Civilinė byla Nr. e2A-14-936/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28179-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.2.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų R. L. ir D. L. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl kompensacijos dalies už valstybės poreikiams paimtą žemės sklypą priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė: 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai R. L. ir D. L. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, prašydami: 1) priteisti ieškovams iš atsakovės 24 540,00 Eur neišmokėtos kompensacijos dalį už paimtą jų nuosavybės teise valdomą 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) priteisti ieškovams iš atsakovės 4 854,21 Eur palūkanų; 3) priteisti ieškovams iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškinyje ieškovai nurodė, kad jiems priklauso 1/5 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini, toliau – ir Žemės sklypas). 2017 m. rugsėjo 28 d. aktu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (duomenys neskelbtini)“ Nr. ŽVP-133-(1.18) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius paėmė visuomenės poreikiams bendrosios jungtinės sutuoktinių (ieškovų) nuosavybės teise valdomą 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo ir nustatė, kad paimamo turto vertė yra 40 060 Eur. Ieškovai 2017 m. rugsėjo 30 d. šį aktą pasirašė ir jiems buvo išmokėta 40 060 Eurų suma. Tačiau 2020 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje ieškovai sužinojo, kad kiti žemės sklypo bendrasavininkiai A. J. ir Ž. J., kuriems, kaip ir ieškovams, taip pat priklausė 1/5 to paties žemės sklypo, nesutiko su akte nurodoma išmokėti 40 060 Eur suma ir jiems Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020, palikdamas galioti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. sprendimą, pripažino teisę į 64 600 Eur kompensaciją, t. y. už analogišką to paties žemės sklypo dalį 24 540 Eur didesnę kompensaciją. Remdamiesi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, ieškovai prašė perskaičiuoti kompensaciją ir išmokėti likusią 24 540 Eur sumą, tačiau atsakovė 2021 m. birželio 1 d. raštu Nr. 2ZP-33 prašymą atsisakė tenkinti ir nurodė, kad administracinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas su kitais žemės savininkais dėl iš jų visuomenės poreikiams paimto turto pagal kitą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, todėl teismo nutartis taikytina tik administracinės bylos šalims. Ieškovai, nesutikdami su atsakovės atsakymu, kreipėsi į teismą dėl neišmokėtos kompensacijos dalies priteisimo.

2.       Atsakovė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ieškovų atžvilgiu buvo užbaigta 2017 metais ir ieškovams už žemės sklypo dalį buvo atlyginta rinkos vertė pinigais, kuri apskaičiuota įstatymo nustatyta tvarka pagal nepriklausomo turto vertintojo ataskaitą. Ieškovai buvo informuojami apie procedūras bei jų teises ir pareigas, galimybę ginčyti žemės sklypo vertę teisme (t. y. nepasirašyti akto), tačiau to nepadarė. Nėra pateikta duomenų, kad atsakovė būtų suklaidinusi ieškovus dėl akto pasirašymo arba suteikusi klaidingą informaciją. Todėl ieškovai iš esmės kelia reikalavimus iš jau pasibaigusių teisinių santykių. Kilusio tarp šalių ginčo atveju ieškovai siekia peržiūrėti pabaigtą žemės sklypo dalies paimto visuomenės poreikiams procedūrą ir ginčija piniginės kompensacijos už paimtą žemės sklypą dydį.

3.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovams turi būti taikoma VĮ „Valstybės žemės fondo“ parengta turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-30, kuria nustatytas už visuomenės poreikiams paimtą ieškovams priklausiusia 1/5 žemės sklypo dalį – 40 060 Eur vertės kompensacija, kadangi Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-30 nebuvo panaikinta susijusioje administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020, taip pat šioje byloje ieškovai nebuvo dalyvaujanti šalis ir spendimas priimtas ne ieškovų atžvilgiu, t. y. ieškovams neturi teisinės galios. Ieškovai pasirašytinai sutiko su žemės paėmimu visuomenės poreikiais ir nustatyta 40 060 Eur kompensacija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ieškovams R. L. ir D. L. solidariai 24 540,00 Eur už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą ir lygiomis dalimis 2 067,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovų žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 30 d. nutarimui Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini)) procedūros pradžios“ (Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. aktu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ((duomenys neskelbtini))“ Nr. ŽVP-133-(1.18) (Aktas) visuomenės poreikiams buvo paimta ieškovams priklausanti 1/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini, ieškovų žemės sklypas). Akte nustatyta ieškovų žemės sklypo vertė – 40 060 Eur. Ieškovų žemės sklypo vertės nustatymo pagrindas – 2015 m. rugpjūčio 18 d. vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-30, parengta valstybės įmonės Valstybės žemės fondo turto vertintojo A. T. Ieškovai Aktą pasirašė 2017 m. spalio 30 d., jiems yra išmokėtas 40 060 Eur atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą.

4.2.                      Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra tęstinio pobūdžio ir nuo šios procedūros pradžios iki žemės sklypo perėjimo iš asmens nuosavybės į valstybės nuosavybę gali praeiti žymus laiko tarpas, kuris gali daryti įtaką žemės sklypo rinkos vertei tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme. Nagrinėjamu atveju Aktas priimtas 2017 m. rugsėjo 28 d., o Akte nurodyta ieškovų žemės sklypo vertė (40 060 Eur) nustatyta pagal sklypo vertę, buvusią 2015 m. rugpjūčio 18 d. Taigi, nuo ieškovų žemės sklypo vertės nustatymo dienos iki Akto priėmimo praėjo reikšmingas laiko tarpas (daugiau kaip dveji metai), lėmęs ieškovų žemės sklypo vertės pokyčius didėjimo linkme. Rašytinis įrodymas byloje ekspertės Irmantos Krikščiūnienės nekilnojamojo turto vertinimo išvada Nr. IK-9/2018 patvirtina (toliau – ir Išvada), kad nustatyta 323 000 Eur 0,9925 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini, Žemės sklypas), vertė, buvusi 2018 m. sausio 3 d. Ieškovų žemės sklypas sudaro 1/5 dalį Žemės sklypo, taigi ieškovų žemės sklypo vertė 2018 m. sausio 3 d. buvo 64 600 Eur. Nors Aktas priimtas 2017 m. rugsėjo 28 d., o Išvadoje Žemės sklypo vertė nustatyta 2018 m. sausio 3 d., atsakovė nepateikė įrodymų, kad per šį trijų mėnesių laikotarpį būtų įvykę reikšmingi Žemės sklypo vertės pokyčiai. Todėl nėra pagrindo nesivadovauti Išvada.

4.3.                      Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovams pasirašius Aktą ir gavus Akte nustatytą kompensaciją už visuomenės poreikiams paimtą ieškovų žemės sklypą, nebėra galimybės spręsti dėl išmokėtos kompensacijos pagrįstumo, kadangi Žemės paėmimo įstatymo nuostatos tokio ribojimo nenustato.

4.4.                      Atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatomas ne valstybės institucijų ir paimamo žemės sklypo savininko susitarimu, o atlikus individualų visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertinimą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, šį vertinimą užsako projektą įgyvendinanti institucija (Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3, 4 dalys). Visuomenės poreikiams paimamos žemės atlyginimo nustatymas yra projektą įgyvendinančios institucijos ir Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos, ir šios valstybės institucijos turi užtikrinti, kad paimamos visuomenės poreikiams žemės vertinimas kuo labiau atitiktų realią rinkos situaciją nuosavybės praradimo metu. Ieškovų žemės sklypo vertės nustatymas 2015 m. rugpjūčio 15 d., kai ieškovų žemės sklypas buvo paimtas 2017 m. rugsėjo 28 d. Aktu, neatitinka nuosavybės teisės imperatyvo – teisingo atlyginimo už paimamą žemę pinigais pagal rinkos vertę. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą žemės savininkui perveda atitinkamą projektą įgyvendinanti institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 304 projektą ((duomenys neskelbtini)) įgyvendinančia institucija paskirta atsakovė, todėl 24 540 Eurų kompensacijos dalis ieškovams solidariai priteisiama iš atsakovės.

4.5.                      Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnyje nėra numatyta projektą įgyvendinančios institucijos pareiga mokėti visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo savininkui palūkanas, jei teismas nustato kitą visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo vertę, nei nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte. Todėl ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovo 4 854,21 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo Akto priėmimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos (2021 m. spalio 13 d.) ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5.       Atsakovė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovų R. L. ir D. L. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Apeliantė teigia, kad šiuo atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Ginčus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, tame tarpe, ir klausimus dėl teisingo atlyginimo, nagrinėja apygardų administraciniai teismai, vadovaudamiesi Žemės paėmimo įstatymu. Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas nagrinėja ginčą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Pirmosios instancijos teismas neįvertino apeliantės prašymo dėl kreipimosi į specialiąją teismingumo kolegiją, bei neargumentavo, kodėl šis argumentas atmestas. Taip pat nepagrįsta kokiu teisės aktu remiantis asmuo, praleidęs terminą ginčyti atlyginimo už žemę vertę, į apylinkės teismą gali kreiptis po 3,5 metų ir pakeisti teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą atlyginimo dydį.

5.2.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą iš esmės remiantis tik teisingo atlyginimo už paimtą turtą principu. Tačiau nebuvo atsižvelgta į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, kuri taip pat nurodo, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti ir gali būti įstatymų ribojama, kiek to reikia demokratinėje valstybėje, siekiant teisėtų tikslų ir vadovaujantis proporcingumo principu. Pagal EŽTT praktiką, gali būti atvejų, kai gali būti nukrypstama nuo turto vertės apskaičiavimo nuosavybės praradimo dieną principo ir atlyginama ne visa suma. Šis teismas akcentuoja tinkamą procedūrų taikymą, o ginčo atveju, nebuvo nustatyta esminių procedūros pažeidimų. EŽTT praktika leidžia daryti prielaidą, jog asmuo taip pat galėtų prisiimti tam tikras rizikas santykiuose su valstybe. Taigi pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Lietuvoje žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros aiškiai reglamentuotos, nustatyta, kad už paimtą žemę turi būti teisingai atlyginama rinkos verte atliekant individualų vertinimą, yra numatyta galimybė savininkams institucijų sprendimus (aktus) skųsti teismui, prašyti teismo ekspertizės, ieškovai turėjo realias galimybes nustatyta tvarka nepasirašyti Akto, bet to nepadarė. Apeliantė teigia, kad šios bylose faktinė situacija valstybei leidžia nemokėti viso atlyginimo, kadangi patys ieškovai prisiėmė tam tikrą atsakomybė pasirašydami Aktą ir delsė imtis teisinių veiksmų 3,5 metų po procedūros pabaigos.

5.3.                      Viešojo administravimo subjektas neturi teisės peržengti jai nustatytos kompetencijos ribas ar veikti tokiu būdu, kokio nenumato teisės aktai. Aktas, kurio pagrindu išmokėtas atlyginimas, yra norminių teisės aktų nustatyta tvarka priimtas administracinis sprendimas, yra pasirašytas ir faktiškai įvykdytas. Todėl užbaigus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ir po jų užbaigimo iš naujo keliant atlyginimo už paimtą žemę klausimą būtų pažeistas teisinės valstybės principas. Taip pat būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, kadangi kiti žemės savininkai, kurie pasirašė aktus ir neprašė perskaičiuoti atlyginimo, atsidurtų blogesnėje padėtyje.

5.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis turi prejudicinę galią šioje byloje. Tačiau nepaisant to, vis tiek priteisė lygiai tą pačią sumą, kaip nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje. Šiuo atveju, teismas nenustatęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties prejudicinės reikšmės byloje, apeliantės manymu, neturėjo teisinio pagrindo ieškovams priteisti kitoje byloje kitiems asmenims nustatytą atlyginimo dydį.

5.5.                      Sprendimas priimtas vadovaujantis tik vienintele ieškovų pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo išvada Nr. IK-9/2018, tačiau šis įrodymas nėra tinkamas, kadangi: 1) nėra parengta skyrus teismo ekspertizę, nes turto vertintoją pasirinko bei susitarimu užduotis suformulavo pats savininkas, kuris buvo suinteresuotas didesniu atlyginimu; 2) buvo klaidingai suformuota užduotis turto vertintojai, kuri lėmė neteisingą atlyginimą, buvo nustatyta viso sklypo vertė, o ne tik ieškovams priklausančios dalies vertė; 3) žemės sklypo bendra vertė buvo nustatyta 2018 m. sausio 3 d., kuri nesutampa su ieškovių paimtos žemės sklypo dalies paėmimo diena, t. y. 2017 m. rugsėjo 28 d., kas lėmė didesnę rinkos vertę. Apeliantė mano, jei teismas nuspręs, kad Žemės sklypo vertė gali būti perskaičiuojama pasibaigus procedūrai, tuomet būtų pagrindas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo ir skirti teismo ekspertizę.

6.       Ieškovai R. L. ir D. L. atsiliepimu į apeliantės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Byloje yra kilęs ginčas dėl kompensacijos dydžio už visuomenės poreikiams paimtą ieškovų Žemės sklypą, šiuo metu priklausantį valstybei nuosavybės teise, yra civilinio teisinio pobūdžio ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-442/2019), todėl apeliantė nepagrįstai teigia, jog bylą išnagrinėjo teismas, kuriam neva neteisminga ši byla.

6.2.                      Nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją yra teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas nėra absoliutus ir ne visais atvejais kompensacija turi atspindėti visą nusavinamo turto vertę. Priešingai, jeigu tik galima nustatyti tikrąją paimamos žemės rinkos vertę, ją būtina nustatyti ir teisingai atlyginti.

6.3.                      Ieškovai buvo suklaidinti dėl Akto nepasirašymo pasekmių teigiant, kad ieškovams nepasirašius Akto, bus kreiptasi į teismą ir teismas nustatys tokią pačią ieškovų Žemės sklypo vertę, kokia yra nurodyta Akte. Akto turinys, jame esančios formuluotės nesudarė ieškovams įspūdžio, kad esant žemės savininko prieštaravimui dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės vertės, teismas tokioje byloje dar ir nagrinėtų ginčą dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės vertės. Taip pat ieškovams nebuvo sudarytos sąlygos derėtis su valstybe dėl kompensacijos dydžio, kuri vienašališkai nustatyta apeliantės. Ieškovai nebuvo lygiaverčiai sandorio dalyviai, pasitikėjo valstybės institucijomis, todėl pasirašė Aktą, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad jiems neturi būti tinkamai atlyginta. Paminėjo, kad išmokant to paties žemės sklypo analogiškų žemės sklypo dalių savininkams skirtingas kompensacijas, pažeidžiami teisingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principai. EŽTT praktikoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog teisingai apskaičiuoti ir teisingai atlyginti yra valstybės pareiga, kuri negali būti perkeliama asmeniui, kurio žemės sklypas yra paimamas visuomenės poreikiams.

6.4.                      Apeliantė veikė ne pagal žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. rėmėsi pasenusiu žemės sklypo vertinimu, nors įstatymai įpareigoja vadovautis žemės sklypo paėmimo metu esančia žemės sklypo verte, tokiu būdu ieškovams išmokėjo mažesnę nei priklauso kompensaciją, pažeidė teisingo kompensavimo principą ir nepagrįstai atsisako išmokėti teisingo dydžio kompensaciją už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir kiti teismai yra išaiškinę, kad kompensacija turi būti išmokama pagal žemės paėmimo metu buvusią jos rinkos kainą.

6.5.                      Ieškovai pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis šiai bylai turi prejudicinę galią, kadangi ginčas minimoje nutartyje buvo dėl to paties žemės sklypo, bendrasavininkams, kuriems, kaip ir ieškovams, priklausė 1/5 to paties žemės sklypo, už analogišką to paties žemės sklypo dalį buvo priteista 24 540 Eur didesnė kompensacija. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo konstatuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus nustatytas kompensacijos dydis neatitinka nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų – teisingai atlyginti už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Šiuo atveju vienintelis skirtumas nuo aplinkybių, susiklosčiusių minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, yra tai, kad nuosavybės teisė į žemę, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui priėmus paėmimo aktą, pasibaigė ne 2017 m. gruodžio 27 d., o 2017 m. rugsėjo 28 d., tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju tai esminės reikšmės sklypo vertei neturėjo. Esminis dalykas yra tai, kad valstybės institucijos, paimdamos žemės sklypą visuomenės poreikiams, turi pareigą ir privalo remtis žemės sklypo rinkos verte, esančia būtent žemės sklypo paėmimo metu, o ne tokia sklypo verte, kuri buvo, kai buvo pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

6.6.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Išvada, nes byloje nėra jokių duomenų, kad per šį trijų mėnesių laikotarpį būtų įvykę reikšmingi Žemės sklypo vertės pokyčiai. Išvadoje suformuota užduotis buvo analogiška Valstybės žemės fondo Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-30 suformuotai užduočiai, kuria remiasi apeliantė, skirtumas yra tik tas, kad vertė buvo nustatinėjama skirtingai datai. Atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl naujo Žemės sklypo dalies vertinimo atlikimo, tačiau ir pati apeliantė išdėstė savo priežastis, dėl ko ji mano, kad toks veiksmas būtų abejotinas.

7.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliantės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Ieškovai ne tik pasirašytinai sutiko su žemės paėmimu visuomenės poreikiais, bet ir su nustatyta 40 060 Eur vertės kompensacija. Šiuo atveju santykiams tarp valstybės ir asmens turėtų būti taikomos administracinės teisės normos, t. y. galioja vieno mėnesio administracinės senaties terminas, kuris yra suėjęs, o ieškovai jo atnaujinti neprašė.

7.2.                      Teismas, spręsdamas ar ieškovams turi būti priteista didesnė kompensacija nei išmokėta pagal Aktą, netinkamai aiškino ir taikė Žemės paėmimo įstatymo nuostatas dėl teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę priteisimo ir suabsoliutino teisingo atlyginimo principą, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys.

9.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10.       Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovų ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. balandžio 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini)) procedūros pradžios“ (Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. balandžio 3 d. raštu dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios informavo (ieškovus) R. L. ir D. L. bei kitus savininkus D. L., A. J. ir Ž. J., A. M. ir R. M., R. B. ir G. B. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 8,7854 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,996 ha dydžio dalies atžvilgiu pradėtą žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

12.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. aktu Nr. ŽVP-133-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ((duomenys neskelbtini))“ visuomenės poreikiams buvo paimta ieškovams priklausanti 1/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.  (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šiame Akte ieškovų žemės sklypo vertė nurodyta 40 060 Eur, nustatyta pagal 2015 m. rugpjūčio 18 d. vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-30. Akte nurodyta, kad žemės sklypo bendraturčiams (ieškovams) pasirašius šį dokumentą Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio Akto pasirašymo dienos perveda atlyginimo sumą į ieškovų nurodytą sąskaitą. Tą pačią dieną, t. y. 2017 m. rugsėjo 28 d., buvo priimti aktai ir dėl kitų savininkų A. M. ir R. M. (akto Nr. ŽVP-130-(1.18), pasirašytas savininkų), R. B. ir G. B. (akto Nr. ŽVP-131-(1.18), pasirašytas savininkų), žemės sklypo dalies, kadastro Nr.  (duomenys neskelbtini), paėmimo, bei 2017 m. gruodžio 27 d. priimti aktai dėl savininkų A. J. ir Ž. J. (akto Nr. ŽVP-148-(1.18), nepasirašytas savininkų) ir D. L. (akto Nr. ŽVP-147-(1.18), pasirašytas savininko).

13.       Ieškovai 2017 m. rugsėjo 28 d. aktą Nr. ŽVP-133-(1.18) pasirašė 2017 m. spalio 30 d. Ieškovų žemės sklypas visuomenės poreikiams paimtas 2017 m. rugsėjo 28 d., tačiau žemės sklypo vertė nustatyta 2015 m. rugpjūčio 18 d., todėl ieškovai teigia, kad buvo sumokėta neteisinga kompensacija. 2020 m. spalio 14 d. ieškovai kreipėsi į atsakovę su prašymu perskaičiuoti Žemės sklypo vertę, padidinant ją iki 64 600 Eur, papildomai išmokant 24 500 Eur sumą ieškovams. Tačiau atsakovė 2021 m. birželio 1 d. raštu netenkino ieškovų prašymo.

14.       Ekspertės Irmantos Krikščiūnienės nekilnojamojo turto vertinimo išvadoje Nr. IK-9/2018, kuri atlikta užsakovų A. J. ir Ž. J. užsakymu, nurodyta, kad 2018 m. sausio 3 d. 0,9925 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 323 000 Eur. O 1/5 dalis šio žemės sklypo vertės 2018 m. sausio 3 d. buvo 64 600 Eur. Ekspertės Irmantos Krikščiūnienės nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinėje išvadoje Nr. IK-12/2021, kuri atlikta užsakovo A. M. užsakymu, nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. Žemės sklypo vertė nustatyta 340 000 Eur, o ieškovams R. L. ir D. L. priklausančios 1/5 dalies Žemės sklypo vertė šiai dienai buvo 68 000 Eur.

15.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad A. M. ir R. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl nesumokėtos kompensacijos dalies už valstybės poreikiams paimtą žemės sklypą priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškiniu prašyta priteisti iš atsakovės 24 540 Eur neišmokėtos kompensacijos dalį už paimtą jų nuosavybės teise valdomą 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 4 269,28 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. A. M. ir R. M. pateikė apeliacinį skundą, kuris Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-532-565/2022 buvo patenkintas. Vilniaus apygardos teismas ieškinį tenkino iš dalies priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ieškovų A. M. ir R. M. naudai solidariai 24 540 Eur už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą ir lygiomis dalimis 3 128,70 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apskundė kasacine tvarka, tačiau kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-421/2022 buvo atmestas, paliekant Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą nepakeistą.

16.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi kitiems 0,9925 ha žemės sklypo bendraturčiams Ž. J. ir A. J., iš kurių taip pat buvo paimta 1/5 dalis to paties kaip ir ieškovų žemės sklypo visuomenės poreikiams, pripažino teisę į 64 600 Eur kompensaciją. Administracinėje byloje teismas, nustatydamas nuostolių, patirtų Ž. J. ir A. J., dydį, rėmėsi ekspertės I. Krikščiūnienės nekilnojamojo turto vertinimo 2018 m. balandžio 27 d. išvada Nr. IK-9/2018.

Dėl bylos rūšinio teismingumo

17.       Apeliantė teigia, kad šiuo atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Nurodo, kad ginčus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, tame tarpe, ir klausimus dėl teisingo atlyginimo, nagrinėja apygardų administraciniai teismai, vadovaudamiesi Žemės paėmimo įstatymu.

18.       Byloje apeliacinės instancijos teismas 2022 m. spalio 11 d. nutartimi kreipėsi į Specialią teisėjų kolegiją ginčams dėl rūšinio teismingumo spręsti su prašymu išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi sprendė, kad ieškovų reiškiamas reikalavimas priteisti ieškovams iš atsakovės 24 540 Eur neišmokėtos kompensacijos dalį už paimtą jų nuosavybės teise valdomą 1/5 dalį 0,9925 ha Žemės sklypo, pagal savo teisinę prasmę yra dėl teisingo (ieškovų nuomone) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą. Taigi šiuo atveju, ieškovų keliamas reikalavimas pagal savo pobūdį yra susijęs su civiliniais, bet ne administraciniais teisiniais santykiais. Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad kilusio ginčo atveju dominuoja civiliniai (ne administraciniai) teisiniai santykiai, ir ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-421/2022, kuri laikytina precedentu nagrinėjamai bylai, kadangi spręstas klausimas dėl kompensacijos dydžio už A. M. ir R. M. priklausiusio 1/5 dalies Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams padidinimo galimybę, esant galiojančiam žemės paėmimo aktui ir pasibaigus žemės paėmimo procedūrai, taip pat sprendė, kad vyrauja civilinis teisinis santykis, todėl pripažino, kad ginčas pagrįstai nagrinėtas bendrosios kompetencijos teisme.

20.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atmestini apeliantės argumentai, kad ginčas turėjo būti nagrinėjamas administraciniame teisme ir nėra pagrindo daryti išvadai, jog buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. 

Dėl papildomos atlyginimo dalies už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą išmokėjimo

21.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama.

22.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas byloje Nr. 18/99; 2003 m. kovo 4 d. nutarimas byloje Nr. 27/01-5/02-01/03, 2008 m. gegužės 20 d. nutarimas byloje Nr. 05/07).

23.       Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad eksproprijavimo priemonė turi būti vykdoma „įstatymo nustatytomis sąlygomis“, draudžiančiomis nacionalinių valdžios institucijų savavališkus veiksmus, turi būti „būtina visuomenės interesams“ ir privalo nustatyti teisingą savininko teisių ir visuomenės interesų pusiausvyrą (2012 m. spalio 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01). Tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi būti nustatyta procedūra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimą, įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimą, asmenų, turinčių teisę į kompensaciją, nustatymą ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų išsprendimą. Kompensacijos suma paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (žr. 2009 m. gruodžio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Guiso-Gallisay prieš Italiją (teisingas atlyginimas), peticijos Nr. 58858/00, par. 94–95; 2012 m. spalio 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01, par. 111). Turto paėmimas nesumokant kompensacijos, protingai (pagrįstai) susijusios su jo verte, paprastai reikš neproporcingą apribojimą ir visiškas kompensacijos nepaskyrimas gali būti pateisinamas tik itin išskirtiniais atvejais (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Holy Monasteries prieš Graikiją, peticijų Nr. 13092/87, 13984/88, par. 71). Visiškos kompensacijos stoka gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais, kai yra teisėti viešojo intereso tikslai, pavyzdžiui, kurių siekiama ekonomikos reformos priemonėmis ar priemonėmis, skirtomis didesniam socialiniam teisingumui pasiekti, arba kai tai lemia turto pobūdis (neįmanoma objektyviai nustatyti tikrosios turto vertės dėl valstybei priklausančių išimtinių pirkimo teisių ir pan.), asmens investicijų, susijusių su paimamu turtu, nebuvimas ir kt. (žr., pvz., cituotą Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją; 1986 m. vasario 21 d. sprendimo byloje James ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8793/79, par. 54). Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams tenkinti yra vientisas procesas, kuriame tarptautinių žmogaus teisių apsaugos standartų požiūriu gali būti svarbus tiek jo pradžios, tiek pabaigos momentas. Šiame procese svarbu tinkamai įvertinti praėjusio laiko (žr. 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą byloje B. W. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 9072/02), nepagrįstų delsimų (žr., pvz. Theodossiou Ltd prieš Kiprą) padarinius asmeniui.

24.       Teisėto, viešąjį interesą atitinkančio turto paėmimo atvejais (kai asmens nuosavybės teisių pažeidimas buvo konstatuotas tik dėl to, kad valstybės išmokėtos kompensacijos dydis nebuvo protingai susijęs su tuomete turto verte) EŽTT, priteisdamas teisingą atlyginimą, yra taikęs tokią formulę: nustatoma turto rinkos vertė jos faktinio paėmimo metu; įvertinama, ar buvo kokių nors teisėtų viešojo intereso tikslų, kurie galėtų reikalauti mažesnės negu visos turto rinkos vertės kompensavimo; iš apskaičiuotos sumos atimama nacionaliniu lygiu sumokėta kompensacija; gauta suma pakoreguojama, kad būtų kompensuotas infliacijos poveikis ir po to priteisiamos įstatymo nustatyto dydžio palūkanos (žr., pvz., 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo dėl teisingo atlyginimo byloje Theodossiou Ltd prieš Kiprą, peticijos Nr. 31811/04, par. 17; 2014 m. kovo 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimą dėl teisingo atlyginimo byloje Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01).

25.       Nuosavybės teisinius santykius reglamentuoja CK ketvirtosios knygos V skyrius. CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Toks reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad nustatant piniginės kompensacijos dydį turi būti atsižvelgiama į savininko galimybes įsigyti lygiavertį turtą.

26.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs pirmiau nurodytas teisės normas dėl teisingo kompensacijos dydžio nustatymo: teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, 23 punktas; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, 33 punktas).

27.       Nors byloje ginčas kilo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą, kurio įgyvendinimui netaikomas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo VIII skyrius (Žemės paėmimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis), anksčiau cituoti EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai yra aktualūs ir gali būti taikomi nagrinėjamoje situacijoje, kadangi Žemės paėmimo įstatymas, kaip ir Žemės įstatymas, įtvirtina tą pačią taisyklę vykdant ekspropriacijos procedūrą – teisingo atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-421/2022).

28.       Byloje ieškovų žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams akto priėmimo metu galiojusio Žemės paėmimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, projektą įgyvendinanti institucija šio įstatymo III skyriuje nustatyta tvarka rengia žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir organizuoja paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimą.

29.       Projektą įgyvendinanti institucija, parengusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir turto vertinimo ataskaitą, kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Nacionalinė žemės tarnyba projektą įgyvendinančios institucijos prašymą išnagrinėja per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Jeigu Nacionalinė žemės tarnyba nustato, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir turto vertinimo ataskaita yra parengti šio įstatymo nustatyta tvarka, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu (Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Projektą įgyvendinanti institucija šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka išsiunčia pranešimą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą (Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis). Jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą ir apie tai šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui (Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašo, projektą įgyvendinanti institucija šio įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka privalo kreiptis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Tokiu atveju projektą įgyvendinanti institucija iki kreipimosi į teismą dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą ir apie tai šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui (Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalis).

30.       Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo (Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą (Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis). Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka projektą įgyvendinanti institucija (Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 4 dalis).

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad jei tarp visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės nustatymo ir realaus žemės paėmimo bei kompensacijos išmokėjimo už jį momento praeina ilgas laiko tarpas, galintis daryti įtaką paimamo žemės sklypo vertei, asmeniui turi būti atlyginta tikroji visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo vertė, buvusi šios nuosavybės praradimo momentu. Tik taip sudaromos sąlygos įgyvendinti teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-421/2022).

32.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovų Žemės sklypo paėmimo procedūra buvo formaliai atlikta tinkamai, t. y. ieškovai 2015 m. balandžio 3 d. raštu informuoti apie pradėtas Žemės paėmimo procedūras, atliktas turto vertinimas, viso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 2015 m. rugpjūčio 18 d. – 200 300 Eur, Akte ieškovų žemės sklypo vertė nurodyta 40 060 Eur, ieškovai Aktą pasirašė, bei jiems išmokėti pinigai už paimtą Žemės sklypą visuomenės poreikiams. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, formaliai atlikus ieškovų Žemės sklypo paėmimo procedūrą, nebuvo užtikrintas Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas teisingai atlyginti už paimamą žemę, kadangi ieškovų nuosavybė realiai paimta tik praėjus dviem metams nuo jos įvertinimo.

33.       Minėta, kad Akte ieškovų žemės sklypo vertė nurodyta 40 060 Eur, kuri nustatyta pagal 2015 m. rugpjūčio 18 d. vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-30. Tačiau žemės sklypas faktiškai paimtas tik 2017 m. rugsėjo 28 d., t. y. praėjus dviem metams nuo šio žemės sklypo įvertinimo. Byloje pateikti įrodymai, kad faktiniu nuosavybės paėmimo metu Žemės sklypo vertė buvo padidėjusi, t. y. ekspertės Irmantos Krikščiūnienės nekilnojamojo turto vertinimo išvadoje Nr. IK-9/2018 nurodyta, kad 2018 m. sausio 3 d. 0,9925 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 323 000 Eur, o 1/5 dalies – 64 600 Eur, taip pat nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinėje išvadoje Nr. IK-12/2021 nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. minėto žemės sklypo vertė – 340 000 Eur, o ieškovams priklausančios 1/5 dalies vertė – 68 000 Eur.

34.       Apeliantė nurodo, kad sprendimas priimtas vadovaujantis tik vienintele ieškovų pateikta Išvada, tačiau šis įrodymas nėra tinkamas, kadangi: 1) nėra parengta skyrus teismo ekspertizę 2) buvo klaidingai suformuota užduotis turto vertintojai; 3) žemės sklypo bendra vertė buvo nustatyta 2018 m. sausio 3 d., kuri nesutampa su ieškovių paimtos žemės sklypo dalies paėmimo diena, t. y. 2017 m. rugsėjo 28 d., kas lėmė didesnę rinkos vertę. Tačiau su tokiais apeliantės argumentais sutikti nėra teisinio pagrindo.

35.       Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tai turto įvertinimo, defektų nustatymo, įrengimų ir mechanizmų ištyrimo ar kitokie aktai, kurie yra surašyti atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų po ištyrimo. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; kt.). Taigi eksperto nekilnojamojo turto vertinimo išvada, kuri nepaskirta teismo, yra leistina įrodinėjimo priemonė ir vertinama kartu su kitais rašytiniais įrodymais. Antra, nėra pagrindo sutikti, kad klaidingai buvo suformuluota užduotis turto vertintojai, kadangi apeliantė tokiu pačiu principu apskaičiavo ieškovams kompensaciją už visuomenės poreikiams paimamą jiems priklausančią žemės sklypo dalį, t. y. Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. TVA-2015-30 (vertintojas A. T.) 2015 m. rugpjūčio 18 d. žemės sklypas įvertintas visas, o ne atskirai kiekvieno savininko dalis. Nekilnojamojo turto vertinimo išvadoje Nr. IK-9/2018 nustatyta visa sklypo vertė, bei taip pat nurodytos buvusių tuo metu savininkų dalių vertės. Nors Išvadoje ginčo žemės sklypo vertė nustatyta 2018 m. sausio 3 d. duomenimis, tačiau apeliantė neįrodinėjo, kad vertė yra kitokia nei šioje Išvadoje nurodyta, ar reikšmingai kito nuo Akto priėmimo iki 2018 m. sausio 3 d. Be to, kaip jau nurodyta šios nutarties 33 punkte, ieškovai byloje pateikė ir nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinę išvadą Nr. IK-12/2021, kurioje nurodyta, kad ieškovams priklausančios 1/5 dalies Žemės sklypo vertė – 68 000 Eur, t. y. net didesnė nei nurodyta Išvadoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto vertinimo išvadoje Nr. IK-9/2018 nustatyta verte.

36.       Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi kitiems 0,9925 ha žemės sklypo bendraturčiams Ž. J. ir A. J., iš kurių taip pat buvo paimta 1/5 dalis to paties kaip ir ieškovų žemės sklypo visuomenės poreikiams, pripažino teisę į 64 600 Eur kompensaciją. Be to, tokią teisę į dalį neišmokėtos kompensacijos, t. y. 24 540 Eur, už kitiems Žemės sklypo bendraturčiams A. M. ir R. M. visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, iš kurių buvo paimta analogiška dalis kaip ir ieškovų šioje byloje, pripažino ir Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-532-565/2022, kuris liko nepakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-421/2022.

37.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3- 293-421/2022 paminėjo, kad Akto pasirašymo ir žemės paėmimo procedūros pabaigos faktai negali paneigti ieškovų teisės gauti teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą jiems priklausančią nuosavybę. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus 0,9925 ha žemės sklypo bendraturčiams A. J. ir Ž. J., kurie, kaip ir ieškovai, turėjo 1/5 dalį žemės sklypo, teisę į 64 600 Eur kompensaciją, paaiškėjo, kad ieškovams nebuvo tinkamai atlyginta už iš jų paimtą žemės sklypą. Tai paskatino A. M. ir R. M., kaip ir nagrinėjamoje byloje ieškovus R. L. ir D. L., jau po administracinės procedūros pabaigos kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti kompensacijos skirtumą. Ieškovų teisės susiklosčiusioje situacijoje turi būti ginamos, analogišku būdu kaip ir kitų sklypo bendrasavininkų A. M. ir R. M., taikant Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje, CK 4.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą principą, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant.

38.       Byloje nėra nustatyta, kad bendrasavininkams priklausančios Žemės sklypo dalys turėtų skirtingų savybių, pačios atsakovės 2015 m. rugpjūčio 18 d. vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-30 buvo vertintas visas sklypas ir atitinkamai pagal bendrasavininkų turimas dalis buvo paskaičiuotos kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypo dalis. Taigi nesant ieškovų ir kitų bendrasavininkų Ž. J. ir A. J., A. M. ir R. M. paimamų žemės sklypų skirtingų savybių, šiems žemės sklypams esant vienodo ploto, valstybės mokamas kompensacijos dydis bendraturčiams, iš kurių paimama nuosavybė, neturi skirtis. Dėl nurodytų aplinkybių, atmestini apeliantės argumentai, kad padidinant ieškovams kompensaciją už valstybės paimtą jų nuosavybę būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, kadangi nustatytos priešingos aplinkybės, t. y. apeliantė neužtikrino lygiateisiškumo principo taikymo, esant faktams, kad kitiems bendraturčiams (Ž. J. ir A. J.) išmokėta už identišką žemės sklypo dalį didesnė kompensacija, nei ieškovams.

39.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė 2017 metais išmokėjo mažesnę, nei reali ieškovams priklausančio Žemės sklypo dalies vertė, kompensaciją, kuri nustatyta dar 2015 m. rugpjūčio 18 d., dėl ko ieškovai prarado galimybę įsigyti analogišką žemės sklypą, ką patvirtina ir ekspertės Irmantos Krikščiūnienės Žemės sklypo vertinimo ataskaitos, buvo pažeistas teisingo atlyginimo už valstybės poreikiams paimtą ieškovų nuosavybę, proporcingumo ir lygiateisiškumo principai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skirtumas tarp išmokėtos kompensacijos pagal 2015 m. rugpjūčio 18 d. vertinimo ataskaitą ir Akto pasirašymo metu realiai buvusios Žemės sklypo dalies vertės turi būti kompensuojamas ieškovams. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovų žemės sklypo vertės nustatymas 2015 m. rugpjūčio 15 d., kai ieškovų žemės sklypas buvo paimtas 2017 m. rugsėjo 28 d. Aktu, neatitinka nuosavybės teisės imperatyvo – teisingo atlyginimo už paimamą žemę pinigais pagal rinkos vertę, todėl pagrįstai buvo priteista dalis neišmokėtos kompensacijos už ieškovų visuomenės poreikiui paimtą nuosavybę.

Dėl ginčo baigties

40.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus ir teismų praktiką, todėl iš dalies tenkindamas ieškovų ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

43.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, iš jos priteistinas ieškovams apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. lygiomis dalimis 1 210 Eur (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 188620589, ieškovams R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjos                                             Asta Jakutytė-Sungailienė

Urmila Valiukienė 

Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė