Bylos Nr. A2.6.-5827-271/2015

                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05122-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2., 45.4.3.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS  TEISMAS

N U T A R I M A S

Vilnius,  2015 m. birželio 8 d.

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant G. O., dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas – V. N., jo atstovui advokatui Dž.Žebeliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

V. N., a.k. (duomenys neskelbtini),

dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos  Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124(1) straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje,

                                                                  NUSTATĖ :

V. N. 2015-04-11 apie 19.30 val. Grigiškėse, Afindevičių gatvėje, vairavo automobilį Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,58 promilių (galima paklaida 1,7 procento), t.y. sunkus, girtumas. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, ir padarė administracinį  teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. N. pažeidimo fakto nepripažino ir parodė, kad įvykio  dieną namo iš darbo grįžo autobusu apie 18 val. Išlipęs iš autobuso ir eidamas namo pamatė žmoną, kuri ėjo su drauge ir kažkokiu vyriškiu. Priėjo arčiau jų, vyras pasišalino. Sutuoktinė pranešė jam, jog nori pasikalbėti, nes ketina skirtis. Susinervino, sėdo į automobilį ir  nuvažiavo apie 20 metrų, sustojo, blogai jautėsi, jam pradėjo bėgti kraujas. Prie mašinos pribėgo žmonės, jis išlipo. Vaikinas priparkavo jo automobilį. Grįžo namo, buvo apie 19 val. Žmona buvo namuose su drauge, jam pasirodė, jog jos vartoja alkoholinius gėrimus. Ištraukė iš šaldytuvo apie 0,5 butelį degtinės ir išgėrė. Gėrė stovėdamas, po degtinės suvartojo apie 0,3 litro alaus. Po ko nuėjo į kiemą dalinti turto, akmenimis daužė savo automobilį. Vėliau automobilis užsidegė, jis jo nepadegė, tai padarė jam nežinomas asmuo. Atvyko policijos pareigūnai, kuriems paaiškino įvykio aplinkybes. Tokiu būdu, išgėręs automobilio jis nevairavo. Vairuotojo pažymėjimo atvykus pareigūnams su savimi neturėjo. Prašo  neatimti teisės vairuoti transporto priemones, teisė vairuoti transporto priemones labai reikalinga darbui.

Rašytiniame prašyme teismui V. N. prašo nutraukti jam  bylą dėl pažeidimo pagal LR ATPK 126 str. 4 d., nes  neblaivus automobilio jis nevairavo. Nutarus  teismui kitaip, prašo taikyti ATPK 30 (1) straipsnio  nuostatas ir  pagal ATPK  126 str. 4 d. skirti jam švelnesnę nuobaudą-neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba atimti kuo trumpesniam laikotarpiui bei skirti mažesnę piniginę baudą.

Liudytoja G. N., administracinėn  atsakomybėn traukiamo asmens žmona, parodė, kad įvykio dieną vyras grįžo iš darbo, sutiko jį gatvėje, kai vaikščiojo su drauge. Kaip jis vairavo automobilį, nematė, susiginčijo su juo, pykosi. Nuėjo namo, jis grįžo po 15 minučių, paėmė iš šaldytuvo degtinę ir gėrė, po ko išėjo, aiškindamas, jog dalins turtą. Netrukus pamatė degantį automobilį.

Liudytojas  Ž. Č. parodė, kad  gyvena su pažeidėju viename  name, jis - ketvirtame aukšte, o pažeidėjas – antrame. Buvo savaitgalis, kai išgirdo garsiai važiuojantį automobilį Renault, išėjo į balkoną pažiūrėti, kas vyksta. Pamatė važiuojantį automobilį su nuleistomis padangomis, kuris sustojo. Prie mašinos pribėgo žmonės, jie buvo nepatenkinti tokiu vairuotojo važiavimu. Važiavo greitai, aplinkui vaikai. Išlipo vairuotojas, pasirodė, kad jis neblaivus, nes jo elgesys keistas. Išlipdamas iš automobilio V. N. svyravo. Po to automobilis buvo perstatytas, kaip jis matė, tai padarė pats V. N.. Pastarasis atsitraukė nuo automobilio, o po pusvalandžio grįžo, pradėjo daužyti automobilį. Nufilmavo tai telefonu, pranešė 112 tarnybai, sakė, kad daužomas automobilis, kad vairuotojas neblaivus. Kas padegė automobilį, pasakyti negali. Automobilis sudegė visiškai. Liudytojas patvirtina savo rašytinius paaiškinimus policijai, kuriuos jis surašė  įvykio dieną. Jis gi nurodo, kad po įvykio kaimynas buvo jį sutikęs, aiškino, kad  turėjo įvykį ir iš jo jau atimta teisė vairuoti  transporto priemones. Kad jam  gresia sunki bausmė, nes šis įvykis būtų jam pakartotinas. Sakė, kad jis bus kviečiamas  liudyti, aiškino, jog vairavo blaivus.

Liudytojas S. R., policijos pareigūnas, teismo posėdyje parodė, kad atsimena pilietį, t.y. pažeidėją. Dirbo Grigiškėse, valandos neatsimena, buvo gautas pranešimas, kad Afindevičiaus g., galimai neblaivus pilietis daužo automobilį. Važiuodamas gavo patikslinimą, kad automobilis dega. Atvykus šis faktas pasitvirtino, buvo iškviesta gaisrinė. Aiškinantis aplinkybes, priėjo asmuo ir nurodė asmenį, kuris vairavo automobilį. Tada prie jų priėjo V. N., aiškino, kad nevairavo girtas. Į klausimą, kas padegė, pasakė, kad galimai - jaunuoliai, paskui pasakė, kad rūkė ir numetė nuorūką ant sėdynės, gal būt dėl to ir užsidegė. Tuo tarpu liudytojai pasakojo, kad jis  (V. N.) važiavo, paskui pats daužė mašiną ir pats padegė. Pilietis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Patvirtina, kad tarnybiniame pranešime  aprašė šio įvykio aplinkybes.

            Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (ar pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

          Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus rašytinius įrodymus  (protokolą Nr.10P-28839049-15 su rašytiniu V. N. paaiškinimu, policijos pareigūnų S. R., A. P. tarnybinius pranešimus, liudytojo Ž. Č. rašytinį paaiškinimą, alkotesterio panaudojimo rezultatus, vaizdo ir garso įrašus), V. N. parodymus teismo posėdyje, liudytojų Ž. Č. ir S. R. parodymus, daro išvadą, kad byloje   surinkta pakankamai įrodymų,  jog V. N. automobilį 2015 m. balandžio 11 d. apie 19.30 val. vairavo būdamas neblaivus.

Byloje surinktais įrodymais neginčijimai nustatyta, kad 2015 m. balandžio 11 d. V. N. vairavo automobilį Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). V. N. teisme teigė, kad darė tai blaivus, o po to nuėjo namo, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Tačiau jo parodymus paneigia liudytojo Ž. Č. parodymai, kuris nurodė, jog automobilis važiavo greitai, po to sustojo, iš automobilio išlipo vairuotojas, pasirodė, kad jis neblaivus, jo elgesys buvo keistas. Išlipdamas iš automobilio V. N. svyravo. Po to automobilis buvo perstatytas toliau, kaip jis matė, tai padarė pats V. N.. Netikėti tokiais liudytojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jis pranešė apie įvykį telefonu Bendrajam pagalbos centrui. Iš pokalbio, kuris vyko 2015 m. balandžio 11 d. 19.38 val. (b.l.89), matyti, kad pareiškėjas  aiškiai informuoja centro operatorių - vairuotojas važinėja neblaivus. 2015-04-11   rašytiniame paaiškinime policijai Ž. Č. nurodė, jog 19.30 val. matė automobilį Renault, kuris važiavo Afindevičių gatve, privažiavo prie mokyklos stadiono, prie mašinos pribėgo keletas merginų ir jaunuolių, kurie išlaipino vairuotoją iš automobilio. “Vairuotojas akivaizdžiai matėsi neblaivus. Vairuotojas patraukė automobilį arčiau stadiono tvoros“ - teigė paaiškinime liudytojas  (b.l.5). Kaip matyti iš liudytojo parodymų ir jo rašytinio paaiškinimo, vairuotojas pasišalina tik po to, kai pasistato automobilį. Po kiek minučių jis grįžta ir daužo automobilį, ką liudytojas užfiksavo vaizdo įraše (b.l.77). Taigi, darytina išvada, kad  dar iki pasišalinimo į savo butą, kur, pasak pažeidėjo, jis gėrė degtinę ir alų, V. N. vairavo neblaivus, jis  pats, o ne kitas asmuo, kaip nurodo teismo posėdyje, perstatė automobilį  arčiau stadiono tvoros, kur jis vėliau buvo paliktas ir kur buvo pažeidėjo, grįžusio iš buto, daužomas. Pažymėtina, kad rašytiniame paaiškinime prie administracinio teisės pažeidimo protokolo V. N. nurodo, kad jis  „automobilį apie 200 m patraukė į kitą vietą“ (b.l.2). Liudytojo Ž. Č. parodymus ir rašytinius paaiškinimus apie tai, kad vairuotojas vairavo neblaivus, patvirtina  ir  policijos pareigūno A. P. 2015-04-11  tarnybinis pranešimas, kuriame jis  nurodo, kad atvykus į įvykio vietą  liudininkas Ž. Č. aiškino pareigūnams, jog matė, kaip automobilis važiavo Afindevičių  gatve ir kad „iš jo išlipo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas“. Tuo tarpu, kaip nurodo pareigūnas A. P., priėjęs vairuotojas V. N., kuriam alkotesteriu nustatytas 2,57 promilių girtumas, paaiškino, kad ...< automobilį patraukė apie porą šimtų metrų“ (b.l.4). Taigi, vairuotojas akcentavo nedidelio atstumo nuvažiavimą, tačiau ne tai, kad nebuvo išgėręs.

Teismas pažymi ir tai, kad po šio įvykio V. N. kalbėjo su liudytoju Ž. Č., aiškino, kad  prieš tai turėjo įvykį ir iš jo jau atimta teisė vairuoti  transporto priemones. Kad jam  gresia sunki nuobauda, nes  šis įvykis būtų jam pakartotinas. Apie tai parodė teismui parodė liudytojas Ž. Č.. Neneigia tokio pokalbio ir V. N..

V. N. žmona, liudytoja  G. N. teismo posėdyje parodė, kad vyras grįžo iš darbo autobusu, susitiko gatvėje ir susiginčijo. Į butą jis atėjo  po 15 minučių, gėrė degtinę, po ko išėjo į lauką, aiškindamas, kad dalins turtą. Po kiek laiko užsidegė automobilis. Teismas kritiškai vertina suinteresuotų asmenų : V. N. ir jo žmonos parodymus, apie tai, kad V. N. alkoholį vartojo po to, kai palikęs mašiną grįžo į butą, kadangi šios aplinkybės pastarasis nenurodė nei surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą už vairavimą esant sunkaus girtumo būsenos, nei policijos pareigūnams, tikrinantiems jo girtumą. Versija apie alkoholio vartojimą namuose po vairavimo buvo iškelta tik teisminio nagrinėjimo metu.  Byloje surinktų įrodymų visuma pakankama konstatuoti, kad V. N. buvo neblaivus jau vairuodamas automobilį, alkotesteriu jam nustatytas  2,58 promilės, t.y. sunkus, neblaivumo (girtumo)  laipsnis, aplinkybių, kad girtumo laipsnį gali įtakoti jo pakartotinai vartotas alkoholis, V. N. policijos pareigūnams nė karto forminant pažeidimą neaiškino.

V. N. nurodo, kad 2015 m. kovo mėnesį jis neblaivus  sukėlė eismo įvykį ir neslėpė, kad vairavo neblaivus. Taigi, jis aiškina teismui, jog ir šioje byloje linkęs nenutylėti tikrų įvykio aplinkybių. Tačiau, kaip matyti iš 2015-04-22 nutarimo administracinėje byloje Nr.A 2.6-5343-655/2015  V. N. buvo nubaustas už tai, kad  po eismo įvykio vengė patikrinti blaivumą.     

Atsižvelgiant į dėstomų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad 2015-04-11 apie 19.30 val.  V. N. vairavo automobilį Renault v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Šiais veiksmais jis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Jo  veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.

Taip pat V. N. surašytas protokolas ir dėl KET 16 punkto pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) str. 8 d. už tai, kad jis nepateikė policijos pareigūnams galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Pagal šį  kaltinimą  administracinio teisės pažeidimo byla V. N. nutrauktina nesant jo veikoje šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 str.1d.1p.). Bylos duomenimis yra nustatyta, kad  vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas iš jo  policijos  po 2015-03-29 sukelto eismo įvykio, dėl kurio 2015-04-22 priimtas teismo nutarimas. Dėl šios priežasties jis negalėjo pareigūnams pateikti  šio dokumento, jam buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones iki bylos išnagrinėjimo 2015-04-22. Iš policijos pareigūno A. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad V. N. jam iš karto nurodė šią vairuotojo pažymėjimo nepateikimo priežastį (b.l. 4).

             Nuobaudos skyrimas

             Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų  padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Teismas, parinkdamas  V. N. nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad  jis  įvykdė šiurkštų eismo taisyklių pažeidimą - vairavo automobilį neblaivus. Kaip matyti iš liudytojo Ž. Č. parodymų, važiavo jis  dideliu greičiu, buvo stabdomas pašalinių asmenų, išlaipinamas iš mašinos (b.l.5). Nėra pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar  sunkinančių aplinkybių. Šį pažeidimą jis įvykdė 2015-04-11, t.y. iki tos dienos, kai jam  buvo paskirta nuobauda už pažeidimą pagal ATPK 126 str. 4 d. (2015-04-22). Dirba, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Turi du mažamečius vaikus. Todėl teismas, įvertinęs administracinio kodekso 20 str. nuostatas dėl nuobaudų tikslų bei tai, kad kiekviena situacija yra individuali, atsižvelgdamas į teismų praktiką tokiose bylose, į teisės pažeidimų  pobūdį, padarinius, V. N. asmenybę, sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl padarytų pažeidimų skirti jam įstatymo sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis neviršija numatyto baudos vidurkio su atėmimu teisės vairuoti transporto  priemones vidutiniam įstatyme numatytam terminui. Pagrindo taikyti pažeidėjo atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 30(1) nuostatas nenustatyta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės bei ypatingai lengvinančios jos atsakomybę, ir duotų pagrindą taikyti šią teisės normą.

            V. N. turi vaikų, vartojimo kreditą, skolų, jo turtinė padėtis pakankamai sunki, todėl yra pagrindas  baudos mokėjimą jam išdėstyti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.,126 str.4d., 287 str.1d.1p.2p.,313 str. , teisėjas

                                                                    NUTARĖ :

V. N. pripažinti kaltu  padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4d., ir nubausti  600  eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 metams  ir 7 mėnesiams.

              Administracinio teisės pažeidimo bylą  dalyje dėl pažeidimo pagal ATPK 124(1) str. 8 d. V. N., nesant jo veikoje šio pažeidimo sudėties, nutraukti.

Baudos mokėjimą V. N. išdėstyti  per 20 mėnesių, įpareigojant jį kas mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos mokėti valstybės naudai po 30 eurų iki visiško baudos sumokėjimo.

          Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda  turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą banke „Swedbank“ sąskaitos Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000, arba banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“ sąskaitos Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos  teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto  apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                            P.Borkovski