Civilinė byla Nr. e2A-1026-1187/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04019-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.18.3;  3.3.1.18.3; 3.3.1.20.

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 30 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) T. A. ir atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Keista“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. A. patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Keista“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Servico“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė ,,Promo Vision“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Inservis“, A. A. įmonė ,,Santechma“. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas T. A. (toliau – ieškovas, apeliantas) patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Keista“ (toliau – Atsakovė 1, apeliantė) ir UAB „Servico“ (toliau – Atsakovė 2): 1) 3 463 Eur nuostolių; tuo atveju, jei teismas nenustatys pakankamo pagrindo taikyti solidarią atsakomybę, prašė priteisti iš atsakovių 3 463 Eur nuostolių, priklausomai nuo prisidėjimo prie nuostolių kilimo; 2) 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; tuo atveju jei teismas nenustatys pakankamo pagrindo taikyti solidarią atsakomybę, prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iš kiekvienos atsakovės už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovas yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), savininkas. Butą ieškovas įsigijo be įrengimo ir apdailos darbų, todėl šiuos darbus ieškovas atliko savarankiškai, pasitelkdamas trečiuosius asmenis. Bute buvo atlikti rekuperacinės sistemos išvedžiojimo ir su tuo susiję lubų apdailos darbai. Atliekant rekuperacinės sistemos išvedžiojimo darbus, ieškovas kreipėsi į namo administratorę UAB „Servico“, kad ji suteiktų prieigą prie įrengto rekuperatoriaus. Atsakovė UAB „Servico“ suteikė šią prieigą ir kartu su ieškovo pasamdytais darbuotojais aptarė rekuperacinės sistemos pajungimo Bute tvarką. Bute rekuperacinė sistema buvo išvedžiota pagal tuo metu faktiškai sumontuoto ir pajungto rekuperatoriaus padėtį bei Bute esančias rekuperacinės sistemos komunikacijas. Atsakovei UAB „Servico“ pajungus rekuperacinę sistemą, buvo nustatyta, kad rekuperacinė sistema yra teisingai pajungta ir veikia tinkamai.

3.       Po centralizuotos rekuperacinės sistemos pajungimo, kiti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), savininkai, kurie įsigijo butus su Namo statytojo atliktais įrengimo ir apdailos darbais, pastebėjo, kad pas juos rekuperacinė sistema veikia netinkamai, t. y. sumaišyti oro padavimo ir ištraukimo srautai. Atsakovė UAB „Servico“ apie nustatytus rekuperacinės sistemos defektus informavo atsakovę UAB „Keista“, kuri yra Namo statybos techninis prižiūrėtojas. Atsakovė UAB „Keista“ nustatė, kad rekuperatorius yra sumontuotas netinkamai (t. y. sumaišyti oro padavimo ir ištraukimo srautai), todėl reikalingas permontavimas. Atsakovės UAB „Keista“ atlikti rekuperatoriaus permontavimo darbai lėmė netinkamą rekuperacinės sistemos veikimą ieškovo Bute. Sukeitus oro srautus, susidarė situacija, kai Buto koridoriuje ir vonios kambaryje sumontuotais rekuperacinės sistemos vamzdžiais oras buvo paduodamas, o dviejuose buto kambariuose ir svetainėje/valgomajame oras buvo ištraukiamas. Buvo nuspręsta, kad ekonomiškai optimaliausias būdas sutvarkyti rekuperacinę sistemą yra ieškovo bute išvedžiotos rekuperacinės sistemos perdarymas, atsižvelgiant į permontuoto rekuperatoriaus pakeitimus. Sistemos perdarymo sąmata yra 2 823,30 Eur, kuri susideda iš rekuperacinės sistemos ir lubų perdarymo. Atsakovė UAB „Keista“ sutiko savo sąskaita padengti rekuperacinės sistemos perdarymo Bute darbus, o dėl lubų perdarymo išlaidų atlyginimo nurodė kreiptis į atsakovę UAB „Servico“, kuri atsisakė padengti šias išlaidas. Pakilus darbų ir medžiagų kainoms, lubų apdaila, kurią atliks UAB „Gervės statyba“, ieškovui kainuos 2 643 Eur, o vėdinimo sistemos perdarymas – 820 Eur, iš viso 3 463 Eur. Ieškovui dėl atsakovės UAB „Keista“ atliktų permontavimo darbų buvo sukeisti oro padavimo ir ištraukimo srautai, kurių pagrindu sutriko rekuperacinės sistemos veikla ieškovo bute. Atsakovė UAB „Keista“ pažeidė bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigą du kartus: 1) vykdydama Namo statybos techninę priežiūrą; 2) permontuodama Namo rekuperatorių. Atsakovė UAB „Servico“ yra Namo administratorė, kuri aplaidžiai vykdė rekuperatoriaus techninę priežiūrą, todėl dėl jos veiksmų ieškovui atsirado žala.

4.       Atsakovė UAB „Keista“ (Atsakovė 1) atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas pats prisidėjo prie padidėjusių nuostolių, kadangi neatliko remonto darbų tuo metu, kai jam jau buvo žinoma būtinybė juos atlikti bei buvo žinoma atsakovių pozicija dėl nesutikimo su ieškiniu. Ieškovui nebuvo jokių kliūčių atlikti darbus tuo metu, kai jam buvo pateiktos pradinės sąmatos mažesnėmis kainomis ir išvengti nuostolių padidėjimo.

5.       Atsakovė UAB „Servico“ (Atsakovė 2) atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad atsakovė UAB „Servico“ pradėjo administruoti Namą, kai jis buvo visiškai naujos statybos statinys, jame negyveno nei vienas gyventojas, tuo metu butai dar tik buvo įrenginėjami, o vėdinimo sistema nebuvo pilnai įrengta ir paleista. Statytojai 2018 m. gruodžio 13 d. užbaigus daugiabučio namo statybą ir vėdinimo sistemos įrengimo darbus, ši sistema ir toliau buvo laikoma išjungta ir neeksploatuojama. Statytoja UAB „Promo vision“ 2020 m. vasario 4 d. kreipėsi į atsakovę UAB „Servico“ ir nurodė, kad dauguma daugiabučio namo butų jau yra gyvenami, todėl reikia patikrinti, ar veikia vėdinimo sistema. Atsakovė UAB „Servico“ 2020 m. vasario 7 d. įjungė vėdinimo sistemą, po vėdinimo sistemos paleidimo, 2020 m. vasario mėn. gavo butų savininkų skundus dėl netinkamo vėdinimo sistemos veikimo. Tarp atsakovės UAB „Keista“, kaip užsakovės, ir atsakovės UAB „Servico“, kaip rangovės, 2020 m. balandžio 9 d. buvo sudaryta rangos darbų sutartis Nr. V20-200316, kurios pagrindu atsakovė UAB „Servico“ buvo pasamdyta atlikti daugiabučio namo vėdinimo sistemos ortakių sukeitimo darbus. Nėra ginčo dėl to, kad šio trūkumo atsiradimą lėmė netinkamai atlikti rangos darbai, kuriuos atliko rangovė UAB „RG technika“. Rangovės UAB „RG technika“ užsakymu, rangovė UAB „Interservis“ atliko vėdinimo sistemos balansavimo darbus, oro srautų nustatymą bei reguliavimą pagal projektinius sprendinius ir turėjo nustatyti sistemos įrengimo trūkumus, tačiau priešingai – pateikė išvadą, jog sistema įrengta ir suderinta pagal projektą bei atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus, taip pat yra tinkama naudojimui. Daugiabučio namo statybos techninę priežiūrą atliko atsakovė UAB „Keista“, kuri taip pat nenustatė jokių vėdinimo sistemos trūkumų. Iki 2020 m. vasario 7 d. atsakovė UAB „Servico“ nėra gavusi nusiskundimų dėl vėdinimo sistemos trūkumų. Ieškovas pastebėjęs, kad daugiabučio namo vėdinimo sistema turi trūkumų, apie juos turėjo informuoti atsakovę UAB „Servico“, kad ši galėtų organizuoti trūkumų šalinimą, tačiau to nepadarė. Ieškovas turėjo pareigą statybos darbus vykdyti pagal projektinius sprendinius, vadovaudamasis teisės aktų ir kitų statybos veiklą reglamentuojančių dokumentų reikalavimais, tačiau to nepadarė, t. y. nesuderinęs su statytoja UAB „Promo vision“ savo bute vėdinimo sistemą įrengė ne taip, kaip nurodyta projektiniuose sprendiniuose, o kaip nurodo – „pagal faktą“. Ieškovas neįrodė žalos apimties ir jos dydžio. Nėra aišku, kaip sąmatose nurodyti darbai susiję su trūkumų šalinimu, ar jie būtini, ar nėra pertekliniai, kokie darbų kiekiai reikalingi. Vieną iš sąmatų parengė A. A. individuali įmonė „Santechma“, t. y. asmuo, kuris ieškovo bute jau atliko rangos darbus, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ir kurio veiksmai galėjo lemti žalą. UAB „Gervės statyba“ parengtoje sąmatoje nenurodyti darbų kiekiai, jų vieneto kainos. Nėra jokių faktinių ir teisinių prielaidų, kurių pagrindu galėtų būti taikoma solidarioji atsakovės 1 ir atsakovės 2 atsakomybė.

6.       Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad 2018 m. liepos 12 d. Daugiabučio namo administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties Nr. SDA-191 3.1. punktu atsakovė UAB „Servico“ įsipareigojo laiku ir tinkamai teikti administravimo ir kitas paslaugas. Sutarties 3.2. punkte nurodyta, jog atsakovė UAB „Servico“ turi pareigą pagal nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų duomenis nustatyti pastato defektus, bendrojo naudojimo objektų remonto darbų poreikį ir privalomuosius atnaujinimo darbus. Oro tiekimo/šalinimo kameros (rekuperatorius) yra bendro naudojimo objektas, kurį Sutarties pagrindu administruoja atsakovė UAB „Servico“, kuri nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatyti oro tiekimo/šalinimo kameros (rekuperatoriaus) defektai.

7.       Atsakovė UAB „Keista“ triplike papildomai nurodė, kad šildymo ir vėdinimo sistemų, rekuperatoriaus montavimo statybos rangovu buvo UAB „RG technika“, kuri bankrutavo ir 2020 m. balandžio 28 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. UAB „RG technika“ vėdinimo sistemos balansavimo darbams bei patikrinimui pasamdė UAB „Inservis“, kuri pateikė išvadą, kad sistema įrengta ir suderinta pagal pateiktą projektą. UAB „Keista“, vykdydama statinio statybos techninę priežiūrą ir įvertinusi UAB „Inservis“ balansavimo protokolo išvadas, padarė pagrįstą išvadą, kad rekuperatorius sumontuotas tinkamai pagal projekto reikalavimus. 2020 m. kovo mėnesį Namo administratorė UAB „Servico“ kreipėsi į statytoją, o šis – į UAB „Keista“ nurodydamas, kad kai kurie namo butų savininkai skundžiasi dėl jų butuose netinkamai veikiančios rekuperacijos sistemos. UAB „Keista“ jokių pranešimų ar pretenzijų dėl netinkamai veikiančios Namo rekuperacinės sistemos nebuvo gavusi. UAB „Keista“ pati patikrino namo rekuperacijos sistemos veikimą bei nustatė, kad centrinis rekuperatorius yra pajungtas neteisingai. Nustačius tokį namo projektinės dokumentacijos neatitinkantį centrinio rekuperatoriaus pajungimą, UAB „Servico“ (UAB „Keista“ lėšomis) atliko jo šalinimą ir tinkamai pajungė centrinį rekuperatorių. Kadangi Bute rekuperacinė sistema buvo įrengta ne pagal projektinę dokumentaciją, UAB „Servico“ ištaisius rangovo padarytą centrinio rekuperatoriaus pajungimo klaidą, rekuperacinė sistema tuose butuose, kuriuose rekuperacinė sistema buvo įrengta pagal projektinę dokumentaciją, pradėjo veikti tinkamai, o ieškovo bute rekuperacinės sistemos veikimas sutriko. Buto rekuperacinės sistemos įrengimas ne pagal projektinę dokumentaciją buvo neteisėtas veiksmas, kuris pažeidė Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą. Buto rekuperacijos darbai turėjo būti vykdomi pagal projektinę dokumentaciją, tačiau taip nebuvo padaryta. UAB „Keista“ užklausė statytoją apie tai, kokie dokumentai buvo perduoti sudarant buto perleidimo sutartį su pirmaisiais buto savininkais ir gavo patvirtinimą, kad 2019 m. balandžio 8 d. sudarant Buto pirkimo-pardavimo sutartį A. ir G. A. buvo perduotas UAB „Keista“ paruoštas segtuvas su buto technine dokumentacija ir montavimo instrukcijomis.

8.       Atsakovė UAB „Servico“ triplike papildomai nurodė, kad su ieškovo argumentais nesutinka, kadangi pastarasis sutapatina centralizuoto namo rekuperatoriaus, kuris yra bendrojo naudojimo objektas, veikimą/defektus su individualiai atskiruose namo butuose išvedžiotomis rekuperacinėmis sistemomis (ortakiais), kurie yra individuali buto savininkų nuosavybė. Name rekuperacines sistemas (ortakius) dalyje individualių butų įrenginėjo generalinis rangovas, ar jo vardu subrangovai, o dalyje – patys gyventojai savo sąskaita (šiuo atveju ir ieškovas). Atsakovė neturėjo objektyvių galimybių nustatyti individualiuose namo butuose įrengtų ortakių (ne) tinkamumo. Sprendimą dėl centrinio rekuperatoriaus sistemos perjungimo priėmė namo gyventojai ir už techninę priežiūrą atsakingas subjektas, t. y. dėl ieškovo patirtos žalos nėra atsakovės kaltės, o atsakovės veiksmai (centrinio rekuperatoriaus perjungimas) buvo sąlygoti gyventojų sprendimo ir Sutarties, todėl nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir ieškovo patirtos žalos.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB „Keista“ ieškovui T. A. 574 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 574 Eur sumą nuo 2022 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Byloje nustatyta, kad Name rekuperacines sistemas (ortakius) dalyje individualių butų įrenginėjo generalinis rangovas ar jo vardu subrangovai, o dalyje – patys gyventojai. Ieškovo Buto vėdinimo sistemos įrengimo ir prijungimo prie centrinės vėdinimo sistemos darbus 2019 m. rugsėjo mėn. atliko ieškovo pasitelktas trečiasis asmuo A. A. individuali įmonė „Santechma“. Byloje nustatyta, kad ieškovo Bute vėdinimo sistema veikė tinkamai.

9.2.                      Remiantis rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad po vėdinimo sistemos paleidimo, 2020 m. vasario mėn. dauguma Daugiabučio namo butų savininkų skundėsi dėl jų butuose netinkamai veikiančios rekuperacijos sistemos, apie tai UAB „Servico“ (Atsakovė 2) informavo Daugiabučio namo statytoją UAB „Promo vision“, kuri informaciją perdavė UAB „Keista“ (Atsakovei 1).

9.3.                      Byloje nėra ginčo, kad Name centrinis rekuperatorius buvo pajungtas neteisingai, t. y. ne pagal projektinę dokumentaciją, vietomis sumaišytos įtraukiamo ir išleidžiamo oro pajungimo vietos, todėl daugelyje butų, kuriuose vidaus rekuperacijos sistemos įrengimo darbus atliko pats statytojas, o ne butų pirkėjai, rekuperacijos sistema veikė netinkamai. Ištaisius padarytą centrinio rekuperatoriaus pajungimo klaidą, rekuperacinė sistema tuose butuose, kuriuose rekuperacinė sistema buvo įrengta pagal projektinę dokumentaciją, pradėjo veikti tinkamai, o ieškovo Bute rekuperacinės sistemos veikimas sutriko.

9.4.                      Namo statybos metu techninę priežiūrą atliko atsakovė UAB „Keista“, tačiau savo pareigas atlikto netinkamai, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju nustatyti atsakovės UAB „Keista“ neteisėti veiksmai. Atsakovės 1 netinkamai atlikta statybos techninė priežiūra, dėl ko buvo neteisingai ir ne pagal projektinę dokumentaciją pajungtas centrinis rekuperatorius, turėjo įtakos ieškovo prašomų priteisti nuostolių atsiradimui, t. y. jei statybos techninė priežiūra būtų atlikta tinkamai ir laiku nustatyta, kad vėdinimo sistema pajungta neteisingai, ieškovo Bute rekuperacinės sistemos veikimas nebūtų sutrikęs. Taigi, byloje nustatyti UAB „Keista“ neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų

9.5.                      UAB „Servico“ pradėjo Daugiabutį namą administruoti, kai nebuvo pilnai užbaigta statyba, statinys nebuvo priduotas. Tuo metu vėdinimo sistema nebuvo paleista ir eksploatuojama. Atsakovė 2 neturėjo galimybių nustatyti ar sistema veikia tinkamai, ar ne. Pats trūkumų pobūdis nepastebimas bendrojo naudojimo patalpose, kurias administruoja Atsakovė 2. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad UAB „Servico“ pažeidė teisės aktuose ar Administravimo sutartyje įtvirtintas pareigas. Atsižvelgiant į tai, nesant UAB „Servico“ civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinio reikalavimas atsakovės UAB „Servico“ atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas.

9.6.                      Teismo vertinimu, 820 Eur žalos dydis įrodytas ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais (A. A. individualios įmonės „Santechma“ 2022 m. spalio 6 d. darbų sąmata).

9.7.                      Teismas, vertindamas UAB „Gervės statyba“ parengtą lubų perdarymo sąmatą, pažymėjo, kad joje nenurodyti darbų kiekiai, jų vieneto kainos, taip pat sąmatoje neteisingai paskaičiuota PVM suma už darbus (darbų kaina be PVM nurodoma 1 906 Eur, o PVM – 337 Eur). Teismo vertinimu iš pateiktos sąmatos nėra aišku, kokios apimties darbus būtina atlikti, ir koks yra vieno darbų vieneto įkainis, medžiagų kiekis. Ieškovo, liudytojo G. A. teigimu, UAB „Gervės darbai“ anksčiau atliko apdailos darbus, todėl buvo žinoma, kokia darbų apimtis bus reikalinga, tačiau šių teiginių nepagrindžia jokie kiti byloje esantys įrodymai. Iš ieškovo teismui pateikto įrodymo, kuriuo ieškovas grindžia 2 643 Eur žalos dydį, teismas negali daryti išvados, kad minėtame dokumente nurodyta suma yra nukentėjusio asmens patirta turtinė žala. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė, sprendė, kad ieškovas neįrodė 2 643 Eur žalos dydžio ir jos pagrįstumo.

9.8.                      Ieškovo samdytas rangovas Buto rekuperacinės sistemos įrengimo darbus privalėjo vykdyti pagal projektinę dokumentaciją (darbo projektą), o nustatęs, kad faktinė situacija neatitinka projekto sprendinių, apie šią aplinkybę įspėti ieškovą. Nustatyta, kad A. A. įmonė „Santechma“, atlikdama Buto vėdinimo sistemos įrengimo darbus, turėjo statinio techninį projektą, kuris, pasak liudytojo I. U., neatitiko faktinės situacijos, todėl buvo nuspręsta rekuperacinę sistemą įrengti pagal faktinę situaciją. Rangovės darbuotojas iš ieškovo darbo projekto neprašė. Taigi nagrinėjamu atveju rangovė darbus vykdė neturėdamas būtinos projektinės dokumentacijos (darbo projekto). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovo pasitelkta rangovė A. A. individuali įmonė „Santechma“, atlikdama rekuperacinės sistemos įrengimo Bute darbus, pažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir darbus atliko ne pagal statinio projektinę dokumentaciją.

9.9.                      Pagal 2018 m. liepos 12 d. statytojo UAB „Promo Vision“ Namo administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties priedo Nr. 1 „Bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo ir apdailos darbų atlikimo taisyklės“ nuostatas ieškovas, vykdydamas statybos darbus Bute, privalėjo vadovautis teisės aktų nuostatomis (1 punktas), nekeisti projektinių sprendimų be rašytinio statytojo sutikimo ar atitinkamų pakeitimų projektinėje dokumentacijoje (4 punktas). Taigi, nors ieškovas turėjo pareigą statybos darbus vykdyti pagal projektinius sprendinius, tačiau to nepadarė, t. y. nesuderinęs su statytoja UAB „Promo vision“ savo Bute vėdinimo sistemą įrengė ne taip, kaip nurodyta projektiniuose sprendiniuose, o pagal faktinę situaciją. Nors 2019 m. rugsėjo mėn. prieš atliekant Buto vėdinimo sistemos įrengimo ir jos prijungimo prie centrinės vėdinimo sistemos darbus, ieškovo samdyti darbuotojai pastebėjo, kad Namo vėdinimo sistema įrengta netinkamai, apie tai informavo ieškovą, tačiau apie tai neinformavo nei statytojo, nei UAB „Keista“. 

9.10.                      Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės samdytos rangovės – A. A. individualios įmonės „Santechma“, pareigų pažeidimus, į ieškovo pareigos statybos darbus Bute vykdyti pagal teisės aktų nuostatas nevykdymą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad ieškovui priteistinas žalos atlyginimas mažintinas iki 70 proc., priteisiant iš atsakovės UAB „Keista“ 574 Eur žalos atlyginimo (820 Eur x 70 proc.).

 

I.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

 

10.       Apeliantas (ieškovas) T. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovės UAB „Keista“ 3 526,26 Eur žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 2 706,26 Eur žalos už lubų perdarymą nepriteisimo ir priteistinos žalos atlyginimo sumažinimo iki 70 proc. Dėl kitos sprendimo dalies, kurioje spręsta dėl Atsakovės 1 veiksmų kvalifikavimo ir Atsakovės 2 solidarios atsakomybės apeliacinis skundas neteikiamas.

10.2.                      Ieškovo įsitikinimu, teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą bei nenustatęs žalos dydžio neteisingai išsprendė šalių ginčą, pažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančias žalos (nuostolių) nustatymą, taisykles bei CPK 179, 185 straipsnių nuostatas. 

10.3.                      Teismas pripažino vėdinimo sistemos perdarymo žalą kaip įrodytą, tačiau teismas tik sprendime pasisakė, jog yra prieštaravimų dėl apskaičiuotos žalos dydžio lubų perdarymo sąmatoje, t. y. iš sąmatos nėra aišku, kokios apimties darbus būtina atlikti ir koks yra vieno darbų vieneto įkainis. Ieškovo pateiktos UAB „Gervės statyba“ lubų perdavimo sąmatos turinio prieštaravimai ar teismo abejonės dėl dydžio galėjo būti ištaisyti ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikiant papildomus įrodymus, esamų įrodymų paaiškinimą, pvz., UAB „Gervės statyba“ darbų paaiškinimą, pagrindimą ar pan., tačiau teismas tokios galimybės ieškovui nesuteikė.

10.4.                      Atsakovė 1 neginčijo, o teismas nepasisakė dėl lubų perdarymo kainos, jos pagrįstumo, dydžio, nepateikė duomenų, kad tokie darbai turėtų būti atlikti už mažesnę kainą. Atsakovė 1 ir teismas, nesutikdami su įrodymais, atkreipė dėmesį tik į UAB „Gervės statyba“ 2022 m. rugsėjo 8 d. lubų perdarymo sąmatos turinio trūkumus, tačiau nepateikė konkrečių duomenų, galinčių paneigti ieškovo pateiktus įrodymus ar nuginčyti įrodinėjamas aplinkybes.

10.5.                      Ieškovo vertinimu, teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį dalyje 2 032,67 Eur žalos atlyginimo, netinkamai taikė CPK 185 ir CPK 260 straipsnius. Teismas neištyrė patikslinto ieškinio reikalavimų, argumentų ir įrodymų bei dėl jų išsamiai nepasisakė, taip pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį ir CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktus. Civilinės bylos dalis dėl lubų perdarymo žalos dydžio iš esmės teisme nebuvo išnagrinėta, pirmosios instancijos teismas padarė tik bendro pobūdžio išvadas konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio.

10.6.                      UAB „Inservis“ 2018 m. birželio 12 d. išvados dalyje „AHU-1 Ventiliacijos įrengimo fragmento nustatymų protokolas“, kurioje apibendrinami rekuperatoriaus oro tiekimo - šalinimo ir ištraukimo bandymų rezultatai, nurodyta: „Aukščiau nurodyti tiekiamo ir šalinamo oro kiekiai nustatyti kai vėdinimo sistemoje dar nebaigti įrengimo darbai. Pagedautina po sistemos įrengimo darbų pabaigos atlikti visos sistemos derinimo darbus“. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Keista“ būtų atlikusi šiuos darbus.

10.7.                      Į bylą ieškovas buvo pateikęs 2020 m. balandžio 17 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FA-0008-20-2454, Buto techninį projektą, Atsakovė 2 pateikė 2020 m. rugsėjo 28 d. defektinį aktą, Atsakovė 1 pateikė daugiabučio trečio aukšto plano šildymo ir vėdinimo sistemos brėžinį, taip pat buvo pateiktos vonios kambario nuotraukos. Ieškovo vertinimu, teismas, atlikęs visapusišką ir objektyvų įrodinėjamų aplinkybių vertinimą, galėjo nustatyti darbų kiekį ir apimtį. Iš byloje pateiktų įrodymų ir paaiškinimų žinoma, kad žalos vieta ir lubų apdailos darbai turi būti atlikti ieškovo Buto vonios kambaryje, be kita ko, pats teismas nustatė, kad vėdinimo sistema įrengta, lubos įrengtos, išglaistytos, nudažytos.

10.8.                      Ieškovas, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad ieškovo pateikti įrodymai nebuvo pakankami žalos dydžiui nustatyti, prašo priimti naujai teikiamą įrodymą – UAB „Gervės statyba“ 2023 m. vasario 28 d. lubų perdarymo darbų sąmatą, kurioje nurodyti Buto vonios kambario darbų kiekiai, jų vieneto kainos, teisingai paskaičiuota PVM suma už darbus.

10.9.                      Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs priteistinos žalos atlyginimą sumažinti iki 70 proc., nepagrįstai dalį atsakomybės perkėlė ieškovui – vartotojui, kuris neturi specialių statybos žinių.

10.10.                      Bylos nagrinėjimo metu nebuvo atskleista, jog ieškovui susirašinėjant su UAB „Servico“ ir Atsakove 1, UAB „Servico“ teigė, kad neturi daugiabučio darbo projekto, tuo tarpu Atsakovė 1 tvirtino, kad visą dokumentaciją buvo perduota UAB „Servico“ ir ji privalo ją pateikti, tuo tarpu pati Atsakovė 1 darbo projekto negalėjo pateikti, nors darbo projekto ištraukas siuntė ieškovui. Taigi, ieškovas siekė gauti darbo projektą, tačiau jokiais įprastais būdais to nepavyko padaryti, galiausiai, ieškovas darbo projektą gavo iš kaimynės.

10.11.                      Teismas, spręsdamas dėl ieškovo atsakomybės apimties, nurodė, kad rangos darbai ieškovo Bute buvo atliekami neturint darbo projekto ir tokiu būdu ieškovas yra dalinai atsakingas už patirtą žalą, tačiau techninis projektas numato sąrašą rodiklių, kurie turi būti patikslinti darbo projekte ir šiame sąraše nėra numatyta, kad turi būti kečiami oro tiekimo/šalinimo srautai, ortakių vietos daugiabutyje.

10.12.                      Atsakovė 1 taip pat nepateikė duomenų, kad darbo projektas/techninis projektas būtų keistas. Taigi, nepriklausomai nuo to ar rekuperacinė sistema būtų įrengta vadovaujantis techniniu projektu, ar darbo projektu, iš pat pradžių netinkamai pajungus centrinę rekuperacinę sistemą daugiabutyje, atsakovei netinkamai atlikus daugiabučio techninę priežiūrą, ieškovo Bute įrengtos vėdinimo sistemos veikimas vis tiek būtų sutrikęs.

10.13.                      Jeigu ieškovas vėdinimo sistemą būtų įrengęs pagal projektinę dokumentaciją, kuri neatitiko faktinės daugiabučio centrinės rekuperacinės sistemos padėties, ieškovo Bute vėdinimo sistema veiktų netinkamai – Buto koridoriuje ir vonios kambaryje sumontuotais rekuperacinės sistemos vamzdžiais oras būtų tiekiamas, o dviejuose Buto kambariuose ir svetainėje/valgomajame oras būtų ištraukiamas.

11.       Atsakovė 1 UAB „Keista“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Ieškovo skunde nurodyta UAB „Inservis“ 2018 m. birželio 12 d. išvada iš viso nebuvo vertinama ir nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, nes šalys ja nesirėmė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atskirai pasisakinėti dėl šios aplinkybės.

11.2.                      Priešingai nei teigia ieškovas, UAB „Inservis“ išvadoje nurodyta, kad atskiros vėdinimo sistemos dalys „įrengtos ir suderintos pagal pateiktą projektą ir atitinka STR „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ ir LST EN 12599/AC:2002 „Pastatų vėdinimas. Atiduodamų naudoti sumontuotų vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų bandymo metodikos ir matavimo metodai“ reikalavimus, sistema tinkama naudojimui“.

11.3.                      Ieškovo skunde cituojamas įrašas buvo padarytas, nes 2018 m. birželio 12 d., kai buvo surašyta UAB „Inservis“ išvada, visos namo vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos dar nebuvo iki galo įrengtos, o būtent nebuvo įrengtos šių sistemų dalys butuose. Pats namas buvo užbaigtas po 1,5 mėnesio, statybos užbaigimo aktas išduotas 2018 m. rugpjūčio 3 d. 

11.4.                      UAB „Keista“ viso namo techninės priežiūros paslaugas teikė iki statinio užbaigimo akto sudarymo dienos, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. Vėdinimo sistemos dalių butuose įrengimo darbai buvo vykdomi vėliau, po Keistos techninės priežiūros paslaugų teikimo pabaigos, todėl galutinių vėdinimo sistemos derinimo ir paleidimo darbų vykdymą turėjo organizuoti statytojas UAB „Promo vision“ ar buto savininkas po sistemos bute įrengimo.

11.5.                      UAB „Keista“ teikia 2018 m. rugpjūčio 3 d. statinio statybos užbaigimo aktą bei 2018 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą ir prašo priimti šiuos dokumentus. Anksčiau šie dokumentai nebuvo teikiami, nes ieškovas tik apeliaciniame skunde nurodė argumentus, jog vėdinimo sistema turėjo būti išbandoma dar kartą, ir Atsakovė 1 už tai buvo atsakinga. Todėl ir poreikis atsikirsti į šiuos argumentus iškilo tik atsiliepime į apeliacinį skundą.

11.6.                      Atsakovė UAB „Servico“ tripliku pateikė argumentus dėl žalos dydžio nepagrįstumo, o UAB „Keista“ triplike nurodė, kad žalos dydis dalyje dėl lubų apdailos perdarymo yra visiškai neįrodytas, nes neaiškus nei sąmatos autorius, nei darbų apimtis, nei darbų vieneto įkainis. Pirmojo teismo posėdžio metu 2021 m. lapkričio 29 d. teismas buvo atkreipęs ieškovo atstovo dėmesį į tai, kad atsakovai kritikuoja dokumentus, kuriais ieškovas įrodinėja žalos dydį, atkreipė dėmesį į aritmetinius nesutapimus lubų apdailos sąmatoje, į tai, kad ši sąmata nepasirašyta. Teismas klausė, ar tai visi dokumentai, kuriais ieškovas įrodinės žalos dydį, o ieškovo atstovas atsakė, kad vėliau pateiks pasirašytą lubų apdailos sąmatą, ką ir padarė 2021 m. gruodžio 13 d., tačiau joje taip pat nebuvo nurodyti darbų kiekiai bei vieneto įkainiai, neištaisytos aritmetinės klaidos (PVM priskaičiuotas 2 kartus). Taigi, atsakovės nurodė, jog ieškovo pateikti dokumentai nepagrindžia žalos fakto ir dydžio, teismas atkreipė į tai ieškovo dėmesį bei pasiūlė pateikti papildomus dokumentus, kuo ieškovas pasinaudojo.

11.7.                      Ieškovas 2022 m. spalio 11 d. dar kartą patikslino ieškinį bei prie patikslinto ieškinio pridėjo dar vieną pakoreguotą lubų perdarymo darbų sąmatą, kuri taip pat buvo ginčijama atsakovių, nes sąmatoje vėl nebuvo nurodytos nei darbų apimtys, nei vieneto kainos, sąmata vėl buvo su aritmetinėmis klaidomis. UAB „Keista“ prašo nepriimti ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktos 2023 m. vasario 28 d. sąmatos, kadangi teismas 2021 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu ieškovui siūlė pateikti sąmatą su pašalintais prieštaravimais.

11.8.                      Teismas neturėjo nei pareigos, nei galimybės pats nustatinėti ieškovo nuostolių dydžio (lubų perdarymo dalyje), nes aplinkybės, jog lubas reikia perdaryti, ieškovas neįrodė. Be to, pateikta UAB „Gervės statyba“ sąmata (ir pirminė, ir patikslintos, įskaitant pateiktą su apeliaciniu skundu) niekaip neįrodo ir nepagrindžia, jog tam, kad perjungti rekuperacinės sistemos ieškovo bute oro srautų kryptis, būtina išardyti ir iš naujo įrengti vonios lubas.

11.9.                      Ieškovas santykyje su UAB „Keista“ nėra vartotojas, jų nesieja sutartiniai santykiai. Be to, ieškovas Butą nuosavybės teise įgijo ne nusipirkdamas jį iš UAB „Promo vision“, o gavo dovanų iš savo tėvų. Ieškovas, pradėjęs vykdyti statybos darbus Bute, statybos teisiniuose santykiuose įgijo statytojo (užsakovo) statusą. Tapęs statytoju (užsakovu), jis turėjo laikytis visų teisės normų reikalavimų, keliamų statytojui, ir negali teigti, kad jų nežino, nes neturi specialių žinių ir yra vartotojas.

11.10.                      Keista nesutinka su skundo teiginiais, kad ieškovas negalėjo turėti darbo projekto, o jį galiausiai gavo iš kaimynės. Pastarasis teiginys yra visiškai niekuo neįrodytas, ieškovas to neteigė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ši aplinkybė yra visiškai nauja. Ieškovo su skundu pateiktas susirašinėjimas yra vėlesnis, susirašinėjama dėl darbo projekto jau po to, kai rekuperacinė sistema ieškovo bute buvo pajungta.

11.11.                      Ieškovas pažeidė 2018 m. liepos 12 d. Namo administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties priedo Nr. 1 „Bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo ir apdailos darbų atlikimo taisyklės“ 1, 4, 8, 10 punktus ir tokiu būdu pats sudarė prielaidas žalai kilti. Ieškovas turėjo ne daryti išvadą, kad techninis projektas neteisingas, bet jo samdytos įmonės „Santechma“ statybos vadovas turėjo informuoti kitus statybos proceso dalyvius apie nustatytą neatitikimą ir šie asmenys spręstų, ką daryti toliau.

12.       Apeliantė (Atsakovė 1) UAB „Keista“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą toje dalyje, kurioje dalis ieškinio buvo patenkinta ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė faktinio priežastinio ryšio buvimą, tačiau nevertino ir nepasisakė, ar tarp Atsakovės 1 veiksmų ir žalos egzistuoja teisinis priežastinis ryšys, t. y. ar UAB „Keista“ veiksmai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

12.2.                      Jeigu ieškovas ir jo samdyta rangovė būtų elgęsi pagal teisės aktų reikalavimus ir rekuperacinę sistemą Bute būtų įrengę pagal darbo projektą (ką jie privalėjo padaryti), jokia žala iš viso nebūtų atsiradusi ir Buto rekuperacinės sistemos nereikėtų perdarinėti. Taigi, Atsakovės 1 veiksmai tiesiogiai neįtakojo ieškovo nuostolių.

12.3.                      Netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo. Keista niekaip negalėjo numatyti, kad kuris nors buto pirkėjas, įsigijęs butą, pasamdys rangovą, kurio tinkamai neatestuotas darbų vadovas (ši aplinkybė buvo nustatyta byloje) darbus atliks neturėdamas būtinos dokumentacijos (darbo projekto), nenustatys darbo projekto ir faktinės situacijos neatitikimo, dėl ko neteks galimybių jo ištaisyti.

12.4.                      Statyboje nėra tokios galimybės darbus vykdyti pagal faktą, t. y. įvertinti, ką ir kaip atliko kiti statybos proceso dalyviai ir tuo prisidengiant tęsti darbus. Priešinga praktika ir aiškinimas privestų prie to, kad statinio taip ir nepavyktų pastatyti. Statybos techniniame reglamente papildomai nurodyta, kad jei keičiami projektiniai sprendiniai – juos privaloma suderinti su projektuotoju, jei pastebimi neatitikimai tarp faktinės situacijos ir projekto – privaloma klausimus spręsti su projektuotoju.

12.5.                      Byloje buvo nustatyta, kad centrinio rekuperatoriaus įrengimo darbus vykdė UAB „RG technika“ ir būtent ši įmonė klaidingai prijungė centrinio rekuperatoraus įtraukiamo ir ištraukiamo oro srautus. Tačiau UAB „RG technika“ dar iki bylos nagrinėjimo pradžios bankrutavo. Teismas nevertino, kaip šios aplinkybės įtakoja Keistos, kaip techninės priežiūros rangovo, atsakomybę, kai statybos darbų defektą padaro pasibaigęs statybos rangovas, o techninės priežiūros rangovas šios klaidos nenustato.

12.6.                      Teismas neturėjo pagrindo perkelti visos atsakomybės už UAB „RG technika“ veiksmus UAB „Keista“, o turėjo vertinti situaciją taip pat, kaip būtų vertinęs, jei UAB „RG technika“ tebeegzistuotų, bei nustatinėti, kokia dalimi kiekvieno iš statybos proceso dalyvių veiksmai įtakojo ieškovo patirtos žalos atsiradimą. Ieškovas ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui, kadangi Buto pardavėjas UAB „Promo vision“, sudaręs su ieškovu Buto pirkimo-pardavimo sutartį yra atsakingas ieškovui už parduoto daikto trūkumus, o UAB „Keista“ šiuo atveju techninę priežiūrą atliko sutarties su UAB „Promo vision“ pagrindu ir galėtų atsakyti būtent šiam asmeniui.

12.7.                      Nei ieškovas, nei jo samdytas rangovas IĮ „Santechma“ nesilaikė minimalių teisės aktų nustatytų reikalavimų, kurie ir sąlygojo žalos atsiradimą. Teismas sprendė, kad reikia sumažinti žalą 30 procentų, tačiau detaliai nemotyvavo šios sprendimo dalies. Statybos darbai didesniame objekte paprastai vykdomi lygiagrečiai, vėliau sujungiami į visumą, todėl svarbu, kad visi darbai būtų vykdomi pagal projektą. Jeigu darbai vykdomi pagal projektą, tuomet yra lengviau kokiai nors sistemai tinkamai neveikiant surasti padarytą klaidą ir ją ištaisyti neperdarant kitų darbų, kurie vėliau buvo padaryti pagal klaidos sąlygotą faktinę situaciją, o ne pagal projektą. Todėl darbo sąmoningas atlikimas ne pagal projektą negali būti vertinamas kaip „nežymus“ pažeidimas, mažinantis atsakomybę tik 30 procentų.

13.       Apeliantas (ieškovas) T. A. atsiliepime į atsakovės UAB „Keista“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:  

13.1.                      Byloje nėra ginčo, kad centrinis rekuperatorius buvo pajungtas ne pagal projektinę dokumentaciją, byloje taip pat pateiktas UAB „Inservis“ 2018 m. birželio 12 d. balansavimo protokolas, kuriame siūloma atlikti visos sistemos derinimo darbus po sistemos įrengimo darbų pabaigos, tačiau UAB „Keista“ nepateikė duomenų, kad toks derinimas būtų buvęs atliktas.

13.2.                      UAB „Keista“, atlikdama statybos techninę priežiūrą, pati pirma turėjo nustatyti centrinės rekuperacinės sistemos defektą, tačiau ji techninio prižiūrėtojo pareigas vykdė netinkamai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju egzistuoja priežastinio ryšio sąlyga.

13.3.                      Ieškovo ir jo rangovo IĮ „Santechma“ veiksmai nelėmė ieškovo žalos. Įrengus rekuperatoriaus sistemą ieškovo bute pagal darbo projektą ar techninį projektą vis tiek ji kažkuriuo metu neveiktų, nes visos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovo patirta žala prasidėjo nuo to, jog daugiabutyje neteisingai buvo pajungtas centrinis rekuperatorius ir šios aplinkybės nepastebėjo UAB „Keista“, kuri nerūpestingai ir aplaidžiai atliko daugiabučio statybos techninės priežiūros pareigas. Todėl teismas turėjo priteisti 100 proc. žalos atlyginimo ieškovui.

13.4.                      Ieškovas savo reikalavimo negrindė CK nuostatomis, reglamentuojančiomis sutartinę atsakomybę, ieškovas ieškinį reiškė generalinio delikto pagrindu. Be to, ieškinys nebeegzistuojančiam juridiniam asmeniui negali būti pareikštas, UAB „RG technika“ teisės ir pareigos nebuvo perimtos, tuo tarpu CK ir SĮ numato ne tik rangovo, bet ir statybos techninio prižiūrėtojo pareigas bei atsakomybę už šių pareigų nevykdymą.

13.5.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Keista“, vykdydama statybos techninę priežiūrą, savo pareigas atliko netinkamai, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju nustatyti atsakovės UAB „Keista“ neteisėti veiksmai, kurie turėjo įtakos ieškovo prašomų priteisti nuostolių atsiradimui.

14.       Atsakovė UAB „Servico“ atsiliepime į ieškovo ir atsakovės UAB „Keista“ apeliacinius skundus prašo juos spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą, o ne jo dalį ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų ieškovo naudai iš Atsakovės 1 priteistas žalos atlyginimas. Ieškovas patikslintu ieškiniu reiškė reikalavimus tiek Atsakovei 1, tiek Atsakovei 2, ieškinys buvo patenkintas iš dalies, be kita ko, ieškinį Atsakovės 2 atžvilgiu atmetant. Ieškovas iš esmės neginčija sprendimo dalies, kuria ieškinys Atsakovės 2 atžvilgiu atmestas ir ji nėra apeliacijos dalykas. Jeigu būtų panaikintas visas pirmosios instancijos teismo sprendimas, tuomet turėtų būti sprendžiama ir dėl Atsakovės 2 atsakomybės. Taigi, ieškovo apeliacinio skundo dalykas visiškai neatitinka jo pagrindo, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas, net sutikdamas su ieškovo apeliaciniu skundu, gali keisti tik sprendimo dalį, o ne visą sprendimą.

14.2.                      Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kurie neturėtų būti priimami. Procesas pirmosios instancijos teisme tęsėsi nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2023 m. sausio mėn., todėl ieškovas turėjo visas galimybes el. susirašinėjimus pateikti pirmosios instancijos teisme metu, tačiau to nepadarė. Iš UAB „Gervės statyba“ 2023 m. vasario 28 d. lubų perdarymo sąmatos matyti, jog ji datuojama laikotarpiui, jau po sprendimo priėmimo, ji parengta atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus ankstesnės sąmatos trūkumus. Atsakovė 2 2022 m. lapkričio 9 d. atsiliepime buvo nurodžiusi, kad UAB „Gervės statyba“ 2022 m. rugsėjo 8 d. lubų perdarymo sąmata turi trūkumų, nes neaišku, kaip nurodyti darbai susiję, ar jų kiekiai pagrįsti ir pan. Analogiški klausimai buvo keliami ir bylos nagrinėjimo metu tiek iš teismo, tiek iš proceso dalyvių pusės.

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja: 

 

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

16.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies     1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

17.       Apeliacijos dalykas nagrinėjamoje byloje – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo, taip pat sprendimo dalis, kuria teismas atmetė dalį ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų dėl neįrodyto nuostolių dydžio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

18.       UAB „Keista“ (Atsakovės 1) apeliaciniu skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš Atsakovės 1 priteista 574 Eur žalos atlyginimo bei procesinės palūkanos. Ieškovo apeliaciniu skundu – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas atlyginti 2 706,26 Eur žalą už lubų perdarymą bei ieškovui priteistinos žalos dydis sumažintas 30 procentų (iki 574 Eur). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovo patikslintas ieškinys UAB „Servico“ (Atsakovės 2) atžvilgiu buvo atmestas, apeliacine tvarka neapskųsta.

19.       Susipažinus su ieškovo apeliacinio skundo turiniu nustatyta, jog ieškovas reiškia reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – iš Atsakovės 1 priteisti ieškovo naudai 3 526,26 Eur žalos atlyginimą. Taigi ieškovas prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o ne jo dalį, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo naudai iš Atsakovės 1 būtų priteistas žalos atlyginimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovas patikslintu ieškiniu reiškė reikalavimus tiek Atsakovei 1, tiek Atsakovei 2. Viena pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi patikslinto ieškinio reikalavimas Atsakovės 1 atžvilgiu buvo patenkintas iš dalies, kita sprendimo dalimi ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas Atsakovės 2 atžvilgiu buvo atmestas.

20.       Kaip teisingai atsiliepime į ieškovo ir Atsakovės 1 apeliacinius skundus nurodė Atsakovė 2, ieškovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių motyvų bei argumentų dėl antrosios teismo sprendimo dalies, kuria patikslinto ieškinio reikalavimas Atsakovės 2 atžvilgiu buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. iš esmės šios sprendimo dalies neginčija ir ji nėra apeliacijos dalykas. Panaikinus visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, turėtų būti sprendžiama ir dėl Atsakovės 2 atsakomybės, tačiau ieškovas apeliaciniu skundu nenurodė argumentų bei motyvų dėl Atsakovės 2 atsakomybės. Taigi  ieškovas iš esmės siekia padidinti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto žalos atlyginimo dydį iš Atsakovės 1 (pakeisti apimtį, kurioje jo ieškinio dalis patenkinta). Nepaisant ydingo ieškovo apeliacinio skundo reikalavimo suformulavimo (ieškovo apeliaciniu skundu prašoma naikinti sprendimą ir priimti naują, o ne keisti sprendimo dalį Atsakovės 1 atžvilgiu) teisėjų kolegija įvertins skundžiamų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių teisėtumą bei pagrįstumą pagal tuos argumentus, kurie nurodyti ieškovo ir Atsakovės 1 apeliaciniuose skunduose.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

21.       Apeliantas (ieškovas) prašo priimti naujai teikiamus įrodymus: 1) UAB „Gervės statyba“ 2023 m. vasario 28 d. lubų perdarymo sąmatą; 2) ieškovo 2020 m. gruodžio mėn. susirašinėjimą el. laiškais su Atsakovės 1 ir Atsakovės 2 atstovais.

22.       Naujo įrodymo – patikslintos lubų perdarymo sąmatos priėmimo į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą poreikis yra grindžiamas aplinkybe, jog papildomai teikiamoje 2023 m. vasario 28 d. lubų perdarymo sąmatoje nurodyti Buto vonios kambario darbų kiekiai, jų vieneto kainos, teisingai paskaičiuota PVM suma už darbus, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas neatkreipė ieškovo dėmesio į tai, kad į bylą pateikta UAB „Gervės statyba“ 2022 m. rugsėjo 8 d. sąmata teismui nėra pakankama nustatyti žalos dydį ir nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų. Ieškovo teigimu, įrodymų, pagrindžiančių ieškovo žalos dydį dėl lubų perdarymo, pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsakovė 1 atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovas turėjo visas galimybes šį dokumentą pateikti anksčiau, su ieškiniu arba su patikslintu ieškiniu, prašo UAB „Gervės statyba“ 2023 m. vasario 28 d. lubų perdarymo sąmatos nepriimti. Atsakovė 2 atsiliepime į apeliacinius skundus prašo naujai teikiamos sąmatos nepriimti, kadangi ieškovas proceso pirmosios instancijos teisme metu nepasinaudojo galimybe kreiptis dėl naujų sąmatų sudarymo, jas pateikti ir/ar pasitelkti naujas įrodinėjimo priemones.

23.       Apeliantas (ieškovas) kartu su apeliaciniu skundu taip pat teikia 2020 m. gruodžio mėn. susirašinėjimą elektroniniais laiškais su Atsakovės 1 ir Atsakovės 2 atstovais. Nors ieškovas neprašo šio susirašinėjimo prijungti prie bylos, iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog šiais įrodymais jis siekia patvirtinti savo apeliacinio skundo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo padarytų tam tikrų išvadų nepagrįstumo. Atsakovė 1 ir Atsakovė 2 prašo atsisakyti prijungti minėtą susirašinėjimą el. laiškais prie bylos.

24.       UAB „Keista“ (Atsakovė 1) atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo priimti su atsiliepimu teikiamus naujus įrodymus: 1) 2018 m. rugpjūčio 3 d. statinio statybos užbaigimo aktą; 2) 2018 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą. Nurodo, kad anksčiau šie dokumentai nebuvo teikiami, nes ieškovas tik apeliaciniame skunde nurodė argumentus, jog, jo manymu, vėdinimo sistema turėjo būti išbandoma dar kartą, ir UAB „Keista“ už tai buvo atsakinga, todėl poreikis atsikirsti į šiuos argumentus iškilo tik atsiliepime į apeliacinį skundą.

25.       Ieškovas su atsiliepimu į UAB „Keista“ apeliacinį skundą teikia 2018 m. lapkričio mėn. susirašinėjimą el. laiškais, prašymo priimti pateikiamą įrodymą nesuformulavo, iš atsiliepimo matyti, jog šiais įrodymais jis siekia atsikirsti į Atsakovės 1 apeliacinio skundo argumentus.

26.       Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktą). Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktą). Atsižvelgiant į teisiniu reglamentavimu ribojamą papildomų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, dėl kiekvieno prašomo prijungti įrodymo spręstina įvertinant, ar konstatuotinos CPK 314 straipsnyje įtvirtintos išimtys nurodytam draudimui pateikti/priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

27.       Lyginant ieškovo kartu su 2022 m. spalio 11 d. patikslintu ieškiniu pateiktą UAB „Gervės statyba“ 2022 m. rugsėjo 8 d. lubų perdarymo darbų sąmatą (e. t. 3, b. l. 130) ir kartu su ieškovo apeliaciniu skundu pateiktą patikslintą 2023 m. vasario 28 d. UAB „Gervės statyba“ lubų perdarymo sąmatą nustatyta, kad tiek 2022 m. rugsėjo 8 d., tiek patikslintoje 2023 m. vasario 28 d. sąmatose nurodyta ta pati lubų perdarymo darbų kaina be PVM, kuri sudaro 1906 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. lubų perdarymo darbų sąmatoje buvo klaidingai apskaičiuotas 21 proc. PVM nuo 1906 Eur sumos (nurodyta 337 Eur, nors turėjo būti 400,26 Eur) ieškovas kartu su apeliaciniu skundu 2023 m. vasario 28 d. lubų perdarymo sąmatoje esančią PVM skaičiavimo klaidą ištaisė, papildomai nurodė konkrečių darbų vieneto kainas be PVM. Teisėjų kolegija, įvertinusi kartu su ieškovo apeliaciniu skundu papildomai teikiamos UAB „Gervės statyba“ 2023 m. vasario 28 d. lubų perdarymo sąmatos turinį, taip pat aplinkybę, jog įrodinėjamos žalos dydis lyginant su ankstesne sąmata skiriasi labai nežymiai (tik klaidingai apskaičiuota PVM suma), daro išvadą, kad apelianto pateiktas įrodymas yra reikšmingas teisingam ginčo išsprendimui. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Atsakovė 1, tiek Atsakovė 2 su minėtu ieškovo teikiamu įrodymu iš esmės yra susipažinusios, procesiniuose dokumentuose išdėstė savo poziciją ir nurodė argumentus dėl nesutikimo su žalos dydžiu, taigi teikiamas įrodymas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas patikslintą UAB „Gervės statyba“ 2023 m. vasario 28 d. lubų perdarymo sąmatą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

28.       Teisėjų kolegija, įvertinusi teikiamo 2020 m. gruodžio mėn. susirašinėjimo el. laiškais turinį, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas nesuformulavo prašymo dėl su apeliaciniu skundu pateikiamų naujų įrodymų (susirašinėjimo el. laiškais) priėmimo ir neargumentavo jų vėlesnio pateikimo būtinumo. Be to, kaip matyti iš pateikiamų įrodymų turinio, apeliantas naujais įrodymais įrodinėja, jog siekė gauti darbo projektą iš Atsakovės 1 ir Atsakovės 2, tačiau to nepavyko padaryti, todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovui priteistinos žalos mažinimo nepagrįstai vadovavosi aplinkybe, kad ieškovas turėjo turėti reikiamą projektinę dokumentaciją. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktas susirašinėjimas datuojamas 2020 m. gruodžio mėn., t. y. dėl darbo projekto susirašinėjama po to, kai rekuperacinė sistema ieškovo Bute jau buvo įrengta ir įjungta, apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų į bylą nepriima ir nevertina.

29.       Įvertinusi Atsakovės 1 su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą pateiktus įrodymus, t. y. 2018 m. rugpjūčio 3 d. statinio statybos užbaigimo aktą ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad jog klausimas dėl UAB „Keista“ pareigos vėdinimo sistemą išbandyti dar kartą nebuvo keliamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindinis įrodinėjimo procesas, t. y. įrodymų rinkimas, jų teikimas į bylą bei jų vertinimas, vyksta būtent pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, taip pat neįžvelgus pagrindo CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui, teisėjų kolegija  Atsakovės 1 teikiamų naujų įrodymų į bylą nepriima ir jų nevertina.

30.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo su atsiliepimu į UAB „Keista“ apeliacinį skundą teikiamo 2018 m. lapkričio mėn. susirašinėjimo el. laiškais turinį, visų pirma nurodo, kad ieškovas nesuformulavo prašymo priimti pateikiamą įrodymą. Iš ieškovo atsiliepimo turinio matyti, jog pridedamu susirašinėjimu siekiama pagrįsti, jog UAB „Keista“ darbuotojas rekomendavo buto rekuperacinę sistemą prijungti pagal esamą faktinę situaciją. Atsižvelgiant į tai, kad minėtus įrodymus ieškovas galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas šių naujų įrodymų į bylą nepriima ir nevertina.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

31.       Ieškovas (apeliantas) yra buto Nr. 12, esančio daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) savininkas. Daugiabučio namo statytoja yra trečiasis asmuo UAB „Promo vision“. Daugiabutis namas, įskaitant ir jame esančią vėdinimo sistemą, yra pastatytas pagal UAB „Mepco“ 2016 m. parengtą techninį projektą ir UAB „RG technika“ 2016 m. parengtą darbo projektą.

32.       Daugiabučio namo statybos darbus atliko rangovė UAB „RG technika“, kuri bankrutavo ir 2020 m. balandžio 28 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Daugiabučio namo statybos metu techninę priežiūrą atliko UAB „Keista“ (Atsakovė 1).

33.       Rangovė UAB „RG technika“ 2018 m. birželio mėnesį užsakė vėdinimo sistemos balansavimo darbus, oro srautų nustatymą bei reguliavimą pagal projektinius sprendinius, kurios atliko trečiasis asmuo UAB „Inservis“. UAB „Inservis“ 2018 m. birželio 12 d. parengė išvadą, kad vėdinimo sistema įrengta ir suderinta pagal projektą bei atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus, taip pat yra tinkama naudojimui. Daugiabučio namo statybos techninę priežiūrą atlikusi UAB „Keista“ (Atsakovė 1), vadovaudamasi UAB „Inservis“ 2018 m. birželio 12 d. išvada, priėjo prie išvados, kad vėdinimo sistema įrengta pagal projektinius sprendinius.

34.       Tarp statytojos UAB „Promo vision“ ir UAB „Servico“ (Atsakovė 2) 2018 m. liepos 12 d. buvo sudaryta sutartis dėl daugiabučio namo administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo, Atsakovė 2 yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė.

35.       2018 m. rugpjūčio 3 d. daugiabučio namo statyba buvo baigta, išduotas statybos užbaigimo aktas. Statytojai užbaigus daugiabučio namo statybą ir vėdinimo sistemos įrengimo darbus, ši sistema ir toliau buvo laikoma išjungta ir neeksploatuojama.

36.       Butą, be įrengimo ir apdailos darbų, ieškovo tėvai įsigijo 2019 m. balandžio 8 d., ieškovui padovanojo 2019 m. balandžio 15 d. Daugiabučiame name rekuperacines sistemas (ortakius) dalyje individualių butų įrengė generalinis rangovas ar jo vardu subrangovai, dalyje – patys gyventojai. Ieškovo Buto vėdinimo sistemos įrengimo ir prijungimo prie centrinės vėdinimo sistemos darbus 2019 m. rugsėjo mėn. atliko ieškovo pasitelktas trečiasis asmuo A. A. individuali įmonė „Santechma“.

37.       Atsakovė UAB „Servico“ 2020 m. vasario 7 d. įjungė vėdinimo sistemą daugiabučiame name. Po vėdinimo sistemos paleidimo, 2020 m. vasario mėn. gavo butų savininkų skundus dėl netinkamo vėdinimo sistemos veikimo.

38.       Ginčo byloje dėl to, kad daugiabučiame name centrinis rekuperatorius pajungtas neteisingai, t. y. ne pagal projektinę dokumentaciją, nekilo (rangovas vietomis sumaišė įtraukiamo ir išleidžiamo oro pajungimo vietas, todėl daugelyje butų, kuriuose vidaus rekuperacijos sistemos įrengimo darbus atliko pats statytojas, o ne butų pirkėjai, rekuperacijos sistema veikė netinkamai).

Ištaisius padarytą centrinio rekuperatoriaus pajungimo klaidą, rekuperacinė sistema tuose butuose, kuriuose butų rekuperacinę sistemą įrengė statytojas, pradėjo veikti tinkamai, o ieškovo bei kito daugiabučio namo gyventojo (buto Nr. 8) butuose, kuriuose rekuperacinė sistema buvo įrengta pagal faktinę situaciją, t. y. taip, kad ji veiktų iki centrinio rekuperatoriaus pajungimo klaidos ištaisymo, rekuperacinės sistemos veikimas sutriko.

39.       Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė iš Atsakovės 1 ir Atsakovės 2 solidariai priteisti 3463 Eur nuostolių, t. y. 820 Eur už vėdinimo sistemos perdarymą, 2643 Eur už lubų apdailą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovo 2022 m. spalio 11 d. patikslintą ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš Atsakovės 1 ieškovui 574 Eur žalos atlyginimo (820 Eur nuostolius už vėdinimo sistemos perdarymą sumažino 30 proc.), 5 procentus metinių palūkanų (už priteistą 574 Eur sumą nuo 2022 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), kitą ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų dalį atmetė, atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų Atsakovei 1 (ne)buvimo

40.       UAB „Keista“ (Atsakovė 1) pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš Atsakovės 1 ieškovui priteista 574 Eur žalos atlyginimo bei procesinės palūkanos, prašo sprendimą toje dalyje, kurioje dalis ieškinio buvo patenkinta, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, kadangi,  Atsakovės 1 vertinimu, UAB „Keista“, kaip statybos techninio prižiūrėtojo, civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju nekyla.

41.       Atsakovė 1 nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nustatė faktinio priežastinio ryšio buvimą, tačiau nevertino ir nepasisakė, ar tarp UAB „Keista“ veiksmų ir ieškovui kilusios žalos egzistuoja teisinis priežastinis ryšys. Atsakovė 1 neneigia, kad nagrinėjamu atveju neteisingas centrinio rekuperatoriaus pajungimas nebuvo nustatytas vykdant techninę priežiūrą, kadangi UAB „Keista“ vadovavosi (pasitikėjo) UAB „Inservis“ 2018 m. birželio 12 d. balansavimo protokolu ir jame pateiktais patvirtinimais, jog vėdinimo sistema atitinka projektinę dokumentaciją ir veikia tinkamai, taigi faktinis priežastinis ryšys egzistuoja. Visgi, Atsakovės 1 vertinimu, esamoje situacijoje nėra teisinio priežastinio ryšio, nes UAB „Keista“ veiksmai tiesiogiai neįtakojo ieškovo nuostolių, kadangi ieškovui perdaryti Bute įrengtą rekuperacinę sistemą reikia ne dėl to, jog centrinis rekuperatorius buvo sumontuotas neteisingai, bet dėl to, jog Buto rekuperacinė sistema ieškovo samdyto rangovo – įmonės „Santechma“ buvo įrengta ne pagal darbo projektą. Atsakovė 1 teigia, kad jeigu „Santechma“ darbus būtų atlikusi pagal darbo projektą, vėliau perjungus centrinio rekuperatoriaus srautus sistema ginčo bute veiktų tinkamai, Buto rekuperacinės sistemos nereikėtų perdarinėti, taigi jokia žala iš viso nebūtų atsiradusi. Taigi, Atsakovė 1 iš esmės teigia, kad už kilusią žalą yra atsakingas ieškovas, kurio samdytas rangovas Bute rekuperacinę sistemą įrengė ne pagal namo projektinę dokumentaciją. Su tokiais apeliantės (Atsakovės 1) argumentais nėra pagrindo sutikti.

42.       CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Todėl priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013).

43.       Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo procesas civilinėje byloje sąlygiškai išskiriamas į du etapus. Pirmiausia nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Toliau nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023, 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

44.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Taigi, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213; kt.).

45.       Nagrinėjamu atveju, minėta, nėra ginčo dėl to, kad centrinis rekuperatorius buvo pajungtas neteisingai, t. y. ne pagal projektinę dokumentaciją, daugiabučio namo statybos metu techninę priežiūrą atliko Atsakovė 1, vėdinimo sistemos trūkumai nustatyti tik 2020 m. vasario mėn., įjungus vėdinimo sistemą daugiabučiame name. Nors kaip apeliaciniame skunde nurodo Atsakovė 1, ji negalėjo numatyti, kad ieškovo pasamdytas rangovas rekuperacinės sistemos įrengimo darbus Bute atliks neturėdamas darbo projekto, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Atsakovė 1, būdama statybų verslo profesionalė, galėjo ir turėjo numatyti atitinkamas rizikas, t. y. kad vadovaujantis (pasitikint) vien UAB „Interservis“ 2018 m. birželio 12 d. išvada, kad daugiabučio namo vėdinimo sistema įrengta pagal projektinius sprendinius, esant susiklosčiusiai faktinei situacijai, kai dalyje butų rekuperacines sistemas gali įsirenginėti patys gyventojai, o namo sistema yra išjungta ir neeksploatuojama, toks Atsakovės 1 elgesys (nesiimant jokių papildomų kontrolės priemonių) gali sudaryti sąlygas neigiamiems padariniams atsirasti, t. y. ieškovui gali atsirasti tokio pobūdžio žala, kokia yra įrodinėjama. Teisėjų kolegijos vertinimu Atsakovės 1 neveikimas – nevykdymas pareigos pasirinkti tokį elgesio būdą, jog namo defektai būtų nustatyti laiku – yra susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovo patirta žala ir atsiradę padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo – netinkamai atliktos statybos techninės priežiūros dėl kurios buvo neteisingai ir ne pagal projektinę dokumentaciją prijungtas centrinis rekuperatorius.

46.       Atsakovės 1 apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino rangovo UAB „RG technika“ veiksmų įtakos ieškovo patirtos žalos atsiradimui bei nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas turi reikalavimo teisę UAB „Keista“ (Atsakovės 1) atžvilgiu. Atsakovės 1 teigimu, techninės priežiūros rangovas atsako tik prieš tą asmenį, su kuriuo jis sudarė techninės priežiūros sutartį (t. y. statytoją), taigi tik tuo atveju, jeigu statytojas ir pardavėjas patenkina pirkėjo reikalavimus, jis įgyja teisę reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo iš tų asmenų, su kuriais buvo sudaręs statybos rangos ir techninės priežiūros rangos sutartis.

47.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad daugiabučio namo statybos darbus atliko rangovė UAB „RG technika“, kuri bankrutavo ir 2020 m. balandžio 28 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Taigi statybos darbų defektą padarė bankrutavęs (pasibaigęs) statybos rangovas, o statybos techninis prižiūrėtojas (Atsakovė 1) šios klaidos nenustatė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad už netinkamai atliktus statybos ar kitus rangos darbus atsakingi yra tokius darbus atlikę ar už tokių darbų priežiūrą atsakingi asmenys (CK 6.697 straipsnio 3 dalis, SĮ 41 straipsnio 4 dalis), sprendė, kad Atsakovė 1 atsako už ieškovui kilusią žalą.

48.       CK 6.697 

straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. CK 6.698 straipsnis numato, kad statinio statybos rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per Civilinio kodekso 6.698 straipsnyje nustatytą garantinį laikotarpį.

49.       Atitinkamai pagal SĮ 19 straipsnio 2 dalies 2 punktą statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų. SĮ 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinio projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas CK nustatyta tvarka ir sąlygomis atsako už statinio sugriuvimą ar atlygina žalą dėl nustatytų defektų per garantinį terminą.

50.       Šiame kontekste pritartina ieškovo atsiliepimo į Atsakovės 1 apeliacinį skundą argumentams, jog CK ir SĮ numatant ne tik rangovo, bet ir statybos techninio prižiūrėtojo pareigas bei atsakomybę už šių pareigų nevykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Keista“, vykdydama statybos techninę priežiūrą, savo pareigas atliko netinkamai, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju nustatyti Atsakovės 1 neteisėti veiksmai, kurie turėjo įtakos ieškovo prašomų priteisti nuostolių atsiradimui, t. y. jei statybos techninė priežiūra būtų atlikta tinkamai ir laiku nustatyta, kad vėdinimo sistema pajungta neteisingai, ieškovo bute rekuperacinės sistemos veikimas nebūtų sutrikęs.

Dėl įrodymų vertinimo nustatant ieškovo reikalaujamos turtinės žalos dydį

51.       Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė likusią ieškovo patikslinto ieškinio dalį  dėl žalos atlyginimo remdamasis išimtinai ieškovo pateiktos ir UAB „Gervės statyba“ parengtos sąmatos prieštaravimais. Taigi ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 2706,26 Eur žalos atlyginimo (žala dėl vonios kambario lubų perdarymo).

52.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis).

53.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau turėjo atitinkamų išlaidų. Tačiau galimi atvejai, kai teismas gali įvertinti ir priteisti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015).

54.       Pirmosios instancijos teismas vertindamas į bylą pateikus rašytinius įrodymus: 2020 m. balandžio 17 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FA-0008-20-2454 (ieškinio, taip pat patikslinto ieškinio 1 priedas), vonios kambario nuotraukas (DOK-230590), taip pat liudytojų parodymus, nustatė, kad 2020 m. balandžio mėnesį Bute buvo įrengta oro padavimo/ištraukimo sistema, Buto vonios kambarys sumontuotas, koridoriuje pakabintos lubos, sienos/lubos išglaistytos, lubos išdažytos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad žalos padarymo faktą patvirtina 2020 m. rugsėjo 28 d. Defektinis aktas Nr. 20200928 iš kurio nustatyta, kad Bute neteisingai pajungti oro padavimas ir ištraukimas; pradžioje buvo neteisingai pajungta/sumontuota vėdinimo kamera, o butuose ortakių montažas atliktas pagal faktą ir perjungus kamerą teisingai Bute ortakiai sujungti atvirkščiai. Butų ortakių pajungimai yra san. mazguose virš lubų, lubos uždengtos gipso kartonu (2021 m. DOK-49339, priedas Nr. 2). 

55.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad tai reiškia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas).

56.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas). Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

57.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų atsiskaitęs su UAB „Gervės statyba“ pagal šios išrašytą sąskaitą, taigi ieškovas dar nėra realiai patyręs išlaidų, kurias prašo priteisti iš Atsakovės 1 kaip nuostolių atlyginimą (lubų perdarymo dalyje). Tačiau jau nurodyta, kad gali būti priteisiami ir būsimi nuostoliai, jeigu teismui pateikiama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių realią tokių būsimų nuostolių atsiradimo tikimybę (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomi priteisti būsimi nuostoliai (būsimos išlaidos) lubų perdarymo dalyje grindžiami UAB „Gervės statyba“ 2022 m. rugsėjo 8 d. lubų perdarymo sąmata, kuri bylos nagrinėjimo eigoje, atsižvelgiant į teismo išsakytas pastabas, buvo tikslinama. Tiek 2022 m. rugsėjo 8 d., tiek patikslintoje 2023 m. vasario 28 d. sąmatose nurodoma kokios apimties darbus, perdarant vėdinimo sistemą būtina atlikti, jie yra konkrečiai (aiškiai) nurodyti, įskaitytos medžiagos, taigi sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad yra reali nurodytų nuostolių atsiradimo tikimybė. Šiame kontekste pritartina ieškovo apeliacinio skundo argumentui, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. lubų perdarymo sąmatoje esanti PVM apskaičiavimo klaida negali būti vertinama kaip pagrindas atmesti ieškovo ieškinį lubų perdarymo dalyje kaip neįrodytą.

58.       Nors tiek Atsakovė 1, tiek Atsakovė 2 savo procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžių metu teikė argumentus dėl žalos dydžio nepagrįstumo, išsakė poziciją, jog tam, kad perjungti rekuperacinės sistemos ieškovo bute oro srautų kryptis, nebūtina išardyti ir iš naujo įrengti vonios lubas, o tokie darbai gali būti atlikti įrengiant lubose techninį liuką toje vietoje, kur reikalingas priėjimas prie rekuperacinės sistemos atitinkamos vietos, kas būtų ženkliai pigiau nei visų lubų ardymas ir įrengimas iš naujo, teismas pažymi, kad minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nei Atsakovė 1, nei Atsakovė 2 nepateikė, taigi tiek ieškovo pateiktoje 2022 m. rugsėjo 8 d., tiek patikslintoje 2023 m. vasario 28 d. lubų perdarymo sąmatose nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis, medžiagos, nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio žalos dydžio skaičiavimo atsakovės nepateikė (CPK 178 straipsnis).

59.       Apibendrindama išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui iš Atsakovės 1 priteistinos žalos sumą, netinkamai taikė tiek CK 6.249 straipsnio 1 dalį, tiek įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, reikalaujančios žalos dydį nustatyti įvertinus abiejų šalių pateiktus įrodymus ir atsižvelgiant į joms tenkančią įrodinėjimo naštą. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad  pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo patikslintą ieškinį dalyje dėl žalos už vonios kambario lubų perdarymą.

Dėl ieškovui priteistinos žalos dydžio sumažinimo

60.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad IĮ „Santechma“, atlikdama ieškovo Buto vėdinimo sistemos įrengimo darbus, turėjo tik statinio techninį projektą, kuris neatitiko faktinės situacijos, darbus vykdė neturėdama būtinos projektinės dokumentacijos (darbo projekto), pasitarusi tik su ieškovu nusprendė rekuperacinę sistemą įrengti pagal faktinę situaciją, t. y. taip, kad ji veiktų ieškovo Bute. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo samdyto asmens IĮ „Santechma“ pareigų pažeidimus, į ieškovo pareigos statybos darbus bute vykdyti pagal teisės aktų nuostatas nevykdymą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad ieškovui priteistinas žalos atlyginimas mažintinas iki 70 proc.

61.       Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jam priteistos žalos dydis sumažintas iki 70 proc. Atitinkamai Atsakovė 1 apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nustatęs ieškovo ir jo samdytos IĮ „Santechma“ pažeidimus, per maža dalimi sumažino ieškovui priteistinos žalos dydį, kadangi darbo atlikimas ne pagal projektą negali būti vertinamas kaip mažinantis atsakomybę tik 30 proc.

62.       Apeliacinės instancijos teismas viena vertus kaip nepagrįstus nagrinėjamo ginčo kontekste atmeta ieškovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalį atsakomybės perkėlė ieškovui – vartotojui, kuris neturi specialių statybos žinių, todėl ieškovui turi būti priteistina 100 proc. žalos atlyginimo. Pritartina Atsakovės 1 atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą išsakytai pozicijai, kad ieškovas, pradėjęs vykdyti statybos darbus Bute, įgijo statytojo (užsakovo) statusą, todėl tiek jis, tiek jo samdomi asmenys turi laikytis teisės normų reikalavimų, keliamų statytojui. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog ieškovas ir jo samdyta IĮ „Santechma“, vykdydami statybos darbus Bute ne pagal darbo projektą,  pažeidė tiek Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, tiek statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.19 punktą, 6.4 punktą. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės sudarė sąlygas ieškovui priteistinos žalos dydžio mažinimui iki 70 proc.

63.       Kita vertus kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad statybos darbų Bute atlikimas ne pagal darbo projektą gali būti vertinamas kaip pažeidimas, didinantis ieškovo ir jo samdytos IĮ „Santechma“ atsakomybę daugiau nei 30 proc. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad daugiabutyje iš pat pradžių centrinė rekuperacinė sistema buvo pajungta netinkamai, ji buvo paleista tik po kelių mėnesių po vėdinimo sistemos ieškovo Bute įrengimo. Taigi, netgi įrengus rekuperatoriaus sistemą ieškovo Bute vadovaujantis darbo projektu, dėl Atsakovės 1 laiku nenustatytų defektų ieškovas nebūtų galėjęs šia sistema naudotis tiek iki centrinės sistemos įjungimo, tiek ir vėliau – iki trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo.

64.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės UAB „Keista“ 574 Eur žalos atlyginimo (820 Eur x 70 proc.). Apeliacinės instancijos teismui nustačius pagrindą ieškovo apeliacinio skundo argumentais keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl žalos už vonios kambario lubų perdarymą priteisimo, ieškovo patikslintas ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant iš UAB „Keista“ 1894,38 Eur žalos atlyginimo (2706,26 Eur x 70 proc.).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų

65.       Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-33-823/2020).

66.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dalyje dėl Atsakovės 1 civilinės atsakomybės sąlygų ir dalyje dėl ieškovui priteistino žalos dydžio mažinimo priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to Atsakovės 1 apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.249 straipsnio nuostatas ir nagrinėjamo ginčo atveju nepagrįstai nenustatė ieškovo prašomos žalos (nuostolių) už vonios kambario lubų perdarymą dydžio. Dėl to yra pagrindas ieškovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškovui priteistos žalos dydžio ir priteisiant 2 468,38 Eur (574 Eur + 1 894,38 Eur) žalos atlyginimo.

67.       Apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus Atsakovės 1 apeliacinį skundą, ieškovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovo interesas pirmosios instancijos teisme yra patenkintas 71,28 proc. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 3 272,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, o Atsakovė 1 – 3 119,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios paskirstomos proporcingai, vadinasi, ieškovui iš Atsakovės 1 priteistina 2 290,68 Eur                (3 272,40 x 71,28 proc.), o Atsakovei 1 iš ieškovo priteistina 895,85 Eur (3 119,25 Eur x 28,72 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus nurodytų ieškovui ir Atsakovei 1 priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš Atsakovės 1 priteistina 1 394,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.

68.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad byloje buvo patirta 106,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas ir šių išlaidų paskirstymas, ir valstybės naudai iš ieškovo priteistina 30,64 Eur (106,70 Eur x 28,72 proc.), o iš Atsakovės 1 76,06 Eur (106,70 eur x 71,28 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

69.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis). CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Atsakovės 1 apeliacinis skundas atmestas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

70.       Ieškovas prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas iš viso patyrė 2 548 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 468 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas ir 80 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo pateikimą). Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovui iš Atsakovės 1 priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (70 proc.) – ieškovei iš Atsakovės 1 priteistina 1 783,60 Eur (2 548 Eur x 70 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Keista“, juridinio asmens kodas 302477195, ieškovui T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 468,38 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 38 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 2 468,38 Eur sumą nuo 2022 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Keista“, juridinio asmens kodas 302477195, ieškovui T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 394,83 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Servico“, juridinio asmens kodas 302520465, 2 252,00 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 30,64 Eur (trisdešimt eurų 64 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Keista“, juridinio asmens kodas 302477195, valstybei 76,06  Eur (septyniasdešimt šešis eurus 6 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Išaiškinti šalims, kad valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei)“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Keista“, juridinio asmens kodas 302477195, ieškovui T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 783,60 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

Teisėjos        Rūta Latvelė

Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

Tatjana Žukauskienė