Baudžiamoji byla Nr. 2K-486/2006
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.7.2.; 1.1.8.12.; 1.1.9.6. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. spalio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Viktoro Aiduko, teisėjo Albino Sirvydžio ir pranešėjo teisėjo Jono Prapiesčio,
sekretoriaujant L. Baužienei,
dalyvaujant prokurorui A. Vereniui,
nukentėjusiesiems V. S., A. B.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį vieneriems metams. Į bausmės laiką įskaitytas R. K. sulaikymo laikas nuo 2005 m. spalio 12 d. iki 2005 m. spalio 14 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 9 dalimis, 42 straipsnio 4 dalimi, šią bausmę visiškai sudėjus su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu R. K. paskirta bausme, galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Į R. K. laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytas šios bausmės atliktas laikas nuo 2005 m. spalio 18 d. iki 2006 m. sausio 18 d. Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu R. K. uždrausta lankytis viešose vietose – Pasvalio miesto bei rajono baruose, kavinėse ir kitose alkoholiu prekiaujančiose viešo maitinimo vietose, taip pat jis įpareigotas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Pritaikius BK 75 straipsnį, R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai V. S. nusikaltimu padarytą 1296 Lt turtinę žalą. Iš R. K. priteista 1296 Lt nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. S. padarytai turtinei žalai atlyginti.
Teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio (turėtų būti 72 straipsnio) 2 dalies 3 punktu, R. K. taip pat pritaikė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybei 750 Lt.
Apeliacine tvarka nuosprendis nebuvo apskųstas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų, savo nuomonės dėl kasacinio skundo iš esmės nepareiškusių, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
R. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 26 d., apie 1.30 val., A. B. namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pavogė spintelėje buvusius mobilaus ryšio telefonus „Nokia 3610i“ su SIM kortele, „Motorola E 398“ su SIM kortele, priklausančius V. S. bei „Siemens A-55“ su SIM kortele, priklausantį A. B., ir taip padarė V. S. 1296 Lt, A. B. 100 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 18 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu R. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę visiškai sudėti su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta laisvės apribojimo bausme, keičiant vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę į devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams. Panaikinti draudimą R. K. lankytis viešose vietose, įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei baudžiamosios poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymą.
Kasatorius nurodo, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas, bendrindamas R. K. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su to paties teismo 2005 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta laisvės apribojimo bausme, nesivadovavo BK 65 straipsnyje nustatytomis bausmių sudėjimo bei keitimo taisyklėmis, nepagrįstai taikė BK 42 straipsnio 4 dalies nuostatas bei paskyrė dvi galutines tarpusavyje nesuderinamas bausmes ir taip netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas.
Kasatoriaus nuomone, teismas turėjo vadovautis BK 65 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir R. K. baudžiamuoju įsakymu paskirtą švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą – BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytu santykiu pakeisti į griežtesnę bausmę – laisvės atėmimą. Ir tik tada, vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, R. K. paskirtas bausmes subendrinti teismo pasirinktu būdu – visiškai jas sudėti. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, jog teismas, bendrindamas bausmes, pasirinko visiško bausmių sudėjimo būdą, tačiau, nurodė, kad vadovaujasi BK 63 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato ne bausmių sudėjimo, bet apėmimo taisykles. Tai rašybos klaida, kuri taisytina nuosprendyje vietoj BK 63 straipsnio 2 dalies nurodant BK 63 straipsnio 3 dalį.
Prokuroras kasaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas R. K. nepagrįstai taikė BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Byloje nustatyta, kad R. K. mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3610i“ pardavė už 350 Lt, o „Motorola E 398“ ir „Siemens A-55“ – bendrai už 400 Lt, t. y. iš nusikalstamos veikos gavo 750 Lt. Nukentėjusysis A. B. civilinio ieškinio atsisakė, o mobilaus ryšio telefonų „Nokia 3610i“ ir „Motorola E 398“ savininkei V. S. nuosprendžiu iš R. K. priteista 1296 Lt turtinei žalai atlyginti. Kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo iš nusikalstamos veikos gauta pinigų suma yra mažesnė už iš jo priteistą nukentėjusiajai sumą, nėra pagrindo teigti, jog R. K. iš nusikalstamos veikos nepagrįstai praturtėjo. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pavogtas ar kitokiu nusikalstamu būdu užvaldytas svetimas turtas, pajamos pardavus svetimą turtą netampa kaltininko nuosavybe ir turi būti grąžinti savininkui. Todėl R. K. nukentėjusiajai privalės grąžinti ne tik visą iš jo nusikalstamos veikos gautą 750 Lt sumą, bet dar papildomai 546 Lt, todėl, kasatoriaus tvirtinimu, jo 750 Lt vertės turtas konfiskuotas nepagrįstai, netinkamai pritaikius BK 72 straipsnio nuostatas.
Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl kasacinio skundo argumentų apie BK 42 straipsnio 4 dalies, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio, 2 dalies nuostatų taikymą
Kasatorius nurodo, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas, bendrindamas R. K. 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su 2005 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta laisvės apribojimo bausme, nesivadovavo BK 65 straipsnyje nustatytomis bausmių sudėjimo bei keitimo taisyklėmis, nepagrįstai taikė BK 42 straipsnio 4 dalies nuostatas bei paskyrė dvi galutines tarpusavyje nesuderinamas bausmes ir taip netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad asmeniui, padariusiam kelias nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnis) arba neatlikus bausmės padariusiam naują nusikalstamą veiką (BK 64 straipsnis), teismas turi teisę skirti dvi bausmes (BK 42 straipsnio 4 dalis). Baudžiamajame įstatyme nėra sukonkretinta, kokiais atvejais teismas, vadovaudamasis BK 42 straipsnio 4 dalimi, turėtų skirti vieną, o kuriais atvejais – dvi bausmes. Tačiau BK IX skyriuje „Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas“ įtvirtinta, kad kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį (BK 67 straipsnio 6 dalis). Taigi šios nuostatos rodo, kad BK įtvirtintas iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis reikalavimas, jog teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
BK 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas. Vadovaujantis šia bei minėtomis BK 67 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir sistemiškai aiškinant baudžiamąjį įstatymą, konstatuotina, jog pagal baudžiamąjį įstatymą už kelias nusikalstamas veikas skiriant bausmes į galutinę bausmę įeinančios dvi bausmės turi būti tarpusavyje suderinamos ir netrukdyti viena kitos realiam vykdymui. Laisvės atėmimo bausmės turinys (nuteistojo teisių ir laisvių suvaržymų pobūdis, paskirtis, ribos ir t. t.), šios bausmės vykdymo (atlikimo) sąlygos ir tvarka (BK 50 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo (toliau –ir BVK) kodekso X, XI skyriai) suponuoja išvadą, kad ši bausmė nesuderinama su laisvės apribojimu (BK 48 straipsnis) ir jos vykdymu (atlikimu) (BVK IX skyriaus I skirsnis). Taigi kasatorius pagrįstai tvirtina, kad vienu metu vykdyti (atlikti) šias bausmes neįmanoma. Todėl pagal baudžiamąjį įstatymą, bausmių vykdymo įstatymą laisvės atėmimo bausmė ir laisvės apribojimo bausmė tam pačiam asmeniui tuo pačiu metu negali būti skiriama. Vadinasi, R. K. baudžiamojoje byloje teismas turėjo vadovautis ne BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis ir 42 straipsnio 4 dalimi, bet BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, ir skirti vieną – laisvės atėmimo bausmę ir BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad, sudedant ar keičiant laisvės atėmimo bausmę su laisvės apribojimo bausme, viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms. Teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme (BK 65 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal nusikalstamų veikų ar nuosprendžių sutaptį bendrinant paskirtas laisvės atėmimo ir laisvės apribojimo bausmes, pirmiausiai laisvės apribojimo bausmė turi būti keičiama laisvės atėmimu, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą 2005 m. birželio 26 d., t. y. prieš priimant to paties teismo 2005 m. spalio 18 d. baudžiamąjį įsakymą R. K. baudžiamojoje byloje, kaltinant jį 2005 m. spalio 10 d. padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Todėl Pasvalio rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 3, 9 dalių nuostatomis, pagrįstai R. K. 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę bendrino ją visiškai sudėdamas su to paties teismo 2005 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Tačiau teismas, bendrindamas minėtas bausmes visiško jų sudėjimo būdu, nepagrįstai taikė BK 42 straipsnio 4 dalies nuostatas ir R. K., kaip galutinę bausmę, paskyrė abi, iš esmės, kaip minėta, dvi tarpusavyje nesuderinamas, bausmes – laisvės atėmimą ir laisvės apribojimą. Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu R. K. draudžiama lankytis viešose vietose, jis įpareigojamas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Tuo tarpu Pasvalio rajono apylinkės teismas, pagal BK 63 straipsnio 3, 9 dalis bendrindamas R. K. 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę su to paties teismo 2005 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, turėjo vadovautis ir BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio, 2 dalies nuostatomis ir R. K. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kadangi, kaip minėta, teismas nusprendė R. K. 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžiu ir 2005 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes visiškai sudėti, todėl pagal BK 63 straipsnio 3 dalį subendrinta bausmė turėjo būti nustatyta vieneri metai devyni mėnesiai laisvės atėmimo. Kartu pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 9 dalį į šios R. K. paskirtos bausmės laiką turėjo būti įskaityta jo nuo 2005 m. spalio 18 d. iki 2006 m. sausio 18 d. atlikta laisvės apribojimo bausmės dalis, kuri pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį prilyginama vieno mėnesio penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmei. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą Pasvalio rajono apylinkės teismas galutinę subendrintą bausmę R. K. turėjo paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams septyniems mėnesiams penkiolikai dienų.
Vadinasi, Pasvalio rajono apylinkės teismas, bendrindamas R. K. paskirtas bausmes ir skirdamas jam galutinę subendrintą bausmę, netinkamai taikė BK 42 straipsnio 4 dalies, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio, 2 dalies nuostatas. Todėl pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 383 straipsnį, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra pagrindas pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 18 d. nuosprendį.
Kartu pažymėtina, kad kasatorius teisus ir teigdamas, jog Pasvalio rajono apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodydamas, kad R. K. bausmės bendrinamos visiško sudėjimo būdu, neteisingai nurodė BK 63 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią bausmių apėmimą, o ne visišką bausmių sudėjimą, kurį faktiškai taikė teismas. Todėl ši klaida taisytina Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 18 d. nuosprendyje nurodant BK to paties 63 straipsnio 3 dalį.
Dėl kasacinio skundo argumentų apie netinkamą BK 72 straipsnio taikymą
Kasatorius skunde teigia, kad teismas R. K. nepagrįstai taikė BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
Teismas, skirdamas R. K. turto konfiskavimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė, kokiu pagrindu skiria šią baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. nenurodė nei BK 72 straipsnio, nei jo atitinkamų dalių ar jų punktų. Tačiau iš Pasvalio rajono apylinkės teismo skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas R. K. jo 750 Lt vertės turto konfiskavimą, vadovavosi BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nustatančiu, jog teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitą materialią vertę turinčius daiktus.
Aiškinant BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas nuostatas pažymėtina, kad, lyginant 2000 m. BK 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo ir 1961 m. BK 35 straipsnyje buvusios papildomos bausmės – turto konfiskavimo pobūdį bei paskirtį, darytina išvada, jog pagal BK 72 straipsnį turi būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris kaltininko panaudotas darant nusikalstamą veiką arba kitaip susietas su kaltininko nusikalstama veika, pvz., turtas sudaręs galimybę nusikalstama veika gauti neteisėtą naudą, praturtėti.
Teisės doktrinoje visuotinai pripažinta, kad iš neteisės negali kilti teisė. Todėl pavogtas ar kitokiu nusikalstamu būdu užvaldytas svetimas turtas netampa kaltininko nuosavybe ir turi būti grąžintas savininkui. Jei vagystės, plėšimo ar kito panašaus nusikaltimo padarymo metu užvaldytas turtas paslepiamas, suvartojamas, parduodamas ar dėl kokių nors priežasčių dingsta, tai kaltininkas nukentėjusiam asmeniui turi atlyginti padarytą žalą. Jei kaltininko parduoto ar kitaip panaudoto pagrobto turto nepakanka patenkinti nukentėjusio asmens civilinį ieškinį dėl jam padarytos žalos atlyginimo, BK 72 straipsnio nuostatos neturėtų būti taikomos (kasacinė byla Nr. 2K-70/2005).
Taigi pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą konfiskuotini tie kaltininko nusikalstama veika įgyti pinigai, kitos vertybės, kurios sudarė galimybę jam neteisėtai praturtėti.
Byloje nustatyta, kad R. K. mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3610i“, priklausantį nukentėjusiajai V. S., pardavė už 350 Lt, o kitus du – „Motorola E 398“, priklausantį minėtai nuketėjusiajai, ir „Siemens A-55“, priklausantį nukentėjusiajam A. B. – bendrai už 400 Lt, t. y. iš nusikalstamos veikos gavo 750 Lt. Nukentėjusysis A. B. bylos nagrinėjimo teisme metu civilinio ieškinio atsisakė, o mobilaus ryšio telefonų „Nokia 3610i“ bei „Motorola E 398“ savininkei V. S. nuosprendžiu, patenkinus jos civilinį ieškinį, priteista 1296 Lt. Taigi pinigų suma, gauta R. K. pardavus jo pagrobtus mobilaus ryšio telefonus, yra mažesnė nei nuosprendžiu priteista suma atlyginti R. K. nusikalstama veika padarytą žalą. Todėl tokiu atveju taikant BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą būtų iškreipta šios baudžiamosios poveikio priemonės – turto konfiskavimo – esmė ir paskirtis, ši priemonė faktiškai taptų bausme – bauda – nuteistajam R. K. Tai taip pat vertintina kaip netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 18 d. nuosprendį.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžiu R. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę visiškai sudėti su to paties teismo 2005 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu R. K. paskirtos, tačiau neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę R. K. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams septyniems mėnesiams penkiolikai dienų. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. K. uždrausta lankytis viešose vietose – Pasvalio miesto bei rajono baruose, kavinėse ir kitose alkoholiu prekiaujančiose viešo maitinimo vietose bei jis įpareigotas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir įpareigoti R. K. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio jo byloje įsiteisėjimo dienos atlyginti V. S. padarytą ir civiliniu ieškiniu priteistą 1296 Lt turtinę žalą.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotas R. K. 750 Lt vertės turtas.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Albinas Sirvydis
Jonas Prapiestis