Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-49-519/2022

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01629-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.13.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTART IS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo G. K. atstovo advokato R. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutarties,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Pareiškėjo G. K. atstovas advokatas R. B. 2022 m. kovo 23 d. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus prašydamas pradėti prieš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorių A. Ž. administracinio nusižengimo teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą už tai, kad A. Ž. a) laiku (kaip galima suprasti, iki 2018 m. balandžio 30 d.) nesušaukė visuotinio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo; b) tinkamai neinformavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, įskaitant pareiškėjo, apie tokį susirinkimą; c) nesudarė galimybės ir taip eliminavo pareiškėjo kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininko teisę tvirtinti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentus.

2.       Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjo G. K. atstovo advokato R. B. 2022 m. kovo 23 d. pareiškimas su priedais grąžintas pareiškėjo G. K. atstovui advokatui R. B., padarant dokumentų kopijas ir paliekant jas byloje. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo atstovo nurodytu administracinės nuobaudos skyrimo atskaitos tašku, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2021 m. lapkričio 24 d., kai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo 2018 m. gegužės 4 d. protokolas buvo pateiktas civilinėje byloje. Pažymėjo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentai buvo patvirtinti 2018 m. gegužės 4 d., pateikti registruoti ir įregistruoti 2018 m. gegužės 28 d. juridinių asmenų registre, jog registro duomenys, informacija ir dokumentai yra vieši.

II. Atskirojo skundo argumentai

3.       Atskiruoju skundu pareiškėjo G. K. atstovas advokatas R. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartį ir perduoti G. K. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo prieš A. Ž. pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

4.       Skunde nurodoma, kad pareiškėjas įgyvendindamas savo, kaip Bendrovės akcininko, subjektinę teisę, ANK 590 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka pateikė pirmosios instancijos teisme pareiškimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Pažymi, jog pareiškime, be kitų, nurodyti duomenys, leidžiantys identifikuoti tiek pareiškėją, tiek administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, kartu pateikti duomenys, patvirtinantys, kad, pirma, pareiškėjas turi subjektinę teisę teikti pareiškimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį; antra, administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo yra tinkamas atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį subjektas. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas savo pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, be pirmiau įvardytų duomenų, nurodė ir faktines aplinkybes, pagrindžiančias inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymą, ir pateikė išsamius teisinius argumentus šioms faktinėms aplinkybėms pagrįsti (pareiškime nurodyti netgi trys Bendrovės vadovo padaryti teisės pažeidimai, atitinkantys administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius).

5.       Nurodo, kad ANK 627 straipsnis reglamentuoja pasirengimo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą institutą. Teismas šios proceso teisės normos prasme pasirengimo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą etapu išsprendžia tokius klausimus: 1) patikrina, ar jis turi kompetenciją nagrinėti gautą administracinio nusižengimo bylą; 2) patikrina, ar nėra aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima; 3) įvertina, ar reikia į teismo posėdį iškviesti specialistą, ekspertą ir liudytojus; 4) nustato posėdžio datą ir valandą ir užtikrina, kad administracinio nusižengimo bylos procese dalyvaujantiems asmenims būtų išsiųsti šaukimai ir pranešimai; 5) nustatęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo išaiškintos jo procesinės teisės ir pareigos, duoda nurodymą šių teisių ir pareigų išaiškinimą išsiųsti asmeniui kartu su teismo šaukimu; 6) šalių prašymu arba savo iniciatyva išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti; 7) įvertina, tenkintini ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotųjų atstovų prašymai ir nušalinimai (ANK 627 straipsnio 1 dalis). Teigia, kad teisės normų, sudarančių ANK 627 straipsnio 1 dalies turinį, analizė sudaro pagrindą teigti, kad klausimų, sprendžiamų pasirengimo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą etapu, sąrašas yra baigtinis. Pažymi, jog administracinių nusižengimų procese dominuoja imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, o tas, be kita ko, reiškia, kad negali būti plečiamai aiškinamos ir taikomos teisės normos, sudarančios ANK turinį. Pasak atstovo, sisteminė pačių klausimų, spręstinų pagal ANK 627 straipsnio 1 dalį analizė patvirtina, kad pasirengimo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą stadijos paskirtis, žvelgiant iš teismo perspektyvos, – įsitikinti, jog prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nėra objektyvių procesinių kliūčių pradėti nagrinėti ir išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą.

6.       Atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas grąžino pareiškėjui jo pateiktą pareiškimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo. Skundžiama nutartis suponuoja pareiškėjo, kaip nukentėjusiojo asmens, teisės į pažeistų teisių teisminę gynybą (per asmens, pažeidusio pareiškėjo, kaip Bendrovės akcininko, teises, patraukimą administracinėn atsakomybėn) ribojimą, todėl toks teismo procesinis sprendimas dėl savo ribojančio pobūdžio turi būti tinkamai, išsamiai ir aiškiai motyvuotas, t. y. tokiam procesiniam sprendimui pagrįsti turi būti pateiktas konkretus ir detalus faktinis bei teisinis pagrindimas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame procesiniame sprendime konkrečiai neįvardijo, kokie yra pareiškimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo trūkumai ir kaip tokie numanomi (tariami) trūkumai kliudo pradėti nagrinėti ir išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą pagal pateiktą pareiškimą. Pažymi, jog skundžiamai teismo nutarčiai būdingas ribojantis pobūdis, todėl pirmiau įvardytų argumentų, atskleidžiančių pareiškimo trūkumus ir jų neigiamą įtaką galimybėms pradėti nagrinėti ir išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, nebuvimas pats savaime yra pakankamas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

7.       Teigia, jog ANK nėra nustatyta, kad pasirengimo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą procesas skiriasi, priklausomai nuo administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo pagrindo, vadinasi, visais atvejais, įskaitant ir tuos atvejus, kai administracinio nusižengimo teisena pradėta pagal suinteresuoto asmens pareiškimą, taikomos tokios pačios pasirengimo nagrinėti administracinę bylą taisyklės. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, peržengė kompetencijos, kuri turi būti įgyvendinama pasirengimo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą etapu, ribas. Pirmosios instancijos teismas šiuo administracinio nusižengimo proceso etapu priėjo prie tokių išvadų: 1) administracinė atsakomybė pagal pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymas, netaikytina, nes inkriminuojami neteisėti veiksmai – visuotinio Bendrovės akcininkų susirinkimo nesušaukimas nustatytu laiku – būtų laikomi galimos nusikalstamos veikos – dokumentų klastojimo – motyvu; 2) pareiškėjo argumentai dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo pobūdžio ir administracinės nuobaudos skyrimo termino pradžios yra nepagrįsti. Pažymi, kad tokie fakto ir teisės klausimai sprendžiami nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš esmės (ANK 632 straipsnio 5 dalis), o šių klausimų įvertinimas pateikiamas galutiniame teismo procesiniame sprendime, kuris priimamas išnagrinėjus bylą iš esmės (ANK 636 straipsnio 4 dalis). Pasak atstovo, pirmosios instancijos teismas jau pirminiu administracinio nusižengimo proceso etapu iš esmės išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, nors šiame etape turėjo tiesiog patikrinti, ar nėra objektyvių procesinių kliūčių pradėti nagrinėti ir išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu veikė viršydamas savo įgaliojimus, o tas suponuoja skundžiamos nutarties neteisėtumą.

8.       Pažymi, kad visuotinio akcininko susirinkimo nesušaukimas nustatytu laiku ir dokumentų klastojimas yra dvi savarankiškos neteisėtos veikos, šių veikų padarymas užtraukia skirtingo pobūdžio (administracinę ir baudžiamąją) atsakomybę. Todėl tas aspektas, kad administracinėn atsakomybėn trauktino asmens neteisėti veiksmai galimai neapsiriboja vien tik jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymu, o papildomai (savarankiškai) galimai atitinka ir nusikalstamos veikos sudėties požymius, nesudaro pagrindo netaikyti jam administracinės atsakomybės už neteisėtos veiksmus, atitinkančius administracinio nusižengimo požymius. Šiuo aspektu akcentuoja tai, kad ANK 592 straipsnis detaliai reglamentuoja, kaip turi būti sprendžiamos situacijos, kai, pradėjus administracinio nusižengimo teiseną, nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių. Atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismo veiksmai neatitinka teisinio reguliavimo, įtvirtinto ANK 592 straipsnyje.

9.       Atstovas skunde taip pat nurodo, kad tiek, kiek susiję su teismo išvadomis dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo pobūdžio ir administracinės nuobaudos skyrimo termino pradžios, pareiškėjas savo pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo pateikė išsamius teisinius argumentus savo teiginiams dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo pobūdžio ir administracinės nuobaudos skyrimo termino pradžios. Pažymi, jog šie teisiniai argumentai paneigia aptariamas pirmosios instancijos teismo išvadas, pateiktas skundžiamame procesiniame sprendime, todėl pareiškimas turi būti priimtas nagrinėti ir išnagrinėtas ANK nustatyta tvarka.

10.       Atsiliepimų į pareiškėjo G. K. atstovo advokato R. B. atskirąjį skundą negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas

11.       Susipažinęs su bylos medžiaga bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartis, kuria pareiškėjo atstovo pareiškimas su priedais grąžintas pareiškėjui, yra pagrįsta ir teisėta – pasirengimo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą nustatyta ANK 591 straipsnio 7 punkte numatyta aplinkybė dėl kurios administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta.

12.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir jo atstovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą pareiškimu, kuriuo buvo prašoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Ž. atžvilgiu už tai, kad jis laiku (iki 2018 m. balandžio 30 d.) nesušaukė visuotinio UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo; tinkamai neinformavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininkų, įskaitant pareiškėją, apie tokį susirinkimą; nesudarė galimybės ir taip eliminavo pareiškėjo kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininko teisę tvirtinti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentus.

13.       Bendra administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo tvarka numatyta ANK 590 straipsnyje. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo byla dėl šio kodekso 119 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų pradedama pagal akcininko pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų teisių pažeidimus. Šioje dalyje nustatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, pareiškimas gali būti siunčiamas bet kuriems to teismo rūmams.

14.       Taigi, ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta išskirtinė administracinio nusižengimo bylos pradėjimo procedūra dėl ANK 119 straipsnyje nurodyto (taip pat ir ANK 120, 204, 1191, 547 straipsniuose nurodytų) administracinio nusižengimo. Įstatymų leidėjas, suteikdamas akcininkui teisę kreiptis į teismą pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nenustatė reikalavimų pateikiamo pareiškimo turiniui, tačiau pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, turi būti duomenys apie tai, kas teikia pareiškimą; nurodytas ANK specialiosios dalies straipsnis, pagal kurį inicijuojama teisena; asmuo, kuris, pareiškėjo vertinimu, padarė administracinį nusižengimą; administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės turi būti aprašytos kaip įmanoma tiksliau (esant galimybei, nurodytas pažeidimo padarymo laikas, vieta, konkretūs kaltininko veiksmai), nurodant teisės aktų nuostatas, kurias pažeidė kaltininkas; suformuotas aiškus reikalavimas dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn, žalos atlyginimo, pareiškimas turi būti pasirašytas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis Nr. 2AT-12-511/2021). 

15.       Apygardos teismas įvertinęs pareiškėjo ir jo atstovo pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovui A. Ž. turinį bei kartu su juo pateiktus priedus, atskirajame skunde išdėstytus argumentus, sutinka su tuo, jog pareiškimo turinys atitinka jam keliamus reikalavimus. Tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teiseną pagal pareiškėjo G. K. ir jo atstovo advokato R. B. pareiškimą atsisakė pradėti nustačius ANK 591 straipsnio 7 punkte numatytą aplinkybę, dėl kurios administracinio nusižengimo teisena negalima.

16.       Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ANK 627 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas išnagrinėja ir išsprendžia ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima. Pagal ANK 591 straipsnio 7 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas.

17.       Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas susipažinęs su pareiškėjo ir jo atstovo pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2021 m. rugpjūčio 6 d. išplėstinio išrašo duomenimis, nustatė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentai buvo patvirtinti 2018 m. gegužės 4 d., pateikti registruoti ir įregistruoti 2018 m. gegužės 28 d. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo ir jo atstovo pareiškime išdėstytais argumentais, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2021 m. lapkričio 24 d., kai galimai suklastotas visuotinio UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo 2018 m. gegužės 4 d. protokolas buvo pateiktas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuodamas, jog administracinis nusižengimas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį nėra trunkamasis. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apygardos teismas.

18.       ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasakyta, jog teisės doktrinoje trunkamuoju teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą, ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia (kasacinės nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-46-895/2016, 2AT-19-648/2022).

19.       Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. gegužės 4 d. įvyko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu patvirtinti UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ 2017 m. metinė finansinė atskaitomybė, 2017 m. pelno (nuostolio) atskaita. Kaip matyti iš viešai prieinamos VĮ Registrų centro svetainės bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo, jog UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, aiškinamasis raštas pateikti registruoti ir įregistruoti Juridinių asmenų registre 2018 m. gegužės 28 d. Kaip pagrįstai pažymėjo skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, jog registro duomenys, informacija ir dokumentai yra vieši. Kiekvienas asmuo gali susipažinti su Registro duomenimis, informacija ir dokumentais įstatymų ir Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. Taigi pareiškėjas G. K. turėjo galimybę susipažinti su viešai prieinamais registro duomenimis bei nuostatose nustatyta tvarka gauti registro duomenis, informaciją ir elektroninių dokumentų nuorašus bei dokumentų kopijas (registro nuostatų 229, 230 punktai). Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas pažymi, kad neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog pareiškėjui administracinės nuobaudos skyrimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2021 m. lapkričio 24 d., kai suklastotas visuotinio UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo 2018 m. gegužės 4 d. protokolas buvo pateiktas civilinėje byloje. Kaip jau buvo minėta, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, aiškinamasis raštas buvo pateikti ir įregistruoti 2018 m. gegužės 28 d., šie duomenys pagal Juridinių asmenų registro nuostatus, yra viešai prieinami, duomenų, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apie 2018 m. gegužės 4 d. visuotinis akcininkų susirinkimas būtų įvykęs pažeidžiant akcininkų teises, ar akcininkų susirinkimo 2018 m. gegužės 4 d. protokolas būtų suklastotas, nėra, todėl tai nelaikytinas trunkamuoju teisės pažeidimu bei pareiškėjo G. K. ir jo atstovo pareiškime, atskirajame skunde komentuojamo teisės pažeidimo senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. gegužės 28 d. Taigi ANK 39 straipsnyje nurodytas dvejų metų nuobaudos skyrimo terminas pareiškimo pateikimo ir pasirengimo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, jau buvo suėjęs, todėl administracinių nusižengimų teisena šiuo nagrinėjamu atveju negalėjo būti pradėta.

20.       Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartis, kuria pareiškėjo G. K. atstovo advokato R. B. 2022 m. kovo 23 d. pareiškimas su priedais grąžintas pareiškėjo G. K. atstovui advokatui R. B. yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                  Gražvydas Poškus