Civilinė byla Nr. e2-837-196/2018 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02682-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.8.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. A., A. S., G. Č., L. N., V. R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-2799-560/2018 pagal ieškovų K. A., A. S., G. Č., L. N., R. D. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai (toliau – Kultūros ministerija) ir biudžetinei įstaigai Šiuolaikinio meno centrui dėl sprendimų teisėtumo, trečiasis asmuo A. L..

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami: pripažinti atsakovų 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą dėl įvykusių kūrybinių dirbtuvių pirmos vietos laimėtojo paskelbimo neteisėtu; panaikinti atsakovų 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą dėl kūrybinių dirbtuvių pirmos vietos laimėtojo paskelbimo; įpareigoti atsakovus toliau tęsti kūrybinių dirbtuvių procedūras; įpareigoti atsakovus toliau vertinti dalyvių pateiktas memorialo idėjas pagal nustatytus reikalavimus; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovus sustabdyti kūrybinių dirbtuvių procedūras, neatlikti jokių su kūrybinėmis dirbtuvėmis susijusių veiksmų, įskaitant, bet neapsiribojant, nesudaryti sutarties su pirmos vietos nugalėtoju – trečiuoju asmeniu A. L. Nurodė, jog kūrybinių dirbtuvių procedūrų sustabdymas ir įpareigojimas nesudaryti sutarties su trečiuoju asmeniu yra vienintelė efektyvi priemonė ieškovams pasinaudoti teise į veiksmingą ir efektyvią jų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šiuo atveju ieškovams ginčijant atsakovų neteisėtus sprendimus, sudarius sutartį su trečiuoju asmeniu, būtų itin apsunkintas teismo sprendimo vykdymas, kadangi šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį taptų neįmanomas – trečiajam asmeniui Lukiškių aikštėje pradėjus statyti memorialo paminklą (suformuotą kalvą), po teismo sprendimo grįžti į pradinę padėtį, esančią prieš memorialo paminklo statymą, taptų neįmanoma. Ieškovams ginčijant atsakovų neteisėtus sprendimus ir sudarius sutartį su trečiuoju asmeniu, būtų pažeistos ne tik ieškovų teisės bei teisėti interesai, bet ir viešasis interesas. Kadangi Lukiškių aikštė yra nacionalinio reikšmingumo istorinis objektas, reprezentuojantis visą Lietuvos valstybę, memorialo, skirto kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje, svarba prilygsta viešajam interesui.
3. Atsakovė Kultūros ministerija prašė netenkinti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad kūrybinės dirbtuvės baigėsi 2017 m. lapkričio 27 d. ir ministerija jokių tolesnių veiksmų, susijusių su kūrybinėmis dirbtuvėmis, sutarties su trečiuoju asmeniu A. L. sudarymu ar Lukiškių aikštės memorialo idėjos įgyvendinimu nėra ir negali būti įgaliota atlikti. Juo labiau kad ministerija nėra priėmusi jokio administracinio akto, kuris galėtų būti ieškinio dalyku. Informacinio pobūdžio 2017 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (pabrėžtina, kad ne ministerijos) interneto svetainėje pateiktas pranešimas neturi administracinio akto požymių, nesukelia jokių teisinių pasekmių ir įtakos ieškovų teisėms ir interesams neturi. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gegužės 10 d. pasitarime (18 klausimas) pavedė ministerijai tik suorganizuoti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialo Lukiškių aikštėje, Vilniuje, projektų kūrybines dirbtuves ir išrinkti laimėtoją, tačiau visi ministerijos veiksmai vykdant pavedimą apsiribojo pavedimu Šiuolaikinio meno centrui išrinkti kūrybinių dirbtuvių laimėtoją. Taigi, ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra ir negali būti susijusios su ieškinio dalyku ir atsakovės vykdomomis funkcijomis, todėl laikytinos nepagrįstomis.
4. Atsakovė BĮ Šiuolaikinio meno centras prašo atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog ieškovai su patikslintu ieškiniu ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė jokių naujų aplinkybių, t.y. neįrodė pareikštų reikalavimų pagrįstumo, o taip pat, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 2 d. nutartimi ieškovų K. A., A. S., G. Č., L. N., V. R. D. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas K. A., teikdamas pirminį ieškinį, kurio reikalavimai yra analogiški patikslinto ieškinio reikalavimais, jau prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis ieškovo prašymas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi buvo atmestas. Patikslintame ieškinyje nurodytas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismo vertinimu, - analogiškas išdėstytam pirminiame ieškinyje. Teismas nustatė, kad ieškovai taip pat nenurodė jokių naujų aplinkybių bei naujų argumentų, kodėl turėtų būti taikomos tokios pačios laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių teismas jau yra pasisakęs.
7. Teismas sutiko su atsakovės Kultūros ministerijos atsiliepime išdėstytais argumentais, jog ieškovo pateiktas ieškinys negali būti laikomas prima facie pagrįstu. Į teismą kreipęsi asmenys K. A., A. S., G. Č., L. N. ir R. D., veikdami jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties vardu, nesilaikė kreipimosi į teismą tvarkos, nes nepateikė jungtinės veiklos sutarties. Teismas akcentavo, kad kūrybinei grupei atstovauti taikytinos pagal savo prigimtį artimiausios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, reglamentuojančios jungtinę veiklą (partnerystę) – CK šeštosios knygos LI skyriaus nuostatos. Teismas, vadovaudamasis CK 6.972 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi. Teismas padarė išvadą, kad visi į teismą kreipęsi asmenys turėjo pateikti arba įgaliojimą, arba jungtinės veiklos sutartį, bet ne advokato ir atstovaujamųjų atstovavimo sutartis. Kadangi teismui nebuvo pateiktas nei įgaliojimas, nei jungtinės veiklos sutartis, tai teismas, preliminariai įvertinęs ieškovų reikalavimų pagrįstumą, sprendė, jog ieškovų pateiktas patikslintas ieškinys negali būti laikomas prima facie pagrįstu. Nesant vienos iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ieškovų prašymo teismas netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovai prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Ieškovų ieškinys ir jame keliami reikalavimai yra prima facie (preliminariai) pagrįsti, kadangi tiek ieškovas K. A. turi teisę teikti ieškinį teismui individualiai ir ginti savo pažeistas teises, nepriklausomai nuo kitų bendraautorių sutikimo ir (ar) noro ginčyti tokius atsakovų veiksmus, tiek visi ieškovai kartu turi teisę į jų pažeistų teisių gynybą teisme.
2. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali ne tik pasunkėti, bet ir pasidaryti visiškai nebeįmanomas, kadangi reikėtų grįžti į pradinę padėtį, buvusią prieš memorialo paminklo statymą, ir nugriauti suformuotą kalvą, o tai taptų finansiškai pernelyg brangu ar netgi nebeįmanoma.
3. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos, proporcingos siekiamiems tikslams, atitinka viešąjį interesą. Be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nei atsakovai, nei trečiasis asmuo nepatirtų jokios realios žalos ar nuostolių, kadangi sutartis dėl memorialo statymo Lukiškių aikštėje nėra sudaryta. Priešingu atveju, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir su trečiuoju asmeniu sudarius sutartį dėl memorialo Lukiškių aikštėje statymo ir pradėjus statybos darbus, realią žalą patirtų ne tik ieškovai, bet ir visa visuomenė.
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Kultūros ministerija prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio prima facie nepagrįstumo. Nesutiktina su ieškovų teiginiu, esą kūrybinės dirbtuvės yra viešasis konkursas ir jam taikytina teismų praktika, suformuluota viešųjų pirkimų bylose. Kūrybinės dirbtuvės nėra pirkimas, kurio pasekmė – pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas, o kūrinio meninės idėjos (ne prekės, ne kainos) atrinkimas. Kūrybinei idėjai atrinkti netaikomi iš anksto apibrėžti kriterijai.  Kūrybinės dirbtuvės pagal savo prigimtį yra meninės idėjos atrinkimas vertinant kūrybiškumo kriterijais. Taigi kūrybinių dirbtuvių nugalėtojo išrinkimo klausimas yra ne teismo nagrinėjimo dalykas, o kūrybinių dirbtuvių ekspertų ir visuomenės narių.
2. Kūrybinei grupei atstovauti taikytinos pagal savo prigimtį artimiausios Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios jungtinę veiklą (partnerystę) – CK šeštosios knygos LI skyriaus nuostatos, todėl teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.
3. Nors ieškovai nekonkretizuoja laikinųjų apsaugos priemonių turinio, tačiau iš nuostatos „įpareigoti <...> neatlikti jokių, su kūrybinėmis dirbtuvėmis susijusių veiksmų“ galima manyti, kad taikant šią išimtinę ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimo priemonę siekiama iš esmės laikinai sustabdyti ne ministerijos, o valstybės (Vyriausybės) veiksmus tvarkant krašto reikalus, t. y. vykdant Lukiškių aikštės sutvarkymo darbus. Ieškovas negali apriboti valstybės (Vyriausybės) veiksmų tvarkant krašto reikalus. Visa tai, ką Vyriausybė daro įgyvendindama Konstitucijoje ir įstatymuose jai nustatytą kompetenciją, yra valstybės valdymo reikalų sprendimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai). Iš prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinio, jame nurodytų aplinkybių ir suformuluotų reikalavimų matyti, kad ieškovai siekia įpareigoti Vyriausybę neatlikti veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, ne su privatiniais teisiniais santykiais, o su valstybės valdymo reikalų sprendimu, todėl skundas nepriskirtinas teismams. Į teismą turi teisę kreiptis kiekvienas asmuo, kurio teisės yra pažeidžiamos (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis).
4. Nors į teismą kreipęsi asmenys nurodė savo suinteresuotumą kūrybinių dirbtuvių teisėtumu apskritai, tačiau įstatymai nesuteikia į teismą kreipusiems asmenims teisės ginčyti kūrybines dirbtuves, kadangi ši teisė suteiktina specialiam subjektui (CPK 49 straipsnis). Vien dėl šios priežasties ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme ir nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
5. Ieškovai taip pat nepagrindė, neįrodė, o rėmėsi tik subjektyvia nuomone, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Memorialas laikytinas statiniu, todėl memorialas statytinas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Statybos procesas yra detaliai reglamentuotas, todėl nepagrįsta ieškovų subjektyvi nuomonė, esą nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
6. Kūrybinės dirbtuvės baigėsi 2017 m. lapkričio 27 d. ir ministerija jokių tolesnių veiksmų, susijusių su kūrybinėmis dirbtuvėmis, sutarties su trečiuoju asmeniu A. L. sudarymu ar Lukiškių aikštės memorialo idėjos įgyvendinimu nėra įgaliota atlikti. Juo labiau kad ministerija nėra priėmusi jokio administracinio akto, kuris galėtų būti ieškinio dalyku. Informacinio pobūdžio 2017 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (ne ministerijos) interneto svetainėje pateiktas pranešimas neturi administracinio akto požymių, nesukelia jokių teisinių pasekmių ir įtakos ieškovų teisėms ir interesams neturi. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gegužės 10 d. pasitarime (18 klausimas) pavedė ministerijai tik suorganizuoti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialo Lukiškių aikštėje, Vilniuje, projektų kūrybines dirbtuves ir išrinkti laimėtoją, tačiau visi ministerijos veiksmai vykdant pavedimą apsiribojo pavedimu Šiuolaikinio meno centrui išrinkti kūrybinių dirbtuvių laimėtoją. Taigi, nesant administracinio akto ir sprendimo, kuris galėtų būti skundžiamas, negali būti ieškinio dalyko, todėl ieškinys prima facie laikytinas nepagrįstu.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė BĮ Šiuolaikinio meno centras prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Ieškovai prašo įpareigoti atsakovus sustabdyti kūrybinių dirbtuvių procedūras, neatlikti jokių su kūrybinėmis dirbtuvėmis susijusių veiksmų, įskaitant bet neapsiribojant, nesudaryti sutarties su pirmos vietos nugalėtoju – trečiuoju asmeniu A. L. Nė vienas iš išvardytų prašymų nėra įgyvendinamas ir (arba) yra pareikštas netinkamam atsakovui.
2. Atsakovė BĮ Šiuolaikinio meno centras buvo įpareigota tik suorganizuoti kūrybines dirbtuves, tarpininkauti jų dalyviams bendraujant su idėjų vertinimo komisija, sudaryti technines, administracines ir kitas sąlygas tiek dirbtuvių dalyviams rengiant, tobulinant ir eksponuojant idėjas, tiek komisijai dirbant. Komisijos pirmininkas, komisijos nariams įvertinus idėjas ir užpildžius balsavimo biuletenius, juos sudėjo į voką, kurį užklijavus ant voko pasirašė visi komisijos nariai ir vokas buvo perduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Šiuo veiksmu kūrybinių dirbtuvių organizavimas ir BĮ Šiuolaikinio meno centro pareigos jas organizuojant pasibaigė. Taigi nėra pagrindo įpareigoti BĮ Šiuolaikinio meno centrą stabdyti kūrybinių dirbtuvių procedūras ir neatlikti jokių su kūrybinėmis dirbtuvėmis susijusių veiksmų, kai BĮ Šiuolaikinio meno centras visus jai pavestus veiksmus jau yra atlikusi, ir nėra pagrindo įpareigoti BĮ Šiuolaikinio meno centro nesudaryti sutarties su pirmos vietos nugalėtoju, kai tokių įgaliojimų BĮ Šiuolaikinio meno centras neturi ir niekada neturėjo.
3. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, o atsakovai prašo jį taikyti. Be to, ieškovai nepagrįstai taiko teisės normas, reglamentuojančias viešuosius pirkimus. Dėl to ieškinys laikytinas preliminariai nepagrįstu.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų apeliacinės instancijos teisme

11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė publikacijos „Lukiškių memorialo autorius piktinasi įstrigusiu finansavimu“ kopiją.
15. Apeliantai 2018 m. birželio 7 d. pateikė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2018 m. kovo 28 d. raštą Nr. (9.51) 2-815.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, publikacijos „Lukiškių memorialo autorius piktinasi įstrigusiu finansavimu“ kopija galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui, nes publikacija parašyta prieš skundžiamos nutarties priėmimą, be to, šis įrodymas nėra susijęs su sprendžiamu klausimu (CPK 180 straipsnis), todėl jį atsisakytina priimti.
17. Apeliantų 2018 m. birželio 7 d. pateiktas įrodymas yra tiesiogiai susijęs su byloje sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantai šiuo nauju pateiktu įrodymu siekia įrodyti preliminarų ieškinio pagrįstumą. Atsižvelgdamas į tai, jog nurodyto įrodymo pateikimo poreikis kilo vėliau, nei buvo priimtas skundžiamas procesinis sprendimas, apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą priima ir vertina bendrame įrodymų kontekste.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

18. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Taigi, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų – pirmiausia įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis.
19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovų ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, nes nesilaikė kreipimosi į teismą tvarkos. Teismo vertinimu, ieškovai turėjo pateikti įgaliojimą ar jungtinės veiklos sutartį. Nesant vienos iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ieškovų prašymo teismas netenkino. Ieškovų nuomone, ši teismo išvada yra klaidinga, be to, užkertanti kelią į teisminę gynybą.
20. Pasisakydamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatliko preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo, o pasisakė dėl galimo ieškinio trūkumo – įgaliojimo ar jungtinės veiklos sutarties nebuvimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nepagrįstai sprendė dėl galimo ieškinio trūkumo – įgaliojimo ar jungtinės veiklos sutarties nebuvimo, o ne ieškinio preliminaraus pagrįstumo klausimą.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan. (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog nesant ieškovų įgaliojimo ar jungtinės veiklos sutarties ieškinys tampa akivaizdžiai nepagrįstu. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovų patikslintą ieškinį priėmė, taip pat priėmė atsiliepimus į jį, dubliką ir triplikus, bylą nagrinėjo teismo posėdyje, kurį atidėjo.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pozicija nagrinėjamu klausimu nenuosekli. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį ir nagrinėdamas bylą, laiko, kad ieškinys gali būti nagrinėjamas teisme, kita vertus, nustato, jog ieškinys turi trūkumų, todėl atmeta prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
24. Pažymėtina, kad CPK 147 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai ieškinys, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatitinka procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų, tačiau ieškovas sumokėjo ne mažiau kaip pusę šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nedelsdamas apie tai praneša ieškovui. Jeigu ieškovas, gavęs teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones net ir esant ieškinio trūkumams, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia mutatis mutandis taikydamas šio straipsnio 3 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas CPK 147 straipsnio 4 dalyje nurodytų procesinių veiksmų neatliko.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl galimo ieškinio trūkumo – įgaliojimo ar jungtinės veiklos sutarties nepateikimo, tačiau nesprendė kilusio šalių ginčo dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, nepasisakė dėl to skundžiamoje nutartyje, taip pažeisdamas nutarties turiniui keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovių argumentų, kuriais grindžiamas preliminarus ieškinio nepagrįstumas: ginčas nepriskirtinas teismų kompetencijai, atsakovės negali atsakyti pagal pareikštus ieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl atsakovių argumentų, kuriais grindžiamas prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumas, t. y. kad atsakovės negalės įvykdyti teismo nutarties, jei teismas tenkintų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tos nutarties vykdymas priklauso Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o ne atsakovių, kompetencijai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (ar egzistuoja poreikis užtikrinti ieškovų reikalavimus būtent prašoma priemone) visiškai nepasisakė.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl minėtų proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Spręsdamas šį klausimą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi remtis visais byloje esančiais įrodymais, įskaitant, bet neapsiribojant, kartu su 2018 m. birželio 7 d. prašymu pateiktą įrodymą, taip pat įvertinti ir kitas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes.
27. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, nėra tikslinga šias aplinkybes nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kadangi klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtų nagrinėjamas naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei apribotų šalių teisę į apeliaciją. Šie procesiniai pažeidimai šalintini bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
28. Esant šioms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                                                                            Konstantinas Gurinas