Civilinė byla Nr. e2-246-464/2024

Teisminio proceso numeris 2-57-3-00048-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.2; 3.1.18.2.6; 3.3.1.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

        N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Astoga“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Astoga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mūsų laikas“ dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi, nuosavybės teisės pripažinimo, netesybų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mūsų laikas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Astoga“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo, baudos priteisimo, 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Astoga“ (toliau – ir turto pirkėja) 2024 m. sausio 12 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu (civilinė byla Nr. e2-361-524/2024) ir prašė pripažinti su atsakove UAB ,,Mūsų laikas“ (toliau – ir turto pardavėja) 2023 m. kovo 23 d. sudarytą preliminariąją sutartį pagrindine nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, nustatant, kad ji įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį poilsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priteisti netesybas ir bylinėjimosi išlaidas.    

2.       Atsakovė UAB ,,Mūsų laikas“ 2024 m. vasario 12 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu UAB ,,Astoga“ (civilinė byla Nr. e2-403-524/2024) ir prašė:

2.1.                      pripažinti nepagrįstu turto pirkėjos UAB ,,Astoga“ atsisakymą įforminti 2023 m. kovo 23 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 papunktyje numatytą susitarimą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo ir vienašališką turto pirkėjos 2023 m. lapkričio 30 d. atsisakymą tęsti 2023 m. kovo 23 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties vykdymą;

2.2.                      pripažinti, kad 2023 m. kovo 23 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties vykdymas buvo nutrauktas dėl turto pirkėjos UAB ,,Astoga“ kaltės ir taikyti preliminariosios sutarties vykdymo nutraukimo (neįvykdymo) pasekmes, t. y. pripažinti turto pardavėjai UAB ,,Mūsų laikas“ teisę užskaityti turto pirkėjos pagal 2023 m. kovo 23 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 papunktį avansu sumokėtą 300 000 Eur sumą kaip baudą pagal sutarties 2.7 papunktį;

2.3.                      priteisti turto pardavėjos nuosavybėn ir perduoti neatlygintinai natūra turto pirkėjos UAB ,,Astoga“ vardu įregistruotas poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2k3b („B“ korpusas), 44/100 dalis (141 kv. m.) ir poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32/100 dalis (135 kv. m.), esančias (duomenys neskelbtini);

2.4.                      priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Klaipėdos apygardos teismo teisėjo, laikinai einančio Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, 2024 m. vasario 21 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-403-524/2024 pagal UAB ,,Mūsų laikas“ ieškinį buvo prijungta prie UAB ,,Astoga“ inicijuotos civilinės bylos Nr. e2-361-524/2024. 

4.       Klaipėdos apygardos teismas, rengdamasis nagrinėti sujungtas civilines bylas, 2024 m. vasario 22 d. nutartimi pripažino, kad turto pirkėja UAB ,,Astoga“ laikytina šioje byloje ieškove, jos pateiktas procesinis dokumentas – ieškiniu, atitinkamai, turto pardavėja UAB ,,Mūsų laikas“ laikytina atsakove, o jos pateiktas procesinis dokumentas – priešieškiniu.

5.       Atsakovė UAB ,,Mūsų laikas“ priešieškinyje nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausė pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), be kita ko, ir jame esančios dvi patalpos: 427,74 kv. m ploto poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpa Nr. 1), ir 640,42 kv. m ploto poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpa Nr. 2). Žemės sklypą, ant kurio stovi pastatas, atsakovė nuomojasi iš valstybės ir 2020 m. spalio 13 d. kreipėsi su prašymu dėl šios žemės sklypo jai pardavimo. Tačiau tokio sprendimo priėmimas buvo nepagrįstai vilkinamas, todėl atsakovė nutarė dalį patalpų parduoti ieškovei UAB ,,Astoga“, atskirai susitariant ir dėl teisės įsigyti valstybinę žemę. Tiek šalių sudarytoje 2022 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, kuria atsakovė pardavė ieškovei visą patalpą Nr. 1, tiek ir 2022 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, kuria pardavė 1/2 dalį patalpos Nr. 2, buvo nurodyta, kad šios patalpos parduodamos be nuosavybės teisės į žemę. Taip pat šalys sudarė papildomus susitarimus dėl be išimties teisių ir pareigų perėmimo, t. y. 2022 m. liepos 15 d. susitarimą, kuriame ieškovė (turto pirkėja) įsipareigojo per 12 mėn. nuo statybų leidimo gavimo perduoti atsakovei (turto pardavėjai) neatlygintinai 135 kv. m ploto patalpos Nr. 1 dalį (32/100 dalis), ir 2022 m. gruodžio 20 d. susitarimą, kuriame ieškovė tokiomis pačiomis sąlygomis įsipareigojo neatlygintinai perduoti atsakovei 141 kv. m ploto patalpos Nr. 2 dalį (44/100 dalis).

6.       Atsakovės teigimu, šalys 2023 m. kovo 23 d. pasirašė dar ir preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje, įvertinus užsitęsusius procesus dėl valstybinės žemės pirkimo bei ieškovės prievolės perduoti atsakovei atitinkamas ginčo patalpų dalis buvimą, buvo sulygta iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. sudaryti dar atsakovei tebepriklausančios 1/2 dalies patalpos Nr. 2 pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal šią preliminariąją sutartį ieškovė turėjo sumokėti atsakovei 300 000 Eur turto kainą. Preliminariosios sutarties 2.3 papunktyje buvo susitarta ir dėl žemės naudojimo tvarkos. Vėliau šios sutarties vykdymo terminas buvo pratęstas iki 2023 m. gruodžio 1 d. Tačiau ieškovė UAB ,,Astoga“ (turto pirkėja) ėmė vengti vykdyti su atsakove UAB ,,Mūsų laikas“ (turto pardavėja) sudarytą susitarimą dėl žemės sklypo naudojimo, siekdama įsigyti iš valstybės visą žemės sklypą, nors visuose susitarimuose turto pardavėja buvo aiškiai išreiškusi savo valią, kad ji pati ketina įsigyti tą žemės sklypą iš valstybės. Kadangi ieškovė neįvykdė 2023 m. kovo 23 d. preliminariosios sutarties, jos sumokėti 300 000 Eur laikytini bauda, kurią atsakovė prašo priteisti iš ieškovės. Dėl ieškovės kaltės nėra įvykdyti ir šalių sudaryti susitarimai dėl patalpų dalių neatlygintinio perdavimo atsakovei, todėl atsakovė prašo pripažinti jai nuosavybės teises į tas patalpų dalis.    

7.       Pareikšto priešieškinyje reikalavimo užtikrinimui atsakovė UAB ,,Mūsų laikas“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: (1) atlikti įrašą valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (toliau – Nekilnojamojo turto registras), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždraudžiant ieškovei UAB ,,Astoga“ perleisti nuosavybės teises į 44/100 dalis (141 kv. m) negyvenamosios patalpos–poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2k3b („B“ korpusas), ir į 32/100 dalis (135 kv. m) negyvenamosios patalpos–poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (2) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti ieškovei UAB ,,Astoga“ sudaryti jai priklausančių ginčo patalpų hipotekos ar kitus nuosavybės teisės suvaržymo sandorius; (3) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) išnuomoti ir parduoti ieškovei UAB ,,Astoga“ žemės sklypą, reikalingą naudoti jai priklausančias patalpų dalis pagal jų paskirtį.   

8.       Atsakovė nurodė, kad jos priešieškinis yra preliminariai pagrįstas, todėl, nepritaikius jokių ribojimų, ieškovė gali ginčo patalpas perleisti kitiems asmenims. Ieškovė yra nurodžiusi, kad neva tokių patalpų nėra, ji elgiasi nesąžiningai, siekdama uždrausti atsakovei parduoti valstybinį žemės sklypą. Nors žemės sklypo naudojimo klausimą ieškovė buvo įsipareigojusi spręsti su atsakove tarpusavio susitarimu, tačiau ji atsisako įforminti tokį susitarimą ir teigia, kad atsakovė neva yra praradusi teisę į žemę.   

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi atsakovės UAB ,,Mūsų laikas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino: (1) nurodė atlikti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl UAB „Astoga“ nuosavybės teisės į 44/100 dalis (141 kv. m) negyvenamosios patalpos–poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2k3b („B“ korpusas), ir į 32/100 dalis (135 kv. m) negyvenamosios patalpos–poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; (2) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždraudė ieškovei UAB „Astoga“ sudaryti jai priklausančių ginčo patalpų hipotekos ar kitus nuosavybės teisės suvaržymo sandorius; (3) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždraudė Nacionalinei žemės tarnybai išnuomoti ir parduoti ieškovei UAB „Astoga“, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, reikalingą naudoti ginčo patalpas pagal jų paskirtį.    

10.       Atlikęs priešieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą, teismas nenustatė pagrindo atsakovės reikalavimus pripažinti akivaizdžiai nepagrįstais. Nurodė, kad atsakovė yra pasirinkusi leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, priešieškinio reikalavimai grindžiami jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais.

11.       Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis iš esmės sietinas ne su ieškovės nesąžiningumu, o su būtinybe išlaikyti ginčo nekilnojamojo turto statusą bylos nagrinėjimo teisme metu nepakitusiu, taip siekiant išvengti galimos teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos konservacinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, kurioms taikyti nereikia įrodyti šalies, kuriai ši priemonė taikoma, nesąžiningumo. Ginčo turto ar jam naudoti skirto valstybinės žemės sklypo ar iš jų kylančių teisių perleidimas ar kitoks jų suvaržymas galėtų apsunkinti galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo vykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Ieškovė UAB ,,Astoga“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

12.1.                      Procesas pagal priešieškinį negalėjo būti pradėtas ir vykti, nes už jį nepilnai sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad jos reikalavimai laikytini neturtiniais. Šiuo atveju žyminis mokestis turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas kaip už turtinius reikalavimus.

12.2.                      Susitarimų dėl be išimties teisių ir pareigų perėmimo, sudarytų 2022 m. liepos 15 d. ir 2022 m. gruodžio 20 d., 7 punkte įtvirtinta, kad dėl 141 kv. m ploto ir 135 kv. m ploto patalpų perdavimo atsakovei šalys susitars suremontavus turtą, taip pat nustatyta, kad perdavimo sąlygos bus išspręstos per 12 mėn. nuo statybos leidimo gavimo dienos. Šių susitarimų 2 punkte nurodyta, kad pirkėja (ieškovė) perima visas be išimties teises ir pareigas, kylančias iš pardavėjos (atsakovės) sudarytų preliminariųjų sutarčių, kurių pagal abu susitarimus iš viso yra 20. Toks prievolių pagal preliminariąsias sutartis perdavimas buvo įformintas dar ir trišaliais susitarimais, kuriuos pasirašė preliminariąsias sutartis sudarę tretieji asmenys. Taigi, pagal 20 preliminariųjų sutarčių, kurias sudarė pati atsakovė ir kurių vykdymas buvo perduotas ieškovei, sąlygas kitiems asmenims turės būti perduotos konkrečios patalpos, sudarančios didžiąją dalį dabartinio patalpų ploto po to, kai ieškovė jas suremontuos. Tokio 276 kv. m ploto, kurį atsakovė galėtų perduoti ieškovei, dabar patalpose nėra, todėl net ir patenkinus ieškinį patalpų perdavimas natūra būtų neįmanomas.   

12.3.                      Patalpos, kurias ieškovė turėtų perduoti atsakovei, dar nesukurtos. Teismas neturėjo pagrindo pritaikyti disponavimo ribojimus patalpoms, kurias pati ieškovė nupirko iš atsakovės ir kurių didžiąją dalį dar turi perduoti tretiesiems asmenims, sudariusiems preliminariąsias sutartis.   

12.4.                      Atsakovė niekada nebuvo viso pastato savininkė, jai priklauso tik pastate esančios patalpos. Šiuo metu atsakovė yra tik 1/2 dalies patalpos Nr. 2 savininkė.     

12.5.                      Statybą leidžiantis dokumentas nei ieškovei, nei atsakovei nėra išduotas, vadinasi, susitarimų 7 punkte nustatytas 12 mėn. terminas, skaičiuotinas nuo leidimo gavimo dienos, dar nėra net prasidėjęs. Todėl neatsirado ir sąlyga atsakovei reikalauti patalpų dalies jai perdavimo. Ši aplinkybė patvirtina, kad priešieškinis dėl patalpų perdavimo nėra net tikėtinai pagrįstas, atitinkamai, ir teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių vertintina kaip nepagrįsta.

13.       Atsakovė UAB ,,Mūsų laikas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:    

13.1.                      Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi nustatė terminą priešieškinio trūkumui pašalinti – trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti. Teismo nurodyti trūkumai buvo pašalinti, todėl nepagrįsti tokie atskirojo skundo argumentai, kad civilinis procesas pagal priešieškinį negalėjo būti pradėtas.

13.2.                      Patalpų plotai ir jų identifikavimas yra aplinkybės, susijusios su faktų nustatinėjimu, kuris atliekamas vėlesnėje proceso stadijoje, bet ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, apribojimams pritaikyti teismui pakako 2022 m. liepos 15 d. ir 2022 m. gruodžio 20 d. susitarimuose nurodytų ginčo patalpų unikalių numerių. Todėl nepagrįsti ieškovės atskirojo skundo argumentai, kad šalys buvo susitarusios dėl patalpų, kurios dar nėra sukurtos.   

13.3.                      Ieškovės nesąžiningumą patvirtina tai, kad ji nevykdo nei susitarimo dėl atsakovės teisės įsigyti žemės sklypą iš valstybės, nei savo įsipareigojimo tokiai atsakovės teisei neprieštarauti. Kita vertus, 2024 m. vasario 8 d. ginčo turtui jau buvo nustatyta hipoteka, ieškovei siekiant apsunkti teismo sprendimo įvykdymą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

14.       Apeliantė UAB ,,Astoga“ su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymą – UAB ,,Archko“ parengto poilsio pastato paprastojo remonto (duomenys neskelbtini) projekto ištrauką; elektroninį laišką ir jo priedą apie laisvus patalpų plotus ginčo pastate; VĮ Registrų centro raštą.

15.       Atsakovė UAB ,,Mūsų laikas“ su atsilepimu į apeliantės atskirąjį skundą pateikė išrašą iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės.    

16.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.

17.       Nagrinėjamu atveju nei apeliantė, nei atsakovė neprašo priimti prie atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį pridėtų rašytinių įrodymų, taip pat nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo tik pateikiant atskirąjį skundą ir atsiliepimą į jį, kitaip tariant, nemotyvuoja išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės taikymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.     

Dėl ginčo esmės ir apeliacijos ribų

18.       Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl kelių šalių sutarčių ir susitarimų, susijusių su patalpomis Nr. 1 ir Nr. 2, vykdymo. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimis, sudarytomis 2022 m. liepos 15 d. ir 2022 m. gruodžio 20 d., atsakovė pardavė, o apeliantė iš jos nupirko visą patalpą Nr. 1, kurios bendras plotas yra 427,74 kv. m, ir 1/2 dalį patalpos Nr. 2, kurios bendras plotas – 640,42 kv. m. Tą pačią dieną, t. y. 2022 m. liepos 15 d. ir 2022 m. gruodžio 20 d., šalys pasirašė susitarimus dėl be išimties teisių ir pareigų perėmimo, pagal kuriuos apeliantė įsipareigojo per 12 mėn. nuo statybos leidimo gavimo dienos perduoti atsakovei neatlygintinai, atitinkamai, pagal 2022 m. liepos 15 d. sutartį 135 kv. m ploto dalį įrengtos patalpos Nr. 1, o pagal 2022 m. gruodžio 20 d. sutartį tomis pačiomis sąlygomis perduoti 141 kv. m ploto patalpos dalį. Vėliau, t. y. 2023 m. kovo 23 d., šalys sudarė dar ir preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje jos susitarė ateityje sudaryti likusios atsakovei priklausančios 1/2 dalies patalpos Nr. 2 pirkimo–pardavimo sutartį, šią patalpos dalį taip pat perleidžiant apeliantei. 

19.       Kaip nurodyta pirmiau, apeliantė (turto pirkėja) į teismą kreipėsi su ieškiniu dėl 2023 m. kovo 23 d. preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi ir nuosavybės teisės į 1/2 dalį patalpos Nr. 2 pripažinimo, netesybų priteisimo. Atsakovė (turto pardavėja) kreipėsi į teismą su priešieškiniu dėl 2022 m. liepos 15 d. ir 2022 m. gruodžio 20 d. sudarytų susitarimų, pagal kuriuos apeliantė buvo įsipareigojusi jai perduoti neatlygintinai patalpų Nr. 1 ir Nr. 2 dalis (t. y. faktiškai šias patalpas grąžinti pardavėjai), pažeidimo ir nuosavybės teisės į atitinkamas patalpų dalis jai pripažinimo, taip pat siekia įrodyti 2023 m. kovo 23 d. preliminariosios sutarties dalies dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimą, leidžiant pagal šią sutartį iš turto pirkėjos gautą 300 000 Eur avansą užskaityti kaip baudą.

20.       Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad abi šalys savo procesiniuose dokumentuose prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė pirmosios instancijos teismo prašė: areštuoti 29 400 Eur atsakovės piniginių lėšų; atlikti įrašą Nekilnojamojo turto registre, uždraudžiant atsakovei perleisti nuosavybės teises į jai dar likusią 1/2 dalį ginčo patalpos Nr. 2; uždrausti atsakovei sudaryti šio turto hipotekos sandorius; uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai parduoti atsakovei žemės sklypo dalį, reikalingą atsakovei priklausančiai 1/2 daliai patalpos Nr. 2 naudoti pagal paskirtį.

21.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. sausio 12 d. nutartimi apeliantės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies, t. y. atmetė prašymo dalį dėl 29 400 Eur piniginių lėšų arešto, tačiau kitus apeliantės prašymus patenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-151-912/2024 Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 12 d. nutarties dalį, kuria buvo uždrausta Nacionalinei žemės tarnybai parduoti atsakovei žemės sklypo dalį, reikalingą jai priklausančiai 1/2 daliai patalpos Nr. 2 naudoti pagal paskirtį, panaikino ir klausimą šioje dalyje išsprendė iš esmės – šią apeliantės prašymo dalį atmetė, o kitą pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 12 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.    

22.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-151-912/2024, be kita ko, pažymėjo, kad šalių ginčas kilo ne dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo, bet dėl poilsio patalpų pardavimo. Todėl pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, susijusi su žemės sklypo dalies pardavimu, neužtikrins galbūt palankaus apeliantei teismo sprendimo, susijusio su patalpų pardavimu, įvykdymo. Kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismas pripažino tokio pobūdžio prašymo nesąsajumą su byloje pareikštais reikalavimais.  

23.       Atsakovė, pareiškusi priešieškinį, jo reikalavimų užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurias pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. vasario 12 d. nutartimi ir pritaikė (žr. šios nutarties 9 punktą), konstatavęs, kad yra įrodytos visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių institutui taikyti – priešieškinis yra preliminariai pagrįstas, o ginčo pobūdis lemia poreikį išsaugoti esamą padėtį, susijusią tiek su apeliantei priklausančio turto nuosavybės teisės, tiek ir su valstybei priklausančia nuosavybės teisės į žemės sklypą, išsaugojimu. 

24.       Apeliantė, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, atskirajame skunde iš esmės kelia tik du klausimus, teigdama, kad procesas pagal tokį atsakovės priešieškinį negalėjo būti pradėtas, kadangi už jį nebuvo sumokėtas įstatyme numatyto dydžio žyminis mokestis, o pareikšti priešieškinyje reikalavimai nėra pagrįsti, nes nėra tokių patalpų, kurių perdavimo reikalauja atsakovė – jos nėra dar sukurtos, dalis patalpų pagal kitas sutartis turės būti perduotos tretiesiems asmenims, nėra atsiradusi ir sąlyga pradėti skaičiuoti susitarimuose nurodytą terminą patalpų perdavimui. Tokio pobūdžio atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo poziciją tik dėl priešieškinio preliminaraus pagrįstumo. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti apeliantė jokių argumentų savo atskirajame skunde nenurodo.

25.       Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, įtvirtiną CPK 320 straipsnyje, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės aktualios ir taikomos taip pat ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). Kadangi atskirajame skunde nekeliami nei būtinybės išsaugoti susiklosčiusią padėtį ir (ar) grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo, nei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (ne)sąsajumo su priešieškinyje pareikštu reikalavimu klausimai, apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų, t. y. dėl priešieškinio preliminaraus pagrįstumo kaip vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ginčas nagrinėjamu atveju yra kilęs tarp privačių juridinių asmenų dėl jų sudarytų sandorių, todėl nėra ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas. Šiame kontekste tik pažymėtina, kad prašymai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir jų galiojimu (panaikinimu), gali būti paduodami per visą bylos nagrinėjimo procesą ir nėra ribojami šio proceso stadijos ar instancijos, kurioje tuo metu byla nagrinėjama iš esmės.

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

26.       Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie (preliminariai, iš pirmo žvilgsnio) doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio (ar priešieškinio) faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų. Teismo pareiga yra tik preliminariai nustatyti tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

27.       Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl ieškinio (priešieškinio) preliminaraus pagrįstumo, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nustatymo ir vertinimo yra nuosekliai išplėtota ir aiški. Ieškinio (priešieškinio) pagrįstumo preliminarus įvertinimas leistų teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl šios sąlygos nebuvimo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas jokiomis ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kitaip tariant, tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1734-464/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).

28.       Taigi, atliekant ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimą teismui pakanka tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi jau pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-516/2022; 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-790/2023).     

29.       Nagrinėjamu atveju apeliantės pozicija, kad priešieškinis yra nepagrįstas dėl jos atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuoto priešieškinio preliminaraus pagrįstumo kaip vienos iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad priešieškinis atitinka jam keliamus formos ir turinio reikalavimus, sietinus su jo pagrindo ir dalyko suformulavimu. Iš priešieškinio turinio yra aišku, kad reikalavimas grindžiamas sutartinių įsipareigojimų, susijusių su 2023 m. kovo 23 d. preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi ir ankstesniais šalių susitarimais, netinkamu vykdymu. Atsakovės teigimu, apeliantė nepagrįstai atsisako vykdyti susitarimų 7 papunktį dėl patalpų Nr. 1 ir Nr. 2 dalies neatlygintinio perdavimo jai bei preliminariosios sutarties 2.3 papunktį dėl valstybinės žemės naudojimo tvarkos. Taigi, atsakovė yra išdėsčiusi priešieškinio faktinį pagrindą (nurodžiusi aplinkybes, kuriomis ji grindžia priešieškinio reikalavimus).

30.       Atsakovė suformulavo ir priešieškinio dalyką – prašymą priteisti jos nuosavybėn patalpų Nr. 1 ir Nr. 2 atitinkamas dalis, pripažinti apeliantės pagal preliminariąją sutartį sumokėtą sumą bauda, pripažinti netinkamą preliminariosios sutarties sąlygų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos vykdymą. Su priešieškiniu taip pat pateikti ir rašytiniai įrodymai, kuriais yra grindžiamas jo faktinis pagrindas, t. y. šalių sudarytos sutartys, susitarimai, išrašai iš VĮ Registrų centro duomenų bazių, šalių elektroninis susirašinėjimas ir kt.   

31.       Pažymėtina, kad šioje bylos proceso stadijoje nesprendžiamas pateiktų į bylą įrodymų pakankamumo ieškiniui ir priešieškiniui patenkinti klausimas. Todėl apeliantės akcentuojamos aplinkybės, susijusios su šalių 2022 m. liepos 15 d. ir 2022 m. gruodžio 20 d. susitarimų 7 punkte nustatytų ar kitų juose nustatytų sąlygų vykdymo, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Tik ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų, pateiktų abiejų šalių, visumą bei išklausius pačias šalis galės būti nustatyta, ar atsakovės reikalavimas dėl nuosavybės teisių į patalpas jai pripažinimo yra pagrįstas. Tokios, bylos nagrinėjimą iš esmės sudarančios, aplinkybės negali būti vertinamos sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio.  

32.       Bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką sudarys ir apeliantės nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su patalpų dalimi, kuri galėtų būti perduodama atsakovei, nustatymu. Visgi, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, vien tai, kad ginčo patalpos nėra atidalintos, nesudaro pagrindo spręsti, kad laikinosios apsaugos priemonės tokioms patalpoms iš viso negali būti taikomos. Kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo, atitinkami suvaržymai daliai patalpų pagal skundžiamą teismo nutartį yra įregistruoti. Vadinasi, ši aplinkybė negalėjo tapti ir kliūtimi laikinųjų apsaugos priemonių institutui pritaikyti.

33.       Tai, kad apeliantė kitaip nei atsakovė vertina savo, kaip ginčo sutarčių šalies, veiksmus bei jų teisėtumą, taip pat nesudaro pagrindo nei nuspręsti, jog pareikštas reikalavimas negalėtų būti patenkintas, nei kad atsakovė neturi subjektinės teisės ginti galimai pažeistas savo teises, kreipdamasi į teismą su priešieškiniu. Šioje proceso stadijoje nėra galimybės konstatuoti, kad pagal tokį priešieškinį teismas negalėtų priimti atsakovei palankaus ar iš dalies palankaus teismo sprendimo.

34.       Tokie atskirojo skundo argumentai, kad atsakovė nėra sumokėjusi viso CPK numatyto žyminio mokesčio už pareikštus turtinius reikalavimus, sprendžiant dėl priešieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, nėra aktualūs. Be to, kaip matyti iš civilinėje byloje esančių duomenų, po skundžiamos teismo nutarties priėmimo pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi nustatė atsakovei 14 dienų terminą trūkstamai 1 546 Eur žyminio mokesčio daliai už priešieškinį sumokėti. Atsakovė šiuos trūkumus pašalino – 2024 m. kovo 4 d. sumokėjo teismo nurodyto dydžio žyminį mokestį. Todėl šios kliūties procesui pagal atsakovės priešieškinį vykti jau nėra.

35.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad aptariama būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – priešieškinio preliminarus pagrįstumas – nagrinėjamu atveju egzistuoja, o atskirojo skundo argumentai šios išvados nepaneigia. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                        Dalia Kačinskienė