VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 11 d.

          Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,

sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ atstovei advokatei Gintarei Raišutienei,

atsakovo Aviva Assurances atstovei advokatei Laurai Matijošaitytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieškinį atsakovei Aviva Assurances dėl žalos atlyginimo.

            Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė UAB „Eurocargo24“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo (draudimo kompanijos) 3 620,18 Eur žalos, 6 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas Remiantis turimais duomenimis ir dokumentais, 2020-11-26 vietovėje La Francilienne, 77184 Emerainville, Prancūzijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkikas Scania, v/n (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio pasėkoje buvo apgadinta ieškovo UAB „Eurocargo24“ puspriekabė Krone SDP27, v/n (duomenys neskelbtini). 2020-11-26 eismo įvykis įvyko dėl to, kad vilkikas Scania, v/n (duomenys neskelbtini), važiuodamas ieškovo vilkikui su puspriekabe Krone SDP27, v/n (duomenys neskelbtini), iš galo, nesilaikė saugaus atstumo ir į ją atsitrenkė bei apgadino. Ieškovas paaiškina, kad po įvykio ieškovo vairuotojas padarė puspriekabės sugadinimų fotonuotraukas, taip pat įvykio kaltininko transporto priemonės fotonuotraukas bei susitarė su vilkiko Scania, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotoju vykti į sos kišenę, tačiau įvykio kaltininkas pasišalino; ieškovo vairuotojui nuvykus į policijos nuovadą Gendarmerie Nationalle Peloton Vlotorlse „Les Touches“, 37170 Chambray-Les-Tours, jam buvo pateikti įvykio kaltininko duomenys. Minėto eismo įvykio faktą ir aplinkybes patvirtina 2020-11-26 eismo įvykio videoįrašas, padarytas ieškovo vilkike įmontuota kamera, iš karto po minėto eismo įvykio padarytos puspriekabės, v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimą fotonuotraukos. Ieškovo puspriekabei, v/n (duomenys neskelbtini), padarytų sugadinimų nuostolio dydį patvirtina puspriekabės patirtų sugadinimų fotonuotraukos, remonto darbų sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią patirto nuostolio dydis sudaro 3.080,74 Eur (be PVM). Be to, dėl minėto eismo įvykio metu patirtų sugadinimų ieškovo puspriekabė, v/n (duomenys neskelbtini), nenaudojama tiesioginei veiklai vykdyti 4 (keturias) dienas ir dėl to buvo negautos pajamos, kurios sudaro 539,44 Eur sumą (134,86 Eur negautų pajamų suma per dieną * 4 dienos), remiantis eismo įvykio vietos (Prancūzijos) galiojančiais teisės aktais, kuriuos taiko Prancūzijoje veikiančios draudimo bendrovės ir kurie turi būti taikomi minėto eismo įvykio metu atsiradusiems nuostoliams apskaičiuoti. Bendra dėl 2020-11-26 eismo įvykio ieškovo patirta žala sudaro 3.620,18 Eur sumą (3.080,74 Eur + 539,44 Eur). Ieškovas pateikė atsakovui pretenziją prašydamas atlyginti dėl 2020-11-26 eismo įvykio atsiradusią žalą; Atsakovas nurodė, kad užklausė savo draudėjo informacijos, tačiau žalos/jos dalies neatlygino. 

2.       Atsakovas Aviva Assurances, atstovaujamas atstovo Lietuvoje UADBB „MAI Baltics“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad  pagal šio pobūdžio bylose taikytiną įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisyklę ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos padarymo faktą, dydį, žalą padariusio asmens kaltę, priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir kaltininko veiksmų. Nors Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo transporto priemonės puspriekabė buvo apgadinta 2020-11-26 įvykusio eismo įvykio, kurį tariamai sukėlė vilkikas Scania, v/n (duomenys neskelbtini), metu, tačiau jokių tiesioginių įrodymų, faktinių aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinius reikalavimus, nepateikta. Tai nebuvo atlikta ir atsakovui 2021-03-24 kreipusis į ieškovą ir paprašius pateikti faktus, vilkiko Scania, v/n (duomenys neskelbtini) dalyvavimą eismo įvykyje patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė atsakovui TPVCAPDĮ numatytų privalomų dokumentų, kurie turi būti nukentėjusiojo asmens pateikiami atsakingam draudikui, t. y. nebuvo pateikta eismo įvykio dalyvių pasirašyta deklaracija, nubraižytas eismo įvykio vietos planas (įvykio kilimo schema), ar kitas eismo įvykio dalyvių pasirašytas dokumentas apie įvykio aplinkybes, jei į eismo įvykio vietą nebuvo kviesta policija. Nebuvo pateikta informacija ir turimi dokumentai apie kaltininką, eismo įvykio aplinkybes ir dokumentus, įrodančius per eismo įvykį padarytos žalos faktą. Ieškovas ir (arba) jo samdomi vairuotojai yra vertinami kaip savo srities profesionalai, kurie negali apeliuoti į nežinojimą kaip būtent turi būti užpildomi su eismo įvykiu susiję dokumentai, be kita ko, kaip turi būti užpildoma eismo įvykio deklaracija (kad šią deklaraciją turi pasirašyti visi eismo įvykio dalyviai) ir (arba) kokios turi būti išduodamos (surašomos-pasirašomos) policijos įstaigų ar pareigūnų pažymos. Viena pagrindinių transporto priemonės valdytojo pareigų yra, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės valdytojas privalo pranešti policijai apie eismo įvykį, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šie reikalavimai yra svarbūs dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių oficialių dokumentų, administracinių aktų (pavyzdžiui, kompetentingų užsienio valstybės institucijų (policijos) išduotų dokumentų, patvirtinančių su eismo įvykiu susijusius faktus. Priešingai, iš ieškovo pateiktų duomenų akivaizdu, kad Prancūzijos policijos pareigūnai jokių įvykių neformino, jokių dokumentų nepildė, paaiškinimų neėmė, pažeidimų nefiksavo. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad Prancūzijos policijos nuovados pareigūnai ieškovo darbuotojui išdavė dokumentą, kuriame nurodyti tariamai eismo įvykį sukėlusio vilkiko Scania, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo duomenys, nėra. Ieškovės pateiktas lapelis, kurį ieškovo teigimu išdavė Prancūzijos policijos nuovados pareigūnai, yra be jokių privalomų žymų / ženklinimų, nepasirašytas, ant lapelio nėra jokių jį išdavusios institucijos oficialių rekvizitų. Iš tokio lapelio nėra galimybių identifikuoti jį surašiusio asmens, jo pareigų ir pan. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė net 12 ieškovo puspriekabės Krone SDP27, v/n (duomenys neskelbtini) nuotraukų ir vos vieną vilkiko Scania, v/n (duomenys neskelbtini) nuotrauką. Tačiau nėra aišku, kurią dieną ir kurioje vietoje (ir ar iš karto po tariamo eismo įvykio) darytos šios transporto priemonių / puspriekabės fotonuotraukos. Nei viena ieškovės pateikta fotonuotrauka / vaizdo įrašas nepatvirtina transporto priemonių turėto fizinio kontakto fakto bei neįrodo, kad vilkikas Scania, v/n (duomenys neskelbtini) tariamame eismo įvykyje tikrai dalyvavo, eismo įvykį sukėlė ir atliko ieškovo nurodomus veiksmus. Duomenų apie tai, kad vilkikas Scania, v/n (duomenys neskelbtini) po tariamo eismo įvykio turėjo apgadinimų / susidūrimo ženklų ar pėdsakų; ar kad šios transporto priemonės vairuotojui dėl to buvo pareikšta pretenzijų, nėra. Net ir paties ieškovo pateiktoje nuotraukoje to akivaizdžiai nesimato. Todėl, laikytina, kad pateikti įrodymai greičiau patvirtina aplinkybę, kad ieškovo puspriekabę Krone SDP27, v/n (duomenys neskelbtini) apibraižė ir autoįvykio kaltininkas yra kažkas kitas, o ne vilkiko Scania, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas, negu priešingai. Šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, nei vienos kompetentingos institucijos patvirtinimo, kad, pavyzdžiui, iš 2020-11-26 eismo įvykio vietos pasišalino būtent vilkiko Scania, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas; kad Ieškovo vairuotojas jį vijosi, signalizavo, rodė ženklus, tačiau pastarasis bėgo, slapstėsi ir nuvažiavo toliau. Ieškovas nurodė, kad dėl transporto priemonės puspriekabės apgadinimo jis esą patyrė 3 080,74 Eur (be PVM) nuostolių, ką esą patvirtina 2020-12-16 UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ parengta puspriekabės Krone v/n (duomenys neskelbtini) Remonto darbų sąmata Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame dokumente taip pat nėra nurodyta kokiais informacijos šaltiniais remiantis jis sudarytas, t. y. nėra galimybės net nustatyti ar sugadinta transporto priemonės puspriekabė Krone SDP27, v/n (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėta ir, jei buvo apžiūrėta, - kas, kur ir kada tai atliko, ar buvo surašyta puspriekabės techninės apžiūros pažyma. Be to ieškovas nei atsakovui, nei Teismui nepateikė jokių įrodymų (puspriekabės remontą atlikusios specializuotos bendrovės (autoserviso) detalizuoto remonto darbų akto, patvirtinančio, kada ir kokios detalės buvo pakeistos, kokie jų keitimo ir kitokio remonto darbai buvo atlikti; detalių, panaudotų remonto darbams, įsigijimo dokumentų; PVM sąskaitos – faktūros, mokėjimo pavedimo, suremontuotos transporto priemonės puspriekabės foto nuotraukų ir t.t.), iš kurių būtų galima spręsti, kad žalą patyrusi puspriekabė yra grąžinta į tą būseną, kokia ji buvo dar iki tariamo eismo įvykio, t. y. kad puspriekabė Krone SDP27, v/n (duomenys neskelbtini) buvo suremontuota. Be to, nėra aišku, ar remonto darbams atlikti reikalingoms detalėms buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas, nes ieškovui priklausanti transporto priemonė yra dviejų metų senumo. Ieškovas ieškiniu reikalauja iš atsakovo priteisti 539,44 Eur negautas pajamas, skaičiuojant po 134,86 Eur negautų pajamų / per dieną, kurios, esą, atsirado 4 dienas tiesioginei veiklai nenaudojant ieškovo puspriekabės Krone v/n (duomenys neskelbtini). Tačiau nėra nurodoma, kokiais teisės aktais remiantis tokie skaičiavimai atlikti. Be to, byloje nėra pateikta jokių aptariamos puspriekabės negalimumo eksploatuoti net 4 dienas ir patirtus nuostolius patvirtinančių rašytinių įrodymų. Įvertinus ieškovo pateiktų įrodymų visumą, laikytina, jog surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti faktui, kad vilkikas Scania, v/n (duomenys neskelbtini) nurodytame eismo įvykyje iš viso dalyvavo, todėl atsakovui pareiga atlyginti kokią nors žalą, galimai susijusią su 2020-11-26 eismo įvykiu, nekilo ir negalėjo kilti.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad iš įrodymų visumos darytina išvada, kad labiau tikėtina, nei netikėtina, jog atsakovo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) dalyvavo 2020-11-26 eismo įvykyje Prancūzijoje. Negautos pajamos už 4 dienas skaičiuojamos, nes tiek laiko reikalinga atlikti remonto darbus esant tokio pobūdžio sugadinimams. Transporto priemonė šiai dienai nėra remontuota. Buvo pažeista iš atsakovo apdraustojo pusės saugaus atstumo laikymosi taisyklė. Atsakovas, siekdamas paneigti transporto priemonės dalyvavimą eismo įvykyje, galėjo pateikti du esminius įrodymus – transporto priemonės tachografą arba prašyti apklausti vairuotoją, tačiau tokių įrodymų į bylą neteikė, neigdamas apdraustojo kaltę, jo dalyvavimą 2020-11-26 eismo įvykyje Prancūzijoje.

4.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra pateikta tiesioginių įrodymų dėl atsakovo atsakomybės. Pateiktos foto nuotraukos be metaduomenų ir vaizdo įrašas nepatvirtina įrodinėtinų aplinkybių. Vaizdo įraše nėra duomenų apie vairuotojų išlipimą įvykus susidūrimui, įvykio fiksavimą, apžiūrą. Nebuvo vykta į artimiausią policijos nuovadą bei nepateikta jokių duomenų, kad artimiausioje policijos nuovadoje nepriėmė dėl Covid situacijos, kaip nurodė liudytojas. Per ilgą kelią nuo eismo įvykio vietos, galėjo įvykti pakartotinių eismo įvykių. Sąmatos duomenys nepagrindžia žalos fakto, nes neaišku, kas apžiūrėjo, kas ją sudarė, ar rinkos kainomis apskaičiuota sąmata. Liudytojo parodymai neatitinka vaizdo įrašo, foto nuotraukose fiksuotų aplinkybių.

5.       2021 m. gruodžio 15 dienos teismo posėdžio metu liudytojas M. Š. paaiškino, kad šiuo metu ir 2020 m. lapkričio mėnesį dirba (duomenys neskelbtini). 2020 metais lapkričio mėnesį įvyko įvykis prie Paryžiaus. Vairavo Mercedes transporto priemonę – vilkiką su priekaba. N104 Prancūzijos kelyje buvo didelis kamštis ir mašinos pajudėdavo kelis metrus ir stodavo. Išgirdo trenksmą po sustabdymo į galinę transporto priemonės dalį. Per veidrodėlius nesimatė, tai užsidėjęs liemenę išlipo iš transporto priemonės. Jau buvo atėjęs kitos transporto priemonės vairuotojas, berods Scania markė buvo. Darbiniu telefonu nufotografavo transporto priemonę. Privažiavo policija ir liepė pasitraukti į šalį dėl saugumo. Šalikelėje buvo mažai vietos, tai liudytojas pasiūlė kitam vairuotojui nuvažiuoti į SOS kišenę už 300 metrų. Kitos transporto priemonės vairuotojas po sustojimo vis teigė „no problem“, „it is time to go“. Nepamena, kokia kalba jis kalbėjo, ar tai prancūziškai, ar ispaniškai, bet jie kalbėjosi gestais, angliškais žodžiais. Tada antras vairuotojas ir dingo iš akiračio. Įmonės technikas liepė kreiptis į policijos nuovadą. Nuvykus į Orleane esančią nuovadą, ji nedirbo dėl Covido. Tada nusprendė nuvažiuoti į Turo miestą. Per Google vertėją susikalbėjo su policininkais. Policijos pareigūnai paprašė foto nuotraukų ir po 10 minučių padavė raštelį su transporto priemonės duomenimis – įmonė, šalis, el. adresas. Paaiškino, kad nereikia pareiškimo rašyti, aiškinsis tarpusavyje transporto priemonių draudikai. Po įvykio transporto priemonė prastovoje nebuvo, į Lietuvą vairuotojas grįžo 2020 m. gruodžio 22 dieną.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6.       Europos Parlamento ir Tarybos 2012-12-12 reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (reglamentas Briuselis I, nauja redakcija) 11 str. 1 dalis numato, kad draudikui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys gali būti pareikštas: a) valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose; b) jeigu ieškinius pareiškia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas - kitoje valstybėje narėje ieškovo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose; arba c) kai draudikai yra keli - valstybės narės, kurioje yra iškelta byla pagrindiniam draudikui, teismuose. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-824-943/2016, aiškindamas 2000-12-22 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 9 str. 1 dalies b) punkto nuostatą (kas atitinka Reglamento 11 str. 1 d. b) punkto nuostatą), yra nurodęs, kad Reglamento 3 skirsnyje reglamentuotos taisyklės iš esmės taikytinos nukentėjusio asmens (draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo) ir draudiko santykiui. Sprendžiant, ar ieškovas yra naudos gavėjas, pažymėtina, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas yra draudimas trečiojo asmens (t. y. naudos gavėjo/nukentėjusiojo) naudai. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja patyręs žalą dėl atsakovo bendrovės apdrausto transporto priemonės sukelto eismo įvykio ir šiuo pagrindu reikalauja žalos, jis laikytinas nukentėjusiuoju (naudos gavėju). Atsižvelgiant į tai, byla teisminga Lietuvos teismui, o pagal ieškovo buveinę – Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsakovas prieštaravimų dėl jurisdikcijos nepareiškė.

7.       Remiantis byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2020-11-26 Prancūzijoje, anot liudytojo netoli Paryžiaus, N104 kelyje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovės UAB „Eurocargo24“ valdyta puspriekabė KRONE SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo prijungta prie vilkiko valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos duomenis patvirtina į bylą pateiktos foto nuotraukos (ieškinio priedas Nr. 3), eismo įvykio videoįrašas (el. bylos popierinis priedas- bylos viršelyje prisegtas vokas su CD), bei transporto priemonių registracijos liudijimai (ieškinio priedas Nr. 9 ir 2021-12-14 papildomų įrodymų priedas Nr. 2). UAB „Krone Scanbalt“, būdamas transporto priemonės savininkas (ieškinio priedas Nr. 9) neprieštarauja, kad draudimo išmoka būtų išmokėta už puspriekabę Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Eurocargo24“, kaip valdytojos, naudai (ieškinio priedas Nr. 10).

8.       Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu jo atžvilgiu, esminiu argumentu nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių oficialių dokumentų, administracinių aktų, užpildytos eismo įvykio deklaracijos, patvirtinančių su eismo įvykiu susijusių faktų, kad būtent atsakovo apdraustos transporto priemonės, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadinta ieškovės valdyta transporto priemonė Krone SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai – foto nuotraukos, vaizdo įrašas ar ieškovės pateiktas lapelis (ieškinio priedo Nr. 3 14-15 lapai (foto nuotraukos)) be jokių oficialių žymų, kuris, anot ieškovės, gautas iš policijos nuovados pareigūnų, neleidžia pagrįsti, kad vilkikas Scania  valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso dalyvavo eismo įvykyje Prancūzijoje, kurio valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties galiojimo atsakovas byloje neginčijo. Tokiai atsakovo pozicijai teismas nepritaria, vertindamas pateiktų įrodymų visumą.

9.       Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (CPK 178 straipsnis).

10.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

11.       Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018, 29 punktas).

12.       Peržiūrėjus vaizdo registratoriaus užfiksuotą informaciją (el. bylos popierinio priedo viršelyje prisegtas CD), kad vilkikas v/n (duomenys neskelbtini) juda dideliame mašinų kamštyje, vis sustodamas, ir matomas vaizdo įraše trinktelėjimas į transporto priemonės galinę dalį, dėl ko kabinos vaizde fiksuojamas sujudėjimas, išklausius analogiškus liudytojo paaiškinimus apie buvusią situaciją Prancūzijos kelyje, jog pajuto trenksmą iš galo ir išlipo iš transporto priemonės, taip pat įvertinus pateiktų, kaip nurodė liudytojas, jo telefonu darytų foto nuotraukų visumą, darytina tikėtina išvada, jog eismo įvykis kilo dėl vilkiko Scania v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkimo į puspriekabę Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo byloje nepagrįsta ir nepateikta jokių argumentuotų paaiškinimų, jog fotonuotraukose fiksuotas vilkiko numeris (duomenys neskelbtini) buvo fiksuotas kitu metu, nei vairuotojui išlipus iš transporto priemonės įvertinti eismo įvykio metu Prancūzijos kelyje patirtus sugadinimus. Liudytojas aiškiai nurodė, kad jis privalėjo išlipti iš transporto priemonės ir padaryti foto nuotraukas, nes tai buvo darbo mašina ir tokie nurodymai buvo gauti iš įmonės techniko, su kuriuo susisiekė telefonu iš karto po susidūrimo. Tad vertinti, kad transporto priemonės numeriai (duomenys neskelbtini) su stovinčiu šalia vairuotoju, galimai buvo fiksuoti visai kitu momentu, nesąlygojusio eismo įvykio, nėra pagrįsto ir objektyvaus pagrindo. Šių įrodymų visuma leidžia daryti teismui labiau tikėtiną, nei netikėtiną išvadą, kad būtent transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygojo puspriekabės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prijungtos prie vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus, vilkikui valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkus į ieškovės darbuotojo (2021-10-26 ieškovės papildomi įrodymai) M. Š. valdytą puspriekabę KRONE SDP27, v/n (duomenys neskelbtini). Šias teismo išvadas sustiprina ir liudytojo nuoseklūs byloje pateiktiems įrodymams paaiškinimai dėl vykimo į policijos nuovadą Prancūzijos Turo mieste dėl įvykio kaltininko duomenų gavimo (ieškinio priedo Nr. 3 - foto nuotraukos Nr. 13-14), jam nesustojus šalikėje bei tapačios policijos nuovados gautas atsakymas į užklausą dėl 2020-11-26 įvykio, kad vairuotojas gavo policijos padalinio antspaudą, su duomenimis apie vilkiko įmonę, jog buvo atvykęs nenorint teikti pareiškimo dėl įvykio (2021-12-14 papildomi įrodymai ieškovės – 4 priedas; 2022-01-14 prijungti papildomi ieškovės įrodymai-DOK (duomenys neskelbtini)).  

13.       Ieškovės byloje pateiktų įrodymų visuma – foto nuotraukos, fiksuojančios apgadinimus ir kitos transporto priemonės fiksuotas numeris su šalia stovinčiu vairuotoju, vaizdo registratoriaus įrašas, vairuotojo – liudytojo nuoseklūs, neprieštaringi byloje esantiems įrodymams paaiškinimai, Prancūzijos Turo miesto policijos nuovados atsakymas 2021 m. spalio 21 d. el. laišku bei 2021 m. spalio mėnesio ieškovės atstovo susirašinėjimas su policijos nuovada, jog buvo pateikti vairuotojui kito vilkiko įmonės duomenys, ką nuosekliai patvirtino ir vairuotojas teismo posėdyje – pagrindžia faktinę aplinkybę, jog ieškovės vairuotojas dalyvavo 2020-11-26 eismo įvykyje Prancūzijos kelyje N104, dėl ko buvo apgadinta puspriekabė Krone SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kito vilkiko, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo. 

14.       Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, atsakovas Aviva Assurances privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, t. y. kad žala buvo padaryta ne dėl atsakovo apdraustos transporto priemonės valdytojo veiksmų. Jokių įrodymų, paneigiančių transporto priemonės - vilkiko, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimą eismo įvykyje Prancūzijoje pateikta į bylą nebuvo, leidžiančių abejoti ieškovės pateiktų įrodymų visumos pagrįstumu. Ieškovės atstovė parengiamojo teismo posėdžio metu teikė siūlymą atsakovo atstovei pateikti įrodymus, kad ieškovės nurodyta ir foto nuotraukose užfiksuota transporto priemonė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nedalyvavo eisme Prancūzijoje 2020-11-26 (pateikiant transporto priemonės tachografą), tačiau tokie įrodymai į bylą teikti nebuvo. Teismo vertinimu, atsakovo procesinis elgesys, neteikus ginčo išsprendimui reikšmingų ir atsakovui gautinų įrodymų, ko byloje nepaneigė atsakovas, leidžia vertinti, kad atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir pati nepasirūpino įrodymų surinkimu, paneigiančių atsakomybės kilimą. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, t. y. kad žala ieškovui buvo padaryta ne dėl atsakovo apdraustos transporto priemonės valdytojo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-25 nutartis c. b Nr. 3K-3-3-2011).

Dėl taikytinos teisės, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už eismo įvykį, įvykusį ne Lietuvos Respublikoje

15.       Byloje ginčo dėl šiam ginčui taikytinos Prancūzijos teisės nekilo. Atsakovo atstovė parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog pritaria, kad ginčo išsprendimui yra aktuali Prancūzijos teisė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021-03-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-1075/2021 yra išaiškinęs, kad kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiką, tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Tokiu atveju taikytinos teisės klausimui spręsti taikytinas 2008-06-17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma I“) ir nagrinėjamu atveju 7 straipsnio įtvirtintos taisyklės. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis, kurio metu atsirado žala, įvyko Prancūzijoje, transporto priemonės, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudikas yra Prancūzijoje registruotas subjektas, draudimo sutartis sudaryta Prancūzijoje, todėl taikytina Prancūzijos teisė.  

16.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga ex officio nustatyti užsienio teisės turinį ir ją taikyti tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti nedaro įtakos teismo valstybės teisės (lot. lex fori) nustatytų proceso teisės normų taikymui, tarp jų ir šalių bendradarbiavimo su teismu principui, kuriuo siekiama, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Šis principas iš esmės reiškia aktyvų šalių ir bylą nagrinėjančio teismo bendradarbiavimą, todėl net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje ex officio nustatyti užsienio teisės turinį, bylą nagrinėjantis teismas gali pasiūlyti šalims pateikti, jų nuomone, ginčo išsprendimui aktualius su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, savo paaiškinimus ir atsikirtimus dėl užsienio teisės aiškinimo ir taikymo, o šalys turi visas teises tai padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110-684/2015; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020, 21 punktas).

17.       Net ir tuo atveju, kai teismas turi pareigą ex officio taikyti užsienio teisę, aiškinti ir nustatyti jos turinį, galioja bendri civilinio proceso principai: proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), kooperacijos (bendradarbiavimo) (CPK 8 straipsnis), rungimosi (CPK 12 straipsnis), dispozityvumo (CPK 13 straipsnis). CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o CPK 8 straipsnyje nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys CPK nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu; bendradarbiavimas yra viena iš priemonių, kuri užkerta kelią vilkinti procesą (CPK 7 straipsnis) ir sudaro galimybę greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Kadangi užsienio teisės turinio nustatymas, ypač tais atvejais, kai nusprendžiama pasinaudoti tarptautinio bendradarbiavimo priemonėmis, gali trukti ypač ilgai, o tai gali neatitikti šalių, siekiančių pasiekti taiką operatyviai ir ekonomiškai, interesų, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šalims nedraudžiama pačioms teikti įrodymus dėl užsienio teisės turinio ir tose situacijose, kai tokia pareiga tenka teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020, 51 punktas).

18.       Ieškovė tiek teikdama ieškinį, tiek po parengiamojo posėdžio teikdama papildomus įrodymus teikė paaiškinimus ir įrodymus dėl byloje ginčui taikytinos Prancūzijos teisės, jos turinio išaiškinimo. Atsakovas, būdamas Prancūzijoje registruota draudimo bendrovė, jokių papildomų įrodymų dėl Prancūzijos taikytinos teisės ginčo atveju ar ieškovės teiktiems Prancūzijos teisės išaiškinimams kontraargumentų ir įrodymų į bylą neteikė, nors tokia teisė teismo atsakovo atstovei buvo išaiškinta.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

19.       Ieškovė byloje įrodinėja, kad dėl eismo įvykio kaltas vilkiko valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris pažeidė Prancūzijos kelių kodekso R412-12 straipsnio nuostatą, pagal kurią kai dvi transporto priemonės važiuoja viena paskui kitą, antrosios vairuotojas turi išlaikyti pakankamai saugų atstumą, idant galėtų išvengti susidūrimo staigiai sulėtėjus ar staiga sustabdžius priekyje važiuojančią transporto priemonę. Šis atstumas yra tuo didesnis, kuo greitis yra didesnis. Tai atitinka atstumą, kurį transporto priemonė nuvažiuotų per mažiausiai dvi sekundes (ieškovės pateikti 2021-12-14 papildomi įrodymai – teisinė konsultacija dėl Prancūzijos teisės). Be to, nepaneigiama ir bendra vairuotojo pareiga valdyti transporto priemonę taip, kad nepadarytų žalos kitiems asmenims ar jų turtui.

20.       Iš teismų priimtų ir įsiteisėjusių teismų sprendimų bei juose atskleidžiamos Prancūzijos teisės turinio taip pat nustatytina, kad deliktinė civilinė atsakomybė už antžemines variklines transporto priemones nustatyta Prancūzijos 1985 m. liepos 5 d. Įstatyme Nr. 85-677, kuriuo siekiama pagerinti nukentėjusiųjų per eismo įvykius padėtį ir pagreitinti žalos atlyginimo procedūrą. Šio įstatymo 1 straipsnis numato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos nukentėjusiesiems per eismo įvykį, kuriame dalyvauja motorinė kelių transporto priemonė, taip pat jos priekabos ar puspriekabės, išskyrus traukinius ir tramvajus, kurie juda jiems specialiai pritaikytais keliais, įskaitant ir tuos atvejus, kai jie vežami pagal sutartį (LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. e2-1693-964/2019). Darytina išvada, kad nukentėjusiųjų teisei į žalos atlyginimą pripažinti būtina nustatyti žalos atsiradimą ir transporto priemonės dalyvavimą eismo įvykyje, dėl ko ši žala atsirado. Remiantis šio įstatymo aiškinimu, kiekvienas vairuotojas turi teisę į kompensaciją už patirtą žalą, išskyrus atvejį, jeigu vairuotojas padarė nusižengimą, kuris sąlygojo žalos atsiradimą. Prancūzijos teismų praktikoje nurodoma, kad vien transporto priemonės dalyvavimas eismo įvykyje rodo žalos atsiradimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjęs 2018-03-30 sprendimas Nr. 2-872-816/2018 ir šioje byloje surinkti Prancūzijos teisės išaiškinimai).

21.       Dar daugiau, Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiame 2018-03-30 sprendime Nr. 2-872-816/2018 yra konstatuota, jog gautoje apie Prancūzijos teisę informacijoje nurodoma, kad eismo įvykio dalyviai neprivalo pildyti bendros eismo įvykio deklaracijos. Jeigu šalims nepavyksta susitarti dėl eismo įvykio eigos, jie gali apskritai nepasirašyti deklaracijos arba pildyti asmenines deklaracijas. Taip pat nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui nėra teisinio įpareigojimo surašyti policijos ar žandimerijos protokolą net ir tais atvejais, kai patiriami kūno sužalojimai. Prancūzijos teisės gautose išaiškinimuose nurodyta, kad per eismo įvykį, kurį sukėlęs vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino, nukentėjęs vairuotojas gali pateikti ieškinį dėl žalos prieš žalą padariusį asmenį arba tiesiogiai kreiptis į savo draudiką dėl atsakomybės pagal Prancūzijos Draudimo kodekso L.124-3 straipsnį. Šias nuostatas patvirtina ir ieškovės atstovės į šią bylą pateiktas Prancūzijos Kelių Eismo kodekso 52 straipsnio normos (2021-12-14 ieškovės teikti papildomi įrodymai).

22.       Remiantis aptartomis Prancūzijos teisės nuostatomis, darytina išvada, kad sprendžiant dėl žalos iš atsakovo priteisimo, būtina nustatyti, ar jo apdrausta transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje, ir ar dalyvaudama sukėlė žalą ieškovės transporto priemonei.  

23.       Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs pateiktų rašytinių įrodymų visumą, išklausęs liudytojo neprieštaringus byloje pateiktiems įrodymams paaiškinimus, 13 punkte konstatavo, kad labiau tikėtina, nei netikėtina, jog atsakovo apdrausta transporto priemonė - vilkikas, v/n (duomenys neskelbtini), 2020-11-26 dalyvavo eismo įvykyje Prancūzijoje.  

24.       Kaip minėta, Prancūzijos Kelių Eismo Kodekso R412-12 straipsnio nuostatos numato, jog būtina laikytis saugaus atstumo, nes kuo didesnis greitis, tuo didesnis saugus atstumas turi būti laikomasis (ieškovės 2021-12-14 papildomi įrodymai dėl Prancūzijos teisės - DOK (duomenys neskelbtini)). 

25.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo drausta transporto priemonė turėjo laikytis saugaus atstumo, kad spėtų esant reikalui sustabdyti, o jai atsitrenkus į ieškovei priklausančią puspriekabę, tokiu būdu pažeidė Kelių Eismo Kodekso R412-12 straipsnio nuostatas dėl saugaus atstumo laikymosi. Bylos medžiagos duomenimis ieškovės vairuotojo veiksmai neturėjo jokios reikšmės eismo įvykiui. To byloje neįrodinėjo ir atsakovas. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių, kad ieškovės vairuotojas, vairavęs transporto priemonę mašinų kamštyje, būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles ir tokiu būdu sąlygojęs žalos atsiradimą. Nėra duomenų, kad buvo nustatytas ieškovės vairuotojo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas (nusižengimas) ir jis dėl to nubaustas. Abu vairuotojai po eismo įvykio policijos nekvietė, eismo įvykio deklaracijos nepildė, o kaip nurodo policijos nuovados raštas (ieškovės 2021-12-14 papildomi įrodymai DOK - (duomenys neskelbtini) ir 2022-01-24 DOK- (duomenys neskelbtini)) ieškovės vairuotojas ir pareiškimo nerašė, gavęs informaciją apie transporto priemonės savininką ir galimybę žalos atlyginimo klausimą išspręsti per draudimo bendrovę. Šios faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad ginčo, jog eismo įvykį sukėlė ir dėl jo kaltas atsakovo apdraustos transporto priemonės vairuotojas tarp vairuotojų taip pat nebuvo kilę, į įvykį nekvietus policijos ir atsakovo apdraustos transporto priemonės vairuotojui iš įvykio vietos išvykus.

26.       Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad byloje nustatyti tiek neteisėti atsakovo draustos transporto priemonės vairuotojo veiksmai, tiek kaltė.

Dėl žalos priteisimo

27.       Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu, taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas yra susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu, o ne su draudimo išmokos sumažinimo atvejais, todėl taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Žalos dydis įrodinėjamas CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019). Teismas ginčą dėl draudimo išmokos dydžio (žalos dydžio) sprendžia ir jos dydį nustato ne hipotetiniu būdu suteikdamas pirmenybę vienam ar kitam žalos dydžio nustatymo būdui, bet pagal įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles vertindamas kiekvienoje konkrečioje byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).

28.       Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus.

29.       Kaip nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-28 sprendimu Nr. e2-1693-964/2019, Prancūzijos civiliniame kodekse 1240-1244 straipsniuose pateikiami bendrieji deliktinės civilinės atsakomybės principai. Taisykles dėl žalos atlyginimo formuoja teismų praktika. Prancūzijos kasacinis teismas yra suformulavęs integralaus žalos atlyginimo principą (kas iš esmės atitiktų Lietuvoje visiško nuostolių atlyginimo principą), pagal kurį žalą patyręs nukentėjęs asmuo privalo turėti galimybę gauti integralų žalos atlyginimą, neatsižvelgiant į žalos pobūdį. Žalos buvimą ir kompensacijos dydį nustato iš esmės bylą nagrinėjantis teisėjas. Dėl to, jei vairuotojas pripažįstamas atsakingu už padarytą žalą, jis privalo nukentėjusiajam atlyginti visus materialinius ir moralinius nuostolius, kurių įrodymai yra pateikti. Taip pat nurodoma, kad pagal teismų praktiką kompensuojami ir negauto pelno nuostoliai.

30.       Nuostolių dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė pasirašytą remonto sąmatą (ieškinio priedas Nr. 4, 2021-12-14 papildomi įrodymai ir jų priedas Nr. 1), negautų pajamų sumų dydžių dėl negalėjimo naudoti sugadintos/sunaikintos transporto priemonės pagal Prancūzijos teisę lentelę (ieškinio priedas Nr. 5). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė kreipėsi su pretenzija dėl žalos atlyginimo į atsakovą (ieškinio priedas Nr. 7), tačiau pastarasis nurodė, kad nėra gauti duomenys iš draudėjo apie eismo įvykį.

31.       Atsakovas, teikdamas savo argumentuotą poziciją atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu teigė, jog byloje nėra įrodymų pagrindžiančių, jog ieškovui priklausanti transporto priemonė buvo suremontuota ir kokie remonto darbai atlikti, apmokėti. Ieškovės atstovė nurodė, jog prašymas priteisti žalą gali būti reiškiamas ir neatlikus remonto darbų, o tik patyrus sugadinimus.

32.       Pažymėtina, jog visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Todėl ir sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dėl eksploatavimo taikymas, jo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai. Be to, nustatant žalos dydį konkrečioje byloje, pavyzdžiui, gali paaiškėti, kad keičiamos tam tikros dalys ar detalės sugadintoje transporto priemonėje prieš pat eismo įvykį buvo pakeistos naujomis arba aplinkybė, kad rinkoje nėra tokių pat ar panašių dėvėtų dalių ar detalių, kad po remonto transporto priemonė atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, arba jų įsigijimas būtų pernelyg apsunkintas, kas objektyviai lemtų būtinumą siekiant suremontuoti transporto priemonę naudoti naujas dalis ar detales.

33.       Šių išaiškinimų kontekste, pažymėtina, jog nesant įrodymų, kurie įrodytų, jog transporto priemonė buvo iš tiesų remontuota/suremontuota, bet kuriuo atveju neatleidžia atsakovo nuo prievolės atlyginti žalą, kurios dydis, nagrinėtinu atveju, turi būti vertintinas/apskaičiuotinas pagal būtinąsias remonto išlaidas, t. y. atkuriant sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio.

34.       Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nebuvo sena, tik kiek daugiau nei vienerių metų senumo, todėl natūralu, kad detalių nusidėvėjimas, šiuo atveju nėra didelis ir ginčo dėl detalių nusidėvėjimo byloje ir nebuvo. 

35.       Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti savo patirtos žalos dydį, o atsakovas, nesutikdamas su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovo įrodinėjamą žalos dydį). Nagrinėtinu atveju, atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą žalos dydį, tik deklaratyviai nurodė, jog ieškovė nepateikė vienų ar kitų įrodymų (taip siekdamas ir permesdamas įrodinėjimo naštą ieškovei) ir tik hipotetiškai nurodė, jog sąmata, neaišku kieno ir kada parengta, nepatvirtina žalos dydžio.

36.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – pateiktą sąmatą, joje nurodytų būtinų remonto darbų rūšį ir kiekį, sprendžia, jog nagrinėtinoje byloje ieškovė įrodė patirtos žalos dydį, įvertinus foto nuotraukose fiksuotus apgadinimus, tuo tarpu atsakovas nepaneigė nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų, o atsakovo deklaratyvūs argumentai, nepateikiant kitų įrodymų, niekaip nepaneigia ir nesudaro pagrindo mažinti ieškovės apskaičiuotos žalos dydžio. Tuo labiau, kad pats atsakovas tiek tuoj po įvykio, tiek vėliau sugadintos transporto priemonės neapžiūrėjo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas byloje nekėlė klausimo ir nesinaudojo savo procesine teise dėl ekspertizės skyrimo, kad byloje būtų nustatytas realus žalos atsiradimo dydis ar ekspertų būtą konkrečiai atsakyta, ar pagal buvusius/atsiradusius transporto priemonės dalių apgadinimus, transporto priemonės detales galimai buvo galima remontuoti ar jos turėjo ir privalėjo būti keičiamos, kokia darbų kaina ir pan. (CPK 178, 185 straipsniai).

37.       Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis neprivalo pateikti sąskaitų ir mokėjimo dokumentų, kad įrodytų žalos dydį. Jis gali remtis ir kitais įrodymais, t. y. remonto sąmatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-215/2012). Remontą jis gali atlikti ne tik remonto sąmatą parengusioje, bet ir kitoje įmonėje arba pats. Nėra pagirdo ją mažinti ir dėl atsakovo argumentų, kad remonto sąmatas parengė UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“, kurio buveinė yra tuo pačiu adresu kaip ir ieškovės. Tai skirtingi juridiniai asmenys, o atsakovas turėjo galimybę pats atlikti ieškovo transporto priemonių apžiūrą ir pateikti savo argumentus ir įrodymus dėl žalos dydžio. 

38.       Remiantis išdėstytu, atsakovui iš esmės įrodymų dėl nuostolių dydžio paneigimo nepateikus, įvertinus integralaus žalos atlyginimo principą, nėra pagrindo ieškovės reikalavimo dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo netenkinti pilna apimtimi.

39.       Ieškovė taip pat prašo priteisti ir 539,44 Eur negautų pajamų, nesant galimybės eksploatuoti puspriekabės keturias dienas, kai bus atliekami remonto (atstatymo) darbai. Atsakovas sutiko, kad negautas pajamas jis turėtų atlyginti nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau teigė, kad prastovos būtinas terminas neįrodytas, o pajamų grindimas vien į bylą teikiama lentele abejotinas.

40.       Žalos ieškovo vilkikui su puspriekabe faktas nustatytas aukščiau ištirtais įrodymais. Tam, kad būtų galima atstatyti puspriekabę į pradinę padėtį, ieškovas ją turi palikti remontuoti ir dėl to jos negali eksploatuoti, jo teigimu 4 dienas.

41.       Nors ieškovė neteikė jokių rašytinių įrodymų dėl būsimo remonto 4 dienų trukmės būtinumo, tačiau įvertinus pažeidimų pobūdį ir reikalingų atlikti darbų mastą, t. y. sąmatoje nurodytų detalių išėmimas, išlyginimas, jų paruošimas dažymui ir dažymas, reklamos gamyba ir klijavimas, teismas sprendžia, kad 4 dienų terminas remonto darbams atlikti yra vertintinas kaip protingas ir sąžiningas. Atsakovas, neigdamas negautų pajamų dydį, nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio pobūdžio remontui reikalingas laikas yra skaičiuojamas nepagrįstai ilgas bei kiek jis faktiškai turėtų trukti, todėl teismas remiasi aukščiau nurodytu ieškovės skaičiavimu ir jį vertina pagrįstu foto nuotraukose fiksuotiems pažeidimams pašalinti, remonto sąmatoje nurodytiems būtiniems darbams atlikti.

42.       Remiantis į bylą pateikta Prancūzijos draudikų naudojama kompensacijoms skaičiuoti už krovininių transporto priemonių prastovas dėl eismo įvykio tarifų lentele, kuri yra Prancūzijos teisės akto Cirkuliaro Nr. 4-2017 dalis (2021-10-26 ieškovės pateikti papildomi įrodymai Priedas Nr. 3), joje yra nurodyta vienos dienos kompensacija 25 t 10 ir daugiau transporto priemonių parkui – 134,86 Eur. Šią sumą padauginus iš 4 dienų, gaunama ieškovės nurodyta 539,44 Eur negautų pajamų suma. Transporto parkas, priklausantis ieškovei, pagrįstas 2021-12-16 ieškovės vadovo pateikta pažyma apie 2020-11-26 dienai turėtą sunkiasvorių transporto priemonių parką (2021-12-27 papildomi ieškovės įrodymai), kas leidžia teigti, kad negautų pajamų skaičiavimas, remiantis Prancūzijos teise, byloje yra įrodytas ir pagrįstas.

43.       Civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, siekdamas ieškinio patenkinimo, turėjo procesinę pareigą įrodyti padarytos žalos dydį, neteisėtus atsakovo veiksmus, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ir atsakovo kaltę.

44.       Pagal įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, nustačius eismo įvykyje dalyvavusios kitos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės sąlygas, įvertinus Prancūzijos teisės turinį, nesant ginčo, kad valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta atsakovo įmonėje, yra pagrindas priteisti nukentėjusiajam nuostolių atlyginimą iš atsakingo transporto priemonės valdytojo (kaltininko) civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko. Pagrindų atleisti draudiką nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti teismas nenustatė. Įvertinus integralaus žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis turi teisę į pilną nuostolių atlyginimą. Nuostoliai šioje byloje pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, todėl teismui nėra pagrindo ieškinio netenkinti pilna apimtimi (CPK 178, 185 str.). Ieškovei iš atsakovo priteistina 3 620,18 Eur žalos atlyginimui.

45.       Kiti šalių argumentai, teismo vertinimu, teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimui neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

           Dėl procesinių palūkanų priteisimo

46.       Ieškovei iš atsakovo priteistinos įstatyme nustatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos 3 620,18 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

47.       Jeigu ieškinys patenkintas visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48.       CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 10 punktas numato, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

49.       Ieškovas byloje pateikė įrodymus, jog už ieškinio pateikimą sumokėjo 81,00 Eur žyminį mokestį, patyrė 253,01 Eur vertimų išlaidų, 525,00 Eur išlaidų sumą Prancūzijoje veikiančio advokato teisinei pagalbai dėl Prancūzijos taikytinos teisės bei taip pat patyrė 968,00 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, o tai viso sudaro 1 827,01 Eur.

50.       Atsižvelgiant į tai, jog 525,00 Eur išlaidos ieškovės yra patirtos už teisinę konsultaciją renkant duomenis dėl taikytinos Prancūzijos teisės taip pat 253,01 Eur vertimų išlaidos, atsakovu patraukus Prancūzijos įmonę, teismas sprendžia, jog šios išlaidos pripažintinos kaip pagrįstos išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

51.       Ginčo dėl aukščiau minėtų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nėra, kaip ir nėra ginčo dėl advokato atstovavimo išlaidų dydžio, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, nustatyto dydžio.

52.       Teismui tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos 1 827,01 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

53.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Aviva Assurances, FR-92271, veikiančio per atstovą Lietuvoje UADBB „MAI Baltics“, kodas 110801410, ieškovei UAB „Eurocargo24“, juridinio asmens kodas 303025620, 3 620,18 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus dvidešimt eurų 18 centų) draudimo išmoką dėl žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 620,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 827,01 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt septynis eurus 1 centą) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Rima Lipeikienė