.p. Teisės skyriaus vedėjos nušalinimo nuo prašymo nagrinėjimo. Klaipėdos tarnybos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais, 11 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241 6.2 punktą, įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013-07-22 raštą „Dėl nuomonės pateikimo“ bei Klaipėdos tarnybos Teisės skyriaus vyriausiųjų specialistų M. V. ir T. K. tarnybinius pranešimus, 2013-09-04 įsakymu Nr. V-195 „Dėl nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje“ nusišalino ir nušalino l.e.p. Teisės skyriaus vedėją bei Teisės skyriaus vyriausiuosius specialistus M. V. ir T. K. ir prašymą nagrinėti perdavė Šiaulių tarnybai (b.l. 72). Klaipėdos tarnybos 2013-09-04 raštu Nr. (1.7)-SR-3099 pareiškėjas informuotas apie priimtą įsakymą (b.l. 67).

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, jog viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos tarnybos direktorius nusišalino nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo ir nušalino l.e.p. Teisės skyriaus vedėją, kuriai pareiškėjas privataus kaltinimo tvarka yra pareiškęs kaltinimą, o Tarnybos vyriausieji specialistai, kurie galėtų išnagrinėti pareiškėjo prašymą, Tarnybos direktoriui pateikė tarnybinius pranešimus ir prašymus nušalinti juos nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo (b.l. 68-71), akivaizdu, jog Tarnyboje neliko kompetentingo subjekto, galinčio priimti sprendimą pagal pareiškėjo prašymus taip, kad nekiltų abejonės jo objektyvumu. Sprendimas dėl nusišalinimo turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo administraciniams aktams keliamus reikalavimus ir nepaneigti teisės gauti antrinę teisinę pagalbą esmės. Iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla ir jos proceso dalyviai, kurioje pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą, nėra susiję su Klaipėdos tarnyba ar jos priimtais sprendimais. Iš Klaipėdos tarnybos vyriausiųjų specialistų tarnybinių pranešimų, matyti, jog M. V. baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas reiškia kaltinimus l.e.p. Teisės skyriaus vedėjai, apklausiama liudytoja, o vyriausiojo specialisto T. K. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jog jis su l.e.p. Teisės skyriaus vedėja „palaiko draugiškus kolegiškus santykius“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės nėra pagrindas nusišalinti nuo visų pareiškėjo J. S. prašymų nagrinėjimo neįvertinus jų turinio, esmės ir ryšio su tarnyba. Valstybės tarnautojų tarpusavio santykiai neturi paneigti valstybės tarnautojo pareigų, įtvirtintų Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje ir etikos principų, įtvirtintų to paties įstatymo 3 straipsnyje, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje nurodytų prievolių. Tačiau ginčo atveju pareiškėjo prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, siekiant išvengti bet kokių dviprasmybių dėl sprendimo pagrįstumo, perduotas kitai tarnybai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Nors šioje byloje ginčo dalykas nėra Klaipėdos tarnybos sprendimas, tačiau nurodyta Įstatymo nuostata taikytina pagal analogiją ir nagrinėjamu atveju. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-06-12 įsakymu Nr. 1R-241 (2012-03-16 įsakymo Nr. 1R-79 redakcija) patvirtinto Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nurodyta, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurioje ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas perduoda nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei pareiškėjas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pagal savivaldybę, kurioje pareiškėjas gyvena. Klaipėdos tarnyba pareiškėjo, kurio gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste, prašymą perduoda nagrinėti Šiaulių tarnybai (6.2 punktas), todėl prašymo perdavimas nagrinėti Šiaulių tarnybai atitinka Aprašo 6.2 punkto reikalavimus. Šiuos veiksmus Klaipėdos tarnyba atliko laikydamasi nustatyto 3 darbo dienų termino, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų bei teisinio veiklos reglamentavimo. Pažymėtina, jog ginčo dėl prašymo nagrinėjimo tarp Tarnybų nagrinėjamoje byloje nėra. Klaipėdos tarnybos direktoriaus nusišalinimas ir nušalinimas visų tarnybos valstybės tarnautojų nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo užtikrino, jog antrinės teisinės pagalbos skyrimo pareiškėjui klausimas būtų išspręstas objektyviai ir nešališkai. Klaipėdos tarnyba, perdavusi pareiškėjos prašymą Šiaulių tarnybai, paisė teisėkūros subjektų nustatytų taisyklių bei gero administravimo principo, veikė operatyviai, teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, kad asmeniui teisinė pagalba gali būti teikiama kitos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, nepaneigia ir neapriboja šio asmens teisės ir nereiškia, kad tokiu būdu valdžios įstaigos netarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1586/2012, 2011-07-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2807/2011, 2011-07-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2271/2011, 2010-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-703/2010 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos Klaipėdos tarnybos veiksmais, nes perdavus pareiškėjo prašymą Šiaulių tarnybai, ji išnagrinėjo pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir priėmė sprendimą. Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Klaipėdos tarnybos direktoriaus 2013-09-04 įsakymas Nr. V-195 „Dėl nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje“ ir prašymo perdavimas nagrinėti Šiaulių tarnybai yra teisėtas ir pagrįstas ir atitinkantis pareiškėjo interesus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 1 dalies nuostatas asmenims, turintiems teisę gauti valstybinę teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama įstatymo, reglamentuojančio valstybinę teisinę pagalbą, numatytais atvejais ir tvarka, tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai). Tai reiškia, jog net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2130/2012, 2011-03-31 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822–1082/2011, 2010-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756–1390/2010 ir kt.). Vienas iš tokių ribojimų yra įtvirtintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte, kuriuo ginčijamą 2013-09-13 sprendimą Nr. SP-2936-(7.2618) pagrindė Šiaulių tarnyba (b.l. 87-88). Šioje teisės normoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip trijose bylose. Aptariamos aplinkybės nustatymas yra pagrindas atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai spręsti dėl atsisakymo besikreipusiam asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Kaip yra ne kartą pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, frazė „daugiau kaip 3 bylos“ reiškia 4 ir daugiau bylų, į minėtą bylų skaičių neįtraukiant baudžiamųjų ir administracinių teisės pažeidimų bylų, išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, skundus ar pareiškimus privataus kaltinimo tvarka (Įstatymo 11 straipsnio 8 dalis) (administracinės bylos Nr. A146-2009/2012; A525-1631/2012; A602-2130/2012 ir kt.). Ginčijamame Šiaulių tarnybos sprendime nurodyta, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba 4 bylose: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-16499-433/2013, suteikta Klaipėdos tarnybos 2013-05-23 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-750-13 (b.l. 146-147). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog byla 2013-05-30 sustabdyta, t.y. nėra išnagrinėta; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-10420-608/2013, suteikta Klaipėdos tarnybos 2013-05-23 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-749-13 (b.l. 144-145). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog 2013 m. gruodžio 19 d. paskirtas parengiamasis posėdis; 3) Klaipėdos tarnybos 2013-07-12 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1049-13 teikiama antrinė teisinė pagalba privataus kaltinimo baudžiamoje byloje Nr. PK-1066-795/2012 nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (bylos Nr. 1A-880-255/2013) (b.l. 154-155). Pagal Liteko duomenis- posėdis paskirtas 2013 m. gruodžio 12 d.; 4) Šiaulių tarnybos 2013-07-31 sprendimu Nr. SP-2487(7.2104) teikiama antrinė teisinė pagalba privataus kaltinimo baudžiamoje byloje Nr. PK-674-795/2013, nagrinėjamoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo. Liteko duomenimis, posėdis numatytas 2014 m. sausio 28 d. nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra duomenų, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui nutrauktas, pasibaigęs ar panaikinti Tarnybų sprendimai, kuriais pagalba suteikta. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas. Pareiškėjo argumentai, jog antrinė teisinė pagalba jam teikiama tik iš dalies ir jis nepatenkintas jos kokybe, nekeičia situacijos vertinimo. Pareiškėjui nėra suteikta teisė vertinti, kokia apimtimi jam teikiama teisinė pagalba ir jos kokybės, jo subjektyvus suvokimas nekeičia aplinkybės, kad antrinė teisinė pagalba jam paskirta ir teikiama daugiau kaip 3 bylose. Esant šioms aplinkybėms preziumuojama, kad antrinė teisinė pagalba, sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo, buvo tęsiama. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo aspektu (žr. pvz., 2009-10-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1065/2009, 2011-04-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146 – 71/2011; 2012-06-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2130/2012 ir kt.).

Pažymėtina, aplinkybes ar kriterijus, į kuriuos atsižvelgdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įgyvendina Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatytą diskrecijos teisę, suponuoja valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos principai – lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (3 straipsnis) – bei šio instituto paskirtis (ginant teisėtus interesus, suteikti teisinę pagalbą tiems asmenims, kuriems tokia pagalba yra reikalingiausia ir būtiniausia). Šiaulių tarnybos sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes administraciniame akte nurodyti priimamo sprendimo motyvai, teisinis pagrindas. Pažymėtina, jog Šaulių tarnyba 2013-11-08 sprendimu Nr. SP-3593(7.2618) papildė ginčijamo 2013-09-13 sprendimo Nr. SP-2936(7.2618) 10 pastraipą (b.l. 170) – plačiau išdėstė atsisakymo suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, papildytame sprendime nėra iš esmės naujų teisinių ir faktinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas nebūtų pasisakęs patikslintame skunde, todėl papildytas sprendimas nesukelia pareiškėjui naujų teisinių pasekmių. Tai, jog sprendimas priimtas ne per 3 darbo dienas kaip reikalaujama Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, o per 4 darbo dienas (pareiškėjo prašymas Šiaulių tarnyboje gautas 2013-09-09), teismo vertinimu, nėra esminis pažeidimas, darantis įtaką sprendimo teisėtumui. 

Teisėjų kolegijos vertinimu, Šiaulių tarnyba, remiantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, turėjo pagrindą atsisakyti pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą ir tinkamai pasinaudojo statyme įtvirtinta teise bei priimdama ginčijamą sprendimą nesiekė riboti pareiškėjo teisių, o atvirkščiai, siekė užtikrinti visų asmenų, pretenduojančių į antrinę teisinę pagalbą, lygias teises gauti kokybišką, efektyvią ir ekonomišką teisinę pagalbą, ribotą advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, skaičių, taip pat į aplinkybę, kad antrinė teisinė pagalba būtų teikiama taupiai ir racionaliai naudojant valstybės biudžeto lėšas, tokiu būdu užtikrinant galimybę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiems asmenims, kuriems iš tikro ji būtina. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Tarnyba ginčijamu sprendimu teisinę pagalbą pareiškėjui teikti atsisakė nepagrįstai ir nemotyvuotai. Šiaulių tarnybos 2013-09-13 sprendimas Nr. SP-2936-(7.2618) teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Pareiškėjo reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Klaipėdos tarnybą priimti sprendimą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2013-08-30 prašymą taip pat nepagrįstas , nes jo prašymas yra išnagrinėtas ir dėl jo priimtas Šiaulių tarnybos sprendimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjamoje byloje nėra konstatuota Klaipėdos tarnybos ar Šiaulių tarnybos neteisėtų veiksmų, priešingai, nustatyta, kad jos veikė pareiškėjo interesais, todėl, nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Dėl šios priežasties kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nenagrinėtinos. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėjas taip pat reiškė reikalavimą dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, todėl jis neturi teisės į išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ  85-89 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

atmesti pareiškėjo J. S. patikslintą skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-09-04 rašto Nr. (1.7)-SR-3099, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-09-13 sprendimo Nr. SP-2936-(7.2618) panaikinimo, įpareigojimo priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

nepatenkinti pareiškėjo J. S. prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.    

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos                                                                                             Vida Stonkuvienė

Eglė Kiaurakytė

                                                                                                                               Aušrelė Mažrimienė