Civilinė byla Nr. 2S-504-212/2010
Procesinio
sprendimo kategorija: 110.1; 122.4
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 8 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos
Mickevičiūtės,
kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Romualdo Januškos,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. atstovo
atskiruosius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutarčių
civilinėje byloje pagal R. R. ieškinį atsakovui E. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų
gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto
padalijimo, išvadą duodanti institucija Utenos rajono
savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius bei
atsakovo E. R. priešieškinį ieškovei R. R.
dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir dalyvavimo vaikų
auklėjime tvarkos patvirtinimo; institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono
savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius
n u s t a t ė:
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos
nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo,
išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir prašė pritaikyti
laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą
nepilnamečiams vaikams M. R. ir G. R. po
400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos;
2) areštuoti atsakovui priklausančius nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą,
pinigines lėšas esančius banko sąskaitose 153 192 Lt sumai.
Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 5 d.
nutartimi ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo vaikams patenkino iš dalies,
taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą
nepilnametei dukrai M. R. ir G. R. po
300 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienai kiekvieną mėnesį nuo šios nutarties
priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad ieškovė siekia
užtikrinti būtinas sąlygas nepilnametėms dukroms augti, vystytis ir lavintis,
atsakovas gera valia teikia išlaikymą dukroms po 200 Lt, taip pat dalinai yra
sutikęs, kad gali teikti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį. Todėl teismas
atsižvelgadamas į atsakovo atlyginimą, nustatė, kad jis gali teikti dukrų
išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį.
Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 5
d. nutartimi ieškovės prašymą dėl turto arešto atmetė. Nurodė, kad ieškovės
prašymas taikyti atsakovo turto areštą yra nepagrįstas, nes ieškovė nenurodė
aplinkybių, kurios patvirtintų kylančią realią grėsmę jos turtinio reikalavimo
įvykdymui, tokį reikalavimą patenkinus, todėl atmestinas.
Ieškovės atstovas atskiruoju skundu prašo
panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-05-05 nutartis ir klausimus išspręsti
iš esmės, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai M. R. ir G. R. po 400 Lt periodinėmis
išmokomis kiekvienai dukrai kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo; taikyti
laikinąsias apsaugos priemones – 152 192 Lt vertės atsakovo turto areštą. Mano,
jog tos aplinkybės, kad atsakovas teikė nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas
mėnesį po 200 Lt, neva duodavo maisto ir atsakovas nesutinka mokėti daugiau
kaip 300 Lt kas mėnesį vaikų išlaikymui, nėra svarbios ir jomis negali būti
vadovaujamasi nustatant nepilnamečiams vaikams laikino išlaikymo dydį bei
priimant teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad pagal formuojamą teismų
praktiką vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią
mėnesio algą, tačiau šią praktiką teimas netinkamai taikė, nes sumažino
ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydį iki 300 Lt, todėl nebus patenkinti
net minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad
ieškovė viena rūpinosi ir prižiūrėjo vaikus bei jų išlaikymui skiria žymiai
daugiau pinigų negu reikalauja iš atsakovo. Teismas netinkamai įvertino ir
ieškovės turtinę padėtį bei objektyvią galimybę teikti nepilnamečiams vaikams
laikiną išlaikymą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino vaikų išlaikymo,
atsižvelgė tik į atsakovo gaunamą darbo užmokestį, tačiau neatsižvelgė į tai,
kad atsakovas paveldėjo daug nekilnojamojo turto, turi sukaupęs indėlių bankų
sąskaitose 70 784 Lt sumai, gyvena neseniai suremontuotame name. Todėl
akivaizdu, kad atsakovas objektyviai gali teikti laikiną išlaikymą
nepilnametėms dukroms po 400 Lt. iki bus priimtas teismo sprendimas. Nurodo,
kad atsakovas nuo pat bylos iškėlimo teisme dienos slėpė, todėl darytina
išvada, kad atsakovas siekia, kad teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas
arba pasunkėtų. Remiantis teismų praktika, vienareikšmiškai pripžįstamas
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas, kai yra didelė ieškinio suma.
Ieškovės prašoma priteisti suma yra 152 192 Lt, laikytina labai didelė, todėl
yra pagrindas teigti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo
sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose
turi būti vadovaujamasi prioritetinių vaikų teisių apsaugos principais, t.y.
turi būti imamasi visų įmanomų priemonių siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų
teisę į išlaikymą. Nurodo, kad iš 152 192 Lt vertės atsakovo turto, kurį
prašoma areštuoti, 117 800 Lt vertės turto yra skirta nepilnamečių vaikų
išlaikymui, todėl atsakovo turtas turi būti areštuotas.
Atsiliepimo į atskiruosius skundus negauta.
Atskirieji skundai tenkintini
iš dalies, Utenos rajono apylinkės teismo 2010-05-05 nutartis dėl laikino
išlaikymo vaikams priteisimo, paliktina nepakeista, o 2010-05-05 nutartis dėl
turto arešto naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 p.,
3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo
pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties
negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Utenos rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama
byla dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos
nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo pagal R. R. ieškinį atsakovui E. R. ir atsakovo
priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir
dalyvavimo vaikų auklėjime tvarkos patvirtinimo. Ieškovė prašo priteisti iš
atsakovo M. R. ir G. R. išlaikymą iki
jų pilnametystės konkrečiomis pinigų sumomis: Miglei – 45 600 Lt, Gintarei – 68
400 Lt, o taip pat 3 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą ir 35 392 Lt sukauptų
indėlių (t. 1, b. l. 3-7, 74-75). Ieškovės prašymu teismas taikė laikinąsias
apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametėms
dukroms M. R. ir G. R. po 300 Lt
periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį, o ieškovės prašymą dėl
turto arešto atmetė (t. 2, b. l. 187-190). Ieškovė mano, kad teismas priteisė
per mažą laikiną išlaikymą vaikams, nes atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė,
turi daug nekilnojamojo turto, todėl gali skirti žymiai didesnę išlaikymo sumą.
Taip pat mano, kad ieškinio suma dėl vaikų išlaikymo yra didelė, todėl yra
būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 152 192 Lt vertės
atsakovo turtą.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės
argumentais dėl priteisto vaikams laikinojo išlaikymo. Utenos rajono apylinkės
teismas, priteisdamas laikinam vaikų išlaikymui po 300 Lt, nesprendė šalių
ginčo ir nuolatinio išlaikymo, o tik taikė laikinąsias apsaugos priemones, t.
y. 300 Lt išlaikymas skirtas tik laikinai, kol šalių ginčas bus išspręstas iš
esmės ir teismas priims sprendimą. Laikinosios apsaugos priemonės nėra
nuolatinio pobūdžio ir galioja tik iki tam tikro įstatyme nustatyto momento.
Taigi, priteista 300 Lt išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra pakankama
būtiniems vaikų poreikiams patenkinti.
Civilinė bylą pradedama ieškiniu ir baigiama
teismo sprendimu. Iki teismo sprendimo priėmimo praeina tam tikras laikas,
todėl įstatyme ir numatytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios apsaugo
ginčo objektą nuo atsakovo galimų nesąžiningų veiksmų, sunkinančių ar darančių
visai neįmanomą realų jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ir nors
laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių
gynybos būdai, tačiau jos padeda geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynybą.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali
imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo
įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir
esmę, būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik
tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais
(CPK 145 str. 2 d.). Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas
laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje
neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka
įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės
atsiradimo tikimybė.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl
turto arešto atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovė nenurodė aplinkybių,
patvirtinančių kylančią grėsmę jos turtinio reikalavimo įvykdymui. Teisėjų
kolegija nesutinka su šiais argumentais. Ieškovės reikalavimų dalis yra
turtinio pobūdžio ir jų suma yra 153 192 Lt ir tai yra gan didelė suma. Kaip
matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau turi
pakankamai turto, kuris gali užtikrinti ieškovės reikalavimus, jeigu jie bus
patenkinti. Be to, nagrinėjama byla yra šeimos byla ir joje sprendžiami
klausimai dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir šio išlaikymo įsiskolinimo, todėl
net nesant realios grėsmės turtinio reikalavimo įvykdymui, būtina imtis apsaugos
priemonių. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės prašymas taikyti laikinąsias
apsaugos priemones, areštuoti atsakovo turtą 153 192 Lt sumai yra pagrįstas ir
tenkintinas (CPK 145 str. 1 d. 1 p., 2 d. ).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1, 3 punktais
n u t a r i a:
Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d nutartį dėl
priteisto laikinojo išlaikymo vaikams palikti nepakeistą.
Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d nutartį netaikyti
laikinųjų apsaugos priemonių - turto arešto ir šį klausimą išspręsti iš esmės:
Areštuoti 153 192 Lt vertės
atsakovui E. R., a. k (duomenys
neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausantį kilnojamąjį
ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose,
uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti naudotis
tretiesiems asmenims.
Areštuotas pinigines lėšas perduoti saugoti kredito
įstaigai, kurioje tos lėšos yra.
Teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės
taikymo vykdyti skubiai.
Nutarties vykdymą pavesti antstolių kontorai,
kurią pagal galiojančius teisės aktus pasirenka ieškovė.
Pažeidus laikinąsias apsaugos priemones, kaltiems
asmenims gali būti skiriama iki 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda.
Teisėjai Zina
Mickevičiūtė
Laimantas
Misiūnas
Romualdas Januška