Baudžiamoji byla Nr. 1-1093-1017/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56800-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1  

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Reditos Vinterytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pradėti gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (2018 m. balandžio 17 d. bausmę atlikęs); kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė :

A. L. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį, o būtent: jis 2018 m. lapkričio 28 d., apie 2.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu rankoje laikyta stikline tyčia vieną kartą sudavė sutuoktinei V. L. į dešinę veido pusę, taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke su muštine žaizda; po to, sugriebęs V. L. už kairės rankos alkūnės, nutempė ją iš nukentėjusiosios gyvenamojo kambario į vonios kambarį, šiais savo veiksmais padarydamas V. L. poodinę kraujosruvą kairėje alkūnėje. Tokiais veiksmais mušdamas ir kitaip smurtaudamas A. L. nežymiai sužalojo nukentėjusiąją V. L..

Ikiteisminio tyrimo metu A. L. kaltu prisipažino ir nurodė, kad jis gyvena 3 kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine V. L.. Gyvena santuokoje apie 27 metus. Butas priklauso jiems abiem, gyvena atskiruose kambariuose. Vienas kambarys – svetainė yra sujungta su virtuve. Ten dažniausiai būna jo žmona, nes žiūri televizorių. Jis dažniausiai būna savo gyvenamajame kambaryje ir ten žiūri televizorių. Su V. L. sutaria gerai, veda bendrą ūkį, maistą perka bendroms reikmėms, duoda žmonai pinigų mokesčiams už butą sumokėti. Dėl piniginių klausimų dažnų konfliktų nebūna; paprastai pasikalba ir išsprendžia problemą, nes jis ne visuomet turi darbo ir pajamų (dirba pagal verslo liudijimą). Bet kai dirba, žmonai visuomet duoda pinigų buto komunaliniams mokesčiams sumokėti ir stengiasi rūpintis kitomis būtinomis buitinėmis reikmėmis. Alkoholinius gėrimus vartoja retai. Jei išgeria, tai tik 1-2 butelius alaus; stiprius gėrimus vartoja apytiksliai 2-3 kartus per mėnesį. 2018 m. lapkričio 28 d., apie 2.30 val. grįžo neblaivus namo, įsijungė televizorių ir nuėjo į virtuvę. Po kelių minučių į virtuvę iš savo kambario atėjo jo žmona V. L., kuri prašė patildyti televizorių. Jis jai atsakė, kad pati patildytų. Tačiau ji to nepadarė. Tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu jis, laikydamas rankoje stiklinę, atsisuko į žmoną ir sudavė stikline jai į veidą. Pastebėjęs, kad V. L. kraujuoja po akimi atsiradusi žaizda, jis sugriebė ją už alkūnės ir nuvedė iki vonios, kad žmona apsiplautų veidą. Dėl įvykio labai gailisi, žmonos atsiprašė (b. l. 52-53, 57-60).

N. V. L. nurodė, kad A. L. yra jos sutuoktinis. Jie abu gyvena jiems abiem nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena atskiruose kambariuose, beveik nebendrauja. Su A. L. ji bendro ūkio neveda. Kiekvienas gyvena sau, tik viename bute ir nėra oficialiai išsituokę. Skyrybų procesas nevyksta. 2018 m. lapkričio 28 d., apie 2.30 val., A. L. buvo girtas ir žiūrėjo televizorių. Jis buvo kambaryje, kuris sujungtas su virtuve. Ji tuo metu miegojo kitame kambaryje. Televizorius veikė dideliu garsu ir ji neapsikentusi nuėjo A. L. paprašyti patildyti televizoriaus garsą, kad ji galėtų miegoti. Jam tai nepatiko, tarp jų įvyko konfliktas. Jis stovėjo į ją nusisukęs nugara ir ji tuo metu nematė, ką jis laikė rankose. Po jos prašymo jis atsisuko ir su rankoje laikoma stikline sudavė jai į dešinę veido pusę. Pataikė po dešine akimi ir praskėlė ties akies apačia. Ji iš karto nuėjo į savo kambarį. A. L. atėjo iš paskos. Pamatęs, kad jai padaryta žaizda kraujuoja, paėmęs ją už kairės rankos alkūnės, tempė iki vonios. Ant alkūnės liko mėlynė. Už plaukų jis jos netempė, galbūt tik sugriebė, kai tempė už rankos. Jis kartą per pusę metų duoda jai 50 eurų už butą, tačiau visas komunalines paslaugas apmoka ji. Dėl patirtų sužalojimų civilinio ieškinio nereikš (b. l. 15, 17-20).

BIRT ataskaitų žiūryklės įraše nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 29 d., 12.51 val., į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariatą telefonu kreipėsi V. L., kuri pranešė, kad 2018 m. lapkričio 28 d., apie 2.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė jos sutuoktinis (b. l. 11).

2018 m. gruodžio 4 d. parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja V. L. nurodė, kambarį bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ji miegojo prieš tiriamą įvykį. Po to V. L. parodė vietą, kurioje jai A. L. smogė stikline – praėjimo arka tarp svetainės ir virtuvės. V. L. parodė vietą, į kurią ji pasišalino po smūgio ir iš kurios sutuoktinis ją išvilko už plaukų į vonią – kambarį, kuriame miegojo prieš įvykį. Po to V. L. parodė vonios kambarį, į kurį ji buvo nuvilkta nusiprausti kraujo. Parodymų patikrinimo vietoje procesas užfiksuotas fotonuotraukose (b. l. 24-29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 4305/2018 (01) nurodyta, kad V. L. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke su jos fone esančia muštine žaizdele ir poodinė kraujosruva kairėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai 2018 m. lapkričio 28 d. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas apžiūros metu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 22).

Ankščiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. L. žodinio konflikto su savo sutuoktine V. L. metu, rankoje laikyta stikline tyčia sudavė pastarajai į dešinę veido pusę, po ko sugriebęs ją už kairės rankos alkūnės, nutempė ją iš nukentėjusiosios gyvenamojo kambario į vonios kambarį, tokiu būdu mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai V. L. padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke su muštine žaizda, poodinę kraujosruvą kairėje alkūnėje, dėl ko šeimos narei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Jo kaltė visiškai įrodyta ankščiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu.

   Tai, kad A. L. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad smūgį stikline jis sudavė ne bet kur, o būtent į veidą, kas rodo, kad kaltinamasis turėjo tikslą smurtauti. Pamatęs, kad nukentėjusiajai padaryta žaizda kraujuoja, paėmęs ją už alkūnės, tempdamas iki vonios, kad ši apsiplautų veidą, veikė netiesiogine tyčia, jis numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai ir, nors jų nesiekė, bet sąmoningai leido jiems kilti. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. A. L. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – areštu, prašo teismo leisti atlikti bausmę savaitgaliais (b. l. 66, 68).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į A. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš šeimos narį), į tyčinės kaltės formą, tiesioginės ir netiesioginės tyčios rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.). 

A. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, t. y. nusikalto turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą už ankščiau padarytą nusikalstamą veiką (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

        A. L. ankščiau teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką prieš sutuoktinę (b. l. 37-39), nusikalto teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka (b. l. 43-45), vykdantis individualią veiklą, priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos klinikoje nesigydė. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė. 

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ankstesnis teistumas bei paskirta bausmė teigiamos įtakos kaltinamajam nepadarė, kad kaltinamasis, teistumui neišnykus, būdamas neblaivus (tai nurodė pats kaltinamasis ir nukentėjusioji), padarė analogišką nusikalstamą veiką, įvertinus nustatytas vieną jo atsakomybę lengvinančią, vieną – sunkinančią aplinkybes, prokurorės pasiūlytas bausmės terminas didintinas, paskiriant 30 parų areštą. Kadangi kaltinamasis vykdo individualią veiklą, yra BK 49 straipsnio 5 dalyje numatyta sąlyga, ir arešto bausmė nustatytina atlikti poilsio dienomis (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 str.).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

 A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61-62), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas, sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalimi, arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.

Išaiškinti A. L., kad jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (L. S. g. 1, LT-10312 Vilnius, tel. (8 5) 271 9003, faks. (8 5) 275 2778, el.p.: kaldep@kaldep.lt) dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko.

Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu. 

Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.

Išaiškinti A. L., kad jeigu asmuo pažeidžia šią arešto tvarką, teismas savo sprendimu ją gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti A. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                 Giedrė Norvilienė