Civilinė byla Nr. e2-15996-1077/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11420-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.2.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva,

sekretoriaujant Anetai Jankovskai,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Andželikai Buivydaitei,

atsakovės atstovei įmonės direktorei I. M.,

liudytojai K. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos pagal siuntų vežimo sutartį bei delspinigių priteisimo ir atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo ir permokos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ 427,14 Eur skolos, 18,21 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad skola susidarė, kai ieškovė atsakovei suteikė siuntų ir krovinių vežimo paslaugas, o atsakovė už suteiktas paslaugas ieškovei neatsiskaitė. Nurodo, kad 2019 m. lapkričio 27 d. ieškovė ir atsakovė sudarė siuntų ir krovinių vežimo sutartį Nr. AMKP20191127-00. Ieškovė pagal sutartį sulygtas paslaugas atsakovei suteikė ir išrašė dvi 100 proc. padidintas (pritaikytas dvigubas tarifas siuntoms) sąskaitas faktūras Nr. VLT0246028 (sąskaitos suma – 337,33 Eur, galutinė apmokėjimo data – 2020 m. rugsėjo 10 d.) ir Nr. VLT0243500 (sąskaitos suma – 168,66 Eur, galutinė apmokėjimo diena – 2020 m. rugpjūčio 25 d.), kurių pagrindu atsakovė iki šiol neatsiskaitė. Atsakovė 2021 m. balandžio 6 d. atliko 78,85 Eur mokėjimą pagal sąskaitą faktūrą Nr. VLT0243500, todėl galutinis atsakovės skolos likutis ieškovės atžvilgiu ieškinio pateikimo dienai sudaro 427,14 Eur.  

3.       Antra, ieškovė nurodė, kad atsakovės pretenzijos ieškovės atžvilgiu dėl siuntų apgadinimo bei atsakovės išrašyta sąskaita faktūra ieškovei dėl žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstos. Atsakovė ieškovei pateikė pretenzijas, kuriose nurodė, kad buvo apgadinta dalis siuntos, pateikė apgadinimų nuotraukas, o dar vėliau, t. y. 2020 m. gruodžio 1 d., išrašė sąskaitą faktūrą Nr. SF04387, pagal kurią ieškovės reikalavo apmokėti 427,14 Eur sumą. Siunta, dėl kurios buvo pateikta pretenzija dėl sugadinimo, buvo pristatyta atsakovei 2020 m. birželio 22 d. Atsakovė, apžiūrėjusi siuntą, „proof of delivery“ dokumente pasirašė ir patvirtino, kad siuntą gavo. Pretenzija dėl siuntos apgadinimo ieškovei buvo pareikšta tik 2020 m. liepos 14 d. Pretenzijoje atsakovė nurodė: „Ir seniau gaudavome paletes, apibraukytas apibraižytas. Tačiau su šiuo vežimu paletės buvo išdraskytos pažeistas buvo išorinė apsauga, pirminė ir antrinės pakuotės prekės netinkamos pardavimui. Pažeistos 8 dėžės po 8 vnt. produkcijos.“ Remiantis Sutartyje esančių siuntų vežimo taisyklių 13.5.6. p., ieškovė neatsako, jeigu gavėjas priėmė siuntą ir pasirašė, kad ją gavo. Siunta buvo priimta, jokie defektai/trūkumai priėmimo dokumentuose nebuvo nurodyti, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti, kad siuntos sugadinimas yra ieškovės atsakomybė. Ieškovė papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės išrašytoje sąskaitoje faktūroje Nr. SF04387 nurodyti (duomenys neskelbtini) pakuočių kiekiai nėra įrodyti, t. y. nėra pateikta informacijos, o ir su pretenzija pateiktos nuotraukos nepatvirtina, kad būtent toks kiekis pakuočių buvo sugadintas (kiek matyti iš nuotraukų – sugadintos yra 7 pakuotės). Tuo labiau, kad ir 2020 m. liepos 14 d. pareikštoje pretenzijoje pati atsakovė nurodė, kad sugadintos 8 dėžės po 8 vnt. pakuočių (taigi, turėtų būti maksimaliai 64 pakuotės). O pateiktoje sąskaitoje yra nurodyta net 170 pakuočių. Atsakovės žala yra identiška ieškovės išrašytų sąskaitų sumai, kurios atsakovė nėra apmokėjusi. Svarbu atkreipti dėmesį, kad siunta, kurią atsakovė neva įvardina kaip apgadintą ir dėl kurios ieškovės atžvilgiu išrašė sąskaitą faktūrą Nr. SF04387, yra apmokėta, taip pat visiškai nesusijusi su ieškovės išrašytomis ir atsakovės neapmokėtomis sąskaitomis faktūromis, kurių pagrindu ieškovė šiuo ieškiniu prašo priteisti susidariusią skolą.

4.       Byloje 2022 m. birželio 17 d. gautas atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinis, kuriame atsakovė prašo ieškovės ieškinį atmesti, tenkinti MB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį priteisiant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 427,14 Eur už padarytą žalą sugadinant prekes, 220,54 Eur už permoką, susidariusią klaidingai išrašant sąskaitas, ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinyje nurodo, kad atsakovės krovinys buvo gabenamas su CMR važtaraščiu. Laikytina, kad terminas pretenzijoms nėra praleistas, nes atsakovė kreipėsi su pretenzija nedelsiant. Įrodymai apie atsakovės pretenzijas ieškovei pateikiami susirašinėjimų kopijomis. Ieškovė nutyli apie sugadintų siuntų įteikimo aplinkybes, o būtent, kad įteikiant siuntą buvo aptikti siuntos sugadinimai, apie tai pranešta ieškovei, tačiau siunta priimta, nes atsakovė yra  verslo subjektas ir visos ieškovės vežamos prekės (vėluojant) buvo laukiamos pirkėjų. Pritaikydama protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principus atsakovė padarė šiuos veiksmus: iškrovimo metu informavo ieškovę, fiksavo siuntos apgadinimus darydama nuotraukas, pareiškė pretenziją, siūlė žalos atlyginimą spręsti derybomis. Apie visus šiuos veiksmus pateikiami įrodymai yra nuotraukos, susirašinėjimas su ieškovės personalu, priešpriešinės sąskaitos išrašymas. Ieškovė sugadino šias atsakovės prekes Nr. V00009E4035935, V00009E4035936. Pažymėtina, kad atsakovė nesulaukusi geranoriškumo iš ieškovės sprendžiant sugadintų prekių žalos atlyginimo klausimą išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. SF04387 427,14 Eur sumai, kuri yra lygi nesumokėtai ieškovei daliai. Tai yra paaiškinimas, kodėl pagal ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras Nr. VLT0246028 (sąskaitos suma – 337,33 Eur, galutinė apmokėjimo data – 2020 m. rugsėjo 10 d.) ir Nr. VLT0243500 (sąskaitos suma – 168,66 Eur, galutinė apmokėjimo diena – 2020 m. rugpjūčio 25 d.), atsakovė, atimdama padarytosios žalos kroviniui dydį 427,14 Eur, 2021 m. balandžio 6 d. atliko 78,85 Eur mokėjimą taip gindamasi nuo neteisėtų ieškovės veiksmų, nesprendžiant žalos atlyginimo klausimo. Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. atsakovė pateikė ieškovei patikslintą pretenziją. Ieškovė į patikslintą pretenziją neatsakė, ją ignoravo tuo parodydama nenorą komunikuoti ir spręsti iškilusią problemą. Patikslintoje pretenzijoje ieškovei buvo paaiškinta, kad atsakovė naudosis savigynos teise, numatyta CK 6.46 straipsnio, reglamentuojančio prievolės vykdymo sustabdymą, 2 dalyje – skolininkas taip pat turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą.

6.       Taip pat nurodo, kad ieškovė su ieškiniu pateikia įrodymus apie viršytą kubatūrą užsakymuose Nr. 033563363, 033650478 ir šios sąskaitos buvo apmokėtos padidintu tarifu, tačiau padidintais tarifais apmokestinti užsakymai Nr. VLT0222074, - už vieną paletę 118 Eur nors sutartyje numatyta 59 Eur (bendra sąskaitos suma 170,76 Eur) VLT0232737, - už vieną paletę 118 Eur nors sutartyje numatyta 59 Eur (bendra sąskaitos suma 167,88 Eur) iš kurių trys neviršijo sutarties priedu Nr. 1 numatytosios kubatūros. Tokiu būdu atsakovė sumokėdama 170,76+167,88 Eur iš viso 338,54 vietoje 59+59 Eur permokėjo ieškovei 220,54 Eur sumą. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad važtaraščiuose Nr. VLT0222074 ir VLT0232737 krovinys viršija nustatytus gabaritus. Sąskaita padvigubinta vienašališkai. Ieškovė nepagrįstai gavusi didesnę nei sutartyje numatytą sumą turėtų skirtumą grąžinti ieškovei. Atsakovė daug kartų kreipėsi į ieškovę dėl sutarties pažeidimų – siuntų vėlavimas, neteisingas siuntos kainos apskaičiavimas ir visiškas nekomunikavimas ieškovės su klientu. Ieškovė bendravo, nors ir vangiai su atsakove, tačiau atsakovei pareiškus, kad nutraukia bendradarbiavimą su ieškove, komunikacija baigėsi, ieškovė užblokavo galimybę atsakovei teikti pretenzijas per ieškovės elektroninį puslapį (vienintelis pretenzijos pateikimo būdas nustatytas ieškovės), tokiu būdu parodydama visišką nenorą komunikuoti.

7.       Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašo atmesti MB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį visa apimtimi, tenkinti ieškovės ieškinį visa apimtimi, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.       Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad atsakovės argumentai, kad atsakovė nėra praleidusi pretenzijos pateikimo ieškovei termino, yra teisiškai ir faktiškai nepagrįsti. Atsakovė priešieškinyje remiasi Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija bei nurodo, kad remiantis CMR konvencija atsakovė nėra praleidusi pretenzijos pateikimo termino dėl sugadintos siuntos. Remiantis atsakovės kartu su priešieškiniu pateiktomis nuotraukomis, akivaizdu, kad tariami siuntos apgadinimai yra išoriškai matomi, akivaizdūs ir turėjo būti pastebėti dar siuntos priėmimo metu be jokios specifinės apžiūros, tačiau jokių įrodymų, kad siuntos priėmimo metu tokie siuntos defektai būtų buvę ar kad atsakovė apie juos būtų pranešusi, byloje atsakovė nepateikė. Atvirkščiai, atsakovė teigia, kad dėl siuntos apgadinimo atsakovė kreipėsi nedelsiant bei pateikia 2020 m. rugpjūčio 27 d. susirašinėjimą, kuriame nurodoma, jog prieš savaitę dėl situacijos buvo komunikuota su ieškovės darbuotoja, taigi faktiškai atsakovė pateikė įrodymus, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę tik 2020 m. rugpjūčio mėn. Ieškovė savo ruoštu jau su ieškiniu yra pateikusi duomenis, kad pretenzija dėl siuntos, kuri buvo pristatyta atsakovei 2020 m. birželio 22 d., apgadinimo ieškovei buvo pareikšta anksčiau, tačiau tik 2020 m. liepos 14 d. Pretenzijoje atsakovė nurodė, kad: „Ir seniau gaudavome paletes, apibraukytas apibraižytas. Tačiau su šiuo vežimu paletės buvo išdraskytos pažeistas buvo išorinė? apsauga, pirmine? ir antrinės  pakuotės prekės netinkamos pardavimui. Pažeistos 8 de?z?e?s po 8 vnt. produkcijos.“ Dar daugiau, atsakovė deklaruoja, kad jai turėtų būti taikomas 7 darbo dienų terminas pretenzijai  pareikšti, taigi remiantis CMR konvencija, atsakovė mano, kad defektai nebuvo išoriškai akivaizdūs. Tačiau net ir vertinant atsakovės poziciją bei CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalį, akivaizdu, kad atsakovė nepateikė rašytinės pretenzijos ir per atsakovės minimas 7 darbo dienas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad nei siuntos priėmimo metu, nei per atsakovės deklaruojamus terminus (kurie iš esmės šiai situacijai netaikomi), atsakovė ieškovei pretenzijos nepareiškė, todėl laikoma, kad už siuntos sugadinimą atsakinga pati atsakovė. Remiantis sutartyje esančių siuntų vežimo taisyklių 13.5.6. p., ieškovė neatsako, jeigu gavėjas priėmė siuntą ir pasirašė, kad ją gavo. Kadangi turimi pasirašyti siuntos perdavimo gavėjui dokumentai, ieškovei atsakomybė nekyla, tuo labiau, kai yra akivaizdu, kad sugadinimai yra išoriniai, todėl priėmimo metu turėjo būti aiškiai matomi. Nepaisant to, siunta buvo priimta, jokie defektai/trūkumai priėmimo dokumentuose nebuvo nurodyti, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti, kad siuntos sugadinimas yra ieškovės atsakomybė.

9.       Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovės išrašytoje sąskaitoje faktūroje Nr. SF04387 nurodyti (duomenys neskelbtini) pakuočių kiekiai nėra įrodyti, t. y. nėra pateikta informacijos, o ir su pretenzija pateiktos nuotraukos nepatvirtina, kad būtent toks kiekis pakuočių buvo sugadintas (kiek matyti iš nuotraukų – sugadintos yra 7 dėžės). Svarbu atkreipti dėmesį, kad siunta, kurią atsakovė neva įvardija kaip apgadintą ir dėl kurios ieškovės atžvilgiu išrašė sąskaitą faktūrą Nr. SF04387, yra apmokėta, taip pat visiškai nesusijusi su ieškovės išrašytomis ir atsakovės neapmokėtomis sąskaitomis faktūromis, kurių pagrindu ieškovė ieškiniu prašo priteisti susidariusią skolą. Taip pat nurodo, kad atsakovės gynybinė pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa. Atsakovės patirta reali žala nėra įrodyta, kadangi atsakovė nuo 2020 m. liepos 14 d. pretenzijoje nurodytos žalos, 2020 m. gruodžio 1 d. išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodytą žalą kardinaliai pakeitė.

10.       Taip pat pažymi, kad abiejų palečių, kurias ginčija atsakovė, matmenys viršijo standartinių siuntinių nurodytuosius dydžius, todėl darytina išvada, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad siuntos buvo nestandartinės ir ieškovė turėjo teisę taikyti dvigubą įkainį tokioms siuntoms. Pažymėtina, kad atsakovė priešieškinyje tik nurodo aplinkybes, kad ieškovė išrašė per dideles sąskaitas faktūras, kad atsakovė patyrė žalą, tačiau jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikė.

11.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį ir jame išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovei perduotų siuntų kubatūra buvo didesnė, tą patvirtina „proof of delivery“. 1,632 m3 yra standartinis tūris, abi siuntos viršijo nurodytą kubatūrą. Ieškinio 6 priedas – nuotraukos iš sistemoje užfiksuotų duomenų. 1,935 ir 1,893 m buvo siuntų aukštis. Ieškovė turėjo teisę taikyti dvigubą įkainį. Priešingų duomenų, kad siuntos buvo standartinės, į bylą nepateikta. Atsakovė neatliko jokių sumų įskaitymo. Manome, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami, nes ieškovė apie galimą žalą sužinojo tik gruodžio mėnesį, nes iki to laiko nebuvo aiški žalos suma. Prievolių vykdymo sustabdymas buvo neteisėtas, nes atsakovė nenurodė žalos, antra, atsiskaitymas ir žalos atlyginimas yra pagal kitas sąskaitas. Dėl priešieškinio pažymėjo, kad atsakovė remiasi CMR konvencijos terminais, 30 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad pretenzija turi būti pareiškiama krovinio priėmimo metu arba ne vėliau kaip per 7 d.d. nuo krovinio priėmimo. Iš nuotraukų matyti, kad apgadinimai turėjo būti pastebėti dar siuntos priėmimo metu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad pareiškė iš karto pretenziją. Pirmoji pretenzija ieškovei pareikšta tik 2020 m. liepos 14 d. Taigi ši pretenzija pareikšta praėjus 16 d.d. Nei siuntos priėmimo metu, nei per atsakovės deklaruojamus terminus pretenzija ieškovei nepareikšta. Sutarties 13.10 punkte numatytas 10 d. terminas pretenzijai pareikšti, tačiau ir jo nesilaikyta. Tame punkte nurodyta, kad jei nepareiškiama laiku, laikoma, kad pristatyta tinkamai. Pristatymo dokumentai patvirtina, kad siunta priimta be jokių pastabų. Bet kuriuo atveju atsakovės sąskaita faktūra dėl žalos atlyginimo vertintina kritiškai, nėra įrodymų, kad būtent toks pakuočių kiekis buvo sugadintas. Iš nuotraukų matomos sugadintos 7 dėžutės. 2020 m. liepos 14 d. pretenzijoje nurodyta 8 sugadintos dėžės. O sąskaitoje jau nurodomas didesnis dėžučių kiekis (170). Atsakovės gynybinė pozicija nenuosekli, pretenzijoje vienokia žala, sąskaitoje – jau kitokia. Nepagrįstos civilinės atsakomybės sąlygos. Mano žiniomis, gavus ginčo krovinį, buvo pasirašytas tik vienas dokumentas – „proof of delivery“, kiti dokumentai nebuvo pasirašomi. Mano žiniomis, ieškovė telefonu nebuvo informuota apie ginčo siuntos sugadinimą, priešingai nei teigia atsakovė.

12.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad buvo iš karto matyti, kad paletė apgadinta, ir vairuotojas matė. Tą pačią dieną paskambinome vadybininkei, tikėtina, kad tai buvo A. G., kad krovinys sugadintas. Ji pasakė rašyti pretenziją. Mes ant važtaraščio parašėme pastabą, D. Z. parašė, kad krovinys atvyko sugadintas, šią aplinkybę patvirtina mūsų pareiškimas byloje. Mums buvo žadama, kad ta žala bus kompensuojama nuo kitų sąskaitų. Vadybininkė K. K. mums taip žadėjo, tai įvyko prieš pretenzijos pateikimą. Mums sistemą pretenzijų teikimui atidarė tik 2020 m. rugpjūčio 4 d. Gavus kitą vežimo sąskaitą, kompensacijos nebuvo. Vadybininkė žadėjo viską išspręsti. Todėl vėliau perėjome į kitą logistinę kompaniją. Problemą bandant spręsti su vadybininke K. K., ji grasino susidoroti, kreipiantis į teismą. Apie žalą telefonu informavome ieškovę tą pačią dieną, tą patvirtina pokalbio garso įrašas, kurio ieškovė nepateikė, ir nuotraukos. Neatsimenu, kada išpakavome siuntą, prieš rašytines pretenzijas išsipakavome. Kai buhalteriškai pasidarėme nurašymo aktą, tuomet patikslinome sugadintų dėžučių dydį. Kai vadybininkei pasakiau, jog žala gali viršyti 200 Eur, pasiūlė per kelis kartus kompensuoti, sakiau, kad 7-8 dėžutės (kiek matėsi plika akimi) arba daugiau, suma gali siekti iki 200–250 Eur. Kai išrašėme sąskaitą ieškovei už padarytą žalą, tuomet nurodėme tikslų žalos dydį. Inventorizacija galėjo būti ir lapkričio pabaigoje. Prašome skirti 1 000 Eur baudą ieškovei, pusę sumos priteisiant atsakovės naudai, nes du kartus buvo kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo.

13.       Teismo posėdžio metu liudytoja K. K. paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 17 d. atsakovei prisistačiau kaip jų (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. liepos 17 d. su MB „(duomenys neskelbtini)“ nebendravau. Mūsų sistemose nėra jokių duomenų apie pažeidimus, apie kuriuos informavo atsakovė. 2020 m. birželio 22 d. pristatytas krovinys, gavėjas pristatymo metu pasirašė „proof of delivery“. Pirmoji pretenzija gauta 2020 m. liepos 14 d., pretenzijos žodžiu, jeigu pateikiamos, nėra fiksuojamos. Liepos-rugpjūčio mėnesiais buvo tarp mūsų pokalbis, kurio metu sakiau, kad pretenziją reikia teikti raštu. Ne, dėl žalos atlyginimo su kliente nesitarėme. Ankstesnė vadybininkė A. man nurodė, kad klientas buvo supažindintas su tuo, koks turi būti palečių aukštis. Apie žalą man minėjo, kad krovinys buvo priimtas be pastabų. Gavėjas pasirašo tik „proof of delivery“, mes kaip siuntų tarnyba kitų dokumentų neduodame. Šiuo atveju irgi buvo duodama pasirašyti tik „proof of delivery“, pristačius ginčo krovinį. Yra techninė galimybė klientui fiksuoti pažeidimus, pasirašant „proof of delivery“, bet šiuo atveju pažeidimai nebuvo užfiksuoti. Terminaluose yra tūrio kameros, žmogaus ūgiu mes siuntų nematuojame, atsakovei tos nuotraukos buvo pateiktos tik iliustracijai. Man nėra nieko žinoma apie galimus klientės susitarimus ateityje sumažinti sąskaitų kainą. Klientai turi galimybę matyti siuntų svorį, atsakovei ši funkcija taip pat buvo įjungta. Sutartis su atsakove teisiškai nėra nutraukta. Klientai neturi galimybės prisijungti prie sistemos, kai jie nėra apmokėję skolos. Negaliu patikslinti, ar atsakovei sistema galėjo buvo užblokuota, todėl nežinau, ar galėjo pateikti ieškovei pretenziją per sistemą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

14.       Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl skolos už siuntų ir krovinių vežimo paslaugas priteisimo (pagal ieškinį) ir dėl žalos atlyginimo, krovinio vežėjui pristačius sugadintą krovinį, bei permokos pagal krovinio vežėjo išrašytas sąskaitas priteisimo (pagal priešieškinį).

15.       Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes 2019 m. lapkričio 27 d. ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini )“ ir atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė siuntų ir krovinių vežimo sutartį Nr. AMKP20191127-00 (toliau – ir Sutartis) (el. b. l. 8–39). Ieškovė pagal Sutartį išrašė atsakovei dvi sąskaitas faktūras: 2020 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą Nr. VLT0246028 (sąskaitos suma – 337,33 Eur, apmokėjimo data – 2020 m. rugsėjo 10 d.) (el. b. l. 40) ir 2020 m. rugpjūčio 15 d. sąskaitą Nr. VLT0243500 (sąskaitos suma – 168,66 Eur, apmokėjimo diena – 2020 m. rugpjūčio 25 d.) (el. b. l. 41), kurias atsakovė sumokėjo tik iš dalies, nesumokėtas skolos likutis – 427,14 Eur (el. b. l. 42, 43). Dėl šio skolos dydžio ginčo tarp šalių iš esmės nekilo. Tarp šalių iš esmės nekilo ginčo ir dėl to, kad krovinys, už kurio pristatymą susidariusi skola, buvo pristatytas tinkamai ir laiku. Atsakovė atsisakymą sumokėti šį skolos likutį argumentavo tuo, kad 2020 m. birželio 22 d. ieškovė atsakovei pristatė kitą, su ieškovės reikalavimu sumokėti skolą nesusijusį, krovinį (toliau – ir ginčo krovinys), kuris buvo apgadintas (siuntos Nr. 32409645, el. b. l. 52, 53). Atsakovė sprendžiant sugadintų prekių žalos atlyginimo klausimą, išrašė ieškovei 2020 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ir Nr. SF04387 (el. b. l. 50), 427,14 Eur sumai, kuri yra lygi minėtam skolos ieškovei likučiui. 

16.       Atsakovės teigimu, atsakovė taip pat yra permokėjusi ieškovei už vežimo paslaugas, suteiktas pagal užsakymus Nr. 033563363 ir 033650478 (Nr. VLT0222074 ir VLT0232737). Anot atsakovės, permoka susidarė, nes ieškovė nepagrįstai šiuos užsakymus apmokestino dvigubu tarifu kaip nestandartines siuntas, nors šios siuntos atitiko standartinių siuntų gabaritus. Tokiu būdu, atsakovės teigimu, pagal šiuos užsakymus yra susidariusi 220,54 Eur dydžio permoka. Tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl siuntoms taikytinų tarifų dydžio, dėl kurio buvo susitarta šalių sudarytoje sutartyje, tačiau šalys nesutarė, ar nagrinėjamu atveju siuntos laikytinos nestandartinėmis.

17.       Ieškovė nagrinėjamoje byloje pateiktu ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės 427,14 Eur skolos ir 18,21 Eur delspinigių. Atsakovė nagrinėjamoje byloje pateikė priešieškinį, prašydama priteisti 427,14 Eur žalos atlyginimą ir 220,54 Eur už permoką, susidariusią dėl, atsakovės įsitikinimu, klaidingai išrašytų sąskaitų.

18.       Remiantis Sutarties 1.1 punktu, ieškovė įsipareigojo vežti ar organizuoti atsakovės perduotų siuntų vežimą Lietuvoje ir/ar užsienyje kelių, geležinkelių, jūros ir/arba oro transportu, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti atlyginimą Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 

19.       Pirmiausia pasisakytina dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti 427,14 Eur žalos atlyginimą. Ieškovės teigimu, ginčo krovinys buvo priimtas, jokie defektai/trūkumai priėmimo dokumentuose nebuvo nurodyti, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti, kad siuntos sugadinimas yra ieškovės atsakomybė. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovės nurodomas žalos dydis skiriasi nuo pirminėje atsakovės ieškovei pareikštoje pretenzijoje nurodytų sugadintų (duomenys neskelbtini) dėžučių kiekio, tikslus žalos dydis atsakovės buvo apskaičiuotas tik praėjus pusmečiui nuo ginčo krovinio pristatymo. Atsakovė šį savo priešieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad, atsakovės vertinimu, apie ginčo kroviniui padarytą žalą ieškovei buvo iš karto pranešta žodžiu krovinio pristatymo metu, taip pat tą pačią krovinio pristatymo dieną telefonu, o vėliau ir pateikiant rašytines pretenzijas, todėl atsakovė laikytina tinkamai informavusia ieškovę apie kilusią žalą. Atsakovės teigimu, tikslus žalos dydis apskaičiuotas atlikus inventorizaciją, tačiau šis faktas nepaneigia atsakovės reikalavimo pagrįstumo. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovė įrodė patirtos žalos faktą, tačiau tik iš dalies pagrindė patirtų nuostolių dydį.

20.       Remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 13.5.6 punktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, be kitų atvejų, neatsako, jeigu gavėjas priėmė siuntą ir pasirašė, kad ją gavo. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.5 punkte įtvirtinta: „Klientas atsako už tai, kad Gavėjas Siuntą priimtų Sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais. Gavėjas privalo priėmimo metu dalyvaujant Kurjeriui apžiūrėti Siuntos Pakuotes. Pastebėjęs Pakuotės pažeidimus, Gavėjas turi tai pažymėti Siuntą lydinčiame dokumente (manifeste). (duomenys neskelbtini) neprisiima jokių įsipareigojimų dėl Siuntos ar jos dalies sugadinimo, jeigu Siuntos priėmimo metu nebuvo apie tai įrašyta Siuntą lydinčiame dokumente (manifeste)“. Sutarties bendrųjų sąlygų 13.10 punkte šalys susitarė: „Turint pretenzijų dėl Siuntos sugadinimo, Klientas privalo pateikti (duomenys neskelbtini) pretenziją raštu ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų nuo Siuntos gavimo dienos <...> Jeigu per nurodytą laiką pretenzija nėra pateikiama, laikoma, kad Siunta pristatyta tinkamai, o užsakymas buvo įvykdytas kokybiškai“.

21.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad rašytinė pretenzija ieškovei dėl ginčo krovinio sugadinimo buvo pateikta nesilaikant Sutartyje numatyto 10 d. d. termino. Atsakovė pirmąją pretenziją ieškovei pateikė 2020 m. liepos 14 d., t. y. nuo ginčo krovinio pristatymo 2020 m. birželio 22 d. praėjus 14 d. d. Ši pretenzija pateikta kaip trumpo turinio žinutė, kuriuos turinys matomas ieškovės sistemoje (t. y. kaip šalys paaiškino teismo posėdžio metu, atskiru pretenzijos dokumentu nebuvo išdėstyta): „Ir seniau gaudavome paletes, apibraukytas apibraižytas. Tačiau su šiuo vežimu paletės buvo išdraskytos pažeistas buvo išorinė apsauga, pirminė ir antrinės pakuotės prekės netinkamos pardavimui. Pažeistos 8 dėžės po 8 vnt. produkcijos.“ (el. b. l. 53). Atsakovė taip pat teikė ieškovei pretenzijas dėl to paties įvykio 2020 m. rugpjūčio 4 d. (pridėta kaip atskiras dokumentas) (el. b. l. 54) ir 2020 m. rugsėjo 9 d. (el. b. l. 114–116). Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad ginčo krovinys buvo gabenamas kartu su CMR važtaraščiu ir jog apie ginčo kroviniui padarytą žalą atsakovės darbuotojas atžymėjo CMR važtaraštyje, tačiau jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė, todėl teismas šiuos atsakovės teiginius laiko neįrodytais (CPK 178 straipsnis). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo krovinį lydėjo tik pristatymo dokumentas („proof of delivery“) (el. b. l. 51–52). Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovė šalių sutartu terminu ieškovei rašytinės pretenzijos dėl krovinio apgadinimo nepateikė. Todėl atsakovei šioje byloje teko pareiga paneigti šalių Sutartyje įtvirtintą prezumpciją, kad per Sutartyje nurodytą laiką nepateikus rašytinės pretenzijos, laikoma, kad siunta pristatyta tinkamai.

22.       Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios, šalys turi teisę remtis tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, jog apie žalos faktą ieškovę žodžiu informavo iš karto, kai tik gavo ginčo krovinį, ir jog, nepaisant vėlavimo pateikti rašytinę pretenziją, nustatytas faktas, jog ginčo krovinys buvo pristatytas apgadintas. Nors atsakovė, gavusi ginčo krovinį, pristatymo dokumente („proof of delivery“) jokių pastabų dėl krovinio sugadinimo nepažymėjo, tačiau, kaip paaiškino, apie tai tą pačią dieną informavo ieškovę telefonu. Nors ieškovė telefoninių pokalbių įrašų teismo reikalavimu pateikti negalėjo ir teismo posėdžio metu neigė vykusio pokalbio faktą, tačiau jį patvirtina byloje esantis šalių elektroninis susirašinėjimas. Iš 2020 m. rugpjūčio 26–27 d. elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovė buvo nurodžiusi ieškovei: „mes pateikėme skundą po prekių gavimo tą pačią dieną telefonu mūsų buvusiai vadybininkei A.“, taip pat nurodoma, kad buvo pateiktos nuotraukos, kaip atrodė produktai po pristatymo (el. b. l. 90, 161–162). Žalos faktą patvirtina ir šiame elektroniniame susirašinėjime esančios nuotraukos, iš kurių matyti (duomenys neskelbtini) dėžučių sugadinimai (el. b. l. 94–100). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais įrodymais, juos patvirtino ir nuoseklūs atsakovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai. 2020 m. rugpjūčio 4 d. pretenzijoje taip pat nuosekliai nurodomos tos pačios aplinkybės: „Dėl pažeistos siuntos, jūsų kurjeris pats matė pristatymo metu, kad pakuotės buvo sugadintos“, „Mes apie sugadinimą pranešėme telefonu mūsų vadybininkei“ (el. b. l. 54). Nors ieškovė atkreipė dėmesį, kad iš pateiktų nuotraukų neaiški jų darymo data, tačiau, pirma, elektroninio susirašinėjimo metu šios nuotraukos jau egzistavo, antra, iš pačių nuotraukų matyti, kad jos darytos tik gavus krovinį, nes jis užfiksuotas dar (duomenys neskelbtini) dėžučių neišpakavus iš dėžių.

23.       Tačiau teismui nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog visa atsakovės nurodoma žala – 427,14 Eur, yra susijusi būtent su ginčo krovinio apgadinimu, dėl kurio atsakomybė tenka ieškovei. Ieškovė pagrįstai atkreipia dėmesį, kad šis atsakovės nurodomas žalos dydis atsakovės buvo apskaičiuotas tik praėjus pusmečiui nuo ginčo krovinio pristatymo, t. y. pirmą kartą jis nurodytas tik 2020 m. gruodžio 1 d. MB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SF04387 (el. b. l. 50). Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tikslus žalos dydis nustatytas po to, kai buvo atlikta inventorizacija. Remiantis prekių nurašymo aktu, sugadinta 170 vnt. (duomenys neskelbtini) dėžučių, kurių bendra vertė be PVM – 353 Eur (su PVM – 427,14 Eur) (el. b. l. 108). Pirminėje ieškovei 2020 m. liepos 14 d. pretenzijoje buvo nurodyta, kad sugadinta 8 dėžės po 8 vnt. dėžučių, taigi iš viso 64 vnt. (duomenys neskelbtini) dėžučių. Būtent tokio dydžio nuostolį, teismo vertinimu, atsakovė ir laikytina įrodžiusia, kadangi po ilgo laiko nustatytas ženkliai didesnis nuostolio dydis galėjo būti nulemtas kitų, ne su ieškovės veiksmais susijusių, priežasčių. Atsakovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios nustatyti tikslų ginčo kroviniui padarytos žalos dydį iš karto po jo pristatymo. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad sugadintos (duomenys neskelbtini) dėžutės, kurių vieneto kaina, remiantis 2020 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SF04387 pateiktais duomenimis, yra 1,95 Eur, taigi įrodytos žalos dydis lygus 151 Eur (64 vnt. x 1,95 Eur = 124,80 Eur + PVM). Atsižvelgiant į tai, nustačius visas ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant atsakovei iš ieškovės 151 Eur nuostolių atlyginimo. Likusi atsakovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo dalis atmestina.

24.       Atsakovė priešieškiniu taip pat prašė priteisti iš ieškovės 220,54 Eur permoką, kuri susidarė už vežimo paslaugas, suteiktas pagal užsakymus Nr. 033563363 ir 033650478 (sąskaitų Nr. VLT0222074 ir VLT0232737) (el. b. l. 126, 127). Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, kad minėtos siuntos buvo nestandartinių gabaritų, todėl ieškovė nepagrįstai pritaikė didesnį užmokesčio už paslaugas tarifą. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovės vertinimu, kadangi ieškovė pateikė į bylą sistemos išrašus, kurie patvirtina, kad tiek vienas, tiek kitas nurodyti kroviniai viršijo šalių susitartą standartinį dydį (el. b. l. 130, 131). Ties abiem kroviniais nurodyta pastaba „paletė per aukšta, bus ardoma“, taip pat jog krovinių išmatavimai, juos pasvėrus siuntų terminale, yra 1,92 m3 (120; 80; 200 cm). Šalys kartu su Sutartimi suderino ir pasirašė susitarimą dėl kainoraščio siuntoms, kurios gabenamos į/iš Lenkijos teritorijos (el. b. l. 39). Šiame susitarime apibrėžtos kainos ir standartinių palečių matmenys: vienos paletės, kuri laikoma standartine, matmenys yra 120cm/80cm/170cm. Taip pat susitarta, kad tuo atveju, jeigu gabenama nestandartinė paletė, už siuntų gabenimo paslaugą yra mokama 100 proc. padidinta kaina, t. y. dvigubas įkainis. Kaip matyti iš aptartų duomenų, nagrinėjamu atveju siuntos, iš kurių atsakovė kildina permokos buvimą, buvo didesnių matmenų, t. y. neatitiko Sutartimi nustatytų matmenų – 120cm/80cm/170cm (kas sudaro 1.632 m3 tūrį). Atsakovė akcentavo, kad ieškovė savo poziciją grindžia dokumentais, kuriuos sukūrė ji pati (sistemos išrašais), ir jog nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškovės teikti įrodymai yra patikimi ir tikri. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiomis atsakovės iškeltomis abejonėmis, kurių atsakovė nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis (CPK 178, 184 straipsniai). Byloje nesant jokių duomenų apie galimą dokumentų klastojimą, teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovės pateiktais sistemos išrašais, todėl sprendžia, kad ieškovė pagrįstai ir teisėtai išrašė sąskaitas Nr. VLT0222074 ir VLT0232737, pritaikydama nestandartinių gabaritų siuntų tarifus. Todėl priešieškinio reikalavimas dėl permokos priteisimo atmestinas.

25.       Toliau pasisakytina dėl ieškinio reikalavimų. Kaip minėta, tarp šalių ginčo dėl to, kad krovinys, už kurio pristatymą susidariusi skola, buvo pristatytas tinkamai ir laiku, iš esmės nekilo. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 427,14 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (Sutarties 1.1, 3.3 punktai).

26.       CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Atsakovė nesutiko su reikalavimu priteisti delspinigius tuo pagrindu, kad atsakovė 2020 m. rugsėjo 9 d. patikslinta pretenzija pareiškė ieškovei, kad pasinaudoja civilinės gynybos priemone, numatyta CK 6.46 straipsnyje, reglamentuojančiame prievolės vykdymo sustabdymą, kurio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Šioje pretenzijoje atsakovė pareiškė, kad stabdo visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų apmokėjimą iki šios pretenzijos patenkinimo ar ginčo išnagrinėjimo teisme. Tačiau teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog nagrinėjamu atveju pagrindo stabdyti prievolės vykdymą nebuvo, nesant aiškaus atsakovės reikalaujamos atlyginti žalos dydžio. Kaip minėta, pirmą kartą tikslus žalos dydis atsakovės buvo nurodytas ieškovei tik 2020 m. gruodžio 1 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SF04387, t. y. jis nebuvo aiškus atsakovei pareiškiant apie prievolės vykdymo sustabdymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovės reikalavimas dėl 0,02 proc. dydžio už kiekvieną pradelstą dieną delspinigių, paskaičiuotų neviršijant 180 dienų, t. y. 18,21 Eur, priteisimo iš atsakovės tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis, Sutarties 3.6 punktas).

27.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (445,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas dėl šalių pareikštų reikalavimų, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.

Dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą procesu

29.       Atsakovė šioje byloje prašė paskirti ieškovei 1 000 Eur baudą, pusę sumos priteisiant atsakovės naudai, nes du kartus buvo kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovė nurodė, kad pateikus teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo tada, kai toks pareiškimas ir teismo įsakymas buvo užprotestuotas (pareikšti prieštaravimai) laikytina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kas užtraukia civilinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį.

30.       Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

31.       Teismas, įvertinęs ieškovės procesinį elgesį individualiai susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės elgesys neatitinka piktnaudžiavimo požymių, numatytų CPK 95 straipsnio 1 dalyje. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad ieškovė būtų nesąžiningai pareiškusi aiškiai nepagrįstus reikalavimus. Be to, įvertinęs tai, kad įstatymų leidėjas skatina reikalavimų pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo supaprastinto proceso tvarka, teismas neturi pagrindo ieškovės elgesį pasinaudojus teismo įsakymo išdavimo procedūra laikyti piktnaudžiavimu procesu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

33.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

34.       Nagrinėjamoje byloje visiškai tenkinus ieškinį ir iš dalies tenkinus priešieškinį, priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymui kiekvienos šalies pareikšti ir patenkinti reikalavimai turi būti sumuojami su priešingos šalies pareikštais ir atmestais reikalavimais ir nustatomas šios sumos santykis su visų ieškiniu ir priešieškiniu pareikštų reikalavimų suma (1 093,03 Eur). Tokiu būdu apskaičiuojama, jog ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis sudaro 86,19 proc., nes tokia dalimi buvo tenkinti ieškinio reikalavimai (445,35 Eur) ir atmesti priešieškinio reikalavimai (496,68 Eur). 

35.       Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė iš viso 2 165,90 Eur teisinių paslaugų išlaidų, kurias sudaro: ieškinio parengimas ir pateikimas teismui (544,50 Eur), priešieškinio analizė, atsiliepimo į priešieškinį parengimas, papildomų įrodymų rinkimas (677,60 Eur), pasirengimas ir atstovavimas 2022 m. rugpjūčio 2 d. parengiamajame teismo posėdyje (242 Eur), pasirengimas ir atstovavimas 2022 m. spalio 4 d. teismo posėdyje, prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas (338,80 Eur), pasirengimas ir atstovavimas 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdyje (363 Eur). Ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą. Ieškovės su 2022 m. birželio 14 d., 2022 m. rugpjūčio 1 d., 2022 m. spalio 4 d. ir 2022 m. spalio 24 d. prašymais teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad prašomos priteisti išlaidos ieškovės buvo faktiškai patirtos.

36.       Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistina iš atsakovės 1 866,79 Eur teisinių paslaugų išlaidų (2 165,90 Eur x 86,19 proc.), taip pat 16,38 Eur žyminio mokesčio (19 Eur x 86,19 proc.), o atsakovei priteistina iš ieškovės 2,62 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį (19 Eur x 13,81 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė duomenų apie šioje byloje patirtas teisinių paslaugų išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas. Teismas, siekdamas, kad vykdymo procesas būtų operatyvesnis ir ekonomiškesnis, įskaito iš šalių priteistinas bylinėjimosi išlaidas (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, 6.130 straipsnio 1 dalis). Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 880,55 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (1 866,79 Eur + 16,38 Eur - 2,62 Eur).

37.       Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (17,92 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į tai, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, 15,45 Eur išlaidų priteistina valstybei iš atsakovės (17,92 Eur x 86,19 proc.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 427,14 Eur (keturis šimtus dvidešimt septynis eurus 14 ct) skolos, 18,21 Eur (aštuoniolika eurų 21 ct) delspinigius, 6 proc. (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (445,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 880,55 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 151 Eur (šimtą penkiasdešimt vieną eurą) žalos atlyginimo.

Likusią priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,45 Eur (penkiolika eurų 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                   Vilija Ranceva