LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. spalio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Andžej Maciejevski,
susipažinusi su 2019 m. spalio 25 d. gautu atsakovių AB „Aksa NT“ ir AB „Aksa“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovės AB „Aksa NT“ ir AB „Aksa“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartis ir atmestas jų prašymas sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovių AB „Aksa NT“ ir AB „Aksa“ paduotas kasacinis skundas grindžiamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto netinkamu taikymu ir nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos. Kasaciniame skunde nurodoma, kad:1) esant nustatytam bylų prejudiciniam bei tiesioginiam ryšiui ir aiškiam privalomam nagrinėjamos bylos sustabdymo pagrindui, apeliacinės instancijos teismas bylos nesustabdė, motyvuodamas vien ilga proceso trukme, taip padarė šiurkščią CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo klaidą ir paneigė kasacinio teismo suformuotą teismo pareigą pirmiausia siekti ginčą išspręsti teisingai, o ne greitai; 2) priešingai, negu konstatavo apeliacinės instancijos teismas, bylose Nr. e2-2739-262/2019 ir Nr. e2-441-565/2015 pareikštų ieškinių faktinis pagrindas nėra tapatus; be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylų sąsajumą, peržengė ginčo ribas; 3) atsakovių nuomone, nagrinėjamos bylos sustabdymas nepažeistų Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio ir ieškovės UAB „Sprendimų medis“ teisės į teisminę gynybą, nes byla nėra priskiriama prie skubiai nagrinėtinų bylų, joje kilo sudėtingas ginčas, reikalaujantis daugiau laiko tinkamai ją išspręsti; pagal EŽTT praktiką Konvencijos 6 straipsnio pažeidimas paprastai nustatomas tada, kai byla nagrinėjama ilgiau kaip 10–15 metų, o šioje byloje ieškinys paduotas prieš 5 metus.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai, kuria atsisakyta sustabdyti bylą, priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski