Civilinė byla Nr. 2-1300-983/2015

                                                                                           Teismo proceso Nr. 2-48-3-00768-2015-6

                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:116.1.

(S)

                         TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

                                  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 19 d.

Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,

sekretoriaujant D. S.,

dalyvaujant vertėjai K. M.,

dalyvaujant ieškovui Z. Ž., ieškovo atstovui advokatui G. A. P.,

dalyvaujant atsakovui (duomenys neskelbtini), atsakovo atstovui advokato padėjėjui V. S.,

dalyvaujant liudytojams I. J., I. Ž., V. V., M. Ž., G. G. ir I. P.,

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Z. Ž. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini), suinteresuotiems asmenims Trakų rajono 1-ojo notarų biurui, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialo Trakų ir Elektrėnų skyriui dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, (duomenys neskelbtini) išduoto paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo dalies apskundimo termino atnaujinimo ir paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo dalies panaikinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto, jog palikimo atsiradimo metu Z. Ž. buvo reikalingas išlaikymas nustatymo, Z. Ž. teisės nustatytos į privalomą testamento dalį po motinos K. Ž. mirties, registracijos į nekilnojamąjį turtą pakeitimo,

              n u s t a t ė:             

ieškovas Z. Ž. prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po mamos K. Ž. mirties; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog palikimo atsiradimo dieną ieškovui buvo reikalingas išlaikymas, kai juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas nustatyti ieškovo teisei į privalomąją palikimo dalį po palikėjos mirties; atnaujinti įstatymo nustatytą terminą apskųsti dalį paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą, išduoto atsakovui ; panaikinti ¼ dalį paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą; pripažinti ieškovui teisę į ¼ privalomą palikimo dalį; panaikinti registraciją į ¼ dalį nekilnojamojo turto: žemės sklypams- unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatams- gyvenamosios paskirties namui (unikalus numeris duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui (unikalus numeris duomenys neskelbtini).

Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) yra jo motina ir jis visą gyvenimą gyveno jos name, esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mama mirė, testamentu visą turtą palikdama jo broliui, atsakovui (duomenys neskelbtini) 2009 m. sausio 6 d. Trakų rajono 1 – ojo notarų biure atsakovas priėmė motinos palikimą, o faktą, jog ieškovas yra pirmos eilės paveldėtojas, nuo notarės nuslėpė. Tą pačią dieną Trakų rajono 1 – ojo notarų biuro notarė J. K. atsakovui išdavė paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, pagal kurį paveldimą turtą sudaro: žemės sklypai- unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatai- gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovas paveldėtą turtą įregistravo nekilnojamojo turto registre.

Ieškovas savo ieškinį grindžia tuo, kad paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą, palikimo atsiradimo notarui praleido dėl svarbių priežasčių: mamos ir ieškovo santykiai buvę glaudūs; po mamos mirties, 2009 m.vasario 25 d., nepraleisdamas termino, ieškovas kreipėsi į Trakų rajono 1 – ojo notarų biuro notarę J. K., buvo supažindintas su testamento turiniu, kuriuo visas nekilnojamas turtas paliktas atsakovui. Tačiau būdamas teisiškai neišprusęs, ligotas, silpnai suprasdamas lietuvių kalbą, notarei nepaaiškinus, jog nepadavus pareiškimo apie palikimo priėmimą neteks teisės į mamos palikimą, manė, jog pasirašydamas pareiškimą, kad susipažino su mamos testament, tuo pačiu pasirašė dokumentą apie palikimo priėmimą. Ieškovas nurodė, kad mamos name (duomenys neskelbtini) gyveno motinos mirties metu ir gyvena iki šiol, kitos gyvenamosios vietos neturi, nekilnojamojo turto neturi, o nuosavybės teise priklauso tik senas automobilis. Ieškovas prašo atnaujinti nustatytą terminą priimti palikimą po mamos mirties.

Ieškovas nurodė, kad serga nuo įvykusios 1991 m. traumos, kai nukrito nuo aukščio ir nepaisant gydymo, skausmas stiprėjo, judesiai buvę skausmingi, 1997 m., 1998 m. gydėsi gydymo įstaigose; dėl sveikatos būklės mamos mirties dieną negalėjo dirbti kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, keliant krovinius rankomis ne daugiau 15 kg, esant priverstiniams liemens palenkimams, atlikti darbus virš 1,3 m aukščio. Ieškovas nurodė, kad dėl sveikatos būklės jam buvo būtina parama todėl, kad dėl netekto darbingumo tik nuo 2009 m. vasario 11 d. jam buvo paskirta 171,741 Lt dydžio netekto nedarbingumo pensija, o iki tol, ir tame tarpe mamos mirties dieną, išmokų negaudavęs, susirasti darbo, gauti kitokių lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, negalėjęs dėl sveikatos būklės. Nors kartais uždarbiaudavo atlikdamas samdomus ūkio darbus, tačiau pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti mamos mirties momentu neturėjo. Gaunamų pajamų nevisada užtekdavę būtiniems gyvenimo poreikiams, yra 45 proc. nedarbingas iki šiol. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimo atsiradimo metu jam buvo reikalingas išlaikymas.

Atsižvelgus į tai, jog po mamos mirties, palikimo atsiradimo metu jam buvo reikalingas išlaikymas, ieškovas nurodė, jog turi teisę į privalomąją palikimo dalį, t. y. į pusę tos dalies, kuri tektų jam pavedint pagal įstatymą, tokiu būdu turėtų teisę į ¼ dalį minėto turto, kurį yra priėmęs atsakovas.

Ieškovas pažymėjo, jog atsakovui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ginčijamui įstatymo numatytą vienų metų senaties terminą praleido esant objektyvioms priežastims, t.y. dėl teisinio neišprusimo, kalbos nemokėjimo, ligos ir negautos informacijos iš notaro, jog turįs teisę ginčyti atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, jeigu jam reikalingas išlaikymas.

            A. R. J. Ž. tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad ieškinio faktinis pagrindas yra nepagrįstas, kadangi nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės; palikėjos mirties dieną ieškovas visiškai neatitiko išlaikymo reikalingumo sąlygų; suėję ieškinio senaties terminai; ieškovo nurodomos priežastys atnaujinti terminą palikimui priimti nelaikytinos svarbiomis.

            Aplinkybę, kad ieškinio faktinis pagrindas nepagrįstas ir faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, atsakovas grindė tuo, kad ieškovas sąmoningai nenurodė fakto, jog buvo sudaręs santuoką su I. Ž. bei daugelį metų gyvena sutuoktinės gyvenamojoje vietoje ir palikėjos mirties dieną nuolatos negyveno (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, kad ieškovas daugelį metų intensyviai vartojo alkoholį, gyveno asocialių gyvenimą ir smurtaudavo prieš motiną, buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, todėl visą savo turtą mama palikusi atsakovui, kuris rūpinosi pablogėjusia mamos sveikata, slaugė ištikus insultui.

              Aplinkybę, kad palikėjos mirties dieną ieškovas visiškai neatitiko išlaikymo reikalingumo sąlygų, atsakovas gindė tuo, kad jog ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad palikimo atsiradimo metu jis išnaudojo visas objektyvias galimybes gauti pajamas bei pagrįstai nepasinaudojo valstybės pagalbos priemonėmis. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas motinos mirties dieną buvo iš dalies darbingas, todėl jis turėjo visas galimybes gauti papildomų pajamų. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovui finansiškai padėjo jo buvusi žmona ir sūnus. Atsakovas nurodė, jog palikimo atsiradimo metu ieškovas savo tyčiniais veiksmais prisidėjo prie savo turtinės padėties pabloginimo ir vedė tokį socialinį gyvenimą, kuris jį tenkino - o visa tai negalėjo atitikti išlaikymo reikalingumo kriterijų.

             Dėl ieškinio senaties taikymo atsakovas nurodė, kad ieškovui jau nuo 2009 m. vasario 25 d. buvo žinoma, jog palikėja paliko visą savo turtą testamentu paliko atsakovui, tačiau jis per įstatymo nustatytus terminus dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo nesikreipė. Ieškovui buvo leista po mamos mirties gyventi atsakovo paveldėtame name, kuriame ieškovas buvo pradėjęs vykdyti gyvenamojo pastato ardymo darbus, dėl kurių atsakovui teko kreiptis su pareiškimu į policijos pareigūnus ir ieškovas buvo įspėtas dėl neteisėtai atliekamų darbų atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name. Atsakovas nurodė, kad svarbios priežastys – kalbos nesupratimas ir notaro tariama apgavystė – ne tik nelaikytinos svarbiomis, bet apskritai neegzistavusios.

            Atsakovas pažymėjo, jog paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimas prieštarautų civilinių santykių stabilumo principui, teisingumo ir sąžiningumo principams, o nuosavybės dalies praradimas po beveik 6 metų nepgrįstai suvaržytų esamas nuosavybės teises ir interesus.

              Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarė ir Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija savo pozicijos dėl ieškinio nenurodė.

           Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialas pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Liudytojas I. J. (kaimynas) teismo posėdžio metu nurodė, kad Z. Ž. negyveno su savo motina, bet matė jį dirbantį ūkio darbus prie motinos namų. Pažymėjo, kad daugiausiai motinai K. Ž., kol ji buvo gyva, padėdavo (duomenys neskelbtini). Jie kartu šieną veždavo, mėšlą mėždavo, malkas tvarkydavo.

              Liudytoja I. Ž. (buvusi žmona) teismo posėdžio metu nurodė, kad Z. Ž. nuo jų skyrybų įvykusių 1989 m. gyveno pas savo motiną. Nors jis buvo ligotas, kartais išgėrinėjo, bet rūpinosi mama ir padėdavo jai nudirbti ūkio darbus. Pažymėjo, kad tiek ji, tiek jų sūnus padeda ieškovui finansiškai.

              (duomenys neskelbtini) (kaimynė) teismo posėdžio metu parodė, kad Z. Ž. visada gyveno su savo motina ir padėdavo jai nudirbti ūkio darbus: šieną veždavo, malkas tvarkė. Žinojo, kad Z. Ž. sirgo, buvo blogos sveikatos, gulėjo ligoninėje.

              (duomenys neskelbtini) (kaimynė) teismo posėdžio metu nurodė, kad Z. Ž. gyveno su savo motina (duomenys neskelbtini). Nors skundėsi bloga sveikata, turėjo problemų su stuburu, tačiau (duomenys neskelbtini) padėdavo motinai tvarkytis namuose ir uždarbiaudavo pas žmones dirbdamas įvairius ūkio darbus. Nurodė, jog Z. Ž. finansiškai padėdavo jo sūnus E. Ž. ir buvusi žmona I. Ž., kuri nupirkdavo jam vaistus.

              Liudytoja G. G. (kaimynė) teismo posėdžio metu pažymėjo, kad Z. Ž., kai mirė motina K. Ž., gyveno su motina, jos namuose. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) skundėsi bloga sveikata, sakė, kad jam kažkas su stuburu negerai. Teigė, kad finansiškai jį rėmė sūnus E. Ž..

              Liudytoja I. P. (kaimynė) teismo posėdžio metu nurodė, kad Z. Ž. motinos mirties metu gyveno su savo motina (duomenys neskelbtini). Teigė, kad paprašytas jis šienaudavo šieną už užmokestį, be to, jam finansiškai padėjo jo buvusi žmona.

         Ieškinys atmestinas.

Teismo nustatytos aplinkybės

Byloje pateikta mirties liudijimo kopija AA NR. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2008 m. gruodžio 10 d. mirė K. Ž. (toliau - Testatorė), a. k. (duomenys neskelbtini) Gimimo liudijimo pijos ir Trakų seniūnijos 2008-12-30 pažyma apie mirusiojo šeimos sudėtį Nr. 12-93 patvirtina, kad K. Ž. buvo Z. Ž. ir (duomenys neskelbtini) motina. Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės J. K. pateiktos K. Ž. paveldėjimo bylos kopijos duomenys patvirtina, kad K. Ž. 2003-06-11 testamentu savo visą turtą, taip pat žemės sklypus bei gyvenamą namą su kiemo statiniais ir ūkio pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), paliko sūnui (duomenys neskelbtini). 2009-02-25 Trakų rajono 1 – ojo notarų biuro notarė J. K. ieškovui Z. Ž. paskelbė Testatorės testamento turinį pasirašytinai. Remiantis paties ieškovo ir liudytojų parodymais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas nuo 1989 m. ir savo motinos K. Ž. mirties dieną gyveno savo motinos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 26 d. ieškovas pateikė ieškinį teismui, kuriuo prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po mamos K. Ž. mirties; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog palikimo atsiradimo dieną ieškovui buvo reikalingas išlaikymas, kai juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas nustatyti ieškovo teisei į privalomąją palikimo dalį po palikėjos mirties; atnaujinti įstatymo nustatytą terminą apskųsti dalį paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą, išduoto atsakovui ; panaikinti ¼ dalį paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą; pripažinti ieškovui teisę į ¼ privalomą palikimo dalį; panaikinti registraciją į ¼ dalį nekilnojamojo turto: žemės sklypams- unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatams- gyvenamosios paskirties namui (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)).

Aplinkybių teisinis įvertinimas

Dėl paveldėjimo teisės ginčijimo

CK 5.8 str. numatyta, kad asmuo pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiams asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas teisės normas yra nurodęs, kad sutrumpintas vienerių metų terminas taikomas asmeniui, pretenduojančiam į palikimą, ginčijant palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.8 str.).

Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-137/2009).

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog 2008 m. gruodžio 10 d. mirė K. Ž.. Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės J. K. pateiktos K. Ž. paveldėjimo bylos  kopijos duomenys patvirtina, kad K. Ž. 2003-06-11 testamentu savo visą turtą, taip pat žemės sklypus bei gyvenamą namą su kiemo statiniais ir ūkio pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), paliko sūnui (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2009-01-06 pareiškimu pateiktu notarei J. K. priėmė savo motinos K. Ž. palikimą, todėl jam 2009-04-14 buvo išduotas Paveldėjimo pagal testament teisės liudijimas. 2009-02-25 Trakų rajono 1 – ojo notarų biuro notarė J. K. ieškovui Z. Ž. paskelbė testatorės testamento turinį pasirašytinai.

Remiantis teisiniu reguliavimu, testamentiniam įpėdiniui priėmus palikimą, tam kad ieškovui būtų nustatyta privalomoji palikimo dalis, ieškovas turėtų kreiptis į teismą ir išlaikymo reikalingumo faktą įrodinėti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Iš byloje esančių duomenų ir paties ieškovo Z. Ž. parodymų duotų teismo posėdžio metu matyti, kad apie tai, jog jo motina K. Ž. savo testamentu visą savo turtą paliko atsakovui (duomenys neskelbtini), jam tapo žinoma dar 2009-02-25 Trakų rajono 1 – ojo notarų biuro notarei J. K. paskelbus Z. Ž. testatorės testamento turinį pasirašytinai. Atsižvelgęs į CK 5,8 str. įtvirtintą teisinį reguliavimą ir nustatytas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad paveldėjimo teisės nuginčijimo vienerių metų terminas nagrinėjamojoje byloje skaičiuojamas nuo 2009-02-25. Įvertinus tai, kad ieškovas ieškinį kuriuo ginčija išduotą paveldėjimo teisės liudijimą teismui pateikė tik 2015-03-26, darytina išvada, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.

CK 1.131 str. yra numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šios teisės normos taikymą yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, kadangi asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga, taip pat tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai.

Z. Ž. prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės ieškovo neįgalumu, dėl kurio jis savarankiškai negalėjo įgyvendinti savo teisių priimti palikimą, teisiniu neišprusimu ir valstybinės kalbos nemokėjimu. Teismas konstatuoja, jog ieškovo teisinis neišprusimas, kai jis turėjo galimybę pasinaudoti valstybės teikiama nemokama teisine pagalba, nesklandus mokėjimas valstybinės kalbos, nors posėdžio metu nustatytos aplinkybės, ir jo paties parodymai patvirtina,

kad apie tai, jog motinos K. Ž. palikimą paveldi atsakovas (duomenys neskelbtini) jam tapo žinoma dar 2009-02-25, ar sveikatos būklė, kai ieškovui nebuvo nustatytas visiškas neįgalumas, negali būti pripažintos svarbiomis ar nuo ieškovo valios nepriklaususiomis ir pagrįstą įstatymo nustatyto senaties termino praleidimą lėmusiomis aplinkybėmis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas net šešis metus po to kai jam tapo žinoma kad palikimą priėmė kitas asmuo neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie rodytų, jog jis sieka nuginčyti palikimo priėmimo teisėtumą. Teismas pažymi, kad taip pat byloje neįrodytas ir atsakovo nesąžiningas elgesys, kadangi įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę, o paveldėjimo byloje esanti Trakų seniūnijos 2008-12-22 pažyma Nr. 12-91 apie mirusiojo šeimos sudėtį, patvirtina aplinkybę, jog notarei J. K. buvo žinomi galimi testatorės K. Ž. turto paveldėtojai.

Taigi aplinkybės, susijusios su Z. Ž. sveikatos būkle, teisiniu neišprusimu, valstybinės kalbos nemokėjimu, nepripažintinos svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis.

Taigi, įvertinus tai, kad ieškovas pateikė ieškinį praleidęs įstatymo numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, teismas, nurodytų termino praleidimo aplinkybių nepripažino svarbiomis ir jo neatnaujino, o atsakovas tiek pateiktame atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu prašė teismo taikyti ieškinio senatį kaip savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti, teismas konstatuoja, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti atsakovo prašomą ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinys atmetamas (CK 1.131 str. 1 d.).

Dėl juridinę reikšme turinčio fakto - išlaikymo reikalingumo- nustatymo

CK 5.20 str. numatyta, jog palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi nepaisant testament turinio, pusė tos dallies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dallies), jeidu testament neskirta daugiau.

Paveldėjimo teisė užtikrina teisinių santykių stabilumą ir perimamumą, kad asmens sukurtos vertybės, su suvaržymais ir be jų, po palikėjo mirties pagal testamentu išreikštą valią arba pagal įstatymo numatytas nuostatas bus perimtos artimųjų, kitų asmenų. Paveldėjimo teisėje testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe išraiška, tačiau šis principas nėra absoliutus – principas gali būti ribojamas įstatyme nustatytais atvejais. Įstatymų leidėjui ribojimo įtvirtinimo būtinybę lėmė privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principas, kurio esmė - užkirsti piktnaudžiavimą testamento laisve ir artimiausius šeimos narius, reikalingus paramos, be priežasties nušalinus nuo palikimo, apginti, suteikiant jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Paveldėjimo pagal testamentą atveju teisę į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo vaikai, kuriems palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas, t. y. kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba jų turi nepakankamai būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu, remiantis paties Z. Ž. ir liudytojų parodymais yra nustatyta, jog pareiškėjas motinos mirties dieną gyveno su ja jos name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nebuvo įrodyta aplinkybė, jog ieškovas iki Testatorės mirties ir jos mirties dieną, t.y. 2008-12-09 buvo visiškai išlaikomas savo motinos. Priešingai, tiek pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, tiek liudytojos I. Ž., M. Ž., G. G., I. P. teismo posėdžio metu patvirtino, jog nors ieškovas buvo ligotas, skundėsi stuburo skausmais, tačiau užsidirbdavo atlikdamas kaime samdomus ūkio darbus, be to, finansiškai jį rėmė jo buvusi žmona I. Ž., pirkdama jam vaistus ir maistą, bei sūnus E. Ž.. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje pažymima, jog teisė į privalomąją dalį nesiejama vien tik su mirusiojo teiktu išlaikymu, nes vien tik ši aplinkybė nėra lemianti klausimo dėl tokios teisės įgijimui išsprendimą.

Nors ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad motinos mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas atsižvelgus į jo sunkią sveikatos būklę, kadangi mamos mirties dieną jis negalėjo dirbti kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, keliant krovinius rankomis ne daugiau 15 kg, esant priverstiniams liemens palenkimams, atlikti darbus virš 1,3 m aukščio, jam buvo nustatytas tik 50 proc. darbingumas, tačiau teismas pažymi, jog remiantis teismų praktika, išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi kompetetingų institucijų nustatytas ar nenustatytas darbingumo lygis, tačiau tokiais atvejais būtina leistinomis priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitokiu būdu gauti pajamų bei kitas faktines aplinkybes, kurių visuma leistų daryti išvadą, jog palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduojant į palikimo dalį.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas iš dalies darbingu buvo pripažintas ir jam buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis tik nuo 2009-02-11 (Darbingumo lygio pažyma Nr. 0397047), t.y. jau po Testatorės mirties. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovo sveikatos būkle ir jo gebėjimu atlikti samdomus ūkio darbus, teismo vertinimu leidžia daryti išvadą, kad Z. Ž. motinos K. Ž. mirties dieną buvo iš dalies darbingas.

Be to, teismas spręsdamas dėl teisės į privalomąją palikimo dalį ne tik vertina visas palikimo atsiradimo dieną asmens gautas pajamas, galimybes jas gauti, turėtą turtą ir turtines teises, bet įvertina ir asmens išnaudotas visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, t.y. išnaudotą galimybę gauti nedrabingumo pašalpą, pensiją, socialinę paramą, socilinį būstą. Kaip matyti iš byloje esančių pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktų duomenų, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 ieškovas jokių išmokų negavo. Teismo posėdžio metu paaiškinti, kodėl neišnaudojo galimybės gauti jo sveikatos būklę ir socialinį statusą atitinkančių išmokų iš valstybės negalėjo.

Ieškovui neįrodžius, kad palikimo atsiradimo dieną jam buvo reikalingas išlaikymas, prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atmestinas (CPK 178 str.).

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovo pateikta sąskaita už teisines pauslaugas Nr. V.S.2015-06-09 ir pinigų priėmimo kvitas įrodo, jog atsakovas šioje byloje patyrė 300 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015-03-20), todėl jos priteisiamos iš ieškovo.

Iš ieškovo valstybei priteisiama 7,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270  str., 307 str. 1 d.,  teismas

n u s p r e  n d ž i a :

                            ieškinį atmesti.

Priteisti iš Z. Ž. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš Z. Ž. 7,36 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja                                                                                                                  Asta Adamonytė-Šipkauskienė