Baudž. byla Nr. 1-179-297/2015

(Proceso Nr. 1-52-1-01244-2013-6)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.;

1.2.25.4.1.;

2.1.15.3.3.2.;

2.3.6.4.5.

(S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 1 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė,

sekretoriaujant Simonai Baranauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui,

nukentėjusiosios įgaliotajai atstovei J. I.,

kaltinamajam H. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

H. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

kaltinamasis H. N., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent 2013 m. lapkričio 16 d. apie 16.30 val. Alytuje, Pulko gatvėje ties pastatu Nr. 98, kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę „VW POLO“, valst. (duomenys neskelbtini), važiuodamas link miesto centro, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. ir 37 p. reikalavimus, t. y. vairuodamas transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nepraleido per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios O. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir ją partrenkė, įvykusio eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios O. I. sveikatą.

Kaltinamasis kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 16 d. po pietų jis Alytaus mieste vairavo savo automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietijos registracija). Važiavo vienas, buvo blaivus. Neturėjo vairuotojo pažymėjimo, nes anksčiau jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Važiavo Santaikos gatve link miesto centro. Santaikos-Pulko-Ulonų gatvių sankryžoje suko į kairę, po to judėjo Pulko gatve. Važiavo nedideliu greičiu. Tuo metu buvo jau tamsoka, lynojo, matomumas buvo prastas, asfaltas šlapias. Nepastebėjo priekyje pėsčiųjų perėjos ir apie ją įspėjančio kelio ženklo. Netikėtai pamatė, kad jo eismo juostoje yra pėsčioji, kaip vėliau paaiškėjo – O. I.. Negalėjo paaiškinti, kodėl jos nepastebėjo anksčiau, gali būti, kad taip atsitiko dėl didelio nuovargio. Staigiai stabdė automobilį, bet sustoti nespėjo ir savo automobilio priekine dešine puse partrenkė pėsčiąją ant kelio važiuojamosios dalies. Sustojęs jis išlipo iš mašinos, priėjo prie nukentėjusiosios, padėjo jai atsistoti, siūlė pagalbą, bet nukentėjusioji atsisakė, sakė, kad jai viskas gerai. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, suformino eismo įvykį, po to jį pristatė į policijos komisariatą, patikrino alkotesteriu, nustatė, kad jis blaivus. Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl eismo įvykio ir kilusių padarinių. Kai 2014 m. byla buvo nagrinėjama teisme, kaltinamasis susitarė su nukentėjusiąja O. I. dėl žalos atlyginimo, pasirašė susitaikymo protokolą, pagal kurį jis įsipareigojo sumokėti O. I. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iki 2014 m. pabaigos. Tačiau savo įsipareigojimo kaltinamasis neįvykdė, nes jam nesisekė užsienyje su darbais, reikėjo mokėti skolas už buto nuomą, todėl neturėjo pakankamai lėšų, kad atsiskaityti su nukentėjusiąja. Sutiko su nukentėjusiosios reikalavimu dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo metu jis gyvena ir dirba Lietuvoje ir jei nukentėjusioji sutiktų, galėtų atlyginti jai žalą iki 2015 m. gruodžio mėnesio.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis H. N. kaltę taip pat pripažino ir analogiškai paaiškino apie nusikaltimo padarymo aplinkybes (b. l. 47-49).

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusios O. I. atstovė pagal įstatymą J. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013-11-16 kaltinamojo sukelto eismo įvykio metu pėsčiųjų perėjoje Pulko gatvėje, Alytuje, buvo partrenkta jos teta O. I.. Nuo smūgio jai lūžo dubens kaulo dvi pertvaros. Dėl patirtos traumos O. I. buvo gydoma Alytaus ligoninėje, po to sekė ambulatorinis gydymas. Nukentėjusioji kentė fizinį skausmą, teko ilgai gerti daug vaistų, negalėjo savarankiškai apsitarnauti, buvo priklausoma nuo kitų žmonių, sumažėjo jos bendravimo galimybės. Traumos pasekmes jaučia iki šiol, negali normaliai judėti, nueina tik iki parduotuvės nusipirkti maisto, nes pavargsta, atsiranda skausmai. Iki eismo įvykio buvo visiškai sveika, negulėjusi ligoninėje, nuolat eidavo pėsčia į biblioteką, bažnyčią, o dabar beveik neišeina iš savo buto, žymiai pablogėjo jos gyvenimo kokybė. Kai nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios ir susitarė dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji sutiko, kad H. N. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau kaltinamasis savo įsipareigojimo atlyginti žalą iki 2014-12-31 neįvykdė, su nukentėjusiąja nesusisiekė, nenurodė, kodėl nevykdo jų susitarimo. Dar kartą patikėti kaltinamuoju ir su juo taikytis nukentėjusioji nepageidauja.

Tarnybiniu pranešimu fiksuota, kad 2013-11-16 17.09 val. policijoje gautas telefoninis pranešimas iš VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties apie tai, kad į ligoninės priėmimo skyrių pristatyta O. I., kurią 2013-11-16 apie 16.30 val. Pulko gatvėje Alytuje partrenkė automobilis (1 t., b. l. 2).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu ir nuotraukomis fiksuota, kad 2013-11-16 apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti Alytaus mieste, Pulko gatvėje ties pastatu Nr. 98, nustatyta, kad automobilis VW Polo, v/n (duomenys neskelbtini), stovi nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, jis neapgadintas; protokole pažymėta, kad apžiūros metu lyja, kelio danga asfaltas yra šlapias, stabdymo pėdsakų nėra (1 t., b. l. 5-10).

Asmens blaivumo testas patvirtina, kad kaltinamasis H. N. vairavo transporto priemonę būdamas blaivus (1 t., b. l. 29).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1206/13 (06) matyti, kad nukentėjusiajai O. I. nustatyti sužalojimai – dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimai; sužalojimas padarytas veikiant dubens sritį kietu buku žalojančiu daiktu, jis galėjo būti padarytas autoįvykio metu, veikiant judančio automobilio dalimis; sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 40-42).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pažyma patvirtina, kad transporto priemonės VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio dieną (2013-11-16) buvo drausta Vokietijos draudimo bendrovėje Allianz Versicherungs-Aktiengesellshaft, korespondentas Lietuvoje žaloms administruoti yra „If P&C Insurance AS“ filialas (1 t., b. l. 27).

Iš civilinio atsakovo Vokietijos draudimo bendrovės Allianz Versicherungs-Aktiengesellshaft atstovo „If P&C Insurance AS“ 2014-04-28 rašytinio prašymo matyti, kad civilinis atsakovas sutiko sumokėti nukentėjusiajai 10 000 Lt neturtinei žalai ir 994,04 Lt turtinei žalai atlyginti, iš viso 10994,04 Lt (b. l. 132).

Aukščiau aptarti įrodymai, įvertinus juos visumoje, patvirtina, kad kaltinamasis H. N., vairuodamas kelių transporto priemonę, nevykdė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. ir 37 p. reikalavimų, kas nulėmė eismo įvykio kilimą ir nusikalstamų padarinių atsiradimą. KET 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės; 37 punktas imperatyviai nurodo, kad vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Kaltinamasis H. N. nevykdė minėtų KET reikalavimų, t.y. jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir nevykdė vairuotojo pareigos pėstiesiems sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“ ir praleisti į perėją įėjusią nukentėjusiąją, dėl ko pėsčiųjų perėjoje partrenkė nukentėjusiąją O. I.. Dėl eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, privalėjo būti atidus ir atsargus, ypač artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Jis turėjo realią galimybę pamatyti perėjoje buvusią nukentėjusiąją ir ją praleisti, bet dėl nusikalstamo nerūpestingumo kaltinamasis nenumatė daromos veikos pavojingumo ir nesuprato, kad gali kilti nusikalstami padariniai. Tarp kaltinamojo veikimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl išdėstytų motyvų daroma išvada, kad kaltinamojo H. N. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., požymius.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis H. N. padarė neatsargų nusikaltimą, kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažįstama lengvinančia atsakomybę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. H. N. teisiamas pirmą kartą, dirba. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant BK 41 str. nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Nustatant jos dydį, atsižvelgiama į tai, kad byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra.

Nukentėjusioji O. I. byloje buvo pareiškusi byloje civilinį ieškinį 21 189,00 Lt sumai (1 t., b. l. 88-91). Ieškinyje nurodė, kad dėl nusikaltimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Eismo įvykio metu jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešiniojo gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimų. Ryšium su sveikatos atstatymu nukentėjusioji turėjo išlaidų: pirko slaugos prekes, vaistus, reikėjo mokėti už GMP paslaugas, be to, kadangi buvo paskirtas lovos režimas, ją slaugė artimieji, kurie vežiojo pas gydytojus, į banką atsiimti pensijos, dėl to turėjo išlaidų kurui, kelionėms. Iš viso turtinei žalai atlyginti prašė priteisti 1189,00 Lt. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą. Iki eismo įvykio buvo savarankiška buityje, o po traumos negalėjo gyventi viena, teko prašyti kitų asmenų pagalbos, tai kėlė nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus. Sumažėjo bendravimo galimybės, negalėjo vaikščioti į bažnyčią, lankytis bibliotekoje, taip buvo negrįžtamai sutrikdytas jos įprastas gyvenimas. Be to, nukentėjusioji labai išgyveno dėl savo sveikatos ateityje, jai sutriko miegas, padidėjo jautrumas. Neturtinei žalai atlyginti nukentėjusioji prašė priteisti iš kaltinamojo ir „If P&C Insurance AS“ solidariai 20 000 Lt.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą J. I. palaikė ieškinį dalyje dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo H. N.. Paaiškino, kad draudikas pilnai atlygino O. I. padarytą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos, liko neatlyginta 10 000 Lt, kas atitinka 2896,20 Eur, todėl prašė šią sumą priteisti iš kaltinamojo. Papildomai pažymėjo, kad kaltinamasis buvo raštu patvirtinęs savo sutikimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tokį susitarimą teismas patvirtino, priimdamas nuosprendį, kuriuo H. N. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, tačiau pastarasis nevykdė susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų, vengė bendrauti, nepervedė nukentėjusiajai nei vienos įmokos.

Civilinis ieškinys tenkintinas. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji O. I. patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, taip pat ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo (BPK 109 str., CK 6.263 str.). Žala nukentėjusiajai padaryta kaltinamojo vairuojama transporto priemone „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal CK 6.270 str. didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas, be to, jo atsakomybė atsiranda be kaltės. Transporto priemonės „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio dieną buvo drausta Vokietijos draudimo bendrovėje Allianz Versicherungs-Aktiengesellschaft, kurios korespondentas Lietuvoje žaloms administruoti yra „If P&C Insurance AS“ (1 t., b. l. 27). Civilinis atsakovas draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“ atlygino nukentėjusiajai O. I. padarytą turtinę žalą, tai patvirtina teismui pateiktas O. I. banko sąskaitos išrašas (1 t., b. l. 144), ir dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji pretenzijų neturi.

Pradiniu ieškiniu O. I. prašė priteisti jai iš kaltinamojo ir draudiko „If P&C Insurance AS“ solidariai 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad CK 6.250 str. 2 d. nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusio asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, bet ja siekiama maksimaliai sušvelninti neigiamas pasekmes. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamojo veiksmais sukelto eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios O. I. sveikata. Dėl patirtos traumos (dešiniojo gaktikaulio šakų lūžimai) nukentėjusioji nuo 2013-11-16 iki 2013-11-22 buvo gydoma Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, po to gydymas buvo tęsiamas ambulatoriškai. Išrašant iš ligoninės, gydytojų pažymėta, kad pacientė nevaikštanti, transportuojama gali būti tik gulimoje padėtyje, jai rekomenduotas gulimas režimas „varlytės padėtyje“, gyd. mankšta, pragulų profilaktika (1 t., b. l. 92). Iki eismo įvykio nukentėjusioji, kaip ji pati teigė 2014-04-08 vykusio teismo posėdžio metu, buvo visiškai sveika, niekada negulėjusi ligoninėje, savarankiška (gyvena viena), o po traumos teko beveik du mėnesius gulėti lovoje, jai buvo būtina nuolatinė kito asmens pagalba, todėl negalėjo gyventi savo bute. Akivaizdu, kad O. I. patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nepatogumus, nes ilgą laiką negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, buvo priklausoma nuo aplinkinių, jautriai išgyveno dėl sutrikdytos sveikatos, pasikeitusios gyvenimo kokybės. Sutrikdyta sveikata ir dėl to patirti nukentėjusiosios dvasiniai išgyvenimai bei sukrėtimai, moralinė skriauda dėl pablogėjusios gyvenimo kokybės, turint omeny, kad nukentėjusioji jau senyvo amžiaus, yra esminis kriterijus, į kurį teismas atsižvelgia, spręsdamas, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 20 000 Lt kompensacija neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė, atitinka CK 6.250 str. nustatytus kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis H. N. pripažino O. I. civilinį ieškinį ir neginčijo neturtinės žalos dydžio. Draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“ atlygino O. I. dalį neturtinės žalos -10 000 Lt (1 t., b. l. 144), taigi, likusi neatlyginta 10 000 Lt suma, kas atitinka 2896,20 Eur, priteistina iš kaltinamojo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 304-307 str. str.,

n u s p r e n d ž i a :

H. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nubausti 20 MGL dydžio, t. y. 760 Eur bauda.

Remiantis BK 65 str. ir 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti H. N. laikiną sulaikymą nuo 2015-08-18 iki 2015-08-19, t. y. vieną parą, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir galutinai skirti H. N. 18 MGL dydžio (684,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., išaiškinti nuteistajam H. N., kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę dokumento paėmimą panaikinti ir paskelbus nuosprendį grąžinti H. N. jo asmens tapatybės kortelę Nr. 11273794.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš H. N. O. I. 2896,20 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 20 ct) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                            Danguolė Urbanavičienė