Administracinė byla Nr. eAS-254-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07071-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Velseka“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Velseka“ skundą atsakovams akcinei bendrovei „Santra“, uždarajai akcinei bendrovei „M projektas“, uždarajai akcinei bendrovei „D korpusas“ ir valstybės įmonei  Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Velseka“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimą, kuris įformintas registro įrašu (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą paduoti teismui skundą dėl Sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad pagal 2001 m. gruodžio 6 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 473 N01/2001-24977 valstybinės žemės nuomos teise valdo 0,0507 ha dalį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjas nuosavybės teise valdo Žemės sklype esančius pastatus (patalpas) ir kitus statinius: negyvenamąją patalpą – sandėlį (nuo 1-16 iki 1-28), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, kuriame yra patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastatas) bei kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Aikštelė). Pareiškėjas turi teisę išsinuomoti Žemės sklypo dalį, reikalingą Pastatui ir Aikštelei eksploatuoti (naudoti) ir 2024 m. balandžio 24 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Registrų centrą, prašydamas pateikti informaciją apie Žemės sklypą ir jame esančių inžinerinių statinių – kiemo įrenginių padalinimą ir ploto pasikeitimus. Gavęs Registrų centro 2024 m. gegužės 15 d. atsakymą, pareiškėjas 2024 m. gegužės 29 d. pakartotinai kreipėsi į Registrų centrą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, prašydamas pateikti informaciją, kokiu teisiniu pagrindu padalinus nekilnojamąjį daiktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) jo plotas padidėjo nuo 0,7280 ha iki 0,8358 ha ir prašydamas pateikti dokumentus, kuriuose būtų fiksuota (nurodyta) pareiškėjo nuosavybės teise valdomos Aikštelės vieta žemės sklype, parametrai ir žymėjimai (indeksai) žemės sklypo plane ar statinių išdėstymo plane. Registrų centras pateikė 2024 m. birželio 17 d. raštą, į kurį atsižvelgęs pareiškėjas kreipėsi į matininką V. P. dėl Aikštelės ploto patikrinimo, įvertinant, ar po nekilnojamojo daikto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčo statinys) padalinimo ir naujų nekilnojamojo turto objektų jo pagrindu suformavimo, atliekamais kadastriniais matavimais nebuvo sumažintas pareiškėjo nuosavybės teise valdomos Aikštelės plotas. Pagal naujai suformuotų nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenis pareiškėjo nuosavybės teise valdomos Aikštelės plotas yra tik 57 kv. m, taigi yra 14 kv. m neatitikimas (trūkumas), kas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre (registre) įregistruoto ploto.

Pareiškėjas nurodė, kad  2024 m. liepos 15 d. skundu kreipėsi į Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisiją (toliau – ir Komisija), prašydamas panaikinti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimą, kurio pagrindu buvo tenkintas akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Santra“ 2021 m. rugpjūčio 10 d. prašymas ir įregistruoti išskaidytų statinių nauji kadastriniai duomenys pagal matininko N. M. 2021 m. balandžio 27 d. atliktus matavimus. Pareiškėjas prašė Komisiją atitinkamai pakeisti Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) ir Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – ir NTK) duomenis, be to, jei Komisija manytų, kad skundui pateikti praleistas terminas, jį atnaujinti dėl skunde nurodytų priežasčių. Komisija, išnagrinėjusi skundą, jį 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu atsisakė priimti.

Pareiškėjas paaiškino, kad bandė inicijuoti civilinį ginčą bendrosios kompetencijos teisme, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-26519-905/2024 ieškinį atsisakė priimti. Apskundus teismo nutartį apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1925-921/2024 minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą; apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas, kreipdamasis ieškiniu į teismą, pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą, nes pareiškėjas turėjo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka skųsti centrinio registratoriaus sprendimą administraciniam teismui.

Pareiškėjas teigė apie savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą sužinojęs tik 2024 m. birželio 18 d., t. y. kai kreipėsi į matininką V. P. dėl Aikštelės ploto patikrinimo ir tik tą pačią dieną matininkui V. P. pateikus Žemės sklypo planą M 1:1000, tapo aišku, kad pareiškėjo nuosavybės teise valdomos Aikštelės plotas yra tik 57 kv. m, kas neatitinka NTR įregistruoto ploto, t. y. nustatytas 14 kv. m neatitikimas (trūkumas). Pareiškėjas teigė, kad tik sužinojęs apie savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ėmėsi veiksmų jam pašalinti, t. y. kreipėsi į atsakovą, Komisiją bei bendrosios kompetencijos teismus, kurie pareiškėjui nurodė, kad ginčas turi būti sprendžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjo vertinimu, jis vadovavosi rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartais (principais), visos aplinkybės nepriklausė nuo pareiškėjo valios, pareiškėjas apie priimtą Sprendimą nebuvo informuotas, veikė operatyviai. Pareiškėjo įsitikinimu, jo galimybės veiksmingai pasinaudoti teise į teisminę gynybą buvo suvaržytos dėl svarbių, objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, lėmusių skundo padavimo termino praleidimą.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia 2021 m. rugsėjo 3 d. priimtą Registrų centro Sprendimą, o skundas teismui pateiktas 2024 m. gruodžio 5 d. (teisme registruotas 2024 m. gruodžio 6 d.). Todėl teismas vertino, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas yra praleidęs.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad NTR tvarkytojo sprendimai dėl NTR objektų registravimo ir (ar) NTR duomenų taisymo skundžiami išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka NTR tvarkytojo sudarytai ginčų nagrinėjimo komisijai; skundas Komisijai paduodamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo NTR tvarkytojo sprendimo priėmimo dienos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su 2024 m. liepos 15 d. skundu, kurį Komisija 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendimo apskundimo tvarka pareiškėjas nepasinaudojo, o kreipėsi su ieškiniu dėl kadastrinių matavimų panaikinimo į bendrosios kompetencijos Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus prašymui pagrįsti bei pateiktus įrodymus, sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir tokia tvarka jis yra pasinaudojęs; Komisijos sprendimo apskundimui nustatytas vieno mėnesio terminas, per šį terminą pareiškėjas į administracinį teismą nesikreipė, o pasirinko savo teises ginti kitokiu būdu – kreipėsi su ieškiniu į bendros kompetencijos teismą, inicijuodamas civilinę bylą dėl kadastrinių matavimų nuginčijimo.

Teismo vertinimu, pareiškėjas, uždaroji akcinė bendrovė, turintis galimybę savo teises ginti, pasitelkdamas profesionalaus teisininko – advokato, teisinę pagalbą, privalėjo elgtis aktyviai, operatyviai, rūpestingai. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis iš pradžių su skundais dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą ir pagrįstai tikėjosi, kad šios institucijos imsis veiksmų dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, nėra laikytinos svarbiomis priežastimis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis, lėmusiomis termino skundui paduoti praleidimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad kreipimusi į bendrosios kompetencijos teismą pareiškėjas siekė savo civilinių teisių gynimo, buvo kelti kitokie reikalavimai, nei priskirtini administraciniams ginčams.

Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyti argumentai yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomi objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, o pareiškėjo nurodyti argumentai, kad jis tik 2024 m. birželio 18 d. sužinojo apie savo pažeistas teises, dėl to termino mano nepraleido, nes operatyviai kreipėsi į Komisiją ir bendrosios kompetencijos teismą, vertintini kaip pareiškėjo subjektyvi pozicija, jo pasirinktas veikimo būdas.

Teismas konstatavo, kad yra praleistas terminas skundui dėl Sprendimo paduoti, pagrindo jį atnaujinti pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir argumentus nėra, todėl nėra pagrindo tokį prašymą tenkinti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas UAB ,,Velseka“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad jo nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas buvo suklaidintas atsakovo Registrų centro prieštaringais aktais (sprendimais) ir 2024 m. birželio 18 d., sužinojęs apie savo teisių ir interesų pažeidimą Sprendimu, nedelsdamas sąžiningai kreipėsi į Komisiją, vėliau ir į bendrosios kompetencijos teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, būtų pažeista pareiškėjo teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Pareiškėjo vertinimu, teismas neatliko bylos aplinkybių teisinio vertinimo, jo išvados prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, teisingumo ir protingumo kriterijams bei logikai, todėl nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nepagrįstai atsisakyta atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjo sąžiningumu ar siekiu piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

Pareiškėjas pažymi, kad Komisija savo sprendime nurodė, jog Sprendimu įregistruoti duomenys yra „archyviniai“, jie negali būti keičiami, tikslinami ar naikinami, todėl pareiškėjas ir kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą prašydamas panaikinti matininko N. M. 2021 m. balandžio 27 d. atliktus statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, o ne atsakovo priimtą Sprendimą. Nurodytos faktinės aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjas sąžiningai naudojasi savo teisėmis, buvo aktyvus ir bendradarbiavo su atsakovu, todėl iš jo neturi būti atimama galimybė kreiptis į teismą.

Pareiškėjas teigia, kad jį taip pat suklaidino ta aplinkybė, kad tvirtinant (pakeičiant) statinio kadastro duomenis (kadastrinius matavimus) sprendimas (administracinis aktas) nėra priimamas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str. 7 d., 12 str. 1 d.). Tvirtinant (pakeičiant) statinio kadastro duomenis (kadastrinius matavimus), išimtinai vadovaujamasi matininko pateikta pastato kadastro duomenų byla (atliktais matavimais) ir atskiras sprendimas (administracinis aktas) nėra priimamas. Už statinio kadastro duomenų bylose fiksuojamų duomenų nustatymą bei dokumentuose pateiktų duomenų teisingumą ir pagrįstumą nagrinėjamos situacijos atveju atsako matininkas. Šiuo atveju atskiras individualus administracinis aktas net nebuvo priimtas, t. y. atsakovas statinių kadastrinius matavimus patvirtino Sprendimu (patvirtinimu NTK), todėl nebuvo nurodyta šio Sprendimo apskundimo tvarka, dėl to pareiškėjas neturėjo galimybės susipažinti su Sprendimo apskundimo tvarka, nebuvo pateikti duomenys, iš kurių be papildomų šaltinių (teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui būtų visiškai aišku, kokiai institucijai ir per kokį terminą gali būti paduotas skundas dėl Sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas pakartoja faktines aplinkybes ir pažymi, kad tik sužinojęs apie savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ėmėsi veiksmų jam pašalinti, t. y. kreipėsi į atsakovą, Komisiją bei bendrosios kompetencijos teismus, kurie nurodė, kad ginčas turi būti sprendžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjo veiksmai patvirtina, kad jis vadovavosi rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartais (principais), šios aplinkybės nepriklausė nuo jo valios, jis apie atsakovo priimtą Sprendimą nebuvo informuotas, sužinojęs apie savo teisių pažeidimą veikė operatyviai, o pareiškėjo galimybės veiksmingai pasinaudoti teise į teisminę gynybą buvo suvaržytos dėl svarbių, objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, lėmusių skundo padavimo termino praleidimą.

Atsakovai ,,M projektas“ ir ,,D korpusas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti jų naudai 4 100,69 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai teigia, kad atskirajame skunde nurodytos nepagrįstos ir tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kuriomis siekiama suklaidinti teismą. Atsakovų nuomone, pareiškėjas apie Sprendimą žinojo vėliausiai 2024 m. vasario 9 d., kai jam nuo 2023 m. lapkričio 17 d. atstovaujanti advokatų profesinė bendrija (duomenys neskelbtini) patikrino NTR išrašą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nuo pat 2021 m. rugsėjo 3 d. yra informacija apie ginčijamą Sprendimą, įformintą registro įrašu, taip pat ir jį priėmus įrašyti statinių duomenys, be to, informacija apie Sprendimą visą laiką buvo skelbiama viešai NTR. Atsakovai nurodo, kad atskirasis skundas grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos skunde ir kurios negali sudaryti atskirojo skundo pagrindo: skunde nebuvo užsiminta apie tariamą suklaidinimą, o atskiruosiuose skunduose negalima remtis naujomis aplinkybėmis. Atsakovų vertinimu, nurodytos naujos aplinkybės dėl tariamo pareiškėjo suklaidinimo yra ir visiškai nepagrįstos bei deklaratyvios. Atsakovai teigia, kad pagal teisinį reguliavimą ir teismų praktiką nėra pagrindo atnaujinti terminą dėl tariamo nežinojimo ar suklydimo apie tai, kas aiškiai reglamentuota teisės aktuose. Atsakovai nurodo, kad naujai nurodytą aplinkybę dėl tariamo nežinojimo ar pareiškėjo suklaidinimo paneigia ir tas faktas, kad pareiškėjui atstovaujantis advokatas jau yra skundęs tokio pobūdžio Registrų centro sprendimus ir dalyvavęs tokio pobūdžio bylose. Atsakovai teigia, kad tariamą suklaidinimą pareiškėjas sieja su Registrų centro sprendimais, kai teismas nutartyje pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą ir Komisijos sprendimo apskundimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015; kt.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Vadinasi, pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-65-525/2023).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Registrų centro 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimą, kuris įformintas registro įrašu NTR. Pareiškėjo teigimu, apie Sprendimą jis sužinojo tik 2024 m. birželio 18 d., t. y. kai kreipėsi į matininką V. P. dėl Aikštelės ploto patikrinimo ir tik tą pačią dieną matininkui V. P. pateikus Žemės sklypo planą M 1:1000, tapo aišku, kad pareiškėjo nuosavybės teise valdomos Aikštelės plotas yra tik 57 kv. m, kas neatitinka NTR įregistruoto ploto, t. y. nustatytas 14 kv. m neatitikimas (trūkumas).

Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su 2024 m. liepos 15 d. skundu, prašydamas: panaikinti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimą, kuriuo tenkintas AB „Santra“ 2021 m. rugpjūčio 10 d. prašymas Nr. G-123838 ir įregistruoti išskaidytų statinių (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nauji kadastriniai duomenys pagal matininko N. M. 2021 m. balandžio 27 d. atliktus matavimus; atitinkamai pakeisti NTR ir Nekilnojamojo turto kadastro NTK duomenis; jeigu Komisija laikytų, kad terminas skundui pateikti yra praleistas, atnaujinti terminą dėl skunde nurodytų priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis. Komisija 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu minėtą pareiškėjo skundą atsisakė priimti vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir 6 dalies 4 punktu, nes prašoma panaikinti NTK tvarkytojo 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimą įregistruoti NTR statinius, kuris tiesiogiai susijęs su NTR tvarkytojo 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimu įregistruoti NTR AB „Santra“ nuosavybės teises į juos, o 2021 m. rugsėjo 3 d. įrašai apie AB „Santra“ nuosavybės teisę yra archyviniai, taip pat į tai, kad Komisijai nesuteikta teisė priiminėti sprendimus dėl NTK ir NTR duomenų pakeitimo, todėl Komisija negali spręsti dėl skunde pateiktų klausimų ir priimti sprendimo dėl reiškiamų skundo reikalavimų.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad NTR tvarkytojo sprendimai dėl NTR objektų registravimo ir (ar) NTR duomenų taisymo skundžiami išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka NTR tvarkytojo sudarytai ginčų nagrinėjimo komisijai (Komisija). Pagal šio straipsnio 8 dalį Komisijos sprendimai skundžiami teismui ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tačiau pareiškėjas Komisijos 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo neskundė administraciniam teismui, o kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti matininko N. M. 2021 m. balandžio 27 d. atliktus statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-26519-905/2024 atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, o Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1925-921/2024 minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėjas į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Sprendimą, kreipėsi 2024 m. gruodžio 5 d., pats pareiškėjas teigia, kad apie Sprendimą sužinojo 2024 m. birželio 18 d. Pareiškėjas skunde neprašo panaikinti ir Komisijos 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, nors atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 ir 8 dalių nuostatas, toks reikalavimas skunde turėtų būti formuluojamas. Iš pareiškėjo skundo turinio galima spręsti, kad pareiškėjui apie Komisijos 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą tapo žinoma vėliausiai 2024 m. rugsėjo 19 d., kuomet jis su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti matininko N. M. 2021 m. balandžio 27 d. atliktus statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Kadangi pareiškėjas Komisijos 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo per ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos neskundė kaip nustatyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje, konstatuotina, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą ir Sprendimui apskųsti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimus ir pirmosios instancijos teismo išvadas, kad pareiškėjo nurodyti argumentai yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, neturi pagrindo su jomis nesutikti. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, be kita ko, atstovaujamas advokato, todėl jam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo netinkamai pasirinkto jo galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo būdo nesudaro pagrindo jas pripažinti svarbiomis ir objektyviomis aplinkybėmis, pateisinančiomis termino praleidimą, juolab, kad Komisijos 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo apskundimo tvarka (administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka) buvo nurodyta pačiame Komisijos 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendime ir, kaip minėta, pareiškėjui atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. Pareiškėjo tik atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl to, kad jis buvo suklaidintas Registrų centro prieštaringais aktais, atmestini. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, todėl praleistas skundo padavimo teismui terminas neatnaujintas pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Atsakovai UAB ,,M projektas“ ir UAB ,,D korpusas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti jų naudai 4 100,69 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundas nebuvo priimtas ir administracinė byla nebuvo iškelta, taip pat nebuvo išspręstas klausimas dėl administracinės bylos proceso šalių, o skundo priėmimo stadijoje teisiniai santykiai susiklosto tarp skundą padavusio asmens ir teismo. ABTĮ 30 straipsnio 3 dalyje tik nurodyta, kad teismas gali pranešti apie prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti nagrinėjimą suinteresuotiems asmenims ir nurodyti terminą, per kurį jie turi pateikti nuomonę. Nagrinėjamu atveju atsakovai pateikė prašymą nustatyti terminą pateikti nuomonę dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, pateikė nuomonę dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti bei atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą.  Tačiau pagal pareiškėjo skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo medžiagą pirmosios instancijos teismas nenurodė atsakovams pateikti savo nuomonę dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, taip pat pirmosios instancijos teismas nebuvo įpareigojęs atsakovų pateikti atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi ABTĮ nenustatė pareigos atsakovams teikti procesinius dokumentus ir įrodymus ir nesant tokio pobūdžio teismo įpareigojimo, atsakovai, pateikdami tokius dokumentus veikė savo nuožiūra ir rizika, todėl išlaidos už tokių dokumentų parengimą nelaikytinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir tokių išlaidų priteisimas neatitinka bylinėjimosi išlaidoms keliamo būtinumo ir privalomumo kriterijaus, o atsakovai pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-388-520/2019). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas yra atsakingas už atsakovų patirtas išlaidas ir privalo jas atlyginti vien dėl to, kad padavė skundą, kuris nebuvo priimtas. Taip pat pažymėtina, kad atsakovų pateiktuose dokumentuose, kuriais jie grindžia patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtos bylinėjimosi išlaidos nedetalizuotos, neaišku už kokias teisines paslaugas prašoma jas priteisti. Todėl atsakovų UAB ,,M projektas“ ir UAB ,,D korpusas“ prašymas priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Velseka“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti uždarosios akcinės bendrovės „M projektas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „D korpusas“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                

                                        Arūnas Dirvonas

                                        Milda Vainienė