Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [P-261-107-11].docx
Bylos nr.: P-261-107-11
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kelių policijos biuras institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Proceso atnaujinimas administracinėje byloje
Naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės

Administracinė byla Nr. P261-107/2011

Procesinio sprendimo kategorija 80.3. (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

 

2011 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. (buvusi A. S.) prašymą atnaujinti procesą A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-2400/2010.

 

              Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė A. S. (šiuo metu A. B.) (b. l. 43) (toliau – ir apeliantė) administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad ji 2009 m. rugsėjo 18 d., 10 val. 47 min., Tilžės g. 122, Šiauliuose, vairuodama automobilį Toyota ir sukdama į dešinę, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Peugeot. Abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 132, 231.1, 234 punktų reikalavimus. Jos padaryti veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį (b. l. 2).

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 7 d. nutarimu paskyrė A. S. 100 litų baudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 3 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Paskirtas nuobaudas subendrinęs paskyrė galutinę nuobaudą – 3 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Nurodė, kad A. S. kaltė įrodyta jos prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, K. M. paaiškinimu, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kita bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į tai, kad pažeidėja dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Apeliaciniu skundu (b. l. 22-23) A. S. prašė teismo taikyti ATPK 301 straipsnį ir panaikinti teismo nutarimo dalį, kuria jai skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo. Paaiškino, jog tą dieną dėl ūmaus pilvo skausmo gydytoja jai įtarė negimdinį nėštumą ir nurodė skubiai atvykti. Parkuodamasi ji kliudė kitą automobilį, tačiau laukti nukentėjusiojo ar kviesti policiją negalėjusi dėl skausmo, be to, vėlavo pas gydytoją. Po apsilankymo pas gydytoją ji grįžo prie savo automobilio, kur rado pranešimą atvykti į policijos komisariatą. Pareigūnams šių aplinkybių nenurodė, nes buvo gėda jiems prisipažinti apie negalavimus. Nurodo, kad padaryta žala nedidelė, nukentėjusioji jai atleido. Apeliantė automobiliu vyksta į paskaitas universitete ir į darbą, darbo reikalais turi važinėti po įvairias įstaigas Šiauliuose, taip pat vykti į Vilnių. Pažymi, kad per ketverius vairavimo metus jokių KET pažeidimų iki šiol nebuvo padariusi.

Atsiliepimu Institucija (b. l. 31) prašė apeliacinio skundo netenkinti. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą.

 

II.

 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartimi A. S. apeliacinio skundo netenkino ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, jog neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtus pažeidimus. Apeliantės kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, nukentėjusiosios ir pačios pažeidėjos paaiškinimai, fotonuotraukos, pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 1-9, 15). Remiantis paminėtais įrodymais nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeisdamas KET atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino, o po to pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad A. S. veiksmai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispoziciją: po eismo įvykio ji nepranešė policijai ir pasitraukė iš įvykio vietos. Pažymėjo, kad A. S. apeliacinės instancijos teisme iškelta versija, kad ji iš įvykio vietos pasišalino, nes blogai jautėsi, laikytina jos gynybine pozicija, kurią teisėjų kolegija laikė paneigta kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad A. S. visus įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė. Pabrėžė, kad jos parodymai prieštaringi: policijos pareigūnams ji nurodė, kad pasišalino iš įvykio vietos, nes skubėjo į kirpyklą. Atsižvelgusi į paminėtą, teisėjų kolegija laikė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius minėtus pažeidimus įrodyta.

Teisėjų kolegija nurodė, jog, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą sprendė, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

 

III.

 

A. B. (buvusi A. S.) (b. l. 43) pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje (b. l. 41-42), kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2400/2010; 2 ) teismo procesą atnaujinti Šiaulių miesto apylinkės teisme ir bylą išnagrinėti iš esmės. A. B. nurodo, jog byla turi būti atnaujinta ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, ir paaiškina, jog apeliaciniame skunde ji nurodė, kad dėl prasidėjusių pilvo skausmų parkuodama atbuline eiga automobilį netyčia palietė kitą automobilį ir nežymiai apgadino abiejų mašinų dažų paviršių. Apimta išgąsčio ji ieškojo mobilaus telefono, kurį netyčia buvo palikusi namie. Luktelėjo, nes buvo streso apimta, o skausmai vis didėjo, todėl įvykio vietoje paliko stovėti automobilį ir užrakinusi mašiną nuskubėjo pas gydytoją, tikėdamasi greitai sugrįžti ir sulaukti nukentėjusios mašinos savininkės. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn nurodo, jog vertinant protingumo kriterijais, reikia suvokti, kad ji iš įvykio vietos pasišalino priverstinai, o mašinos iš įvykio vietos nepajudino, todėl tai būtų galima traktuoti kaip dalinį pasišalinimą lengvinančiomis aplinkybėmis. A. B. nurodo, jog teisėjų kolegija neatsižvelgė į jos moteriškas problemas, į 2009 m. spalio 13 d. medicinos pažymėjimą. Teismui tuo metu ji negalėjo pateikti medicininės pažymos, nes ją apžiūrėjusi gydytoja atostogavo. Teismas rėmėsi tik policijos pateikta medžiaga, kurioje yra pateiktas netikslumas, nes nurodyta, kad ji skubėjo į susitikimą kirpykloje. Apie tai byloje ir jos paaiškinime nėra net užsiminta. Byloje matyti, kad nukentėjusi K. M. ėjo į kirpyklą. Nurodoma, jog šis netikslumas suklaidino teisėjų kolegiją. A. B. teigia, kad jai paskirta bauda yra per griežta ir neadekvačiai įvertinta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

Procesas neatnaujintinas.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Minėtoje įstatymo normoje nurodytų pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos turi būti taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.

A. B. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad byloje procesas turi būti atnaujintas vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kuris nustato, jog procesas byloje atnaujintinas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog siekiant proceso atnaujinimo minėtu pagrindu, būtina nustatyti, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą, kurios procesą prašomą atnaujinti, nagrinėjimo ir procesinio sprendimo priėmimo metu; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės nutartys bylose Nr. P525-222/2009, Nr. P858-43/2010). Byloje A. B. su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikė 2011 m. sausio 21 d. medicininį pažymėjimą, kuriame nurodoma, jog ji yra nėščia 25 savaites (b. l. 44), taip pat nurodė argumentus, kodėl nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartimi (b. l. 41-42). Pabrėžtina, jog 2011 m. sausio 21 d. medicininiame pažymėjime nurodyta aplinkybė, t. y. kad A. B. yra nėščia 25 savaites, neatitinka esminių aplinkybių požymių, kadangi ši aplinkybė neegzistavo analizuojamo eismo įvykio metu ir ji neturi esminės reikšmės bylai ir teisėjų kolegijos padarytoms išvadoms vertinant A. B. veiksmus, t. y. byloje nėra pagrindo teigti, jog žinant apie šią aplinkybę apeliacinės instancijos teisme negalėjo būti priimta kitokia teismo nutartis.

Teisėjų kolegija nurodo, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo A. B. iš esmės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo priimta nutartimi, su teismo atliktu bylos faktinių įrodymų vertinimu (b. l. 41-42). Pažymėtina, kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo tirti ir vertinti įrodymus bei iš naujo nagrinėti bylą iš esmės. Įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas dėl įrodymų vertinimo. Taigi, prašymo atnaujinti procesą motyvai, kuriais nesutinkama su įrodymų vertinimu, nelaikytini pagrindu atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad A. B. nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, leidžiančių teigti, jog yra pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnyje 2 dalyje 2 punkte numatytą pagrindą, darytina išvada, jog jos prašymas nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, dėl ko jis netenkintinas ir procesas šioje byloje neatnaujintinas.

 

Vadovaudamasi ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

A. B. (buvusi A. S.) prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-2400/2010 neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

 

           Teisėjai

                                                                         

         Stasys Gagys

 

 

         Dainius Raižys

 

 

         Virginija Volskienė