Civilinė byla Nr. e2-298-632/2024
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01914-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.11.1; 2.6.10.6; 2.6.10.8; 3.2.6.5
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 5 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus,
sekretoriaujant V. D.,
dalyvaujant ieškovės atstovui adv. V. G.,
atsakovės atstovui adv. N. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) dėl tiekimo sutarties nutraukimo, už nekokybiškas prekes sumokėtos kainos 26392,77 Eur priteisimo bei 1955,88 Eur turtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagal 2022-05-06 tiekimo sutartį (toliau – Sutartį) atsakovė jai tiekė medienos ruošinius, kurių dalis buvo nekokybiški, dėl to ieškovas, abipusiu žodiniu susitarimu (elektroniniu susirašinėjimu) nekokybiškus gaminius kaupė. Dalį produkcijos atsakovas pasiėmė ir taisė, tačiau ir po pataisymo dalis jos vis tiek buvo nekokybiška, už dalį produkcijos išrašė kreditines sąskaitas, didžioji dalis nekokybiškos produkcijos toliau kaupėsi ieškovės sandėlyje. 2022 m. pabaigoje atsakovas negrąžino antrosios partijos iš pasiimtų taisyti gaminių, didžiosios dalies nepaėmė taisymui visiškai ir negrąžino sumokėtų pinigų, dėl kurių ieškovė pateikė debetinę sąskaitą. Dar daugiau, atsakovas iškėlė dvi civilines byla kitame teisme, kuriose prisiteisė iš ieškovės jos nemokėtas sumas už visą atsakovės pateiktą produkciją, ignoruodamas tarpusavio susitarimą išskaičiuoti nekokybiškos produkcijos kainą iš ieškovo mokėtinų sumų už pateiktą produkciją, dėl to ieškovas reiškia šį ieškinį dėl sutarties nutraukimo ir nekokybiškų prekių kainos. Remiasi CK 6.334 straipsniu, pagal kurią pardavėjas dėl netinkamos kokybės daikto pardavimą atsako be kaltės, už prekes ieškovė jau yra sumokėjusi, todėl gindama savo teises siekia nutraukti Sutartį ir reikalauja grąžinti už prekes, kurios nekokybiškos, sumokėtą kainą – 26392,77 Eur. Sutarties 7 p. atsakovė įsipareigojo tiekti kokybišką, sukomplektuotą, be akivaizdžių ar paslėptų trūkumų prekes pagal pridedamą gaminio specifikaciją, pati pripažino, kad dalis produkcijos buvo blogos kokybės, ją priėmė taisymui, už dalį jos pateikė kreditines sąskaitas, tuo pažeidė CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją, ir jos bylos nagrinėjimo metu nepaneigė. Dėl atsakovės kaltės pažeidžiant Sutartį ir teikiant nekokybiškas prekes, ieškovė buvo priversta jas sandėliuoti, dėl to patyrė sandėliavimo išlaidas – žalą, surašė už sandėliavimą sąskaitą faktūrą. Ši žala kilo tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nevykdomų sutartinių įsipareigojimų, dėl to teikia reikalavimą dėl 1955,88 Eur žalai atlyginti, ir prašo įpareigoti atsakovę per 30 dienų pasiimti nekokybiškas prekes, priteisti procesine palūkanas ir taip pat atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pareiškė, kad Sutarties nepasirašė, todėl ji negaliojanti; jei Sutartis būtų galiojanti, ginčas turi būti sprendžiamas arbitraže, kaip numatyta Sutarties 9 punkte. Vadovaujasi elektroniniu susirašinėjimu ir pateiktomis bei apmokėtomis sąskaitomis. Pateikė sąskaitų suvestinę, kad atsakovė pateikė ieškovei 1587066,41 Eur vertės produkcijos, ieškovė nuolat vėlavo atsiskaityti, dėl to dviem teismo sprendimais visa nesumokėta suma priteista, ir ieškovas sprendimus jau įvykdė, todėl piktnaudžiauja savo procesine teise tuo neigdamas sprendimų prejudicinę galią. Su ieškove sprendė kokybės klausimą, siūlė jai 5000 Eur nuolaidą už sukauptas prekes su sąlyga, kad ji sumokės už jai paruoštą kitą partiją – 130,20 kub.m. prekių, bet ieškovė pasiūlymo atsisakė. Ieškovė kitoje byloje neteikė prieštaravimo dalyje, dėl jai nepriimtinos – nekokybiškų prekių dalies, sumokėjo visą priteistą sumą, tai gi – pripažino, kad prekės kokybiškos. Atsakovė nesutinka su atsakovės įrodinėjimo paskirstymu, nurodo, kad pagal 6.327 straipsnio 1 dalį prekės neatitikimą susitarimui turi įrodyti pirkėjas, ir pardavėjas atsako tik tuo atveju, jei pirkėjas įrodo, kad trūkumai atsirado iki daikto perdavimo, įpareigojimai įrodinėti nepagrįstai kildinami iš vartojimo santykių. Gaminių broką konstatavo tik antstolis, gaminiai nebuvo matuojami, jie nebuvo tikrinami pagal jų atitiktis šalių sutartiems prekių kokybės reikalavimams. Prekių neįmanoma identifikuoti, nes jos jau perdirbtos ieškovės, be to, iškritusios šakos iškrito ieškovės perdirbimo procese. Pagal sąskaitas atrinkta 22 kub.m. gaminių, o antstolio fiksuotų gaminių kiekis 27,8 kub. m. buvo skaičiuojamas pagal ieškovės darbuotojos pateiktą informaciją. Atrinkta buvo tik keletas gaminių, visi gaminiai nebuvo tikrinami, o ir patikrintieji konstatuoti antstolio, o ne gaminių eksperto. Ieškovė reiškia pretenzijas dėl produkcijos, tiektos iki 2022 m. rugpjūčio, o apžiūrai pateikė dar ir gruodžio mėnesio produkciją. Remiasi CK 6.337 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią ieškovė per protingą terminą (5 darbo dienas) nepareiškė pretenzijų dėl prekių kokybės, už jas sumokėjo, ir tuo atsisakė savo pretenzijų. Ieškovė nepagrįstai naudojasi kraštutine gynybos priemone, nors kaip pati nurodė, kad dalį produkcijos atsakovė pataisė. Kategoriškai atmeta reikalavimą dėl žalos, pagrįstos sandėliavimo išlaidomis, nes šios išlaidos deklaratyvios, o ieškovės surašyta PVM sąskaita faktūra atsakovės nepriimta ir vertintina kaip fiktyvus dokumentas, be to surašyta ne savalaikiai; nėra jokio priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovės kaltės.
3. Ieškovas dubliku atmetė atsakovės argumentus, nurodė, kad kitose bylose nebuvo keliamas kokybės klausimas, todėl ieškinys ne tapatus, nesutampa jų pagrindas, o sprendimus atsakovas įvykdė vengdamas vykdymo išlaidų, bet ne dėl jų pripažinimo. Pakartojo, kad susitarė su atsakovo dėl prekių kokybės, ir nurodė, kad laikosi CK 6.338 straipsnio 2 dalyje nustatyto 2 metų termino pretenzijoms dėl daikto trūkumų pareikšti. Faktinių aplinkybių konstatavimas atliktas ne tikslu nustatyti defektų pobūdį, o užfiksuoti sandėliuojamus nekokybiškus skydus. Tuo pačiu matyti ir defektai, apžiūros metu buvo tikrinamas lamelės plotis, kuris iš atsakovės yra 50 mm, o pačios ieškovės – 81 mm. Nors atsakovė priekaištauja, kad jos produkcija perdirbta, ar apskritai ne jos, skydų supjaustymas aptartas susirašinėjime, atsakovei nurodant atidėti nekokybiškus skydus; tą patvirtina ir jos pateiktos debetinės sąskaitos.
4. Atsakovė tripliku liko prie savo atsiliepimo pozicijos, tvirtino, kad ieškove netinkamai kvalifikuoja santykius. Atsikirto, kad atsakovė du kartus paėmė skydus taisymui, pirmąją partiją grąžino 2022-10-24, o už kitą išrašė 2022-11-10 kreditinę sąskaitą. Pakartojo, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra išsamaus defektavimo, neaiškus atsekamumas, patikrinta tik maža jų dalis, skaičiuojama ne faktiškai, o pagal apskaitos duomenis. Pasiliko prie 5 dienų pretenzijų reiškimo termino, pakartojo, kad produkcija perdirbta, todėl negali būti grąžinta atsakovei. Ieškovė sandėliuoja jai nuosavybės teise priklausančias prekes, nėra jokio atsakovės neteisėto veikimo, žalos ir jokio priežastinio ryšio.
5. Trečiasis asmuo atsiliepimu išreiškė poziciją, artimą atsakovės atsiliepimui, kad pas ieškovę esančios prekės perdirbtos, dėl negalima nustatyti, kada defektai atsirado: pristatymo ar apdirbimo metu. Pradėdama apdirbti gautą produkciją ieškovė pripažino, kad kokybė tinkama. Apdorotų plokščių atsakovė negalės realizuoti, turėtų tik sunaikinti. Prašo ieškinį atmesti.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės ir atsakovės atstovai atitinkamai ieškinio, dubliko bei atsiliepimo ir tripliko aplinkybes pakartojo, jas palaikė, iš esmės naujų aplinkybių nenurodė. Trečiojo asmens atstovas posėdyje nedalyvavo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje nustatytos aplinkybės.
7. Nagrinėjamos bylos šalys yra verslininkai. Todėl žala, padaryta pardavus nekokybiškas prekes, atlyginama pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles (CK šeštosios knygos XXIII skyriaus antrojo ir trečiojo skirsnių normas). Šalys, faktiškai ir bendru susitarimu vykdė prekybą: atsakovė tiekė, o ieškovė gavo ir priėmė 1587066,39 Eur vertės medienos skydus 2022 m. gegužės mėnesio – gruodžio mėnesiais. Tarp šalių kilo ginčas dėl prekių kokybės daliai produkcijos – 5625 vnt., apie 27,8 m3 medienos skydų, kurių vertė 26392,77 Eur, taip pat 1955,88 Eur žalos, kildinamos iš jos sandėliavimo išlaidų, pažeidus tiekimo sutartį, klausimas.
Dėl Sutarties sudarymo
8. Byloje tarp šalių kilo ginčas ir dėl to, kokia sutartimi šalys turi vadovautis vykdant savo prievoles, 2022 m. gegužės 6 d. vien ieškovės pasirašyta Sutartimi, ar vėliau vykusio elektroninio susirašinėjimo pasėkoje.
8.1 Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
8.2 Pirkimo – pardavimo sutartis yra dvišalė, nes abi sutarties šalys (pardavėjas ir pirkėjas) turi priešpriešines teises ir pareigas, t. y. abi šalys yra ir kreditoriai, ir skolininkai. Pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį pirkėjui, o pirkėjas turi priešpriešines pareigas – priimti daiktą ir sumokėti už jį kainą; pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį, o pardavėjas turi teisę reikalauti sumokėti kainą ir priimti parduodamą daiktą. Pirkimo - pardavimo sutartis taip pat yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo ir jos įsigaliojimas nesiejamas su daikto perdavimu pirkėjui. Daikto perdavimas pirkėjui yra sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).
8.3 Nagrinėjamu atveju dėl aplinkybių, kad šalis siejo prekybos sutartiniai santykiai, byloje ginčo nėra. Tačiau šalys tarpusavio prekybos sutartinius santykius kildina iš skirtingų sutarčių.
8.4 Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis).
8.5 CK 6.162 – 6.187 straipsniuose reglamentuojama sutarties sudarymo procedūra, tačiau iš esmės, šalių susitarimas patvirtinamas jų veiksmais pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis), kurias jos vykdo esmines sutarties (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, jog tam, kad būtų konstatuota, jog sutartis sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas akceptanto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011). Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012; 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020, 41 punktas).
8.6 Kasacinio teismo išaiškinta, kad tiek rašytinė sutartis, tiek tokią sutartį pasirašiusių asmenų parašai laikytini išorine sutartinių santykių įforminimo, t. y. valios sudaryti sandorį, išraiškos forma. Tačiau aplinkybė, jog šalis nepasirašė sutartyje nesudaro pakankamo pagrindo tvirtinti, jog sutartis negalioja, jeigu yra duomenų, kad ši sutartis nepasirašiusios šalies buvo vykdoma, taip pritariant jos sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).
8.7 Teismas, įvertinęs faktiškai susiklosčiusius šalių santykius, byloje pateiktų susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinį, sprendžia, jog ieškovės pasirašyta 2022 m. gegužės 6 d. Sutartis yra galiojanti, nes jos projektą ruošė, derino ir ieškovei atsiuntė pati atsakovė. Iš karto po šios sutarties pasirašymo atsakovė pradėjo tiekti ieškovei Sutartyje nurodytą produkciją, elektroniniuose laiškuose aptarinėjo produkcijos standartą. Matyti, kad Sutarties egzistavimą ir jos nepripažinimą atsakovė pradėjo tik iškėlus bylą teisme.
8.8 Vien tik ta aplinkybė, kad Sutartyje nėra atsakovės parašo, nesudaro pakankamo pagrindo tvirtinti, jog sutartis negalioja.
8.9 Dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže šioje byloje priimta neskundžiama 2023-10-04 Šiaulių apygardos teismo nutartis, kurios 14 p. aiškiai nurodyta dėl ginčo nagrinėjimo teisme, o ne arbitraže.
Dėl prejudicinio fakto
9. Panevėžio apygardos teismas civilinėse bylose, 2022-12-28 preliminariu sprendimu byloje Nr. e2-424-589/2022 ir 2023-01-30 preliminariu sprendimu byloje Nr. e2-189-828/2023 bei Panevėžio apylinkės teismas 2023-10-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5357-1137/2023 buvo sprendžiami ieškovės ir atsakovės ginčai dėl tiekiamos medienos produkcijos ir atsiskaitymo už ją. Ieškovės pripažinimu (CPK 187 straipsnio 1 dalis) teismas laiko įrodytomis aplinkybėmis, kad ginčai vyko dėl tos pačios produkcijos tiekimo, terminų ir atsiskaitymo už ją, tačiau nesutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovė kelia tapačius reikalavimus, arba ginčija aplinkybes, kurių atsisakė šiose bylose, ir negali jų kelti daugiau.
9.1 Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą.
9.2 Ieškovė yra visiškai teisi nurodydama, kad šioje civilinėje byloje piniginis reikalavimas keliamas kitu – prekių kokybės pagrindu. Ieškovė kitoje byloje būdama atsakove šiuo pagrindu kėlė priešieškinio klausimą, tačiau šio priešieškinio nepriėmimas neužkerta kelio šaliai reikšti reikalavimą kitoje civilinėje byloje, atsisakymas priimti priešieškinį neskundžiamas (CPK 143 straipsnio 3 dalis), nes atsisakymu neužkertama galimybė tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas); šią savo teisę ieškovė realizavo pateikdama ieškinį.
9.3 Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai vienoje byloje ieškinio reikalavimo pagrindas ar jo dalis sutampa su kitoje byloje to paties asmens pareikšto reikalavimo pagrindu, tai reiškia galimą teismo nustatomų faktų prejudiciją, reikšmingą kitoje byloje pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais, o vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra ginčo materialinis santykis ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės.
9.4 Ieškinys keliamas kitu – prekių kokybės pagrindu, dėl to ginčas ne tapatus išnagrinėtoms byloms.
Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamų daiktų kokybę
10. Šalių ginčas dėl prekių kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.
11. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys sudarė rašytinės formos Sutartį, pagal kurią atsakovė atsakinga už prekes iki jos iškrovimo pas ieškovę (3 p.), ir 7 punkte užtikrino, kad tiekiamos prekės būtų sukomplektuotos ir neturėtų jokių akivaizdžių ar paslėptų defektų, susijusių su jų funkcionalumu, konstrukcija, medžiagomis ar pagaminimo kokybe. Be to, tiekėjas garantuoja, kad prekės bus pristatytos pagal pridedamą gaminio specifikaciją (A priedas) ieškinio priedas Nr. 4-8).
13. A priede pridėtos nuotraukos, o šalia jų – techniniai duomenys, apibrėžti leistina pažeidimo tolerancija milimetrais, iš viso – 24 skirtingos pozicijos. 3-15, 17-21, 23 pozicijų pavyzdžiai nurodyti kaip neleistini, jose išskiriant 18-20, 23 pozicijose išimtis apatinei lentynos daliai. Visos specifikacijoje nurodytos pažeidimų pozicijos yra vertinimo dalykas, nes jis yra ginčijamas. Pozicijose, kuriose nurodyta tolerancija, turi būti aiškiai matyti, kokio dydžio pažeidimas yra milimetrine išraiška, t. y., ginčijant konkretų gaminį turi būti aiškiai matyti, kokio dydžio (skersmens) pažeidimas yra.
14. Teismui pateikti pozicijų pavyzdžiai pateikti kartu su susirašinėjimu elektroniniais laiškais bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (toliau – Protokolas). Tik susirašinėjime pridėta dalis nuotraukų yra su liniuote ar slankmačiu, pridėtu prie ginčijamo defekto, tačiau visiškai neaišku konkretūs matavimo duomenys. I t., b.l. 76 (ilgis 300), bet nematyti liniuotės pradžios, I t., b.l. 118 liniuotė prie šakos, bet neaišku, kokiu pažeidimu kvalifikuojamas pažeidimas, nematyti iš kurio vežimo, koks tai gaminys, kokie jo išmatavimai, I t., b.l. 123, 125 neaišku, koks gaminys, iš kurio vežimo, I t., b.l. 126, 145, 182, 259, 260 fotografuojamas storis, neaišku koks gaminys, ar tai apskritai iš atsakovo vežamos produkcijos, I t., b.l. 127, 130, 132, 133, 140, 178, 190, 193, 195, 223-225, 228, 232-236, 238-239, 241 neaišku koks gaminys, ir kokia pažeidimo kvalifikacija, I t., b.l. 172, 184, 201-202 (neatitinka ilgis ar plotis), tačiau neaišku, kokie matmenys turi būti. Kita dalis nuotraukų pateikta apskritai be liniuotės, todėl galima spręsti tik tai, kad ieškovė pati, vienasmeniškai juos kvalifikavo kaip broką.
15. Cituojant Sutarties (vertime) 7 punkto 1 dalį „Tiekėjas užtikrina, kad tiekiamos prekės būtų sukomplektuotos ir neturėtų jokių akivaizdžių ar paslėptų defektų, susijusių su jų funkcionalumu, konstrukcija, medžiagomis ar pagaminimo kokybe“, teismas atkreipia dėmesį, kad Sutarties originalo tekste anglų kalba nevartojami žodžiai „akivaizdžių“ ir „kokybė“, o šios sąvokos ieškinyje akcentuojamos. Vienok, peržiūrėjus visas ieškovės pateiktas nuotraukas negalima vertinti, kad bet kuri nuotraukoje pateikta prekė tikrai turi netoleruojamą trūkumą, nes kaip minėta, 7 punkto antroji dalis detalizuoja gaminio specifikaciją, ir joje nurodytas tikslus mato vienetas, dydis milimetrais, iš kurio matmens padaroma išvada, kad prekė yra su trūkumu. Atsakovė be ginčo pakeitė prekę, kuri vizualiai buvo kito matmens, nei užsakė ieškovė (ieškinio priedas Nr. 21).
16. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad tuoj pat, po 2022 m. gegužės 6 d. Sutarties pasirašymo, jau 2022 m. gegužės 30 d. pareiškė atsakovei pretenziją dėl produkcijos kokybės, todėl, teismo nuomone, toliau gaunant nekokybiškus gaminius privalėjo operatyviai imtis priemonių spręsti klausimus dėl kokybės vertinimo.
17. CK 6.337 str. 2 d. reglamentuota, kad jeigu įstatymai ar sutartis nenustato daiktų kokybės patikrinimo tvarkos ir terminų, tai daiktų kokybė turi būti patikrinta per protingą terminą ir pagal įprastai taikomas daiktų kokybės patikrinimo sąlygas bei prekybos papročius.
18. Teismas sutinka su atsakovės argumentu dėl 5 darbo dienų termino, per kurį ieškovė atsakovei pretenzijų dėl ginčo prekių kokybės nepareiškė.
19. Vis gi teismas nesutinka su atsakovė argumentu, kad atsakovė apmokėdamas už prekes atsakovei ir pradėdamas jas naudoti gamyboje, be to nereikšdama prieštaravimų Panevėžio apygardos teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-424-589/2022 ir e2-189-828/2023 pripažino, kad prekės kokybiškos. Ieškovė šiose bylose buvo patraukta atsakove ir iš jos buvo reikalaujama atsiskaityti už pateiktas prekes, o nepriėmus jos priešieškinio kokybės pagrindu jai buvo palikta teisė ginti savo teises atskiroje byloje, kaip apie tai buvo paminėta šio sprendimo dalyje „Dėl prejudicinio fakto“.
20. Atsakovė pripažino, ir teismas tai laiko pripažinta aplinkybe, kad UAB (duomenys neskelbtini) taisė savo produkciją, ir dalį jos pataisiusi grąžino ieškovei, o dėl dalies – grąžino už gaminius sumokėtas sumas, tačiau tai turi reikšmę tik dėl tos dalies produkcijos, kurią atsakovė pati pripažino nekokybiška.
21. Teismo vertinimu, tiekiamos produkcijos ypatumas yra tas, kad atsakovės tiekti pusgaminiai yra gaminami iš neperdirbtos medienos, kuri niekada nebūna vienodo rašto, tankio, šakotumo ir rievėtumo. Pagal šalių aptartą specifikaciją, iš anksto buvo galima numanyti, kad tam tikrų neatitikimų nusistatytam standartui kils, todėl šalys privalėjo būti apdairios, ir iš anksto, ar tuoj po nesklandumų iškilimo, priimti bendrą, kokybės vertinimo (nustatymo) tvarką, kolegialų subjektą, ir tokiu būdu sklandžiai spręsti gamybos ir tiekimo eigoje kilusius kokybės klausimus. Nors ieškovė tvirtina, kad į suprastėjusios kokybės tiekimą reagavo tuoj pat elektroniniais laiškais, peržiūrėjus susirašinėjimo medžiagą matyti, kad nekokybiškų prekių taisymo klausimas nebuvo aptartas atskirai, nebuvo papildyta sutartis, nebuvo organizuojami bendri pasitarimai, priimami susitarimai dėl pažeidimų kvalifikavimo, viskas palikta spręsti remiantis vien atsakovės geranoriškumu, sutikimu priimti taisyti gaminius, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė, kuri buvo nepatenkinta prekių kokybe ir neiniciavo tokių sutarties pakeitimų ar papildomų susitarimų dėl kokybės vertinimo proceso, toliau veikė savo rizika.
22. Nenustačius tokios bendros tvarkos, ieškovė, keldama bylą teisme, privalėjo teismui pateikti kito, nešališko asmens, specialisto ar eksperto išsamią ataskaitą, kurioje turėjo būti nurodytas tikslus nekokybiškų gaminių skaičius ir kiekviename gaminyje užfiksuotas trūkumas, neatitinkantis reikalavimų pateiktai specifikacijai. Teismui pateiktas antstolio Protokolas tik nurodo ieškovo defektuotų medienos skydų sandėliavimo vietą; teismas, peržiūrėjęs Protokolo metu darytą vaizdo įrašą, sutinka su atsakovės argumentu, kad antstolis pats neskaičiavo brokuotų gaminių kiekio vienetais, taip pat nematavo tūrio, ir apsiribojo ieškovės pateiktais duomenimis, todėl yra neišsami priemonė konstatuoti visus ir kiekvienos prekės atskirai, trūkumus (Vaizdo įrašo, prie Protokolo 2.44 min., 3.50 min., 5.18 min., 51.10 min.).
23. Tai gi, atsakovės veiksmai taisant keletą partijų pateiktų gaminių neįrodo, kad nekokybiški gaminiai buvo tiekiami ir toliau, neatspindi jų kiekio, defektų lygio, todėl negalima spręsti, kad ieškovės visi vienašališkai atrinkti gaminiai yra nekokybiški.
24. Taip pat ieškovės pripažinimu įrodyta, kad atsakovės tiekti medienos skydai nebuvo vertinami prieš juos perdirbant, o pažeidimai kvalifikuojami tik po to, kai ieškovė pagamindavo savo gaminį, skirtą užsakovui. Akivaizdu, kad apdirbant atsakovės pateiktą medinį skydą, perpjaunant jį, apipjaunat šonus, neišvengiamai kyla rizika, kad defektas (pvz., iškritusi šaka) atsiras tik po to, kai skydas buvo apdirbamas (pjaunamas) ieškovės įrankiu (vaizdo įrašo, prie Protokolo 15.41 min., 15.05 min., 27.17 min., liudytojos J. G. parodymai, 2024-05-24 2 val. 12-38 min.). Tokių defektų kilimo priežasties po apdirbimo jau neįmanoma identifikuoti, tai gi, ieškovė privalėjo būti pakankamai apdairi, ir kokybės vertinimą atlikti iki apdirbant gautus gaminius.
25. Sutinkama su atsakovės argumentu, kad ieškovės ieškinio 1.4 p. nurodytas ieškovės informavimas atsakovę, kad ieškovė „dėl technologinių procesų ir naudojamos įrangos [...] skydų galimybės atidėti [neturi], tik jau kai būna supjaustyta į [...] reikiamą matmenį“ (ieškinio priedas Nr. 5), atsakymo, t.y. pritarimo negavo, todėl atsakovės tylėjimas, ar veiksmai priimant produkciją taisymui, nereiškė naujai sukurtų atsakovės įsipareigojimų taisyti viską, ką jai pateiks ieškovė vienasmeniškai. Sutinkama, kad atsakovė tokius veiksmus atliko, veikė savo sąskaita, patyrė išlaidų taisant trūkumus, kuriuos pati pripažino, tačiau tai jai nesukūrė tokių prievolių į ateitį, nes, kaip minėta, įsipareigojimai taisant specifinę produkciją – medienos gaminius, yra per daug neapibrėžti: kokybės vertinimas buvo vien iš ieškovės pusės, ir vienpusis ieškovės pareiškimas, kad prekė nekokybiška, negalėjo automatiškai sukurti į ateitį atsakovės prievolės gaminį taisyti.
26. Ieškovė tvirtina, kad atsakovei, kaip pardavėjui, galioja CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad aukščiau, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 33 punktas). Taigi, įstatyme nėra įtvirtinta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcija. Pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019, 21 punktas).
28. Ieškovės nurodyti trūkumai yra gaminių paviršiuje, kai kurie jų matomi neišpakavus paletės, kitus galima pamatyti plika akimi prieš gaminių perdirbimą, tam nereikia jokių specialių priemonių, todėl atsakovė atskirsdama tuo, kad ieškovė per protingą terminą nepateikė aiškių įrodymų, kad prekės neatitinka specifikacijoje nurodytų kriterijų, pagrindė savo teiginį, kad pateikė kokybiškus gaminius. Ieškovė teismui nepateikė pakankamai įtinkamų įrodymų, kad visa ieškovės nurodyta, išrūšiuota produkcija yra su konkretizuotais, Sutartyje aptartais trūkumais ir pateikta būtent atsakovės. Nors atskirose nuotraukose matyti, kad ant palečių užrašyti pavieniai pavadinimai, nėra aišku, ar tose paletėse yra vien atsakovės pateikti gaminiai. Gaminių priklausomybę spręsti vien pagal lamelės (medienos juostų, iš kurių suklijuotas skydas) plotį, kaip tai nurodo ieškovė (Vaizdo įrašo, prie Protokolo 7.40 min.), teismas nelaiko teisingu, nes vien detalės pjovimo plotis yra ne pakankamai identifikuojantis požymis. Byloje nustatyta, kad ieškovė tame pačiame pastate laiko ir savo, ir dar kitų tiekėjų patiektą produkciją (Vaizdo įrašo, prie Protokolo 9.09 min., liudytojos J. G. parodymai, 2024-05-24 2 val. 33 min.).
29. Ieškovė turi pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką. Aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo paskirtis – ne šalių reikalavimų aiškinimasis ir įrodymų rinkimas, o jau suformuluoto ieškinio dalyko ir pagrindo bei jau surinktų įrodymų tyrimas ir vertinimas, siekiant išspręsti šalių ginčą, svarbu, kad jau bylos parengiamojoje stadijoje teismui būtų žinoma ginčo esmė ir pagrindiniai bylos įrodymai. Dėl to CPK 226 straipsnyje šalims ir tretiesiems asmenims įtvirtintos teisės bei pareigos pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, tarp jų pareiga pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2010).
30. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungimusi ir dispozityvumu. Rungimosi principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareiga, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).
31. Teismas ex officio yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas), manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 24, 25 punktai; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021, 27 punktas).
32. Bylos nagrinėjimo metu teismas pasiūlė ieškovės atstovui pateikti įrodymus, iš kurių būtų galima spręsti apie pateiktos produkcijos priklausomybę atsakovei, taip pat atsakovei – įrodymus, kad produkcija – ne atsakovės (2024-04-03 posėdis 4.10 – 7.14 min., 7.20 – 8.30 min.), tokių įrodymų niekas nepateikė. Atvirkščiai: atsakovė viso proceso metu tvirtino, kad ieškovės pateikti įrodymai – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neišsamus, todėl teismui imantis iniciatyvos ir įpareigojant antstolį atlikti pakartotinį tokį patį veiksmą nurodant, ką antstolis turi užfiksuoti, būtų grubiai pažeistas rungimosi principas, nes teismas, privalėdamas išlikti nešališku, imtųsi akivaizdžiai padėti kitai šaliai įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Teismas šioje byloje neturi pagrindo peržengti ieškinio ribų ir rinkti įrodymus savo iniciatyva (CPK 135 straipsnis, 179 straipsnio 2 dalis).
33. Remiantis šiais argumentais ieškovės reikalavimą dėl neatitikimo prekių kokybės reikalavimams, teismas laiko neįrodytu.
Dėl pažeistų ieškovės teisių gynybos pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą
34. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: (i) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; (ii) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; (iii) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; (iv) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
35. Ieškovė, reikalaudamas taikyti kraštutinį savo pažeistų teisių gynimo būdą tvirtina, kad atsakovės gaminamas plokštes dėl jos naudojamų klijų specifikos galėjo priimti tik iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir tai atsakovei buvo žinoma. Bet kaip matyti iš paties ieškinio ir atsakovės atsikirtimų, atsakovė bendradarbiavo su ieškove priimdama tam tikras prekes atgal taisymui, ir po taisymo grąžino, o nepataisiusi – rašė kreditines sąskaitas (prievolę vykdė įskaitymu). Liudytoja J. G. parodė, kad dalį esančių prekių galima pataisyti (2024-05-24 2 val. 33-34 min.). Taip pat, kaip jau buvo minėta, atsakovė be ginčo pakeitė prekę, kuri vizualiai buvo kita, nei užsakė ieškovė (ieškinio priedas Nr. 21), tai gi, yra pagrindo manyti, kad atsakovė buvo linkusi ginčą spręsti alternatyviai, tai rodo vėlesnis šalių elgesys derintis 2023 m. kovo 14 d. susitarimo pagrindu, kuomet atsakovė pasiūlė ieškovei 5 000 Eur kompensaciją (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 9).
36. Taip pat sutinkama su atsakovės atsikirtimu, kad atsakovės prekės yra pakeistos ieškovės gamybos procese. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktos nuotraukos Nr. 9 – 21; 23 - 27; 30 – 34; 36; 43 – 46; 49; 50; 52; 53; 57 – 59; 62 – 64; 67; 68; 71; 72; 77; 78; 84; 88 – 90; 92; 93; 95; 98; 101 – 105; 107; 109; 110; 113; 114; 120; 124; 126 – 128; 130; 132 – 144; 146 – 168; 170; 174; 175; 179; 181; 182; 187; 188; 190; 192; 193; 195; 197 patvirtina, kad produkcija yra ieškovo perdirbta (plokščių kraštai išpjaustyti, plokštės išilgai frezuotos). Dalis prekių sandėlyje yra apskritai ne atsakovės, nes pagamintos atsakovės gamyboje netaikomu būdu (sujungtos eglute). Dėl šios priežasties taikant ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą atsakovei nebūtų grąžinamos jos tiektos prekės ta būkle ir verte, kuria ji jas pateikė ieškovei.
Dėl žalos už prekių sandėliavimą
37. Ieškovė tvirtina, kad atsakovei pažeidus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro nekokybiškų plokščių sandėliavimas, dėl ko negali panaudoti kitos produkcijos sandėliavimui ir, atitinkamai, savo teisėtos veiklos vykdymui.
38. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė nesiverčia sandėliavimo veikla. Žalos dydis kildinamas iš 2023-07-20 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau neaišku, kokiu pagrindu paskaičiuotas 1955,88 Eur žalos dydis, kaip nustatyta patirtos negautos naudos forma, realumo ir aukščiau nurodytų sąlygų, būtinų minėtą žalą vertinti, kaip negautas pajamas. Šioje sąskaitoje nurodomos išlaidos, kurių ieškovė nėra patyrusi, paskaičiuota už niekaip nepagrįstą laiką, nėra matyti, kad ji būtų atsakovės priimta.
39. Teismo nuomone, jokių prielaidų atsakovės civilinės atsakomybės taikymui nėra, kadangi ginčo prekių kokybės trūkumų ieškovė neįrodė, taip pat neįrodė, jog nagrinėjamoje situacijoje egzistavo atsakovės neteisėti veiksmai ir, kad dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė patyrė nuostolius, įvardijamus kaip nekokybiškų prekių sandėliavimą. Šalys nėra sudarę jokių sutarčių dėl atlygintino sandėliavimo, prievolė atsakovei už tariamą nuomos paslaugą negali kilti pagal nutylėjimą, nesant sudarytos sutarties ir atsakovės išreikštos valios. Sutiktina su atsakove, kad ieškovas sandėliuoja jos pačios perdirbtą ir jai nuosavybės teise priklausančią produkciją. Nesant neteisėtų veiksmų ir žalos, nėra pagrindo spręsti priežastinio ryšio, kaip būtino žalos atlyginimo elemento buvimo klausimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
40. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) teismui pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2024-02-06 dėl 2831,40 Eur už teisinę pagalbą 2023 m. gruodį (tripliko parengimą), 2024-04-17 dėl 6606,60 Eur už teisinę pagalbą 2023 m. lapkritį (49 darbo valandas po 130 Eur už valandą, tame tarpe ir atsiliepimo parengimą), ir 2024-05-07 1730,30 Eur už 2024 m. kovą (6 val. už atstovavimą teisme ir 5 val. už prašymą liudytojo šaukimui parengimą, po 130 Eur už val.). Viso – 11168,3 Eur.
41. Teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Įvertinus, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2023 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2110,30 Eur, tai 2831,40 Eur už tripliką neviršija Rekomendacijų koeficiento 1,5; už atsiliepimą numatytas 2,5 koeficientas (5275,75 Eur) bei likusios darbo valandos neviršija apmokėtos 6606,60 Eur sumos; motyvuoto prašymo (0,4 koeficientas) ir 5 val. atstovavimą teisme (0,1 x 5) apmokėta 1730,30 Eur suma neviršija nustatyto dydžio, visos išlaidos laikomos pagrįstomis ir visiškai priteistinos iš ieškovės, kurios ieškinys atmestas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) priteisti 11168,30 Eur (vienuolika tūkstančių vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 30 ct) atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) už išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui.
Teisėjas Augustinas Mitkus