Civilinė byla Nr. 2S-1200-431/2015

                                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28613-2014-6                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 128.11.; 129.1.; 122.4.

(S)

      VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis D. B., R. J..

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

         I.Ginčo esmė

Pareiškėja prašė panaikinti 2014 m. liepos 31 d. antstolio raginimą sumokėti skolą vykdomojoje byloje Nr. 0035/14/00780. Nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-4818-486/2013 dėl 37.650 Lt skolos išieškojimo iš A. R. teisių ir pareigų perėmėjos Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI. Todėl antstolis pateikė VMI 2014 m. liepos 31 d. reikalavimą dėl skolos sumokėjimo Nr. 2-4818-486/2013, kuriuo reikalaujama per 10 dienų nuo rašto gavimo dienos sumokėti 40.464,55 Lt. Rašte antstolis informuoja, kad, neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus šiame raginime nurodytų vykdymo išlaidų, antstolis taikys CPK 624 straipsnyje priverstinio vykdymo priemones, tai yra bus pradėtas priverstinio vykdymo procesas. Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. VMI turto paveldėjimo procedūras atlieka vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės nustato turto apskaitymo ir realizavimo tvarką. Tik atlikusi Taisyklėse nustatytas procedūras ir realizavusi turtą (ar perėmusi pinigines lėšas), VMI atsiskaito su kreditoriumi. Imperatyvios teisės normos nustato, jog VMI atsiskaito su kreditoriumi paveldėto turto tikrosios vertės ribose. Turto tikroji vertė teisės aktų nustatyta tvarka yra už realizuotą turtą gauta pinigų suma atėmus visas su palikimo administravimu, saugojimu ir realizavimu susijusias išlaidas. VMI gali įvykdyti antstolio reikalavimą padengti palikėjo įsiskolinimą tik atlikusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus veiksmus ir fiksuodama konkrečią paveldėto turto pinigų sumą. Palikėjas mirė 2009 m. balandžio 26 d., o 2013 m. balandžio 4 d. pagal paveldėjimo teisės liudijimą palikėjui priklausęs turtas perėjo Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo VMI prie FM. Vykdydama paveldėjimo procedūras VMI prie FM paveldėtą palikėjo turtą perėmė į savo apskaitą ir atliko nekilnojamojo turto vertinimą. Nepriklausomas turto vertintojas įvertino paveldėto turto dalis. Palikėjo turtą sudaro: ½ dalis gyvenamojo namo, kitų statinių (inžinerinių), inžinerinių tinklų-žemos įtampos elektros kabelinės linijos ir ½ dalis žemės sklypo (325.000,00 Lt vertės) kuriems 2007 m. spalio 25 d. įregistruota hipoteka, ½ dalis buto (44.000,00 Lt vertės), ½ dalis piniginių lėšų esančių 5 banko sąskaitose, ½ dalis piniginių lėšų esančių banko pensijų kaupimo sąskaitoje (bendra paveldėta banko sąskaitose esanti suma sudaro 156,25 Lt), ½ dalis priekabos, ½ dalis automobilio (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 14-asis notarų biuras 2013 m. rugsėjo 9 d. išdavė vykdomąjį raštą, pagal kurį išieško iš skolininko bankrutavusios UAB „Gamija” ir iš įkeisto turto ½ dalies subsidiarių atsakovų (tik įkeistu savo turtu) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VMI, I. R. kreditoriaus AB DNB bankas naudai 800.000,00 Lt pagrindiniam reikalavimui, 102.411,14 Lt palūkanoms, 7.170,70 Lt delspinigiams bei 1.140,30 Lt notaro atlyginimui. Antstolis M. G. vykdo ½ dalies turto pardavimą. Antstolis M. G. 2014 m. sausio 30 d. patvarkymu informavo VMI, kad varžytinės numatytos 2014 m. sausio 22-29 d., neįvyko nes varžytinėse nedalyvavo nė vienas dalyvis. Antstolis M. D. 2007 m. turto arešto aktu R. J. prašymu areštavo A. R. priklausiusį turtą. VMI 2014 m. birželio 10 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu nuimti areštą ½ daliai buto. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4818-486/2013 panaikino areštą ½ daliai buto. Pagal VĮ Registrų centro duomenis minėtas areštas 2014 m. rugpjūčio 13 d. nėra panaikintas. VMI, paveldėjusi palikėjo turtą, vadovaudamasi Taisyklėmis pradėjo turto realizavimo procedūras – kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl turto arešto panaikinimo, atliko nekilnojamojo turto vertinimą. Taisyklių 2 dalyje nustatyta, kad būtent VMI yra įgaliota realizuoti valstybės paveldėtą turtą. Antstolis I. G. 2014 m. sausio 30 d. patvarkymu Dėl turto pardavimo informavo R. J. apie neįvykusias turto varžytines. Išieškotojas, žinodamas apie antstolio I. G. vykdomą turto realizavimą, turėjo informuoti antstolį D. B. bei prašyti prisijungti prie antstolio I. G. vykdomo turto realizavimo. Tokie išieškotojo veiksmai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. VMI galės reikalavimą įvykdyti tik paveldėto turto tikrosios vertės ribose ir tik po to, kai realizuos turtą Taisyklėse nustatyta tvarka. Tik atskaičiusi visas su palikimo administravimu, saugojimu ir realizavimu susijusias išlaidas, VMI galės atsiskaityti su palikėjo kreditoriais. 

Antstolis nesutiko su skundu. Nurodė, jog antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdamas vykdymo veiksmus, turi užtikrinti vykdymo teisėtumą. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nurodytų ir kitų CPK VI dalies vykdymo proceso nuostatų, reglamentuojančių atskirų vykdymo procesinių veiksmų atlikimą, nesilaikymas antstoliui atliekant konkretų vykdymo veiksmą lemia tokio veiksmo neteisėtumą. 2014 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-4818-486/2013 dėl 37.650 Lt išieškojimo iš skolininko VMI, išieškotojo J. R. naudai. Minėtą vykdomąjį raštą išieškotojas pateikė vykdyti 2014 m. liepos 31 d. Antstolis gavęs vykdomąjį raštą Nr. 2-4818-486/2013 vykdyti 2014 m. liepos 31 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti kartu su raginimu priteistą pinigų sumą skolininkui VMI susimokėti per 10 kalendorinių dienų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 10 d. nutartimi patenkino skundą ir pripažino antstolio D. B. veiksmus, tai yra 2014 m. liepos 31 d. raginimo įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0035/14/00780 išsiuntimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, neteisėtais.

Teismas nustatė, kad skolininkas – valstybė, atstovaujama VMI, 2014 m. rugpjūčio 1 d. gavusi antstolio 2014 m. liepos 31 d. patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą bei raginimą įvykdyti sprendimą, 2014 m. rugpjūčio 14 d. pateikė antstoliui prašymą sustabdyti išieškojimo vykdymą, vykdomojoje byloje Nr. 0035/14/00780, kuriame nurodė, kad šiuo metu įvykdyti antstolio raginimo neturi galimybės. Pagal 2013 m. balandžio 4 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI, perėjo palikėjo turtas. CK 5.62 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Skolininkas pažymėjo, kad turto tikroji vertė gali būti nustatyta tik pardavus turtą, tai yra kai žinoma, kokia pinigų suma buvo sumokėta už parduotą turtą. Todėl turto tikroji vertė yra už teisės aktų nustatyta tvarka realizuotą turtą gauta pinigų suma. Ši nuostata ypač aktuali parduodant valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą, nes nuo jo apskaitymo iki pardavimo praeina atitinkamas šio turto pardavimo procedūroms įforminti ir atlikti reikalingas laikotarpis, per kurį gali pasikeisti (ir dažnai pasikeičia) jo vertė. Vadinasi atsakyti už palikėjo skolas valstybė galės tik realizavus turtą. Skolininkas taip pat pranešė antstoliui, kad valstybės paveldėtas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), dar neparduotas, minėto turto realizaciją vykdo antstolis I. G.. Paveldėtas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat neparduotas. Tačiau VMI šio turto parduoti negali, nes pagal VĮ Registrų centro duomenis, jam dar nepanaikintas areštas. Be to, VMI artimiausiu metu, vadovaudamasi CK 4.79 straipsniu, pasiūlys turto bendraturtei pirmumo teise pirkti šį turtą už turto vertintojo nustatytą kainą, o jai nepasinaudojus šia teise, vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, nuostatomis organizuos turto pardavimą aukcione. VMI pažymėjo, jog nedelsdama įvykdys valstybės, kaip tinkamo skolininko įsipareigojimus, bet tik po to, kai valstybės paveldėtas turtas bus parduotas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0035/14/00780 medžiagos matyti, kad antstolis, gavęs 2014 m. rugpjūčio 14 d. skolininko – valstybės, atstovaujamos VMI, prašymą sustabdyti išieškojimo vykdymą, jo nenagrinėjo. Antstolis, 2014 m. rugpjūčio 22 d. priimdamas  patvarkymą dėl tos pačios dienos, kaip ir prašymas sustabdyti išieškojimo vykdymą, skolininko skundo persiuntimo teismui, nenurodė priežasčių, dėl kurių prašymo sustabdyti išieškojimo vykdymą nenagrinėjo. Nagrinėjamu atveju, konstatuotina, jog antstolis neužtikrino skolininko teisėtų interesų apsaugos pusiausvyros, kaip kad reikalauja CPK, Antstolių įstatymas, nesilaikė antstolių veiklos ir civilinio proceso principų – gavęs skolininko prašymą vykdomojoje byloje, jo neišnagrinėjo, nevertino reikšmingų šiai bylai faktinių aplinkybių ir tuo pažeidė skolininko kaip vykdymo proceso dalyvio teises bei teisėtus interesus. Antstolis, atsižvelgdamas į skolininko skundą dėl raginimo įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0035/14/00780 bei į prašymą sustabdyti išieškojimo vykdymą, prieš priimdamas patvarkymą dėl skolininko skundo dėl raginimo įvykdyti sprendimą, pirmiau turėjo priimti motyvuotą patvarkymą dėl prašymo sustabdyti išieškojimo vykdymą.

Nagrinėjamoje byloje 2013 m. balandžio 4 d. Vilniaus m. 42-ojo notarų biuro notarės N. J. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu skolininku yra valstybė, atstovaujama VMI, kuri turto paveldėjimo procedūras atlieka vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės nustato turto apskaitymo ir realizavimo tvarką. Tik atlikusi šiose taisyklėse nustatytas procedūras ir realizavusi turtą (ar perėmusi pinigines lėšas), VMI turės galimybę atsiskaityti su kreditoriumi. Pažymėtina, kad imperatyvios teisės normos nustato, jog VMI, kaip valstybės atstovė, atsiskaito su kreditoriumi paveldėto turto tikrosios vertės ribose.

Šiuo atveju, antstolis privalėjo atsižvelgti į skolininko prašymą sustabdyti išieškojimo vykdymą, kadangi skolininkas – valstybė, atstovaujama VMI, dėl prašyme išdėstytų objektyvių priežasčių negali įvykdyti sprendimo per raginime nurodytą terminą. Nepanaikinus antstolio raginimo įvykdyti teismo sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0035/14/00780, antstoliui toliau atliekant vykdymo veiksmus, išaugtų vykdymo išlaidos, kurios būtų išieškomos iš skolininko ir pagal šios bylos faktines aplinkybes prieštarautų protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo principams.

                                       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo R. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį.

Suinteresuotasis asmuo nurodo, jog pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Po skundžiamos teismo nutarties priėmimo nėra aišku, ką toliau daryti antstoliui ir išieškotojui, nes teismas visiškai nepasisakė dėl tolesnio vykdomosios bylos vykdymo. Be to, VMI skundu prašė panaikinti antstolio 2014 m. liepos 31 d. reikalavimą, o teismas nutarė pripažinti 2014 m. liepos 31 d. raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimą VMI neteisėtu. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad dalies skolininkui priklausančio turto realizaciją vykdo antstolis I. G.. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl antstolis I. G. gali vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmus, nesivadovaudamas CPK 692 straipsnio normomis ir realizuoti turtą, o pas antstolį D. B. vykdomoji byla privalo būti sustabdyta ir turto realizavimo procedūra perduota VMI. Taip pat suinteresuotasis asmuo pateikė papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad VMI iki šiol nevykdo turto realizavimo procedūros.

Antstolis D. B. atsiliepimu sutinka su atskiruoju skundu, prašo jį tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį. Nurodo, jog sutinka su suinteresuotojo asmens argumentu, jog iš teismo nutarties nėra aišku, ką toliau turi daryti antstolis. Neaišku, kodėl antstolis Irmantas gaidelis gali vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmus, nesivadovaudamas CPK 692 straipsnio normomis, ir realizuoti turtą, o pas antstolį D. B. esanti vykdomoji byla turi būti sustabdyta ir visa turto realizavimo procedūra perduodama VMI.

                  IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolio veiksmai dėl raginimo įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje išsiuntimo skolininkui buvo pripažinti neteisėtais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, tinkamai aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 18 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 37.650 Lt išieškojimo iš skolininko Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išieškotojo R. J. naudai, neviršijant valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Išieškotojas 2014 m. liepos 31 d. pateikė šį dokumentą vykdyti antstoliui, kuris 2014 m. liepos 31 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0035/14/00780. Antstolis taip pat apskaičiavo vykdymo išlaidas ir 2014 m. liepos 31 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, kurį išsiuntė VMI. Raginime antstolis nurodė skolininkui per dešimt dienų sumokėti išieškomą sumą ir vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą. Notaras 2013 m. rugsėjo 9 d. yra išdavęs vykdomąjį įrašą dėl 800.000,00 Lt pagrindinio reikalavimo, 102.411,14 Lt palūkanų, 7.170,70 Lt delspinigių ir 1.140,30 Lt  notaro atlyginimo išieškojimo iš UAB „Gamija“, Lietuvos Respublikos ir I. R. hipotekos kreditoriaus AB DNB bankas  naudai pagal 2005 m. rugpjūčio 2 d. hipotekos sandorį. Šis vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti antstoliui I. G.. Pagal vykdomąjį įrašą Lietuvos Respublika ir I. R. yra subsidiarūs skolininkai ir atsako tik įkeisto turto, tai yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, verte.

Pagal CPK 692 straipsnį teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Valstybės paveldėto turto realizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės). Vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis Valstybinė mokesčių inspekcija priima, apskaito, saugo ir realizuoja valstybės paveldėtą turtą. CPK 692 straipsnyje nurodyta sąvoka „valstybei perduotinas turtas“ pagal Taisyklių 1 punktą apima ir valstybės paveldėtą turtą. Taigi valstybės paveldėtas turtas negali būti realizuojamas antstolio CPK nustatyta tvarka, todėl pagal CPK 692 straipsnį toks turtas turi būti perduotas realizuoti Valstybinei mokesčių inspekcijai ar kitai valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujančiai institucijai. Tai, jog valstybės paveldėtas turtas turi būti realizuojamas vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, nepriklausomai nuo paveldėtos turto dalies, pripažįstama ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1070-798/2014, Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2275-173/2014 ir kt.). Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino antstolio 2014 m. liepos 31 raginimo įvykdyti teismo sprendimą išsiuntimą VMI neteisėtu. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, jog neaišku, ką pagal teismo nutartį turi daryti antstolis ir išieškotojas, yra nepagrįstas. Teismas, išsprendęs antstolio veiksmų teisėtumo klausimą, neprivalo nurodyti tolesnių vykdymo veiksmų, kadangi antstolis privalo gerai išmanyti vykdymo procesą. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog nagrinėjamos bylos atveju antstolis pagal CPK 692 straipsnį turėtų patvarkymu perduoti VMI realizuoti paveldėtą turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. vykdomąjį raštą.

Suinteresuotajam asmeniui taip pat išaiškintina, kad teismas nagrinėja skundą dėl konkretaus antstolio veiksmų konkrečioje vykdomoje byloje ir neprivalo aiškintis kitų antstolių atliekamų vykdymo veiksmų, kurie nėra skundžiami. Todėl pirmos instancijos teismas neprivalėjo vertinti antstolio I. G. atliekamų veiksmų kitoje vykdomojoje byloje. Pažymėtina, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-43742-821/2014 buvo nustatyta, kad antstolis I. G. teisėtai priėmė 2014 m. rugsėjo 25 d. patvarkymą Nr. 50 8 2014 09 25, kuriuo antstolis prašo Valstybės mokesčių inspekcijos perimti realizuoti įkeistą turtą, t.y. ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo bei ½ dalį kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Taigi antstolis I. G. taip pat vadovaujasi CPK 692 straipsnio nuostatomis.

Pažymėtina, kad suinteresuotojo asmens teismui pateikta 2015 m. balandžio 28 d. VMI informacija patvirtina, jog turto realizavimo procedūra yra vykdoma, kadangi butas, kuriam nėra nustatyta daiktinių teisių suvaržymų, yra parduotas, planuojama pasirašyti notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo tarpu turto, kuriam yra nustatyta hipoteka, realizavimas nevykdomas, kadangi hipotekos kreditorius yra pateikęs atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui dėl aukščiau minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties. Tačiau iš šio turto gautos lėšos bus pirmiausia skirtos hipotekos kreditoriaus reikalavimams tenkinti. Todėl negalima pripažinti, kad VMI nevykdytų turto realizavimo ir pažeistų išieškotojo teises.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o suinteresuotojo asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo  2014 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                           Laima Gerasičkinienė