Civilinė byla Nr. 2-3197-996/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36043-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.5.3.15.1; 1.3.5.5; 3.2.6.1; 3.4.1.7

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

dalyvaujant ieškovo Y. Y. atstovui Petrui Grėbliauskui, 

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ atstovui advokatui Vaidui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Y. Y. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurotransport24“ dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

Y. Y. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jo patikslinimais (t. I, b. l. 1, 32–33, 48–50) uždarajai akcinei bendrovei „Eurotransport24“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas), kuriuo jo prašymas buvo atmestas, ir prašydamas priteisti jam iš atsakovės 4 057,90 Eur galutinį atsiskaitymą bei netesybas.

Ieškovas paaiškino, kad jis dirbo pas atsakovę (duomenys neskelbtini), jo atleidimo dieną atsakovė su juo neatsiskaitė ir liko jam skolinga 4 057,90 Eur, iš jų 1 913,90 Eur sudaro neišmokėtas darbo užmokestis, 2 144 Eur sudaro neišmokėti dienpinigiai, su atsakove buvo sutarta, jog bus mokamas 59 Eur darbo užmokestis už dieną, be to, jam turi būti taikoma užsienio valstybių teisė. Teigė, kad darbdavės nuostata dėl dienpinigių jam mažinimo yra vienašališka, sutartyje nebuvo aptartas sumažintas dienpinigių procentas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Petras Grėbliauskas palaikė ieškinyje ir jo patikslinimuose išdėstytą poziciją.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (t. I, b. l. 21–25, 46–47, 55–58).

Atsakovė paaiškino, kad ieškovo ieškinio pagrindas nėra motyvuotas, o darbo bylos medžiaga paneigia ieškovo reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teigė, kad ieškovo į Darbo ginčų komisijos bylą pateikta skaičiavimų lentelė neatitinka objektyvumo, patikimumo ir leistinumo reikalavimų, nepasirašyta, parengta ne valstybine kalba, neaišku, kieno ir kokių dokumentų pagrindu parengta, į bylą pateikta lentelė neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų, lentelėje pateikti duomenys yra neaiškūs ir neatitinka tikrovės, tuo tarpu įmonė yra pateikusi tinkamai ir kvalifikuotai parengtus, atsakingų asmenų pasirašytus dokumentus. Pastebėjo ir tai, kad ieškovas nurodė, jog jam darbo užmokesčio turėjo būti priskaičiuota 3 024,20 Eur, tačiau įmonė ieškovui yra sumokėjusi 3 246,73 Eur darbo užmokestį, kas pagal ieškovo skaičiavimus reikštų, kad įmonė netgi yra permokėjusi ieškovui darbo užmokestį; ieškovas taip pat neteisingai skaičiuoja dienpinigių dydį, todėl jo skaičiavimais negali būti vadovaujamasi. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 11 straipsnio 3 dalį, darbo santykiai kelių transporto priemonėse, kertančiose bent dviejų valstybių sienas, nustatomi pagal transporto priemonę savo veiklos tikslais naudojančio darbdavio buveinės vietą, atsakovas su įmone darbo sutartį pasirašė vadovaujantis DK nuostatomis, šalys yra pasirašiusios 2018 m. lapkričio 7 d. priedą prie darbo sutarties, pagal kurį susitarė, jog darbo sutarčiai ir darbo santykiams yra taikoma Lietuvos Respublikos teisė, todėl darbo santykiams ir mokėjimams, kylantiems ar susijusiems su darbo santykiais, nėra ir nebus taikomi ateityje Europos Sąjungos šalių (įskaitant, bet neapsiribojant Vokietijos Federacinės Respublikos) bei kitų užsienio valstybių teisės aktai. Kartu prašė už aiškiai nepagrįsto ieškinio teikimą, taip piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, skirti ieškovui 3 000 Eur baudą, pusę šios sumos priteisiant įmonei.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Vaidas Paulauskas palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas darbo sutarties pagrindu nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. dirbo pas atsakovę (duomenys neskelbtini) (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 66–71), 2018 m. lapkričio 7 d. ieškovas ir atsakovė pasirašė priedą prie darbo sutarties (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 45–46), ieškovas ir atsakovė 2019 m. liepos 1 d. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 112–113), darbuotojas 2019 m. spalio 7 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl darbo užmokesčio ir netesybų išieškojimo iš įmonės (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 1–2), kuri sprendimu jo prašymą atmetė (t. I, b. l. 2–3). 

Pagal DK 11 straipsnio 3 dalį, darbo santykiai kelių transporto priemonėse, kertančiose bent dviejų valstybių sienas, nustatomi pagal transporto priemonę savo veiklos tikslais naudojančio darbdavio buveinės vietą.

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. 

DK 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. 

Pagal Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523, (toliau – Aprašas) 2 punktą, dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Byloje nustatyta, kad darbuotojas (duomenys neskelbtini) įmonėje dirbo nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d., kai buvo atleistas jo paties prašymu (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 3–6, 66–71), ieškovo teigimu, įmonė atleisdama jį iš darbo neišmokėjo jam 4 057,90 Eur galutinio atsiskaitymo, kurį sudaro 1 913,90 Eur neišmokėtas darbo užmokestis ir 2 144 Eur neišmokėti dienpinigiai.

Iš darbuotojo prašymo Darbo ginčų komisijai (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 1–2) matyti, kad, darbuotojo teigimu, 4 057,90 Eur jam neišmokėtą galutinį atsiskaitymą sudaro neatsiskaitymas su juo už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2019 m. liepos mėn., tačiau pirmiausia pastebėtina tai, kad ieškovas įmonėje įsidarbino tik nuo 2018 m. lapkričio 9 d., todėl įmonė negali būti jam skolinga laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2018 m. lapkričio 9 d., kaip kad nepagrįstai teigia ieškovas. 

Be to, ieškovo Darbo ginčų komisijai teikta nepriemokos skaičiavimo lentelė (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 7–15) yra nepasirašyta jos rengėjo, nepagrįsta jokiais įrodymais, ieškovo į bylą teikta nepriemokos skaičiavimo lentelė (t. I, b. l. 34–41) nors yra pasirašyta profesinės sąjungos pirmininko, tačiau ji nepagrįsta jokiais įrodymais, todėl tokių lentelių teismas nelaiko leistinais rašytiniais įrodymais. Tokių lentelių teismas neturi pagrindo laikyti leistinais rašytiniais įrodymais dar ir dėl to, jog, kaip yra išaiškinęs Vilniaus apygardos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-682-643/2020), tokiose lentelėse turi būti nurodytas informacijos surinkimo laikas, vieta, būdas, ko šiuo atveju taipogi nėra. Tuo tarpu atsakovė teigė, kad su darbuotoju ji tinkamai ir laiku atsiskaitė ir tokius savo teiginius grįsdama į bylą pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įsakymus dėl komandiruočių, ieškovo darbo sutartį su papildomais susitarimais, avansines apyskaitas, pažymą apie darbuotojui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, atsiskaitymo lapelius, banko sąskaitos išrašus, susitarimą dėl žalos atlyginimo (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 36–125), kurių turinio teisingumo ieškovas nepaneigė, priešingai, pasirašydamas 2019 m. liepos 1 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo savo parašu patvirtino, kad įmonei yra padaręs 300 Eur žalą ir sutiko ją atlyginti, ją išskaitant iš jo darbo užmokesčio (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 112–113), šis šalių susitarimas nėra nuginčytas ar ieškovo ginčijamas, todėl yra galiojantis. Vadinasi, būdamas apdairus ir rūpestingas darbuotojas, ieškovas jau iki darbo sutarties nutraukimo momento įsivertino/turėjo įsivertinti jam darbdavės sumokėtas sumas ir jų mokėjimo momentą, pretenzijų dėl jų neturėjo, likus mėnesiui iki jo atleidimo iš darbo sutiko, kad iš jo darbo užmokesčio būtų išskaitoma 300 Eur suma jo įmonei padarytai žalai atlyginti, kas ir buvo padaryta.

Svarbu pastebėti ir tai, kad darbuotojas nurodydamas, jog įmonė yra jam neišmokėjusi 1 913,90 Eur darbo užmokestį, nurodė, jog įmonė jam turėjo išmokėti 3 024,20 Eur darbo užmokestį, tačiau yra išmokėjusi tik 1 238,05 Eur, tačiau darbuotojo banko sąskaitos išrašas (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 119–125) patvirtina, kad įmonė darbuotojui bankiniais pavedimais yra pervedusi 3 246,73 Eur darbo užmokestį, t. y. netgi 222,53 Eur didesnę darbo užmokesčio sumą nei apskaičiavo pats ieškovas. Ieškovas niekaip nepagrindė savo teiginių apie susitarimą su darbdave dėl 59 Eur darbo užmokesčio už dieną jam mokėjimo, byloje esanti darbo sutartis tokio susitarimo neįtvirtina.

Pastebėtina ir tai, kad ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, jog darbdavės nuostata dėl dienpinigių jam mažinimo yra vienašališka, sutartyje nebuvo aptartas sumažintas dienpinigių procentas, kadangi darbo sutarties 6.2 punkte šalys sutarė dėl dienpinigių mažinimo iki 50 procentų (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 66–71). Teismas, įvertinęs DK 107 straipsnio 3 dalies, Aprašo 2 punkto nuostatas, su ieškovu sudarytos darbo sutarties 6.2 punkto nuostatas (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 66–71), įsakymų dėl komandiruočių nuostatas (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 86, 88, 90, 92, 94), konstatuoja, kad teisės aktų reikalavimai nustatant dienpinigių dydį pažeisti nebuvo, darbdavė pagal susitarimą su darbuotoju turėjo teisę mokėti darbuotojui tiek 85 procentų, tiek 80 procentų, tiek 70 procentų, tiek 50 procentų dienpinigius, dienpinigių nepriemoka nenustatyta.

Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovas teigė, jog jam turi būti taikoma užsienio valstybių teisė, tačiau toks jo teiginys atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi pagal DK 11 straipsnio 3 dalį, darbo santykiai kelių transporto priemonėse, kertančiose bent dviejų valstybių sienas, nustatomi pagal transporto priemonę savo veiklos tikslais naudojančio darbdavio buveinės vietą, ieškovo darbdavės buveinė yra Lietuvos Respublikoje (t. I, b. l. 12–14), be to, šalys 2018 m. lapkričio 7 d. priedo prie darbo sutarties 1 punkte yra sutarusios, jog darbo sutarčiai ir darbo santykiams yra taikoma Lietuvos Respublikos teisė, todėl darbo santykiams ir mokėjimams, kylantiems ar susijusiems su darbo santykiais, nėra ir nebus taikomi ateityje Europos Sąjungos šalių (įskaitant, bet neapsiribojant Vokietijos Federacinės Respublikos) bei kitų užsienio valstybių teisės aktai. 

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad darbdavė įrodė, jog ji su darbuotoju atsiskaitė tinkamai ir laiku, darbuotojas tinkamo atsiskaitymo su juo nepaneigė, todėl pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus priteisti jam iš atsakovės 4 057,90 Eur galutinį atsiskaitymą bei netesybas nėra.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieškinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovui nėra.

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovo ją atstovavusiai advokatų kontorai sumokėtas jos patirtas 490,05 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (t. I, b. l. 26–27, 59–61). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš ieškovo 490,05 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Dėl atsakovės prašymo vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi skirti ieškovui 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos priteisiant įmonei, kurį įmonė motyvuoja tuo, kad ieškovas teismui pateikė aiškiai nepagrįstą ieškinį, visiškai nemotyvuotą reikalavimą, nenurodydamas jokių ieškinio argumentų, taip nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, teismas pažymi, kad įstatymas įtvirtina darbuotojo teisę jam nesutinkant su Darbo ginčų komisijos sprendimu kreiptis į teismą, ieškovas į teismą kreipėsi atstovaujamas profesinės sąjungos, darbuotojo atstovas teismo nurodymu patikslino ieškinį, darbuotojo atstovo teisinių paslaugų kokybė ar aplinkybė, kad teismas darbuotojo reikalavimus pripažino nepagrįstais, nesudaro pagrindo pripažinti patį darbuotoją piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtinais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Šiuo atveju ieškovo kreipimosi į teismą negalima laikyti akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį ir dėl to skirti ieškovui baudą pagrindo nėra. 

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo Y. Y. ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurotransport24“ (į. k. 303025556) iš ieškovo Y. Y. (gim. (duomenys neskelbtini)) 490,05 Eur (keturių šimtų devyniasdešimties eurų ir penkių euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė