Baudžiamoji byla Nr.1-6-824/2013

                                                                      (Proceso Nr. 1-69-1-00071-2012-0)

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.2.4.5.; 2.3.6.

(S)

KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 14 d.

Kretinga

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokurorams Irmantui Valužiui, Danutei Rudienei, nukentėjusiajai L. Ž., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1962-12-22, Šilalės r. sav., lietuvis,  Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojamas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas: 2001-11-15 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 310 str. 1 d., 16 str. 2 d., 310 str. 1 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, 250 Lt dydžio bauda, 200 Lt vertės turto konfiskavimas. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2002-12-05 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo bausmės, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, 

n u s t a t ė:

J. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2012-01-28 apie 20:00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo sugyventine L. Ž. metu, bendranuomininkų A. B. ir R. K. akivaizdoje, spyrė L. Ž. koja ne mažiau vieno karto į jos dešinės kojos blauzdą, dėl ko jai nustatyta dešinės blauzdos potrauminė hematoma. Tokiu būdu J. J. nukentėjusiajai L. Ž. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012-01-28 apie 11 val. jis būdamas blaivus grįžo namo, adresu Pervažos g. 4, Kretinga, kur gyvena su sugyventine L. Ž.. Namuose pamatė girtaujančius nuomininkus A. B., jo sugyventinę Reginą ir L. Ž.. Visi buvo neblaivūs. L. Ž. pamačiusi jį, ėmė jo prašyti pinigų, sakė norinti nusipirkti dar butelį degtinės. Jis jai atsakęs, jog pinigų neturi. Tada ji supykusi puolė prie jo ir nučiupusi už jo striukės apykaklės, ėmė ją plėšyti, draskyti, suplėšė jo striukę bei megztinį, kuriais tą dieną vilkėjo. Dėl tokio jos elgesio įpykęs, spyrė jai vieną kartą į koją ir išėjo iš namų. Minėtus drabužius, t.y. striukę ir megztinį, jis nėra išsaugojęs, yra išmetęs. Kai grįžo namo, L. Ž. skundėsi jam dėl to, kad jai įspyrė skauda koją.

Nukentėjusioji L. Ž. parodė, kad jog ji yra J. J. sugyventinė. Kartu su jais gyveno bendranuomininkai R. K. ir A. B.. 2012-01-28 apie 20.00 val. į jų namus, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo jos sugyventinis J. J.. Minėtą vakarą ji sėdėjo kartu su bendranuomininkais R. K. ir A. B. virtuvėje, prie stalo ir šventė gerdami alkoholinius gėrimus. Ji J. J. paprašė grąžinti paskolintus 50 litų. Jam nedavus pinigų ji prašė jų piktai ir dėl to įvyko konfliktas, kurio pasėkoje kaltinamasis jai į blauzdą ne mažiau 5 kartus ir tai viską matė R. K. ir A. B., kurie jau kartu nebegyvena. Dėl minėto įvykio ji nei į medikus, nei į policiją nesikreipė, nes nemanė tai esant būtina kadangi jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, kuris kaip tikėjosi, greitai praeis savaime. Praėjus kelioms dienoms po minėto įvykio, kojos skausmas nepraėjo, ant dešinės kojos blauzdos susiformavo guzas, todėl 2012-02-06 ji kreipėsi į medikus. Gydytojams pamelavo, kad ją suspardė chuliganai, tačiau nustačius jai rimtą sužalojimą, ji policijos pareigūnams pranešė apie įvykį nurodydama teisingas jo aplinkybes. Ji už vaistus kojos gydymui sumokėjo iš viso 200 litų, todėl reiškia šioje byloje civilinį ieškinį J. J. 200 litų sumai ir prašo priteisti. J. J. jos atsiprašė, ji jam atleido ir jie kartu gyvena.

L. R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012-01-28 apie 20 val., į jų bendrą butą, kurį nuomojosi kartu su A. B., L. Ž. ir J. J., esantį (duomenys neskelbtini)., grįžo neblaivus L. Ž. sugyventinis J. J.. Kad jis yra neblaivus, suprato iš jo akių. Tuo metu ji, A. B. ir L. Ž. sėdėjo virtuvėje prie stalo ir šventė gerdami alkoholinius gėrimus. L. Ž. pradėjo prašyti J. J. duoti pinigų buteliui nusipirkti. J. J. nedavė jai pinigų ir tada tarp jo ir L. Ž. prasidėjo žodinis konfliktas, jie susistumdė ir J. J. spyrė į L. Ž. dešinę blauzdą. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji patvirtino, kad jie teisingi, t. y. J. J. L. Ž. spyrė kelis kartus į nukentėjusiosios dešinę blauzdą, o dėl pasimetimo ir išsigandimo nepamena kiek tiksliai kartų. Po įvykio J. J. išėjo iš namų ir negrįžo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2012-03-07 specialisto išvadoje Nr. G 464/12 (03) konstatuota, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje L. Ž. konstatuota dešinės blauzdos potrauminė hematoma. Kadangi tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra konkretizuota kokio dydžio, formos yra hematoma, todėl galima tik tikėtinai nurodyti, kad hematoma galėjo susidaryti dėl trauminio poveikio į dešinės blauzdos išorinę pusę kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamais daiktais ar įrankiais. Tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nepakanka objektyvių duomenų, įgalinančių pasisakyti apie kraujosruvos patyrimo laiką. Specialistas neatmeta galimybės, kad sužalojimas galėjo įvykti užduotyje nurodytu, nustatytu ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotu laiku. Specialistas nurodo, jog hematoma dešinėje blauzdoje galėjo būti padaryta ne mažiau vieno kontaktinio smūginio poveikio pasekoje kietu buku daiktu ar įrankiu. L. Ž. kraujosruva dešinėje blauzdoje sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl sužalojimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpyje. (b. l. 15-16)

Kaltinamasis J. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu pripažino iš dalies, parodė, kad nukentėjusiajai spyrė į dešinę blauzdą tik vieną kartą. Nors šiems parodymams prieštaravo nukentėjusioji L. Ž. ir liudytoja R. K., teigdamos, kad smūgių buvo suduota daugiau nei vienas, o L. Ž. teisme kategoriškai teigė, kad jai kaltinamasis spyrė ne mažiau penkių kartų, šie jų parodymai vertintini kritiškai, nes teismas turi pagrindo netikėti nukentėjusiosios L. Ž.. Liudytojos R. K. parodymais dalyje dėl suduotų smūgių daugėto. Visų pirma specialisto išvada patvirtino, kad hematoma dešinėje blauzdoje galėjo būti padaryta ne mažiau vieno kontaktinio smūginio poveikio pasekoje kietu buku daiktu ar įrankiu, kai specialistui buvo pateikti bylos duomenys, kad L. Ž. buvo spirta ne mažiau  trijų kartų. Šios aplinkybės rodo, kad specialistas neturėjo pakankamai duomenų, kad būtų galima daryti pagrįstą tyrimo išvadą, jo L. Ž. buvo spirta daugiau nei tris ar penkis kartus. Taip po gi įvertinus tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos parodymus duotus teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu darytina išvada, kad jie nėra tiek nuoseklūs apie visas įvykio aplinkybes, kad būtų galima laikyti juos visiškai patikimais ir jais pilnai vadovautis, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio nagrinėjimo metu jos ne visas nusikaltimo padarymo aplinkybes nurodė vienodai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji 2012-02-20 pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi praėjus mėnesiui laiko, kur nurodė, kad kiek kartų J. J. spyrė jai pasakyti negali, nes nepamena, bet spyrė daugiau nei du kartus (b. l. 2). Nukentėjusioji 2012-02-20 apklausos metu iš vis nenurodė spyrių skaičiaus, tik parodė, kad ją spardė, o 2012-03-12 apklausos metu parodė, kad nepamena kiek kartų spyrė, tačiau ne mažiau penkių, bei parodė, kad ji ir jos bendranuomininkai buvo blaivūs ir alkoholinių gėrimų nevartojo, kai teismo posėdžio metu tiek kaltinamais, tiek pati nukentėjusioji ir liudytoja parodė, kad nukentėjusioji  kartu su liudytojais gėrė alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivūs. Nukentėjusioji ir liudytoja R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek apklausta teisme nurodė skirtingą konflikto priežastį. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir liudytoja R. K. parodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad J. J. nukentėjusiajai priekaištavo dėl telefoninių skambučių ir reikalavo grąžinti mobilaus ryšio telefoną kai teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad konfliktas įvyko dėl to, kad J. J. nukentėjusiajai negrąžino 50 litų skolos bei kad kaltinamasi nedavė nukentėjusiajai pinigų pirkti alkoholinių gėrimų. Priežasties, dėl kurios nukentėjusioji ir liudytoja keitė savo parodymus, nenurodė. Įvertinus visus surinktus byloje įrodymus, tiek kaltinamojo nuoseklius parodymus apie suduotą smūgių skaičių, tiek nukentėjusiosios ir liudytojos vis keičiamus parodymus bei specialisto išvados pateiktus duomenis, darytina išvada, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad J. J. nukentėjusiajai spyrė ne mažiau penkių kartų į blauzdą. Visos abejonės, kurios nepašalintos įstatymo nustatyta tvarka yra traktuojamos kaltinamojo naudai, o duomenų, kad nukentėjusiajai L. Ž. kaltinamasis J. J. spyrė ne mažiau vieno karto į dešinę blauzdą yra pakankamai, todėl iš keistina kaltinimo formuluotė dėl suduotų smūgių skaičiaus, nustatant, kad nukentėjusiajai L. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas spiriant jai ne mažiau vieną kartą į dešinę blauzdą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje konstatuoti nukentėjusiosios L. Ž. kūno sužalojimai, todėl neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo įvykti nurodytu ir medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku, bei tai, kad hematoma dešinėje blauzdoje galėjo būti padaryta ne mažiau vieno kontaktinio smūgio poveikio pasekoje kietu buku daiktu ar įrankiu, sužalojimų lokalizacija patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymus apie nusikaltimo aplinkybes.

Tai, kad smurtas buvo naudojamas patvirtino nukentėjusioji ir liudytoja, o tokio smurto pasėkoje padarytą nukentėjusiajai sužalojimą, patvirtino specialisto išvada. Kaltinamojo J. J. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis J. J. tarpusavio konflikto metu su sugyventine L. Ž., spyrė jai ne mažiau vieno karto į dešinę blauzdą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė L. Ž. sveikatą. Akivaizdu, kad tarp kaltinamojo veikos ir nukentėjusiosios patirto sužalojimo yra priežastinis ryšys. J. J. naudodamas fizinę jėgą, ne mažiau vieno karto spirdamas, taip pat suvokdamas, kad būdamas vyru yra fiziškai stipresnis už pastarąją, numatė, kad dėl to gali būti padaryti sužalojimai nukentėjusiajai, suprato tokių veiksmų pavojingumą, kad elgiasi nusikalstamai, numatė, jog gali padaryti žalą L. Ž. sveikatai, ir nors padarytų sveikatos sutrikdymų nekonkretizavo ir jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Todėl pagal subjektyvųjį kriterijų J. J. nusikaltimą padarė netiesiogine, nekonkretizuota tyčia. Nusikalstamos veikos padariniai – L. Ž. nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį. Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad J. J. nusikalstamą vieką padarė būdamas neblaivus, nes nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Vien nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, apie kaltinamojo neblaivumą (neblaivumo nustatymas pagal akis), nėra pakankamas pagrindas teigti, kad jis nusikalto būdamas neblaivus, o pats kaltinamasis tai neigia. Kitų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių apie jo girtumą nėra.

BAUSMĖS SKYRIMO MOTYVAI

Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nes kaip nurodė kaltinamasis  su nukentėjusiąja susitaikė, jis jos atsiprašė, pasižadėjo ateityje taip nesielgti, gyvena kartu ir iš jo elgesio teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad jo atsiprašymas buvo nuoširdus. Kaltinamajam akte, nurodyta J. J. nusikalstamą veiką sunkinanti aplinkybė, tai, kad jis nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis pats neigia nusikalstamą veiką daręs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nurodė, kad namo grįžo po darbo būdamas blaivus ir įvykio metu buvo blaivus. Liudytoja teisme parodė, kad kaltinamais buvo neblaivus ir apie jo neblaivumą sprendė iš jo akių. Tačiau teismo nustatyta, kad tiek nukentėjusioji tiek liudytoja įvykio metu buvo neblaivios, ką jos patvirtino pačios bei kaltinamasis. Kitų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių apie jo girtumą ir tai, kad J. J. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nėra, todėl ši aplinkybė kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenustatyta ir nepripažintina.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį J. J., teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą - jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str. 3 d.), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – nusikalstama veika padaryta žmogaus sveikatai, į kaltės formą – nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia, į kaltinamojo asmenybę – J. J., priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitose neįrašytas (b. l. 54), anksčiau teistas 1 kartą, teistumas išnykęs. Dirba, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį. Nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido, pati po įvykio pasikvietė kaltinamąjį vėl gyventi kartu. Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sukeltas pasekmes – nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, padaryta materialinė žala neatlyginta. Teismas daro išvadą, kad J. J. skirtina laisvės apribojimo bausmė, savo trukme mažesnė už veiką, kurios padarymu kaltinamas J. J., bausmės dydžio vidurkį. Kitos rūšies bausmės neatitiktų LR BK 41 str. 2 d. bausmės paskirčiai, kadangi pagal LR BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. J. J. teistumas išnykęs, todėl jis laikomas pirmą kartą teisiamu.

Kaltinamajam J. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui paskelbus, panaikintina, nes jos paskyrimas yra praradęs prasmę, kadangi kaltinamasi ir nukentėjusioji susitaikė ir jau daugiau kaip pusę metų gyvena kartu.

MOTYVAI, PAGRINDŽIANTYS SPRENDIMĄ DĖL NUSIKALSTAMOMIS VEIKOMIS PADARYTOS ŽALOS ATLYGINIMO

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos  apsaugos ministerijos byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 2247,04 Lt yra pagrįstas ir priteistinas iš kaltinamojo J. J..

Dėl kaltinamojo J. J. nusikalstamos veikos buvo sužalota L. Ž.. Jos sveikatos priežiūros išlaidos -2247,04 Lt buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kaltinamasis J. J., teismo posėdžio metu parodė, kad sutinka su gydymo išlaidų priteisimu, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas.

Nukentėjusioji L. Ž. byloje pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam J. J. ir prašė priteisti 200 Lt turtinės žalos atlyginimo. L. Ž. reiškia 200,00 Lt ieškinį dėl patirtų gydymo išlaidų. Nurodo, kad dėl J. J. nusikalstamos veikos ji buvo nesunkiai sužalota, gydymui pirko vaistus, tačiau neturi pateikti vaistų įsigijimo kvitų (b. l. 18) bei neturi patvirtinančių dokumentų jų visų reikalingumui. Nustatyta, kad dėl kaltinamojo J. J. nusikalstamos veikos L. Ž. buvo nesunkiai sužalota, gydėsi ligoninėje. Vėliau gydėsi namuose. Jos sveikatos sutrikdymas yra susijęs su ilgalaikiais liekamaisiais reiškiniais. L. Ž. neišsaugojo gydymo (vaistų įsigijimo) išlaidas patvirtinančių dokumentų, ir jos nurodyto dydžio išlaidos, atsižvelgiant į sužalojimų sunkumą ir gydymo trukmę, mažintinos atsižvelgiant į protingumo ir proporcingumo kriterijus. Civilinis ieškinys turtinei žalai dėl patirtų išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies ir mažintinas iki 100,00 Lt.

Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi  teismas,

n u s p r e n d ė

J. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bausmės laikotarpiu būti namuose, bei neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Civilinį ieškinį dėl 2247,04 Lt gydymo išlaidų priteisti iš J. J. civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nukentėjusiosios L. Ž. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti J. J. 100,00 Lt turtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje L. Ž. civilinį ieškinį atmesti.

J. J. paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui paskelbus, panaikinti. 

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui paduodant skundą bylą nagrinėjusiame teisme.

Teisėja                                                                                    Diana Navickienė