Administracinė byla Nr. eP-46-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02503-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 60.3.12

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. R. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-347-442/2019 pagal pareiškėjo M. R., atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiajai tarybai, Perelozų sentikių religinei bendruomenei, N. L. ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (8.3.46.)-7R-11395485 ir įpareigoti atsakovą per 30 dienų atstatyti duomenis Juridinių asmenų registre dėl asmens, kuris veikia Perelozų sentikių religinės bendruomenės vardu.

2.       Skunde pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai leido Juridinių asmenų registre pakeisti Perelozų sentikių religinės bendruomenės (toliau – ir Bendruomenė) pirmininko duomenis, t. y. vietoje pareiškėjo pirmininku nurodyti N. L.. Teisingumo ministerija nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pateiktu Bendruomenės 2016 m. kovo 16 d. visuotinio susirinkimo protokolu Nr. 16-01, nes jis yra fiktyvus ir suklastotas, kadangi susirinkime nedalyvavo nei Bendruomenės pirmininkas, nei jo pavaduotojas, nei tikrieji Bendruomenės nariai. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis Bendruomenės pirmininku buvo perrinktas 2015 m. vasario 15 d. vykusiame Bendruomenės visuotiniame susirinkime, todėl jo kadencija baigsis tik 2018 m. vasario 15 d. Teisingumo ministerijai pateiktas 2016 m. kovo 12 d. visuotinio susirinkimo protokolas neturi privalomų rekvizitų, be to, yra negaliojantis, kadangi susirinkime dalyvaujantys asmenys negalėjo priimti sprendimo dėl naujo Bendruomenės tarybos pirmininko.

3.       Atsakovas Teisingumo ministerija (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Paaiškino, kad jam buvo pateikti visi pagal teisės aktus reikiami dokumentai, todėl jis priėmė išvadą kreiptis į Juridinių asmenų registrą dėl Bendruomenės pirmininko pakeitimo. Priimdamas tokią išvadą, atsakovas atsižvelgė į skirtumus tarp Bendruomenės įstatų ir Lietuvos Sentikių Bažnyčios Statuto nuostatų, reglamentuojančių, kas gali būti Bendruomenės tarybos nariais, taip pat įvertino 2016 m. kovo 12 d. visuotiniame susirinkime dalyvavusių asmenų glaudžius ryšius su Perelozų sentikių bendruomene. Teisingumo ministerijai buvo pateikti skirtingi Bendruomenės narių susirinkimų protokolai, iš kurių negali būti nustatyta, kas iš tikrųjų yra Bendruomenės nariais, nes pateikiami prieštaringi duomenys, nepateikiami duomenys dėl Bendruomenės narių pasikeitimo. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas nusprendė, kad Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos pateikti duomenys apie susirinkime dalyvavusius asmenis yra teisingi.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą spręsti teismo nuožiūra.  Nurodė, kad, keisdamas duomenis Juridinių asmenų registre, vadovaujasi Teisingumo ministerijos pateikta išvada ir duomenimis ir jų teisingumo ar atitikties teisės aktų reikalavimams netikrina. Gavus Teisingumo ministerijos išvadą, 2016 m gegužės 23 d. Juridinių asmenų registre buvo pakeisti duomenys apie asmenį, galintį Bendrijos vardu sudaryti sandorius.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Perelozų sentikių religinė bendruomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skundas yra visiškai nepagrįstas. Visuotinis susirinkimas, vykęs 2016 m. kovo 12 d., buvo teisėtas, nes jame dalyvavo Bendruomenės nariai. Pareiškėjo pateiktas Bendruomenės narių sąrašas sudarytas išimtinai iš jo šeimos narių ir giminaičių, nesančių Perelozų bendruomenės parapijiečiais, todėl negali būti pripažintas teisingu.

6.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos sentikių Bažnyčia atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Teisingumo ministerija tinkamai išnagrinėjo jo pateiktą pranešimą ir, neperžengdama savo kompetencijos ribų, priėmė teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Priimdama ginčijamą sprendimą, Teisingumo ministerija vadovavosi Lietuvos sentikių bažnyčios statuto (toliau – ir Statutas) nuostatomis, taip pat atsižvelgė į glaudžius visuotiniame susirinkime dalyvavusių narių ryšius su Bendruomene. Pareiškėjo, kaip Bendrijos pirmininko kadencija yra pasibaigusi. Pareiškėjo išrinkimo Bendruomenės pirmininku 2009 m. vasario 15 d. susirinkime Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba nėra patvirtinusi, kaip to reikalauja Statuto 3.14.15 punkto nuostatos.

II.

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo M. R. skundą tenkino iš dalies ir panaikino Teisingumo ministerijos 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (8.3.46.)-7R-11395485. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.  

8.       Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 3, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 38.4 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1R-275 patvirtinto Dokumentų, pateikiamų Teisingumo ministerijai steigiant religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti juridinius asmenis, filialus ar atstovybes, keičiant jų įstatus ar juos atitinkančius dokumentus ir registro duomenis, išbraukiant juos iš Juridinių asmenų registro, sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 5 punktu. 

9.       Teismas įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą ir nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, konstatavo, kad Teisingumo ministerija peržengė teisės aktuose jai nustatytos kompetencijos ribas, nes ėmėsi vertinti Bendruomenės įstatų atitiktį aukštesnės teisinės galios teisės aktams, imperatyvias Statuto nuostatas aiškino plečiamai, nurodydama, kad nebūtina nustatyti, ar visuotiniame Bendruomenės narių susirinkime dalyvavo ir sprendimą dėl Bendruomenės pirmininko priėmė asmenys, turintys tam teisę. Teismas nurodė, kad Perelozų religinė bendruomenė yra juridinio asmens teises turinti tradicinė Lietuvoje veikianti religinė bendruomenė, priklausanti Lietuvos sentikių Bažnyčios religinei bendrijai. Vidaus gyvenimo taisyklės ir santykiai tarp bendruomenių ir Lietuvos sentikių Bažnyčios institucijų, jų kompetencija apibrėžta Statute. Atlikęs teisinį vertinimą, teismas konstatavo, kad Bendruomenės narys jos pirmininku tampa tik tuomet, kai tai patvirtina Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba. Esant prieštaringiems duomenims apie Bendruomenės narius, teismo vertinimu, turėtų būti vadovaujamasi steigiant Bendruomenę Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiajai tarybai pateiktais duomenimis, nes pagal Statuto 8.4 punkto reikalavimus, steigiama bendruomenė be steigiamojo susirinkimo protokolo turėjo pateikti savo narių sąrašą.

10.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti Teisingumo ministerijos 2016 m. gegužės 23 d. išvadą Nr. (8.3.46.)-7R-11395485, nes ji priimta viršijant įgaliojimus, prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Kita vertus, teismas neturi pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą, t. y. Juridinių asmenų registre atstatyti senus duomenis apie tai, koks asmuo, veikia Perelozų sentikių religinės bendruomenės vardu. Remdamasis Statute nustatytu teisiniu reguliavimu, teismas nustatė, kad pareiškėjo, kaip Bendruomenės pirmininko, įgaliojimai pasibaigė 2012 m. vasario 15 d., nes 2012 m. vasario 15 d. ir 2015 m. vasario 15 d. Visuotinio bendruomenės narių susirinkime priimtas sprendimas dėl Bendruomenės pirmininko nebuvo patvirtintas Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos. Vadinasi, nuo 2012 m. vasario 16 d. pareiškėjas nėra Bendruomenės pirmininkas, todėl tokie duomenys negali būti nurodyti Juridinių asmenų registre. 

III.

11.       Pareiškėjas M. R. apeliaciniame skunde prašė pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo dalį dėl Teisingumo ministerijos sprendimo Nr. (8.3.46)-7R-11395485 panaikinimo ir patenkinti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Teisingumo ministeriją pagal teisės aktų reikalavimus, tai yra per 30 dienų, atstatyti Juridinių asmenų registre iki pakeitimų Perelozų sentikių religinės bendruomenės registravimo duomenis dėl asmens, veikiančio Bendruomenės vardu.

12.       Apeliaciniame skunde nurodė, kad Bendruomenė yra savarankiška organizacinė struktūra, turinti savo įstatus, valdymo organus, priklausanti tradicinei sentikių konfesijai ir turi visus juridinio asmens požymius. Bendruomenė savo veikloje privalo vadovautis tik savo įstatais. Tik aukščiausias Bendruomenės valdymo organas – Visuotinis Bendruomenės narių susirinkimas, veikiantis šio juridinio asmens vardu, balsų dauguma gali tvirtinti ar atleisti Bendruomenės pirmininką. Teisingumo ministerija negalėjo remtis kartu su 2016 m. kovo 16 d. Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos pirmininko neteisėtu ir nesuderintu su Bendruomenės pareiškimu pateiktu 2016 m. kovo 12 d. Perelozų sentikių religinės bendruomenės narių visuotinio susirinkimo protokolu Nr. 16-01, kadangi jis yra fiktyvus ir suklastotas.

13.       Teigė, jog pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo padarė išvadą, kad Perelozų religinė bendruomenė, kaip juridinio asmens teises turinti tradicinė Lietuvoje veikianti religinė bendruomenė, priklauso Lietuvos sentikių Bažnyčios religinei bendrijai, o jos vidaus gyvenimo taisyklės ir santykiai tarp bendruomenių ir Lietuvos sentikių Bažnyčios institucijų bei kompetencija apibrėžta Statute. Be to, teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, jog: 1) Bendruomenė turi vadovautis Statuto bei Bendruomenės įstatų reikalavimais ir šie du aktai taikytini kartu; 2) teisę rinkti Bendruomenės pirmininką turi tik Visuotinis bendruomenės narių, patvirtintų Tarybos sprendimu, susirinkimas, o Bendruomenės narys jos pirmininku tampa tik tuomet, kai tai patvirtina Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba.

14.       Lietuvoje tiek tradicinių, tiek netradicinių bažnyčių bei religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma įstatymu. Įstatymu yra įtvirtinta, jog religinė bendruomenė, kuri siekia įgyvendinti tos pačios religijos tikslus, gali egzistuoti savarankiškai, neįeinant į atitinkamos religinės bendruomenės ar bendrijos sudėtį. Teismas be jokio pagrindo prilygino Bendruomenę prie Lietuvos sentikių Bažnyčios kažkokio padalinio, įeinančio į Lietuvos sentikių Bažnyčios bendrijos sudėtį. Bendruomenė turi Įstatus, kuriais ir vadovaujasi savo veikloje. Statutas yra vidinis Lietuvos sentikių Bažnyčios organizavimo dokumentas, privalomas religinėms sentikių bendruomenėms, kurios yra Lietuvos sentikių Bažnyčios, kaip religinės bendrijos, narės, tačiau kuris negali būti taikomas Bendruomenei, kuri nėra įstojusi į religinę bendriją ir nėra sudariusi bendros vadovybės su ja. Bendruomenė, būdama savarankišku juridiniu asmeniu, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais, savo įstatais, kanonais bei kitais vidaus dokumentais, reikšmingais sentikių konfesijai (Bendruomenės įstatų 1.6 p.). 

15.       Teigė, jog teismas turėjo konstatuoti, kad privalu vadovautis tikrojo Bendruomenės pirmininko, tai yra pareiškėjo pateiktu Bendruomenės narių sąrašu. 2012 m. vasario 15 d. ir 2015 m. vasario 15 d. vykę Visuotinis Bendruomenės narių susirinkimai, vadovaudamiesi Bendruomenės įstatų nustatyta tvarka, išrinko Bendruomenės pirmininką M. R.. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti pirmininko rinkimai prieštaravo įstatų ar teisės aktų nuostatoms. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturėjo jokio pagrindo teigti, jog senesni duomenys apie Bendruomenės pirmininką negali būti atstatyti Juridinių asmenų registre.

16.       Atsakovas Teisingumo ministerija apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo dalį, kuria skundas buvo tenkintas, ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

17.       Apeliaciniame skunde pažymėjo, kad religinės bendruomenės ar bendrijos teisinius santykius su pasaulietiniais subjektais, nepriklausančiais religinei hierarchinei ar institucinei struktūrai (tuo pačiu – ir su valstybės valdžios institucijomis), reglamentuoja ne kanonai ar statutai, o valstybės institucijų priimti teisės aktai. Religinės bendruomenės vadovas savo įgaliojimus bažnytinės teisės prasme įgyja nuo jo išrinkimo/paskyrimo dienos, o vadovo duomenų įtraukimas į Juridinių asmenų registrą (toliau – ir Registras) iš esmės yra skirtas tik suteikti jam teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, kurie reglamentuojami valstybės priimtais įstatymais ir kitais teisės aktais. Teisingumo ministerija, gavusi tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ar bendrijos dokumentus, surašo prašymą ir išvadą, kad tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ar bendrijos duomenų pakeitimus įtraukti į Registrą galima, ir perduoda prašymą ir išvadą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Ši išvada surašoma (arba atsisakoma ją surašyti) atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. Būdama tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų duomenų teikėja, Teisingumo ministerija atsako už Registrui teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą. Pažymėjo, jog priešingai nei teigė pirmosios instancijos teismas, Teisingumo ministerija, būdama atsakinga už Registrui teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą, privalo patikrinti, ar religinės bendruomenės ar bendrijos pateikti dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus. 

18.       Nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad Teisingumo ministerija, priimdama sprendimus dėl religinės bendruomenės ar bendrijos duomenų pakeitimo įtraukimo į Registrą, privalo analizuoti bažnytinės teisės aktus, todėl teismo išvada, kad Teisingumo ministerija peržengė teisės aktuose nustatytas kompetencijos ribas, yra neteisinga. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Teisingumo ministerijoje buvo gauti du skirtingi Bendruomenės narių sąrašai, kuriuose nurodyti asmenys nesutampa. Teismas visiškai nesiaiškino aplinkybės, kad toks narių sąrašas, tikėtina, apskritai neegzistuoja. 

19.       Nustačiusi akivaizdžius pareiškėjo pateiktų dokumentų neatitikimus, Teisingumo ministerija, būdama atsakinga už Registrui teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą, negalėjo remtis neteisingais ar neaiškiais duomenimis, todėl priimdama skundžiamą išvadą, pagrįstai rėmėsi tik Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos pateiktais duomenimis ir pripažino, jog 2016 m. kovo 12 d. susirinkime dalyvavę Bendruomenės nariai nauju bendruomenės pirmininku išrinko N. L..

20.       Vilniaus apygardos administracinis teismas, panaikinęs Teisingumo ministerijos išvadą, tačiau netenkinęs išvestinio skundo reikalavimo Registre atkurti ankstesnius duomenis M. R. teisę veikti Bendruomenės vardu, sukūrė teisiškai nepagrįstą ir neįmanomą situaciją – paliko Bendruomenę, kaip juridinį asmenį, be valdymo organo.

21.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba apeliaciniame skunde prašė pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo dalį, kiek tai susiję su Teisingumo ministerijos 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. (8.3.46)-7R-11395485 panaikinimu, ir skundą atmesti. 

22.       Apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas, konstatuodamas, kad Teisingumo ministerijos išvada prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, konkrečiai nenurodė nei vieno teisės akto, kuriam ginčijama išvada prieštarautų. Jokiuose teisės aktuose nenurodoma, kad Teisingumo ministerija turėtų tikrinti Bendruomenės visuotiniame susirinkime dalyvavusių asmenų narystę ar tapatybę, o apsiribojama kompetentingos vadovybės sprendimu, patvirtinančiu Registro duomenų pakeitimų teisėtumą. Tokiu kompetentingos vadovybės sprendimu yra Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos sprendimas. Teisingumo ministerija turi teisę tik formaliai patikrinti, ar jai buvo pateikti visi Registro duomenims pateikti reikiami dokumentai ir, ar jie tikri. 

23.       Teismas peržengė tradicinės bažnyčios apsaugos konstitucines ribas ir tuo išreiškė teisminės valdžios nepripažinimą tradicinės sentikių religinės bendrijos valdymo organui – Aukščiausiajai tarybai, kuri yra sentikių religinis centras ir vienintelė įgaliota institucija santykiuose su valstybe.

24.       Teismas nepagrįstai apribojo teisėtai išrinkto bendruomenės pirmininko N. L. teisnumą ir veiksnumą. Be to, teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, turėjo spręsti, ar atsakovas pažeidė pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus. Teismas, pagrįstai pripažinęs, kad pareiškėjas nebeturi Bendruomenės pirmininko statuso jau nuo 2012 m. vasario 16 d., jam nepateikus jokių įrodymų, kad Bendruomenės 2016 m. kovo 16 d. visuotinio susirinkimo sprendimas nuginčytas bažnytinės (kanoninės) teisės ar įstatymų nustatyta tvarka, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas nėra viešojo intereso gynimo subjektas, turėjo skundą visiškai atmesti.

25.       Atsakovas Teisingumo ministerija prisidėjo prie Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos apeliacinio skundo ir prašė jį tenkinti, nurodydamas, kad atsakovo apeliacinio skundo dalykas iš esmės sutampa su Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos apeliacinio skundo dalyku.

26.       Pareiškėjas atsiliepime į Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą prašė atmesti apeliacinį skundą.

27.       Pareiškėjas dar kartą nurodė, kad Statutas yra vidinis Lietuvos sentikių Bažnyčios organizavimo dokumentas, privalomas religinėms sentikių bendruomenėms, kurios yra Lietuvos sentikių Bažnyčios, kaip religinės bendrijos, narės, tačiau kuris negali būti taikomas Bendruomenei, kuri nėra įstojusi į religinę bendriją ir nėra sudariusi bendros vadovybės su ja. Bendruomenė, būdama savarankišku juridiniu asmeniu, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais, savo įstatais, kanonais bei kitais vidaus dokumentais, reikšmingais sentikių konfesijai, nei vienas iš šių dokumentų nenumato, kad Bendruomenės pirmininko kandidatūra, jo rinkimo rezultatai turi būti suderinti su Lietuvos sentikių Bažnyčia ir/arba Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąja taryba. Tokiu būdu teismas pagrįstai konstatavo, jog sprendimas dėl naujo Bendruomenės pirmininko buvo priimtas nekompetentingo organo ir teisingai nurodė, kad iš naujo nagrinėjant Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausios tarybos prašymą dėl duomenų pakeitimo, Teisingumo ministerija turi tirti Bendruomenės 2016 m. kovo 12 d. visuotinio narių susirinkimo teisėtumo klausimą, nes būtent Teisingumo ministerija yra atsakinga už į Registrą registruoti teikiamų duomenų teisingumą.

28.       Pareiškėjas atsiliepime į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Pareiškėjas iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir atsakovo apeliacinio skundo atsiliepime bei savo apeliaciniame skunde.

29.       Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindimas kitokiais motyvais nei nurodė apeliacinį skundą pateikęs asmuo, pats savaime nerodo atitinkamo teisinio intereso skųsti teismo sprendimo motyvus buvimo. Tiesiogines pasekmes byloje dalyvaujantiems asmenims sukelia būtent rezoliucinė, o ne motyvuojamoji teismo sprendimo dalis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde daro visiškai nepagrįstą išvadą, kad būtina vadovautis jo pateiktais Bendruomenės narių sąrašais. Tiek skundžiamoje išvadoje, tiek Teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą yra detaliai išanalizuoti visi pareiškėjo pateiktų narių sąrašų trūkumai. Pareiškėjui nepaaiškinus konstatuotų neatitikimų priežasties ir nepašalinus šių trūkumų, nėra jokio pagrindo remtis akivaizdžiai neteisingais duomenimis. 

30.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba atsiliepime į pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Aukščiausiosios Tarybos apeliacinį skundą patenkinti.

31.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į pareiškėjo, atsakovo bei Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos apeliacinius skundus prašo apeliacinių skundų pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.

IV.

32.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, atsakovo Teisingumo ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos apeliacinius skundus patenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Pareiškėjo M. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą“. 

33.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos sentikių Bažnyčia yra tradicinė religinė bendrija, į kurios sudėtį įeina Perelozų sentikių religinė bendruomenė. Pagrindinis Lietuvos sentikių Bažnyčios veiklą bei organizacinę struktūrą nustatantis bažnytinės teisės dokumentas yra Lietuvos sentikių Bažnyčios Statutas.  

34.       Teisingumo ministerija, vertindama tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės prašymą ir dokumentus, kurių pagrindu yra prašoma įtraukti į Juridinių asmenų registrą pasikeitusius duomenis, visų pirma, privalo laikytis konstitucinių principų, nustatančių valstybės ir religinių organizacijų santykius.

35.       Nagrinėjamu atveju, atsakovas, pateikdamas išvadą Juridinių asmenų registro tvarkytojui dėl duomenų apie Bendruomenės pirmininką pakeitimo, privalėjo tik formaliai patikrinti ar prašymą dėl Registro duomenų pakeitimo pagal Statutą pasirašė kompetentinga vadovybė, ar kompetentingas organas išrinko (patvirtino) Bendruomenės pirmininką, ar yra pateikti kiti reikalingi dokumentai.

36.       Teismas nustatė, jog pagal Statuto normas tik Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba yra kompetentinga teikti Teisingumo ministerijai pranešimus dėl bendruomenės duomenų įtraukimo į Registrą. Ji tvirtina bendruomenės pirmininkus, kuriuos renka visuotinis bendruomenės narių susirinkimas.

37.       Teisėjų kolegijos nuomone, formaliuoju aspektu įvertinus Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos atsakovui pateiktą pranešimą ir pridėtus dokumentus dėl duomenų pakeitimų įtraukimo į Registrą, darytina išvada, jog pagal Statutą pranešimas yra pasirašytas kompetentingos vadovybės, o pridėti dokumentai formaliai patvirtina, kad naujasis Bendruomenės pirmininkas N. L. buvo išrinktas ir patvirtintas pagal Statutą kompetentingų Lietuvos Sentikių Bažnyčios vidinę organizacinę struktūrą sudarančių institucijų.

38.       Pareiškėjo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodytos aplinkybės, kad jis Bendruomenės pirmininku buvo perrinktas 2015 m. vasario 15 d. vykusiame Bendruomenės visuotiniame susirinkime, teismas nelaikė reikšminga duomenų pakeitimų įtraukimui į Registrą, nes pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog šį jo išrinkimą Bendruomenės pirmininku būtų patvirtinusi Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba.

39.       Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog Bendruomenės 2016 m. kovo 16 d. visuotinio susirinkimo protokolas Nr. 16-01 yra fiktyvus ir suklastotas, kadangi susirinkime nedalyvavo nei Bendruomenės pirmininkas, nei jo pavaduotojas, nei tikrieji Bendruomenės nariai, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas šiuo skundo pagrindu iš esmės kelia ginčą dėl institucinės Lietuvos sentikių Bažnyčios vidinės struktūros formavimo, tačiau Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad Lietuvos sentikių Bažnyčia bei į jos sudėtį įeinančios bendruomenės turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti pagal Statutą bei bendruomenių įstatus. Narystės Bendruomenėje klausimai, Bendruomenės pirmininko rinkimas, kitų Bendruomenės organizacinės struktūros institucijų sudarymas yra Lietuvos sentikių Bažnyčios (tradicinės religinės bendrijos) vidaus gyvenimo klausimai. Nagrinėjamo ginčo kontekste, pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl narystės Bendruomenėje tikrumo, dėl Bendruomenės pirmininko išrinkimo tvarkos, nustatytos Statute ir Bendruomenės įstatuose, laikymosi teisinis vertinimas, atliktas valstybės institucijos (šiuo atveju atsakovo ar teismo) neatitiktų konstitucinio valstybės nesikišimo į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus gyvenimą principo, pažeistų Lietuvos sentikių Bažnyčios vidinio gyvenimo autonomijos bei laisvo organizacinės struktūros nustatymo teisę. Todėl teisėjų kolegija dėl paminėtų pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepasisakė.

V.

40.       Pareiškėjas M. R. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo.

41.       Prašyme pareiškėjas tvirtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą nukrypo nuo savo jau suformuotos praktikos analogiškose bylose ir tai turėjo įtakos priimant neteisėtą nutartį. Faktinių aplinkybių netinkamas įvertinimas lėmė netinkamą nurodytų materialės teisės normų taikymą ir tai įtakojo neteisėto apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimą. Pareiškėjo nuomone, šioje proceso stadijoje būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiajai tarybai vykdyti bet kokius veiksmus nukreiptus į Perelozų sentikių religinės bendruomenės turto, dokumentacijos, įskaitant bet neapsiribuojant steigimo, buhalterinės apskaitos dokumentų, antspaudo paėmimą iki prašymo išnagrinėjimo.

42.       Pareiškėjo įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, jog pagal Statuto normas tik Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba yra kompetentinga teikti Teisingumo ministerijai pranešimus dėl bendruomenės duomenų įtraukimą į Registrą. 

43.       Prašyme, kaip ir prieš tai teikiamuose teismams procesiniuose dokumentuose, pareiškėjas nurodo, jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė yra savarankiškas juridinis asmuo, niekada neįėjęs į Lietuvos sentikių Bažnyčios sudėtį ir nėra jos sudėtine dalimi. Bendruomenė nėra padavusi jokio rašytinio prašymo dėl įstojimo į Lietuvos sentikių Bažnyčią. Byloje nėra jokių Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos protokolų, kurie patvirtintų priėmimo į narius faktą. Nėra aišku nuo kada Bendruomenė yra Lietuvos sentikių Bažnyčios kaip religinės bendruomenės narė. Šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba 2003 metais savo sprendimu nutarė įforminti juridinio asmens teises Bendruomenei, įregistravus ją savo registre, apribojant juridinio asmens teisnumą.

44.       Pareiškėjas teigia, jog Bendruomenė kreipėsi į Lietuvos sentikių Bažnyčią 2012 m. balandžio 19 d. ir prašė pateikti atsakymą, nuo kurios datos Bendruomenė tapo Lietuvos sentikių Bažnyčios kaip religinės bendrijos nare. Atsakymo Bendruomenė negavo nei iš Teisingumo ministerijos, nei iš Lietuvos Sentikių Bažnyčios. O tai reiškia, kad jos atžvilgiu negali būti taikomas Lietuvos sentikių Bažnyčios Statutas.

45.       Nurodo, jog įstatymu yra įtvirtinta, jog religinė bendruomenė, kuri siekia įgyvendinti tos pačios religijos tikslus, gali egzistuoti savarankiškai, neįeinant į atitinkamos religinės bendruomenės ar bendrijos sudėtį. Tradicinės religinės bendruomenės yra išskiriamos iš kitų religinių bendruomenių, nes jos laikytinos juridiniais asmenimis pačios savaime dėl savo buvimo tokiomis, o tai reiškia, kad ir vienos iš Įstatymu pripažintų tradicinių religinių bendruomenių – sentikių religinės organizacijos, kurių būklė valstybėje nustatoma įstatymu, turi teisę laisvai organizuotis ir vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai ir tam nėra būtinas, kito juridinio asmens, tokio, kaip pavyzdžiui, Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba, sutikimas.

46. Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, ignoravo savo jau suformuotą praktiką analogiškose bylose. Skunde pareiškėjas minėjo Ukmergės sentikių religinę bendruomenę, kurios savarankiškumą ir nepriklausomybę nuo Lietuvos sentikių Bažnyčios dar 2005 metais konstatavo Lietuvos vyriausias administracinis teismas, nurodęs, jog šios bendruomenės organizacinis vieningumas, kuris pasireiškia vidine struktūra ir šios struktūros dalių sujungimu į vieną visumą, reiškia, kad tik šios bendruomenės valdymo organai gali atlikti bendruomenei kaip juridiniam asmeniui teisiškai reikšmingus ar privalomus veiksmus arba šios bendruomenės vardu minėtus veiksmus gali atlikti bendruomenės įgalioti asmenys, o Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba tokių įgalinimų neturi.

47. Pareiškėjo nuomone, ypatingą reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui turi ir dar viena aplinkybė. Rytų sentikių Cerkvė, kuriai priklauso Lietuvos sentikių Bažnyčia ir Perelozų sentikių religinė bendruomenė neturi dvasinės hierarchijos, teisių perimamumo. Lietuvos sentikių Bažnyčia, kaip bendrija, buvo įsteigta tik 2002 metais, kai tuo metu Perelozų sentikių religinė bendruomenė buvo įkurtą jau XVIII amžiuje, Perelazų kaime, Jonavos rajone.

48. Pareiškėjas nurodo, kad Perelozų sentikių religinė bendruomenė turėjo ir turi juridinio asmens teises, tai yra juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą, tiek iki Lietuvos sentikių Bažnyčios įregistravimo tiek ir po to. Bendruomenė turi jai priklausantį nekilnojamąjį turtą pastatytą dar 1694 metais. Bendruomenė turi Įstatus, kuriais ir vadovaujasi savo veikloje. Tai, kad Įstatų nuostatų formuluotės, struktūra panašūs į Statuto, dar nereiškia, kad Bendruomenė priklauso Lietuvos sentikių Bažnyčiai. Nėra aišku, remiantis kokiais duomenimis teismas nustatė, kad „Bendruomenė turi vadovautis Statuto reikalavimais“. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog Bendruomenė 2010 m. vasario 14 d. priėmė savarankiškus Įstatus ir juos 2010 m. kovo 17 d. įregistravo.

49. Pareiškėjas pažymi, kad Statutas yra vidinis Lietuvos sentikių Bažnyčios organizavimo dokumentas, privalomas religinėms sentikių bendruomenėms, kurios yra Lietuvos Sentikių Bažnyčios, kaip religinės bendrijos, narės, tačiau kuris negali būti taikomas Bendruomenei, kuri nėra įstojusi į religinę bendriją ir nėra sudariusi bendros vadovybės su ja. Pareiškėjas, būdamas savarankišku juridiniu asmeniu, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais, savo Įstatais, kanonais bei kitais vidaus dokumentais, reikšmingais sentikių konfesijai, nė vienas iš šių dokumentų nenumato, kad Bendruomenės pirmininko kandidatūra, jo rinkimo rezultatai turi būti suderinti su Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąja taryba.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo prašymu ir prašo jį atmesti.

51. Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, jog pareiškėjas prašyme nenurodo, kokias esmines materialiosios teisės normas pažeidė teismas nagrinėdamas administracinę bylą.

52. Pažymi, jog pareiškėjas savo prašyme, klaidingai interpretuodamas faktines aplinkybes, ginčija Perelozų sentikių religinės bendruomenės priklausomybę Lietuvos sentikių Bažnyčiai, nurodydamas neegzistuojančią Rytų sentikių cerkvę. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra išnagrinėtos bylos, iš kurių matyti, kaip pareiškėjas bandė atsiriboti nuo Lietuvos sentikių Bažnyčios ir sukurti Lietuvos sentikiams svetimą darinį, taip vadinamą „Rytų sentikių cerkvės, neturinčios dvasinės hierarchijos, Perelazų sentikių religinę bendruomenę“, prisidengiant tikrosios Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo keitimu.

53. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš ankstesnių M. R. inicijuotų administracinių bylų matyti, kad pareiškėjas savo skunduose taip pat aiškino, kad jo bendruomenė yra visiškai savarankiškas juridinis asmuo, nepriklausantis Lietuvos sentikių Bažnyčiai ir neprivalantis vadovautis Bažnyčios Statutu, o tik savo Įstatais. Visos bylos buvo pralaimėtos.

54. Nurodo, kad Perelozų sentikių religinė bendruomenė buvo įregistruota Juridinių asmenų registre Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos prašymu ir jos priklausomybė vienintelei Lietuvoje esančiai tradicinei sentikių religinei bendrijai ne kartą patvirtinta teismų sprendimais.

55. Pažymi, kad visų bažnyčių ir religinių organizacijų santykiai su valstybe reguliuojami įstatymais. Kaip matyti iš prašymo turinio, pareiškėjas teikia teisės normų išaiškinimą, esant visiškai kitoms faktinėms aplinkybėms, negu nustatytos ginčo byloje. Be abejo, tuo atveju, jeigu religinė bendruomenė neįeina į Bažnyčios (bendrijos) sudėtį, jai netaikomi Bažnyčios kanoniniai teisės aktai (pvz. Statutas), tačiau tai neturi nieko bendro su Perelozų sentikių religine bendruomene, kuri yra Lietuvos sentikių Bažnyčios sudėtinė dalis. Pareiškėjas nenurodė jokių materialiosios teisės normų, kurias teismas būtų netinkamai aiškinęs ar taikęs esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

56. Teigia, jog pareiškėjas remiasi Ukmergės sentikių religinės bendruomenės iškelta administracine byla ir 2005 m. spalio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties ištraukomis, kurios ginčo faktinės aplinkybės yra visiškai kitos. Minėtoje byloje kilo ginčas tarp Ukmergės sentikių religinės bendruomenės ir Teisingumo ministerijos, kuri, nesant bendruomenės sprendimo, remdamasi tik Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos prašymu, pakeitė šios bendruomenės duomenis Juridinių asmenų registre ir Registracijos pažymėjimą atidavė ne bendruomenės pirmininkui, o Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiajai tarybai.

57. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse buvo labiau išplėtota praktika ir pasisakyta apie Bažnyčios kanoninių teisės aktų galią į jos sudėtį įeinančioms bendruomenėms. 

58. Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba visiškai nesutinka dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu proceso atnaujinimo byloje.

59. Atsakovas Teisingumo ministerija, pateikė atsiliepimą dėl prašymo atnaujinti procesą, kuriame nurodė, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra pagrįstas.

60. Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia teisės normų analize bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėje byloje A15-1494/2005. Atsakovo manymu, pareiškėjo pateiktas teisės normų išdėstymas ir jų interpretavimas nagrinėjamos bylos atveju neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir nerodo esant pagrindo proceso atnaujinimui administracinėje byloje. Pastebi, kad tarp Teisingumo ministerijos ir sentikių bendruomenių ir bendrijos buvo labai daug teisinių ginčų, kuriose buvo nustatyti priešingi faktai pareiškėjo teikiamiems. 

61. Pažymi, kad Teisingumo ministerija visuomet nuosekliai pripažino, kad Perelozų sentikių religinė bendruomenė priklauso Lietuvos sentikių Bažnyčiai.

62. Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos sentikių Bažnyčios Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir jos pirmininkas N. L. nesutinka su pareiškėjo prašymu dėl proceso atnaujinimo ir prašo jį atmesti.

63. Teigia, jog M. R. piktnaudžiauja jam įstatymo suteiktomis teisėmis rašyti skundus ne tik į teismus, bet ir kitas valstybės institucijas, visokiomis priemonėmis kovoja dėl Perelozų sentikių religinės bendruomenės pirmininko pareigų. 

64. Pažymi, jog Teisingumo ministerija, rengdama išvadą dėl bendruomenės pirmininko duomenų pakeitimo Juridinių asmenų registre, teisingai atsižvelgė į Sentikių Bažnyčios Statuto normas, kurios yra privalomos į Bažnyčios sudėtį įeinančioms bendruomenėms.

65. Nesutinka su pareiškėjo motyvais, grindžiančiais bylos atnaujinimo pagrindus. Pareiškėjas pasirinko tokią savo taktiką, apgaulingai tvirtindamas, kad Perelozų sentikių religinė bendruomenė neįeina į Lietuvos sentikių Bažnyčios sudėtį, todėl jos atžvilgiu negali būti taikomas Bažnyčios Statutas. Tai visiška netiesa. Perelozų sentikių religinė bendruomenė, tradiciškai priklausanti Sentikių Bažnyčiai, veikė nuo senų senovės, o 2003 metais Bažnyčios Aukščiausioji taryba, siekdama teisiškai sutvarkyti visas savo bendruomenes, inicijavo ir šios bendruomenės juridinio asmens teisių įforminimą.

66. Trečiajam suinteresuotam asmeniui nesuprantama, kaip teismo nutartis šioje byloje gali prieštarauti teismų praktikai, kai visi teismai, nagrinėję ginčus, susijusius su Perelozų sentikių religine bendruomene, nustatė, kad bendruomenė yra Lietuvos sentikių bažnyčios sudėtinė dalis. Atitinkamai ir buvo aiškinamos teisės normos bei atsižvelgiama į Bažnyčios Statutą.

67. Nurodė, jog prieštarauja reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui, nes tai visiškai paralyžuotų bendruomenės veiklą ir pažeistų konstitucines teises savarankiškai tvarkytis pagal savo kanonus ir statutus.

68. Perelozų sentikių religinė bendruomenė, atstovaujama Bendruomenės tarybos narės, Bendruomenės revizorės S. N., taip pat pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, tačiau nesuformulavo savo pozicijos dėl pareiškėjo keliamo klausimo. Atsiliepime kartojo teismo jau aptartus faktus, pareiškėjo skundo motyvus.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI.

69. Byloje nagrinėjama, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-347-442/2019.

70. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-102/2014, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu. Iš prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, kad procesą pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti ir ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintu pagrindu.

71. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., 2009 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-119/2009, 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010), ir jo įtaką priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-6/2012, 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-48-438/2018). Teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-27-520/2019).

72. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tvirtina, jog ginčą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, jog Perelozų sentikių bendrija nepriklauso Lietuvos sentikių Bažnyčiai, todėl nebuvo galima vadovautis Statutu, priimant sprendimą dėl Bendrijos pirmininko pakeitimo. Pastebėtina, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikiami tapatūs argumentai, kuriais jau buvo grindžiamas pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui ir apeliacinis skundas. Pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas visus pateikiamus argumentus išnagrinėjo ir jų analize grindė savo sprendimų motyvus. Pareiškėjas, nagrinėjamu atveju nesutikdamas su aptartais teismo motyvais, iš esmės siekia, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, tačiau ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė.  

73. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.

74. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba kad teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-35-556/2018, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-14-492/2019). Vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodoma, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bei 160 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtintas reikalavimas prie prašymo atnaujinti procesą pridėti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiančius įrodymus, laikytina, kad būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais – nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-2/2010, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-52-146/2016).

75. Nagrinėjamame prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas nurodo vieną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kuri 2005 m. buvo priimta nagrinėjant ginčą tarp Teisingumo ministerijos ir Ukmergės sentikių religinės bendruomenės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje A15-1494/2005). Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties turinį, pažymi, kad nurodytoje nutartyje išnagrinėtos faktinės aplinkybės yra netapačios. Pareiškėjo nurodomoje byloje nagrinėjamos kitos faktinės aplinkybės, todėl, atsižvelgiant į anksčiau pateiktus išaiškinimus, prašymas šiuo aspektu laikytinas nepagrįstu. Taigi, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju buvo nukrypta nuo suformuotos administracinių teismų praktikos.

76. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą netenkinamas, kadangi pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o administracinės bylos užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai.

77. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė egzistuojant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir / ar 12 punkte nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų, todėl jo prašymas atnaujinti procesą netenkinamas.

78. Nenustačius ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, pareiškėjo prašymui atnaujinti procesą tenkinti, nėra pagrindo nagrinėti ir pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. R. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-347-442/2019 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-347-442/2019 pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiajai tarybai, Perelozų sentikių religinei bendruomenei, N. L. ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė