Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-01-23][nuasmeninta nutartis byloje][2-677-601-2024].docx
Bylos nr.: 2-677-601/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 188604955 atsakovas
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas teismui
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Atsisakymas priimti ieškinį
Ieškinys

Pranešėjas (-a) ………………………

Civilinė byla Nr. 2-677-601/2024

Teisminio proceso Nr.

2-56-3-00012-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.1.14.8.1; 3.1.14.8.2; 3.2.7.1

(S)

 

img1 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2024 m. sausio 19 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. B. ieškinio atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl tautybės įrašo Gyventojų registre patikslinimo, administracinių aktų panaikinimo ir žalos atlyginimo, priėmimo klausimą,

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovas A. B. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas:

-       pripažinti neteisėta ir negaliojančia Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą Nr. 6M-8/2020 „Dėl vokiečio tautybės įrašymo“;

-       pripažinti neteisėtais valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 d. raštą (teismo pastaba: kartu su ieškiniu pateiktas 2021 m. sausio 29 d. raštas „Dėl pateikto skundo“, tuo tarpu 2020 m. gruodžio 29 d. rašto nėra, todėl tikėtina, kad ieškovas reiškia reikalavimą ne dėl 2020 m. gruodžio 29 d. rašto, o dėl 2021 m. sausio 29 d. rašto; iš 2021 m. sausio 22 d. rašto turinio matyti, kad VĮ Registrų centras 2020 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. NS-53580(7.38E) „Dėl prašymo persiuntimo“ persiuntė ieškovo 2020 m. gruodžio 1 d. prašymą dėl vokiečio tautybės patikslinimo Kauno m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui nagrinėjimui pagal kompetenciją) ir 2021 m. sausio 22 d. raštą „Dėl pateikto skundo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d. raštą Nr. (1.2311z)-7R-1272 „Dėl pateikto skundo“ bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 3R-331(2.13-1.) „Dėl A. B. 2021-03-19 skundo,;

-       panaikinti atsakovės Lietuvos valstybės institucijų suklastotus ir parduotus ieškovo seneliui ir tėvui (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei ieškovo (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą VII-OK Nr. (duomenys neskelbtini);

-       įpareigoti VĮ Registrų centrą patikslinti ieškovo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“ Lietuvos gyventojų registre;

-       pripažinti ieškovo teisių pažeidimus, padarytus atsakovės Lietuvos valstybės bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose;

-       priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės 000 000 Eur padarytos turtinės ir 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, sprendimo vykdymą pavedant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

 

Ieškinį atsisakytina priimti.

2.       Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

3.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, kai sprendžiamas bylos iškėlimo klausimas. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas).

4.       Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu siekia, kad būtų pakeisti Gyventojų registro duomenys apie jo tautybę, t. y., kad būtų pakeistas civilinės būklės akto įrašas. Tokia išvada darytina tiek iš reikalavimo „įpareigoti VĮ Registrų centrą patikslinti ieškovo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“ Lietuvos gyventojų registre“, tiek iš kitų reikalavimų – pripažinti neteisėtais Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą, VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 d., 2021 m. sausio 22 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d., Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. raštus, taip pat (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimus. Ieškovas ieškinyje taip pat kelia ir valstybės civilinės atsakomybės klausimą, t. y. prašo priteisti jam iš Lietuvos valstybės turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų galimai neteisėtų veiksmų, atlyginimą.

5.       Kaip ieškinyje nurodė pats ieškovas, analogiškus reikalavimus Lietuvos Respublikos teismuose jis yra reiškęs ne kartą, tačiau dėl įvairių priežasčių jokia byla dėl tautybės patikslinimo iki šiol nebuvo iškelta. Ir išties, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad ieškovas eilę metų nesėkmingai siekia išspręsti ginčą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo teismine tvarka. Tačiau, kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1319-464/2021, ieškovui buvo išaiškinta, kad ieškinys su visais jame pareikštas reikalavimais (įpareigoti VĮ Registrų centrą Gyventojų registre patikslinti jo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“, pripažinti neteisėtais Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą, VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 d., 2021 m. sausio 22 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d., Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. raštus, taip pat (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimus bei priteisti turtinę ir neturtinę žalą) yra teismingas bendrosios kompetencijos apylinkės teismui.

6.       Duomenys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO patvirtina, kad po minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo, ieškovas 2022 m. sausio 11 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, pareikšdamas iš esmės tuos pačius reikalavimus. Sprendžiant pateikto ieškinio priėmimą, be kitų procesinių sprendimų, Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, iš dalies atleidęs ieškovą nuo 372 Eur žyminio mokesčio mokėjimo, nustatė 8 dienų terminą ieškinio trūkumams šalinti: ištaisyti teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose Lietuvos Respublikos pavadinimo iškraipymą bei sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį – 100 Eur. Kadangi ieškovas nurodytų ieškinio trūkumų nustatytu terminu nepašalino, Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl tautybės patikslinimo ir žalos atlyginimo, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 7 d.

7.       Iš aptartų aplinkybių matyti, kad ieškovas vietoje to, kad pašalintų Kauno apylinkės teismo nustatytus ieškinio trūkumus, nusprendė kreiptis į Kauno apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą su tais pačiais reikalavimais. Vis dėlto, tai, kad ieškovo ieškinys Kauno apylinkės teisme buvo laikomas nepaduotu, nepaneigia aukščiau minėto Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimo, kad ieškovo ieškinys dėl tautybės įrašo Gyventojų registre patikslinimo, administracinių aktų panaikinimo ir žalos atlyginimo yra teismingas bendrosios kompetencijos apylinkės teismui. Ir, nors apylinkės teismas ieškovo ieškinį laikė nepaduotu, tai neužkerta kelio, ieškovui ištaisius ieškinio trūkumus, kreiptis į apylinkės teismą pakartotinai.

8.       Pažymėtina, kad nors ieškovas Kauno apygardos teismui pateiktame ieškinyje be reikalavimų patikslinti tautybės įrašą Gyventojų registre, panaikinti administracinius aktus ir priteisti žalos atlyginimą, papildomai nurodė, kad prašo pripažinti jo teisių pažeidimus, padarytus atsakovės Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-495-912/2023, yra išakinęs, kad toks ieškovo reikalavimas negali būti laikomas savarankišku ieškinio reikalavimu. Apeliacinis teismas pažymėjo, kad reikalavimas pripažinti, kuris savo esme yra prašymas nustatyti, kad atitinkami teismų veiksmai yra neteisėti, yra ne savarankiškas ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas), bet ieškinio pagrindas, t. y. ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas įrodinėja ir siekia pagrįsti ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Taigi, tokio reikalavimo suformulavimas ieškinio dalyke, nepaneigia ieškinio teismingumo apylinkės teismui. Juolab, kad pats ieškovas ieškinyje taip pat nenurodė, kodėl, jo manymu, ieškinys turėtų būti nagrinėjamas ne apylinkės, bet apygardos teisme.

9.       Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovo pateiktas ieškinys yra teismingas bendrosios kompetencijos apylinkės teismui, todėl ieškovas su ieškiniu turi teisę kreiptis į savo gyvenamosios vietos apylinkės teismą – Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290–291 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

atsisakyti priimti ieškovo A. B. ieškinį.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                  Evaldas Burzdikas