Civilinės bylos Nr. e2-3109-340/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00548-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.5, 2.6.2.1, 2.6.6.2, 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei, dalyvaujant ieškovės atstovei I. P., atsakovės atstovėms V. A. ir A. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tetas“ ieškinį atsakovei LITGRID akcinei bendrovei dėl vienašališko įskaitymo pripažinimo neteisėtu, skolos ir delspinigių priteisimo,
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB „Tetas“ (toliau-ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovės LITGRID AB (toliau-atsakovė) įskaitymą 43 443 Eur sumai, atliktą 2014-11-17 pranešimu „Dėl baudos įskaitymo“ Nr. SD-4938; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 27 547,86 Eur skolą pagal 2013-05-29 PVM sąskaitą faktūrą TEP Nr. 304513 bei 15 895,12 Eur pagal 2013-06-28 PVM sąskaitą –faktūrą Nr. TEP 304619; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 3 127,90 Eur delspinigių; priteisti bylinėjimosi išlaidas; pritiesti ieškovės naudai iš atsakovės 8 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo dienos pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 punktą; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 40 eurų skolos išieškojimo išlaidų, pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. (įst. 2017 m. liepos 01 d. Nr. IX-1873 reakcija).
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė viešojo pirkimo būdu 2012-05-30 sudarė Rangos sutartį Nr. SUT-173-12/ 83000/512071K. Pagal šią Sutartį ieškovė įsipareigojo Sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti 110/25/10 kV Kėdainių transformatorių pastotės (toliau – Kėdainių TP) 110 kV skirstyklos rekonstravimo darbus (investicinio projekto Nr. PA05700400), o atsakovė įsipareigojo priimti faktiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Sutarties 10 punktas apibrėžė galutinį darbų atlikimo terminą, numatant, kad darbai privalo būti užbaigiami ne vėliau kaip iki 2013-10-15. Sutarties 11 punktas numatė, jog darbai atliekami pagal Ieškovo parengtą darbų vykdymo ir aktavimo grafiką. Šalys, suderindamos darbų vykdymo ir aktavimo grafiką, numatė, jog darbai bus atliekami 2 etapais: I etapo darbų pabaiga šalys numatė 2013-03-21, II etapo darbų pabaiga šalys numatė 2013-10-15. Šią aplinkybę patvirtina pridedamas 2014-07-30 LITGRID AB raštas Nr. SD-3410. Faktiškai ieškovė I etapo darbus atliko 2013-12-11, o II etapo darbus atliko 2014-09-26.
3. Rangos sutarties 39 p. numatė 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo visos sutarties kainos su PVM (nuo 5 563 616,30 Lt, kas eurais atitinka 1 611 334,66 Eur) už kiekvieną etapo termino pažeidimo dieną, t.y. 644,53 Eur delspinigių per dieną. Rangos sutarties 40 p. numatė 150 000 Lt (kas Eur atitinka 43 443 Eur) dydžio baudą už galutinio darbų atlikimo termino, apibrėžto Sutarties 10 punkte, pažeidimą.
4. Už I etapo termino pažeidimą atsakovė apskaičiavo ieškovei 433 962,07 Lt, kas eurais atitinka 125 684,10 EUR, delspinigių (delspinigiai skaičiuoti už 195 k.d.) pagal 2014-07-30 LITGRID AB raštą Nr. SD-3410; už II etapo termino pažeidimą atsakovė apskaičiavo ieškovei 258 151,80 Lt, kas eurais atitinka 74 765,93 EUR, delspinigių, pagal 2015-02-24 LITGRID AB raštą Nr. SD-839. Už galutinio darbų atlikimo termino pažeidimą atsakovė apskaičiavo ir ieškovės atžvilgiu pritaikė 150 000 Lt, kas eurais atitinka 43 443,00 Eur, dydžio baudą. Šią aplinkybę patvirtina 2014-11-17 LITGRID AB raštas Nr. SD-4938 bei 2015-02-24 LITGRID AB raštas Nr. SD-839.
5. Atsakovė 2014-11-17 raštu Nr. SD-4938 pranešė Ieškovei, kad 150 000 Lt (kas eurais atitinka 43 443,00 Eur), baudos sumą įskaito kaip priešpriešinį vienarūšį reikalavimą iš ieškovui mokėtinų sumų: 1) 95 117,34 Lt suma buvo sumažintas mokėjimas pagal 2013-05-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TEP304513, PVM sąskaitos faktūros suma su PVM 951 173,43 Eur; 2) 54 882,66 Lt suma buvo sumažintas mokėjimas pagal 2013-06-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TEP304619, PVM sąskaitos faktūros suma su PVM 686 278,36 Eur.
6. Ieškovė su įskaitymu nesutiko ir 2019-02-19 pateikė pretenziją, prašydama sumokėti 43 443 Eur dydžio įsiskolinimą už atliktus darbus, susidariusią dėl neapmokėtų aukščiau nurodytų PVM sąskaitų faktūrų, motyvuodamas argumentu, kad dvigubų netesybų taikymas už tą patį pažeidimą yra negalimas. Atsakovė 2019-03-04 raštu Nr. 19 SD-1802 atsisakė patenkinti pretenziją.
7. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl vienašališko įskaitymo 43 443 Eur sumai pripažinimo neteisėtu ir 43 443 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo, motyvuodama, kad baudos ir delspinigių taikymas kartu už atliktus darbus Sutartyje numatytu terminu pažeidimą negalimas. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-05-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015 aiškindamas LR CK 6.258 str. 2 d. normą, nurodė, jog kompensuojamosios netesybų paskirties taip pat neatitinka ir yra baudinės (i) dvigubos netesybos (delspinigiai ir bauda už termino įvykdyti prievolę praleidimą), (ii) taip pat tokios netesybos, kurių dydis yra neprotingai didelės. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartyje išaiškino teisės normos, įtvirtintos CK 6.258 str. 2 d., turinį ir prasmę dvigubų netesybų kontekste; konstatavo, jog „šalių sulygtos dvigubos netesybos (delspinigiai ir bauda už termino įvykdyti prievolę praleidimą) pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas yra negalimas. (..) kadangi šalys už praleistą prievolės įvykdymo terminą nustatė dvigubas netesybas – delspinigius ir baudą, tai bauda (mažesnioji suma) įskaitytina į delspinigius. (...). Esant sutartyje numatytoms sąlygoms dėl dvigubų netesybų, atsakovė privalėjo taikyti LR CK 6.258 str. 2 d. ir mažesniąją sumą (baudos sumą) įskaityti į delspinigius, tačiau to nepagrįstai nepadarė.
8. Atsakovė neturėjo priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, kuris galiotų ir būtų vykdytinas, t.y. atliko 43 443 Eur baudos įskaitymą nepagrįstai; tai sudaro pagrindą priteisti iš atsakovės 43 443 Eur skolos už atliktus darbus
9. Sutarties 38 punktas numato, kad Užsakovas, nesumokėjęs už atliktus darbus per Sutartyje nustatytus terminus, moka Rangovui 0,04 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovė tiek 2013-05-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TEP304513, tiek 2013-06-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TEP304619 pateikė atsakovei apmokėjimui šių sąskaitų išrašymo dieną. Atsakovei nepagrįstai atlikus vienašališką įskaitymą 43 443 Eur sumai, Atsakovui taikytini 3 127,90 Eur dydžio delspinigiai pagal Sutarties 38 punktą.
10. Atsakovė LITGRID AB su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad Sutartyje numatytos netesybos (delspinigiai ir bauda) atitiko teisės aktų reikalavimus ir nepažeidė tuo metu galiojančių nuostatų, todėl Ieškovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, pagrįstai kilo sutartinė atsakomybė, kuri suteikė teisę Atsakovui atlikti tiek baudos, tiek delspinigių įskaitymą; įskaitymas atliktas laikantis tiek CK 6.130 straipsnio 1 dalyje, tiek teismų praktikoje nustatytų sąlygų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės vertinimu, nėra pagrindo vadovautis po įskaitymo atlikimo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartimi, kurioje ir suformuota taisyklė, kad baudinėmis netesybomis laikomos ir dvigubos netesybos (delspinigiai ir bauda taikomi už tą patį pažeidimą). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, atsižvelgiant į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Neatsižvelgus į bendrąjį teisės principą (lex retro non agit) t.y. į tai, kad naujai sukurtą precedentą teismai gali naudoti tik spręsdami naujas bylas, būtų sukuriamas teisinis neapibrėžtumas, kad bet kokia situacija, buvusi praeityje, nepaisant tuometinio teisinio reglamentavimo, ateityje gali būti peržiūrima ir įvertinama kaip galimai neteisėta. Tokios teisminės praktikos suformavimas sukurtų precedentą, jog bet kuri viešojo pirkimo sutarties sąlyga gali būti nuginčyta, nepaisant nei viešojo intereso apsaugos, nei subjektų lygiateisiškumo principų. Iš esmės ieškiniu prašoma atlyginti žala, kuri atsirado dėl pasikeitusios teismų praktikos, kuria buvo pripažinta, kad delspinigių ir baudos (dvigubos netesybos) taikymas yra traktuojamos baudinėmis netesybomis ir yra negalimas, todėl siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, turi būti pritaikytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo.
11. Ieškovė pateikė teismui dubliką, o atsakovė – tripliką, kuriuose palaiko savo procesiniuose dokumentuose išsakytus argumentus. Po pasirengimo procedūros pabaigos ieškovė ir atsakovė papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus, kurių turinys iš esmės analogiškas šalių parengiamųjų dokumentų turiniui.
12. Ieškinys tenkinamas iš dalies. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė viešojo pirkimo būdu 2012-05-30 sudarė Rangos sutartį Nr. SUT-173-12/ 83000/512071K. Pagal šią Sutartį ieškovė įsipareigojo Sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti 110/25/10 kV Kėdainių transformatorių pastotės (toliau – Kėdainių TP) 110 kV skirstyklos rekonstravimo darbus (investicinio projekto Nr. PA05700400), o atsakovė įsipareigojo priimti faktiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Sutarties 10 punktas apibrėžė galutinį darbų atlikimo terminą, numatant, kad darbai privalo būti užbaigiami ne vėliau kaip iki 2013-10-15. Sutarties 11 punktas numatė, jog darbai atliekami pagal Ieškovo parengtą darbų vykdymo ir aktavimo grafiką. Šalys, suderindamos darbų vykdymo ir aktavimo grafiką, numatė, jog darbai bus atliekami 2 etapais: I etapo darbų pabaiga šalys numatė 2013-03-21, II etapo darbų pabaiga šalys numatė 2013-10-15. Šią aplinkybę patvirtina pridedamas 2014-07-30 LITGRID AB raštas Nr. SD-3410. Ieškovė pažeidė I ir II etapų darbų pabaigos terminus, ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.
13. Rangos sutarties 39 p. numatė 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo visos sutarties kainos su PVM (nuo 5 563 616,30 Lt, kas eurais atitinka 1 611 334,66 Eur) už kiekvieną etapo termino pažeidimo dieną, t.y. 644,53 Eur delspinigių per dieną. Rangos sutarties 40 p. numatė 150 000 Lt (kas atitinka 43 443 Eur) dydžio baudą už galutinio darbų atlikimo termino, apibrėžto Sutarties 10 punkte, pažeidimą.
14. Už I etapo termino pažeidimą atsakovė apskaičiavo ieškovei 433 962,07 Lt, kas eurais atitinka 125 684,10 EUR, delspinigiai paskaičiuoti pagal 2014-07-30 LITGRID AB raštą Nr. SD-3410.
15. Už II etapo termino pažeidimą atsakovė apskaičiavo ieškovei 258 151,80 Lt, kas eurais atitinka 74 765,93 EUR, delspinigių, pagal 2015-02-24 LITGRID AB raštą Nr. SD-839 (delspinigiai skaičiuoti už 196 d.). Už galutinio darbų atlikimo termino pažeidimą atsakovė taip pat apskaičiavo ir ieškovės atžvilgiu pritaikė 150 000 Lt, kas eurais atitinka 43 443,00 Eur, dydžio baudą. Šią aplinkybę patvirtina 2014-11-17 LITGRID AB raštas Nr. SD-4938 bei 2015-02-24 LITGRID AB raštas Nr. SD-839.
16. Atsakovė 2014-11-17 raštu Nr. SD-4938 pranešė ieškovei, kad 150 000 Lt (kas eurais atitinka 43 443,00 Eur), baudos sumą įskaito kaip priešpriešinį vienarūšį reikalavimą iš ieškovui mokėtinų sumų: 1) 95 117,34 Lt suma buvo sumažintas mokėjimas pagal 2013-05-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TEP304513, PVM sąskaitos faktūros suma su PVM 951 173,43 Eur; 2) 54 882,66 Lt suma buvo sumažintas mokėjimas pagal 2013-06-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TEP304619, PVM sąskaitos faktūros suma su PVM 686 278,36 Eur.
17. Ieškovė ginčija baudos įskaitymo teisėtumą, prašė pripažinti įskaitymą negaliojančiu bei priteisti 43 443 Eur skolą bei 3 3127,90 Eur delspinigių, motyvuodama, kad Sutartyje iš esmės numatytos dvigubos netesybos už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, todėl atsakovė privalėjo taikyti LR CK 6.258 str. 2 d. ir mažesniąją sumą (baudos sumą) įskaityti į delspinigius, tačiau to nepagrįstai nepadarė bei neturėjo pagrindo įskaityti baudos sumą. Ieškovė taip pat nurodė, kad už II etapo darbų atlikimo termino pažeidimą priskaičiuotų delspinigių suma yra neprotingai didelė ir, nors reikalavimas dėl šių delspinigių mažinimo pareikštas nebuvo, mano, kad teismas turi pagrindą ex officio sumažinti delspinigių, priskaičiuotų už II etapo darbų atlikimo termino pažeidimą, sumą.
18. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 str. 1 d.). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos.
19. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 str. įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71/2018 ir kt.). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2016 ir kt.).
20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nesutinka su baudos už galutinio darbų atlikimo termino pažeidimą (43 443 Eur) įskaitymu. Ieškovė remiasi kasacinio teismo išaiškinimu jog dvigubos netesybos, t. y. delspinigiai ir bauda už termino įvykdyti prievolę praleidimą pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). LAT paminėtoje 2015-05-08 nutartyje išaiškino teisės normos, įtvirtintos CK 6.258 str. 2 d., turinį ir prasmę dvigubų netesybų kontekste. LAT konstatavo, jog „šalių sulygtos dvigubos netesybos (delspinigiai ir bauda už termino įvykdyti prievolę praleidimą) pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas yra negalimas. (..) kadangi šalys už praleistą prievolės įvykdymo terminą nustatė dvigubas netesybas – delspinigius ir baudą, tai bauda (mažesnioji suma) įskaitytina į delspinigius. (...). Nagrinėjamu atveju, esant sutartyje numatytoms sąlygoms dėl dvigubų netesybų, atsakovė privalėjo taikyti LR CK 6.258 str. 2 d. ir mažesniąją sumą (baudos sumą) įskaityti į delspinigius, tačiau to nepagrįstai nepadarė. Ieškovė mano, kad atsakovė neturėjo priešpriešinio vienarūšio reikalavimo 43 443 Eur sumai, kuris galiotų ir būtų vykdytinas, todėl negalėjo atlikti įskaitymo.
21. Atsakovės vertinimu iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015 išaiškinimo CK 6.258 str. 2 d., ir delspinigių ir baudos taikymas vienu metu atitiko teisės aktų reikalavimus ir nepažeidė tuo metu galiojančių teismų praktikos nuostatų; įskaitymas atliktas laikantis tiek CK 6.130 straipsnio 1 dalyje, tiek teismų praktikoje nustatytų sąlygų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės manymu, nėra pagrindo vadovautis vėliau, po įskaitymo atlikimo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartimi, kurioje ir suformuota taisyklė, kad baudinėmis netesybomis laikomos ir dvigubos netesybos (delspinigiai ir bauda taikomi už tą patį pažeidimą); šios nutarties išaiškinimo taikymas prieštarautų lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principui, pagal kurį naujai sukurtą precedentą teismai gali naudoti tik spręsdami naujas bylas.
22. Teismas su atsakovės pozicija nesutinka. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime (bylos Nr. 26/07) yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
23. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 ). Dėl naujų teismo išaiškinimų, apimančių tiek praktikos pakeitimą, tiek išaiškinimą klausimu, dėl kurio konkrečios praktikos anksčiau nebuvo, taikymo laiko požiūriu, LAT laikosi principinės pozicijos, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką teisės normos išaiškinimas, kurį pateikia kasacinis teismas, paaiškina ir patikslina šios normos prasmę ir apimtį, kaip ji turi arba turėjo būti suprantama ir taikoma nuo jos įsigaliojimo momento. Iš to išplaukia, kad taip išaiškintą normą teismas gali ir turi taikyti net teisiniams santykiams, atsiradusiems ir susidariusiems iki sprendimo, kuriame išnagrinėtas prašymas dėl išaiškinimo. Tokiu būdu teismo sprendime pateiktas išaiškinimas taikytinas tiek į ateitį, tiek retrospektyviai, t.y. faktams, kurie įvyko, ar kitoms byloms, kurios buvo pradėtos, iki naujo išaiškinimo.
24. CK 6.258 str. 2 d. egzistavo iki ginčijamo įskaitymo; tai, kad ši teisės norma buvo išaiškinta konkrečių faktinių aplinkybių kontekste LAT 2015-05-08 nutartyje, nereiškia, kad atsirado nauja teisinis reguliavimas. LAT 2015-05-08 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015 išaiškinimo taikymas nagrinėjamoje byloje nepažeidžia lex retro non agit principą.
25. Minėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t.y. bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra labai panašios į LAT išnagrinėtos bylos Nr. 3K-3-267-916/2015 faktines aplinkybes. Ir kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje sutartyse buvo numatyti ir delspinigiai už antro etapo darbų atlikimo termino pažeidimą, ir bauda už galutinio sutarties įvykdymo termino pažeidimą; tuo tarpu II etapo darbų atlikimo terminas ir galutinio sutarties įvykdymo terminas sutapo. Tokios faktinės aplinkybės sudarė kasaciniam teismui pagrindą vertinti ir delspinigių ir baudos taikymą už tos pačios prievolės termino pažeidimą kaip dvigubas (baudines) netesybas.
26. Teismo vertinimu šalių Sutarties 39 ir 40 punktai nustato atsakomybę už tos pačios prievolės termino pažeidimą, todėl pripažintini nustatantys baudinę atsakomybę ir jų taikymas kartu negalimas. Įskaitymo principas, nustatytas netesybų ir realių nuostolių reikalavimo atveju (CK 6.258 straipsnio 2 dalis), taikytinas ir šiuo atveju. Ieškovei už praleistą tos pačios prievolės įvykdymo terminą nustačius dvigubas netesybas delspinigių ir baudos forma, pripažintina, kad mažesniąją sumą (baudos sumą) turėjo būti įskaityta į delspinigių sumą; atitinkamai atsakovė, neturėdama neturėjo priešpriešinio vienarūšio reikalavimo 43 443 Eur sumai, kuris galiotų ir būtų vykdytinas, todėl negalėjo atlikti baudos sumos (43 443 Eur) įskaitymo (CK 6.130 str.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys tenkinamas, pripažįstant atsakovės atliktą 2014-11-17 pranešimu „Dėl baudos įskaitymo“ Nr. SD-493 43 443 Eur baudos įskaitymą negaliojančiu bei priteisiant iš jos ieškovei šią sumą kaip skolą už atliktus darbus bei delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą pagal šalių Sutarties 38 p. Šalių sutarties 38 punktas numato, kad užsakovas, nesumokėjęs už atliktus darbus per sutartyje numatytus terminus, moka Rangovui 0,04 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos. Pripažinus, kad atsakovė be pagrindo atliko 43443 Eur įskaitymą, iš atsakovės priteistini delspinigiai pagal šalių Sutarties 38 p. Atsakovė įskaitė 27 547,86 Eur iš ieškovei priskaičiuoto atlyginimo pagal 2013-05-29 PVM sąskaitą faktūrą TEP Nr. 304513 bei 15 895,12 Eur iš priskaičiuotos sumos pagal 2013-06-28 PVM sąskaitą –faktūrą Nr. TEP 304619. Ieškovė prašo priteisti 1 983,45 Eur delspinigių už 27 547,86 Eur skolą, apskaičiuotų už 180 kalendorinių dienų, ir 1 144,45 Eur delspinigių už 15 895,12 Eur skolą; delspinigiai apskaičiuoti taip pat už 180 kalendorinių dienų, iš viso - 3 3127,90 Eur delspinigių.
27. Teismas nesutinka su atsakovės atsikirtimo ieškiniui argumentu dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimui dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir be pagrindo įskaitytos sumos priteisimo. Atsakovė nurodo, kad ieškiniu iš esmės prašoma atlyginti žala, kuri atsirado dėl pasikeitusios teismų praktikos, kuria buvo pripažinta, kad delspinigių ir baudos (dvigubos netesybos) taikymas yra traktuojamos baudinėmis netesybomis ir yra negalimas, todėl siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, prašo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo.
28. Tačiau pagal šalių nurodytos nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ieškinio pagrindas – atsakovės 2014-11-17 raštu Nr. SD-4938 atlikto 43 443,00 Eur baudos sumos įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas. Minėta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris; nėra nei faktinio, nei įstatyminio pagrindo kvalifikuoti šalių teisinius santykius kaip deliktinius (žalos dėl pasikeitusios teismų praktikos atlyginimas); taip pat nėra pagrindo taikyti sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą pagal CK 1.125 str. 8 d. Kiti atsakovės teiginiai, susiję su baudos įskaitymu, nereikšmingi, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.
29. Teismas nesutinka su ieškovės reikalavimu pripažinti, kad už I-II etapo darbų atlikimo terminų pažeidimą priskaičiuotų delspinigių suma yra neprotingai didelė ir kad teismas turi pagrindą ex officio sumažinti delspinigių, priskaičiuotų už II etapo darbų atlikimo termino pažeidimą, sumą.
30. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad Sutartyje numatyti I ir II etapų darbų atlikimo terminai buvo praleisti. Šalys susitarė, kad I etapo darbai bus užbaigti 2013-10-15, II etapo dabai bus užbaigti 2013-10-15. Faktiškai I etapo darbų pabaigos aktas buvo šalių pasirašytas 2013-12-11 (pavėlavęs 265 k.d.), II etapo darbų (ir viso objekto) statybos užbaigimo aktas buvo pasirašytas šalių 2014-09-26 (pavėlavęs 346 k.d.).
31. Už I etapo termino pažeidimą atsakovė apskaičiavo ieškovei 433 962,07 Lt, kas eurais atitinka 125 684,10 EUR; už II etapo termino pažeidimą atsakovė apskaičiavo ieškovei 258 151,80 Lt, kas eurais atitinka 74 765,93 EUR, delspinigių; delspinigių už I ir II etapų terminų pažeidimą skaičiavimas pateiktas 2014-07-30 LITGRID AB rašte Nr. SD-3410.
32. Pateiktuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad pati atsakovė Litgrid AB 2014-07-30 raštu Nr. SD-3410 pripažino, jog 2013-12-11 buvo pabaigti I-ojo etapo darbai ir naujai sumontuoti įrenginiai buvo įjungti į elektros tinklą, t.y. atsakovė Litgrid AB netesybų apskaičiavimo laikotarpiu (nuo 2013-12-11 iki 2014-09-26) naudojosi I etapo darbų rezultatu. Atsakovė taip pat pripažino, kad II etapo darbai (be statybos užbaigimo procedūrų) pabaigti ir naujai sumontuoti įrenginiai, vykdant II etapo darbus, įjungti į elektros tinklą ir pradėti eksploatuoti nuo 2014-08-01, t.y. faktiškai darbai buvo pabaigti 2014-08-01.
33. Bylos nagrinėjimo metu teikdama paaiškinimus teismui ieškovės atstovė nurodė, kad už pirmą etapą delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2013-03-21 iki 2013-12-11, už II etapą -už laikotarpį nuo 2013-10-15 iki 2014-09-26, t.y. delspinigių apskaičiavimo laikotarpiai persidengia 56 k. d., o tai reiškia, už šį laikotarpį buvo paskaičiuotos dvigubos netesybos. Ieškovės manymu nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui ex officio sumažinti apskaičiuotus delspinigius suma.
34. Teismas nesutinka su ieškovės argumentais dėl netesybų mažinimo. Netesybos yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų – tai įstatymo, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną (CPK 6.71 str. 3 d.). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.). Sutarties 39 punktas suteikė atsakovei teisę skaičiuoti delspinigius už darbų atlikimo vėlavimą per Sutartyje nustatytą terminą ir juos įskaityti. Sutarties 24-27 punktai numato, kad atlikti darbai priimami ir priėmimo dokumentai įforminami pagal galiojančius teisės norminius aktus ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus; darbai priimami dalimis (faktiškai atlikti per mėnesį, pirmo etapo darbai); darbų priėmimą atlieka Sutarties šalių atstovai; rangovo pateiktus atliktų darbų aktus užsakovas privalo pasirašyti per 3(tris) darbo dienas arba pateikti motyvuotas pastabas ir pan. Pažymėtina, kad pagal Sutarties 27 punkto sąlygas paskutinio etapo pabaiga sutampa su galutinio statybos užbaigimo akto pasirašymo data. Pagal šalių susitarimą tinkamas atliktų darbų įvykdymas vienareikšmiškai buvo siejamas su šių darbų užbaigimo akto pasirašymu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė be pagrindo atsisakytų pasirašyti arba vilkintų atskirų etapų ar visų sutartyje numatytų darbų užbaigimo aktų pasirašymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės nurodytas I ir II etapo darbų faktinis atlikimas (t.y. įrengimų sumontavimas ir įjungimas į elektros tinklus) vertintinas kaip tinkamas sutartinių įsipareigojimų įvykdymas. Toks konstatavimas prieštarautų šalių Sutarties nuostatoms, numatančioms užsakovo pareiga apmokėti už atliktus darbus po statybos darbų akto pasirašymo ir PVM sąskaitos –faktūros pateikimo. Ieškovės argumentai, kad faktiškai darbai buvo atlikti iki statybos darbų užbaigimo aktų pasirašymo, todėl pavėlavimo atlikti I ir II etapo darbus laikotarpiai buvo trumpesni, nei nurodė atsakovė, atmetamas.
35. Teismo vertinimu atsakovė, apskaičiuodama delspinigius atsižvelgė į objektyvias terminų praleidimo aplinkybes ir skaičiavo juos tik už laikotarpius, kurie nebuvo pateisinti objektyviomis ir pagrįstomis aplinkybėmis (sutarties pasirašymo vėlavimas, papildomų darbų poreikis, pan.). Pagal Sutarties sąlygas ieškovė turėjo atlikti rekonstrukcijos darbus per 504 dienų, tačiau baigė vykdyti sutartinius įsipareigojimus per 850 dienų. 2015-02-24 LITGRID AB rašto Nr. SD-839 duomenimis atsakovė įvertino visas aplinkybes, lėmusias darbų vėlavimą ir ieškovei netaikė delspinigių už 70 dienų vėlavimą atlikti I etapo darbus ir 150 dienų vėlavimą atlikti antro etapo darbus, laikydama, kad šis vėlavimas atsirado dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių, tokiu būdu delspinigiai už vėlavimą atlikti II etapo darbus buvo paskaičiuoti ne už 346, bet už 196 dienas. Esant tokioms aplinkybėms sprendžiama, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog už 56 kalendorinių dienų laikotarpį delspinigiai buvo apskaičiuoti dvigubai. Vėlavimas atlikti visus darbus pagal Sutartį vertintinas kaip esminis, atsakovė iš esmės turėjo reikalavimo teisę į ieškovę dėl delspinigių už terminų, per kurį pagal Sutarties nuostatas turėjo būti atlikti darbai, praleidimą (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), jos apskaičiuotos delspinigių sumos už I ir II etapo darbų terminų praleidimus nėra neproporcingai didelės ir mažinti jų nėra pagrindo.
36. Dėl palūkanų ir skolos išieškojimo išlaidų. Ieškovė prašo priteisti atsakovės 8 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo dienos pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 punktą; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 40 eurų skolos išieškojimo išlaidų, pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. (įst. red. 2017 m. liepos 01 d. Nr. IX-1873 reakcija).
37. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 8,00 proc. dydžio procesines palūkanas, reikalavimą grindžia Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Remiantis šio įstatymo 1 straipsnio 1-2 dalimis, 2 straipsnio 4 dalimi bei 3 straipsnio 2 dalimi, teisė į minėtas palūkanas atsiranda, jei palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nėra nustatyti. Nagrinėjamu atveju tarp šalių (ūkio subjektų) buvo sudaryta viešoji darbų prikimimo sutartis, sutartyje nėra nustatytas palūkanų dydis šalių susitarimu, t.y. taikytinos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos. Atsakovė laiku neatsiskaitė dėl jos atlikto vienašališko priešiniu reikalavimu įskaitymo, pareiga visiškai atsiskaityti atsirado po įskaitymo nuginčijimo teisme, t.y. ieškovė įsigijo teisę reikalauti palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (ieškinio pareiškimo). Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, jog pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Palūkanų, kurias skolininkas privalo mokėti už pavėlavimą, dydis skaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovei pareiga mokėti procesines palūkanas kilo nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2019 m. balandžio 12 d., t.y. taikytina 2018 m. II pusmečio refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, kuri pagal Europos centrinio banko viešuosius duomenis sudaro 0,00 proc. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8,00 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 1 dalis , 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).
38. Ieškovė prašo teismo iš atsakovės priteisti 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio nuostatas.. Pažymėtina, kad įskaitymas yra vienas iš prievolės pabaigos būdu (CPK 6.130 str. 1 d.). Ieškovė kreipėsi su pretenzija, kurioje nurodė, jog nesutinka su atsakovės atliktu baudos įskaitymu 2019 m. vasario 19 d.; pareiškė ieškinį teisme 2019 m. balandžio 10 d. Iki civilinės bylos iškėlimo teisme ginčo dėl atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumo nebuvo, ieškovė niekur nesikreipė dėl skolos už atliktus darbus išieškojimo; pažymėtina, kad įskaitymas galiojo ir prielaidų reikalauti atsiskaityti ieškovė neturėjo. Teismo vertinimu nėra pagrindo preziumuoti, kad ieškovė patyrė ar galėjo patirti skolos išieškojimo išlaidas iki civilinės bylos iškėlimo teisme. Prašymas dėl 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų priteisimo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. atmetamas.
39. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė sumokėjo 923,25 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis; duomenų apie atstovavimo išlaidas nepateikta. Patenkinus ieškinį, žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 str. 1 d.). Duomenų apie ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti: pripažinti negaliojančiu atsakovės LITGRID AB įskaitymą 43 443 Eur sumai, atliktą 2014-11-17 pranešimu „Dėl baudos įskaitymo“ Nr. SD-4938; priteisti ieškovės UAB „Tetas“ (j. a. k. 300513148) naudai iš atsakovės LITGRID AB (j. a. k. 302564383) 43 443,00 Eur skolos, 3127,90 Eur delspinigių; ir 923,25 Eur priteisti bylinėjimosi išlaidų, iš viso priteisti 47 494,15 Eur (keturiasdešimt septynis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 15 centų).
Priteisti ieškovei UAB „Tetas“ (j. a. k. 300513148) iš atsakovės LITGRID AB (j. a. k. 302564383) 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 46 570,90 (43 443+3127,90) Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Tatjana Žukauskienė