Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-01-23][nuasmeninta nutartis byloje][2A-333-560-2017].docx
Bylos nr.: 2A-333-560/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Bitė Lietuva 110688998 atsakovas
Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių padalinys kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
"Lindorff Oy" filialas 111882842 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Civilinės atsakomybės sąlygos
Neturtinė žala
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Žala
Prievolių teisė
Civilinė atsakomybė
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Ieškinio trūkumų ištaisymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi

Civilinė byla Nr

 

Civilinė byla Nr. 2A-333-560/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28850-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.10.2.4.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės, Jelenos Šiškinos ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui UAB „Bitė Lietuva“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – „Lindorff Oy“ Lietuvos filialas,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

  1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
  2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas nuo 1997 m. liepos 6 d. buvo įkalinimo įstaigoje ir negalėjo sudaryti su atsakovu 1998 m. liepos 28 d. sutarties ir naudotis jo teikiamomis paslaugomis. Kadangi ieškovas atsakovo paslaugomis nesinaudojo, tai negalėjo susidaryti ir skola, kurią atsakovas skaičiavo ieškovui, pateikdamas sąskaitas. Apie susidariusią skolą atsakovui ieškovas sužinojo iš artimųjų. 2000 m. balandžio mėnesį ieškovas, grįžęs iš įkalinimo įstaigos, kreipėsi į atsakovą, norėdamas paaiškinti, kad jis, būdamas įkalintas, negalėjo sudaryti sutarties ir naudotis atsakovo paslaugomis, tačiau paaiškinimai atsakovo darbuotojams nedavė rezultatų, iš ieškovo buvo pareikalauta sumokėti susidariusią skolą. Ieškovas 2006 m. rugsėjo 25 d. sužinojo, kad atsakovas ieškovui priskiriamą skolą perleido trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo, negalėdamas išsiieškoti skolos iš ieškovo, įtraukė jį į nemokių klientų sąrašą, dėl ko būdamas laisvėje ieškovas negalėjo pasinaudoti įstaigų, teikiančių greituosius kreditus paslaugomis, būti laiduotoju banke. Šis faktas suteikė ieškovui nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. 2015 m. gegužės mėnesį ieškovas kreipėsi į atsakovą raštu, prašydamas informuoti apie susidariusią skolą bei pateikdamas duomenis, kad sutarties sudarymo momentu ieškovas buvo įkalinimo įstaigoje. 2015 m. liepos 2 d. ieškovas gavo iš atsakovo pranešimą, kad jo skola bendrovei yra panaikinta, tačiau trečiajam asmeniui ieškovas vis tiek išlieka skolingas.
  3. Atsakovas atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo duomenimis 1998 m. liepos 28 d. ieškovo vardu buvo sudaryta judriojo telefono ryšio sutartis Nr. 102903. Kartu su paslaugų sutartimi buvo sudaryta ir telefono aparato Motorola d 160 nuomos sutartis. Šios sutarties sudarymo metu atsakovui buvo pateikti visi reikalingi duomenys - asmens kodas, vardas, pavardė, duomenys iš asmens dokumento, už telefono aparatą buvo sumokėta 99 litų suma, todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo manyti, jog sutartis sudaroma kito asmens vardu. Pažymėjo, kad atsakovas ėmėsi ir imasi visų reikalingų veiksmų, norint tinkamai identifikuoti sutartį sudarančius asmenis ir siekiant išvengti galimų sukčiavimo atvejų. Tuo tikslu yra parengtos įvairios vidinės tvarkos, pateikiami duomenys, esant galimybei, yra tikrinami išoriniuose šaltiniuose. Sutarties sudarymo metu atsakovas neturėjo jokio pagrindo abejoti sudarytos sutarties teisėtumu. Pats ieškovas elgėsi neapdairiai, nesąžiningai ir nerūpestingai palikdamas savo asmens dokumentą tretiesiems asmenims, o jei asmens dokumentas buvo pavogtas - nepranešdamas apie jo vagystę teisėsaugos institucijoms. Kadangi pagal aukščiau nurodytą sutartį už suteiktas paslaugas atsiskaityta nebuvo, atsakovas bandė išieškoti susidariusią skolą įprastais būdais - siųsdamas priminimo įspėjimo laiškus, apribodamas paslaugų teikimą, taip pat kreipdamasis pagalbos į skolų išieškojimo bendroves. Galiausiai atsakovas 2006 m. rugsėjo 25 d. šią skolą perleido trečiajam asmeniui. Atsakovas apie ankstesnius ieškovo skundus jokių duomenų neturi. Atsakovas ne kartą siuntė laiškus sutartyje nurodytu adresu, tačiau į daugkartinius priminimus nebuvo sulaukta jokios reakcijos, o tai nesudarė jokio pagrindo abejoti sudarytos sutarties teisėtumu. Atsakovo duomenimis, pirmasis ieškovo kreipimasis į atsakovą dėl susidariusios situacijos yra užfiksuotas tik 2015 m. gegužės mėnesį. 2015 m. liepos mėnesį, ieškovui pateikus visą reikalingą informaciją, skola buvo panaikinta, išieškojimo procesas sustabdytas apie tai pranešant trečiajam asmeniui ir antstoliams.
  4. Trečiasis asmuo „Lindorff Oy“ Lietuvos filialas atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutiko. Trečiasis asmuo mano, kad tokie ieškovo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini, kadangi nėra neteisėtų atsakovo ir trečiojo asmens veiksmų dėl ieškovo nurodomų aplinkybių, lėmusių tariamą neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėjo, kad atsakovas reikalavimą apmokėti ieškovo vardu susidariusį įsiskolinimą grindė 1997 m. liepos 28 d. sudaryta Telekomunikacinių paslaugų teikimo sutartimi Nr. 102903. 2006 m. rugsėjo 25 d. sudaryta Skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta teisėtai. Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis suteikė teisę trečiajam asmeniui, kaip ieškovo asmens duomenų valdytojui, tvarkyti ir teikti teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims laiku bei tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų duomenis, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą, jei tinkamai įgyvendinami šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti duomenų apsaugos reikalavimai. Tokie veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Nesant atsakovo ir trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, lėmusių ieškovo tariamos neturtinės žalos atsiradimą, negalima nustatyti ir kaltės, kaip vienos iš neturtinės žalos atlyginimo sąlygų, elementų. Nurodė, kad ieškovas taip pat neįrodo patirtos neturtinės žalos, apsiribodamas jų išvardinimu. Prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-16 sprendimu ieškinį atmetė – priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 175,45 Eur bylinėjimosi iš laidų ir valstybės naudai 4,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sutartis sudaryta dar 1998-07-28, tačiau tik 2015 m. birželio mėnesį ieškovas pateikė duomenis, jog minėto sandorio sudarymo metu jis buvo įkalinimo įstaigoje. Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė. Tokiu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad sandorio šaliai nevykdant sutartinių įsipareigojimų pagal neginčijamą ir nenuginčytą sandorį, atsakovas neteisėtai ragino apmokėti skolą, vėliau perleido reikalavimo teisę trečiajam asmeniui. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad jis negalėjo pasinaudoti įstaigų, teikiančių greituosius kreditus paslaugomis, būti laiduotoju banke, t.y. kuo grindžia patirtus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus ir kitas neturtinę žalą sąlygojančias aplinkybes.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

  1. Apeliantas (ieškovas) R. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovo 15 000 Eur neturtinės žalos.
  2. Nurodo, kad tuo metu, kai apeliantas atliko laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, buvo sudaryta 1998 m. liepos 28 d. judriojo telefono ryšio sutartis Nr. 102903. Tokia Sutartis negalėjo būti sudaryta jo vardu, kadangi apeliantas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, negalėjo sudaryti tokios sutarties.
  3. Apeliantas teigia, kad patyrė labai didelių nepatogumų, išgyvenimų dėl to, kad buvo blokuojamos jo kreditinės kortelės, kad negalėjo sudaryti greitųjų kreditų sutarčių, kad buvo įrašytas į nemokių klientų sąrašą. Apelianto teigimu, jam net nereikia įrodinėti neturtinės žalos atsiradimo, kadangi išgyvenimai buvo akivaizdūs, tai patvirtina ir įstatymų normos.
  4. Atsakovas UAB „Bitė Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-16 sprendimą nepakeistą.
  5. Nurodo, jog su Sutartimi Nr. 102903 kartu buvo sudaryta ir telefono aparato Motorola d 160 nuomos sutartis. Sutarčių sudarymo metu atsakovui buvo pateikti visi reikalingi duomenys – asmens kodas, vardas, pavardė, duomenys iš asmens dokumento, o už telefono aparatą buvo sumokėta 99 Lt (28,67 Eur). Atsakovas nurodo, jog neturėjo jokio pagrindo manyti, jog sutartys sudaromos kito asmens vardu.
  6. Atsakovo duomenimis, pirmasis apelianto kreipimasis į atsakovą dėl susidariusios padėties yra užfiksuotas tik 2015 m. gegužės mėnesį. Atsakovas pažymi, kad kai apeliantas pateikė visą reikalingą informaciją, skola buvo panaikinta, išieškojimo procesas sustabdytas, apie tai pranešant antstoliui. Tokiu būdu atsakovas kaip įmanoma greičiau sutvarkė skolos panaikinimo formalumus bei pašalino galimus apsunkinimus, kurie galėjo kilti apeliantui.
  7. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovo kaltės nėra, o apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad jis negalėjo pasinaudoti įstaigų, teikiančių greituosius kreditus, paslaugomis, būti laiduotoju banke, taigi tinkamai neįrodė patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų.
  8. Trečiasis asmuo „Lindorff Oy“ Lietuvos filialas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas atmetamas.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos instituto taikymo. Apelianto teigimu, jam privalo būti atlyginta neturtinė žala, kadangi jis patyrė dvasinius išgyvenimus. Atsakovas, nesutikdamas su apelianto reikalavimu, nurodo, jog apeliantas savo reikalavimo nepagrindė jokiais įrodymais.

 

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

 

  1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta civilinės atsakomybės samprata, kuri sako, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.245 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Siekiant nustatyti, ar atsakovui UAB „Bitė Lietuva“ turi būti taikoma civilinė atsakomybė ir ar atsakovas turi pareigą atlyginti žalą, reikia išsiaiškinti, ar yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinės atsakomybės sąlygos yra žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė.
  2. Žala CK 6.249 straipsnio 1 dalyje yra apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.246 straipsnio 1 dalis, numatanti civilinės atsakomybės pagrindus, nurodo, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Jos šalių iki teisės pažeidimo nesieja teisiniai santykiai, išskyrus numatytas išimtis. CK 6.247 straipsnis įtvirtindamas lankstaus priežastinio ryšio doktriną, aiškina, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. CK 6.248 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas (kaltė, kaip sąlyga), išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (griežtoji civilinė atsakomybė). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tai yra specialioji deliktinės civilinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015).
  3. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog apeliantas atsakovo, kaip atsakingo už patirtą žalą, civilinę atsakomybę grindžia tuo, kad atsakovas sudarė Sutartį Nr. 102903 ir telefono aparato Motorola d 160 nuomos sutartį neteisėtai, kadangi apeliantas atliko laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje tuo metu, kai minėtos sutartys buvo sudarytos. Apeliantas tokius atsakovo veiksmus laiko neteisėtais, kadangi ne pats apeliantas, o kažkas kitas su atsakovu sudarė minėtas sutartis. Teisėjų kolegija su nurodytais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad sutarčių sudarymo metu atsakovui buvo pateikti visi reikalingi sutarčių sudarymui duomenys – apelianto asmens kodas, jo vardas, pavardė, duomenys iš apelianto asmens dokumento, o už telefono aparatą buvo sumokėta 99 Lt (28,67 Eur). CPK 178 straipsnyje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas nepateikė įrodymų, jog atsakovas ir trečiasis asmuo atliko kokius tai neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, ką pagrįstai ginčijamame sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Tai, jog sutartis sudarė ne pats apeliantas, dar nesuponuoja išvados, jog atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovas tuo metu veikė pagal jam pateiktus apelianto, o ne kito asmens, duomenis ir dokumentus, todėl nėra galimybės konstatuoti atsakovo neteisėtą veikimą ar neveikimą ar atidumo pareigos pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde remiasi deklaratyviais teiginiais, nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų apelianto nurodomas aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, kad tokiu atveju nėra pagrindo išvadai, jog sandorio šaliai nevykdant sutartinių įsipareigojimų pagal neginčijamą ir nenuginčytą sandorį, atsakovas neteisėtai ragino apmokėti skolą, vėliau perleido reikalavimo teisę trečiajam asmeniui ir kad trečiasis asmuo teisėtų sandorių pagrindu neturėjo teisės reikalauti iš ieškovo vykdyti pinigines prievoles ar imtis išieškojimų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo veiksmai nelaikytini neteisėtais ir nėra kitų civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, konstatuotina, jog nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.

 

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

 

  1. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta neturtinės žalos sąvoka – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalis sako, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013). Apeliantas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog patyrė dvasinius išgyvenimus dėl to, kad buvo įtrauktas į nemokių klientų sąrašą ir dėl kitų, jau aptartų, priežasčių. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas neįrodė šių aplinkybių (CPK 178 str.), jis nepagrindė savo reikalavimo. Iš byloje esančios medžiagos negalima konstatuoti, jog apeliantas patyrė neturtinę žalą, kadangi byloje jau konstatuota, kad atsakovas veikė teisėtai, nepažeidė jam keliamos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, neatliko neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad apelianto reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas, kadangi apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad jis negalėjo pasinaudoti įstaigų, teikiančių greituosius kreditus paslaugomis, būti laiduotoju banke. Nei byloje esantys faktiniai duomenys, nei apelianto paaiškinimai neatskleidžia atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl ir neturtinė žala, atsižvelgiant į tai, negalėjo atsirasti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto reikalavimas priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmestas pagrįstai.
  2. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
  3. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

 

Apelianto R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                        Jelena Šiškina

 

 

 

                                                                                                         Ramunė Mikonienė

 

 

 

                                                  Dainius Rinkevičius


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • CK6 6.245 str. Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • CK6 6.263 str. Pareiga atlyginti padarytą žalą
  • 3K-3-582-916/2015
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • 3K-3-569/2006
  • 3K-3-515/2011
  • 3K-3-151/2013
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos