El. Civilinė byla Nr. e2-8091-772-2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03137-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1.; 3.2.6.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,

posėdžio sekretorė Ona Baronienė,

dalyvaujant ieškovui L. P. ir jo atstovei advokatei V. L., atsakovo G. D. atstovei advokatei I. G., trečiajam asmeniui F. P.,  neatvykus trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei ir trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovėms, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka pakartotinai išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovui G. D., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, F. P., dalyje dėl kompensacijos už naudojimąsi servitutu priteisimo ir kitų, su šiuo reikalavimu susijusių klausimų išsprendimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, 

n u s t a t ė:

Apeliacinės instancijos teismas panaikindamas pirmosios instancijos sprendimą dalyje dėl kompensacijos už naudojimąsi servitutu priteisimo ir kitų, su šiuo reikalavimu susijusių klausimų, nurodė šiuos argumentus.

,,Ieškovas savo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo grindė tuo, jog dėl kelio servituto suvaržytos ieškovo nuosavybės teisės, jis naudojantis savo žemės sklypo dalimi, patiria didelius nepatogumus, nes dėl didelių krovinių automobilių „furų“ yra keliamas triukšmas po langais, tenka kvėpuoti užterštu oru, išmetamosiomis dujomis, keliamos nuolatinės dulkės, tai trunka jau dešimtmečiais. Atsakovas nurodė, kad maždaug po metų laikotarpio atsakovo verslui skirtas patalpas pastačius Šiaulių LEZ, didesnių gabaritų transporto priemonės servituto keliu nebevažiuos, teismo posėdžio metu nurodė, kad jo verslas yra iškeltas ir sunkiasvorės transporto priemonės nebevažiuoja. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė nurodė, kad prašoma priteisti kompensacija už naudojimąsi keliu, atsižvelgiant į Metodiką, lyginant su nuomos kaina yra per didelė. Be to atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas skaičiavo kompensaciją pagal ieškinio metu galiojančią Metodiką ir žemės sklypo vertė buvo skaičiuojama pagal 2018 m. žemės vertę, tačiau prašoma priteisti už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2018 m., kai žemės sklypo vertė atskirais metais buvo nevienoda.“

,,Apeliacinio teismo vertinimu ieškovo pareiga pateikti įrodymus patvirtinančius, kad jis visą nurodytą laiką patyrė nuolatinio pobūdžio nepatogumus, bei pagrįsti prašomos kompensacijos dydį, įvertinus servituto nustatymo aplinkybes ir kita. Kolegijos vertinimu byloje nepakanka nustatytų faktinių aplinkybių iš kurių būtų galima spręsti tiek dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, tiek dėl teismo išvadų pagrįstumo. Sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nėra aišku kokiais faktinio pobūdžio duomenimis teismas rėmėsi spręsdamas dėl kompensacijos dydžio.

Be to pažymėtina, kad ieškovas reikalavimą grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, kas apeliacinio teismo vertinimu yra tik vienas iš kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant kompensacijos dydį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Teismas privalo taip pat įvertinti ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015)“.

,,Asmuo, manydamas, kad jo materialinė subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas pažeistas, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2014). Taigi, šiuo atveju trečiasis asmuo tarnaujančiojo žemės sklypo bendraturtis F. P. nereiškė savarankiško reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teisme reikšti reikalavimų nebeturi galimybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad įvertinus tai, kad sprendžiant dėl kompensacijos dydžio teismas yra pagrindo išvadai neištyrė ir nenustatė šiam klausimui išnagrinėti faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, padarė išvadas, kurios nepagrįstos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tai galėjo turėti įtakos neteisingam teismo sprendimui šioje dalyje“.

,,Kadangi teismo sprendimas panaikintinas dalyje dėl kompensacijos priteisimo, ieškinio senaties taikymo, panaikintinas teismo sprendimas ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija nesprendžia byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (paskirstymo) klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas bylos dalį iš naujo nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo.“ 

Pirmosios instancijos teismas nurodytoje dalyje pakartotinai nagrinėdamas ieškovo ieškinio reikalavimus atsakovui 202008-07 teismo posėdyje pasiūlė šalims ir dalyvaujantiems asmenims atsižvelgiant į anksčiau pateiktas apeliacinio teismo išvadas pateikti papildomus įrodymus, o trečiajam asmeniui F. P. apsispręsti dėl jo procesinės padėties byloje.

Trečiasis asmuo F. P. 2020-09-18 (teismo sudėties kasmetinių atostogų metu) pateikė į bylą prašymą priteisti jam 1 374 Eur piniginę kompensaciją. Teismas 2020-10-05 (pirmą darbo dieną po atostogų) šio trečiojo asmens procesinio dokumento priėmimo klausimą nusprendė išspręsti teismo posėdžio metu, tai yra 2020-10-07 (T.3, 9 b. l.).

Nurodytas trečiasis asmuo teismo posėdžio metu teismui nurodžius pateikto dokumento formos ir turinio trūkumus, pareiškė, kad atsisako savarankiško reikalavimo byloje ir toliau lieka trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų. Teismas tenkino šį F. P. prašymą ir nurodė, kad jam atsisakius savarankiško reikalavimo ir jo procesinės padėties pakeitimo, teismas grąžins jam sumokėtą už savarankišką reikalavimą į valstybės biudžetą sumokėta žyminį mokestį.

Iki 2020-10-07 teismo posėdžio, nė vieną iš šalių nepateikė teismui jokių papildomų įrodymų.  

Pažymėtina, kad ieškovas L. P. kreipdamasis į teismą ieškinyje ir prašydamas priteisti nuostolių atlyginimui nurodytos kompensacijos dydį teigė, kad dėl kelio servituto suvaržytos jo nuosavybės teisės, jis negali tinkamai naudotis žemės sklypo dalimi, dėl to patiria didelius nepatogumus. 

Atsakovas atsiliepimu  nesutiko, kad turėtų mokėti ieškovui atlyginimą dėl nustatyto servituto, bei nurodė, kad  negali pasisakyti dėl ieškovo prašomo priteisti atlyginimo dydžio dėl neinformatyvaus ieškovo apskaičiavimo būdo ar neaiškios taikytos apskaičiavimo formulės. Atsakovo teigimu, nėra objektyvių duomenų, suponuojančių pagrindą išvadai, jog dėl servituto nustatymo dėl atsakovo veiksmų ieškovas yra ekonomiškai ar moraliai nukentėjęs.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į ieškinį, kuriame nurodė, kad negali įvertinti, ar ieškovo reikalaujamas kompensacijos dydis 274,99 Eur per metus nėra per didelis.

Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija irgi pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Teismui pakartotinai nagrinėjant bylą dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, šalys pateikė šiuos motyvus.   

Ieškovas L. P. teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytą reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo ir prašė teismo jį tenkinti bei priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad ilgą laiką atsakovui geruoju nesprendžiant klausimo dėl servituto panaikinimo, patyrė nuolatinį stresą, nepatogumus, išgyvenimus. Ieškovo nuomone, atsakovas šiuo metu gali naudotis suplanuotais infrastruktūros koridoriais ir privažiuoti prie savo žemės sklypo.

Ieškovo L. P. atstovė advokatė V. L. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti nurodytoje dalyje tenkinti visiškai ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovės teigimu servitutas yra atlygintinis, todėl atsakovas privalo sumokėti atlyginimą. Kompensacijos dydis yra apskaičiuotas pagal LRV 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtintą metodiką. Nurodė, kad ieškovas ieškinio senaties ribose apskaičiavo piniginę kompensaciją. Tai, jog ieškovas remiasi nurodyta Metodika, kuri vėliau nors ir buvo pakeista, leidžia daryti išvadą, kad toks pasirinktas nuostolių apskaičiavimas yra atsakovui palankus.  

Atsakovas G. D. ankstesnio teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų atlyginti ieškovui už naudojimąsi servitutiniu keliu, bet tik ateityje, nes atlyginimas nebuvo nustatytas.

Atsakovo G. D. atstovė advokatė I. G. 2020-10-07 teismo posėdžio metu prašė ieškinį nurodytoje dalyje atmesti, o jei tenkinti, tai tik iš dalies dėl kompensacijos priteisimo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovė pažymėjo, kad apskaičiuojant kompensacijos dydį nėra pagrindo remtis ieškovo nurodyta Metodika, o kito patirtų nuostolių dydžio pagrindimo ieškovas nepateikė. Be to nesuprantama, kodėl ieškovas remiasi 2004 m. Metodikos redakcija, kuomet ji po to ne kartą buvo keičiama. Mano, kad ieškovo atliko nuostolių apskaičiavimą kuomet buvo taikomi didesni verčių dydžiai. Atstovė nurodė, kad jei teismas vis dėlto nuspręstų priteisti ieškovui kompensaciją, šiam jo reikalavimui turėtų būti taikoma sutrumpinta 5 metų ieškinio senatis pagal CK 1.125 str. 9 d. Teigė, kad ieškovas iš atsakovo 2017 m. gegužės mėn. yra gavęs 200,00 Eur, todėl, jei teismas nuspręstų, kad turėtų būti priteista kompensacija, ji turėtų būti sumažinta nurodyta suma. Atskirai pažymėjo, kad galimos kompensacijos dydis galėtų būti 550 Eur suma, kuri taip pat mažintina 200 Eur suma.

Trečiasis asmuo F. P. duodamas paaiškinimus nurodė, kad sutinka su ieškovo motyvais dėl piniginės kompensacijos priteisimo. Mano, kad teismas turėtų priteisti kompensaciją už 10 metų. Dėl atsakovo perduotų 200 Eur ginčo nėra, nes jis tuos pinigus perdavė ieškovui (broliui). Laiko, kad buvo žodinis susitarimas su atsakovo dėl nuostolių atlyginimo. Atskirai pažymėjo, jog dėl atsakovo įmonės transporto judėjimo servitutiniu keliu kyla pavojus ir jo šeimos nariams. 

Ieškinys dalyje dėl kompensacijos už naudojimąsi servitutu priteisimo tenkintinas iš dalies.

Dėl servituto atlygintinumo

Kaip teisingai pastebėjo ieškovas, teisiniai santykiai dėl servituto nustatymo yra grindžiami atlygintinumo principu. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.129 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis ne tik tais atvejais, kai jis nustatytas teismo sprendimu, bet ir tais, kai yra nustatytas administraciniu aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015). Taigi servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015).

Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 7-3372 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste A. P.“ priėmimo metu galiojusios Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 27 d. nutarimu, 9 punkte buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo sprendimuose dėl žemės servitutų nustatymo ar rašytinėse sutartyse dėl žemės servitutų nurodoma žemės sklypo dalis, kurioje nustatomas servitutas, jo vieta ir ribos, kelių (takų), kuriais bus naudojamasi servituto teise, pločiai, naudojimosi servitutais teisės, sąlygos ir laikas, nuostolių dėl žemės servitutų atlyginimo sąlygos (nurodant, kad suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi neatlygintinai, arba konkrečius nuostolių ar žalos atlyginimo būdus). Remiantis šia teisės norma ir servituto atlygintinumo principu, darytina išvada, kad kai administraciniu aktu nustatomas neatlygintinis servitutas, ši aplinkybė turi būti tiesiogiai įvardyta administraciniame teisės akte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015). Nagrinėjamu atveju sprendime neįvardyta, kad nustatomas neatlygintinis servitutas. Todėl, teismas daro išvadą, kad ginčo servitutas yra atlygintinis. Tokios išvados nepaneigia atsakovo argumentai, kad ieškovas pats naudojasi servitutiniu keliu ir, kad nepatiria jokių nepatogumų dėl nustatyto servituto, nes tikėtiną oro užterštumą lemia didelis mašinų srautas (duomenys neskelbtini). lyginant jį su į atsakovo sklypą važiuojančių transporto priemonių srautu. Be to, atsakovas paaiškino, kad trečiajam asmeniui F. P. 2017 m. gegužės mėn. yra davęs 200,00 Eur už naudojimąsi servitutu, taip pripažindamas, kad už naudojimąsi servitutu turi būti atlyginta.

Pažymėtina, kad servituto atlygintinumo klausimas gali būti sprendžiamas ne tik nustatant servitutą, bet ir nagrinėjant ginčus dėl nustatyto servituto metu atsiradusių nuostolių atlyginimo. Nustačius servitutą ar išnagrinėjus ginčą dėl servituto įgyvendinimo ir kartu neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, o teismo galimybė tai išspręsti paprastai yra suvaržyta tarnaujančiojo daikto savininko pasirinktos teisinės pozicijos, kai jis neigia servituto galimybę, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovas jau daugiau kaip dešimt metų neatlygintinai naudojasi kelio servitutu, todėl išspręstinas jo atlygintinumo klausimas pagal ieškovo ieškinio reikalavimą atsakovui.

Dėl atlyginimo už servitutą dydžio ir ieškinio senaties taikymo.

Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.129 straipsnį dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka, be to, įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.

Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 749,00 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją  už naudojimąsi servitutu už 10 metų laikotarpį, laikytinas reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo, tai yra to kas prarasta (lot. compensatio - išlyginimas). Ieškovas šią piniginę kompensaciją laiko vienkartine už 10 metų laikotarpį, kuri apskaičiuojama pagal kiekvienais metais patirtų nuostolių dydį (274,99 Eur). Teismas šį ieškovo reikalavimą atsakovui laiko teisėtu ir pagrįstu, kadangi tai atitinka jo pažeistos teisės gynybos būdą. Dėlto atmestini atsakovo atsikirtimų motyvai dėl prievolės mokėti periodinę kompensaciją, kadangi tokio susitarimo tarp šalių nėra ir nebuvo. Tuo pačiu nėra teismui ir teisinio pagrindo pagal atsakovo prašymą, ieškovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį remiantis Lietuvos Respublikos 1.125 straipsnio 9 dalimi. Tokia teismo išvada kaip jau yra nurodyta siejasi su kompensaciją dėl patirtų nuostolių atlyginimo, o ne su periodinėmis išmokomis. Todėl teismas daro išvada, jog ginčo atveju ieškovui gali būti iš atsakovo priteista vienkartinė piniginė kompensacija (2 749,90 Eur) nuostolių atlyginimui už visą pastarojo naudojimosi servitutiniu keliu laiką, bet ne daugiau kaip bendras ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Kaip vienas iš kriterijų kompensacijai apskaičiuoti gali būti teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011).

Lietuvos Aukščiausiais Teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant dėl servituto atlygintinumo vadovaujamasi, pirma, kompensacijos proporcingumo tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimams ir kompensavimo realumo principais, t. y. atlyginimas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti proporcingas jo patiriamiems turtiniams praradimams, ir, antra, ar dėl nustatytos vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydžio nesusidarys sąlygos vienai iš šalių nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017).

Pažymėtina, kad būtina atskirti servituto turėtojo pareigą mokėti atlyginimą už servitutą ir pareigą tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.114 straipsnio 1 dalyje. Todėl kompensacija skaičiuotina į ją neįtraukiant daikto remonto ir jo tinkamo išlaikymo išlaidų, kurias servituto turėtojas ir taip turėtų tinkamai bei laiku mokėti.

Nagrinėjamu atveju servitutas nustatytas 1,3200 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypui, kelio servitutas užima 0,0300 ha. Nors atsakovas, teisingai nurodo, kad servitutu naudojasi ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., Šiaulių m. sav., naudotojai, t. y. ieškovas ir trečiasis asmuo F. P., tačiau ši aplinkybė nepaneigia to, kad nustatytas servitutas pats savaime nesukelia nuosavybės teisės suvaržymų ieškovui ir trečiajam asmeniui. Taip pat atmestini atsakovo argumentai, kad kompensacijos dydis turėtų būti dalijamas iš dviejų, nes tarnaujančiojo žemės sklypo savininkai yra du. Teismo nuomone, kompensacijos dydis skaičiuotinas neatsižvelgiant į tai, kiek yra tarnaujančiojo žemės sklypo savininkų, nagrinėjamu atveju ieškovas yra pareiškęs reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, trečiuoju asmeniu byloje dalyvauja kitas tarnaujančiojo žemės sklypo bendrasavininkas F. P., kuris nesutikimo dėl kompensacijos priteisimo nepareiškė, o priešingai prašė jį tenkinti. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus kompensacijos dydžio apskaičiavimus, daro išvadą, kad ieškovo nurodyta kompensacija nesudarys sąlygų ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Taip pat atmestini atsakovo (ar trečiojo asmens NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyta nuomonė) atsikirtimai, jog ieškovas neteisingai remiasi minėta Metodika ir netinkamai taiko jos nuostatas. Pirma, ieškovas remiasi nurodyta Metodika ne tiesiogiai, o kaip teisės šaltiniu savo nuostolių apskaičiavimui, tai yra taiko netiesiogiai analogija (LAT 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017). Tam įtakos neturi ir padaryti Metodikos kaip teisės akto pakeitimai, ar tai, jog ieškovas remiasi 2018 metų metodikos redakcija. Antra, teismas daro išvadą, kad toks ieškovas pasirinktas nuostolių apskaičiavimo būdas gali būti naudojamas ginčo atveju, o atsakovas privalo pateikti įrodymus paneigiančius ieškovo nurodytų nuostolių dydį. Atskirai pažymėtina, kad teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos, kurią teismas nagrinėja, aplinkybių. Trečia, kadangi atsakovas nepateikė teismui į bylą jokių ieškovui atsiradusių nuostolių dydį paneigiančių įrodymų, todėl turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes. Ketvirta, ieškovo vienkartinės kompensacijos pobūdžio pagrįstumą patvirtina ir tai, jog vienas iš jo reikalavimų yra susijęs su servituto panaikinimu.

Teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo ir kompensacijos priteisimo ieškovui, kaip vienam iš tarnaujančiojo daikto savininkų, atsižvelgia į šioje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvertina ieškovo nuosavybės teisės suvaržymų turinį ir apimtį, sprendžia, kad tinkamą viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų teisių ir interesų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus labiausiai užtikrina ieškovo nurodytas vienkartinės kompensacijos už 10 metų dydis, kuris nustatytinas atsižvelgiant pagal ieškovo pateiktą apskaičiavimą (žr. LAT 2019 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).

Teismui įvertinus anksčiau nurodytus teisinius argumentus ir faktus, darytina išvadą, kad ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo vienkartinę piniginę kompensacija už 10 metų laikotarpį, kurios dydis 2 749,90 Eur, yra teisinga. Tuo pačiu atmestini atsakovo atsikirtimai dėl skaičiuojamo laikotarpio pradžios, nes ieškovas vienkartinę piniginę kompensaciją už 10 metų pradeda skaičiuoti nuo 2008-06-30 (administracinio akto priėmimo data yra 2003-06-30) ir laikotarpis baigiasi 2018-05-11 (kreipimosi į teismą dieną (CK 1.130 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo pritiestina 2 549,90 Eur (minusavus jau atsakovo sumokėtą 200 Eur sumą, kuri patvirtina, kad atsakovas esamą prievolę yra pripažinęs) vienkartinė piniginė kompensacija už naudojimąsi kelio servitutu už 10 metų laikotarpį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 68 procentais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas apskaičiuodamas bylinėjimosi išlaidų šalims atlyginimą, vertina tiek turtinius, tiek ir neturtinius reikalavimus bei taiko ir mišrų jų apskaičiavimo būdą. 

Teismui patenkinus ieškovo ieškinį pagal turtinio pobūdžio reikalavimus 68 procentais ir atlikus atsakovo sumokėto už apeliacinį skundą žyminio mokesčio dalies įskaitymą, ieškovui priteistina likusi 60,74 Eur žyminio mokesčio dalis.  Bylos šalys taip pat prašo viena iš kitos priteisti ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios patirtos bylą nagrinėjant pirmosios ir vėl pakartotinai pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme. Teismas pripažįsta, kad nors šalių patirtos atstovavimo išlaidos ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir joje parengtų procesinių dokumentų turinį ir tam reikalingas laiko sąnaudas, daro išvadą, kad jos apskaičiuotinos pagal ieškovo nurodytus dydžius. Tokiu atveju atsakovo patirtos didesnės išlaidos pripažintinos jo išlaidavimu ir teismas šios dalies nevertina apskaičiuodamas jų atlyginimą pastarajam. Bylos atveju teismui atlikus perskaičiavimą, įvertinus, jog atsakovo apeliacinis skundas buvo iš dalies patenkintas ir įskaitymą dėl abiejų šalių patirtų atstovavimo išlaidų, pripažįsta, jog ieškovui iš atsakovo priteistina 527,00 Eur suma. Teismas apskaičiuodamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ginčo atveju taiko ne tik procentinį apskaičiavimo būdą, bet ir dalinį reikalavimų patenkinimo būdą, pastarasis taikomas atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimui ir žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, apskaičiavimui, šias teismo pripažintas pagrįstomis išlaidas, mažinant 50 procentų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 33,20 Eur, tai yra jos didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl, ieškinį patenkinus 68 procentais, jos priteistinos valstybei proporcingai ir iš ieškovo, ir iš atsakovo, t. y. iš ieškovo priteistina 10,62 Eur, o iš atsakovo - 22,58 Eur.

Atskirai išspręstinas trečiojo asmens F. P. patirtų išlaidų klausimas. Pirmiausia, kadangi nurodytas trečiasis asmuo nelaikytinas ginčo šalimi materialine prasme, dėl to jam grąžintinos jo patirtos išlaidos dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Antra, pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir F. P., teismo posėdžio metu atsisakius 2020-09-18 pateikto procesinio dokumento, jam grąžintinas ir už pareikštą reikalavimą sumokėtas žyminis mokestis. Bylos atveju F. P. grąžintina iš viso: 123,20 Eur suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 -265, 268 - 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

1. Ieškovo L. P. ieškinį atsakovui G. D. dalyje dėl kompensacijos už naudojimąsi kelio servitutu priteisimo tenkinti iš dalies.

2. Priteisti ieškovui L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 549,90 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 90 ct) atlyginimą (piniginę kompensaciją) už naudojimąsi kelio servitutu už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 30 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. Likusioje dalyje ieškovo šį reikalavimą atsakovui atmesti.

3. Priteisti ieškovui L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš  atsakovo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 60,74 Eur žyminio mokesčio ir 527,00 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimui, iš viso:  587,74 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 74 ct). Likusioje dalyje šiuos ieškovo ir atsakovo prašymus atmesti.

4. Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,62 Eur (dešimt eurų 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įpareigojant ieškovą sumokėti nurodytą sumą į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, o įrodymą pateikti teismui.

5. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 22,58 Eur (dvidešimt du eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įpareigojant sumokėti nurodytą sumą į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, o įrodymą pateikti teismui.

6. Grąžinti trečiajam asmeniui F. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 123,25 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus 25 centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymu ir 2020 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymu, išaiškinant, kad šio mokesčio sumą grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šiuo sprendimu.        

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                                                 Jonas Stubrys