Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.2.6.6.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atominiai butai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-34165-465/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas NPC“ ieškinį atsakovei UAB „Atominiai butai“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

0       I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Mano Būstas NPC“, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Atominiai butai“ 12 384,55 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas 2020 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai.

2.       Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį patikslinusi prašo panaikinti 2020 m. gegužės 6 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovės teigimu, sprendimui už akių priimti nebuvo įstatyme numatyto pagrindo, sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko turi būti peržiūrimas. Atsakovė nurodo, kad iš atsakovės pareikalauta sumokėti už daugiabučio namo stogo remonto darbų atlikimą, tačiau minėti darbai buvo atlikti ir užbaigti tuomet, kai atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos darbų atlikimo ir užbaigimo metu priklausė kitam savininkui. Pareiga apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas tenka bendraturčiams, todėl šiuo atveju, pareiga apmokėti stogo remonto darbus tenka buvusiam savininkui, o ne atsakovei.

3.       Atsakovė paaiškino, kad per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, kadangi tik tuomet, kai gavo antstolio išduotą vykdomąjį raštą, sužinojo apie ieškovės kreipimąsi į teismą. Atsakovė nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškinio kopijos ir kiti procesiniai dokumentai jai būtų įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Atsakovė ieškovei buvo pateikusi pretenziją dėl atsakovės atžvilgiu priskaičiuotų sumų, tačiau ieškovė į minėta pretenziją iki šiol neatsakė ir ieškinyje neatskleidė pretenzijos pateikimo fakto.

4.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo su pareiškimu nesutiko, prašė jį laikyti nepagrįstu ir atmesti, taip pat priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pabrėžė, atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovės teigimu, atsakovė pirkimo – pardavimo sutartimi įgijusi nuosavybę, įgijo pareigą mokėti už atliktus stogo remonto darbus. Ieškovė pažymi, kad ieškinys teismui buvo pateiktas 2020 m. sausio 15 d., o atsakovė pretenziją pateiktą tik 2020 m. kovo 2 d., todėl ieškovė objektyviai negalėjo atskleisti šio fakto ieškinyje.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas nustatė, jog 2020 m. gegužės 6 d. sprendimą už akių teismas priėmė nustatęs sąlygas, įtvirtintas CPK 285 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nustatė, kad teismas atsakovei procesinius dokumentu bandė įteikti 2020 m. vasario 11 d. atsakovės registruotos buveinės (duomenys neskelbtini) adresu, 2020 m. vasario 25 d. atsakovės vadovui T. P. adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 12 d. atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) adresu, 2020 m. balandžio 6 d. pakartotinai atsakovės buveinės adresu. Visais nurodytais adresais dokumentų įteikti nepavyko, kadangi gavėjas per siuntos saugojimo terminą jų neatsiėmė pašte. 2020 m. balandžio 6 d. siųstu lydraščiu atsakovės buveinės adresu, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, nepavykus įteikti procesinių dokumentų nustatyta tvarka, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad vien atsakovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė procesinių dokumentų negauna buveinės adresu esant byloje nustatyta tvarka patvirtintam dokumentui įteikimui nesuponuoja išvados, kad procesiniai dokumentai negalėjo būti įteikti ir savaime nepreziumuoja buvus neteisėtą įteikimo procedūrą. Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nereiškė prašymų terminą pratęsti ar atnaujinti, nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių, todėl teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių.

7.       Teismas taip pat nustatė, kad skolos laikotarpis yra nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y., laikotarpis, kuomet atsakovei nuosavybės teise butas jau priklausė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Teismas sprendė, kad atsakovei kilo pareiga padengti mokesčius, susijusius su bendrąja daline nuosavybe už laikotarpį, kai butas nuosavybės teise priklausė atsakovei, todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos, susidariusios už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. teismo vertinimu, yra pagrįstas.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Atskiruoju skundu atsakovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2020 m. gegužės 6 d. priimtą sprendimą už akių atsakovės atžvilgiu bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Atsakovė fiziškai ir faktiškai procesinių dokumentų negavo, todėl laiku nepateikė savo atsiliepimo į ieškovės pareikštą ieškinį ne dėl to, kad ignoravo teismo nustatytą įpareigojimą, bet dėl to, kad elementariai nieko nežinojo apie šią ieškovės iškeltą bylą.

8.2.                      Teismas visiškai ignoravo vieną esminę bylos aplinkybę, kad tuo metu, kai ieškovė jau buvo inicijavusi šią civilinę bylą bei procesiniai dokumentai atsakovei vis nebūdavo įteikti, pati atsakovė savo iniciatyva, gavusi ieškovės pateiktą sąskaitą ir su ja nesutikdama, tuo pačiu nieko nežinodama apie jos atžvilgiu iškeltą bylą, pateikė pretenziją ieškovei, o ieškovė į šią pretenziją nieko neatsakė. Atsakovė nebuvo pasyvi bylos šalis, priešingai, atsakovė, nieko nežinodama apie jos atžvilgiu iškeltą bylą, aktyviai reiškė pretenzijas ieškovei dėl jos priskaičiuotų pinigų sumų bei dėl šių priskaičiuotų pinigų sumų pagrindo.

8.3.                      Sprendimas už akių buvo priimtas dėl ieškovės neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, kai pati ieškovė, turėdama tiek atsakovo direktoriaus kontaktinius duomenis, apie juos neinformavo teismo, tiek ta apimtimi, kuomet ieškovė, jau prasidėjus šiai bylai ir matydama, kad procesiniai dokumentai atsakovei neįsiteikia, gavusi atsakovės pretenziją dėl šios bylos ginčo pinigų sumų, žadėdama į ją atsakyti bei į ją neatsakiusi, neinformavo atsakovės apie jos atžvilgiu inicijuotą civilinę bylą.

8.4.                      Teismas konstatavęs, kad skola susidarė už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d., rėmėsi iš esmės viena aplinkybe, t. y. ieškovės į bylą pateikta Excel lentele, o kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad realiai stogo keitimo darbai buvo atlikti būtent šiuo momentu, o ne anksčiau, į bylą pateikta nebuvo. Atsakovės vertinimu, ši minima Excel lentelė turi tik ieškovės rašytinių paaiškinimų teisinę galią bei nėra joks rašytinis įrodymas byloje. Atsakovės teigimu, stogo remonto/keitimo darbai buvo atlikti gerokai anksčiau, nei nurodoma data ir anksčiau, nei atsakovė įsigijo ginčo patalpas.

8.5.                      Pažymėjo, kad prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo stadijoje atsakovė negali naudotis savo procesinėmis teisėmis ir paneigti ieškovės teiginius, tokius kaip pavyzdžiui, įrodymų išreikalavimas.

8.6.                      Ieškinys prieš atsakovę buvo pareikštas jau 2020 m. sausio 15 d., t. y. praėjus 15 dienų po to, kai, neva, pasibaigė skolos susidarymo laikotarpis. Apeliantė pažymi, kad į bylą ieškovė nepateikė jokių sąskaitų atsakovei, kuriose matytųsi jos apmokėjimo laikotarpis. Pažymėjo, kad įprastai sąskaitos už praeitą mėnesį už įvairius komunalinius patarnavimus bei už administravimo paslaugas turi būti apmokamos iki kito mėnesio paskutinės dienos. Todėl, jei atsakovės skola ieškovei susidarė iki 2019 m. gruodžio 31 d., tai 2020 m. sausio 15 d., kuomet buvo pareikštas ieškinys, ieškovė iš viso dar neturėjo jokios galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi nebuvo pasibaigęs šios prievolės įvykdymo terminas.

8.7.                      Atsakovės pateiktos patalpų pirkimo – pardavimo sutarties 8.3 punktas aiškiai numato pardavėjo patvirtinimą, kad visi mokesčiai bei privalomi mokėjimai už parduodamą nekilnojamąjį turtą yra sumokėti, o jei tokių atsirastų, juos privalo apmokėti pardavėjas. Teismas šį sutarties punktą sutraktavo kaip būtent atsakovės pareigą šiuos mokėjimus atlikti. Atsakovė pažymi, kad šios sutarties apimtimi atsakovė buvo ne pardavėja, o pirkėja, todėl šis sutarties punktas aiškiai patvirtina atsakovės įrodinėjamą aplinkybę, kad šiuos mokėjimus už stogo remonto darbus, kurie buvo pradėti, atlikti bei užbaigti dar iki atsakovei šias patalpas nusiperkant, privalo mokėti buvęs šių patalpų savininkas.

9.       Ieškovė UAB „Mano Būstas NPC“, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-34165-465/2020, atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Teismas netgi 4 kartus siuntė atsakovei procesinius dokumentus, todėl procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė turėjo visas leistinas galimybes domėtis ar jos buveinės adresu nėra teikiama korespondencija. Ieškovė sutinka su teismo argumentais, jog atsakovė sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisakė savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių.

9.2.                      Atsakovės argumentai, jog ieškovė neva gavusi pretenziją turėjo informuoti atsakovę apie inicijuotą civilinę bylą yra visiškai nepagrįsti, nes nei CPK, nei jokiame kitame teisės akte, tokia menama pareiga nėra numatyta.

9.3.                      Ieškovės vertinimu, priešingai nuo tariamos atsakomybės perkėlimo tiek teismui, jog nebuvo faktiškai įteikti dokumentai, tiek ieškovei, jog gavusi pretenziją neinformavo apie vykstantį teisminį procesą, turėjo užsitikrinti, jog įmonės viešai deklaruotu buveinės adresu, siunčiami dokumentai pasieks atsakovę. Tačiau turima pareiga įgyvendinta nebuvo, todėl atsakovei tenka prisiimti visas iš to kylančias neigiamas procesines pasekmes. Atsakovė yra juridinis asmuo, todėl turėjo puikiai suvokti, jog nesumokėjus turimos skolos už administravimo paslaugų suteikimą, ieškovė inicijuos teisminį procesą dėl skolos priteisimo. Atskirojo skundo argumentai apie atsakovės pasyvumo priežastis yra visiškai nepagrįsti. Atsakovei turėjo būti puikiai žinoma, jog šios aplinkybės net neįtakojo skundžiamos nutarties priėmimą.

9.4.                      Atsakovės deklaratyvūs teiginiai, jog ieškinio reikalavimą neva turėjo sumokėti senasis turto savininkas, yra visiškai nepagrįsti. Civilinėje byloje nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai, jog atsakovė neva būtų teikusi pretenziją dėl senojo savininko neapmokėtų mokesčių. Skolos laikotarpis susidarė kai atsakovei nuosavybė teise butas (patalpos) jau priklausė, todėl būtent atsakovei kyla pareiga padengti mokesčius susijusius su bendrąja daline nuosavybe. Atsakovės lakoniški bei deklaratyvus teiginiai, kurie grįsti tik paties atsakovės nuomone, nepagrindė CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų.

9.5.                      Atskirajame skunde yra keliamos abejonės, jog teismas vadovavosi tik ieškovės teikta skolų valdymo ataskaita, kuri atsakovės vertinimu nėra joks rašytinis įrodymas, jog sprendimo už akių peržiūrėjimo stadijoje ieškovė negalėjo naudotis savo procesinėmis teisėmis dėl įrodymų išreikalavimo, taip pat kelia abejones, jog ieškinio teikimo dieną, atsakovei nebuvo pasibaigęs jos turimos prievolės įvykdymo terminas. Šios aplinkybės atsakovės teiktame pareiškime peržiūrėti sprendimą už akių, net nebuvo keliamos, todėl šių aplinkybių teismas net ir nevertino. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pažeidė CPK 306 straipsnio 2 punktą, kuriame yra įtvirtinta, jog atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

9.6.                      Ieškovė papildomai nurodo, jog rašytiniai įrodymai, tai bent kokie dokumentai, kurie gali turėti reikšmės civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl atsakovės argumentai, jog į civilinę bylą pateikta skolų valdymo ataskaita (Excel lentelė) nėra rašytinis įrodymas, yra atmestini. Taip pat teismų praktikoje yra pažymima, jog tai yra tinkamas bei pakankamas rašytinis įrodymus, kuris pagrindžia ieškinio reikalavimo dydį. Atsakovės argumentas, jog atnaujinus procesą, neva būtų teiktas prašymas dėl sąskaitų – faktūrų išreikalavimo, yra itin lakoniško bei deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovė sąskaitomis – faktūromis disponavo, buvo žinomas jų turinys, o tai patvirtina ir pačios atsakovės nurodyti argumentai, jog buvo teikiamos pretenzijos dėl skolos perskaičiavimo. Atsakovė turėjo visas leistinas galimybės tokios apimties įrodymus pateikti kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taip pat ir ginčyti skolos dydžio pagrįstumą bei teisingumą, tačiau tokių veiksmų neatliko ir šias abejones kelia tik atskirajame skunde.

9.7.                      Ieškovė pažymėjo, jog sąskaitų – faktūrų apmokėjimo terminai buvo praleisti, todėl ieškinys dėl skolos priteisimo atitiko pagrįstumo bei teisėtumo kriterijui keliamus reikalavimus. Priešingai nei deklaruoja atsakovė, ieškinys dėl skolos priteisimo buvo teismui pateiktas 2020 m. vasario 10 d.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

11.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovės pareiškimas dėl 2020 m. gegužės 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo

12.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

13.       Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio kodekso nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Taigi viena iš esminių sąlygų priimti sprendimą už akių yra tinkamas priešingos šalies informavimas apie jai pareikšta ieškinį, t. y. tinkamas procesinių dokumentų įteikimas.

14.       CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui.

15.       Tais atvejais, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui, o kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytas dokumentų įteikimo būdas laikytinas teisine fikcija ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes, procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

16.       Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, taip pat yra nurodęs, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, Juridinių asmenų registrui; juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 24 punktas; 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 28 punktas).

17.       Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad procesinių dokumentų įteikimas atsakovei vyko keturis kartus. Teismas atsakovei procesinius dokumentu bandė įteikti 2020 m. vasario 11 d. atsakovės registruotos buveinės (duomenys neskelbtini) adresu, 2020 m. vasario 25 d. atsakovės vadovui T. P. adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 12 d. atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) adresu, 2020 m. balandžio 6 d. pakartotinai atsakovės buveinės adresu. Visais nurodytais adresais dokumentų įteikti nepavyko, kadangi gavėjas per siuntos saugojimo terminą jų neatsiėmė pašte. Galiausiai, 2020 m. balandžio 6 d. siųstu lydraščiu atsakovės buveinės adresu, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, nepavykus įteikti procesinių dokumentų nustatyta tvarka, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Taigi, atsakovei teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami, taikant nustatytą įteikimo fikciją, t. y. procesiniai dokumentai faktiškai atsakovei nebuvo įteikti.

18.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tai, kad juridinis asmuo procesinių dokumentų negauna savo buveinės adresu nereiškia, kad toks asmuo automatiškai netenka savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Kaip jau buvo minėta, teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami ne tik atsakovės buveinės adresu, bet ir siekiant užtikrinti tinkamą šalies informavimą, teismas, papildomai patikrinęs viešųjų registrų duomenis, siuntė procesinius dokumentus ir atsakovės vadovui T. P. adresu (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), adresu. Pažymėtina, kad atsakovui procesiniai dokumentai nebuvo išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis per elektroninį paslaugų portalą (toliau – EPP), nes atsakovas nėra EPP vartotojas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO esančių duomenų matyti, kad atsakovo atžvilgiu nėra pradėta kitų bylų, todėl teismui nebuvo galimybės atrasti kito adreso, kuriuo būtų galima atsakovui įteikti procesinius dokumentus. Remiantis viešai internetinėje erdvėje prieinama informacija matyti, kad atsakovas neturi internetinio puslapio, kas taip pat apsunkina teismui galimybes surasti atsakovo adresą, kuriuo būtų galima įteikti procesinius dokumentus. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes siekdamas įteikti procesinius dokumentus atsakovei žinomais adresais. Pagal CK 2.49 straipsnio 3 dalį visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Teismo vertinimu, atsakovė nepasirūpino, kad jo buveinėje ir/ar kitais teismui žinomais adresais, kuriais buvo siunčiami procesiniai dokumentai, būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją, o vien tai, kad atsakovė teismo procesinių dokumentų faktiškai negavo, savaime nesuponuoja, jog atsakovei siųsti procesiniai dokumentais minėtais siųstais adresais išvis negalėjo būti įteikti ir nepreziumuoja buvus neteisėtą įteikimo procedūrą.

19.       Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su atsakovės argumentais, jog ji reiškė pretenziją ieškovei dėl priskaičiuotų pinigų sumų, todėl nebuvo pasyvi bylos šalis, pažymi, jog sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovas siuntė pretenziją ieškovui dėl priskaičiuotų sumų, savaime nereiškia, jog atsakovas buvo aktyvus, o sprendimas už akių buvo priimtas neteisėtai, priešingai, atsakovo pasyvumas yra vertinamas teisminio proceso kontekste, siekiant užtikrinti sklandžią proceso eigą, todėl esant atsakovui teisminiame procese pasyviai, jam tenka prisiimti pasyvaus elgesio civiliniame procese neigiamus padarinius. Atsakovo argumentai, jog sprendimas už akių buvo priimtas dėl ieškovo neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, t. y. neinformavus ieškovui atsakovo apie inicijuotą civilinė bylą nėra teisiškai reikšmingi, nes kaip teisingai nurodė ieškovas, įstatymas nenumato ieškovo pareigos pranešti atsakovui apie inicijuotą civilinę bylą.

20.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, išnaudojus visas procesinių dokumentų atsakovei įteikimo galimybes, o nustatytu terminu atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo

21.       Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020).

22.       Taigi, siekdama savo pareiškime nurodyto rezultato, atsakovė turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad ieškovės nurodyti stogo remonto darbai, buvo pradėti, atlikti bei užbaigti dar iki atsakovei butą nusiperkant, todėl ieškovės nurodytus mokėjimus už šiuos darbus, privalo mokėti buvęs šio buto savininkas. Atsakovės vertinimu, ieškovės pateikta skolų valdymo ataskaita (Excel lentelė), kurioje nurodyta atsakovės susidariusi skola yra už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d., turi tik ieškovės rašytinių paaiškinimų teisinę galią bei nėra joks rašytinis įrodymas byloje, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi vien šiuo įrodymu. Taip pat atsakovės teigimu, ieškovė iš viso dar neturėjo jokios galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi nebuvo pasibaigęs ieškovės nurodytos prievolės įvykdymo terminas, o sprendimo už akių peržiūrėjimo stadijoje atsakovė negali naudotis savo procesinėmis teisėmis paneiginėti ieškovės teiginius. Atsakovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė įrodymus: ieškovei adresuotą 2020 m. kovo 2 d. pretenziją dėl neteisingai priskaičiuotų lėšų, 2019 m. liepos 4 d. buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – butas, patalpa), 2020 m. rugpjūčio 26 d. el. laišką iš antstolio, kuriuo buvo atsiųstas atsakovei vykdomasis raštas bei banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog buvo atliktas piniginių lėšų nurašymas nuo atsakovei priklausančios banko sąskaitos.

23.       CK 4.48 straipsnio 2 dalis numato, jog perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Nagrinėjamu atveju, buto atsakovės pateiktoje pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta, jog pardavėjas patvirtina, kad visi su butu susijęs mokesčiai bei mokėjimai, susidarę iki sutarties pasirašymo dienos, yra sumokėti, o paaiškėjus nesumokėtiems minėto pobūdžio mokesčiams ar mokėjimams, atsiradusiems iki nuosavybės teisės į butą perėjimo pirkėjui dienos, yra, gali ir turi būti pateikiami pardavėjui, kuris įsipareigoja juos apmokėti per 7 darbo dienas nuo jų pateikimo dienos (sutarties 8.3. punktas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog civilinėje byloje nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai, jog atsakovė būtų teikusi pretenziją senajam buto (patalpos) savininkui dėl galimai jo neapmokėtų ieškovės nurodytų mokesčių už atliktus darbus ir/ar būtų mėginusi susisiekti su senuoju buto savininku, siekiant sužinoti aplinkybes, ar jis žinojo apie atliktus darbus, šių darbų atlikimo laikotarpį ir pan. Šiuo atveju atsakovė tik deklaratyviai nurodo, jog ieškovės minėti darbai buvo atlikti iki jai įsigyjant butą, todėl senasis buto savininkas yra atsakingas už ieškovės atliktus darbus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovės argumentai, jog prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo stadijoje atsakovė negali naudotis savo procesinėmis teisėmis paneiginėti ieškovės teiginius yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

24.       Pažymėtina, jog priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas formaliai įvertino pateiktus ieškovės įrodymus ir ieškinį tenkino.

25.       Atsakovės manymu, ieškovės pateikta skolų valdymo ataskaita (Excel lentelė), kurioje nurodyta atsakovės susidariusi skola yra už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d., turi tik ieškovės rašytinių paaiškinimų teisinę galią bei nėra joks rašytinis įrodymas byloje, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi vien šiuo įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis dokumentas vertinamas kaip įrodymas, (ne)patvirtinantis faktinių aplinkybių egzistavimą. Atsakovė nenurodė jokių argumentų, kodėl jame užfiksuoti duomenys laikytini nepagrįstais, kodėl nurodytas skolos susidarymo laikotarpis neatitinka faktinės situacijos, nepaneigė aplinkybių, kad šiame dokumente nurodyti duomenys yra teisingi. Vien atsakovės deklaratyvūs teiginiai apie nurodyto dokumento nepagrįstumą nelaikytini šias aplinkybes pagrindžiančiais (CPK 178 straipsnis).

26.       Pažymėtina, jog apeliantės argumentas, ieškovės išrašytų atsakovei sąskaitų – faktūrų apmokėjimo terminai nebuvo praleisti, pagrįstas tik deklaratyviais teiginiais bei samprotavimais. Teismas pažymi, kad atsakovės susidariusi skola yra už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d., o ieškinys dėl skolos priteisimo buvo teismui pateiktas tik 2020 m. vasario 10 d.

27.       Teismas pažymi, kad rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą. Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad priimtas teismo sprendimas akivaizdžiai yra neteisingas (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas įvertinęs bylos faktinius duomenis bei teisinę situaciją konstatuoja, kad atsakovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, pareiškimą grindė deklaratyviais teiginiais, todėl atsakovės pateikti argumentai negali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl procesinės bylos baigties

28.       Nustačius, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepagrindė aplinkybės, jog negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, taip pat nenurodė naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių bei įvertinus tai, kad atsakovė nei kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė priimtame teismo sprendime už akių konstatuotų argumentų paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kurie galėtų turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Dėl šios priežasties panaikinti ar pakeisti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29.       Kiti apeliantės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30.       Ieškovė pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą prašė teismo priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jos yra atlyginamos vadovaujantis CPK 98 straipsniu. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

31.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

32.       Ieškovė pateikė įrodymus apie 484,00 Eur patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Minėtų išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamą dydį (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl iš apeliantės priteisiama 484,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ieškovės naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

33.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a:

apeliantės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės UAB „Atominiai butai“ ieškovei UAB „Mano Būstas NPC“ 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                           Vaclovas Paulikas