Administracinė byla Nr. eA-1858-629/2023
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00036-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Panevėžio AVPK) 2022 m. gruodžio 19 d. viršininko įsakymą Nr. 50-TE-514 „Dėl G. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į ankstesnes Panevėžio AVPK Pasvalio rajono policijos komisariato (toliau – ir Pasvalio rajono PK) Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas; 3) priteisti iš Panevėžio AVPK vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos (nuo 2022 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Panevėžio AVPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gruodžio 19 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IS-185 „Dėl Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio G. M. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) 2022 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 50-TE-514, 2022 m. gruodžio 20 d. atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos pareiškėjui pažeminus pareigūno vardą.
3. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 patvirtinto „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7 ir 23 punktus, kadangi tarnybinis patikrinimas pradėtas praleidus 10 dienų terminą nuo 2022 m. lapkričio 3 d. įvykio ir buvo tiriamas 35 dienas, nors Tvarkos apraše numatyta, kad tarnybinis nusižengimas gali būti tiriamas ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos.
3.2. Pareiškėjui 2022 m. lapkričio 28 d. įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Pranešimas) jam neaiškus. Pareiškėjas nesuprato, ar turi gintis nuo kaltinimo padarius tarnybinį nusižengimą ar nuo kaltinimo, kad pažemino pareigūno vardą. Pranešime nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas kaltinamas dėl to, jog sulaužė Statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytą ir duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) ir įstatymus, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą, o Tarnybinio patikrinimo išvadoje šis pažeidimas konstatuotas, todėl buvo apribota pareiškėjo teisė gintis nuo šio kaltinimo.
3.3. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 7 d. paaiškinime (toliau – ir Paaiškinimas) pakankamai plačiai išdėstė tarnybiniam patikrinimui atlikti svarbias aplinkybes, tačiau šios aplinkybės nebuvo tikrinamos tarnybinio patikrinimo metu, į jas neatsižvelgta. Tarnybinio patikrinimo metu neapklaustas jam priklausantį automobilį vairavęs V. M. (toliau – ir V. M.), nors jam buvo žinomos svarbios bylai aplinkybės apie Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių V. P. (toliau – ir V. P.) ir E. K. (toliau – ir E. K.) pokalbius automobilyje bei pareigūnės V. P. pokalbius telefonu su juo. Nebuvo apklausta ir pareiškėjo sutuoktinė V. M. (toliau – ir V. M.), kuriai žinomos 2022 m. lapkričio 3 d. aplinkybės, lėmusios pareiškėjo tokio elgesio priežastis. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo įvertintos pareiškėjo šeimyninės aplinkybės, neatsižvelgta į tai, kad jis turi neįgalų sūnų ir vienintelis išlaiko šeimą. Tyrimo metu neapklaustas Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus pareigūnas D. A., kuriam 2022 m. lapkričio 3 d. buvo perduotas automobilis ir jis bendravo su V. M. bei pareigūnais V. P. ir E. K. Taip pat nebuvo išsamiai apklausti ir Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai V. P. bei E. K., todėl neįvertinus šių aplinkybių ir neapklausus nurodytų asmenų, nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą.
3.4. Tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta neįvertinus visų faktinių įvykio aplinkybių, neaiškus pažeidimo padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, padarytos žalos pobūdis ir dydis, pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Tarnybinio patikrinimo išvados neatitikimą keliamiems reikalavimams patvirtina ir tai, kad joje nėra konstatuota, kokiu tiksliai laiku, kurio iš pokalbių telefonu ir kokiais žodžiais pareiškėjas pagrasino pareigūnei V. P.
3.5. Pareiškėjas nedarė jokios neigiamos įtakos įvykį įforminusiems pareigūnams, todėl nepažeidė jokių Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės aktų. Nesutinka, kad pažemino pareigūno vardą, tačiau sutinka, kad pokalbių telefonu metu pažeidė tarnybinę etiką, todėl jam galėjo būti pritaikyta tarnybinė (drausminė) atsakomybė arba šie tarnybinės etikos pažeidimai galėjo būti pripažinti mažareikšmiais. Jeigu ir būtų pripažinta, kad pareiškėjo veiksmuose dėl tarnybinės etikos pažeidimų yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, būtų neadekvati ir per griežta nuobauda. Pareiškėjo vertinimu, Įsakymas ir Tarnybinio patikrinimo išvada yra nepagrįsti ir neteisėti.
4. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Panevėžio AVPK atsiliepimą grindė šiais argumentais:
5.1. Tarnybinis patikrinimas dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų atliktas per Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą 10 dienų terminą. Tvarkos aprašo 23 punktas nebuvo pažeistas, kadangi pareiškėjas 2022 m. lapkričio 2-18 d. sirgo, todėl jam nebuvus darbe dėl nedarbingumo, šios dienos neįskaitomos į terminą tarnybiniam patikrinimui atlikti. Tarnybinis patikrinimas pradėtas Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK reagavimo skyriaus viršininko A.B. (toliau – ir A. B.) 2022 m. lapkričio 7 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PR2-8607 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), kuriuo pavesta patikslinti informaciją dėl galbūt tarnybinio nusižengimo bei pateikti pasiūlymus dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo. A. B. Tarnybiniu pranešimu informavo, kad 2022 m. lapkričio 3 d. administracinio nusižengimo medžiagos įforminimo metu Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiajai patrulei V. P. keletą kartų telefonu skambino G. M. (toliau – ir G. M.), kuris klausė, kokiomis aplinkybėmis buvo nustatytas teisės pažeidimas, koks buvo naudojamas alkotesteris, kodėl įformino teisės pažeidimą, matydama, kad sustabdytas automobilis registruotas G. M. vardu. Pareiškėjas reiškė priekaištus ir nepasitenkinimą pareigūnei, klausdamas, ar nematė kieno automobilį stabdo, ar negalėjo pažeidimo įforminti „normaliai“, vėliau V. P. pavadino necenzūriniais žodžiais ir netiesiogiai pagrasino, kad jai ką nors padarys. Šie pokalbiai telefonu vyko policijos automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atpažinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tarnybinis automobilis), kuriame taip pat sėdėjo pareigūnas E. K. ir teisės pažeidėjas V. M. Nurodė, kad G. M. galbūt darė neteisėtą poveikį policijos pareigūnams ir trukdė vykdyti tarnybines pareigas. Patikslinus ir įvertinus Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, 2022 m. lapkričio 14 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinis patikrinimas užbaigtas 2022 m. gruodžio 19 d. surašius Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota, kad G. M. pažeidė: Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto; Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 21 straipsnio 2 punkto; Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.6, 7.1, 7.2 punktų reikalavimus, nesilaikė Etikos kodekso 5 punkte įtvirtintų teisingumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo principų; sulaužė Statuto 17 straipsnio 1 dalies numatytą ir duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą ir tokiais veiksmais pažemino pareigūno vardą.
5.2. Pareiškėjui buvo įteiktas nustatytos formos Pranešimas, jame aiškiai suformuluoti ir įvardinti teisės aktai, kuriuos galbūt pažeisdamas pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjo paaiškinimas išsamiai ir detaliai išanalizuotas tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno, įvertintas ir aprašytas Tarnybinio patikrinimo išvadoje, o tai, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas kitaip įvertino pareiškėjo Paaiškinime išdėstytas aplinkybes, nei jis tikėjosi, nesudaro pagrindo teigti, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nevisapusiškai. Atsakovas nesutinka su pareiškėju, jog įstaigos, kurioje dirbo pareiškėjas, autoritetas buvo menkinamas tik vieno asmens akivaizdoje. Aplinkybė, jog nebuvo apklausta pareiškėjo sutuoktinė V. M., galėjusi nurodyti aplinkybes dėl pareiškėjo fizinės ir psichologinės būklės įvykio dieną, nesusijusios su tarnybiniu nusižengimu ir neturi jokios lemiamos reikšmės tarnybinio patikrinimo rezultatams. Pareigūnai, įforminę įvykį, tarnybinio patikrinimo metu teikė paaiškinimus, jų parodymai buvo nuoseklūs ir išsamūs, be to, pagrįsti tarnybiniame automobilyje užfiksuotu vaizdo įrašu.
5.3. Pareiškėjui nebuvo apribota teisė gintis nuo kaltinimų. Pareiškėjas, gavęs Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, nedvejojo dėl jo turinio ir jame suformuluoto kaltinimo, teikė Paaiškinimą, be jokių papildomų paklausimų dėl neaiškumų atsakovui.
5.4. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta vadovaujantis teisės aktais, joje konkrečiai įvardijama, koks tarnybinis nusižengimas ir kokiais veiksmais padarytas, detaliai išanalizuoti pareigūno vardą žeminantys veiksmai, aptariama konkreti įvykio data, vieta ir laikas, išanalizuotos visos su įvykiu susijusios aplinkybės ir tarnybinio nusižengimo faktą pagrindžiantys duomenys. Pareigūnas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, įvertino pareiškėjo kaltę, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pateikė motyvuotus pasiūlymus patraukti pareiškėją tarnybinėn atsakomybėn.
5.5. Pareiškėjo argumentai, kad tiesioginis vadovas A. B. jį vertina neobjektyviai, nusistatęs prieš pareiškėją, nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų, nenurodė įvykių ar aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima abejoti tiesioginio vadovo nešališkumu. Tiesioginis pareiškėjo vadovas Tarnybiniu pranešimu informavo apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau nevykdė tarnybinio nusižengimo procedūros.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo G. M. skundą.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
7.1. Pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 24 d. dirbo Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu.
7.2. Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus viršininkas A. B. 2022 m. lapkričio 7 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PR2-8607 „Dėl galimai neteisėto G. M. elgesio“ pranešė, jog 2022 m. lapkričio 3 d. Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK pradėta administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje „Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai“, teisena. Pranešime nurodyta, kad už šį pažeidimą piliečiui V. M. buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas ir administracinio nusižengimo medžiaga perduota nagrinėti Panevėžio AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui. Nusižengimą nustatė Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai V. P. ir E. K. Teisės pažeidėjas V. M. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio G. M. vardu. Pareigūnė V. P. 2022 m. lapkričio 4 d. žodžiu nurodė, kad šio administracinio nusižengimo įforminimo metu jai keletą kartų telefonu skambino G. M., kuris klausė, kokiomis aplinkybėmis buvo nustatytas nusižengimas, koks buvo naudojamas alkotesteris, kodėl įformino teisės pažeidimą, nes sustabdytas automobilis registruotas G. M. vardu. G. M. reiškė priekaištus ir nepasitenkinimą klausdamas, ar nematė, kieno automobilį stabdo, ar negalėjo pažeidimo įforminti „normaliai“, pareigūnę V. P. pavadino necenzūriniais žodžiais ir netiesiogiai pagrasino, kad jai kažką padarys. Šie pokalbiai telefonu vyko tarnybiniame automobilyje, kuriame taip pat sėdėjo pareigūnas E. K. ir teisės pažeidėjas V. M. Šiais savo veiksmais G. M. galbūt darė neteisėtą poveikį kolegoms ir trukdė vykdyti tarnybines pareigas. 2022 m. lapkričio 14 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas.
7.3. Pareiškėjui 2022 m. lapkričio 28 d. buvo įteiktas pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo“. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė paaiškinimą dėl 2022 m. lapkričio 3 d. įvykio aplinkybių. 2022 m. gruodžio 19 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio G. M. veiksmų“, kurią patvirtino Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas S. T.
7.4. Panevėžio AVPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, Tarnybinio patikrinimo išvada, skundžiamu 2022 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 50-TE-514, 2022 m. gruodžio 20 d. atleido viršilą G. M. (pareiškėją), Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiąjį patrulį iš vidaus tarnybos.
8. Teismas aptaręs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, bylos aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjas pareigūnei V. P. skambino į mobiliojo ryšio telefoną užfiksuoto administracinio nusižengimo įforminimo metu net tris kartus, pakeltu tonu reiškė priekaištus dėl tarnybinių funkcijų vykdymo metu nustatyto teisės pažeidimo, pareigūnei pagrasino, sukeldamas jai stresą, ir tai parodė pareiškėjo siekį daryti poveikį pareigūnei.
9. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad jis pareigūnei V. P. skambino tik norėdamas įsitikinti, kad neblaivumas vairuotojui V. M. nustatytas pagal visas taisykles, išsiaiškinti, kas bus daroma su jo automobiliu. Teismas išaiškino, jog pareiškėjas, būdamas pareigūnu ir vykdydamas tas pačias funkcijas kaip ir įvykį įforminę pareigūnai, puikiai žinojo apie visas procedūras, susijusias su tokių nusižengimų įforminimu ir jų pasekmėmis, žinojo tolesnę veiksmų seką, nustačius teisės pažeidimą. Be to, nesutikdamas su pareigūnų veiksmais, tiek kiek tai susiję su pareiškėju, kaip automobilio savininku, jis turėjo teisę reikšti pretenzijas teisės aktų nustatyta tvarka, o ne tarnybinių funkcijų atlikimo metu reikšti pretenzijas pareigūnei. Teismas sprendė, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju nesiekė išsiaiškinti, koks bus jo automobilio likimas, o agresyviais priekaištais siekė daryti įtaką pareigūnei V. P., įforminusiai administracinio nusižengimo medžiagą.
10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad jis pareigūnei negrasino, o tik kalbėjo pakeltu tonu. Teismas pažymėjo, jog tokius pareiškėjo argumentus paneigia policijos pareigūnės V. P. tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės, kuriame ji nurodė, jog jai skambinęs pareigūnas G. M., ne tik kalbėjo pakeltu tonu, bet ir grasino. Šias aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūno E. K. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės bei V. P. reakcija po pokalbio su pareiškėju.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo sutuoktinės V. M. parodymai dėl jų namuose įvykusio konflikto, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės. Teisės aktai nustato policijos pareigūnams aukštesnius drausmės, moralės ir garbės standartus, nei eiliniams piliečiams. Pareigūnų elgesys neturi kelti abejonių dėl jo atitikimo tiek bendrosioms etikos normoms, tiek tarnybinės etikos taisyklėms ir kitiems reikalavimams. Policijos pareigūnas turi taip atlikti savo tarnybą, taip pat elgtis ir ne tarnybos metu, kad būtų užtikrinti policijos veiklai keliami uždaviniai, o privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija.
12. Teismas, įvertinęs pareigūnų tarnybinius pranešimus ir išanalizavęs pareiškėjo pokalbių mobiliojo ryšio telefonu su V. P. tarnybiniame automobilyje vaizdo įrašo turinį, konstatavo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, bandė daryti poveikį pareigūnei V. P., kuri dalyvavo nustatant teisės pažeidimą, tikėdamasis padėti pažįstamam asmeniui, kad nebūtų fiksuotas pažeidimas, o kaltas asmuo nebūtų patrauktas atsakomybėn. Teismas sprendė, jog toks pareiškėjo elgesys parodė, kad jis suvokė, suprato ir siekė tokio savo elgesio ir jo rezultatų, t. y., veikė tyčia. Atsakovas pakankamai išsamiai atskleidė pareiškėjo atliktus neteisėtus veiksmus, t. y., įrodė, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju pasinaudojo savo statusu ir tarnybine padėtimi, veikė pažįstamo asmens interesais, taip, kad jo elgesys pažįstamam asmeniui neabejotinai sudarė įspūdį, jog pareiškėjo, kaip pareigūno, atliekami veiksmai, yra jam palankūs. Teismas vertino, kad pareiškėjo elgesys Tarnybinio patikrinimo išvadoje teisingai kildintas iš piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir pripažintas kaip pareigūno vardo pažeminimas, o pareiškėjas pagrįstai pripažintas sulaužęs Statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytą bei duotą pareigūno priesaiką ir pažeidęs Statuto 21 straipsnio 2 punktą, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Etikos kodekso 5, 6.6, 7.1, 7.2 punktus.
13. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad jo tiesioginis viršininkas A. B. yra nusistatęs prieš pareiškėją. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo tiesioginis viršininkas Pranešimu informavo apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau pats neatliko tarnybinio nusižengimo procedūros.
14. Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgdamas į teismų praktiką, konstatavo, kad skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
III.
15. Pareiškėjas G. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.
16. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ir skundžiamas Įsakymas yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi priimti nepagrįstos ir neteisėtos Tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu. Pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos yra neteisėtas.
16.2. Atleidimas iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu dėl pareigūno vardo pažeminimo nėra tarnybinė nuobauda, o tai yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, tačiau faktiniai pagrindai atleisti pagal šią teisės normą pareigūną turi būti rimti. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją sukompromitavo visuomenėje. Telefoniniai pokalbiai vyko tik tarp pareiškėjo ir pareigūnės V. P..
16.3. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta neįvertinus visų faktinių įvykio aplinkybių. Teismo sprendimas taip pat priimtas neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti įstatymo ar poįstatyminio akto normas ir konstatuoti, kad jų pažeidimą padarė konkretus pareigūnas.
16.4. 2022 m. lapkričio 28 d. Pranešimas yra įvardintas Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, o iš šio Pranešimo turinio matyti, kad pareiškėjas buvo kaltinamas pareigūno vardo pažeminimu. Pareiškėjui nebuvo suprantama, nuo ko jis turi gintis, ar nuo kaltinimo padarius tarnybinį nusižengimą, ar nuo kaltinimo pažeminus pareigūno vardą.
16.5. Pareiškėjas Paaiškinime išdėstė tarnybiniam patikrinimui atlikti svarbias aplinkybes, tačiau šios aplinkybės tikrinamos nebuvo, į jas neatsižvelgta. Nors pirmosios instancijos teismas dalinai ir įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, tačiau neįsigilino ir visapusiškai neįvertino neištyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, taip pat neatsižvelgė į pareiškėjo sutuoktinės V. M. duotus parodymus teismo posėdyje, į tai, kad pareiškėjas turi neįgalų sūnų ir vienintelis išlaiko šeimą. Teismui buvo pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, tačiau teismas jų neįvertino.
16.6. Nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei pirmosios instancijos teismo sprendime neišanalizuotos ir neįvertintos pareiškėjo elgesio aplinkybės bei priežastys, nenustatyti pareiškėjo elgesiu padarytos žalos pobūdis ir dydis, pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Pareiškėjo vertinimu, net ir pripažinus, kad pareiškėjo veiksmuose dėl tarnybinės etikos pažeidimų yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, tokiu atveju paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos yra neadekvati ir neproporcinga nuobauda padarytiems pažeidimams.
17. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė išsamų ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir išsamiai išanalizavo visus pareiškėjo argumentus. Tarnybinis patikrinimas atliktas teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, tarnybinio patikrinimo išvada yra pagrįsta, o priimtas Įsakymas teisėtas. Teismas išsamiai ištyrė tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, įvertino pareigūnų tarnybinius pranešimus, išanalizavo pareiškėjo pokalbių mobiliojo ryšio telefonu su V. P. tarnybiniame automobilyje vaizdo įrašą, apklausė liudytojus. Teismas argumentuotai pasisakė dėl visų pareiškėjo skundo argumentų, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Panevėžio AVPK viršininko priimto Įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, teisėtumo ir pagrįstumo bei šio Įsakymo pagrindu kilusių neigiamų pasekmių pašalinimo reikalavimų.
20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo pakankamas pagrindas pareiškėją atleisti iš pareigų už pareigūno vardo pažeminimą.
21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ)
140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į paminėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
22. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės:
22.1. Pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 24 d. dirbo Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu.
22.2. Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus viršininkas A. B. 2022 m. lapkričio 7 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PR2-8607 „Dėl galimai neteisėto G. M. elgesio“ pranešė, kad 2022 m. lapkričio 3 d. Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK pradėta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje teisena. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad už šį pažeidimą piliečiui V. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir administracinio nusižengimo medžiaga perduota nagrinėti Panevėžio AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui. Tarnybinį nusižengimą nustatė Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai V. P. ir E. K. Nustatyta, kad V. M. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio G. M. vardu. Pareigūnė V. P. paaiškino, kad šio administracinio nusižengimo įforminimo metu jai keletą kartų telefonu skambino G. M., kuris jos klausė, kokiomis aplinkybėmis buvo nustatytas nusižengimas, koks buvo naudojamas alkotesteris, kodėl įformino teisės pažeidimą, matydama, kad sustabdytas automobilis registruotas G. M. vardu. G. M. reiškė priekaištus ir nepasitenkinimą klausdamas, ar pareigūnė V. P. nematė kieno automobilį stabdo, ar negalėjo pažeidimo įforminti „normaliai“, pareigūnę V. P. pavadino necenzūriniais žodžiais ir netiesiogiai pagrasino, kad ką nors jai padarys. G. M. galimai darė neteisėtą poveikį kolegoms ir trukdė vykdyti tarnybines pareigas.
22.3. 2022 m. lapkričio 14 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, o 2022 m. lapkričio 28 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo“. Užbaigus tarnybinį patikrinimą, 2022 m. gruodžio 19 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada, kurią patvirtino Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas S. T.
22.4. Panevėžio AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, Tarnybinio patikrinimo išvada, skundžiamu Įsakymu, 2022 m. gruodžio 20 d. atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos.
23. Ginčui aktualios redakcijos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.
24. Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad policija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Statutu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais. Vadovaujantis Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui) <...>.
25. Kodekso 5 punkte numatyta, kad policijos darbuotojų veikla ir profesinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo. Pagal šio kodekso 6.8 – 6.9 punktus policijos darbuotojas, vadovaudamasis minėtais veiklos ir elgesio principais, privalo nepiktnaudžiauti policijos pareigūno ar kito policijos darbuotojo statusu, nenaudoti jo asmeniniams interesams, tarnybinį ar darbo pažymėjimą naudoti tik vykdant tarnybines (darbo) pareigas teisės aktų nustatyta tvarka, bei netoleruoti kolegų daromų teisės pažeidimų ir elgesio, nesuderinamo su šio kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimais, apie sprendimus, kurie prieštarauja teisės aktams, pranešti tiesioginiam vadovui arba kitiems kompetentingiems subjektams. Šio kodekso 7.1 – 7.2 punktuose nustatyta, kad policijos pareigūnas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įtvirtintos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: saugoti profesinę etiką ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto; visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus. Pagal šio kodekso 8 punktą laikytis šio kodekso nuostatų yra kiekvieno policijos darbuotojo pareiga ir garbės reikalas.
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas), yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016). Pareigūno atleidimas, kai jis savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kurio atveju atlikti tarnybinį patikrinimą nėra būtina, o, jei jis atliekamas, visos tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros turi būti taikomos tiek, kiek yra būtina nustatyti neteisėtos veikos elementus bei užtikrinti pareiškėjo teisę į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1746-552/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3466-492/2020). Teisės aktai, be kita ko, nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus, nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018, 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3361-968/2021).
27. Konstitucijos 141 straipsnis, kuriame, be kita ko, nustatyti ir statutinių pareigūnų veiklos ribojimai, suponuoja tai, kad statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas ypatingas tarnybos atlikimo režimas, specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams, specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai, specialios socialinės ir kitos garantijos (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimą). Todėl, akivaizdu, kad vidaus tarnybos sistemos įstaigų funkcijos yra susijusios su valstybės ir visuomenės saugumui svarbiomis sritimis, jų pareigūnams suteikti specifiniai ir platūs įgaliojimai net ir jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Tai reiškia, kad yra konstituciškai pagrįstas įstatymo leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo keliami itin aukšti reikalavimai asmenims, einantiems pareigas vidaus tarnybos sistemoje ar į jas pretenduojantiems, o viešasis interesas šiuo atveju laikomas prioritetiniu.
28. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūno vardo pažeminimas nustatomas, vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4937-520/2017). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų įrodymų vertinimo taisyklių ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, t. y., teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino atsakovo nurodytus aktus, kuriais remiantis padaryta išvada, kad pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą bei pareiškėjo argumentus ir aplinkybes, kuriomis remdamasis pareiškėjas šioje byloje teigė, kad atsakovas neteisingai nustatė tokio pobūdžio faktus bei pareiškėjo elgesį susiklosčiusioje situacijoje nepagrįstai vertino kaip žeminantį pareigūno autoritetą bei nederantį su visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Aplinkybė, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
29. Pareiškėjo veiksmai, kurie tapo pagrindu taikyti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą, detaliai nurodyti Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir tikrinamame teismo sprendime. Detaliai nekartojant Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyto pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo sudėties elementų, primintina, kad pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, konstatavus, jog jis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, darė neteisėtą poveikį savo kolegoms, policijos pareigūnams V. P. ir E. K., trukdė jiems vykdyti tarnybines pareigas, siekdamas palankaus sprendimo savo pažįstamam V. M.
30. Pareiškėjo neteisėtus veiksmus ir kaltę patvirtina byloje esantis tarnybiniame automobilyje užfiksuotas vaizdo įrašas bei V. P. ir E. K. tarnybiniai pranešimai, kurie atspindi vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes. Atsakovo surinkti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus pareiškėjo veiksmus, yra nuoseklūs, todėl vertinami kaip patikimi. Byloje kitų įrodymų, paneigiančių minėtuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes, nėra, tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pareiškėjas. Šiuo atveju pareiškėjas tik pateikia kitokią aplinkybių interpretaciją. Todėl esant šioms aplinkybės, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 3 d. savo kaltais ir tyčiniais veiksmais pažeidė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Statuto 21 straipsnio 2 punkto, Kodekso 6.6, 7.1 ir 7.2 papunkčių nuostatas bei nesilaikė Kodekso 5 punkte įtvirtintų teisingumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo ir nešališkumo principų, pažemindamas pareigūno vardą.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamas pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, elgesys yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie yra pakankami pripažinti, kad pareiškėjas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms atitinkamai veikti, o tai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėjo elgesys – neteisėto poveikio darymas kolegoms, trukdymas vykdyti tarnybines pareigas, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą ja ir ją kompromituoja. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog akivaizdumas Statuto 2 straipsnio 4 dalies prasme nesiejamas su sąlyga, kad apie pareigūno priešingą teisei ar pažeidžiančią etikos normas veiką būtų viešai paskelbta ir taptų žinoma visai visuomenei, ar atitinkamai jos daliai. Akivaizdumo įrodymui šia prasme pakanka nustatyti tokius priešingus teisei ir pareigūnų etikos normoms pareigūno poelgius, kuriuos visuomenė pagal statutiniams pareigūnams keliamus elgesio standartus vertintų vienareikšmiškai neigiamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2593/2012). Todėl akivaizdumo nustatymui, kaip ir padarytos veikos pasekmių įvertinimui, nėra reikšminga, kiek asmenų sužinojo apie tokias pareigūno veikas, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje.
32. Pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino aktualius įrodymus, kurie reikšmingi sprendžiant kilusį ginčą. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas apie pareiškėjo atliktų veiksmų pobūdį, pateikiant kitokią pareiškėjo pokalbio su V. P. ir elgesio interpretaciją, tačiau neteikiant jokių naujų objektyvių įrodymų ar argumentų, paneigiančių vaizdo įraše ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir atliko netinkamą situacijos teisinį vertinimą.
33. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad paskirta poveikio priemonė – atleidimas iš pareigų yra neproporcinga, teisėjų kolegija pažymi, jog, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte, o tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Asmens atleidimas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63 -2220/2011).
34. Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skundžiamas Panevėžio AVPK Įsakymas ir Tarnybinio patikrinimo išvada, yra pagrįsti ir teisėti, o šiuo Įsakymu paskirta poveikio priemonė – atleidimas iš pareigų – yra adekvati ir proporcinga pareiškėjui paskirta drausminės atsakomybės poveikio priemonė.
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad dėl kitų apeliacinio skundo argumentų arba išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos teismo sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Pažymėtina, kad proceso šalies netenkinantys, arba jos manymu, neišsamūs ir netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.
36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai pritaikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo keisti arba naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Gintaras Kryževičius
Milda Vainienė