Baudžiamoji byla Nr. 1-2119-1034/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20983-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,
sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,
dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei,
kaltinamajam J. P. (J. P.), jo gynėjui advokatui A. Č.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas:
1. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 5 MGL dydžio bauda. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi bauda pakeista į 2 paras arešto;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 120 MGL dydžio bauda;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos daugiau nei 7 paroms, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu,
n u s t a t ė :
J. P. 2020 m. gegužės 31 d., apie 00.57 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,74 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais J. P. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. P. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad tą dieną buvo kažkiek išgėręs vyno, buvo išėjęs iki giminių ir paskambino žmona, jog name prakiuro vamzdis. Jis, bandydamas gelbėti būstą, sėdo už vairo ir nuvažiavo iki namų. Važiavo į namus, kurie yra už kokių 400-500 metrų, važiavo iš (duomenys neskelbtini). Alkoholį vartoja labai retai, atrodė, kad yra blaivus, jog važiavo normaliai. Su pareigūnais nesusikalbėjo, nes jis sakė, kad nori bent minutei pakliūti namo, jog užsuktų prakiurusį vamzdį, o pareigūnai sulaikant panaudojo elektrošoką bei dujas. Automobilis, kuriuo važiavo priklauso pažįstamam, kuris nežinojo, kad jis vairuos, nežinojo, kad yra išgėręs. Teisės vairuoti neturi, yra turėjęs, bet prarado prieš 8-9 metus. Nežinojo, ar automobilis draustas, anksčiau kelis kartus vairavo be teisės vairuoti transporto priemones. Jo pajamos apie 2500 Eur į mėnesį. Gailisi dėl įvykio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. P. parodė, kad 2020 m. gegužės 31 d., apie pietus, namuose išgėrė vyno, kiek tiksliai pasakyti negali, po ko nuėjo pas gimines, tuo metu alkoholio nevartojo. Apie vidurnaktį jam skubiai reikėjo grįžti namo, kadangi katilinėje prakiuro vamzdis. Todėl paprašė R. M. paskolinti minėtą automobilį nuvažiuoti namo. Šis jam automobilį paskolino, jam bevažiuojant namo jį sustabdė policijos pareigūnai, kur jam buvo nustatytas 1,74 prom. girtumas. Dėl šio įvykio labai gailisi (b. l. 45-46, 54-55, 61-63).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. (A. Š.) parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Patrulių Rinktinėje. 2020 m. gegužės 31 d., apie 00.57 val., kartu su vyriausiuoju patruliu O. G. patruliuojant (duomenys neskelbtini), jis pastebėjo automobilį „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris labai keistai manevravo, vingiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą. Todėl, kilus įtarimui, kad galimai automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, jie pradėjo jį persekioti, siekiant patikrinti vairuotojo būseną dėl apsvaigimo nuo alkoholio. Automobilį persekiojo įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garso signalą, tačiau automobilio vairuotojas ilgą laiką nestojo. Bet vėliau, privažiavęs maždaug ties adresu (duomenys neskelbtini), automobilis „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo. Ir jis pamatė, kaip automobilio vairuotojas pro langą ar pro praviras duris išmetė automobilio raktelius (vėliau šiuos raktelius jie rado ir paėmė). Jis kartu su porininku sustojo savo tarnybiniu automobiliu prie pat automobilio vairuotojo durų taip, kad vairuotojas negalėtų išlipti. Tuomet, jis pavažiavo kiek į priekį ir kartu su porininku išlipę iš savo tarnybinio automobilio pribėgo prie automobilio „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atidarė šio automobilio duris bei išlaipino jį vairavusį asmenį. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo J. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo šio asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, jis negalėjo aiškiai dėstyti savo minčių, koordinacija buvo sutrikusi. Automobilyje daugiau jokių kitų asmenų nebuvo. Kuomet, asmuo buvo išlaipintas, jis pasidarė agresyvus, jam bandant uždėti antrankius, asmuo pradėjo stumdytis ir ištrūkęs pradėjo bėgti į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą. Todėl vyr. patrulis O. G. prieš jį panaudojo ašarines dujas, tačiau asmuo bėgo toliau. Vėliau O. G. persekiodamas asmenį panaudojo prieš jį elektroimpulsinį prietaisą „taser“, tačiau dėl kažkokių priežasčių, prietaisas nesuveikė, todėl, jis panaudojo savąjį elektroimpulsinį prietaisą „taser“, po šio panaudojimo, asmuo bėgdamas suklupo, atsigulė ant žemės ir buvo sulaikytas. Faktinis jo sulaikymo laikas buvo 01.20 val. Po to, kai asmuo buvo sulaikytas, jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. J. P. pirmuoju alkotesterio tikrinimu, t. y. 2020 m. gegužės 31 d., 02.31 val., buvo nustatytas 1,76 prom. neblaivumas, antruoju alkotesterio patikrinimu, t. y. 02.59 val., jam buvo nustatytas 1,74 prom. neblaivumas. Taip pat patikrinus per CDB paaiškėjo, kad J. P. neturi teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, nes teisė yra atimta bei automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Atliekant automobilio apžiūrą, jo viduje buvo aptikta daug tuščios taros alkoholio butelių ir kitų tarų (b. l. 22-23).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. J. P. yra jo pažįstamas. 2020 m. gegužės 31 d. jis paprašė paskolinti minėtą automobilį darbo reikalais. Paskolinus automobilį net nenutuokė, jog šis gali vairuoti būdamas neblaivus, taip pat nežinojo, jog jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, todėl ir paskolino savo automobilį (b. l. 26-27).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo T. S. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2020 m. gegužės 31 d., apie 0.57 val., patruliuojant, kartu su vyriausiuoju patruliu O. G. tarnybiniu automobiliu, (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas automobilis „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. P., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas važiavo vingiuodamas po visą kelią. Automobilis buvo persekiojamas ir sustabdytas (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojui buvo patikrintas neblaivumas ir buvo nustatyta, kad pirmuoju alkotesterio patikrinimu, t. y. 02.31 val., J. P. buvo nustatytas 1,76 prom., neblaivumas. Antruoju alkotesterio tikrinimu, 02.59 val., jam buvo nustatytas 1,74 prom. neblaivumas. Tokiais savo veiksmais automobilio „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas vairavo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, o būtent, J. P. vairavo automobilį „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilių neblaivumas (b. l. 3).
Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. R. (b. l. 20).
Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. A. R. pardavė R. M. automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Mercedes Benz CLK Coupe 320 Elegance“, 1998 m., kaina Lietuvoje su PVM – 2190 Eur (b. l. 15).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad J. P. 2020 m. gegužės 31 d., 02.31 val., nustatytas 1,76 prom. girtumo laipsnis, o 02.59 val. – 1,74 prom. girtumo laipsnis. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 65).
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismo vertinimu, J. P. kaltė padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis J. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. Š., R. M. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, kita rašytinė bylos medžiaga.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog J. P. 2020 m. gegužės 31 d., apie 00.57 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,74 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. P. – anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu (b. l. 88-89), administracine tvarka baustas, ne kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 75-87), vedęs, turi nepilnametį vaiką (b. l. 104), vykdo individualią veiklą (b. l. 110), duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.
Taigi J. P., jau būdamas teistas ir vis dar probuojamas, toliau daro nusikalstamas veikas, t. y. anksčiau skirtos bausmės ir poveikio priemonės jam nebuvo veiksmingos, jo elgesio nepakeitė. Teismas įvertinęs visas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, konstatuoja, kad paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam J. P. skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Teismas sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis. Vadovaudamasis pirmiau aptartomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina bausmė artima sankcijoje nustatytam jos vidurkiui.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
J. P. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas atidėtas 3 metams. Taigi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu turi būti subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant nauju nuosprendžiu skiriamos bausmės dalį, ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 1 mėnesiui.
Teismas taip pat pažymi ir tai, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija). BK 182 straipsnio 2 dalyje bei BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nepatenka į nurodytus BK skyrius, todėl yra sąlygos spręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo.
Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą aktuali BK 75 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nuteistojo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, jis vykdo individualią veiklą, turi nepilnametį vaiką, nusikalstama veika žala nepadaryta, nuteistasis pripažino padaręs nusikaltimą, yra baustas administracine tvarka ir ne kartą už KET pažeidimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus kaltinamajam paskirtos bausmės terminą, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti iš dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidedamas, nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktuose. Teismo vertinimu, būtent tokios kaltinamajam J. P. skiriamos laisvės atėmimo bausmės ir jos atlikimo dalinis atidėjimas padės pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį.
J. P. BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 31 d., 01.20 val. iki 2020 m. gegužės 31 d., 11.29 val. (b. l. 39-40, 50). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.
Kaltinamajam J. P. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
J. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, kai tokios teisės neturėjo. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. P. pripažino, kad anksčiau turėjo teisę vairuoti transporto priemones, tačiau praradęs šią teisę jos nesusigrąžino nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad laikino teisės netekimo vairuoti transporto priemones faktas (taip pat tai, kad asmuo niekada tokios teisės nėra įgijęs) neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. P. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,74 promilės etilo alkoholio koncentracija, teisė vairuoti transporto priemones jam jau buvo atimta, todėl jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė, nustatant jos dydį, didesnį už įstatymo numatytą vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 4 metams.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Byloje nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika kaltinamajam nepriklauso (b. l. 20, 28). Tai nustatyta iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos, pirkimo-pardavimo sutarties, liudytojo bei paties kaltinamojo parodymų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas ne dėl minėto automobilio konfiskavimo, o jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Įstatymas numato privalomą turto konfiskavimą tais atvejais, kai asmeniui skiriama bausmė. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo J. P. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo J. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, be to, aptariamą nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, t. y. elgdamasis abejingai įstatymų reikalavimams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Nagrinėjamu atveju aktualaus automobilio kaina nustatyta 2190 Eur su PVM (b. l. 15), ji neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. P. 40 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme, prie šios bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, ir paskirti J. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, J. P. iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustatyti, jog J. P. privalo nedelsiant atlikti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos namuose, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant J. P.: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gegužės 31 d., 01.20 val. iki 2020 m. gegužės 31 d., 11.29 val.
Bausmės pradžią J. P. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš J. P. valstybės naudai automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 2190 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt eurų).
J. P. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Ramūnas Keidūnas