Civilinė byla Nr. e2-99-494/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00529-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2;

2.6.1.2; 2.6.1.5; 2.6.8.6; 3.1.7.4; 3.2.6.5.

(S)

 

 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

Lietuvos Respublikos vardu

 

2024 m. kovo 12 d.

Vilnius

 

        Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,

sekretoriaujant Agnei Usonienei, Julijai Benienei,

dalyvaujant ieškovui E. M., jo atstovui advokatui Giedriui Justui Baranauskui,

atsakovo atstovams T. P., advokatui Olegui Kakurinui,

viešame teismo posėdyje nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui UAB „Topra group“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „Topra group“ patikslintą priešieškinį dėl 2021-06-05 tarpininkavimo sutarties pakeitimo ir pripažinimo negaliojančia.

Teismas

n u s t a t ė:

       1.Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti iš Atsakovo UAB „Topra Group“ Ieškovo E. M. naudai 35 000 Eur skolą už tarpininkavimo paslaugas;   120,05 Eur palūkanų:  5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teismo dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

      1.1.Ieškinyje nurodė, kad Atsakovas UAB „Topra Group“ (toliau vadinamas „Atsakovas“) kreipėsi į Ieškovą E. M. (toliau vadinamas „Ieškovas“) siekdamas įsigyti žemės sklypą. Ieškovas atlikęs paieškas, prie A2 autostrados, Vilniaus rajone, rado sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas 1) ir adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas 2).  Atsakovui pamačius žemės sklypus, jis buvo patenkintas žemės sklypų lokacija, kuri jam yra itin patogioje vietoje prie A2 autostrados.

      Šalys sudarė tarpininkavimo sutartį tik 2021-06-05 (toliau - Sutartis) 2021-06-05 (priedas Nr. 1), nors Ieškovas Atsakovui tarpininkauja dėl sklypų įsigijimo nuo Atsakovo kreipimosi į jį.

Šalys Sutarties 1.3 str., siekdamos išvengti abejonių, sutarė, kad Atsakovui sudarius Sandorį per Sutarties 4.1. straipsnyje nurodytą terminą bus laikoma, kad Sandoris sudarytas su Ieškovo pagalba, tarpininkavimo paslaugos suteiktos tinkamai, o Ieškovas turi teisę gauti pagal Sutarties 2.1 straipsnį apskaičiuotą atlyginimą.

     Šalys Sutarties 1.4 str. sutarė, kad Ieškovas neteiks Atsakovui jokių konsultacinio pobūdžio ar kitokių profesinių ar intelektinių žinių reikalaujančių paslaugų ar rekomendacijų (Bendrovės vertinimo, derybų, konsultacijų, kitų patarimų ir pan.); Ieškovas jokiais atvejais neturės pareigos atstovauti ir neatstovaus Atsakovo ir jo interesų; Tarpininkas jokiais atvejais negarantuoja Pirkėjui, kad šis (su juo susijęs asmuo) sudarys Sandorį.

     Šalys Sutarties 1.5 str. sutarė, kad Atsakovui sudarius sandorį su Savininku (ar juo susijusiu asmeniu) per Sutarties 4.1 str. nurodytą terminą, Atsakovas įsipareigoja informuoti apie tai Ieškovą nedelsiant ir užtikrinti, kad sumokės atlyginimą pagal šios sutarties nuostatas.

     1.2.Atsakovas ir J. T., atstovaudamas M. G. T., pasirašė 2021­06-05 preliminariąją žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį (toliau - Preliminarioji pirkimo- pardavimo sutartis) (priedas Nr. 2). J. T. Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė 2021-06-04, o Atsakovas 2021-06-07. Šią Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Atsakovas pasirašė jau sudaręs Sutartį su Ieškovu. Atsakovui ir J. T. pasirašius Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, prasidėjo aktyvios derybos dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties teksto. Šiose derybos itin aktyviai dalyvavo bei sutarties tekstą ne kartą koregavo Atsakovas bei Ieškovas. Esminis Atsakovo noras prieš pasirašant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, buvo gauti įgaliojimą, dar neapmokėjus pilnos sumos už žemės sklypus, kad būtų galima atlikti juose įvairius darbus. Ieškovui įdėjus daug pastangų į žemės sklypų-pirkimo pardavimo sutarties derinimą, siekiant padėti Atsakovui, galiausiai po 7 mėn. trukusių derybų 2021-09-02 Atsakovas ir M. G. T. pasirašė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Pirkimo-pardavimo sutartis) (priedas Nr. 3).

        Atsakovas, pasirašęs pirkimo-pardavimo sutartį, tuoj po sutarties sudarymo žemės sklypuose pradėjo atlikti žemės lyginimo ir kitus statybos darbus. 2021-12-14 Įgaliojimu M. G. T. suteikė Atsakovui teisę atlikti statybos darbus dar pilnai neapmokėjus už žemės sklypą (priedas Nr. 4). 2022-04-20 Atsakovas M. G. T. pilnai apmokėjo už žemės sklypus bankiniu pavedimu (priedas Nr. 5). 2022-04-28 Atsakovas ir M. G. T. pasirašė žemės sklypų perdavimo- priėmimo aktą, kuriuo M. G. T. perdavė Atsakovui Žemės sklypą 1 ir Žemės sklypą 2 (priedas Nr. 6).

       1.3.Šalys Sutarties 2.1. str. sulygo, kad Atsakovas įsipareigoja ne vėliau nei per 9 (devynis) mėnesius nuo faktinio Sandorio kainos sumokėjimo Savininkui, užtikrinti tarpininkui atlyginimą (sėkmės mokestį) pagal Sutartį. Atlygis už tarpininkavimo paslaugas bus mokamas įvykdžius galutinį atsiskaitymą. Pažymėtina, kad Atsakovas šią sąlygą koregavo, taip aktyviai dalyvaudamas sutarties rengime, kuris atitiktų tiek Ieškovo, tiek Atsakovo tikrąją valią bei interesus.

Sutarties 2.1.1. str. yra įtvirtinta pareiga Atsakovui atlyginti Ieškovui 40 000 Eur už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. 2022-05-31 Atsakovas padengė dalį įsiskolinimo - 5 000 Eur, už Ieškovo tinkamai atliktas tarpininkavimo paslaugas. Tačiau likusios 35 000 Eur sumos iki 2023­01-20 neapmokėjo, taip pažeisdamas sutarties 2.1. str.

       1.4.2022-04-20 Atsakovas atsakydamas į Ieškovo užklausą dėl apmokėjimo už tarpininkavimo paslaugas, nurodė, kad šiuo metu yra prastoje finansinėje situacijoje, todėl negali pilnai atsiskaityti su Ieškovu, tačiau blogiausiu atveju turi ir planą B, kaip rašė Atsakovas: „ <...>jeigu būtų pakeista paskirtis, planas yra įkeisti (duomenys neskelbtini) bankui ir išsitraukti kapeikas, kurias šiandien sukišo, kad galėtų visiems, įskaitant Jus, atsirokuot‘ (priedas Nr. 7). Šiuo laišku Atsakovas patvirtino, kad yra skolingas Ieškovui, taip pat iš laiško matoma, kad žemės sklypo paskirties pakeitimas yra antraeilis dalykas, kadangi turint pinigų jis tiesiog apmokėtų Ieškovui už tarpininkavimo paslaugas. Ieškovas negaudamas likusio 35 000 Eur atlygio už tinkamai atliktą tarpininkavimo paslaugą 2023­01-05 kreipėsi į Atsakovą su priminimu dėl skolos apmokėjimo. 2023-01-05 Atsakovas atsakydamas į Ieškovo kreipimąsi nurodė, kad nesutinka apmokėti likusios tarpininkavimo sumos, kadangi sklypų paskirtis nebuvo pakeista, todėl nelaiko, kad tarpininkavimo paslauga buvo atlikta tinkamai. Taip pat, siūlė Ieškovui padėti, kad procesas pagreitėtų (priedas Nr. 8). Ieškovas apie tokią Atsakovo keliamą sąlygą Sutarčiai sužinojo tik gavęs atsakymą į laišką. Tokios sąlygos jis nekėlė nei pasirašant Pirkimo-Pardavimo sutartį, nei Sutartį. Todėl yra įsitikinęs, kad Atsakovas gavęs tinkamas tarpininkavimo paslaugas, įsigijęs žemės sklypus dėl savo prastos finansinės būklės bando išvengti atlygio Ieškovui mokėjimo.

       1.5.Atsakovas žemės sklypuose laiko savo sunkiąją techniką, lengvuosius automobilius bei kitas transporto priemones, taip pat laiko statybų medžiagas ir kitus reikalingus jo komerciniai veiklai reikalingus daiktus. Aikštelė, esanti žemės sklypuose yra aptverta bei apdrausta, ją saugo UAB „Baltijos saugos grupė“ (Priedas Nr. 9).

Šios aplinkybės įrodo, kad Atsakovui žemės sklypai yra reikalingi jo komerciniai veiklai vykdyti. Todėl laikytina, kad Atsakovas siekdamas išvengti tarpininkavimo atlygio mokėjimo, pradėjo kelti sutarties pasirašymo metu neegzistavusias sąlygas ir Sutarties įvykdymą pradėjo sieti su žemės sklypų paskirties pakeitimu. Nors Sutarties 1.3 str. aiškiai nustatyta, kad tarpininkavimo paslauga laikoma atlikta tinkamai, kai Atsakovas įsigyja žemės sklypus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad Atsakovui atsirado pareiga Ieškovui apmokėti 35 000 Eur tarpininkavimo sumą.

       1.6.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.156 str. 1 d. įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.189 str. 1 d. įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojantis sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. CK 6.716 str. 1 d. nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.718 str. 1 d., teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; pagal to paties str. 2 d., atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų.

       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant nurodytas teisės normas, išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas - nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus pobūdžio objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali neturėti objektyvios išraiškos . Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti laibai įvairios), gali būti sutarta dėl tam tikro nematerialaus pobūdžio rezultato pasiekimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 42-378/2018).

       1.7.Atsižvelgiant į tai, yra matoma, kad Tarpininkas ir Pirkėjas sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį, kuri atitinka CK ir Kasacinio teismo praktikoje taikomus reikalavimus, todėl yra teisėta, o sutarties šalims turi įstatymo galią. Pirkėjas sudarydamas Sutartį suprato Tarpininko svarbą bei reikšmę, siekiant už kuo mažesnę kainą įsigyti Daiktus. Siekdamas naudos sau bei veikdamas tik savo interesais ir laisva valia pasirašė Sutartį, todėl Sutartis atitiko sutarčių laisvės principą. Pirkėjui įsigijus Daiktus nepraleidžiant 18 mėnesių termino, jam atsirado prievolė atlyginti Tarpininkui už suteiktas paslaugas. Šią pareigą Pirkėjas puikiai supranta, kadangi 2022-05-31 sumokėjo 5 000 EUR sumą už tinkamai suteiktas Tarpininkavimo paslaugas.

       1.8.Sutartys civilinėje teisėje gali būti aiškinamos objektyviai ir subjektyviai. Objektyvusis metodu yra pabrėžiama gramatinė sutarties teksto išraiška, o ne šalių vidinių ketinimų nustatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau vadinama „CK) 6.193 str. 1 d. įtvirtinta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. To paties straipsnio 4 d. įtvirtinta, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. To paties straipsnio 5 d. įtvirtinta, kad aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

      1.9.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas). Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia - kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).

       1.10.Šalys pasirašydamos Sutartį vykdė derybas dėl jos sąlygų. Tai atsispindi Sutarties 2.1. p., kurį Atsakovas savo ranka pakoregavo iš: „Pirkėjas įsipareigoja ne vėliau nei per 9 (devynis) mėnesius nuo faktinio Sandorio kainos (arba bet kokios jos dalies) sumokėjimo Savininkui (ar su juo susijusiam asmeniui) užtikrinti Tarpininkui atlyginimą (sėkmės mokestį) pagal šią Sutartį. Atlygis už tarpininkavimo paslaugas bus mokamas Pirkėjo” į: „Pirkėjas įsipareigoja ne vėliau nei per 9 (devynis) mėnesius nuo faktinio Sandorio kainos (arba bet kokios jos dalies) sumokėjimo Savininkui (ar su juo susijusiam asmeniui) užtikrinti Tarpininkui (sėkmės mokestį) pagal šią sutartį. Atlygis už tarpininkavimo paslaugas bus mokamas Pirkėjo įvykdžius galutinį atsiskaitymą su Pardavėja” (korekcijos pabaigoje uždėjo parašą). Aukščiau pateikta sąlygos korekcija atspindi tikrąją Sutarties metu buvusią Atsakovo valią – atlyginti Ieškovui už tarpininkavimo paslaugas po galutinio atsiskaitymo. Atlikdamas aukščiau minėtą sąlygos korekciją, kurią pats Ieškovas pasiūlė, buvo pakoreguotas sutarties straipsnis į Atsakovo interesus atitinkantį.

       1.11.Todėl aiškiai ir nedviprasmiškai abi Šalys siejo Sutarties įvykdymo momentą su Ieškovo galutiniu atsiskaitymu su pardavėja M. G. T. Ši atsakovo valia išreikšta ir 2022-04-20 el. laiške, kuriame atsakovas nurodė siekį kuo greičiau atsiskaityti su Ieškovu. Taip pat, informavo apie „planą b“ pakeisti Sklypų paskirtį, juos įkeisti bankui, atsiimti pinigus kuriuos į sklypą investavo ir atsiskaityti su Ieškovu (priedas Nr. 7). Ši laiške pateikiama informacija tik parodo, kad Sutarties įvykdymo momentą Atsakovas nesiejo su Sklypų paskirties pakeitimu į komercinę, o siejo su žemės sklypų įsigijimu.  Atsakovo Sutarties sąlygų derybų ir jos pasirašymo metu buvusi valia tikėtina pasikeitė susidūrus su finansiniais sunkumais. Atsakovas apie juos informavo Ieškovą 2022-04-20 el. laišku (priedas Nr. 7). 2023-01-05 el. laiške Atsakovas tarpininkavimo paslaugų įvykdymą pradėjo sieti su žemės sklypų paskirties pakeitimu į komercinę. Ieškovo įsitikinimus, toks Atsakovo valios pasikeitimas yra sąlygotas suprastėjusios finansinės padėties ir siekio išvengti apmokėjimo už Ieškovo tinkamai atliktas tarpininkavimo paslaugas, kurių pagalba Atsakovas įsigijo žemės sklypus.   Atsakovas sudarydamas Sutartį niekada nebuvo užsiminęs apie jos įvykdymo siejimą su žemės sklypų paskirties pakeitimu. Atsakovas puikiai suprasdamas teisę derėtis dėl Sutarties sąlygų bei šia teise pasinaudojęs, esant vidinei valiai sieti Sutarties įvykdymo momentą ne su žemės sklypų įsigijimu, o su jų paskirties į komercinę pakeitimu, šią sąlygą turėjo ir privalėjo nurodyti. Ieškovo įsitikinimu, Atsakovas Sutarties pasirašymo metu tokios valios neturėjo, o ji pasikeitė suprastėjus jo finansinei padėčiai.  Ši aplinkybė atsispindi iš viešai prieinamos Rekvizitai.lt ataskaitos apie Atsakovą:  Kada Atsakovas nėra pateikęs savo finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 m., tačiau jam nurodant, kad 2022 m. yra sunkūs finansiškai, galime preziumuoti, kad jie yra prastesni už 2021 m. Remiantis 2021 m. duomenimis yra matoma, kad įmonė iki Trumpalaikio turto ir Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų skirtumas sudaro tik 40 280 Eur. Atsakovo grynasis pelnas buvo tik 4 834 Eur. Todėl akivaizdu, kad 35 000 Eur skola Ieškovui už tarpininkavimo paslaugas, sudaro nemažą įmonės turto ir įsipareigojimų skirtumo dalį. Pažymėtina, kad Atsakovas įsigijo 2022 m. sklypą už 160 000 Eur. Ši aplinkybė Ieškovo hipotezę tik dar labiau patvirtina.   Atsakovas įmokėjęs 20 000 Eur sumą už Sklypus pradėjo iš karto vykdyti statybos darbus, kurių metu išsilygino aikštelę, ją apsitvėrė bei pradėjo joje laikyti savo turimą transportą (priedas Nr. 9). Ši aplinkybė atskleidžia, kad Atsakovui reikėjo šių sklypų ir jis juose iš karto pradėjo atlikinėti statybos darbus ir juos naudoti. Todėl akivaizdu, kad Atsakovui šie sklypai buvo reikalingi jo komercinei veiklai nepriklausomai nuo jų paskirties, tačiau siekdamas išvengti Ieškovui apmokėjimo už tarpininkavimo paslaugas, pradėjo išsisukinėti bei sieti sutarties įvykdymo sąlygas su ankščiau neaptartomis aplinkybėmis. Toks Atsakovo elgesys yra nesąžiningas ir prieštarauja CK 6.189 str. 1 d., bei CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat Sutarties 1.3 str.

       1.12.2021-09-02 Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro Edgaro Normanto patvirtintoje Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad žemės sklypai patenka į kelių apsaugos zoną (priedas Nr. 3). Todėl Atsakovui jau įsigyjant sklypus turėjo būti aišku, kad jų paskirties keitimas nebūtinai bus paprastas procesas ar nebūtinai sklypų paskirtį pavyks pakeisti. Tačiau jis neturėdamas jokių pažadų iš Ieškovo dėl sklypų paskirties keitimo, vis vien įsigijo žemės sklypus, o nepavykstant pakeisti paskirties, savo materialinius nuostolius mėgina mažinti su atsiskaitymo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas vengimu.   Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, Sutartis atitiko jos pasirašymo metu buvusią Šalių valią, todėl 2023 m. įvykęs Atsakovo persigalvojimas dėl Sutarties įvykdymo sąlygų, laikytinas neteisėtu bei nesukeliančių teisių ir pareigų Ieškovui. Todėl atsirado prievolė Atsakovui apmokėti 35 000 Eur sumą už tarpininkavimo paslaugas.

        1.13.Atsakovas yra juridinis asmuo, kuris veiklą vykdo jau 10 m. ir 9 mėn., per šį laikotarpį akivaizdu, kad sudarė daug sutarčių bei gali ir moka dėl sąlygų derėtis. Tai atsispindi tiek Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo derybose, tiek Sutarties sąlygos keitime. Ši aplinkybė yra net nurodyta Sutarties 2.3 str. Todėl jis nėra ir negali būti laikomas Sutarties silpnesne šalimi. Akivaizdu, kad abi sutarties Šalys suprato sutarties turinį bei joje išdėstytus straipsnius. Sutartis nebuvo vienašališkai priverstinai pateikta Ieškovo. Priešingai, atsakovas šią sutartį koregavo bei koreguotas tekstas yra išsaugotas Sutartyje. Todėl akivaizdu, kad tikroji Atsakovo valia atsispindi Sutarties sąlygose.

CK 6.210 str. 1 d. įtvirtinta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.   Skolininkas apmokėti už tarpininkavimo paslaugas turėjo iki 2023 m. sausio 20 d., tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, Ieškovui atsirado teisė reikalauti palūkanų priteisimo už laiku neįvykdytą prievolę.  Iki kreipimosi į teismą dienos (2023-02-14) palūkanos sudaro 120,05 Eur.  

        2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka prašė jį atmesti. Nurodė, kad  Atsakovas, norėdamas plėtoti ir vystyti savo veiklą, ketino įsigyti žemės sklypą (ar keletą žemės sklypų) netoli magistralinio kelio A2, jungiančio Vilnių ir Panevėžį, kuriame būtų galima statyti automobilių stovėjimo aikštelę bei negyvenamąjį pastatą. Atsakovas turėjo tikslą, jog jo ketinamame įsigyti žemės sklype prie magistralinio kelio A2 būtų galima atlikti minėtus statybos darbus, o žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis būtų kitos paskirties – komercinės paskirties objektų teritorijos.  Atsakovas, siekdamas įsigyti minėtos paskirties žemės sklypą, apie pastarąsias aplinkybes nurodė savo pažįstamam A. K., kuris Atsakovą informavo, jog žino asmenį, kuriam nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, esantys Atsakovo pageidaujamoje teritorijoje (šalia magistralinio kelio A2) ir šis asmuo galimai svarstytų minėtus žemės sklypus parduoti. Atsakovui paprašius pateikti daugiau informacijos apie minėtus žemės sklypus, A. K. Atsakovą supažindino su Ieškovu, prisistačiusiu kaip minėtų žemės sklypų pardavėjų atstovą.  Atitinkamai, Ieškovas Atsakovui pažymėjo, kad pastarųjų žemės sklypų naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, tačiau, tuo pačiu Ieškovas Atsakovui nurodė, kad pastarųjų žemės sklypų naudojimo paskirties pakeitimo procedūra, ją keičiant į kitos paskirties – komercinės paskirties objektų teritorijos, paskirtį, yra galima bei būtų operatyvi.

       2.1.Atsižvelgiant į Ieškovo pateiktą informaciją, Atsakovas prašė Ieškovo parengti kreipimąsi į Akcinę bendrovę Lietuvos automobilių kelių direkcija su prašymu pateikti informaciją, ar žemės sklypuose, o būtent Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 1, žr. priedą Nr. 1), ir Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 2, žr. priedą Nr. 2), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) (toliau Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2 kartu – Žemės sklypai), apskritai būtų galima statyti automobilių stovėjimo aikštelę, autoserviso patalpas bei pakeisti Žemės sklypų naudojimo paskirtį į kitos paskirties – komercinės paskirties objektų teritorijos, paskirtį (žr. priedą Nr. 3).

        2.3.Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog A. K. supažindino Atsakovo vadovą T. P. su Ieškovu, Atsakovo ir Ieškovo buvo nuspręsta vesti bendravimą per A. K., kuris Atsakovui perteikdavo iš Ieškovo gautą informaciją tiek dėl Žemės sklypų įsigijimo, tiek Žemės sklypų paskirties keitimo aspektų.   Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. Atsakovo vadovui T. P. 2021 m. kovo 29 d. elektroniniu laišku, atsakant į Atsakovo klausimą, ar Žemės sklypuose būtų galima statyti automobilių stovėjimo aikštelę bei autoserviso patalpas, remdamasis Lietuvos Respublikos kelių įstatymu bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymu pažymėjo, kad minėtų statinių statyba Žemės sklypuose nėra draudžiama (žr. priedą Nr. 4).  A. K. 2021 m. balandžio 21 d. elektroniniu laišku (žr. priedą Nr. 5) Atsakovo vadovui T. P. pateikė Akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcija 2021 m. balandžio 21 d. atsakymą į 2021 m. kovo 30 d. kreipimąsi (žr. priedą Nr. 6), kuriame pažymėta, kad Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija nepritaria automobilių stovėjimo aikštelės su autoserviso patalpomis statybai Žemės sklypuose, kaip nurodyta 2021 m. kovo 30 d. kreipimesi (žr. priedą Nr. 3).           Atitinkamai, gavus Akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcija atsakymą (žr. priedą Nr. 6), Atsakovas kreipėsi į Ieškovą dėl pastarojo atsakymo išaiškinimo. Ieškovas Atsakovui 2021 m. balandžio 21 d. elektroniniu laišku nurodė, kad Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija savo pateiktu atsakymu leidžia Žemės sklypuose statyti automobilių stovėjimo aikštelę ir atitinkamus statinius, o dėl Žemės sklypų paskirties keitimo reikia kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su atitinkamu prašymu (žr. priedą Nr. 7).

         Pažymėtina, kad Atsakovui kilus klausimui, ar Žemės sklypuose galima statyti Atsakovo norimus statinius – automobilių stovėjimo aikštelę bei negyvenamąjį pastatą, Ieškovas Atsakovą patikino, jog minėtų statinių statyba galima pakeitus Žemės sklypų paskirtį, kurią, kaip matyti iš Ieškovo 2021 m. balandžio 21 d. elektroninio laiško, pakeisti bus galima (žr. priedą Nr. 7), pasiūlė Atsakovui savo paslaugas tarpininkaujant su Žemės sklypų savininku dėl Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

        2.4.Ieškovas 2021 m. gegužės 19 d. elektroniniu laišku (žr. priedą Nr. 8) A. K. pateikė Akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcija 2021 m. gegužės 19 d. papildomą atsakymą į 2021 m. kovo 30 d. kreipimąsi (žr. priedą Nr. 9), kuriame pažymėta, kad Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija laikosi savo ankstesniame atsakyme nurodytos pozicijos (žr. priedą Nr. 6) ir nepritaria automobilių stovėjimo aikštelės su autoserviso patalpomis statybai Žemės sklypuose.  Atsižvelgdamas į Ieškovo pateiktą informaciją bei Ieškovo patikinimą, kad Žemės sklypų naudojimo paskirties pakeitimo procedūra, ją keičiant į kitos paskirties – komercinės paskirties objektų teritorijos, paskirtį, yra galima (žr. priedą Nr. 7), Atsakovas sutiko, kad Ieškovas padėtų Atsakovui įsigyti Žemės sklypus bei sudarė Ieškovo pasiūlytą 2021 m. birželio 5 d. tarpininkavimo sutartį (toliau – Tarpininkavimo sutartis, žr. Ieškinio priedą Nr. 1). Pažymėtina, kad sudarius Tarpininkavimo sutartį, kuri, pažymėtina, Atsakovo ir Ieškovo buvo pasirašyta 2021 m. gruodžio 8 d., Ieškovas pradėjo derinti su Žemės sklypų pardavėjos M. G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgaliotu atstovu J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Žemės sklypų pardavimo sąlygas. Atitinkamai, Atsakovas ir J. T., atstovaujantis Žemės sklypų pardavėją M. G. T., sudarė 2021 m. birželio 5 d. preliminariąją Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje aptarė pagrindinės Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlygas (žr. Ieškinio priedą Nr. 2).

        2.5.Atkreiptinas dėmesys, kad Ieškovui derinant Žemės sklypų įsigijimo sąlygas, Atsakovas 2021 m. liepos 2 d. pakartotinai Ieškovo klausė, ar sudarius Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį Atsakovas galės pradėti inicijuoti Žemės sklypų paskirties keitimo veiksmus (žr. priedą Nr. 10). Atitinkamai, tą pačią dieną Ieškovas, atsakydamas į Atsakovo 2021 m. liepos 2 d. elektroninį laišką nurodė, kad dėl Žemės sklypų vystymo ir tvarkymo Atsakovui nekils jokių problemų (žr. priedą Nr. 10).   Tokiu būdu, pažymėtina, kad, kaip ir iki Tarpininkavimo sutarties sudarymo, tiek ir sudarius Tarpininkavimo sutartį (žr. priedus Nr. 7; 10), Ieškovas, žinodamas apie Atsakovo siekį įsigyti Žemės sklypus tik dėl to, kad pakeitus Žemės sklypų naudojimo paskirtį į kitos paskirties – komercinės paskirties objektų teritorijos, paskirtį, juose būtų statoma automobilių stovėjimo aikštelė bei negyvenamasis pastatas, Atsakovui nurodydavo, kad Žemės sklypų naudojimo paskirties keitimo, vystymo ir tvarkymo procesas nesukels Atsakovui jokių sunkumų.

       2.6.Atsakovui ir M. G. T. 2021 m. rugsėjo 2 d. sudarius notarinę pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. Ieškinio priedą Nr. 3) bei, remiantis pastarosios sutarties 4.2. punktu sumokėjus likusią Žemės sklypų kainą (140 000 EUR) (žr. Ieškinio priedą Nr. 5), Žemės sklypų nuosavybės teisė, remiantis pastarosios sutarties 5.1.-5.2. punktais, 2022 m. balandžio 28 d. sudarius Žemės sklypų perdavimo-priėmimo aktą perėjo Atsakovui (žr. Ieškinio priedą Nr. 6).

 Ieškovas 2023 m. sausio 5 d. kreipėsi į Atsakovą su priminimu dėl likusios 35 000 EUR sumos pagal Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punktą apmokėjimo. Atsakovas 2023 m. sausio 5 d. atsakydamas į pastarąjį Ieškovo kreipimąsi nurodė, kad 35 000 EUR sumos apmokėti nesutinka, kadangi Žemės sklypų naudojimo paskirtis į kitos paskirties – komercinės paskirties objektų teritorijos, paskirtį, pakeista nebuvo, tokiu būdu laikydamas, kad Ieškovas nėra tinkamai atlikęs Tarpininkavimo sutartyje numatytų paslaugų bei ragino Ieškovą prisidėti prie Žemės sklypų naudojimo paskirties keitimo proceso veiksmų (žr. Ieškinio priedą Nr. 8).   Atsakovas 2023 m. sausio 6 d. elektroniniu paštu pateikė Atsakovui pretenziją (toliau – Pretenzija, žr. priedą Nr. 11), kurioje nurodė, kad Ieškovas esą tinkamai suteikė Tarpininkavimo sutartyje numatytas paslaugas, dėl ko Atsakovas 2022 m. gegužės 31 d. sumokėjo Ieškovui 5 000 EUR sumą pagal Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punktą, tačiau Atsakovas vengia apmokėti likusią 35 000 EUR sumą pagal Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punktą, kurią reikalavo Atsakovo sumokėti Ieškovui iki 2023 m. sausio 20 d..

         2.7.Atsakovas 2023 m. sausio 20 d. elektroniniu paštu (žr. priedą Nr. 12) Ieškovui ir Ieškovo atstovui advokatui Giedriui Justui Baranauskui pateikė atsakymą į Pretenziją (toliau – Atsakymas į Pretenziją, žr. priedą Nr. 13), kuriame išsamiai nurodė aplinkybes dėl kurių su Pretenzija nesutinka.

 Atsakyme į Pretenziją Atsakovas pažymėjo, kad nesutinka sumokėti Ieškovui 35 000 EUR sumos, kadangi atsižvelgiant į iki Tarpininkavimo sutarties sudarymo metu Atsakovo ir Ieškovo vykdytą bendravimą (žr. priedus Nr. 4; 7), aiškiai Atsakovo išreikštus ketinimus dėl Žemės sklypų pirkimo sąlygų, pačios Tarpininkavimo sutarties sudarymo aplinkybes bei vėlesnį Ieškovo elgesį, pakartotinai pažymint, jog Žemės sklypų naudojimo paskirties keitimas nesukels Atsakovui sunkumų (žr. priedą Nr. 10), objektyviai konstatuotina, jog visas Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodytas mokestis (40 000 EUR) Ieškovui būtų mokamas tik tuomet, jeigu apskritai bus pakeista Žemės sklypų naudojimo paskirtis. Be kita, ko, Atsakyme į Pretenziją nurodyta (žr. priedą Nr. 13), jog atsižvelgdamas į visą Atsakovo ir Ieškovo vykdytą bendravimą bei Žemės sklypų įsigijimo aplinkybes, Atsakovas 2022 m. gegužės 31 d. sumokėjo Ieškovui 5 000 EUR sumą už pastarojo pagalbą dėl Žemės sklypų įsigijimo (žr. Ieškinio priedą Nr. 1). Tačiau, Pretenzijoje minimos 35 000 EUR sumos Atsakovas Ieškovui nemokėjo, kadangi Žemės sklypų naudojimo paskirtis į komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį pakeista nebuvo, t. y. iki pastarojo mokėjimo dienos nebuvo pasiektas Ieškovo ir Atsakovo bendravimo metu aiškiai Ieškovo suprastas Žemės sklypų įsigijimo tikslas – operatyvus Žemės sklypų naudojimo būdo paskirties keitimas, dėl ko 35 000 EUR suma Ieškovui nėra mokėtina.

         2.8.Ieškovas, neatsižvelgdamas į visas Atsakyme į Pretenziją išsamiai nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias teisėtą Atsakovo atsisakymą sumokėti Ieškovui 35 000 EUR sumą, kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su Ieškiniu. Nagrinėjamu atveju Ieškovo Ieškinys Atsakovui yra grindžiamas tuo, kad neva Ieškovas yra tinkamai atlikęs Tarpininkavimo sutartyje numatytas Ieškovo pareigas, dėl ko Atsakovui, remiantis   Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punktu, atsidaro pareiga apmokėti 35 000 EUR sumą Ieškovui. Tokia Ieškovo pozicija yra nepagrįsta ir atmestina dėl toliau nurodomų aplinkybių.

        2.9.Pirma, pažymėtina, kad, priešingai negu teigiama Ieškinyje1, Tarpininkavimo sutarties sudarymas buvo sąlygotas ne tik Atsakovo tikslo įsigyti nuosavybės teise Žemės sklypus (žr. priedus Nr. 1-2), bet ir tikslo, jog Žemės sklypų naudojimo paskirtis iš žemės ūkio naudojimo paskirties būtų pakeista į komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį.

        CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

 Kaip matyti iš Ieškovo, A. K. bei Atsakovo vykdyto susirašinėjimo elektroniniais laiškais (žr. priedus Nr. 4; 7; 10), Ieškovui buvo aiškiai žinoma, kad Ieškovo, kaip tarpininko paslaugų suteikimas pagal Tarpininkavimo sutartį (žr. Ieškinio priedą Nr. 1) nėra apribotas vien tik Tarpininkavimo sutarties 1.3. ir 2.1. punktuose nurodyta aplinkybe – Žemės sklypų įsigijimu Atsakovo nuosavybėn.

        2.10.Pažymėtina, kad Ieškovo elgesys iki Tarpininkavimo sutarties sudarymo, Ieškovui žinant, jog Atsakovui yra itin svarbi aplinkybė dėl Žemės sklypų naudojimo paskirties keitimo bei Ieškovui teigiant, jog Žemės sklypų paskirties keitimas nekels sunkumų (žr. priedus Nr. 7; 10) sąlygoja, kad tinkamas Tarpininkavimo sutarties įvykdymas yra laikytinas tik tuomet, kai yra įvykdomos dvi sąlygos – Atsakovas įsigyja Žemės sklypus ir Žemės sklypų naudojimo paskirtis yra pakeista į komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį, t. y. tik įvykdžius šias abi sąlygas Ieškovas turi teisę reikalauti viso Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte numatyto 40 000 EUR atlygio mokėjimo.

 Pažymėtina, kad CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje pažymima, kad aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Taip pat, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

       2.11.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką.

       2.12.Pažymėtina, kad visas aukščiau nurodytas aplinkybes Atsakovas buvo nurodęs Atsakyme į Pretenziją (žr. priedą Nr. 13), kuriame Atsakovas akcentavo, kad aiškinat Tarpininkavimo sutarties nuostatas privaloma atsižvelgti į iki Tarpininkavimo sutarties metu Atsakovo ir Ieškovo vykdytą bendravimą, aiškiai Atsakovo išreikštus ketinimus dėl Žemės sklypų pirkimo sąlygų, pačios Tarpininkavimo sutarties sudarymo aplinkybes bei vėlesnį Tarpininko elgesį, pakartotinai pažymint, jog Žemės sklypų naudojimo paskirties keitimas nesukels Atsakovui sunkumų, kas objektyviai sąlygoja, jog visas Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodytas mokestis Tarpininkui būtų mokamas tik tuomet, jeigu apskritai bus pakeista Žemės sklypų naudojimo paskirtis.

        Atitinkamai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, akcentuotina, kad iš Ieškovo ir Atsakovo bendravimo matoma (žr. priedus Nr. 7; 10), kad nagrinėjamu atveju esminis Atsakovo ketinimas sudarant Tarpininkavimo sutartį buvo tai, kad Ieškovas iš esmės padėtų Ieškovui įsigyti žemės sklypus, kurie turi atitikti vieną sąlygą – juose būtų galima vysti komercinę veiklą (pastarųjų žemės sklypų naudojimo paskirtis yra kitos paskirties – komercinės paskirties objektų teritorijos). Atitinkamai, Ieškovas, žinodamas apie pastarąjį Atsakovo ketinimą Atsakovui iš esmės užtikrino, kad Žemės sklypuose komercinę veiklą bus galima vykdyti, kadangi Žemės sklypų paskirties keitimas bus, kaip žadėta Ieškovo, operatyvus bei ekonomiškas. Tokiu būdu, atsižvelgiant į Ieškovo patikinimą dėl sklandaus Žemės sklypų paskirties keitimo, buvo sudaryta Tarpininkavimo sutartis.

       2.13.Remiantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Taip pat pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta3, kad siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt.  Atkreiptinas dėmesys, kad Ieškovo paruoštą (atspausdintą) Tarpininkavimo sutartį pasirašymui 2021 m. gruodžio 8 d. Atsakovui pateikė A. K., nurodydamas, kad Ieškovas sutinka pasirašyti tokio turinio sutartį ir ragina Atsakovą ją pasirašyti. Pažymėtina, kad su Tarpininkavimo sutartimi Atsakovas susipažino tik tuomet, kai jos atspausdinta versija buvo pateikta Atsakovui, t. y. iki tol Atsakovui Tarpininkavimo sutarties sąlygų turinys žinomas nebuvo, Atsakovas neturėjo galimybės Tarpininkavimo sutarties sąlygų derinti su Ieškovu vykdant susirašinėjimą elektroniniais laiškais ar kitu būdu.  Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, Tarpininkavimo sutartis buvo pasiūlyta Ieškovo, o Atsakovas neturėjo galimybės visapusiškai koreguoti ir derinti Tarpininkavimo sutarties nuostatas, konstatuotina, kad Tarpininkavimo sutarties sąlygos yra aiškintinos Atsakovo naudai, o nuoseklus Ieškovo, A. K. bei Atsakovo vykdytas susirašinėjimas elektroniniais laiškais objektyviai patvirtina (žr. priedus Nr. 4; 7; 10), kad Ieškovo, kaip tarpininko pagal Tarpininkavimo sutartį visas mokėtinas atlygis (40 000 EUR) Atsakovo yra mokėtinas Ieškovui tik tuomet, kai Žemės sklypų paskirtis bus pakeista į komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį.

       2.14.Antra, pažymėtina, kad Ieškovas Ieškinyje nurodo4, jog derybos dėl Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties derinimo truko septynis mėnesius iki Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 2021 m. rugsėjo 2 d. (žr. Ieškinio priedą Nr. 3), t. y. pastarosios derybos iš esmės buvo pradėtos 2021 m. kovo mėn., ką patvirtina Ieškovo, A. K. bei Atsakovo bendravimas elektroniniais laiškais (žr. priedus Nr. 4; 7; 10), teikti kreipimaisi į Akcinę bendrovę Lietuvos automobilių kelių direkcija (žr. priedus Nr. 6; 8).   Tokiu būdu, konstatuotina, kad Ieškovui nuo pat 2021 m. kovo mėn. buvo žinomas Atsakovo tikslas įsigyti Žemės sklypus turint tikslą pakeisti jų komercinę paskirtį, iš esmės sąlygojantis, jog Atsakovas,  atsižvelgdamas į Ieškovo pateiktą informaciją apie operatyvų ir ekonomišką Žemės sklypų paskirties keitimą, sudarė Tarpininkavimo sutartį.

         Pažymėtina, kad iš Ieškovo 2021 m. gegužės 19 d. elektroniniame laiške A. K. (žr. priedą Nr. 8) pateiktos pozicijos, pažymint, kad gavus Atsakovo atsakymą „bus visiems ramu“, bei Ieškovo, A. K. ir Atsakovo vykdyto susirašinėjimo (žr. priedus Nr. 4; 7) laikytina, kad Ieškovas, kaip tarpininkas, atstovavo ne tik Atsakovo interesus dėl Žemės sklypų įsigijimo, bet ir Žemės sklypų pardavėją M. G. T. bei jos atstovą J. T. Tokiu būdu, neatmestina, kad Ieškovas, sudarant Tarpininkavimo sutartį galimai veikė ne Atsakovo, o M. G. T. bei jos atstovo J. T. interesais.  Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant Ieškovui aiškiai žinomo Atsakovo tikslo įsigyti žemės sklypą ar kelis žemės sklypus, kuriuose būtų galima statyti automobilių stovėjimo aikštelę bei autoserviso patalpas, kaip matyti iš Ieškovo 2021 m. gegužės 19 d. elektroninio laiško A. K. (žr. priedą Nr. 8),  Ieškovas iš esmės buvo suinteresuotas ne surasti Atsakovo poreikius atitinkančius žemės sklypus, o, pateikiant klaidinančią informaciją apie Žemės sklypų paskirties keitimo galimybes (žr. priedą Nr. 7), įtikinti Atsakovą įsigyti būtent Žemės sklypus.  Taip pat pažymėtina, kad iš Ieškovo ir Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro, kuriame buvo patvirtina Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis (žr. Ieškinio priedą Nr. 3), teisininkės G. G. vykdyto susirašinėjimo elektroniniais laiškais 2021 m. rugsėjo 1-2 d. (žr. priedą Nr. 20) laikytina, kad Ieškovas 2021 m. rugsėjo 2 d. G. G., nurodydamas kad „pardavėjas atvyks apie 15 val., ar būtu galimybė jam atspausdinti sutartį, kad turėtu galimybę susipažinti prieš pasirašant ?“ iš esmės atstovavo ne Atsakovo interesus dėl Žemės sklypų įsigijimo, o Žemės sklypų pardavėją M. G. T. bei jos atstovą J. T. Pažymėtina, kad pastarosios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą laikyti, kad Ieškovas, sudarius Tarpininkavimo sutartį galimai veikė ne Atsakovo, o būtent M. G. T. bei jos atstovo J. T. interesais. Taip pat akcentuotina, kad Atsakyme į Pretenziją (žr. priedą Nr. 13) Atsakovas Ieškovui nurodė, kad iki Pretenzijos surašymo (žr. priedą Nr. 11) Žemės sklypų naudojimo paskirties iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties – komercinės paskirties objektų teritorijos, paskirtį Atsakovui nebuvo leista pakeisti. Pažymėtina, kad Atsakovas, siekdamas pakeisti Žemės sklypų naudojimo paskirtį, ne kartą kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymais dėl Žemės sklypų naudojimo paskirties keitimo, tačiau jie buvo atmesti.  Atkreiptinas dėmesys, kad Atsakovo prašymas Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, teiktas 2022 m. gruodžio 6 d., buvo atmestas. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius, savo įsakymu atmesdamas Atsakovo 2022 m. gruodžio 6 d. prašymą nurodė, kad yra atsisakoma keisti vieno iš Žemės sklypų (Žemės sklypo 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę – komercinės paskirties objektų teritorijos, nes pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrąjį planą dalis Žemės sklypo 1 patenka į urbanizuojamą teritorijų naudojimo PA (paslaugų vidutinio užstatymo intensyvumo teritorija) ir dalis Žemės sklypo 1 patenka į gatvių raudonųjų linijų teritoriją. Pastaruoju įsakymu taip pat informuojama, kad Žemės sklypas 1 gali būti padalytas ir jo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama pagal minėto bendrojo plano sprendinius, tam tikslui turi būti rengiamas minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (žr. priedą Nr. 14).

         2.15.Pažymėtina, kad Atsakovas, siekdamas pakeisti Žemės sklypo 1 naudojimo paskirtį, 2023 m. sausio 13 d., pakartotinai kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu dėl Žemės sklypo 1 naudojimo paskirties keitimo, kuris Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. sausio 31 d. įsakymu buvo atmestas (žr. priedą Nr. 15). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. sausio 31 d. įsakyme nurodoma, kad yra atsisakoma keisti Žemės sklypo 1 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą į kitos paskirties žemę – komercinės paskirties objektų teritorijos bei susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo teritorijos, nes pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrąjį planą dalis Žemės sklypo 1 patenka į patenka į urbanizuojamą teritorijų naudojimo PA (paslaugų vidutinio užstatymo intensyvumo teritorija) ir dalis Žemės sklypo 1 patenka į gatvių raudonųjų linijų teritoriją ir dalis į TK (inžinerinės infrastruktūros koridorius) zoną. Pastaruoju įsakymu taip pat informuojama, kad Žemės sklypas 1 gali būti padalytas ir jo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama pagal minėto bendrojo plano sprendinius, tam tikslui turi būti rengiamas minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (žr. priedą Nr. 15).

 Pažymėtina, kad Atsakovas, siekdamas pakeisti Žemės sklypo 2 naudojimo paskirtį, 2023 m. sausio 18 d., kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu dėl Žemės sklypo 2 naudojimo paskirties keitimo, kuris Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. vasario 3 d. įsakymu buvo atmestas (žr. priedą Nr. 16). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. vasario 3 d. įsakyme nurodoma, kad yra atsisakoma keisti Žemės sklypo 2 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą į kitos paskirties žemę – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo teritorijos, nes pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrąjį planą Žemės sklypas 2 patenka į TK (inžinerinės infrastruktūros koridorius) teritoriją. Pastaruoju įsakymu taip pat informuojama, kad remiantis pastarojo bendrojo plano Aiškinamojo rašto 2.5. skyriumi „Bendrojo plano teritorijos naudojimo tipai ir reglamentai“ – inžinerinės infrastruktūros koridorius (kitos paskirties žemė), t. y. linijinė neužstatyta teritorija, skirta susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams (žr. priedą Nr. 16).

          2.16. Tokiu būdu, kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus įsakymų (žr. priedus Nr. 14-16), viso Žemės sklypo 1 paskirties keitimas yra negalimas, nebent Žemės sklypas 1 būtų padalytas ir būtų galima keisti atitinkamai atidalintos minėto Žemės sklypo 1 dalies paskirtį (žr. priedus Nr. 14-15), o Žemės sklypo 2 paskirties keitimas nėra galimas, kadangi Žemės sklypas 2 patenka į TK (inžinerinės infrastruktūros koridoriaus) teritoriją, kuri, kaip minima Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus įsakyme, yra neužstatoma teritorija, skirta susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams (žr. priedą Nr. 16). Pažymėtina, kad pastarosios Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus įsakymuose (žr. priedus Nr. 14-16) nurodytos aplinkybės visiškai neatitinka Atsakovo teisėtų lūkesčių ir Atsakovo valios, išreikštos Ieškovui, A. K. ir Atsakovui bendraujant elektroniniais laiškais (žr. priedus Nr. 4; 7; 10) bei sudarant Tarpininkavimo sutartį ir įsigyjant Žemės sklypus. Kaip minėta, Atsakovas Tarpininkavimo  sutartį sudarė ir siekė įsigyti Žemės sklypus išimtinai dėl to, jog, kaip buvo Atsakovui nurodyta Ieškovo, Žemės sklypų naudojimo paskirties keitimas yra galimas bei pats naudojimo paskirties procesas bus operatyvus, juo labiau, kad norint pakeisti Žemės sklypų naudojimo paskirtį nereikės nei vieno iš Žemės sklypų dalinti. Tačiau, kaip matyti iš minėtų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų (žr. priedus Nr. 14-16), Atsakovo žadėtas operatyvus ir ekonomiškas Žemės sklypų naudojimo paskirties keitimas nėra įmanomas, dėl ko Atsakovas pagrįstai atsisakė sumokėti Ieškovui 35 000 EUR sumą.

      2.17.Trečia, pažymėtina, kad Ieškinyje klaidingai teigiama5, jog neva Atsakovas savo 2022 m. balandžio 20 d. elektroniniame laiške (žr. Ieškinio priedą Nr. 7) pripažino savo prievolę Atsakovui pagal Tarpininkavimo sutartį sumokėti Ieškovui 40 000 EUR atlygį, numatytą Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte.   Pažymėtina, kad Atsakovas savo 2022 m. balandžio 20 d. elektroniniame laiške (žr. Ieškinio priedą Nr. 7) nenurodo, kad Atsakovo valia sumokėti visą Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodytą sumą neva yra sietina su Atsakovo atsiskaitymu su Žemės sklypų pardavėja M. G. T. Pastarajame elektroniniame laiške Atsakovas pakartotinai akcentuoja Žemės sklypų paskirties pakeitimo svarbą Atsakovui bei, priešingai negu teigiama Ieškovo, pateikdamas Ieškovui „planą b“ dėl atsiskaitymo su Ieškovu taip pat akcentavo Žemės sklypų paskirties pakeitimo esmę dėl Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodytos visos 40 000 EUR sumos mokėjimo.   Atitinkamai, Atsakovui savo 2022 m. balandžio 20 d. elektroniniame laiške nurodant, jog jeigu greitu metu Žemės sklypų paskirtis bus pakeista, Žemės sklypai galimai bus įkeisti sudarius hipotekos sandorį ir už gautas lėšas Atsakovas atsiskaitys su Ieškovu, t. y. sumokės visą 40 000 EUR sumą Ieškovui pagal Tarpininkavimo sutartį bei primenant Ieškovui apie Žemės sklypų paskirties keitimo svarbą Atsakovui, konstatuotina, kad Atsakovas pastarajame elektroniniame laiške atsiskaitymo su Ieškovu momentą pagal Tarpininkavimo sutartį siejo ne su bloga savo finansine padėtimi, kaip yra nepagrįstai teigiama Ieškovo, bet būtent su Žemės sklypų paskirties keitimu.

 Tokiu būdu, kaip nurodyta pastarajame laiške, Atsakovas pakartotinai priminė Ieškovui, jog Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodyta visa suma bus mokama tuomet, kai Žemės sklypų paskirtis bus pakeista, kas paneigia Ieškinyje nurodytas aplinkybes apie tai, jog neva Ieškovui tik gavus 2023 m. sausio 5 d. Atsakovo elektroninį laišką (žr. Ieškinio priedą Nr. 8) tapo aišku, kad Atsakovas atsiskaitymo su Ieškovu pagal Tarpininkavimo sutartį momentą sieja su Žemės sklypų paskirties keitimu.

       2.18. Ketvirta, Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad Atsakovas, 2022 m. gegužės 31 d. sumokėdamas 5 000 EUR sumą Ieškovui taip pat esą patvirtino, jog Ieškovas tinkamai atliko Tarpininkavimo sutartyje numatytas pareigas ir, atitinkamai, Atsakovas yra skolingas Ieškovui 35 000 EUR sumą.   Atkreiptinas dėmesys, kad Atsakyme į Pretenziją (žr. priedą Nr. 13) Atsakovas Ieškovui aiškiai nurodė, kad atsižvelgiant į visą Atsakovo ir Ieškovo vykdytą bendravimą bei Žemės sklypų įsigijimo aplinkybes, Atsakovas 2022 m. gegužės 31 d. sumokėjo Ieškovui 5 000 EUR sumą būtent už Ieškovo pagalbą dėl Žemės sklypų įsigijimo. Tačiau, Pretenzijoje (žr. priedą Nr. 11) minimos 35 000 EUR sumos Atsakovas Ieškovui nemokėjo, kadangi Žemės sklypų naudojimo paskirtis į komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį pakeista nebuvo, t. y. iki pastarojo mokėjimo dienos nebuvo pasiektas Atsakovo ir Ieškovo bendravimo metu aiškiai Ieškovo suprastas ir žinomas Žemės sklypų įsigijimo tikslas – operatyvus Žemės sklypų naudojimo būdo paskirties keitimas. Atitinkamai, pažymėtina, kad nei po 2022 m. gegužės 31 d., nei Atsakymo į Pretenziją teikimo metu (2023 m. sausio 20 d.) nebuvo įvykdyta viena iš Ieškovo ir Atsakovo bendravimo metu aiškiai Atsakovo nurodyta ir Ieškovo suprasta aplinkybė – Žemės sklypų naudojimo būdo paskirties keitimas į komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį, dėl ko Ieškovo reikalavimas sumokėti 35 000 EUR sumą nėra pagrįstas ir Atsakovas teisėtai pastarąją sumą mokėti atsisakė, apie ką, kaip minėta, išsamiai pasisakė Atsakyme į Pretenziją.

        2.19.Penkta, pažymėtina, kad aplinkybę, jog Ieškovas ir Atsakovas sudarant Tarpininkavimo sutartį buvo sutarę ne tik dėl Ieškovo, kaip tarpininko paslaugų, Atsakovui įsigyjant Žemės sklypus, suteikimo, bet ir dėl Ieškovo pagalbos padedant Atsakovui atlikti Žemės sklypų keitimo paskirties veiksmus, patvirtina Tarpininko sutarties 2.1.1. punkte nurodyta tarpininkavimo paslaugų kaina. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodyta 40 000 EUR suma, ją Ieškovo vertinimu laikant Ieškovo atlygiu už Tarpininkavimo sutarties 1.3. bei 2.1. punktuose nurodytos paslaugos – tarpininkavimo Atsakovui įsigyjant Žemės sklypus (žr. Ieškinio priedą Nr. 3) atlikimą, yra nepagrįstai didelė ir neatspindinti nekilnojamojo turto rinkoje taikomų atlygio už tarpininkavimą dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio įkainių.

       2.20. Pažymėtina, kad Žemės sklypai Atsakovo buvo įsigyti už 160 000 EUR sumą (žr. Ieškinio priedą Nr. 3), Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodytas Ieškovo atlygis – 40 000 EUR suma. Tokiu būdu, mokėtinas mokestis (atlygis) Ieškovui vien tik už tarpininkavimo Atsakovui įsigyjant Žemės sklypus paslaugos atlikimą, kaip yra teigiama Ieškovo, sudaro net 25 procentus Žemės sklypų įsigijimo kainos.  Atkreiptinas dėmesys, kad iš viešai internete prieinamų duomenų matoma, kad nekilnojamojo turto brokerių paslaugos už tarpininkavimą sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį kaina (tarpininkavimo mokestis) svyruoja tarp 2-5 procentų nuo bendros objekto pardavimo sandorio vertės. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto brokerės S. J. interneto svetainėje9 nurodoma, kad komisinis atlygis (tarpininkavimo mokestis) paprastai sudaro kelis procentus nuo bendros objekto pardavimo kainos (pvz. 3-5 procentai) arba sutariama konkreti suma, kuri nesikeičia, jei turtas būtų parduotas už kitą, nei anksčiau sutarta, kainą. Jeigu turto vertė yra maža (iki 40 000 EUR) – komisinių dydis gali sudaryti ir keliolika procentų (žr. priedą Nr. 17).

         Nekilnojamojo turto brokerio G. Š. interneto svetainėje10 nurodoma, kad už tarpininkavimą sudarant nekilnojamojo turto sandorį paprastai prašomas nuo 2 iki 4 procentų nuo sandorio vertės apskaičiuotas komisinis atlygis (tarpininkavimo mokestis) (žr. priedą Nr. 18).  Nekilnojamojo turto brokerių UNOHUB interneto svetainėje11 nurodoma, kad profesionalaus nekilnojamojo turto brokerio komisinis (tarpininkavimo mokestis) už nekilnojamojo turto pardavimą dažniausiai yra 3 procentai + PVM, kuris yra skaičiuojamas nuo sandorio sumos (žr. priedą Nr. 19).

 Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą nekilnojamojo turto brokerių viešai teikiamą informaciją apie dažniausiai rinkoje taikytiną nekilnojamojo turto brokerio komisinių (tarpininkavimo mokesčio) dydį, akcentuotina, kad Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodytas Ieškovo atlygis (40 000 EUR), jį laikant tik atlygiu už tarpininkavimą Atsakovui įsigyjant Žemės sklypus, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkoje taikomus įkainius, taip pat turėtų būti ne didesnis negu 5 procentai nuo sandorio (Žemės sklypų įsigijimo kainos – 160 000 EUR) sumos, t. y. ne daugiau kaip 8 000 EUR

         2.21.Pažymėtina, kad 2022 m. gegužės 31 d. Atsakovo Ieškovui sumokėta 5 000 EUR suma už Ieškovo tarpininkavimą dėl Žemės sklypų įsigijimo atitinka nekilnojamojo turto rinkoje taikomus įkainius bei sudaro 3,1 procento sumą13 nuo Žemės sklypų įsigijimo kainos – 160 000 EUR, kas papildomai patvirtina Atsakyme į Pretenziją (žr. priedą Nr. 13) nurodytą pagrįstą Atsakovo atsisakymą mokėti Ieškovui 35 000 EUR sumą. Kaip minėta, Atsakovas nuo pat 2021 m. kovo mėn. (žr. priedą Nr. 4), kuomet Ieškovas, A. K. bei Atsakovas bendravo dėl Žemės sklypų įsigijimo bei Žemės sklypų paskirties keitimo aspektų, turėjo tikslą įsigyti Žemės sklypus turint Ieškovo patikinimą, jog Žemės sklypų paskirties keitimas bus atliktas operatyviai ir ekonomiškai. Tokiu būdu, konstatuotina, kad tuo atveju, jeigu Atsakovas būtų turėjęs tikslą tik įsigyti Žemės sklypus, Atsakovas objektyviai nebūtų sutikęs mokėti 5 kartus didesnę negu rinkoje taikytiną sumą už tarpininkavimo paslaugas dėl Žemės sklypų įsigijimo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas ketindamas įsigyti Žemės sklypus tikėjosi, kad Žemės sklypų paskirtis bus operatyviai ir ekonomiškai pakeista, atsižvelgdamas į tokių Ieškovo teikiamų paslaugų kompleksiškumą (tarpininkavimo įsigyjant Žemės sklypus ir padedant Atsakovui atlikti Žemės sklypų keitimo paskirties veiksmus), sutiko mokėti Ieškovui 40 000 EUR sumos atlygį (tarpininkavimo mokestį), kurio visa suma, kaip minėta, Ieškovui mokėtina tuomet, kai Žemės sklypų paskirtis bus pakeista į komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį.

        2.22. Šešta, pažymėtina, kad Ieškovas pripažįsta, jog Žemės sklypai Atsakovui yra reikalingi būtent komercinės veiklos vykdymui, kas matoma Ieškovo pateiktose Žemės sklypų nuotraukose (žr. Ieškinio priedą Nr. 9). Tačiau, Ieškinyje nepagrįstai teigiama14, kad Žemės sklypuose Atsakovas pradėjo atlikinėti statybos darbus. Pažymėtina, kad tol, kol Žemės sklypų paskirtis nėra pakeista į komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį, Atsakovas Žemes sklypuose jokių statybos darbų neatlieka.   Šiuo metu Žemės sklypai yra aptverti apsaugine tvora, kadangi juose yra laikoma Atsakovo sunkiasvorės transporto priemonės bei kita technika, laikomos trinkelės, kurios bus naudojamos klojant Žemės sklypų dangą, tuo atveju, jeigu Žemės sklypų paskirtis bus pakeista. Taip pat pažymėtina, kad Ieškinio priede Nr. 9 pateiktose nuotraukose matomi pastatai Atsakovui nuosavybės teise nepriklauso ir yra pastatyti kitiems asmenis priklausančiame žemės sklype.

        2.23 Apibendrinant visa tai, kas šiame atsiliepime nurodyta aukščiau, konstatuotina, kad Ieškinyje nurodytas reikalavimas priteisti iš Atsakovo 35 000 EUR sumą yra nepagrįstas, kadangi tiek iki Tarpininkavimo sutarties sudarymo, tiek ją sudarius, Atsakovo tikroji valia įsigyjant Žemės sklypus ir sumokant visą 40 000 EUR sumos atlygį (tarpininkavimo mokestį), nurodytą Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte, buvo sąlygota ne tik Ieškovo tarpininkavimu Atsakovui dėl Žemės sklypų įsigijimo, už ką Atsakovas sumokėjo Ieškovui 5 000 EUR sumą, atitinkančią nekilnojamojo turto rinkoje vyraujančias kainas už tarpininkavimą sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, bet ir Žemės sklypų paskirties keitimu iš žemės ūkio naudojimo paskirties į komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį, apie ką Atsakovas buvo aiškiai nurodęs viso Ieškovo ir Atsakovo bendravimo metu. Tokiu būdu, likusi 35 000 EUR suma Atsakovo mokėtina Ieškovui tik tuomet, kai Žemės sklypų paskirties keitimo veiksmai bus visiškai atlikti. Atsižvelgiant į visa tai, Ieškovo Ieškinys Atsakovui yra atmestinas visa apimti kaip nepagrįstas.

          3.Atsakovas patikslintu ieškiniu prašė: Pakeisti (modifikuoti) atsakovo UAB Topra Group, juridinio asmens kodas 302777050, ir ieškovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 5 d. sudarytos tarpininkavimo sutarties 2.1. bei 2.1.1. punktus ir papildyti 2021 m. birželio 5 d. sudarytą tarpininkavimo sutartį punktu pagal žemiau nurodytas sąlygas:

1.1.       2021 m. birželio 5 d. sudarytos tarpininkavimo sutarties 2.1. punktą „Pirkėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 9 (devynis) mėnesius nuo faktinio Sandorio kainos sumokėjimo Savininkui (ar su juo susijusiam asmeniui) užtikrinti Tarpininkui atlyginimą (sėkmės mokestį) pagal šią Sutartį. Atlygis už tarpininkavimo paslaugas bus mokamas Pirkėjo įvykdžius galutinį atsiskaitymą su Pardavėju.“

pakeisti į

„Pirkėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 9 (devynis) mėnesius nuo faktinio Sandorio kainos sumokėjimo Savininkui (ar su juo susijusiam asmeniui) užtikrinti Tarpininkui atlyginimą, nurodytą šios Sutarties 2.1.1. punkte. Atlygis už tarpininkavimo paslaugas bus mokamas Pirkėjo įvykdžius galutinį atsiskaitymą su Pardavėju.“;

1.2.       2021 m. birželio 5 d. sudarytos tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punktą „Atlygis už sandorio sudarymą, kurį Pirkėjas sumokės Tarpininkui yra 40 000 EUR (keturiasdešimt tūkstančių eurų ir 00 centų).“

pakeisti į

„Atlygis už sandorio sudarymą, kurį Pirkėjas sumokės Tarpininkui yra 5 000 EUR (penki tūkstančių eurų).“;

1.3.       2021 m. birželio 5 d. sudarytą tarpininkavimo sutartį papildyti 2.1.2. punktu, nustatančiu, kad „Pirkėjas ir Tarpininkas susitaria, kad tuo atveju, jeigu Pirkėjas pats ar su trečiųjų asmenų (įskaitant ir Tarpininko) pagalba per 36 (trisdešimt šešis) mėnesius nuo šios Sutarties sudarymo dienos atliks visus veiksmus dėl Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) pagrindinės naudojimo paskirties keitimo iš Žemės ūkio į kitos paskirties - komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį,

Pirkėjas ne vėliau kaip per 30 dienų po pastarųjų žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimo į kitos paskirties - komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį fakto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre vienu mokėjimu sumoka Tarpininkui sėkmės mokestį pagal Sutartį, kuris sudaro 35 000 EUR (trisdešimt penki tūkstančiai eurų). Pirkėjas ir Tarpininkas susitaria, kad tuo atveju, jeigu per šiame Sutarties punkte nurodytą terminą minėtų žemės sklypų paskirtis dėl bet kokių aplinkybių pakeista nebus, Pirkėjas neprivalo mokėti šiame Sutarties punkte nurodytos 35 000 EUR sėkmės mokesčio sumos Tarpininkui.“.

arba

2.       Pripažinti atsakovo UAB Topra Group ir ieškovo E. M. 2021 m. birželio 5 d. sudarytos tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punktą „Atlygis už sandorio sudarymą, kurį Pirkėjas sumokės Tarpininkui yra 40 000 EUR (keturiasdešimt tūkstančių eurų ir 00 centų).“ negaliojančiu;

          3.1..Patikslintame priešieškinyje nurodė, kad Atsakovas, norėdamas plėtoti ir vystyti savo veiklą, ketino įsigyti žemės sklypą (ar keletą žemės sklypų) netoli magistralinio kelio A2, jungiančio Vilnių ir Panevėžį, kuriame būtų galima statyti automobilių stovėjimo aikštelę bei negyvenamąjį pastatą. Atsakovas turėjo tikslą, jog jo ketinamame įsigyti žemės sklype prie magistralinio kelio A2 būtų galima atlikti minėtus statybos darbus, o žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis būtų kitos paskirties - komercinės paskirties objektų teritorijos.

      Atsakovas, siekdamas įsigyti minėtos paskirties žemės sklypą, apie pastarąsias aplinkybes nurodė savo pažįstamam A. K., kuris Atsakovą informavo, jog žino asmenį, kuriam nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, esantys Atsakovo pageidaujamoje teritorijoje (šalia magistralinio kelio A2) ir šis asmuo galimai svarstytų minėtus žemės sklypus parduoti. Atsakovui paprašius pateikti daugiau informacijos apie minėtus žemės sklypus, A. K. Atsakovą supažindino su Ieškovu, prisistačiusiu kaip minėtų žemės sklypų pardavėjų atstovą. Atitinkamai, Ieškovas Atsakovui pažymėjo, kad pastarųjų žemės sklypų naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, tačiau, tuo pačiu Ieškovas Atsakovui nurodė, kad pastarųjų žemės sklypų naudojimo paskirties pakeitimo procedūra, ją keičiant į kitos paskirties - komercinės paskirties objektų teritorijos, paskirtį, yra galima bei būtų operatyvi.

Atsižvelgiant į Ieškovo pateiktą informaciją, Atsakovas prašė Ieškovo parengti kreipimąsi į Akcinę bendrovę Lietuvos automobilių kelių direkcija su prašymu pateikti informaciją, ar žemės sklypuose, o būtent Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas 1, žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 1), ir Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 2), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) (toliau Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2 kartu - Žemės sklypai), apskritai būtų galima statyti automobilių stovėjimo aikštelę, autoserviso patalpas bei pakeisti Žemės sklypų naudojimo paskirtį į kitos paskirties - komercinės paskirties objektų teritorijos, paskirtį (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 3).

       3.2.Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog A. K. supažindino Atsakovo vadovą T. P. su Ieškovu, Atsakovo ir Ieškovo buvo nuspręsta vesti bendravimą per A. K., kuris Atsakovui perteikdavo iš Ieškovo gautą informaciją tiek dėl Žemės sklypų įsigijimo, tiek Žemės sklypų paskirties keitimo aspektų. Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. Atsakovo vadovui T. P. 2021 m. kovo 29 d. elektroniniu laišku, atsakant į Atsakovo klausimą, ar Žemės sklypuose būtų galima statyti automobilių stovėjimo aikštelę bei autoserviso patalpas, remdamasis Lietuvos Respublikos kelių įstatymu bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymu pažymėjo, kad minėtų statinių statyba Žemės sklypuose nėra draudžiama (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 4). A. K. 2021 m. balandžio 21 d. elektroniniu laišku (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 5) Atsakovo vadovui T. P. pateikė Akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcija 2021 m. balandžio 21 d. atsakymą į 2021 m. kovo 30 d. kreipimąsi (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 6), kuriame pažymėta, kad Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija nepritaria automobilių stovėjimo aikštelės su autoserviso patalpomis statybai Žemės sklypuose, kaip nurodyta 2021 m. kovo 30 d. kreipimesi (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 3).

Atitinkamai, gavus Akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcija atsakymą (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 6), Atsakovas kreipėsi į Ieškovą dėl pastarojo atsakymo išaiškinimo. Ieškovas Atsakovui 2021 m. balandžio 21 d. elektroniniu laišku nurodė, kad Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija savo pateiktu atsakymu leidžia Žemės sklypuose statyti automobilių stovėjimo aikštelę ir atitinkamus statinius, o dėl Žemės sklypų paskirties keitimo reikia kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su atitinkamu prašymu (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 7).

       3.3.Pažymėtina, kad Atsakovui kilus klausimui, ar Žemės sklypuose galima statyti Atsakovo norimus statinius - automobilių stovėjimo aikštelę bei negyvenamąjį pastatą, Ieškovas Atsakovą patikino, jog minėtų statinių statyba galima pakeitus Žemės sklypų paskirtį, kurią, kaip matyti iš Ieškovo 2021 m. balandžio 21 d. elektroninio laiško, pakeisti bus galima (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 7), pasiūlė Atsakovui savo paslaugas tarpininkaujant su Žemės sklypų savininku dėl Žemės sklypų pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas 2021 m. gegužės 19 d. elektroniniu laišku (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 8) A. K. pateikė Akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcija 2021 m. gegužės 19 d. papildomą atsakymą į 2021 m. kovo 30 d. kreipimąsi (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 9), kuriame pažymėta, kad Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija laikosi savo ankstesniame atsakyme nurodytos pozicijos (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 6) ir nepritaria automobilių stovėjimo aikštelės su autoserviso patalpomis statybai Žemės sklypuose.

Atsižvelgdamas į Ieškovo pateiktą informaciją bei Ieškovo patikinimą, kad Žemės sklypų naudojimo paskirties pakeitimo procedūra, ją keičiant į kitos paskirties - komercinės paskirties objektų teritorijos, paskirtį, yra galima (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 7), Atsakovas sutiko, kad Ieškovas padėtų Atsakovui įsigyti Žemės sklypus bei sudarė Ieškovo pasiūlytą 2021 m. birželio 5 d. tarpininkavimo sutartį, t. y. Tarpininkavimo sutartį (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 10). Pažymėtina, kad sudarius

        3.4.Tarpininkavimo sutartį, kuri, pažymėtina, Atsakovo ir Ieškovo buvo pasirašyta 2021 m. gruodžio 8 d., Ieškovas pradėjo derinti su Žemės sklypų pardavėjos M. G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgaliotu atstovu J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Žemės sklypų pardavimo sąlygas. Atitinkamai, Atsakovas ir J. T., atstovaujantis Žemės sklypų pardavėją M. G. T., sudarė 2021 m. birželio 5 d. preliminariąją Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje aptarė pagrindinės Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlygas (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 11). Atkreiptinas dėmesys, kad Ieškovui derinant Žemės sklypų įsigijimo sąlygas, Atsakovas 2021 m. liepos 2 d. pakartotinai Ieškovo klausė, ar sudarius Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį Atsakovas galės pradėti inicijuoti Žemės sklypų paskirties keitimo veiksmus (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 12). Atitinkamai, tą pačią dieną Ieškovas, atsakydamas į Atsakovo 2021 m. liepos 2 d. elektroninį laišką nurodė, kad dėl Žemės sklypų vystymo ir tvarkymo Atsakovui nekils jokių problemų (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 12).

      3.5.Tokiu būdu, pažymėtina, kad, kaip ir iki Tarpininkavimo sutarties sudarymo, tiek ir sudarius Tarpininkavimo sutartį (žr. Atsakovo ieškinio priedus Nr. 7; 12), Ieškovas, žinodamas apie Atsakovo siekį įsigyti Žemės sklypus tik dėl to, kad pakeitus Žemės sklypų naudojimo paskirtį į kitos paskirties - komercinės paskirties objektų teritorijos, paskirtį, juose būtų statoma automobilių stovėjimo aikštelė bei negyvenamasis pastatas, Atsakovui nurodydavo, kad Žemės sklypų naudojimo paskirties keitimo, vystymo ir tvarkymo procesas nesukels Atsakovui jokių sunkumų. Atsakovui ir M. G. T. 2021 m. rugsėjo 2 d. sudarius notarinę pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 13) bei, remiantis pastarosios sutarties 4.2. punktu sumokėjus likusią Žemės sklypų kainą (140 000 EUR) (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 14), Žemės sklypų nuosavybės teisė, remiantis pastarosios sutarties 5.1.-5.2. punktais, 2022 m. balandžio 28 d. sudarius Žemės sklypų perdavimo-priėmimo aktą perėjo Atsakovui (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 15).

        3.6.Ieškovas 2023 m. sausio 5 d. kreipėsi į Atsakovą su priminimu dėl likusios 35 000 EUR sumos pagal Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punktą apmokėjimo. Atsakovas 2023 m. sausio 5 d. atsakydamas į pastarąjį Ieškovo kreipimąsi nurodė, kad 35 000 EUR sumos apmokėti nesutinka, kadangi Žemės sklypų naudojimo paskirtis į kitos paskirties - komercinės paskirties objektų teritorijos, paskirtį, pakeista nebuvo, tokiu būdu laikydamas, kad Ieškovas nėra tinkamai atlikęs Tarpininkavimo sutartyje numatytų paslaugų bei ragino Ieškovą prisidėti prie Žemės sklypų naudojimo paskirties keitimo proceso veiksmų (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 16).  Ieškovas 2023 m. sausio 6 d. elektroniniu paštu pateikė Atsakovui pretenziją (toliau - Pretenzija, žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 17), kurioje nurodė, kad Ieškovas esą tinkamai suteikė Tarpininkavimo sutartyje numatytas paslaugas, dėl ko Atsakovas 2022 m. gegužės 31 d. sumokėjo Ieškovui 5 000 EUR sumą pagal Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punktą, tačiau Atsakovas vengia apmokėti likusią 35 000 EUR sumą pagal Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punktą, kurią reikalavo Atsakovo sumokėti Ieškovui iki 2023 m. sausio 20 d. Atsakovas 2023 m. sausio 20 d. elektroniniu paštu (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 18) Ieškovui ir Ieškovo atstovui advokatui Giedriui Justui Baranauskui pateikė atsakymą į Pretenziją (toliau - Atsakymas į Pretenziją, žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 19), kuriame išsamiai nurodė aplinkybes dėl kurių su Pretenzija nesutinka. Atsakyme į Pretenziją Atsakovas pažymėjo, kad nesutinka sumokėti Ieškovui 35 000 EUR sumos, kadangi atsižvelgiant į iki Tarpininkavimo sutarties sudarymo metu Atsakovo ir Ieškovo vykdytą bendravimą (žr. Atsakovo ieškinio priedus Nr. 4; 7), aiškiai Atsakovo išreikštus ketinimus dėl Žemės sklypų pirkimo sąlygų, pačios Tarpininkavimo sutarties sudarymo aplinkybes bei vėlesnį Ieškovo elgesį, pakartotinai pažymint, jog Žemės sklypų naudojimo paskirties keitimas nesukels Atsakovui sunkumų (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 12), objektyviai konstatuotina, jog visas Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodytas mokestis (40 000 EUR) Ieškovui būtų mokamas tik tuomet, jeigu apskritai bus pakeista Žemės sklypų naudojimo paskirtis.  Be kita, ko, Atsakyme į Pretenziją nurodyta (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 19), jog atsižvelgdamas į visą Atsakovo ir Ieškovo vykdytą bendravimą bei Žemės sklypų įsigijimo aplinkybes, Atsakovas 2022 m. gegužės 31 d. sumokėjo Ieškovui 5 000 EUR sumą už pastarojo pagalbą dėl Žemės sklypų įsigijimo (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 10). Tačiau, Pretenzijoje minimos 35 000 EUR sumos Atsakovas Ieškovui nemokėjo, kadangi Žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis į komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį pakeista nebuvo, t. y. iki pastarojo mokėjimo dienos nebuvo pasiektas Atsakovo ir Ieškovo bendravimo metu aiškiai Ieškovo suprastas Žemės sklypų įsigijimo tikslas - operatyvus Žemės sklypų naudojimo būdo paskirties keitimas, dėl ko 35 000 EUR suma Ieškovui nėra mokėtina.

     3.7.Atsakovas 2023 m. spalio 11 d. registruota pašto siunta ir elektroniniu paštu išsiuntė Ieškovui bei jo atstovui advokatui Giedriui Justui Baranauskui (žr. Atsakovo ieškinio priedus Nr. 31-32) Pasiūlymą (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 33). Pasiūlymu Ieškovui buvo siūloma ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Pasiūlymo išsiuntimo dienos (2023 m. spalio 11 d.) pateikti savo poziciją dėl Tarpininkavimo sutarties 2.1. bei 2.1.1. punktų keitimo ir Tarpininkavimo sutarties papildymo 2.1.2. punktu Pasiūlyme nurodytomis sąlygomis, kurios atitinka tikrąją Atsakovo ir Ieškovo valią ir ketinimus sudarant Tarpininkavimo sutartį bei yra sąžiningos tiek Ieškovo, tiek Atsakovo atžvilgiu.

Pasiūlyme taip pat nurodyta, kad jeigu per nustatytą terminą (iki 2023 m. lapkričio 10 d.) nebus gautas Ieškovo atsakymas į Pasiūlymą arba iki pastarojo termino bus gautas Ieškovo atsakymas, kuriuo Ieškovas nesutinka su Pasiūlyme nurodytomis sąlygomis dėl Tarpininkavimo sutarties modifikavimo, Atsakovas pasilieka teisę tikslinti ieškinį alternatyviu reikalavimu dėl Tarpininkavimo sutarties modifikavimo pagal Pasiūlyme nurodytas sąlygas. Ieškovas iki 2023 m. lapkričio 10 d. nepateikė savo pozicijos dėl Pasiūlymo. Tokiu būdu, Atsakovas įgijo teisę reikšti reikalavimą Ieškovui dėl Tarpininkavimo sutarties modifikavimo pagal Pasiūlyme nurodytas sąlygas.

        3.8.Taip pat, pažymėtina, kad Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodyta 40 000 EUR atlygio suma už faktiškai Ieškovo suteiktas paslaugas pagal Tarpininkavimo sutartį - pagalbą Atsakovui įsigyjant Žemės sklypus, yra neproporcingai didelė ir nepagrįsta, suteikianti neapgrįstai perdėtą pranašumą Ieškovui. Taip pat pažymėtina, kad Atsakovas Tarpininkavimo sutarties sudarymo metu suklydo dėl mokėtino atlygio už Ieškovo pagalbą dėl Žemės sklypų įsigijimo dydžio, kadangi dėl Ieškovo apgaulės manė, jog Žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis bus operatyviai ir ekonomiškai pakeista. Tačiau, nepaisant Atsakovo įdėtų pastangų, Žemės sklypų naudojimo paskirtis iki šiol dėl objektyvių aplinkybių nėra pakeista. Tokiu būdu, Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punktas „Atlygis už sandorio sudarymą, kurį Pirkėjas sumokės Tarpininkui yra 40 000 EUR (keturiasdešimt tūkstančių eurų 00 centų)“ yra pripažintinas negaliojančiu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Atsakovas reiškia Ieškovui šį ieškinį dėl Tarpininkavimo sutarties pakeitimo (modifikavimo) pagal Pasiūlyme nurodytas sąlygas ir Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkto pripažinimo negaliojančiu.

     3.9.TEISINIS IEŠKINIO PAGRINDAS.

     Nagrinėjamu atveju Atsakovas grindžia savo Patikslintą ieškinį keliais alternatyviais reikalavimais, Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama teisė reikšti kelis alternatyvius reikalavimus, nurodant, kad alternatyvių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai ar neteisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas galutinai išsiaiškina ginčo esmę, šalių suformuluotus reikalavimus, o išnagrinėjęs ginčą sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas ir koks neturėtų būti taikomas. Tokiu būdu, Atsakovas Patikslintu ieškiniu reiškia du alternatyvius reikalavimus dėl Tarpininkavimo sutarties : 1) dėl Tarpininkavimo sutarties pakeitimo (modifikavimo) pagal Pasiūlyme nurodytas sąlygas; 2) dėl Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkto pripažinimo negaliojančiu. Toliau Atsakovas pasisako dėl pastarųjų reikalavimų.

       3.10. DEL TARPININKAVIMO SUTARTIES PAKEITIMO (MODIFIKAVIMO) PAGAL

PASIŪLYME NURODYTAS SĄLYGAS.

        CK 6.223 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nurodytas nebaigtinis sąrašas atvejų, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per 30 dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymas nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta ikiteisminio ginčo dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka yra privaloma, o aptartos materialiosios teisės normų nustatytos procedūros tikslas - ne tik informuoti kitą šalį apie sutarties šalies siekį pakeisti sutarties sąlygas, bet ir suteikti galimybę sutarties šalims derybų keliu susitarti dėl jų,       išvengiant kreipimosi į teismą.  Atitinkamai, kaip minėta, Pasiūlymu (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 33) Ieškovui buvo siūloma ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Pasiūlymo išsiuntimo dienos (2023 m. spalio 11 d.) pateikti savo poziciją dėl Tarpininkavimo sutarties 2.1. bei 2.1.1. punktų keitimo ir Tarpininkavimo sutarties papildymo 2.1.2. punktu Pasiūlyme nurodytomis sąlygomis, kurios atitinka tikrąją Atsakovo ir Ieškovo valią ir ketinimus sudarant Tarpininkavimo sutartį bei yra sąžiningos tiek Ieškovo, tiek Atsakovo atžvilgiu.

          Pažymėtina, kad Tarpininkavimo sutarties 2.1. punkte nurodyta, kad „Pirkėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 9 (devynis) mėnesius nuo faktinio Sandorio kainos sumokėjimo Savininkui (ar su juo susijusiam asmeniui) užtikrinti Tarpininkui atlyginimą (sėkmės mokestį) pagal šią Sutartį. Atlygis už tarpininkavimo paslaugas bus mokamas Pirkėjo įvykdžius galutinį atsiskaitymą su Pardavėju.“. Tarpininkavimo sutarties 2.1.1 punkte nurodyta, kad „Atlygis už sandorio sudarymą, kurį Pirkėjas sumokės Tarpininkui yra 40 000 EUR (keturiasdešimt tūkstančių eurų 00 centų)“.

          3.11.CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau vis dėlto jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį.

        Atitinkamai, Pasiūlyme akcentuojama, kad Tarpininkavimo sutartis dalyje dėl Tarpininkavimo sutarties bei 2.1.1. punktuose nurodytos tarpininkavimo įsigyjant Žemės sklypus paslaugų kainos (40 000 EUR) neatitinka tikrosios Atsakovo ir Ieškovo valios, sudarant Tarpininkavimo sutartį, kadangi tikroji Atsakovo ir Ieškovo valia sudarant Tarpininkavimo sutartį sąlygojo, kad Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodyta 40 000 EUR suma apima fiksuotą kainą (atlygį) už Ieškovo atliktas paslaugas - pagalbą Atsakovui įsigyti Žemės sklypus, ir Atsakovo Ieškovui mokėtiną sėkmės mokestį, tuo atveju, jeigu su Ieškovo ar kitų asmenų pagalba Žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis per tam tikrą laikotarpį bus pakeista iš Žemės ūkio į kitos paskirties - komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį.

          3.11.Pažymėtina, kad tikroji Atsakovo ir Ieškovo valia sudarant Tarpininkavimo sutartį sąlygojo, kad už pagalbą Atsakovui įsigyti Žemės sklypus Atsakovas sumoka Ieškovui 5 000 EUR sumą (atlygį), kas, pabrėžtina, atitinka rinkoje taikytiną nekilnojamojo turto brokerio komisinių (tarpininkavimo mokesčio) dydį, o 35 000 EUR suma (sėkmės mokestis) yra mokėtina tik aukščiau nurodytu atveju - per atitinkamą laikotarpį pakeitus Žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį iš Žemės ūkio į kitos paskirties - komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį. Pasiūlyme nurodoma, kad Atsakovas Žemės sklypus už bendrą 160 000 EUR kainą įsigijo iš M. G. T. (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 13), atstovaujamos J. T., 2021 m. rugsėjo 2 d. sudarius notarinę pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei, remiantis pastarosios sutarties nuostatomis, visiškai atsiskaitė su M. G. T. 2022 m. balandžio 20 d. (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 14). Atsakovui ir G. T. atstovui J. T. 2022 m. balandžio 28 d. sudarius Žemės sklypų perdavimo-priėmimo aktą Žemės sklypų nuosavybės teisė perėjo Atsakovui (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 15).

          3.12.Pabrėžtina, kad Atsakovas 2022 m. gegužės 31 d. sumokėjo Ieškovui 5 000 EUR sumą (atlygį) už Tarpininko pagalbą dėl Žemės sklypų įsigijimo (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 10), t. y. pastaroji suma buvo sumokėta Ieškovui ne vėliau kaip per 9 mėnesius po faktinio atsiskaitymo už Žemės sklypus dienos (2022 m. balandžio 20 d.), atsižvelgiant į tikrąją Atsakovo ir Ieškovo valią sudarant Tarpininkavimo sutartį.  Tačiau, 35 000 EUR sėkmės mokesčio sumos Atsakovas Ieškovui per 9 mėnesius po faktinio atsiskaitymo už Žemės sklypus dienos (2022 m. balandžio 20 d.) nemokėjo, kadangi tikroji Ieškovo ir Atsakovo valia ir tikrieji ketinimai dėl Ieškovui mokėtinų sumų pagal Tarpininkavimo sutartį sąlygojo, kad 35 000 EUR sėkmės mokesčio suma yra mokėtina tik tuo atveju, jeigu per atitinkamą laikotarpį Žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis iš Žemės ūkio bus pakeista į kitos paskirties - komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį.   Atsižvelgiant į tai, Pasiūlyme Atsakovo pabrėžiama, kad Tarpininkavimo sutarties 2.1. bei 2.1.1. punktai neatitinka Ieškovo ir Atsakovo valios bei tikrųjų ketinimų ir yra nesąžiningi, remiantis kuriais Ieškovas reiškia Atsakovui nepagrįstus reikalavimus dėl menamos prievolės Atsakovui mokėti 35 000 EUR sumą Ieškovui, neatsižvelgiant į Žemės sklypų pagrindinio naudojimo būdo keitimo aspektus.

         3.13.Apibendrinant išdėstytą, atsižvelgiant į tai, kad iki Pasiūlyme nurodyto termino (iki 2023 m. lapkričio 10 d.) Ieškovas nepateikė savo pozicijos dėl Pasiūlymo, Patikslintu ieškiniu yra reiškiamas reikalavimas pakeisti (modifikuoti) Tarpininkavimo sutarties (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 10) 2.1. bei 2.1.1. punktus ir papildyti Tarpininkavimo sutartį 2.1.2. punktu pagal žemiau nurodytas Pasiūlyme detalizuotas sąlygas, atitinkančias tikrąją Atsakovo ir Kliento valią ir ketinimus sudarant Tarpininkavimo sutartį bei kurios yra sąžiningos tiek Atsakovo, tiek Ieškovo atžvilgiu: Tarpininkavimo sutarties 2.1. punktas „Pirkėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 9 (devynis) mėnesius nuo faktinio Sandorio kainos sumokėjimo Savininkui (ar su juo susijusiam asmeniui) užtikrinti Tarpininkui atlyginimą (sėkmės mokestį) pagal šią Sutartį. Atlygis už tarpininkavimo paslaugas bus mokamas Pirkėjo įvykdžius galutinį atsiskaitymą su Pardavėju.“ keistinas į „Pirkėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 9 (devynis) mėnesius nuo faktinio Sandorio kainos sumokėjimo Savininkui (ar su juo susijusiam asmeniui) užtikrinti Tarpininkui atlyginimą, nurodytą šios Sutarties 2.1.1. punkte. Atlygis už tarpininkavimo paslaugas bus mokamas Pirkėjo įvykdžius galutinį atsiskaitymą su Pardavėju.“;

Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punktas „Atlygis už sandorio sudarymą, kurį Pirkėjas sumokės Tarpininkui yra 40 000 EUR (keturiasdešimt tūkstančių eurų ir 00 centų).“ keistinas į „Atlygis už sandorio sudarymą, kurį Pirkėjas sumokės Tarpininkui yra 5 000 EUR (penki tūkstančių eurų).“;

       Tarpininkavimo sutartis yra papildoma 2.1.2. punktu, nustatančiu, kad „Pirkėjas ir Tarpininkas susitaria, kad tuo atveju, jeigu Pirkėjas pats ar su trečiųjų asmenų (įskaitant ir Tarpininko) pagalba per 36 (trisdešimt šešis) mėnesius nuo šios Sutarties sudarymo dienos atliks visus veiksmus dėl Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinės naudojimo paskirties keitimo iš Žemės ūkio į kitos paskirties - komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį, Pirkėjas ne vėliau kaip per 30 dienų po pastarųjų žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimo į kitos paskirties - komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį fakto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre vienu mokėjimu sumoka Tarpininkui sėkmės mokestį pagal Sutartį, kuris sudaro 35 000 EUR (trisdešimt penki tūkstančiai eurų). Pirkėjas ir Tarpininkas susitaria, kad tuo atveju, jeigu per šiame Sutarties punkte nurodytą terminą minėtų žemės sklypų paskirtis dėl bet kokių aplinkybių pakeista nebus, Pirkėjas neprivalo mokėti šiame Sutarties punkte nurodytos 35 000 EUR sėkmės mokesčio sumos Tarpininkui.“.

        3.14.Atkreiptinas dėmesys, kad sekančioje Patikslinto ieškinio dalyje yra išsamiai pasisakoma apie Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodytos 40 000 EUR atlygio sumos neatitikimą rinkoje taikytinam nekilnojamojo turto brokerio komisinių (tarpininkavimo mokesčio) dydžiui, Ieškovo ir Atsakovo ketinimus dėl Tarpininkavimo sutarties sudarymo, Atsakovo ir Ieškovo bendravimą ir bendradarbiavimą dėl Žemės sklypų įsigijimo bei kitus aspektus, sąlygojančius, jog Atsakovas ketino įsigyti su Žemės sklypus išimtinai su sąlyga, jog Žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis bus pakeista į kitos paskirties - komercinės paskirties objektų teritorijos, paskirtį, kas objektyviai pagrindžia, jog Tarpininkavimo sutarties 2.1. ir 2.1.1. punktai yra keistini, o Tarpininkavimo sutartis yra papildytina 2.1.2. punktu pagal aukščiau nurodytas Pasiūlyme detalizuotas sąlygas.

        3.15.DĖL TARPININKAVIMO SUTARTIES 2.1.1. PUNKTO PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIU. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovo Patikslinto ieškinio reikalavimas dėl Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkto pripažinimo negaliojančiu yra grindžiamas trimis skirtingais pagrindais, toliau Atsakovas pasisako dėl kiekvieno iš jų.

         DĖL TARPININKAVIMO SUTARTIES 2.1.1. PUNKTU NEPAGRĮSTAI SUTEIKIAMO

PERDĖTO PRANAŠUMO IEŠKOVUI.

        3.16. Pirma, CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą.

       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad taikant CK 6.228 straipsnį pagrindas konstatuoti perdėtą vienos sutarties šalies pranašumą yra tada, kai sutarties sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vertinant, ar egzistuoja esminė sutarties šalių nelygybė, turi būti įvertinta ar, be kita ko, sutartimi ar jos sąlyga sukeliama šokiruojanti disproporcija tarp šalių gaunamos naudos iš sutarties bei tai, ar stipresnioji šalis nesąžiningai pasinaudojo silpnesniąja šalimi dėl jos ekonominio silpnumo ar sunkumų, neapdairumo, nepatyrimo, neturėjimo derybinės patirties.

Kasacinio teismo akcentuota, kad tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Taip pat, kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota kad, sprendžiant dėl sutarties ar atskiros sąlygos keitimo ar negaliojimo CK 6.228 straipsnio pagrindu, būtina atsižvelgti į sutarties prigimtį ir tikslą.

        3.17.Pažymėtina, kad Ieškovas pagal Tarpininkavimo sutartį Atsakovui faktiškai yra suteikęs tarpininkavimo paslaugas padedant Atsakovui įsigyti Žemės sklypus iš M. G. T. (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 13) ir Atsakovas šios aplinkybės neginčija. Tačiau Tarpininkavimo sutarties (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 10) 2.1.1. punkte nurodyta atlygio už pagalbą įsigyjant Žemės sklypus suma - 40 000 EUR, atsižvelgiant į Tarpininkavimo sutartimi Atsakovo ir Ieškovo gautos naudos disproporciją, yra neprotingai didelė ir yra laikytina nesąžininga.

Pažymėtina, kad Žemės sklypai Atsakovo buvo įsigyti už 160 000 EUR sumą (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 13), Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodytas Ieškovo atlygis - 40 000 EUR suma. Tokiu būdu, mokėtinas mokestis (atlygis) Ieškovui už tarpininkavimo Atsakovui įsigyjant Žemės sklypus paslaugos atlikimą, sudaro net 25 procentus Žemės sklypų įsigijimo kainos. Pabrėžtina, kad toks atlygio dydis už minėtų paslaugų suteikimą, atsižvelgiant į susidariusios situacijos aplinkybes, yra nepagrįstai didelis ir neatspindi nekilnojamojo turto rinkoje taikomų atlygio už tarpininkavimą dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio įkainių.

       3.18.Atkreiptinas dėmesys, kad iš viešai internete prieinamų duomenų matoma, kad nekilnojamojo turto brokerių paslaugos už tarpininkavimą sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį kaina (tarpininkavimo mokestis) svyruoja tarp 2-5 procentų nuo bendros objekto pardavimo sandorio vertės. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto brokerės S. J. interneto svetainėje nurodoma, kad komisinis atlygis (tarpininkavimo mokestis) paprastai sudaro kelis procentus nuo bendros objekto pardavimo kainos (pvz. 3-5 procentai) arba sutariama konkreti suma, kuri nesikeičia, jei turtas būtų parduotas už kitą, nei anksčiau sutarta, kainą. Jeigu turto vertė yra maža (iki 40 000 EUR) - komisinių dydis gali sudaryti ir keliolika procentų (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 23).  Nekilnojamojo turto brokerio G. Š. interneto svetainėje nurodoma, kad už tarpininkavimą sudarant nekilnojamojo turto sandorį paprastai prašomas nuo 2 iki 4 procentų nuo sandorio vertės apskaičiuotas komisinis atlygis (tarpininkavimo mokestis) (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 24).  Nekilnojamojo turto brokerių UNOHUB interneto svetainėje nurodoma, kad profesionalaus nekilnojamojo turto brokerio komisinis (tarpininkavimo mokestis) už nekilnojamojo turto pardavimą dažniausiai yra 3 procentai + PVM, kuris yra skaičiuojamas nuo sandorio sumos (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 25).

         3.19.Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą nekilnojamojo turto brokerių viešai teikiamą informaciją apie dažniausiai rinkoje taikytiną nekilnojamojo turto brokerio komisinių (tarpininkavimo mokesčio) dydį, akcentuotina, kad Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodytas Ieškovo atlygis (40 000 EUR), jį laikant atlygiu už tarpininkavimą Atsakovui įsigyjant Žemės sklypus, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkoje taikomus įkainius, taip pat turėtų būti ne didesnis negu 5 procentai nuo sandorio (Žemės sklypų įsigijimo kainos - 160 000 EUR) sumos, t. y. bet kuriuo atveju ne daugiau kaip 8 000 EUR. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad 2022 m. gegužės 31 d. Atsakovo Ieškovui sumokėta 5 000 EUR suma už Atsakovo tarpininkavimą dėl Žemės sklypų įsigijimo (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 10) atitinka nekilnojamojo turto rinkoje taikomus įkainius bei sudaro 3,1 procento sumą nuo Žemės sklypų įsigijimo kainos - 160 000 EUR. Atitinkamai, Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodyta 40 000 EUR atlygio suma yra net 5 kartus didesnė negu rinkoje taikytina suma už tarpininkavimo paslaugas dėl Žemės sklypų įsigijimo, t. y. Ieškovui už jo pagalbą Atsakovui dėl Žemės sklypų įsigijimo mokėtina atlygio suma, atsižvelgiant į gautą Atsakovo naudą dėl Žemės sklypų įsigijimo, yra neproporcingai didelė ir nesąžininga Atsakovo atžvilgiu.

         3.20.Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. vykusio teismo posėdžio Civilinėje byloje metu Ieškovas negalėjo atsakyti, ar Ieškovui, kaip tarpininkui, už pagalbą dėl Žemės sklypų įsigijimo mokėtina 40 000 EUR atlygio suma, sudaranti net 25 procentus Žemės sklypų įsigijimo kainos, yra normali ir proporcinga paslaugų kaina už faktiškai Ieškovo atliktą veiklą dėl Žemės sklypų įsigijimo.

Atsižvelgiant į pačio Ieškovo išreikštą poziciją dėl Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodyto atlygio sumos objektyvumo ir pagrįstumo, darytina išvada, kad iki Tarpininkavimo sutarties sudarymo bei jos sudarymo metu Ieškovui buvo žinoma ir suprantama, kad 40 000 EUR atlygio už tarpininkavimo paslaugas dėl Žemės sklypų įsigijimo suma yra neproporcingai didelė bei neatitinka rinkos sąlygų. Taip pat pažymėtina, kad Atsakovo vadovas T. P. 2023 m. rugsėjo 20 d. vykusio teismo posėdžio Civilinėje byloje metu pažymėjo, kad Atsakovo iki Tarpininkavimo sutarties sudarymo nebuvo sudaręs tokio tipo sutarčių, o Ieškovas Atsakovui buvo nurodęs, kad Ieškovas turi patirties teikiant tarpininkavimo paslaugas dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, kas sąlygojo Atsakovo pasitikėjimą Ieškovo veiksmais dėl Tarpininkavimo sutarties sudarymo ir jos vykdymo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, Ieškovas, vykdydamas Tarpininkavimo sutartį, faktiškai suteikė tarpininkavimo paslaugas tik dėl Žemės sklypų įsigijimo bei neatliko daugiau papildomų veiksmų, kurie galėtų sąlygoti, jog Ieškovui turėtų būti mokamas didesnis negu rinkoje taikoma atlygis už atliktas tarpininkavimo paslaugas, konstatuotina, kad Ieškovas, pasinaudojęs Atsakovo patirties stoka sudarant tarpininkavimo sutartis dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, sudarius ir vykdžius Tarpininkavimo sutartį gavo neproporcingai daugiau naudos negu Atsakovas.

         3.21.Taip pat akcentuotina, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. vykusio teismo posėdžio Civilinėje byloje metu liudytojas J. T., įgaliojimo pagrindu atstovavęs Žemės sklypų pardavėją M. G. T. nurodė, kad jo turimomis žiniomis, Žemės sklypų rinkos kaina 2021 m. rugsėjo 2 d. notarinės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 13) sudarė apie 160 000 EUR - 170 000 EUR. Pažymėtina, kad pastarieji liudytojo J. T. parodymai taip pat pagrindžia aplinkybę, kad Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodyta 40 000 EUR atlygio už Ieškovo suteiktą pagalbą Atsakovui įsigyjant Žemės sklypus suma yra neprotingai didelė ir nepagrįsta, kadangi, tuo atveju, jeigu nebūtų buvusi sudaryta Tarpininkavimo sutartis, Atsakovas vis tiek būtų turėjęs galimybę įsigyti Žemės sklypus už rinkos kainą - 160 000 EUR, t. y. faktinė Žemės sklypų įsigijimo kaina ir jų rinkos kaina iš esmės sutampa.

        Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Ieškovas, vykdydamas Tarpininkavimo sutartį, neatliko veiksmų bei nesiėmė priemonių tam, kad Atsakovas būtų turėjęs galimybę įsigyti Žemės sklypus už mažesnę negu rinkos kainą, kadangi, priešingu atveju, faktinė Žemės sklypų įsigijimo kaina (160 000 EUR) būtų mažesnė už rinkos kainą, kas atitinkamai sąlygotų, jog Atsakovas, sudaręs Tarpininkavimo sutartį, būtų gavęs naudos dėl Ieškovo pagalbos įsigyjant Žemės sklypus. Pabrėžtina, kad Atsakovas Tarpininkavimo sutartį sudarė su tikslu, kad Atsakovui, kaip klientui, būtų sudaryta galimybė įsigyti Žemės sklypus mažesne negu rinkos kaina bei tikintis, kad Ieškovas, kaip paslaugų teikėjas, dės maksimalias pastangas tam, kad Žemės sklypų įsigijimo kaina būtų mažesnė už rinkos kainą. Tačiau, Ieškovui neatlikus jokių veiksmų, kurie galėtų objektyviai pagrįsti Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodytos 40 000 EUR atlygio sumos mokėjimo proporcingumą bei teisėtumą, konstatuotina, kad Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punktas nepagrįstai suteikia perdėtą pranašumą Ieškovui, kadangi disproporcija tarp Atsakovo ir Ieškovo gautos naudos iš Tarpininkavimo sutarties yra itin didelė, kas sudaro pagrindą nagrinėjamu atveju remiantis CK 6.228 straipsnio 1 dalimi pripažinti Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punktą negaliojančiu.

Atsakovas, kaip minėta, 2022 m. gegužės 31 d. sumokėjo Ieškovui 5 000 EUR sumą už pastarojo pagalbą dėl Žemės sklypų įsigijimo (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 10), kuri, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus rinkoje taikytinus kriterijus dėl mokėtino atlygio už tarpininkavimo paslaugų teikimą įsigyjant nekilnojamąjį turtą, atitinka kainą, kurią nekilnojamojo turto tarpininkavimo srityje yra įprasta mokėti tarpininkui už pagalbą dėl nekilnojamojo turto sandorio sudarymo.

       3.23.Tokiu būdu, konstatuotina, kad Atsakovas, atsižvelgdamas į Tarpininkavimo sutarties 2.1. punkte nurodytą laikotarpį, per kurį Atsakovas turi sumokėti Ieškovui atlygį už pagalbą dėl Žemės sklypų įsigijimo - per 9 mėnesius nuo faktinio atsiskaitymo už Žemės sklypus dienos (2022 m. balandžio 20 d., žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 14), 2022 m. gegužės 31 d. sumokėjo 5 000 EUR sumą, kuri yra laikytina Ieškovui tenkančio atlygio už suteiktas tarpininkavimo paslaugas Atsakovui įsigyjant Žemės sklypus suma.  Pažymėtina, kad 5 000 EUR atlygis Ieškovui už faktiškai Ieškovo atliktus veiksmus teikiant tarpininkavimo paslaugas dėl Žemės sklypų įsigijimo yra proporcingas Atsakovo ir Ieškovo gautai naudai vykdant Tarpininkavimo sutartį bei objektyviai pagrįstas pagal rinkoje taikomus kriterijus nustatant mokėtiną tarpininkui atlygį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Atitinkamai, Atsakovui sumokėjus visą proporcingą ir sąžiningą Ieškovo atlygio pagal Tarpininkavimo sutartį sumą - 5 000 EUR, Tarpininkavimo sutartis yra pripažintina įvykdyta ir pasibaigusia.

        3.23.Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punktas „Atlygis už sandorio sudarymą, kurį Pirkėjas sumokės Tarpininkui yra 40 000 EUR (keturiasdešimt tūkstančių eurų 00 centų)“ nepagrįstai suteikė perdėtą pranašumą Ieškovui, kadangi 40 000 EUR atlygio suma yra neproporcinga Ieškovo atliktiems veiksmams pagal Tarpininkavimo sutartį ir gautai Atsakovo naudai. Konstatuotina, kad 40 000 EUR atlygio suma neatitinka rinkoje taikomų kriterijų nustatant mokėtiną tarpininkui atlygį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas įsigyjant nekilnojamąjį turtą ir yra 5 kartus didesnė negu įprasta rinkos kaina už analogiškai teikiamas tarpininkavimo paslaugas, o Atsakovas Žemės sklypus įsigijo už Žemės sklypų įsigijimo metu rinkoje vyravusią kainą, kas sąlygoja, kad Ieškovas neatliko jokių veiksmų siekiant, kad Atsakovas įsigytų Žemės sklypus mažesne negu rinkos kaina, bei jokių kitų veiksmų, kurie galėtų pateisinti, jog 40 000 EUR atlygio suma yra proporcinga ir pagrįsta Ieškovo atliktiems veiksmams dėl Žemės sklypų įsigijimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Atsakovo 2022 m. gegužės 31 d. sumokėta 5 000 EUR suma yra objektyviai pagrįsta ir proporcinga ieškovui mokėtino atlygio pagal Tarpininkavimo sutartį suma, sąlygojanti, kad Tarpininkavimo sutartis yra pripažintina įvykdyta ir pasibaigusia, o Tarpininkavimo sutarties dalis - 2.1.1. punktas, yra pripažintinas negaliojančiu CK 6.228 straipsnio 1 dalies pagrindu.

        3.24.DĖL TARPININKAVIMO SUTARTIES 2.1.1. PUNKTO PRIPAŽINTINO

NEGALIOJANČIU DĖL ATSAKOVO SUKLYDIMO.

       Pirma, CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 1.90 straipsnio 4 dalimi, suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suklydimas taip pat yra suprantamas kaip neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo.

        3.24.Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Atsakovas sudarydamas Tarpininkavimo sutartį neteisingai suvokė bei suklydo dėl Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkto „Atlygis už sandorio sudarymą, kurį Pirkėjas sumokės Tarpininkui yra 40 000 EUR (keturiasdešimt tūkstančių eurų 00 centų)“, kadangi Atsakovo išreikšta valia sudarant Tarpininkavimo sutartį buvo sąlygota ne tik Žemės sklypų įsigijimo, bet ir Ieškovo žadėto operatyvaus bei ekonomiško Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimo iš Žemės ūkio į kitos paskirties - komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš Ieškovo, A. K. bei Atsakovo vykdyto susirašinėjimo elektroniniais laiškais (žr. Atsakovo ieškinio priedus Nr. 4; 7; 12), Ieškovui buvo aiškiai žinoma, kad Ieškovo, kaip tarpininko paslaugų suteikimas pagal Tarpininkavimo sutartį (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 10) nėra apribotas vien tik Tarpininkavimo sutarties 1.3. ir 2.1. punktuose nurodyta aplinkybe - Žemės sklypų įsigijimu Atsakovo nuosavybėn. Akcentuotina, kad iš Atsakovo ir Ieškovo bendravimo matoma (žr. Atsakovo ieškinio priedus Nr. 7; 12), kad nagrinėjamu atveju esminis Atsakovo ketinimas sudarant Tarpininkavimo sutartį buvo tai, kad Ieškovas iš esmės padėtų Atsakovui įsigyti žemės sklypus, kurie turi atitikti vieną sąlygą - juose būtų galima vysti komercinę veiklą (pastarųjų žemės sklypų naudojimo paskirtis yra kitos paskirties - komercinės paskirties objektų teritorijos). Atitinkamai, Ieškovas, žinodamas apie pastarąjį Atsakovo ketinimą, Atsakovui dar iki Tarpininkavimo sutarties sudarymo iš esmės užtikrino, kad Žemės sklypuose komercinę veiklą bus galima vykdyti, kadangi Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimas bus, kaip žadėta Ieškovo, operatyvus bei ekonomiškas. Pažymėtina, kad Ieškovo elgesys iki Tarpininkavimo sutarties sudarymo, Ieškovui žinant, jog Atsakovui yra itin svarbi aplinkybė dėl Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimo bei Ieškovui teigiant, jog Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimas nekels sunkumų (žr. Atsakovo ieškinio priedus Nr. 7; 12), sąlygojo, kad Atsakovo valia buvo įsigyti Žemės sklypus su tikslu pakeisti jų pagrindinę naudojimo paskirtį bei juose vykdyti komercinę veiklą. Atitinkamai, Atsakovas, Ieškovui žadant operatyvų ir ekonomišką Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties pakeitimo procesą, sudarant Tarpininkavimo sutartį neteisingai suvokė bei suklydo dėl Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodyto 40 000 EUR atlygio mokėjimo, Atsakovui buvus įsitikinusiam, kad visa 40 000 EUR atlygio suma mokama Ieškovui tuomet, kai Ieškovo žadėtas operatyvus bei ekonomiškas Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties pakeitimas bus įgyvendintas.

       3.25.Antra, atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant Atsakovo atliktų veiksmų bei įdėtų pastangų siekiant pakeisti Žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį, Ieškovo žadėtas operatyvus bei ekonomiškas Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimo procesas, kaip paaiškėjo, nėra įmanomas.  Akcentuotina, kad Atsakyme į Pretenziją (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 19) Atsakovas Ieškovui nurodė, kad iki Pretenzijos surašymo (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 17) Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties - komercinės paskirties objektų teritorijos, paskirtį Atsakovui nebuvo leista pakeisti. Pažymėtina, kad Atsakovas, siekdamas pakeisti Žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį, ne kartą kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymais dėl Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimo, tačiau jie buvo atmesti. Atkreiptinas dėmesys, kad Atsakovo prašymas Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, teiktas 2022 m. gruodžio 6 d., buvo atmestas. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius, savo įsakymu atmesdamas Ieškovo 2022 m. gruodžio 6 d. prašymą nurodė, kad yra atsisakoma keisti vieno iš Žemės sklypų (Žemės sklypo 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą į kitos paskirties žemę - komercinės paskirties objektų teritorijos, nes pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrąjį planą dalis Žemės sklypo 1 patenka į urbanizuojamą teritorijų naudojimo PA (paslaugų vidutinio užstatymo intensyvumo teritorija) ir dalis Žemės sklypo 1 patenka į gatvių raudonųjų linijų teritoriją. Pastaruoju įsakymu taip pat informuojama, kad Žemės sklypas 1 gali būti padalytas ir jo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama pagal minėto bendrojo plano sprendinius, tam tikslui turi būti rengiamas minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 26).

         3.26.Pažymėtina, kad Atsakovas, siekdamas pakeisti Žemės sklypo 1 pagrindinę naudojimo paskirtį, 2023 m. sausio 13 d., pakartotinai kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu dėl Žemės sklypo 1 pagrindinės naudojimo paskirties keitimo, kuris Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. sausio 31 d. įsakymu buvo atmestas (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 27). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. sausio 31 d. įsakyme nurodoma, kad yra atsisakoma keisti Žemės sklypo 1 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą į kitos paskirties žemę - komercinės paskirties objektų teritorijos bei susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo teritorijos, nes pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrąjį planą dalis Žemės sklypo 1 patenka į patenka į urbanizuojamą teritorijų naudojimo PA (paslaugų vidutinio užstatymo intensyvumo teritorija) ir dalis Žemės sklypo 1 patenka į gatvių raudonųjų linijų teritoriją ir dalis į TK (inžinerinės infrastruktūros koridorius) zoną. Pastaruoju įsakymu taip pat informuojama, kad Žemės sklypas 1 gali būti padalytas ir jo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama pagal minėto bendrojo plano sprendinius, tam tikslui turi būti rengiamas minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 27). Pažymėtina, kad Atsakovas, siekdamas pakeisti Žemės sklypo 2 pagrindinę naudojimo paskirtį, 2023 m. sausio 18 d., kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu dėl Žemės sklypo 2 naudojimo paskirties keitimo, kuris Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. vasario 3 d. įsakymu buvo atmestas (žr. Atsiliepimo priedą Nr. 28). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. vasario 3 d. įsakyme nurodoma, kad yra atsisakoma keisti Žemės sklypo 2 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą į kitos paskirties žemę - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo teritorijos, nes pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrąjį planą Žemės sklypas 2 patenka į TK (inžinerinės infrastruktūros koridorius) teritoriją. Pastaruoju įsakymu taip pat informuojama, kad remiantis pastarojo bendrojo plano Aiškinamojo rašto 2.5. skyriumi „Bendrojo plano teritorijos naudojimo tipai ir reglamentai“ - inžinerinės infrastruktūros koridorius (kitos paskirties žemė), t. y. linijinė neužstatyta teritorija, skirta susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 28).

      Tokiu būdu, kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus įsakymų (žr. Atsakovo ieškinio priedus Nr. 26-28), viso Žemės sklypo 1 paskirties keitimas buvo pripažintas negalimu, nebent Žemės sklypas 1 būtų padalytas ir būtų galima keisti atitinkamai atidalintos minėto Žemės sklypo 1 dalies paskirtį (žr. Atsakovo ieškinio priedus Nr. 26-27), o Žemės sklypo 2 paskirties keitimas buvo pripažintas negalimu, kadangi Žemės sklypas 2 patenka į TK (inžinerinės infrastruktūros koridoriaus) teritoriją, kuri, kaip minima Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus įsakyme, yra neužstatoma teritorija, skirta susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 28). Pažymėtina, kad pastarosios Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus įsakymuose (žr. Atsakovo ieškinio priedus Nr. 26-28) nurodytos aplinkybės visiškai neatitinka Atsakovo teisėtų lūkesčių ir Atsakovo valios, išreikštos Ieškovui, A. K. ir Atsakovui bendraujant elektroniniais laiškais (žr. Atsakovo ieškinio priedus Nr. 4; 7; 12) bei sudarant Tarpininkavimo sutartį ir įsigyjant Žemės sklypus. Kaip minėta, Atsakovas Tarpininkavimo sutartį sudarė ir siekė įsigyti Žemės sklypus išimtinai dėl to, jog, kaip buvo Atsakovui nurodyta Ieškovo, Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimas yra galimas bei pats pagrindinės naudojimo paskirties procesas bus operatyvus, juo labiau, kad norint pakeisti Žemės sklypų naudojimo paskirtį nereikės nei vieno iš Žemės sklypų dalinti.

         3.27.Atkreiptinas dėmesys, kad Atsakovas po minėtų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įsakymų priėmimo toliau siekė pakeisti Žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę - komercinės paskirties objektų teritorijos bei kreipėsi į projektuotoją G. G., kad būtų inicijuoti Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo plano koregavimo veiksmai, siekiant pakeisti Žemės sklypų pagrindinę  naudojimo paskirtį.

      Pažymėtina, kad G. G. 2023 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019-12-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (TPD registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - „U“ zonos bendrasis planas) koregavimo magistralinio kelio apsaugo zonoje (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 29). Kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 11 d. atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) į G. G. 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 29), Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2023 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Akcinę bendrovę Lietuvos automobilių kelių direkcija su prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti informaciją ar sprendiniai planuojamoje vystyti teritorijoje (kuri nurodyta prašyme) neturės neigiamos įtakos galimam valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys ir rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimui (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 29).  Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, išnagrinėjusi pastarąjį Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą, savo 2023 m. rugsėjo 5 d. rašte „Dėl tarnybinės pagalbos“ Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 29) nurodė, kad Žemės sklypuose pakeitus Žemės sklypų teritorijos naudojimo tipą galėtų būti statomi tik su transporto priemonių priežiūra ir keleivių aptarnavimu susiję pastatai (kavinė, degalinė, automobilių plovykla, tualetas (šis sąrašas yra baigtinis)). Taip pat pastarajame rašte akcentuojama, kad kitų pastatų (kurie nėra susiję su transporto priemonių priežiūra ir keleivių aptarnavimu) statyba minėtuose žemės sklypuose draudžiama, o taip pat atsižvelgiant į ypač intensyvią aplinkinių teritorijų plėtrą ir sparčiai didėjančius transporto priemonių srautus magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys ir rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, turi būti palikta vietos (neužstatant teritorijos) įvairiems minėtos sankryžos plėtros būdams.

         3.28.Pažymėtina, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į Akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2023 m. rugsėjo 5 d. rašte „Dėl tarnybinės pagalbos“ Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą poziciją, savo 2023 m. rugsėjo 11 d. atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) G. G. nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius negali tenkinti pasiūlymo dėl minėto bendrojo plano koregavimo, kadangi jis prieštarauja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio reikalavimams bei aukštesnio teritorijų planavimo lygmens Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiajam planui, patvirtintam Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-12-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (TPDR Nr. (duomenys neskelbtini)oo) (toliau - Kraštovaizdžio SP), pagal kurio sprendinius Ieškovo tiksluose nurodyta teritorija patenka į indeksu „I1“ pažymėtą kraštovaizdžio tvarkymo zoną - susisiekimo grupę (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 29).

         3.29.Tokiu būdu, akcentuotina, kad pastarosios Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 11 d. atsakyme bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2023 m. rugsėjo 5 d. rašte nurodytos aplinkybės sąlygoja, kad Žemės sklypų paskirties keitimas į kitos paskirties žemę komercinės paskirties objektų teritorijos iš esmės nėra galimas, o taip pat Žemės sklypuose apskirtai nebūtų galima Ieškovo planuotų statinių - automobilių stovėjimo aikštelės bei negyvenamojo pastato (autoserviso patalpų) statyba, kas neatitinka Ieškovo valios ir teisėtų lūkesčių įsigyjant Žemės sklypus. Atsižvelgiant į nurodytą, pabrėžtina, kad tuo atveju, jeigu Atsakovas Tarpininkavimo sutarties sudarymo metu būtų suvokęs, kad Ieškovo žadėtas operatyvus ir ekonomiškas Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties procesas ne tik nėra galimas, bet Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimas, kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 11 d. atsakymo bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2023 m. rugsėjo 5 d. rašto, apskritai nėra galimas, akivaizdu, nebūtų sudaręs Tarpininkavimo sutarties su joje nurodytu 2.1.1. punktu, nustatančiu 40 000 EUR atlygį Atsakovui už jo atliktas tarpininkavimo paslaugas tik dėl Žemės sklypų įsigijimo, nesiejat 40 000 EUR atlygio mokėjimo su Ieškovui dar iki Tarpininkavimo sutarties sudarymo žinoma Atsakovo valia įsigyti Žemės sklypus su tikslu operatyviai ir ekonomiškai pakeisti jų pagrindinę naudojimo paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad Atsakovui Tarpininkavimo sutarties sudarymo metu suvokus, jog Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties pakeisti nepavyks, konstatuotina, Atsakovas nebūtų sutikęs sudaryti Tarpininkavimo sutarties su 2.1.1. punkte nurodytu 40 000 EUR Atsakovo atlygio dydžiu arba apskritai nebūtų sutikęs įsigyti Žemės sklypų, kadangi, kaip minėta, Atsakovo valia iki Tarpininkavimo sutarties sudarymo bei ją sudarius buvo būtent Žemės sklypų įsigijimas su tikslu pakeisti jų pagrindinę naudojimo paskirtį ir juose vykdyti komercinę veiklą. Tačiau, nesant objektyvios galimybės pakeisti Žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį, pažymėtina, kad Atsakovo suklydimas dėl Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodyto 40 000 EUR atlygio už Ieškovo suteiktas tarpininkavimo paslaugas sumos mokėjimo yra laikytinas esminiu bei sąlygojančiu, kad Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punktas prieštarauja Atsakovo išreikštai valiai dėl Žemės sklypų įsigijimo tikslo, apie kurį Ieškovui buvo žinoma dar iki Tarpininkavimo sutarties sudarymo, dėl ko Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punktas yra pripažintinas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu.

        3.30.Apibendrinant aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad Atsakovas Tarpininkavimo sutarties sudarymo metu iš esmės suklydo dėl Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. nurodyto 40 000 EUR atlygio Ieškovui mokėjimo, kadangi Atsakovo valia dar iki Tarpininkavimo sutarties sudarymo buvo Žemės sklypų įsigijimas su tikslu pakeisti jų pagrindinę naudojimo paskirtį bei juose vykdyti komercinę veiklą, apie ką buvo žinoma Ieškovui, o ne vien tik Žemės sklypų įsigijimas. Tokiu būdu, pažymėtina, kad Atsakovas, Tarpininkavimo sutarties sudarymo metu manydamas, kad, kaip buvo žadėta Ieškovo, Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimo procesas bus operatyvus ir ekonomiškas, sudarė Tarpininkavimo sutartį su 2.1.1. punkte nurodytu 40 000 EUR atlygio dydžiu laikydamas, kad visa pastaroji atlygio suma yra mokėtina tik tuomet, kai Žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis bus pakeista. Tačiau, kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštų, Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimui esant negalimam, objektyviai konstatuotina, kad Tarpininkavimo sutarties metu Atsakovo klaidingai suprastos aplinkybės dėl minėto Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimo galimybės sąlygoja, kad Tarpininkavimo sutartis dalyje dėl 2.1.1. punkto yra pripažintina negaliojančia, kaip sudaryta dėl esminio Atsakovo suklydimo dėl Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimo objektyvios galimybės, kadangi, tuo atveju, jeigu Atsakovas Tarpininkavimo sutarties sudarymo metu būtų suvokęs, kad Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties pakeisti galima nebus, Atsakovas nebūtų sutikęs su Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodytu 40 000 EUR atlygio mokėjimu.

       3.31.DĖL IEŠKOVO APGAULĖS SUDARANT TARPININKAVIMO SUTARTĮ

        Pirma, CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 5 dalis).

        Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.

         3.32.Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Ieškovo apgaulingi veiksmai pasireiškė Atsakovo suklaidinimu dėl galimybės operatyviai ir ekonomiškai pakeisti Žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį iš Žemės ūkio į kitos paskirties - komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį, kas sąlygojo, jog Atsakovas apskritai įsigijo Žemės sklypus bei Ieškovo veiksmai, susiję su Tarpininkavimo sutarties sąlygų nesuderinimu su Atsakovu. Akcentuotina, kad derybos dėl Žemės sklypų įsigijimo tarp Ieškovo bei Atsakovo, bendravimą iš esmės vedant per A. K., iš esmės buvo pradėtos 2021 m. kovo mėn., ką patvirtina Ieškovo, A. K. bei Atsakovo bendravimas elektroniniais laiškais (žr. Atsakovo ieškinio priedus Nr. 4; 7; 12), teikti kreipimaisi į Akcinę bendrovę Lietuvos automobilių kelių direkcija (žr. Atsakovo ieškinio priedus Nr. 3; 6;). Tokiu būdu, konstatuotina, kad Ieškovui nuo pat 2021 m. kovo mėn. buvo žinomas Atsakovo tikslas įsigyti Žemės sklypus turint tikslą pakeisti jų komercinę paskirtį, iš esmės sąlygojantis, jog Atsakovas, atsižvelgdamas į Ieškovo pateiktą informaciją apie operatyvų ir ekonomišką Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimą, sudarė Tarpininkavimo sutartį bei nusprendė įsigyti Žemės sklypus už 160 000 EUR kainą iš M. G. T. Tačiau, pažymėtina, kad iš Ieškovo 2021 m. gegužės 19 d. elektroniniame laiške A. K. (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 8) pateiktos pozicijos, pažymint, kad gavus Atsakovo atsakymą „bus visiems ramu“, bei Ieškovo, A. K. ir Atsakovo vykdyto susirašinėjimo (žr. Atsakovo ieškinio priedus Nr. 4; 7) laikytina, kad Ieškovas, kaip tarpininkas, atstovavo ne tik Atsakovo interesus dėl Žemės sklypų įsigijimo, bet ir Žemės sklypų pardavėją M. G. T. bei jos atstovą J. T. Tokiu būdu, laikytina, kad Ieškovas, sudarant Tarpininkavimo sutartį galimai veikė ne tik Atsakovo, bet ir M. G. T. bei jos atstovo J. T. interesais.

         3.33.Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant Ieškovui aiškiai žinomo Atsakovo tikslo įsigyti žemės sklypą ar kelis žemės sklypus, kuriuose būtų galima statyti automobilių stovėjimo aikštelę bei autoserviso patalpas, kaip matyti iš Ieškovo 2021 m. gegužės 19 d. elektroninio laiško A. K. (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 8), Ieškovas iš esmės buvo suinteresuotas ne surasti Atsakovo poreikius atitinkančius žemės sklypus, o, pateikiant klaidinančią informaciją apie Žemės sklypų paskirties keitimo galimybes (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 7), įtikinti Atsakovą įsigyti būtent Žemės sklypus. Taip pat pažymėtina, kad iš Ieškovo ir Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro, kuriame buvo patvirtina Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 13), teisininkės G. G. vykdyto susirašinėjimo elektroniniais laiškais 2021 m. rugsėjo 1-2 d. (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 30) laikytina, kad Ieškovas 2021 m. rugsėjo 2 d. G. G., nurodydamas kad „pardavėjas atvyks apie 15 val., ar būtu galimybė jam atspausdinti sutartį, kad turėtu galimybę susipažinti prieš pasirašant ?“ iš esmės atstovavo ne Atsakovo interesus dėl Žemės sklypų įsigijimo, o Žemės sklypų pardavėją M. G. T. bei jos atstovą J. T.

          3.34.Akcentuotina, kad aplinkybę, jog Ieškovas, vykdydamas Tarpininkavimo sutartį iš esmės atstovavo tiek Atsakovo, tiek Žemės sklypų pardavėjos M. G. T. bei jos atstovo J. T. interesus, 2023 m. rugsėjo 25 d. vykusio teismo posėdžio Civilinėje byloje metu nurodė liudytojas J. T., pažymėdamas, kad jis su Ieškovu yra draugai ir yra pažįstami nemažai metų, kas atitinkamai sąlygoja, jog Ieškovas negalėjo neatsižvelgti į Žemės sklypų pardavėjos M. G. T. bei jos atstovo J. T. interesus dėl Žemės sklypų įsigijimo, nors pagal Tarpininkavimo sutartį turėjo veikti išimtinai Atsakovo interesais.

Atitinkamai, aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad Ieškovas vykdydamas Tarpininkavimo sutartį labiau veikė ne Atsakovo, o J. T. interesais, kadangi pateikė Atsakovui nepagrįstą informaciją apie operatyvų Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimo procesą, visiškai neatsižvelgė į Atsakovo valią dėl Žemės sklypų įsigijimo bei elgdamasis nesąžiningai Atsakovo atžvilgiu (pateikdamas melaginą informaciją apie Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimo galimybes) iš esmės sudarė sąlygas J. T. parduoti Atsakovui Žemės sklypus, kuriuose, kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštų (žr. Atsakovo ieškinio priedus Nr. 26-29), Atsakovo norimą vykdyti komercinę veiklą, apie kurią, kaip minėta, Atsakovui buvo žinoma dar iki Tarpininkavimo sutarties sudarymo, vykdyti nėra jokios galimybės.

        3.35.Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, Ieškovo žadėtas operatyvus ir ekonomiškas Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimas į kitos paskirties - komercinės paskirties objektų teritorijos, paskirtį, kad juose būtų statoma automobilių stovėjimo aikštelė bei negyvenamasis pastatas, nėra galimas, konstatuotina, kad dėl Ieškovo nesąžiningų veiksmų pateikiant klaidingą informaciją dėl Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimo įmanomumo Atsakovas įsigijo iš esmės beverčius Atsakovui Žemės sklypus, kuriuose nėra galimybės vykdyti Atsakovo planuotos komercinės veiklos. Atitinkamai, pastarosios aplinkybės pagrindžia, kad Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodyta 40 000 EUR atlygio už Ieškovo atliktas tarpininkavimo paslaugas dėl Žemės sklypų įsigijimo suma, yra sąlygota ne Atsakovo valios ir ketinimų sudarant Tarpininkavimo sutartį, o būtent Ieškovo nesąžiningų veiksmų pateikiant Atsakovui melaginą informaciją dėl Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimo, kurių nebuvus, objektyviai konstatuotina, Atsakovas nebūtų sutikęs mokėti Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodytos 40 000 EUR sumos Ieškovui bei būtų svarstęs, ar Atsakovui apskritai verta įsigyti Žemės sklypus negalint pakeisti jų pagrindinės naudojimo paskirties.

         3.36.Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Ieškovo nesąžiningumą Atsakovo atžvilgiu pagrindžia ir tai, kad Ieškovo paruoštą (atspausdintą) Tarpininkavimo sutartį pasirašymui 2021 m. gruodžio 8 d. Atsakovui pateikė A. K., nurodydamas, kad Ieškovas sutinka pasirašyti tokio turinio sutartį ir ragina Atsakovą ją pasirašyti. Pažymėtina, kad su Tarpininkavimo sutartimi Atsakovas susipažino tik tuomet, kai jos atspausdinta versija buvo pateikta Atsakovui, t. y. iki tol Atsakovui Tarpininkavimo sutarties sąlygų turinys žinomas nebuvo, Atsakovas neturėjo galimybės Tarpininkavimo sutarties sąlygų derinti su Ieškovu vykdant susirašinėjimą elektroniniais laiškais ar kitu būdu. Atitinkamai, Atsakovo galimybės atlikti Tarpininkavimo sutarties korekcijas buvo itin ribotos. Taip pat pažymėtina, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. vykusio teismo posėdžio Civilinėje byloje metu Ieškovas patvirtino, kad jis rengė Tarpininkavimo sutartį ir prašė A. K. ją pristatyti Atsakovui dėl jos pasirašymo joje nurodytomis sąlygomis, kas taip pat sąlygoja, kad Ieškovas nebuvo linkęs išaiškinti Atsakovui Tarpininkavimo sutarties sąlygų esmės bei aptarti galimas jų korekcijas.

Atitinkamai, pažymėtina, kad Ieškovo nenoras kooperuotis ir bendradarbiauti su Atsakovu dėl Tarpininkavimo sutarties sąlygų nustatymo ir jų vykdymo taip pat sudaro pagrindą vertinti, kad Ieškovas nei iki Tarpininkavimo sutarties sudarymo, nei vėliau nesielgė sąžiningai Atsakovo atžvilgiu, kas objektyviai sąlygoja, jog Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punktas yra pripažintinas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.

         3.37.Apibendrinat išdėstytą, konstatuotina, kad Ieškovo nesąžiningi veiksmai pateikiant klaidingą informaciją dėl galimybės operatyviai ir ekonomiškai pakeisti Žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį bei nepakankamas bendradarbiavimas dėl Tarpininkavimo sutarties sąlygų derinimo ir jų vykdymo sąlygojo, kad Atsakovas, ketindamas įgyvendinti savo valią įsigijus Žemės sklypus pakeisti pagrindinę jų naudojimo paskirtį dėl komercinės veiklos vykdymo Žemės sklypuose, buvo tyčia apgautas Ieškovo dėl Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodyto 40 000 EUR atlygio sumos mokėjimo už Ieškovo atliktas tarpininkavimo paslaugas. Konstatuotina, kad, tuo atveju, jeigu Ieškovas Atsakovui būtų pateikęs sąžiningą informaciją apie tai, jog Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimas gali būti neįgyvendintas, Atsakovas nebūtų sutikęs mokėti Ieškovui 40 000 EUR atlygio sumos už tarpininkavimo paslaugas ir būtų primygtinai reikalavęs, kad Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodyta atlygio suma būtų mažintina arba apskritai būtų atsisakęs tiek sudaryti Tarpininkavimo sutartį, tiek įsigyti Žemės sklypus. Tačiau, Ieškovui atlikus minėtus nesąžiningus veiksmus Žemės sklypai Atsakovo buvo įsigyti, kurių įsigijimas iš esmės paneigė Atsakovo valią dėl Žemės sklypų įsigijimo su tikslu turėti galimybę juose vykdyti komercinę veiklą. Tokiu būdu, konstatuotina, kad Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punktas, atsižvelgiant į susidairiusios situacijos aplinkybes, paneigia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei yra pripažintinas negaliojančiu dėl Ieškovo apgaulės.

          4.Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad Atsakovo atstovas T. P. (toliau - „T. P.“) kreipėsi į ieškovą E. M. (toliau - „Ieškovas“) siekdamas įsigyti žemės sklypą/us šalia magistralinio kelio A2. Ieškovas atlikęs paiešką Vilniaus rajone, rado sklypus, esančius adresais (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - „Žemės sklypas 1“) ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - „Žemės sklypas 2“). Pažymėtina, kad žemės sklypų pardavimo skelbimai nebuvo patalpinti internete, Ieškovas juos rado atlikęs nuoseklias paieškas. Šie žemės sklypai atitiko T. P. lūkesčius bei jam buvo tinkami. Todėl T. P. nusprendė šiuos žemės sklypus įsigyti.      Prieš pasirašant preliminarią žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, T. P. paprašė Ieškovo parengti kreipimąsi į AB Lietuvos automobilių kelių direkciją (toliau - „LAKD“). LAKD 2021-04-21 atsakyme į 2021-03-30 kreipimąsi nurodė, kad LAKD nepritaria automobilių stovėjimo aikštelės su autoserviso patalpomis statybai žemės sklypuose. T. P. nuo šio momento jau turėjo būti aišku, kad žemės sklypo paskirties pakeisti į komercinę gali ir nepavykti. Tačiau nepaisant gauto LAKD atsakymo, Atsakovas vis vien nusprendė įsigyti žemės sklypus.

         4.1.2021-06-05 Atsakovas ir J. T., atstovaudamas M. G. T. (pardavėją), pasirašė preliminarią žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį (toliau - „Preliminarioji sutartis“). Šią Preliminarią sutartį J. T., atstovaudamas M. G. T., pasirašė 2021-06-04, o Atsakovas 2021­06-07, t. y. jau pasirašęs 2021-06-05 tarpininkavimo sutartį. Pažymėtina, kad Preliminarią sutartį parengė Ieškovas. Sutarties sąlygos atitiko Atsakovo interesus, kadangi jis neturėjo visos 160 000 Eur sumos žemės sklypams įsigyti, todėl Preliminarios sutarties 4.1.1.1. p. buvo sulygta: „Sklypų (dviejų minėtų) kaina lygi 160 000 (vienas šimtas šešiasdešimt tūkstančių) eurų. Sklypų kainos dalis, lygi 20 000 (dvidešimt tūkstančių) eurų (toliau vadinama „Avansu“), turės būti sumokėta pardavėjui per 3 dienas po šios Sutarties pasirašymo į Pardavėjo bankinę sąskaitą AB „Swedbank“ <...>. Likusi Sklypų kainos dalis (vienas šimtas keturiasdešimt tūkstančių eurų) turės būti sumokėta Pardavėjui iki 2022-03-05 “. Ši sutarties sąlyga išimtinai atitiko Atsakovo interesus bei ją pavyko suderėti tik Ieškovo pastangų dėka. Kadangi Atsakovas net ir gavęs 2021 -04-21 LAKD atsakymą vis dar pageidavo įsigyti žemės sklypus, tačiau neturėjo tam lėšų, tik šio atidėjimo dėka Atsakovui pavyko įsigyti šiuos sklypus.

       4.2.Ieškovas ir Atsakovas 2021-06-05 sudarė tarpininkavimo sutartį (toliau - „Sutartis“), nors kaip matoma iš pateiktų duomenų, Ieškovas Atsakovui atliko tarpininkavimo paslaugas vėliausiai nuo kreipimosi į LAKD dienos (2021-03-30). Tarpininkavimo sutarties pasirašymo procedūroje dalyvavo šalių bendras draugas A. K., kuris Ieškovo pasirašytą tarpininkavimo sutarties originalą pristatė T. P. į biurą bei siūlė pasidaryti Sutarties kopiją. Šalys Sutarties 1.3 str. siekdamos išvengti abejonių sutarė, kad Atsakovui sudarius Sandorį per Sutarties 4.1. straipsnyje nurodytą terminą bus laikoma, kad Sandoris sudarytas su Ieškovo pagalba, tarpininkavimo paslaugos suteiktos tinkamai, o Ieškovas turi teisę gauti pagal Sutarties 2.1 straipsnį apskaičiuotą atlyginimą. Šalys Sutarties 1.4 str. sutarė, kad Ieškovas neteiks Atsakovui jokių konsultacinio pobūdžio ar kitokių profesinių ar intelektinių žinių reikalaujančių paslaugų ar rekomendacijų (Bendrovės vertinimo, derybų, konsultacijų, kitų patarimų ir pan.); Ieškovas jokiais atvejais neturės pareigos atstovauti ir neatstovaus Atsakovo ir jo interesų; Tarpininkas jokiais atvejais negarantuoja Pirkėjui, kad šis (su juo susijęs asmuo) sudarys Sandorį. Šalys Sutarties 1.5 str. sutarė, kad Atsakovui sudarius sandorį su Savininku (ar juo susijusiu asmeniu) per Sutarties 4.1 str. nurodytą terminą, Atsakovas įsipareigoja informuoti apie tai Ieškovą nedelsiant ir užtikrinti, kad sumokės atlyginimą pagal šios sutarties nuostatas.  T. P., gavęs Sutartį bei peržiūrėjęs Sutarties sąlygas, atliko pakeitimą, kuriuo modifikavo Sutarties 2.1. p. įtvirtintą sąlygą iš:  Pirkėjas įsipareigoja ne vėliau nei per 9 (devynis) mėnesius nuo faktinio Sandorio kainos (arba bet kokios jos dalies) sumokėjimo Savininkui (ar su juo susijusiam asmeniui) užtikrinti Tarpininkui atlyginimą (sėkmės mokestį) pagal šią Sutartį. Atlygis už tarpininkavimo paslaugas bus mokamas pirkėjo, į: Pirkėjas įsipareigoja ne vėliau nei per 9 (devynis) mėnesius nuo faktinio Sandorio kainos (arba bet kokios jos dalies) sumokėjimo Savininkui (ar su juo susijusiam asmeniui) užtikrinti Tarpininkui atlyginimą (sėkmės mokestį) pagal šią Sutartį. Atlygis už tarpininkavimo paslaugas bus mokamas pirkėjo įvykdžius galutinį atsiskaitymą su pardavėju. Šios Sutarties sąlygos modifikavimas atspindi tikrąją Sutarties metu buvusią šalių valią, t.y. T. P. norėjo gauti pagalbą įsigyjant žemės sklypus. Sutarties sąlygoje nėra kalbama apie žemės sklypų paskirties keitimą bei prievolė padėti pakeisti žemės sklypų paskirti - niekada neegzistavo.

         4.3.T. P., žinodamas, kad paskirties keitimo procedūra nepatenka į tarpininkavimo paslaugų apimtį, taisydamas Sutarties punktą, apibrėžiantį atsiskaitymo tvarką, sąmoningai neįrašė sąlygų apie žemės sklypų paskirties keitimo procedūras, nes ji nebuvo susijusi su tarpininko paslaugomis. Pasirašius Preliminarią sutartį, Ieškovas dalyvavo aktyviose derybose dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties teksto. Ieškovas stengėsi gauti kaip įmanoma geresnes sąlygas Atsakovui įsigyjant žemės sklypus bei padėjo atlikti sutarties sąlygų korekciją. Tik Ieškovo aktyviais derybiniais veiksmais pavyko įgyvendinti esminį Atsakovo norą - gauti įgaliojimą tvarkyti žemės sklypus bei įvesti juose komunikacijas, dar pilnai neatsiskaičius su pardavėja. Šį savo reikalavimą T. P. tiesiogiai išdėstė Ieškovui 2021-07-07 el. laiške (priedas Nr. 1).       Galiausiai, po kelis mėnesius trukusių derybų, Atsakovui su pardavėja M. G. T. 2021-09-02 pavyko pasirašyti Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Žemės sklypų p-p) (ieškinio priedas Nr. 2). Žemės sklypus Atsakovas įsigijo už 160 000 Eur. 20 000 Eur sumą pardavėjai buvo sumokėti iki Žemės sklypų p-p sudarymo. Tačiau likusią pardavimo kainą 140 000 Eur įsipareigojo sumokėti iki 2022-04-20 (Žemės sklypų p-p). Net 85,5 proc. pardavimo kainos sumokėjimo - Ieškovo pastangų dėka - pavyko atidėti net 7 mėnesių terminui.

          4.4.Ieškovo dėka įtikinus pardavėją ir jos atstovą dėl apmokėjimo už žemės sklypus atidėjimo, buvo pradėtos aktyvios derybos, dėl įgaliojimo Atsakovui tvarkyti žemės sklypus bei spręsti visus klausimus susijusius su žemės sklypais. Šios plačios teisės veikti Atsakovui buvo suteiktos 2021-12-14 įgaliojimu, kuris buvo gautas Ieškovo aktyviais veiksmais bei iniciatyva. 2022-04-20 (paskutinę apmokėti termino dieną) Atsakovas atliko 140 000 Eur mokėjimą pardavėjai už žemės sklypus. Nuo šios dienos (2022-04-20) prasidėjo T. P. modifikuotos Sutarties 2.1 p. įtvirtinto termino eiga. Įvykus galutiniam atsiskaitymui su pardavėja M. G. T. Ieškovas pateikė užklausą Atsakovui dėl atsiskaitymo už tarpininkavimo paslaugas. Į kurią atsakydamas 2022-04-20 el. laiške nurodė: „2022-04-20 Atsakovas atsakydamas į Ieškovo užklausą dėl apmokėjimo už tarpininkavimo paslaugas, nurodė, kad šiuo metu yra prastoje finansinėje situacijoje, todėl negali pilnai atsiskaityti su Ieškovu, tačiau blogiausiu atveju turi ir planą b - , jeigu būtų pakeista paskirtis, planas yra įkeisti (duomenys neskelbtini) bankui ir išsitraukti kapeikas, kurias šiandien sukišo, kad galėtų visiems, įskaitant Jus, atsirokuot‘ (ieškinio priedas Nr. 7). Šiuo laišku iš esmės pagrįsdamas T. P. modifikuotos Sutarties p. įtvirtintoje sąlygoje nustatytą atsiskaitymo tvarką, kadangi el. laiške nesiejo atsiskaitymo momento su paskirties keitimu, priešingai, siejo su galutiniu atsiskaitymu už žemės sklypus, kaip T. P. ir modifikavo Sutarties 2.1. p. Dalinį 5 000 Eur apmokėjimą Atsakovas atliko 2022-05-31.

         4.5.Nesulaukęs pilno atsiskaitymo pagal Sutartį, Ieškovas 2023-01-05 el. laišku kreipėsi į T. P. dėl likusios apmokėjimo sumos pagal Sutartį (ieškinio priedas Nr. 8). 2021-01-05 T. P. el. laiške pradėjo kalbėti apie paskirties keitimą bei negalėjimą šios procedūros įgyvendinti, t. y. Atsakovas žemės sklypų paskirties keitimo klausimą iškėlė tik tada, kai Atsakovo prasta finansinė padėtis nepagerėjo bei suėjus apmokėjimo, už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, terminui. Pažymėtina, kad Atsakovas žemės sklypus naudoja kaip stovėjimo aikštelę, juose laiko statybines medžiagas, T. P. ir/arba Atsakovo veiklai reikalingą techniką, priekabas, metalinius konteinerius bei lengvuosius automobilius. Nors žemės sklypai yra išlyginti, tačiau ant grunto matomos provėžos, tai pademonstruoja, jog žemės sklypuose esanti technika yra naudojama, o sklypas atitinka stovėjimo aikštelės paskirtį Tai pademonstruoja, kad Ieškovo ir Atsakovo sudaryta Sutartis atitiko jų tikrąją valią bei ketinimus. Atsakovas sėkmingai naudoja žemės sklypus, jam tinkančioje vietoje, tačiau nenori mokėti Sutartimi sulygtos sumos, dėl kurios dydžio ginčas atsirado tik iškėlus civilinę bylą teisme. Todėl galima teigti, kad atlygio dydis pagal Sutartį visiškai atitiko Ieškovo ir Atsakovo valią, o Sutarties 2.1. p. nustatantį apmokėjimo tvarką modifikavo pats T. P., todėl akivaizdu, kad tikrai atitiko jo valią. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybės, Atsakovas bando išvengti savo prievolių pagal Sutartį įvykdymo, todėl priešieškinis yra nepagrįstas.

       4.6.Dėl Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. punkte sutarto atlygio dydžio.

      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.156 str. 1 d. įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso ne numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.189 str. 1 d. įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojantis sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Atsakovui esančiam juridiniam asmeniui yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai nei fiziniam asmeniui. Sutartyje Ieškovas ir Atsakovas aiškiai susidarė dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Kuriomis Ieškovas įsipareigojo padėti įsigyti Atsakovui žemės sklypus (Sutarties 1.1. p.). Atsakovas įsipareigojo ne vėliau nei per 9 (devynis) mėnesius nuo faktinio Sandorio kainos sumokėjimo Ieškovui užtikrinti 40 000 Eur atlyginimą.

      4.7.Ieškovas savo įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė tinkamai, o Atsakovas - priešingai - vengia įvykdyti savo prievoles. Pažymėtina, kad Atsakovas pradėjo reikšti pretenzijas dėl atlygio dydžio tik atsiliepime į ieškinį. Nors iki tol, jokių pastabų iš T. P. dėl atlygio dydžio nebuvo gauta. Priešingai, jis nei viename el. laiške niekada nėra ginčijęs atlygio dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties 2.4. p. Ieškovas ir Atsakovas sutarė, kad Pirkėjas (Atsakovas) besąlygiškai patvirtina, kad Tarpininko (Ieškovo) atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus bei yra komerciškai, ekonomiškai ir teisiškai pagrįstas“. Šis Sutarties punktas pakartotinai patvirtina, kad Atsakovą tenkino Ieškovo atliekamos paslaugos įkainis. Tačiau gavus teismo pranešimą, dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, staiga tikroji Atsakovo valia dėl paslaugos įkainio pakito ir jis tapo per didelis. Pažymėtina, kad Ieškovas tarpininkavimo paslaugą atliko individualiai, atsižvelgdamas į Ieškovo poreikius, žemės sklypo lokacijai, sudarė Preliminarią sutartį ir prisidėjo prie Atsakovo iškeltas sąlygas atitinkančios Žemės sklypų p-p sudarymo (buvo atidėtas apmokėjimo terminas iki 2022-04-20 bei 2021-12-14 gautas įgaliojimas). Atsakovui, tuo tarpu, tiesiog reikėjo apmokėti šalių sulygtą sumą už visus Ieškovo atliktus darbus. Taip pat, tarpininkavimo sutarties sudarymo metu, apie žemės sklypus nebuvo skelbiama jokiuose skelbimų portaluose, todėl žemės sklypai buvo išskirtiniai, vienetiniai, o jiems surasti Ieškovas įdėjo nemažas pastangas. Tikėtina, apie tai T. P. buvo puikiai žinoma, todėl Sutartyje yra įtvirtintas 2.4. p. Jei ne Ieškovo, kaip tarpininko veiksmais, Atsakovas apskritai nebūtų įsigiję žemės sklypų, nes apie juos nebūtų sužinojęs. Priešingai nei teigia Atsakovas, 2023-09-25 teismo posėdžio metu liudytojas J. T. nurodė, kad pradinė žemės sklypų kaina buvo 175 000 Eur. Tad Atsakovas su tarpininko pagalba įgijo žemės sklypus apie kuriuos nebuvo viešai skelbiama už 15 000 Eur žemesnę nei rinkos kainą. Nors faktiškai nustatyti tokių sklypų rinkos kainą yra labai sudėtinga, kadangi Sutarties sudarymo metu apie juos nebuvo skelbiama viešai.

        4.8.Taip pat, priešieškinyje yra pažymima, kad T. P. neturėjo patirties sudarant tokio tipo Sutarties. Atkreiptinas dėmesys kad: Atsakovas pats modifikavo Sutartyje įtvirtintą atsiskaitymo tvarką, t. y. pademonstravo, jog puikiai suvokia kokią sumą ir kada reikės sumokėti Ieškovui už tinkamai atliktas tarpininkavimo paslaugas. Todėl derėjosi bei keitė atsiskaitymo tvarką. Kadangi Sutarties šalys nesiejo viena kitos prievolių įvykdymo su žemės sklypų paskirties pakeitimų (tai ir nebuvo nurodyta sutartyje) - Atsakovas niekur ir neįrašė šios sąlygos. Sutartis yra visiškai standartinių sąlygų, Atsakovas yra verslo subjektas vykdęs nemažai rangos sutarčių (priedas Nr. 4), taip pat iš vykusių derybų dėl Žemės sklypų P-P galima teigti, kad T. P. puikiai moka derėtis, žino savo teises ir pareigas, todėl šiuo teiginiu tik mėgina išsisukti nuo jam tenkančios prievolės dalies įvykdymo. Apibendrinant išdėstytų aplinkybių visumą, galima teigti, jog Sutarties sudarymo metu, Ieškovui ir Atsakovui tiko šis atlygio dydis, taip pat Ieškovas padėjo įsigyti žemės sklypus pagal Atsakovo pageidaujamas sąlygas, už 15 000 Eur žemesnę nei pradinę kainą, taip įvykdydamas Ieškovo prisiimtas prievoles. Tačiau suėjus terminui, Atsakovui įvykdyti savo prisiimtų prievolių dalį, jis nusprendė šios pareigos išvengti. Taip pat, Atsakovas bando dirbtinai sumenkinti atliktų tarpininkavimo paslaugų svarbą žemės sklypų P-P sudarymui ir nepagrįstai nustatinėja naują įkainį už atliktas tarpininkavimo paslaugas.

       4.9.Ieškovo ir Atsakovo Sutarties sudarymo metu, neegzistavo CK 6.228 str. 1 d. įtvirtintos sąlygos, kadangi Sutartis abiem šalims suteikė teises ir pareigas, be to Atsakovas tik atsiliepime pradėjo reikšti pastabas dėl sutarties kainos, o priešieškinyje - dėl šalių nelygybės, nors iki tol, to nėra daręs. Atsakovas Sutarties sudarymo metu neturėjo ekonominių sunkumų, Atsakovas nebuvo priklausomas nuo Ieškovo, neturėjo neatidėliotinų poreikių, T. P. buvo sudaręs nemažai rangos bei kitų sutarčių, tai patvirtino ir Sutarties 2.3. p., taip pat juridiniam asmeniui taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Iš to matoma, kad Sutarties sudarymo metu neegzistavo CK 6.228 str. 1 d. įtvirtintos sąlygos. Todėl galima teigti, kad niekada neegzistavo ir negalėjo egzistuoti esminė sutarties šalių nelygybė bei remiantis išdėstyta aplinkybių visuma - nėra pagrindo Sutarties 2.1.1. p. pripažinti negaliojančiu.

      4.10.Dėl Sutarties 2.1.1. pripažinimo negaliojančiu dėl Atsakovo suklydimo

     CK 1.90 str. 4 d. nustatyta, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, tai p pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. CK 1.90 str. 5 d. įtvirtinta, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.

      4.11. Atsakovas 2021-04-21 LAKD atsakymu buvo informuotas, jog LAKD nepritaria automobilių stovėjimo aikštelės su autoserviso patalpomis statybai žemės sklypuose. Tačiau nepaisant to, Atsakovas sudarė Sutartį, Preliminarią sutartį ir Žemės sklypų p-p. O nepavykus pakeisti paskirties, vis vien, atliko pilną apmokėjimą pagal Žemės sklypų p-p. T. P. būdamas Atsakovo direktoriumi gavęs 2021-04-21 LAKD atsakymą - privalėjo įvertinti sąlygą, kad žemės sklypų paskirties gali ir nepavykti pakeisti, tačiau šį neigiamą atsakymą ignoravo ir įsigijo sklypus.     Nei vienoje Sutarties sąlygoje nebuvo įtvirtinta Ieškovo pagalba keičiant žemės sklypų paskirtį ar bendrai užsimenama apie žemės sklypų paskirties keitimo procedūrą. Ieškovas net modifikuodamas atsiskaitymo pagal Sutartį tvarką, neįrašinėjo paskirties keitimo sąlygos, taip pat 2022-04-20 el. laiške nesiejo tinkamų tarpininkavimo paslaugų įvykdymo su žemės sklypų paskirties pakeitimu, dėl to, galima teigti, kad žemės sklypų paskirties keitimo procedūra neturėjo nieko bendro su Ieškovo, kaip tarpininko, paslaugų atlikimo kokybe, o tai T. P. puikiai buvo žinoma ir suprantama. Todėl kalbėti apie Atsakovo suklydimą nėra galima, kadangi atidus bei rūpestingas asmuo, prieš įsigydamas žemės sklypus būtų įvertinęs LAKD atsakymą. Taip pat, Atsakovas nustatęs, kad žemės sklypų paskirties pakeisti nepavyks - galėjo nutraukti Žemės sklypų P-P, tačiau to nedarė.

      4.12.Šios aplinkybės suponuoja apie du galimus veiksnius turėjusius įtakos Atsakovo siekiui rizikuoti įsigyjant žemės sklypus: Atsakovas ignoruodamas 2021-04-21 LAKD atsakymą turėjo veiksmų planą kaip pakeis žemės sklypų paskirtį, dėl to samdė architektus, kurių pagalba žemės sklypų paskirtis turėjo būti pakeista. Dėl to, visą riziką dėl žemės sklypų paskirties pakeitimo prisiėmė pats. Tačiau, nepavykus pakeisti Žemės sklypų paskirties - bando visą naštą perkelti ant Ieškovo, taip mažindamas savo patirtus nuostolius dėl atliktų veiksmų. Toks elgesys prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi Atsakovas siekia išvengti jam tekusios rizikos dėl žemės sklypų paskirties keitimo, perkeliant ją ant Ieškovo pečių; Atsakovas nekreipė dėmesio į 2021-04-21 LAKD atsakymą bei tikėjo kažkokiu būdu pakeisti paskirtį, todėl elgėsi neatsargiai ir neapdairiai arba sąmoningai nekreipė dėmesio į 2021-04-21 LAKD atsakymą bei planavo, kad jei žemės sklypų paskirtis nebus pakeista - Ieškovui nemokės Sutartimi sutarto įkainio už paslaugas, taip piktnaudžiaudamas savo teisėmis ir pareigomis. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad Atsakovas suklydo, priešingai jis iš anksto žinojo, jog LAKD nepritars žemės sklypų paskirties keitimui arba nuo pat pradžių planavo neatsiskaityti su Ieškovu, jei žemės sklypų paskirtis nebus pakeista, nors Sutarties sąlygos nieko bendro su paskirties keitimu neturėjo.

      4.13.Atsakovo priešieškinyje pateikiamos Ieškovo laiškų interpretacijos vertintinos kritiškai, kadangi     Ieškovas Atsakovui nėra žadėjęs, kad paskirtį padės pakeisti, pakeis ar kitu būdu darys šiai procedūrai įtaką, o visas lūkesčius pakeisti žemės sklypų paskirtį turėjo panaikinti 2021-04-21 LAKD atsakymas, kuris gautas dar iki visų sutarčių pasirašymo. Dėl to, Ieškovui nėra suprantama, kodėl T. P. sieja paskirties keitimą su tarpininkavimo paslaugos įvykdymu, nors iš LAKD atsakymo turėjo būti aišku, kad paskirties keitimas yra negalimas. Priešieškinyje yra teigiama, kad: „Atsakovas nebūtų sutikęs sudaryt Tarpininkavimo sutarties 2.1.1. p. nurodytu 40 000 Eur Ieškovo atlygio dydžiu arba apskirtai nebūtų sutikęs įsigyti Žemės sklypų, kadangi, kaip minėta, Atsakovo valia iki Tarpininkavimo sutarties sudarymo bei ją sudarius buvo būtent Žemės sklypų įsigijimas su tikslu pakeisti jų pagrindinę naudojimo paskirtį ir juose vykdyti komercinę veiklą.“  Atsakovas prašo pripažinti Sutarties 2.1.1. p. negaliojančiu, kuriuo buvo susitarta tik dėl atlygio dydžio, tačiau visiškai ignoruoja Sutarties 2.1. p., kuriame yra nustatyta atsiskaitymo tvarka, kurią Atsakovas pats ir nustatė. Tikėtina, kad pasirinktas toks gynimo būdas, siekiant imituoti Atsakovo suklydimo faktą, nors jis puikiai suprato Sutarties esmę, žinojo apie 2021-04-21 LAKD atsakymą ir modifikavo atsiskaitymo tvarką, kurios nesiejo su žemės sklypų paskirties keitimu, ir apskritai apie tai niekur neužsiminė. Taip pat, 2022­04-20 el. laiške net nėra užsimenama apie per didelę tarpininkavimo paslaugų kainą bei tarpininkavimo paslaugos įvykdymas nėra siejamas su žemės sklypų paskirties keitimu (ieškinio priedas Nr. 7). Visi šie Atsakovo nuogąstavimai prasidėjo suėjus terminui mokėti, o skundai dėl sumos - gavus ieškinį, tai parodo, kad ieškovas ne suklydo, o tiesiog vengia apmokėti Ieškovui už atliktas tarpininkavimo paslaugas. Be to, žemės sklypus Atsakovas naudoja, juose laiko savo technika, statybines medžiagas bei kitus daiktus (priedas Nr. 3).

        4.14.Atkreiptinas dėmesys, kad Atsakovas teismo posėdžio metu neneigė, kad šalia žemės sklypų, įsigijo dar vieną žemės ūkio paskirties sklypą. Todėl Atsakovo teiginiai, kad nebūtų pirkęs žemės sklypų jei būtų žinojęs, kad nepavyks pakeisti paskirties, yra vertintini kritiškai, nes: Iki sandorių dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sudarymo buvo gautas LAKD 2021-04-21 dėl nepritarimo automobilių stovėjimo aikštelės su autoserviso patalpomis statybai žemės sklypuose. LAKD 2023-09-05 rašte taipogi nurodoma, kad Žemės sklypų paskirties keitimas į kitos paskirties žemę - komercinės paskirties objektų teritoriją nėra galimas <...>. Tad gavęs dar šį LAKD atsakymą - Atsakovas galėjo nutraukti Žemės sklypų P-P, tačiau to nedarė. Greta įsigijo dar vieną žemės sklypą, kuris yra žemės ūkio paskirties, taip pademonstruodamas, kad jam tinka ir žemės ūkio paskirties sklypas, nes sklypus Atsakovas sėkmingai naudoja toliau bei jie atlieka stovėjimo ir sandėliavimo aikštelės paskirtį.

        4.15.Aukščiau pateikti argumentai patvirtina, kad Atsakovui žemės sklypai yra reikalingi, jam tinka jų lokacija bei jis juos aktyviai naudoja, tad Žemės sklypų P-P būtų sudaręs net ir būdamas 100 proc. įsitikinęs, kad paskirties pakeisti nepavyks. Dėl to, nėra pagrindo pripažinti Sutarties 2.1.1. p. negaliojančiu dėl Atsakovo suklydimo. Sutartis sudaryta laisva Atsakovo valia. Ieškovas Sutarties pagrindu atstovavo tik Atsakovo interesus. Tačiau Atsakovas, siekdamas išvengti savo prievolių pagal Sutartį įvykdymo, klaidingai teigia, kad Ieškovas atstovavo ir žemės sklypų pardavėją M. G. T. bei jos atstovą J. T. Pažymėtina, kad Ieškovas ir J. T. nėra draugai, jie yra pažįstami asmenys, nes ankščiau žaisdavo futbolą. Iš to akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, kad Ieškovas atstovavo ir kitų asmenų teises. Ieškovas, siekdamas užtikrinti sklandų notarinės sutarties pasirašymą bei norėdamas taupyti Atsakovo laiką, paprašė atspausdinti sutartį pardavėjai. Tai buvo padaryta tik siekiant užtikrinti sklandų Žemės sklypų P-P sudarymą. Pakartotinai nurodytina, kad Atsakovui apie žemės sklypų paskirties keitimo sudėtingumą turėjo būti suprantama iš LAKD atsakymų. Taip pat Atsakovas nebuvo skatinamas sudaryti sutarčių, tai patvirtina ir 2021-05-19 el. laiškas, kuriame siūloma Atsakovui apsispręsti dėl sklypų pirkimo. Tai nebuvo skatinimas bei Atsakovas neturėjo pagrindo kitaip interpretuoti šio laiško.

Atsakovas galėjo atlikti Sutarties korekcijas bei šia savo teise pasinaudojo, o jei Atsakovas, dėl Ieškovui nežinomų priežasčių, vengė pilnai perskaityti standartinių sąlygų Sutartį, tai nėra Ieškovo kaltė. Tačiau iš atliktos korekcijos, yra matoma, kad Atsakovui pakako laiko ir noro, tuo metu buvusią valią korekcijomis Sutartyje įtvirtinti. Remiantis tuo, bei kitose atsiliepimo dalyse išdėstytais argumentais, Atsakovo teiginiai dėl Ieškovo apgaulės sudarant Sutartį laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad šalia Atsakovo turimų žemės sklypų yra planuojamos prekybos centro „LIDL“ statybos (priedas Nr. 4). Tai patvirtina, kad žemės sklypų paskirtį pakeisti galimybės egzistuoja, o Atsakovas, ginčydamas Sutarties 2.1.1. p., kuriame buvo sutartas tarpininkavimo paslaugų įkainis, siekia ne apginti savo teises ir teisėtus interesus, o priešingai, jomis piktnaudžiauja, kadangi ginčija ne Sutarties 2.1. p., kuriame įtvirtinta atsiskaitymo tvarka, o apmokėjimo sąlygą. Nors, iš esmės, Atsakovas niekada nėra išreiškęs pretenzijų dėl tarpininkavimo paslaugos įkainių, tačiau Atsakovui vengiant apmokėti - buvo išreiškęs pretenzijas dėl negalėjimo pakeisti sklypo paskirties (ieškinio priedas Nr. 8).

        4.16.Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl Atsakovo negalėjimo pakeisti žemės sklypų paskirties. Kadangi atsakovas galimai bylos nagrinėjimo metu vengia atlikti paskirties keitimo procedūrą, o pripažinus Sutarties 2.1.1. p. negaliojančiu ir baigus nagrinėti bylą teisme, paskirtis galimai bus pakeista. Taip pat, Ieškovas mano, jog Atsakovo nenoras atsiskaityti yra sąlygotas jo prastos finansinės padėties. Remiantis VĮ Registrų centro 2023-04-25 pelno (nuostolių) ataskaita, Atsakovas per 2022 m. ataskaitinį laikotarpį patyrė 57 037 Eur nuostolių, o iš pardavimų gavo vos 2905 Eur pajamų. Dėl to, Ieškovui kyla įtarimas, kad Atsakovas nesąžiningai vengia atsiskaityti pagal Sutartį. Iš pateiktų aplinkybių visumos, galima teigti, kad Atsakovo priešieškinis yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

       5.Ieškovas, palaikydamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad tarp šalių jokių susitarimų pakeisti žemės sklypo paskirtį nebuvo. Jis atsakovo vadovą T. P. pažįsta nuo 2016 metų. T. P. 2020 metais kreipėsį į A. K. dėl sklypų pardavimo, kad nori pirkti sklypus, T. sakė, kad sklypai turi būti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių pusėje ne didesni nei 1,5 ha, kad būtų arti gatvės ir kad būtų įvažiavimai iš pagrindinių gatvių. Jis surado sklypus pagal T. kriterijus, pateikė Registro centras išrašus T.. T. sutiko, kad jam tinka. T. sakė, kad į sklypą būtų galima patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tad jis kreipėsi į Kelių direkciją dėl tiesioginio patekimo į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir ar galima sklype statyti statinius. Kelių direkcija nurodė savo poziciją. Tada T. sakė, kad konsultuosis su architektu. Po to T. pasakė, kad jam tinka tie sklypai ir buvo pasirašyta preliminarioji sutartis dėl tų sklypų pardavimo, po to T. su pardavėju sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. T. prašė kad mokėjimas už pardavimą būtų atidėtas, tai ir buvo padaryta atidėta 9 mėnesiams. Pagal tarpininkavimo sutartį jis turėjo surasti sklypą atitinkantį atsakovo lūkesčius. Tarpininkavimo sutartyje yra aiškiai nurodyti jo įsipareigojimai, jokių kitų. Su atsakymais iš Kelių direkcijos atsakovas buvo supažindintas. Pagal tarpininkavimo sutartį atsakovas sumokėjo tik 5000 Eur, juos sumokant sakė, kad tuo metu negali atsiskaityti dėl finansinių sunkumų. Jokių pretenzijų iš atsakovo nebuvo. Jis dirba pagal individualią veiklą. Tarpininkavimo paslaugas jis teikia gal nuo 2017-2018 metų. 2021 metais kai buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis su atsakovu, jis turėjo ir su kitais sudarytas tarpininkavimo sutartis. Atsakovui sąskaitos už tarpininkavimo paslaugas jis nebuvo surašęs, jis nėra PVM mokėtojas. Kiek jam žinoma, atsakovas norėjo kuo greičiau įsigyti sklypus ir vykdyti veiklą, apie žemės ūkio paskirtį atsakovui buvo žinoma. Tarpininkavimo sutartį parengė jis(ieškovas), ji buvo derinama el.paštu su atsakovu. Atsakovas patikrino tekstą ir ranka pataisė tekstą. Iš pradžių jis (ieškovas) pasirašė tarpininkavimo sutartį, A. K. nuvežė atsakovui ir atsakovas ją pataisė, pasirašė ir atidavė A. K. Tarpininkavimo sutarties kaina buvo derinama su atsakovo vadovu, jie abu sutarė dėl tokios kainos. Preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties tekstą rengė jis (ieškovas) ir derino su atsakovu. Tarp jo ir sklypo pardavėjų jokios tarpininkavimo sutarties nebuvo sudaryta, jokio atlygio iš pardavėjų jis negavo. Jis tarpininkavo, kad atsakovas įsigytų tą sklypą ir dar nesumokėjus už sklypą galėtų vykdyti veiklą. Jis parašė atsakovui, kad savivaldybė priims sprendimą, apie tai jis išaiškino atsakovo vadovui. Raštą pardavėjo vardu Kelių direkcijai rengė jis (ieškovas). Sutarčių derinimo metu atsakovas nekėlė jokių klausimų dėl atlyginimo už tarpininkavimą.

      6.Ieškovo atstovas, palaikydamas ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes,  prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

      7.Atsakovo vadovas T. P. prašė ieškinį atmesti. Parodė, kad A. K. pasakė, kad yra variantas sklypui. Jis užsiima statybomis ilgą laiką, jam sklypas bulvėms sodinti   nereikalingas. Jam reikėjo sklypo komercijai, aikštelei ir plovyklai. Ieškovas jam nepasakė, kad jis negalės pasikeisti sklypo paskirtį ir jis dabar turi mokėti ieškovui už tai kas nebuvo įvykdyta. Pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo įrašyta galimybė jo architektei kreiptis dėl sklypų paskirties pakeitimo, todėl ir buvo išduotas įgaliojimas. Tame sklype jis negali nei nuotekų, nei gręžinio, nei aikšelės įrengti, nes žemės ūkio paskirties sklype to negalima daryti. Tarpininkavimo sutarties jis neginčijo. Tarpininkavimo sutartis su juo buvo derinama, patvirtina, kad jo ranka įrašytas sutarties 2.1 p. Negali pasakyti ar jis skaitė sutarties tekstą, sutartį jis pasirašė. Yra 2021-09-02 žemės sklypų sutartis notarinė, ją sudarant sutarties tekstą skaitė, suvokė, kad perka žemės ūkio paskirties sklypus. Pirko tuos sklypus, nes žinojo, ir tai patvirtino ieškovas, kad galima pakeisti paskirtį. Tarpininkavimo sutartye neįrašė, kad ieškovas pakeistų sklypų paskirtį, tai pripažįsta, nes neturėjo patirties. Patvirtina, kad ieškovas padėjo įsigyti sklypus. Kad tarpininkavimo užmokestis bus 40000 Eur, pasiūlė ieškovas ir jis (atsakovas) su tokia kaina sutiko, jis turėjo galimybę sumokėti tokią sumą ieškovui, buvo sutarta, kad jis turės komercinės paskirties sklypus, bet to neįrašė į sutartį, nes jis neturi teisinio išsilavinimo.  Jis sumokėjo ieškovui iš geros valios 5000 Eur, nes buvo spaudimas iš ieškovo. Jo rašytame 2022-04-20 rašte dėl atsiskaitymo, tai jis taip rašė, kad buvo sunki padėtis. Kai buvo sudaroma tarpininkavimo sutartis, jo teisininkas neatstovavo. Jis ieškovui paminėjo, kad jam reikia komercinės paskirties žemės sklypų, nes ateity bus statoma aikštelė ir plovykla. Su ieškovu buvo susirašinėjimas ir susitikimai ir buvo tartasi dėl komercinės paskirties. Ieškovas sakė, kad jis turi galų ir padės pasikeisti paskirtį, jis ieškovu pasitikėjo, nes pasitikėjo A. K., kuris suvedė su ieškovu. Jis nežino įstatymų dėl paskirties pakeitimo. Po notarinės sutarties sudarymo jis kreipėsi į architektą dėl paskirties pakeitimo, todėl jam buvo reikalingas pardavėjų įgaliojimas. Kreipėsi į architektus, bet ne į ieškovą, jis kreipėsi į A. K., į ieškovą, bet ieškovas atsisakė. Jis vadovauja trims įmonėms, per mėnesį sudaro ne vieną rangos sutartį. Statybos sutartys yra kitokios nei tarpininkavimo sutartis. Tuos įsigytus sklypus pradėjo naudoti po notarinės sutarties sudarymo. Notarinės sutarties neatsisakė, nes dar nebuvo gautos sąlygos iš savivaldybės bei buvo įdėta į sklypus daug pinigų.

       8.Atsakovo atstovas prašė priešieškinį tenkinti jame nurodytais argumentais, ieškinį atmesti.

       9.Liudytojas J. T. parodė, kad pažįsta ieškovą, nes jie kartu sportuodavo laisvalaikiu. Jis buvo sakęs ieškovui, kad nori parduoti du sklypus (duomenys neskelbtini) kaime žemės ūkio paskirties, kurie priklausė motinai. Ieškovas sakė, kad galbūt ras klientą. Ir rado klientą T. iš UAB “Topra” kaip pirkėją. Nepamena kada pardavimą sudarė, patvirtina, kad notarinė pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 2021-09-02. UAB “Topra Group” apžiūrinėjo sklypus, matė sklypų dokumentus. Pirkėjas sakė, kad ruošiasi sklypuose daryti aikštelę, o kokią jis nežino, jis suprato, kad UAB veikla – daro kelius. Kad pirkėjo netenkino tų sklypų paskirtis pirkėjas nesakė. Jis suprato, kad pirkėjas ketina keisti paskirtį, nes jis buvo išdavęs įgaliojimą pirkėjui, kad jis galėtų kažką daryti sklype, kažkokius leidimus išsiimti. Už žemės sklypus pirkėjas prieš pasirašant sumokėjo užstatą ir po to atsiskaitė nustatytu 9 mėnesių terminu. Šitą pirkėją jam rado E. M. Nežino kokie santykiai tarp E. M. ir pirkėjo. Preliminari pirkimo-pardavimo sutartis su pirkėju buvo pasirašyta iki notarinės sutarties. Jo (liudytojo) pradinė pardavimo kaina buvo apie 165000 Eur. Iki notarinės sutarties su pirkėju nesiderėjo, su E. M. derino viską dėl pardavimo, derėjosi ir dėl kainos. Tuo metu kitų pirkėjų neturėjo. Dėl preliminariosios sutarties sąlygų su pačiu pirkėju nesiderėjo, ieškovas pasakydavo sąlygas ir apsvarstydavo su šeima ir tada savo sąlygas pasakydavo ieškovui, tame tarpe, dėl atsiskaitymo termino, dėl sumos. Su pirkėju T. iš UAB nebuvo susitikę iki notarinės sutarties sudarymo, tik notarinėje matė jį. Jis (liudytojas) dėl sutarties sudarymo turėjo teisininką konsultacijai. E. už visa sandorį jis nieko nemokėjo. Įgaliojimo išdavimo klausimą derino E., sakė, kad atsakovui reikia įgaliojimo tvarkyti reikalus. E. jo neprašė pakeisti sklypo paskirtį. Dėl kainos atidėjimo 9 menesiams derybos vyko gal savaitę, gal dvi, negali tiksliai pasakyti.

       10.Liudytojas A. K. parodė, kad pažįsta ieškovą jis yra jo šeimos draugas. Profesine prasme jų santykiai neriša. O atsakovo vadovą T. pažįsta per atsakovo tėvą. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis, kada nežino, dėl sklypo įsigijimo, pagalbos įsigyti. T. P. ieškojo sklypo ūkinei veiklai, verslui. Tuomet T. P. užsiiminėjo žemės darbais su statybine technika. Tą tarpininkavimo sutartį jis matė, nes vežė T. pasirašyti. Tos sutarties neskaitė, nenagrinėjo. Nuvežus T. sutarties vieną egzempliorių, davė ją, jis perskaitė, pataisė datą ir kažkokį punktą pataisė, pasirašė, padarė sutarties fotokopiją ir jis E. atvežė atgal sutartį. Kada tai buvo nepamena. Jis su T. P. intesyviai bendravo šeimomis, T. jo klausė gal jis girdėjo apie sklypą apie Vilnių, kad nori pirkti ir tada jis (liudytojas) paklausė E. gal pastarasis žino kokį sklypą Vilniaus apylinkėse parduoti. Po to jis suvedė ieškovą ir T. Po to E. jam pasakė, kad kažkas parduoda (duomenys neskelbtini) plente sklypą. T. sakė, kad jis ieško sklypo įmonės veiklai. T. minėjo, kad neturi kur parkuoti savo statybinės technikos, kad sklypo reikia jo ūkinei veiklai. Jis žino, kad ieškovas ir atsakovas buvo pasirašę preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, jis pats dalyvavo kai buvo pasirašyta notarinė sutartis. E. nedalyvavo notarinę sutartį sudarant. Po notarinės sutarties pasirašymo bendravo su E. ir T. Kad pardavėjas buvo išdavęs T. įgaliojimą nežinojo, bet girdėjo, kad T. prašė įgaliojimą išduoti pardavėjų kažkokiems veiksmams atlikti. T. per jį perdavė E. 5000 Eur pagal tarpininkavimo sutartį. Nežino dėl ko tarpininkavimo sutartis buvo sudaryta. Kokios paskirties sklypą įgijo T. nepamena. T. sakė, kad turi architektą ir visa susijusią dokumentaciją susitvarkys pats. Jis T. rekomendavo E. paslaugas, nes visi trys buvo pažįstami. Kokia veikla verčiasi E. nežino. Jis T. persiųsdavo E. laiškus, T. ir E. irgi bendravo, susitikinėjo. Jis tik supažindino E. ir T. Kokio turinio laiškus jis T. persiųsdavo nepamena. Dėl 2021-03-29 el.laiško, tai čia E. laiškas, jis tik persiuntė T. Apie kelių direkciją kalbėjo E. su T., bet apie ką nežino. Dėl 2021-04-21 el.laiško, tai jis persiuntė jį T. Kelių direkcijos raštą ir viskas, kas ten parašyta jam nesvarbu. Jis sakė T., kad visus laiškus išsistudijuotų prieš pirkimą. Jos žino, kad tarpininkavimo sutartyje buvo įvardintas 40000 Eur atlyginimas. T. pasirašydamas sutartį dėl sumos jokių pretenzijų nereiškė. Šiai dienai su T. jis nebendrauja, nes reikia liudyti. E. jam sakė kelis kartus, kad T. su juo neatsiskaito. Jis kalbėjo su T. ir jo klausė, tai T. sakė, kad jis tvarkosi dokumentus ir nori atsiskaityti su ieškovu iki Kalėdų. Kad E. blogai suteikė paslaugas T. nesakė. Ar T. dar turėjo kitų sklypų variantų nežino. Iš kokių lėšų T. ketino atsiskaityti su ieškovu nežino. T. jam nesakė, kad E. pardavė jam ne tokį sklypą, jis sakė, kad sklype viską pats pasidarys, turi nusisamdęs architektą. T. nesakė, kad E. nevykdė tarpininkavimo sutarties.

 

         Ieškinys tenkintinas, patikslintas  priešieškinys  atmestinas.

 

         11.Kaip nustatyta byloje,  2021-06-05 ieškovas E. M. (tarpininkas) ir atsakovas UAB “Topra Group” (pirkėjas) sudarė Tarpininkavimo sutartį (toliau – Sutartis), (kaip nurodyta Sutartyje) kadangi pirkėjas turi interesą įsigyti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau vadinami Daiktais), priklausančius M. G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) (Sandoris).

         Sutarties 1.1 p. nurodyta, kad šia Sutartimi šalys susitaria, jog Tarpininkas padės Pirkėjui įsigyti Daiktus; 1.2 p.- Pirkėjas, kartu su Tarpininku jau yra apžiūrėjęs turtą – Daiktus;

Pagal Sutarties 1.3 p. - išvengiant abejonių, Šalys susitaria, kad Pirkėjui (ar su juo susijusiam asmeniui) sudarius Sandorį per Sutarties 4.1. straipsnyje nurodytą terminą bus laikoma, kad Sandoris sudarytas su Tarpininko pagalba, tarpininkavimo paslaugos suteiktos tinkamai, o tarpininkas turi teisę gauti pagal Sutarties 2.1 straipsnį apskaičiuotą atlyginimą; Sutarties 1.4 p. sutarė, kad Tarpininkas neteiks Pirkėjui jokių konsultacinio pobūdžio ar kitokių profesinių ar intelektinių žinių reikalaujančių paslaugų ar rekomendacijų (Bendrovės vertinimo, derybų, konsultacijų, kitų patarimų ir pan.); Tarpininkas jokiais atvejais neturės pareigos atstovauti ir neatstovaus Pirkėjo ir jo interesų; Tarpininkas jokiais atvejais negarantuoja Pirkėjui, kad šis (su juo susijęs asmuo) sudarys Sandorį; pagal Sutarties 1.5 p. Pirkėjui sudarius sandorį su Savininku (ar juo susijusiu asmeniu) per Sutarties 4.1 str. nurodytą terminą, Pirkėjas įsipareigoja informuoti apie tai Tarpininką nedelsiant ir užtikrinti, kad sumokės atlyginimą pagal šios sutarties nuostatas; pagal Sutarties 2.1. p.,  Pirkėjas įsipareigoja ne vėliau nei per 9 (devynis) mėnesius nuo faktinio Sandorio kainos sumokėjimo Savininkui (ar su juo susijusiu asmeniu), užtikrinti Tarpininkui atlyginimą (sėkmės mokestį) pagal šią Sutartį. Atlygis už tarpininkavimo paslaugas bus mokamas Pirkėjo įvykdžius galutinį atsiskaitymą su pardavėju; įrašą, kad „Atlygis už tarpininkavimo paslaugas bus mokamas Pirkėjo įvykdžius galutinį atsiskaitymą su pardavėju“ įrašė ranka atsakovo vadovas T. P.; pagal Sutarties 2.1.1. p., atlygis už sandorio sudarymą, kurį Pirkėjas sumokės Tarpininkui  yra 40 000 Eur; pagal Sutarties 2.2 p., Tarpininkui priklausantį atlyginimą Pirkėjas įsipareigoja užtikrinti sumokėti į Tarpininko nurodytą banko sąskaitą;  Sutarties 2.3 p. nustatyta, kad Pirkėjas, kaip profesionalus ir patyręs verslininkas perleidęs ne vieno verslo kontrolę, besąlygiškai patvirtina, kad Pirkėjui galima pateikti informacija turi itin didelę komercinę vertę ir yra labai reikšminga Sandorio sudarymui bei galimybei gauti kuo mažesnę Sandorio kainą, todėl Pirkėjas laiko informacijos pateikimą apie Daiktus visiškai pakankamais ir vieninteliais tarpininkavimo veiksmais jo atlyginimui pagal Sutartį gauti (su sąlyga, kad Sandoris bus sudarytas); 2.4 p. nurodyta, kad Pirkėjas besąlygiškai patvirtina, kad Tarpininko atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus bei komerciškai, ekonomiškai ir teisiškai pagrįstas; 4.1 p. nustatė, kad Sutartis įsigalioja šalims ją pasirašius. Sutartis galioja 18 mėnesių nuo jos pasirašymo; Sutarties 4.8 p. nurodyta, kad kiekviena šalis (jos atstovas) patvirtina kitai šaliai, kad ji turi teisę sudaryti ir vykdyti šią Sutartį bei prisiimti joje nurodytas teises ir įsipareigojimus; sudarant ir vykdant šią Sutartį šalys veikia kaip nepriklausomi asmenys; tarp šalių nėra darbo, komercinio atstovavimo ar kitų panašaus pobūdžio teisinių santykių; kiekviena šalis turėjo galimybę iki Sutarties sudarymo konsultavosi su profesionaliais teisininkais ir mokesčių specialistais; Sutarties turinys yra suprantamas, priimtinas, aiškus bei atitinkantis tikruosius šalių ketinimus. Sutarties teksto apačioje E. M. pasirašė: „penkis tūkstančius eurų 2022-05-31 gavau“.

     11.1.Ieškovui ir atsakovui 2021-06-05 pasirašius Sutartį, atsakovo vadovas T. P. (pirkėjas) ir J. T., atstovaudamas M. G. T. (pardavėjas), pasirašė 2021-­06-05 Preliminariąją žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį (toliau - Preliminarioji sutartis), dėl pardavėjui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavimo pirkėjui už 160000 Eur. Pardavėjas  Preliminariąją sutartį pasirašė 2021-06-04, o pirkėjas 2021-06-07. Pagal Preliminarios sutarties 1.2 p., 2.1p, 3.1 p.,4 p., pirkėjas ir pardavėjas įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį iki 2021-08-15 d.

     11.2.2021-09-02 atsakovo vadovas T. P. (pirkėjas) ir J. T. (pardavėjo atstovas), atstovaudamas M. G. T. (pardavėjas), sudarė Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini)), kurią patvirtino Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras Edgaras Normantas, kuria pardavėjui buvo parduoti du žemės ūkio paskirties žemės sklypai, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – Daiktai), (duomenys neskelbtini), už 160000 Eur. Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties 4.1-4.4 p.p. buvo aptarta pirkėjo atsiskaitymo dalimis tvarka už parduodamus Daiktus; 5.1 -5.2 p.p. nustatyta parduodamų Daiktų perdavimo ir nuosavybės teisės perėjimas pirkėjui tvarka: nuosavybės teisė į Daiktą pereis pirkėjui nuo Daikto priėmimo-perdavimo ir šį faktą patvirtinančio dokumento, t.y. Daikto priėmimo-perdavimo akto, pasirašymo bei notarinio patvirtinimo momento.

      11.3.Atsakovui galutinai atsiskaičius 2022-04-20 su pardavėju (2022-04-20 sumokėjus už Daiktus 140 000 Eur), 2022-04-28 Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro Edgaro Normantp patvirtintu Žemės sklypų perdavimo-priėmimo aktu pirkėjo UAB „Topra Group“ atstovaujamo atsakovo vadovui T. P. pardavėjo M. G. T. atstovaujamo pardavėjo atstovo J. T. buvo perduoti nuosavybės teise du žemės ūkio paskirties žemės sklypai, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 

       11.4.Dar iki 2022-04-28 Žemės sklypų perdavimo-priėmimo akto patvirtinimo, M. G. T. (įgaliotojas) 2021-12-14 išdavė UAB „Topra Group“ įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės, atstovauti įgaliotojo interesams santykiuose su bet kuriais fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis, taip pat visose (bet kuriose) įstaigose, įmonėse ir institucijose..., įgaliotojo vardu sudarant/pasirašant/pateikiant/gaunant visus (bet kuriuos) dokumentus, įgaliotojo vardu sprendžiant visus klausimus, organizuojant darbus ir įgaliotojo vardu atliekant visus ( bet kuriuos) kitus veiksmus, susijusius su žemės sklypų, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu, vykdant aukščiau minėtus veiksmus įgaliotojo vardu sumokėti visas privalomas rinkliavas ir mokesčius, atsiskaityti pagal sudarytus ir gautus dokumentus; rašyti įgaliotojo vardu pareiškimus, pasirašyti įgaliotojo vardu prašymus, sutikimus, paraiškas bei visus kitus reikiamus dokumentus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.

      11.5.Atsakovo UAB „Topra Group“ nuosavybės teise nuo 2022-04-28 VĮ Registrų centras įregistruoti žemės ūkio paskirties 0.1500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir 0.3300 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas: 2021-09-02 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr.(duomenys neskelbtini), 2022-04-28 Perdavimo-priėmimo aktas Nr.(duomenys neskelbtini)).

      11.6.2021-03-29 A. K.. T. P. el.laiške nurodė, kad „jeigu klausimas dėl aikštelės ir autoserviso (su ofiso) patalpomis, tai tikrai nematau problemų, bet jei norima     sklype vystyti kitą veiklą, tai tikrai nesigaus“.

       11.7.2021-04-21 A. K. el.laišku T. P. persiuntė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2021-04-21 atsakymą į 2021-03-30 J. T. prašymą dėl galimybės automobilių parkavimo aikštelės įrengimui su autoserviso patalpomis žemės sklypuose, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir uniklaus Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad  vadovaujantis kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 “Automobilių keliai” patvirtinto LR Aplinkos ministro ir LR susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakymu Nr.D1-11/3-3 XIV skyriaus III skirsnio 216 punktu transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirti paslaugų statiniai yra degalinė, kavinė, automobilių plovykla, tualetas; prašyme nurodyti žemės sklypai patenka į magistralinio kelio apsaugos zoną, šie žemės sklypai nėra miesto, miestelio ar kaimo kompaktiškai užstatytoje teritorijoje bei numatytas statyti autoservisas nepriklauso transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių grupei; dėl nurodytų priežasčių nėra juridinių galimybių pritarti automobilių parkavimo aikštelės su autoserviso patalpomis statybai nurodytuose žemės sklypuose, tačiau Kelių direkcija neprieštarautų KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai” 216 p. nurodytų statinių bei poilsio ir automobilių stovėjimo aiškštelės statybai.

       11.8.Kaip matyti iš 2021-04-T. P. ir E. M. el susirašinėjimo, T. P. informavo apie AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2021-04-21 atsakymą, nurodė, kad su savivaldybe buvo kalbėta ir jie negavus pritarimo iš kelių direkcijos paskirties nekeis, nes toje vietoje yra pilkai pažymėta zona, perspektyvinė magistralinio kelio nuovažos zona..., todėl be LAKD pritarimo kažkokiai komercinei veiklai, paskirties nekeis...o dabar turim ką turim, parašė, kad negali pritarti autoserviso pastato statybai‘“, į ką E. M. nurodė, kad esame rašte pateikta leidžia ir aikštelę įrengti ir atitinkamus statinius, tas yra gerai, jeigu norima pakeisti žemės sklypo paskirtį, o būsima paskirtis atitinka bendrąjį planą, nereikia rengti jokio papildomo teritorijų planavimo dokumento, tuo tikslu turime kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su prašymu pakeisti žemės sklypo paskirtį. Prie prašymo reikia pridėti žemės sklypo ir pastatų nuosavybės dokumento kopijas, žemės sklypo plano kopiją. Statinių išdėstymo planą, ištrauką iš bendrojo plano ir kitus aktualius dokumentus... Savivaldybės administracija išnagrinės prašymą ir priims sprendimą dėl paskirties pakeitimo, gautą spendimą pateikus VĮ Registrų centrui bus pakeista žemės sklypo paskirtis; direkcijos kompetencijos yra aiškiai apibrėžtos ir į jos funkcijas nepatenka paskirties pakeitimas“.

        11.9.VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2021-04-21 atsakyme į 2021-04-29 J. T. prašymą dėl galimybės statyti pastatus, skirtus transporto priemonių ir kitų eismo dalyvių aptarnavimui žemės sklypuose unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad atsakymas buvo pateiktas 2021-04-22, kad kelio apsaugos zonoje galimi statyti statiniai skirti kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimui....yra degalinė, kavinė, automobilių plovykla, tualetas.“

      2021-05-19 E. M. el.rašte A. K. nurodyta “kas išdėstyta LAKD rašte buvau sakęs, kad taip bus; tegul jis dabar pasako perka ar ne ir bus visiems ramu, žinosiu, ką daryti toliau“.

      2021-07-07 T. P. el.laiške E. M. nurodyta, kad kaip suprantu įgaliojimo nebus; man netinka pasirašyti sutartį notarinę kuri jokių neleidžia žingsnių daryt dėl sklypo tvarkymo ir komunikacijų įvedimo ir pan.

      11.10.2022-04-20 T. P. el. laiške ieškovui E. M. nurodė, kad sklypas vis dar nepakeista paskirtim, tad teko viską kas įmanoma sudėt ir prisiskolint kad susimokėt, nes bankas nepaskolino(kažko prikibo savivaldybėje dėl zonos, kad išvis negalima nieko statyt)...buvau surinkęs beveik pusę sumos, bet teko tuos sukišt į sklypą, nes viena įmonė, su kuria dirbame ne vienus metus, bando mane išdurt ir nesumokė virš 30k,... bandysiu kuo greičiau susitvarkyt savo virtuvę, kad galėčiau su jumis susitvarkyt;... planą b yra, jeigu greitu metu pakeis paskirtį, planas yra įkeisti Bukiškių bankui ir išsitraukt kapeikas, kurias šiandien sukišau, kad galėčiau visiems, įskaitant jus, atsirokuot“.

      11.11.2023-01-05 T. P. el.laiške E. M. nurodė, kad „dar kartą pasikartosiu, kol nebus pakeista paskirtis sklypų, nieko nebus; aš A. šitą dalyką sakiau senai ir taip pat sakiau, kad jeigu E. nori ir gali pagreitinti šiuos dalykus tegul padeda; paslauga, kurią sakai kad atlikai nėra atlikta iki galo. Aš sklypus pirkau ne šiaip, kad pirkt žemės ūkio sklypus, o komercinei veiklai ir tai yra žinoma tiek pačiam, tiek A. Sklypų paskirtis nėra keičiama ir pastoviai atsiranda savivaldybėje kažkokie trukdžiai tai padaryt...aš nebandau išsisukt nuo kažko, bet kol sklypų paskirtis nežemės ūkio, aš vertinu, kad nėra baigta iki galo,...jeigu yra noras ir galimybės padėti, tai pagreitins viską“.

      12.Paslaugų sutarties samprata yra įtvirtinta CK 6.716 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šios nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių (2 dalis).

     Pagal CK 6.717 straipsnį, reglamentuojantį atlygintinų paslaugų sutarties vykdymą, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (3 dalis); kai paslaugas teikia keli asmenys, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako visi paslaugų teikėjai, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo kurio nors vieno iš jų kaltės nėra (4 dalis).

      CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Pagal šio straipsnio 3 dalį, suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos; šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.

      Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (to paties straipsnio 2 dalis); paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (3 dalis); jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (5 dalis).

       Aiškinant ir taikant atlygintinų paslaugų teikimo sutartis reglamentuojančias teisės normas, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys pagal savo pobūdį, dalyką gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo. Civilinio kodekso XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 64, 65 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje susitarimas dėl tarpininkavimo, parduodant nekilnojamąjį turtą, kvalifikuojamas kaip atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo rezultato sutartis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-378/2018; 2018 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17-701/2018). Analogiškai vertintinas ir susitarimas dėl tarpininkavimo, perkant nekilnojamąjį turtą.

      13.Pagal kasacinio teismo praktiką, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, šalių teisių bei pareigų apimties ir pan., sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018 52 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020 21 punktas). Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015).

      14.CK 1.90 straipsnis nustato, jog iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį; suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu; suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis; suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).

       CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal šio straipsnio 5 dalį, apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

       Kasacinis teismas pasisakydamas dėl šio CK 1.91 straipsnio taikymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006), yra nurodęs, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, kuris gali pasireikšti aktyviais veiksmais, taip pat nuslėpimu svarbių sandorio aplinkybių, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Byloje turi būti vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti. Svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, šalies elgesį prieš sutarties sudarymą, sudarant sandorį ir po sutarties sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės buvimo abiejų šalių veiksmai turėtų būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).

      15.CK 6.228 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl esminės nelygybės suteikia teisę sutarties šaliai atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą (CK 6.228 straipsnio 1 dalis).

      Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Kartu pripažįstama, kad tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdymo principo išlygas. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, kaip išimtinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009; kt.).  Taikant CK 6.228 straipsnį pagrindas konstatuoti perdėtą vienos sutarties šalies pranašumą yra tada, kai sutarties sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad, pagal CK 6.228 straipsnį, sprendžiant, ar sutarties šalių nelygybė yra esminė, būtina atsižvelgti į daugelį faktinių aplinkybių: sutarties rūšį, tikslą, šalių patirtį versle ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006, 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-124/2012; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-469/2016, 31 punktai).     

      16.Tarpininkavimo paslaugų sutartis (toliau Sutartis) – viena iš paslaugų sutarčių, kuria pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Kaip jau minėta aukščiau, 2021-06-05 ieškovas E. M. (tarpininkas) ir atsakovas UAB “Topra Group” (pirkėjas) sudarė Tarpininkavimo sutartį (toliau – Sutartis), (kaip nurodyta Sutartyje) kadangi pirkėjas turi interesą įsigyti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr.(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau vadinami Daiktais), priklausančius M. G. T. Kad tarp šalių buvo sudaryta Sutartis kvalifikuotina kaip atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo rezultato sutartis, ginčo tarp šalių nekilo. Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytos Sutarties dalykas – ieškovo, kaip tarpininko paslaugos atsakovui įsigyjant du žemės sklypus, priklausančius pardavėjai M. G. T. (Suterties  1.1 p.), ką ieškovas ir įvykdė, tai patvirtina aukščiau nurodyta 2021-06-05 Preliminarioji žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis, tiek 2021-09-02 Žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis. O atsakovui pagal Sutartį (Sutarties 2.1-2.4 p. p.) už jam suteiktas ieškovo paslaugas kilo pareiga atlyginti ieškovui už tarpininkavimo paslaugas, įvykdžius galutinį atsiskaitymą su pardavėju.

      17.Byloje nėra duomenų, kad sudarant Sutartį ieškovas darė atsakovui spaudimą dėl sutarties sąlygų, kad nebuvo galimybės atsakovui derėtis dėl Sutarties sąlygų, o būtent Sutartyje įrašyti sąlygą dėl ieškovo įsipareigojimo atlikti žemės sklypų paskirties pakeitimą, dėl atlyginimo dydžio už ieškovo teikiamas paslaugas atsakovui. Atsakovo vadovo parodymus, kad jis negali pasakyti ar skaitė Sutartį, paneigia Liudytojo A. K. parodymai, be to, tai akivaizdu, nes  Sutarties 2.1 p. įrašas, kad  „Atlygis už tarpininkavimo paslaugas bus mokamas Pirkėjo įvykdžius galutinį atsiskaitymą su pardavėju“ įrašytas atsakovo vadovo T. P. ranka, to atsakovas neginčijo. Taigi, atsakovo atstovas buvo susipažinęs ir su Sutarties 2.1.1 p. nurodytu mokėtino atlygio ieškovui už sandorio sudarymą dydžiu 40000 Eur. Taip pat kaip nustatyta byloje, šio atlygio dalį, t.y. 5000 Eur atsakovo vadovas sumokėjo ieškovui 2022-05-31, ieškovui nesumokėta dalis už paslaugas sudaro 35000 Eur. Be to, kaip matyti iš  2022-04-20 atsakovo vadovo ir ieškovo el.susirašinėjimo atsakovas žadėjo su ieškovu visiškai atsiskaityti.  Sutiktina su atsakovo nurodytoms aplinkybėm, kad atlygio dydis yra pakankamai didelis, tačiau  byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas Sutartį su ginčijamomis sąlygomis sudarė savo valia, tokiu būdu prisiimdamas riziką, aiškiai suvokdamas Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų esmę. Atsakovo vadovas pasirašydamas Sutartį Sutarties 2.4 p patvirtino, kad Tarpininko atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus bei komerciškai, ekonomiškai ir teisiškai pagrįstas. Byloje nėra duomenų, atsakovas taip pat nenurodė, kad ginčo šalių nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties egzistavo ginčo Sutarties sudarymo  metu. Atsakovas byloje neįrodė, kad ieškovas turėjo pranašumą verslo ar derybų srityje ar kad ieškovas nesąžiningai pasinaudojo atsakovu dėl atsakovo silpnesnės ekonominės padėties ar kitų aplinkybių, išvardytų CK 6.228 straipsnio 1 dalyje, taip pat kad dėl ginčijamos Sutarties sąlygų atsakovas neturėjo galimybės derėtis. Taip pat reikia įvertinti, kad atsakovas yra juridinis asmuo, užsiimantis verslu statybų srityje, kaip nurodė atsakovo vadovas, kad jis vadovauja trims įmonėms, yra sudaręs ne vieną statybos rangos sutartį, kas paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovo vadovas buvo ieškovo suklaidintas, apgautas neteisingai suvokė bei suklydo dėl Sutartyje nurodyto atlygio už tarpininkavimą dydžio.

       18.Jeigu ir daryti prielaidą, kad Sutartimi ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovo įsigyjamų žemės sklypų paskirties pakeitimą, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, įrodančių, kad dėl tokio įpareigojimo nevykdymo atsakovas reiškė ieškovui pretenzijas, ragino tokį įpareigojimą vykdyti ir pan. Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad Sutartimi ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovo įsigyjamų žemės sklypų paskirties pakeitimą paneigia ir ieškovo, atsakovo vadovo T. P. ir liudytojo A. K. el. susirašinėjimo iki Sutarties sudarymo ir po Sutarties sudarymo turinys, iš kurio matyti, kad  šalys tik sprendė, keitėsi nuomonėmis dėl atsakovo galimybės žemes sklypuose statyti aikštelę su autoserviso patalpomis. Ieškovas patvirtino, kad ieškovas J. T. vardu rašė prašymus VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl galimybės atsakovo ketinamuose įsigyti žemės sklypuose įregti automobilių parkavimo aikštelę su autoserviso patalpomis, į ką VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikė atsakymus, kad tokios galimybės nėra. Su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsakymais atsakovas buvo susipažinęs dar tiek  iki Sutarties bei preliminariosios sutarties ir žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarties sudarymo sudarymo. Tai patvirtina ir ieškovo, liudytojo A. K. parodymai. Po tokių atsakymų gavimo atsakovas, kaip verslo subjektas užsiimantis statybomis, suvokdamas, kad nėra galimybės sklypuose įrengti aikštelės su autoserviso patalpomis, turėjo adekvačiai įvertinti situaciją bei pamąstyti dėl žemės sklypų įsigyjimo tikslingumo. Kita vertus, kaip matyti iš atsakovo patektų duomenų, projektuotojas G. G. 2023 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019-12-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (TPD registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - „U“ zonos bendrasis planas) koregavimo magistralinio kelio apsaugo zonoje. Kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 11 d. atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) į G. G. 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2023 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Akcinę bendrovę Lietuvos automobilių kelių direkcija su prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti informaciją ar sprendiniai planuojamoje vystyti teritorijoje (kuri nurodyta prašyme) neturės neigiamos įtakos galimam valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys ir rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini)sujungimui (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 29). Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, išnagrinėjusi pastarąjį Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą, savo 2023 m. rugsėjo 5 d. rašte „Dėl tarnybinės pagalbos“ Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. Atsakovo ieškinio priedą Nr. 29) nurodė, kad Žemės sklypuose pakeitus Žemės sklypų teritorijos naudojimo tipą galėtų būti statomi tik su transporto priemonių priežiūra ir keleivių aptarnavimu susiję pastatai (kavinė, degalinė, automobilių plovykla, tualetas (šis sąrašas yra baigtinis)). Taip pat pastarajame rašte akcentuojama, kad kitų pastatų (kurie nėra susiję su transporto priemonių priežiūra ir keleivių aptarnavimu) statyba minėtuose žemės sklypuose draudžiama, o taip pat atsižvelgiant į ypač intensyvią aplinkinių teritorijų plėtrą ir sparčiai didėjančius transporto priemonių srautus magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys ir rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, turi būti palikta vietos (neužstatant teritorijos) įvairiems minėtos sankryžos plėtros būdams. Taigi, Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija šiame atsakyme atkartojo ankstesniuose atsakymuose nurodytas aplinkybes į J. T. vardu pateiktus prašymus dėl galimybės įregti automobilių parkavimo aikštelės su autoserviso patalpomis net ir pakeitus sklypų naudojimo tipą žemės sklypuose nebuvimo tuomet dar atsakovo ketinamuose įsigyti žemės sklypuose.

      Kad atsakovo vadovas prieš sudarant visas sutartis apžiūrėjo žemės sklypus, susipažino su jų dokumentais, žemės sklypai jam tiko, patvirtina tiek ieškovo tiek liudytojo J. T. parodymai, be to, atsakovo vadovas pasirašydamas su pardavėju 2021-09-02 Žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį, šios sutarties 6.2.3p. įsipareigojo, tame tarpe, naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų. Ieškovo teiginiai šalių el.susirašinėjime apie sklypų paskirties pakeitimą negali būti vertinami kaip ieškovo Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pakeisti žemės sklypų paskirtį. Be to, dar iki 2022-04-28 Žemės sklypų perdavimo-priėmimo akto patvirtinimo, sklypų pardavėja M. G. T. (įgaliotojas) 2021-12-14 išdavė UAB „Topra Group“ įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės, atstovauti įgaliotojo interesams santykiuose su bet kuriais fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis, taip pat visose (bet kuriose) įstaigose, įmonėse ir institucijose..., įgaliotojo vardu sudarant/pasirašant/pateikiant/gaunant visus (bet kuriuos) dokumentus, įgaliotojo vardu sprendžiant visus klausimus, organizuojant darbus ir įgaliotojo vardu atliekant visus ( bet kuriuos) kitus veiksmus, susijusius su žemės sklypų, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu. Kaip parodė atsakovo vadovas, kad po notarinės sutarties sudarymo jis kreipėsi į architektą dėl paskirties pakeitimo, todėl jam buvo reikalingas pardavėjų įgaliojimas, kreipėsi į architektus, bet ne į ieškovą. Tai tik patvirtina, kad ieškovas jokių įsipareigojimų dėl žemės sklypų paskirties pakeitimo neturėjo. Atsakovo vadovo nurodyti argumentai, kad jis neturėjo patirties sudarant tarpininkavimo sutartį, vertintini kritiškai, kadangi kaip jau pasisakyta aukščiau, atsakovo vadovas kaip verslininkas, turintis patirties statybos rangos sutarčių sudaryme, sudarydamas bet kokį sandorį, turi įvertinti sandorio sąlygas bei sandoriu prisiimtų įsipareigojimų pagrįstumą bei jų įvykdymo galimybę bei atsakomybę už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Be to, atsakovo vadovas pasirašydamas Sutartį sutiko su Sutarties 4.8 p., kuriame nurodyta, kad kiekviena šalis (jos atstovas) patvirtina kitai šaliai, kad ji turi teisę sudaryti ir vykdyti šią Sutartį bei prisiimti joje nurodytas teises ir įsipareigojimus; sudarant ir vykdant šią Sutartį šalys veikia kaip nepriklausomi asmenys; tarp šalių nėra darbo, komercinio atstovavimo ar kitų panašaus pobūdžio teisinių santykių; kiekviena šalis turėjo galimybę iki Sutarties sudarymo konsultavosi su profesionaliais teisininkais ir mokesčių specialistais; Sutarties turinys yra suprantamas, priimtinas, aiškus bei atitinkantis tikruosius šalių ketinimus. Atsakovo vadovas, pasirašydamas Sutartį, sutiko su Sutarties 2.3 p., kuriame nustatyta, kad Pirkėjas, kaip profesionalus ir patyręs verslininkas perleidęs ne vieno verslo kontrolę, besąlygiškai patvirtina, kad Pirkėjui galima pateikti informacija turi itin didelę komercinę vertę ir yra labai reikšminga Sandorio sudarymui bei galimybei gauti kuo mažesnę Sandorio kainą, todėl Pirkėjas laiko informacijos pateikimą apie Daiktus visiškai pakankamais ir vieninteliais tarpininkavimo veiksmais jo atlyginimui pagal Sutartį gauti (su sąlyga, kad Sandoris bus sudarytas). bei Sutarties 2.4 p., kuriame nurodyta, kad Pirkėjas besąlygiškai patvirtina, kad Tarpininko atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus bei komerciškai, ekonomiškai ir teisiškai pagrįstas

     19.Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas su priešieškiniu dėl Sutarties sąlygų modifikavimo į teismą kreipėsi tik tada, kai jau buvo pradėtas bylos nagrinėjimas pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl skolos už tarpininkavimo paslaugas priteisimo.  Atskirai pažymėtina, kad Sutarties 4.1 p. nustatė, kad Sutartis įsigalioja šalims ją pasirašius. Sutartis galioja 18 mėnesių nuo jos pasirašymo, todėl teismo nuomone, atsakovo pasirinktas teisių gynimo būdas nėra tinkamas, nes Sutartis, kurias atsakovas ginčija (prašo modifikuoti) yra pasibaigusi, todėl ir priešieškiniu prašomų pakeisti Sutarties sąlygų keitimas šiuo atveju nesukeltų šalims jokių teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad sutartinių santykių šalims susitarus dėl esminių ginčo Sutarties sąlygų ir tai įtvirtinus rašytinėje Sutartyje, Sutartis privalo būti vykdoma pagal joje nustatytas (sutartas) sąlygas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistina 35000 Eur skolos.

       20.Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“, pagal CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio“.   Kadangi atsakovas su ieškovu pagal Sutarties 2.1., 2.1.1 p.p. pilnai neatsiskaitė, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 120,05 Eur palūkanų už laiku neįvykdytą prievolę. Atsakovas šioje dalyje ieškinio neginčijo. Iš atsakovo ieškovui priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už teismo priteistiną sumą (35 120,05 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (ieškinys priimtas 2023-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

        Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškinys yra tenkintinas iš dalies, o patikslintas priešieškinys atmestinas (CPK 178,185 str. str.).

        21.Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str. str.).

      CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 752 Eur žyminio mokesčio ir 9680 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijas, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)( 2023 metų III ketvirtį mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2018,20 Eur).Teismo nuomone, ieškovo prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos 752 Eur žyminio mokesčio ir  9680 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso 10,432 Eur, Taip pat iš atsakovo valstybei 19,92 Eur pašto išlaidų,

      

           Vadovaudamasis CPK 259–260, 263–270 straipsniais, teismas

 

                                              n u s p r e n d ž i a:

 

Ieškinį tenkinti, patikslintą priešieškinį atmesti.

       Priteisti ieškovui E. M., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB “Topra group”, j.a.k. 302777050,  35 000 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius eurų) skolos,  120,05 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 5 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už teismo priteistą sumą (35 120,05 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

       Priteisti ieškovui E. M., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB “Topra group”, j.a.k. 302777050, 10 432 Eur (dešimt  tūkstančių keturis šimtus trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

     Priteisti iš atsakovo UAB “Topra group”, j.a.k. 302777050, valstybei  19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) pašto išlaidų. Valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

 

Teisėja        Dalia Zeniauskaitė