Administracinė byla Nr. eA-869-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01105-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2; 5.1.1; 14.2.1; 14.2.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Kėdainių rajono savivaldybės tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija, Raseinių rajono savivaldybės administracija, Jonavos rajono savivaldybės administracija, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno švara“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. TS-98 (toliau – ir Sprendimas) Dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros, kuriuo buvo nuspręsta nepritarti Zabieliškio sąvartyno, esančio Zabieliškio kaime, Kėdainių rajone, plėtrai.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad norėdamas panaudoti kitas technologines priemones įgyvendinat 2015 m. gegužės 18 d. Statybos leidimą – Zabieliškio sąvartyno plėtrą ir naujų statinių statymą pagal projekto pakeitimus, 2017 m. kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją dėl Statybos leidimo pakeitimo. 2018 m. vasario 5 d. Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir Agentūra) priėmė Atrankos išvadą Nr. (28.1)-A4-1128 pagal 2017 m. Kėdainių rajono savivaldybės administracijai pateiktą prašymą dėl Statybos leidimo pakeitimo. Atrankos išvadoje nusprendė, kad planuojamai ūkinei veiklai – Zabieliškio regioninio sąvartyno plėtrai pagal pateikiamą prašymą poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Pareiškėjas 2018 m. kovo 15 d. raštu Nr. 51 kreipėsi į Agentūrą ir prašė persvarstyti 2018 m. vasario 5 d. raštu Nr. (28.1)-A4-1128 priimtą Atrankos išvadą. 2018 m. balandžio 10 d. Agentūra priėmė galutinę Atrankos išvadą Nr. (28.1)-A4-3383, kuria nusprendė, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Dėl to pareiškėjas, pasitaręs su aplinkosaugos bei konstrukcijų specialistais, nutarė, kad Zabieliškio sąvartyno plėtra toliau bus vykdoma tik pagal 2015 m. gegužės 18 d. Kėdainių rajono savivaldybės išduotą Statybos leidimą.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad Kėdainių rajono savivaldybė nuo 2008 m. ėmėsi aktyvių veiksmų dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros, o 2015 metais pagal Kėdainių rajono savivaldybės pareiškėjui išduotą Statybos leidimą bei priimtus sprendimus susijusius su 2014–2020 m. Kauno regiono atliekų tvarkymo ir Kėdainių rajono atliekų tvarkymo planais, kuriuose numatytas Zabieliškio sąvartyno plėtra, – Zabieliškio sąvartyno plėtrai pritarė.

4.       Akcentavo, kad pareiškėjui nusprendus neatlikti ir neįgyvendinti 2015 m. Statybos leidimo ir Projekto korektūrų / pakeitimų, atsakovas, nepagrįstai interpretuodamas, jog ir pagal 2015 m. gegužės 18 d. išduotą Statybos leidimą be pakitimų reikalingos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, nors 2013 m. birželio 4 d. Atrankos išvadoje buvo nurodyta kitaip, nepagrįstai priėmė Sprendimą nepritarti Zabieliškio sąvartyno plėtrai. Priimdamas Sprendimą atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, kadangi sprendimas dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros priimtas 2015 m., nes Statybos leidimas ir 2014–2020 m. Kauno regiono atliekų tvarkymo ir Kėdainių rajono atliekų tvarkymo planai buvo priimti / išduoti / patvirtinti 2015 m. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, kuri taikytina jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių.

5.       Akcentavo, kad Sprendimas nepritarti Zabieliškio sąvartyno plėtrai akivaizdžiai pažeidžia ir Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio normą, kadangi atsakovas iš esmės panaikina savo 2015 m. priimtus sprendimus dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros pritarimo – Statybos leidimą ir 2014–2020 metų Kauno regiono atliekų tvarkymo ir Kėdainių rajono atliekų tvarkymo planus, kurie buvo priimti / išduoti / patvirtinti 2015 m. Atsakovui buvo žinoma, kad pareiškėjas nusprendė, jog Zabieliškio sąvartyno plėtra bus vykdoma tik pagal 2015 m. gegužės 18 d. Kėdainių rajono savivaldybės išduotą Statybos leidimą.

6.       Atsakovas Kėdainių rajono savivaldybės taryba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7.       Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, neeilinį tarybos posėdį 2018 m. balandžio 24 d. raštu prašė sušaukti daugiau kaip 1/3 dalis savivaldybės tarybos narių. Sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad sprendimo projekto priežastys ir motyvai – tarybos nariai buvo supažindinti su 2018 m. balandžio 3 d. bendruomenės prašymo ir rezoliucijos tekstais, kuriuos pasirašė 550 Medėkšių, Zabieliškio, Liogailiškių kaimų gyventojų. Vienas iš rezoliucijos reikalavimų buvo priimti savivaldybės tarybos sprendimą, kad būtų sustabdyta Zabieliškio sąvartyno plėtra. Kėdainių rajono Nociūnų bendruomenės centras, Pelėdnagių bendruomenės centras, Medėkšių kaimo asociacija 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 54 pakartojo, kad yra kategoriškai prieš Zabieliškio sąvartyno plėtrą ir bendruomenės nebuvo informuotos apie sąvartyno plėtrą. 2018 m. gegužės 3 d. Kėdainių rajono savivaldybės taryba priėmė ginčijamą Sprendimą, taip pat 2018 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą Nr. TS-102 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. TS-202 „Dėl pritarimo atliekų priėmimo ir apdorojimo Kauno regioniniuose sąvartynuose, mechaninio biologinio apdorojimo ir mechaninio atliekų rūšiavimo įrenginiuose, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse, didelių gabaritų ir kitų atliekų surinkimo aikštelėse mokesčiui“ pripažinimo netekusiu galios“.

8.       Akcentavo, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi.

9.       Pabrėžė, kad Sprendime yra pateikti sprendimo priėmimo motyvai – neigiamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į Kauno ir Vilniaus atliekas energijai gauti naudojančių įrenginių statybą bei Kauno regiono atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane numatytą rūšiuojamojo atliekų surinkimo prie daugiabučių namų ir kitose viešose vietovėse sistemos plėtrą, taip pat rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemos individualiems namams plėtrą ir vykdant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008 m. lapkričio 19 d. Nr. 2008/98/EB „Dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas“ nustatytą atliekų prevencijos ir tvarkymo srities prioritetų eiliškumą. Nurodė, kad neįgyvendintos priemonės yra įvardintos ginčijamame Sprendime. Paaiškino, kad neįvykdytos priemonės sąlygojo didesnius atliekų, šalinamų regioniniuose sąvartynuose kiekius ir Zabieliškio sąvartyno plėtrą, taip pat prieštarauja atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumui, sąlygoja papildomus kaštus, susijusius su papildomų mokesčių mokėjimu, tenkančiu kiekvienam regiono savivaldybių gyventojui. Sprendime pateikti konkretūs argumentai, kodėl nepritariama siūlomiems ūkinės veiklos konkretiems sprendiniams. Sprendime nurodyti argumentai nėra ginčijami skunde. 

10.       Taip pat pabrėžė, kad nei Lietuvos valstybė, nei Kauno regiono plėtros taryba nėra priėmusi sprendimo dėl valstybės ar Regioninės svarbos projekto statuso pripažinimo projektui, susijusiam su Zabieliškio sąvartyno plėtra. Pareiškėjas tokių sprendimų nepateikė. Todėl pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalį savivaldybės taryba gali priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

11.       Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog nusprendė, kad Zabieliškio sąvartyno plėtra bus vykdoma pagal 2015 m. gegužės 18 d. Kėdainių rajono savivaldybės išduotą Statybos leidimą. Skundas grindžiamas teiginiais, jog atsakovas, interpretuodamas, kad ir pagal 2015 m. gegužės 18 d. išduotą Statybos leidimą be pakitimų reikalingos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ginčijamu Sprendimu iš esmės panaikina savo priimtus sprendimus 2015 metais dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros pritarimo. Tokių išvadų daryti negalima nei teisės aktų, numatančių ginčijamo sprendimo pasekmes, pagrindu, nei remiantis faktinėmis aplinkybėmis.

12.       Taip pat nurodė, kad Agentūra 2018 m. vasario 5 d. raštu Nr. (28.1)-A4-1128 priėmė Atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos – Zabieliškio regioninio sąvartyno plėtros ir nustatė, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Agentūra 2018 m. balandžio 10 d. raštu Nr. (28.1)-A4-3383 pakartotinio svarstymo metu priėmė galutinę atrankos išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai – Zabieliškio regioninio sąvartyno plėtra – poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-880/2013 (taip pat ir byloje Nr. eAS-539-552/2016) sistemiškai vertino Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymo normas ir darė išvadą, kad savivaldybės taryba poveikio aplinkai vertinimo procese gali priimti individualaus pobūdžio aktus, o ne abstrakčiai nuspręsti dėl bet kokios veiklos vykdymo apribojimo.

13.       Akcentavo, kad nei vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, nei pačiame sprendime nenurodoma, kad savivaldybės taryba panaikina 2015 m. gegužės 18 d. išduotą Statybos leidimą, Kauno regiono atliekų tvarkymo ir Kėdainių rajono atliekų tvarkymo planus. Be to, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punkte numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiančius dokumentus, sprendimu.

14.       Nurodė, kad Regioninio sąvartyno vietos parinkimo klausimas yra regioninės reikšmės klausimas. 2004 m. vasario 26 d. Aplinkos ministerijos Priežiūros komiteto posėdžio protokole Nr. D4-12 užfiksuoti regioninių sąvartynų plėtros klausimai, tarp kurių nutarta jog sistema modeliuojama trumpesniam – iki 2015 m. periodui. Apskrityje įrengiami du regioniniai sąvartynai – Lapėse ir Zabieliškyje. Zabieliškyje įrengti antrąjį atliekų kaupimo lauką (1 p.) Kauno rajono savivaldybė bei Kauno apskrities viršininko administracija turi pradėti ieškoti vietos naujam regioniniam sąvartynui po 2015 metų (2 p.). Atsakovui nebuvo pateikta jokia informacija, kaip buvo parinkta regioninio sąvartyno vieta, ar buvo svarstomos kitos alternatyvos, kad regioninio sąvartyno vieta būtų numatyta atokiau nuo gyvenviečių. Be to, 2018 m. gegužės 16 d. Aplinkos apsaugos komitetas kreipėsi į pareiškėją ir regiono savivaldybes siūlydamas atidėti Zabieliškio sąvartyno plėtros projekto įgyvendinimą.

II.

15.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Sprendimą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo 786,50 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimui.

16.       Teismas nustatė, kad 2013 m. birželio 4 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė Atrankos išvadą dėl Poveikio aplinkai vertinimo Nr. 45/(PAV)-D2-1798, kad Zabieliškio regioninio sąvartyno plėtros aplinkai vertinimas neprivalomas. 2015 m. gegužės 18 d. Kėdainių rajono savivaldybė išdavė pareiškėjui statybos leidimą Nr. LNS-27-150518-00059, kuris suteikė teisę statyti naują statinį pagal UAB ,,TEAM Architektai“ parengtą statinio projektą „Nepavojingų atliekų sąvartyno Zabieliškio k., Pelėdnagių sen., Kėdainių r. Statybos projektas“. Pareiškėjas, norėdamas panaudoti kitas technologines priemones nei numatytos 2015 m. išduotame Statybos leidime (tęsiant Zabieliškio sąvartyno plėtrą ir naujų statinių statymą pagal projekto pakeitimus) 2017 m. kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją dėl 2015 m. Statybos leidimo pakeitimo ir pateikė projektinių dokumentų pakeitimus. 2018 m. vasario 5 d. Aplinkos apsaugos agentūra priėmė atrankos išvadą Nr. (28.1)-A4-1128, kad pagal 2017 metais Kėdainių rajono savivaldybės administracijai pateiktą prašymą dėl Statybos leidimo pakeitimo su lydinčiais dokumentais planuojamai ūkinei veiklai – Zabieliškio regioninio sąvartyno plėtra pagal pateikiamą prašymą – poveikio aplinkai vertinimas privalomas. 2018 m. kovo 15 d. raštu Nr. 51 pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą ir prašė persvarstyti 2018 m. vasario 5 d. išvadą (28.1)-A4-1128. 2018 m. balandžio 10 d. Agentūra priėmė galutinę atrankos išvadą Nr. (28.1)-A4-3383, kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas.

17.       Pareiškėjas ir jo atstovė nurodė, kad po 2018 m. balandžio 10 d. Agentūros galutinės atrankos išvados Nr. (28.1)-A4-3383, jog poveikio aplinkai vertinimas privalomas, buvo nuspręsta atsisakyti įteisinti poveikio aplinkai vertinimo projekto sprendinių papildymus ir statybos darbus vykdyti pagal 2015 m. gegužės 18 d. Kėdainių rajono savivaldybės išduotą Statybos leidimą Nr. LNS-27-150518-00059. Atsakovas ir jo atstovas šiam argumentui paneigti jokių įrodymų nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad Poveikio aplinkai vertinimo programa atsakovui nebuvo pateikta, tačiau išankstinis Sprendimo priėmimas yra tik formalus pažeidimas.

18.       Pateikti duomenys taip pat patvirtino, kad atsakovas 2018 m. gegužės 3 d. Sprendimu nusprendė nepritarti Zabieliškio sąvartyno, esančio Zabieliškio kaime, Kėdainių rajone, plėtrai. Ginčijamo Sprendimo bei jo sudėtinės dalies – 2018 m. balandžio 25 d. Aiškinamojo rašto turinio analizė patvirtino, kad sprendimo priėmimą inicijavo ne mažiau kaip 1/3 dalis tarybos narių (2018 m. balandžio 24 d. prašymas), kurie pagrinde rėmėsi Medėkšių ir Zabieliškių, Liogailiškių kaimo bendruomenių rašytiniais prašymais, kuriuose bendruomenės reiškė nepasitenkinimą dėl būsimos veikiančio sąvartyno plėtros. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, taip pat atsižvelgiant į Kauno regiono atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metų plano, Europos parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. Direktyvą Nr. 2008/98/EB.

19.       Teismui taip pat nebuvo pateikti įrodymai, kad Kauno regiono plėtros taryba Zabieliškio sąvartyno plėtrą būtų pripažinusi regioninės svarbos projektu, kaip tai numatyta Kauno regiono plėtros tarybos Nuostatų 8.10 punkte bei 2015 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1184 patvirtintame Apraše. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektas 2005 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 780 buvo pripažintas turinčiu valstybinę svarbą (8 punktas). Tik 2018 m. birželio 30 d. šis projektas neteko paminėto statuso, kai įsigaliojo 2018 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 616. Teismas pabrėžė, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas buvo priimtas 2018 m. gegužės 3 d., o Kauno regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektas valstybinės svarbos statusą turėjo iki 2018 m. birželio 30 d., todėl teoriškai pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą tęsti poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir po ginčijamo Sprendimo priėmimo, nes tokią galimybę numatė Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalis.

20.       Teismas vadovavosi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 1 d.) 2 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktų, 7 dalies 1–4 punktų, 8 dalies, 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

21.       Teismui pateikti duomenys leido padaryti išvadą, kad vykdyti statybos darbus pagal 2015 metais išduotą Statybos leidimą pareiškėjui nėra kliūčių, kadangi 2013 m. birželio 4 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė Atrankos išvadą dėl Poveikio aplinkai vertinimo Nr. 45/(PAV)-D2-1798, kad Zabieliškio regioninio sąvartyno plėtros aplinkai vertinimas neprivalomas. Pareiškėjas ir jo atstovė teismui nurodė, kad statybos darbai bus vykdomi tik pagal 2015 metais išduotą Statybos leidimą. Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kad buvo pradėta rengti poveikio aplinkai vertinimo programa. Atsakovas ir jo atstovas patvirtino, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas negavus poveikio aplinkai vertinimo programos institucijoje.

22.       Teismas atsižvelgė į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies, kuria rėmėsi atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą) nuostatomis. Teismas pabrėžė, kad nesant specialaus teisės akto, nustatančio atsisakymo nuo vertinimo procedūrų nagrinėjimo tvarkos, turi būti taikytinos bendrosios Viešojo administravimo įstatyme nustatytos nuostatos, numatančios administracinės procedūros iniciatoriaus teisę atsisakyti nuo jo inicijuotos administracinės procedūros (20 str. 1 d.). Svarbu ir ta, kad šiuo atveju iš esmės net ir nebuvo pradėta poveikio aplinkai vertinimo programos rengimo procedūra. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nevykdant poveikio aplinkai vertinimo programos rengimo procedūrų ir nepateikus poveikio aplinkai vertinimo programos atsakovui, pastarasis neturėjo jokio pagrindo priimti ginčijamo sprendimo, kuris iš esmės po 2018 m. birželio 30 d. stabdo vertinimo procedūrą (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 str. 5 d.), todėl atsakovo veiksmai yra neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui ir tai yra pagrindas sprendimą panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).

23.       Teismas taip pat akcentavo, kad ginčijamas sprendimas savo turiniu yra prieštaringas, iš esmės nemotyvuotas, dėl to laikytinas neatitinkančiu ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje 1 dalyje keliamų reikalavimų (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Sprendimas iš esmės grindžiamas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, kuri reglamentuoja atsakovo veiksmus poveikio aplinkai vertinimo programos rengimo procese, tačiau visiškai kitokie Sprendimo priėmimo motyvai yra išdėstyti 2018 m. balandžio 25 d. Aiškinamajame rašte, kuris yra neatskiriama ginčijamo Sprendimo dalis. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad vienintelis Sprendimo priėmimo pagrindas – 550 gyventojų kreipimasis dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros sustabdymo. Be to, Sprendime gyventojų (suinteresuotos visuomenės) kreipimasis jau nenurodomas kaip vienas iš Sprendimo priėmimo pagrindų. Aiškinamajame rašte nurodyti sprendimo priėmimo motyvai yra pernelyg bendro pobūdžio. Be to, 2018 m. balandžio 24 d. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narių prašyme dėl neeilinio tarybos posėdžio sušaukimo nurodyta, kad neeilinis posėdis reikalingas suformuoti politinei valiai, kuri turės būti pareikšta Kauno regiono atliekų tvarkymo centro dalininkų susirinkime ir nieko nekalbama apie poveikio aplinkai vertinimo procedūras bei poveikio aplinkai vertinimo programą. Savivaldybės tarybai tenka pareiga savo priimamus sprendimus motyvuoti tokia apimtimi, kiek to konkrečiu atveju reikalauja sprendžiamas klausimas. Iš skundžiamo savivaldybės tarybos Sprendimo motyvų negalima suprasti, kodėl nėra galimybės suderinti interesų, rasti kompromisų. Kompetentingos institucijos, priimdamos sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos, turi įvertinti visų suinteresuotų šalių interesus, tame tarpe ir visos šalies visuomenės interesus bei poreikius.

24.       Teismas taip pat pabrėžė, kad nėra jokio pagrindo išvadai, kad ginčijamu Sprendimu atsakovas panaikina 2015 m. išduotą Statybos leidimą ir užkerta kelią vykdyti statybos darbus pagal paminėtą Statybos leidimą. Statybos leidimo panaikinimo tvarka detalizuota Statybos įstatyme, o šiuo metu jokios procedūros dėl Statybos leidimo panaikinimo nėra vykdomos. Ši teismo išvada taikoma ir visiems iki Statybos leidimo išdavimo atsakovo priimtiems sprendimams. Dėl to šioje dalyje pareiškėjo ir jo atstovės argumentai atmesti kaip nepagrįsti (ABTĮ 56 str.).

25.       Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašoma priteisti 544,50 Eur suma už skundo parengimą ir 242 Eur suma už pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

III.

26.       Atsakovas Kėdainių rajono savivaldybė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

27.       Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas ir jo atstovė nurodė, kad po 2018 m. balandžio 10 d. Agentūros galutinės atrankos išvados Nr. (28.1)-A4-3383, jog poveikio aplinkai vertinimas privalomas, buvo nuspręsta atsisakyti įteisinti poveikio aplinkai vertinimo projekto sprendinių papildymus ir statybos darbus vykdyti pagal 2015 m. gegužės 18 d. Kėdainių rajono savivaldybės išduotą Statybos leidimą Nr. LNS-27-150518-00059. Tačiau pareiškėjas nepateikė savo, kaip juridinio asmens sprendimo ar rašto apie planuojamos veiklos atsisakymą nei atsakovui, nei teismui. Teismas neįvertino, ar pareiškėjas atsisakė planuojamos ūkinės veiklos, bei nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui. Atsakovas mano, kad pareiškėjo iniciatyva pradėjus poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir neatsisakius planuojamos ūkinės veiklos, atsakovas galėjo priimti Sprendimą.

28.       Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Sprendimas yra prieštaringas, nemotyvuotas. Atsakovo manymu, teismas nagrinėjo tik Sprendimą lydinčius dokumentus – sprendimo aiškinamojo rašto turinį, gyventojų kreipimąsi dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros sustabdymo, tačiau nevertino pačiame Sprendime nurodytų motyvų. Atsakovo teigimu, Sprendime pateikti konkretūs motyvai, kodėl nepritariama siūlomiems ūkinės veiklos konkretiems sprendiniams. Pažymi, kad Sprendime nurodyti motyvai net nebuvo ginčijami pareiškėjo, jų nevertino ir teismas.

29.       Atsakovo manymu, teismas turėjo ištirti ir įvertinti faktinę aplinkybę, kaip numatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme – ar planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybinės svarbos ekonominiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti, t. y. turėjo nustatyti ir vertinti, koks konkrečiai valstybinės svarbos projektas pripažintas teismo minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 780, ar šis projektas šiuo metu vykdomas ar įvykdytas, ar šiuo metu planuojama ūkinė veikla, sąvartyno plėtra apima valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą. Teismas apsiribojo formaliu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 780 galiojimo vertinimu.

30.       Atsakovas teigia, kad jis pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalį galėjo priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

31.       Pareiškėjas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

32.       Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės pakartoja aplinkybes ir argumentus, išdėstytus jo skunde ir pirmosios instancijos teismo sprendime. Papildomai pažymi, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pats pripažino, kad statybos leidimas, kuriuo pritarta sąvartyno plėtrai ir 2013 m. išvada negali būti ginčijama, nes praleisti skundo padavimo terminai bei statybos leidimą išdavusi institucija jo pati negali panaikinti. Pareiškėjo teigimu, Sprendimu atsakovas siekė ne tik uždrausti sąvartyno plėtrą pagal 2017 m. pareiškėjo projektą, kuris nebus vykdomas ir tai buvo žinoma atsakovui kaip vienam iš pareiškėjo dalininkų, bet ir pagal išduotą statybos leidimą.

33.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

34.       Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Mano, kad teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas ir pagrįstai nusprendė panaikinti Sprendimą.

35.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

36.       Pažymi, kad Sprendimas iš esmės grindžiamas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, tačiau visiškai kitokie sprendimo priėmimo motyvai išdėstyti 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo aiškinamajame rašte. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

37.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

38.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. TS-98, kuriuo buvo nuspręsta nepritarti Zabieliškio sąvartyno, esančio Zabieliškio kaime, Kėdainių rajone, plėtrai, teisėtumo ir pagrįstumo.

39.       Pirmosios instancijos teismas VŠĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro skundą patenkino, atsakovo Sprendimą panaikino.

40.       Atsakovas Kėdainių rajono savivaldybė apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentavo, kad teismo išvados nepagrįstos, nes pareiškėjas nepateikė savo, kaip juridinio asmens, sprendimo ar rašto apie planuojamos veiklos atsisakymą nei atsakovui, nei teismui; teismas neįvertino pačiame Sprendime nurodytų motyvų, netyrė, ar planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybinės svarbos ekonominiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti, apsiribojo  formaliu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 780 galiojimo vertinimu.

41.       Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į esminius bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme principus, pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne  pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.????Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams <...> (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015 ir kt.).??? Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat nesant ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, teisėjų kolegija plačiau pasisako tik dėl tų apeliacinio skundo argumentų, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo išvadas teisėjų kolegija papildo naujais motyvais.

42.       Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pagal kompetenciją priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti jis pats arba savivaldybės administracijos direktorius.

43.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri taikytina jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų <...>.

44.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad institucija, vykdanti viešąjį administravimą, gali teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, kuris suteikia teises tam tikriems subjektams, tačiau buvo priimtas pažeidžiant taikytinas teisės normas arba joms prieštarauja pagal savo turinį (neteisėtas administracinis aktas), tik jeigu tokia galimybė yra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose <...>. Taigi teisės pakeisti (panaikinti) savo priimtą sprendimą, nustačiusį asmenims teises (jų apimtį, ribas), suteikimas viešojo administravimo institucijai reikalauja įstatyminio reguliavimo.??? Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenumato. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje eA-290-602/2017, kt.).

45.       Atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės 2018 m. gegužės 2 d. Sprendime nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 punktu ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgiant į Kauno ir Vilniaus atliekas energijai gauti naudojančių įrenginių statybą, bei Kauno regiono atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane numatytų rūšiuojamojo atliekų surinkimo prie daugiabučių namų ir kitose viešose vietovėse sistemos plėtrą, taip rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemos individualiems namams plėtrą ir vykdant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008 m. lapkričio 19 d. Nr. 2008/98/EB „Dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas“ nustatytą atliekų prevencijos ir tvarkymo srities prioritetų eiliškumą, nusprendžiama nepritarti Zabieliškio sąvartyno, esančio Zabieliškio kaime, Kėdainių rajone, plėtrai.

46.       Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu savarankiškąja savivaldybių funkcija numatyta komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi įtvirtinta, kad jeigu iki programos patvirtinimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo programos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos, savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybinės svarbos ekonominiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama, per 3 darbo dienas, informuoja atsakingąją instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakingoji institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę aplinkos ministro nustatyta tvarka.

47.       Atsakovui, priėmusiam Sprendimą, kuriuo nepritarta sąvartyno plėtrai, tenka pareiga pagrįsti Sprendimo atitiktį teisės aktų reikalavimams bei nurodyti objektyvius faktus, kurie reikšmingi konkretaus sprendimo priėmimui, nes tik tokiu atveju Sprendimas gali būti laikomas motyvuotu, o savivaldybės diskrecija įgyvendinant savarankiškąją funkciją realizuota tinkamai. 

48.       Atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas sprendime apsiribojo išimtinai formaliu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 780 galiojimo vertinimu, nepagrįstas ir atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos išlygos dėl atvejų, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybinės svarbos ekonominiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti, kontekste, pakanka nustatyti aplinkybę, kad Sprendimas buvo priimtas galiojant Vyriausybės 2005 m. liepos 15 d. nutarimui Nr. 780, kuriuo Kauno regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektas buvo pripažintas turinčiu valstybinę svarbą, kad būtų konstatuotas jo neteisėtumas. Visgi pirmosios instancijos teismas neapsiribojo tokio fakto konstatavimu bei nagrinėjo ir kitas aplinkybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

49.       Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta tarybos teisė priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių siejama su planuojamos ūkinės veiklos programos pateikimu ir patvirtinimu, tačiau atsakovas yra pripažinęs, kad poveikio aplinkai vertinimo programa apskritai nebuvo jam pateikta, taigi nebuvo įstatyme nustatyto teisinio pagrindo priimti kokį nors sprendimą dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros galimybių pagal naują (papildytą ar atnaujintą) programą. Nagrinėjamu atveju apelianto nurodomos aplinkybės dėl to, kad pareiškėjas nepateikė savo, kaip juridinio asmens, sprendimo ar rašto apie planuojamos veiklos atsisakymą nei atsakovui, nei teismui, nevertintinos ir neturi teisinės reikšmės, nes poveikio aplinkai vertinimo programa apskritai nebuvo teikiama. 

50.       Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas turėjo teisę vykdyti Zabieliškio sąvartyno plėtrą pagal galiojantį Kėdainių rajono savivaldybės 2015 m. gegužės 18 d. išduotą Statybos leidimą Nr. LNS-27-150518-00059. Ginčijamu Sprendimu nebuvo teisinės galimybės esant galiojančiam Statybos leidimui spręsti dėl sąvartyno plėtros ribojimo pagal šį leidimą. Tai nepatenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi reglamentuojamus santykius, taigi savivaldybės taryba, priimdama sprendimą dėl sąvartyno plėtros stabdymo esant galiojančiam statybos leidimui peržengtų jai teisės aktais nustatytos diskrecijos ribas, nes ji neturi kompetencijos pati spręsti dėl statybos leidimo panaikinimo.

51.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo Sprendimo teisinis ir faktinis pagrindimas yra nenuoseklus ir kontraversiškas, keliantis pagrįstas abejones dėl juo siekiamų tikslų bei materialinių teisinių pasekmių. Pačiame Sprendime nurodyti priėmimo motyvai yra deklaratyvūs, niekaip nesusiję su pridedamu aiškinamuoju raštu, jo parengimo aplinkybėmis. Iš aiškinamojo rašto turinio akivaizdu, kad atsižvelgiant į Medėkšių, Zabieliškio, Liogailiškių kaimų gyventojų prašymus siekiama sustabdyti Zabieliškio sąvartyno plėtrą, tačiau nėra jokių duomenų, kokia tai plėtra –  2015 m. gegužės 18 d. išduoto Statybos leidimo Nr. LNS-27-150518-00059 pagrindu, ar plėtra pagal 2017 metais Kėdainių rajono savivaldybės administracijai pateiktą prašymą dėl Statybos leidimo pakeitimo su lydinčiais dokumentais planuojamai ūkinei veiklai, kuriai pagal Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. balandžio 10 d. priimtą galutinę atrankos išvadą Nr. (28.1)-A4-3383 yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas. Kaip jau buvo minėta, nei vienu, nei kitu atveju nebuvo teisinių nei faktinių pagrindų priimti sprendimą dėl sąvartyno plėtros stabdymo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo iš esmės nagrinėti aplinkybių ar planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybinės svarbos ekonominiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti, tai nepateko į bylos nagrinėjimo dalyką.

52.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė aktualias teisės normas ir teismų praktiką, sprendimą išsamiai motyvavo ir padarė pagrįstas išvadas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

53.       Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, pareiškėjas – priešinga ginčo šalis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimui patyrė 998,25 Eur išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad ginčas nėra itin sudėtingas, pareiškėjui ta pati advokatė atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde nebuvo iškelta naujų argumentų, kurie nebūtų buvę vertinti pirmosios instancijos teisme, vadovaudamasi teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2364-624/2016, kt.), prašomų atlyginti apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų dydį sumažina ir priteisia pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui viešajai įstaigai Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 500 (penkis šimtus) eurų advokato bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Gintaras Kryževičius

        Virginija Volskienė